Didiosios geografins kelions ir atradimai

Markas Polas (1254 m. rugsjo 15 d. - 1324 m. sausio 8 d.) Venecijos pirklys ir keliautojas, su savo tvu ir dde vienas pirmj europiei, keliavusi ilko keliu Kinij bei apsilankiusi pas didij chan - Kublaj (ingis Chano ankas). Marko Polo kelions apraytos knygoje Marko Polo kelions. Dauguma istorik tiki, kad Markas Polas apsilank Kinijoje, taiau knygoje nepaminta daug svarbi dalyk (arbata, kin ratas, valgymo lazdels, Didioji kin siena), taip pat nerasta joki rodym, kad Polai susitiko su Kublajumi, todl gali bti, kad Markas Polas neapkeliavo vis aprayt krat, o tik perpasakojo kit keliautoj spdius.

Kristupas Kolumbas (1451.08.25 ar 10.31 1506.05.20)

Ital keliautojas ir pirklys, gims Italijoje, Genujoje, pirkli eimoje. 1492 metais perplauk Atlanto vandenyn ir pasiek Amerikos krantus, nors tuo metu tikjo, kad priplauk Tolimuosius Rytus. Kolumbas tikjosi rodyti, kad em yra apvali ir Indij galima pasiekti plaukiant prieing pus. Kolumbas pirmiausiai atplauk Baham salas, o vlau ityr ir kitas Karib jros salas, skaitant Kub ir Espanjol (dabartin Hait). emynin Amerikos dal Kolumbas pasiek tik treiosios ekspedicijos metu ir vliau ityr dal Centrins ir Piet Amerikos krant. Kolumbo ekspedicijos slygojo ilgalaikius Senojo ir Naujojo pasaulio santykius, apsikeitim rimis (alingais virusais bei bakterijomis, naudingais - bulvmis, pomidorais, kukurzais, arkliais), taip pat Amerikos kolonizavim.

Amerigas Vespuis

(1454 m. kovo 9 d.1512 m. vasario 22 d.)

Ital pirlys, gims Florencijoje, sikrs Ispanijoje kaip Medici banko patiktinis. Jis aprpindavo reikiamomis atsargomis Kristupo Kolumbo ekspedicijas. Vliau sudarinjo Kolumbo ir kit keliautoj atrast krat emlapius. Galiausiai 1499 m. Vespucci ir pats leidosi Kolumbo pdomis. Perplauk Atlanto vandenyna ir 1501 1502 m. tyr Piet Amerikos krantus iki pat La Platos lankos. Tik tada apsiirjo, kad tai visai naujo emyno, o ne Azijos dalis, kaip man Kolumbas. i em buvo pavadinta jo vardu.

Ferdinandas Magelanas

(1480 pavasaris 1521.04.27)

Portugal jr keliautojas. Magelanas iekojo vakar kelio indijas. 1519 m. Magelanas su penkiais laivais iplauk vakarus Piet Amerikos link. 1520 m. spalio 21 d. Jis rado sasiaur, pro kur iplauk nauj vandenyn. is vandenynas Magelanui atrod ramus, todl buvo pavadintas Ramiuoju. Apiplauks Piet Amerik i piet, Magelanas pasuko iaurs vakarus ir pasiek Guamo sal. 1521 m. balandio 7 d. pasiek Filipinus. Balandio 27 d. Magelan umu aborigenai. Taigi, jo suorganizuota ekspedicija pirm kart apiplauk pasaul.

Vasko da Gama

(1469-1524)

Portugal jrininkas, jrinio kelio i Europos Indij atradjas. 1497 m. Vasko da Gama keturiais laivais iplauk i Lisabonos. Iki Gerosios Vilties kyulio jis plauk jau inomu portugalams keliu, o apiplauks Afrik i piet, isilaipino Mozambike. Ten jam pavyko gauti arab locman, gerai imanant Indijos vandenyno navigacij. 1498 m. ilipo Indijos pakranje. Vandens kelias Indij buvo rastas.

Deimsas Kukas (1728.10.27 1779.02.14)

Angl navigatorius, kartografas, tyrjas. Sureng tris keliones Ramj vandenyn, kruopiai ymdamas salas ir kranto linijas Europos emlapiuose. Pirmoji kelion Ramj vandenyn vyko 1768 1771 metais (emlapyje ji paymta raudona linija). Antroji kelion vyko 1772 1775 metais (paymta alia linija). Treioji 1776 1779 metais (mlyna linija). Kapitonas Deimsas Kukas atrado rytin Australijos pakrant, Naujj Zelandij ir daug Ramiojo vandenyno sal.

Rualis Amundsenas (1872 m. liepos 16 d. - 1928 m. liepos 18

d.)

ir Robertas Skotas (1868 m. birelio 6 d. 1912 m. kovo 29 d.)

Pirmieji 1911 metais iki piet poliaraio nukako Robertas Falkonas Skotas ir Rualis Amundsenas. Rualis Amundsenas Norvegijoje dar vadinamas, kaip paskutinysis vikingas. Jie beveik vienodu metu pasiek piet aigal, bet grti Amundsenui seksi geriau. Jis buvo pasims daug un ir vis kelion ledynu keliavo su jais. O Robertas Skotas pasim arkli, elektrini rogi, bet keliauti jomis ir arkliais jam nepavyko. O un jis turjo maiau negu Amundsenas. Pasieks piet aigal, Skotas ir Amundsenas keliavo atgal. Bet Skotui likus 11 myli kelio iki sovyklos, jo visa ekspedicija mir. Skotas - Antarktikos tyrjas, gims Anglijoje, Karalikojo Jr Laivyno tarnautojas. Amundsenas - Norveg keliautojas, poliarini srii tyrintojas. Nebaigs medicinos studij, dalyvavo 18971899 belg rengtoje ekspedicijoje Antarktid. Sureng ekspedicij Piet aigal, kur pasiek 1911 gruodio 14 d., tapdamas pirmuoju mogumi, pasiekusiu aigal. 1926 diriabliu perskrido vir iaurs aigalio. uvo 1928 metais, iplauks gelbti Nobilio ekspedicijos.

Robertas Skotas

Rualis Amundsenas

Abelis Tasmanas (1603 m. spalio 10 d. 1659)

Vokiei jr keliautojas, tyrjas. Jis nuvyko prie Australijos vakarinio kranto ir plauk Piet link. Vliau jis pasuko Rytus. 1642 m. lapkriio 24 dien jis atrado em. Ji buvo pavadinta Tasmanija. 1642 m. gruodio 13 dien Abelis Tasmas atrado nauj em ir j pavadino Naujja Zelandija. Didiausias Abelio Tasmano atradimas yra tas, kad jis rod, jog Naujoji Olandija negali bti Piet emyno dalimi, nes jis apiplauk vis Naujosios Olandijos pietin dal. Jis taip pat 1643 metais atrado Fidio salas.

Faradjus Belingshauzenas (1778 m. rugsjo 20 d. 1852 m. sausio 13 d.) ir Michailas Lazarevas (1788 m.
lapkriio 14 d. 1851 m. balandio 23 d.)
I forto iplauk du Rusijos laivai: Vostok ir Mirnyj. Jie iplauk iekoti piet ems. Jiems vadovavo: Michailas Lazarevas, laivo Mirnyj kapitonas ir Fadjus Belingshauzenas, gims Estijoje, vadovavs laivui Vostok. 1819 met lapkriio mnes Vostok ir Mirnyj pasiek Rio de aneir. Ekspedicija keliavo toliau. 1820 met sausio 28 dien Vostok ir Mirnyj pasiek 69o25 piet platumos. Vir laiv ratus suko daugyb poliarini pauki. Tai rod netoliese esant em. T ymi dien Rusijos jr keliautojai mat Antarktid. Dar por kart t antarktin vasar laivai Vostok ir Mirnyj perkirto Piet poliarat ir stengsi nuplaukti kiek galima toliau. Vasario 18 dien jie beveik priplauk prie ledinio emyno. Greta plytjo Antarktidos emyno krantas, kuris kiek vliau buvo pavadintas Princess Regnhils Krantu. Bet antarktin vasara baigsi. Laivai Mirnyj ir Vostok nuplauk i poliarini vanden Australij. Po to prasidjo antras kelions etapas. Tyrintojai patrauk Polinezijos sal labirintu. Bet pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo legendin Piet em, emynas, kurio tiek met iekojo pasaulio jrininkai. Vl prasidjo antarktin vasara. Rus laivai, plauk pietus, vl sutiko ledus. Jreiviai numan artjant atradim. Rus laivai vl ivydo em. Tarybinis tyrintojas M.Belovas surado Leningrade tikr ekspedicijos emlap, pirmj Antarktidos kranto emlap, kur sudar Belinghauzenas ir Lazarevas.

M. Lazarevas

F. Belingshauzenas