Steponas Darius

Steponas
Jucevičius, dabar mums
žinomas kaip Steponas
Darius, gimė 1897 m.
Studijavo Čikagos
universitete ir lankė
atsargos karininkų
kursus prie universiteto,
tikėdamasis, kad šis mokslas ateityje, grįžus į Lietuvą, bus naudingas tėvynei prie Nemuno.
Darius nuo pat vaikystės mėgo sportą kai grižo į Lietuvą tapo aktyviu sportininku ir organizatoriumi. Pats
buvo geras futbolininkas. „Sporto“ žurnale išspausdino beisbolo žaidimo taisykles, vėliau išleido 64
puslapių knygelę apie beisbolą. Veikliai prisidėjo prie Kauno stadiono statybos. Dirbti Lietuvai jam buvo
malonumas. Darius vis daugiau skraidė ir tobulinosi.
1927 m. rugsėjo 19 d. Darius gavo tarptautinio lakūno pažymėjimą, galėjo skraidyti į kitas šalis. Vis dažniau
svajojo apie skrydį į Lietuvą. Reikėjo lėšų nusipirkti tinkamam orlaiviui, kuris galėtų nugalėti atstumą iš
Niujorko į Kauną – apie 8000 km.
Stasys Girėnas gimė 1894 m.
1927 metai Stasys susipažino su Steponu Dariumi.
1930 m. Stasys gavo transporto lakūno teises.
1932 m. S. Dariaus patarimu Girskis sulietuvino savo pavardę ir tapo mums visiems žinomu Stasiu Girėnu.
Jiedu susidraugavo ir nutarė kartu skristi per Atlantą į Lietuvą. Tada dar nieks nebuvo skridęs lėktuvu iš
Amerikos į tolimą Lietuvą.
Skrydžiu per Atlantą S. Darius ir S. Girėnas tikėjosi pakelsią Lietuvą ant sparnų, parodysią pasauliui, jog
Europos žemėlapyje tik ką pasirodžiusio mažo žemės lopinėlio žmonės – lygiaverčiai tautų bendruomenės
nariai.
1932 m. Darius ir Girėnas nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą “Belanca CH 300”, su kuriuo S. Darius
trejus metus buvo skraidęs Floridoje. Skrydžiui per Atlantą serijinį lėktuvą reikėjo pertvarkyti ir parengti.
Tam reikėjo nemažai lėšų, buvo nutarta jų sutaupyti iš visuomenės aukų.
Darius ir Girėnas nusprendė pirmą kartą oro keliu per Atlantą atskraidinti į Lietuvą paštą.
Tam gavo JAV pašto valdybos leidimą. Norintys taip išsiųsti savo laiškus turėjo įsigyti numeruotą voką su
laiškui skirtu popieriumi.
Lėktuvo parengimo skrydžiui darbus baigė 1933 m. balandžio 24 d., atliko bendruosius skrydžius.
Po savaitės lėktuvas buvo pakrikštytas “Lituanicos” vardu. Lakūnai, ruošdami lėktuvą skrydžiui, įrengė
papildomus kuro bakus, po pilotų krėslais įtaisė tepalo baką, o vietoje krėslų keleiviams – didžiulį kuro baką su
įranga greitam kuro išleidimui; tasai bakas turėjo atstoti plūdurą ir neleisti lėktuvui nuskęsti. Radijo aparatūrai
įsigyti nebeužteko pinigų. Buvo pastatytas naujas 388 AJ variklis, padaryti nauji ilgesni sparnai, sustiprintas liemuo;
visas lėktuvas aptrauktas nauja drobe, nudažytas oranžine spalva ir gavo naują lėktuvo registracijos numerį – Nr.
688E.
S.Darius lėtai ridena lėktuvą į ilgąjį taką, pasuka kilimo kryptimi. Kai “Lituanica” pradeda labai vangiai įsibėgėti, nors
variklis kriokia visa jėga, visiems stebintiems aišku, kad lėktuvas perkrautas. Uodega nekyla nuo žemės, nors
prariedėta beveik pusė betoninio kelio.
Pagaliau lėktuvo uodega atšoka nuo tako, bet aeroplanas, neįgijęs greičio, klaiposi, vos nenurieda į žolę.
Ir štai “Lituanica” jau pakibo ore. Lakūnai padarė viską, kad pakiltų.
Pasaulio spauda daug rašė apie “Lituanicos” startą, pripažindama jį rizikingiausiu ir drąsiausiu
pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje.
Kelią lakūnai suskirstė į tris etapus: Niujorkas–Niufaundlendas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km,
Airija–Kaunas. Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.
Žinią apie “Lituanica” skrydį po visą pasaulį greitai išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir
Lietuva. Ji laukė pasirodant didvyrių.
Ties Grand Falso miesteliu lakūnai išmetė baltu kaspinu perrištą raudoną maišelį su pranešimu, kad lėktuvas
“Lituanica” Nr. 688E skrenda sėkmingai, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas jaučiasi gerai. Ši lakūnų
informacija buvo paskutinė.
Jų laukė visa Lietuva. Tomis dienomis Kauno radijas skelbė sensacingą pranešimą: S.Darius su
S.Girėnu skrenda į Lietuvą! Visas naujienas nustelbė šnekos apie nepaprastą įvykį. Lakūnų pavardės kartojamos
gatvėse, įstaigose, net ministrų kabinete. Didelis sujudimas ir Lietuvos aeroklube.
Liepos 16 d. vakarą Kaune buvo uždegti radijo stoties žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, Kauno
aerodrome susirinko 25000 žmonių minia, atvyko ir ministras pirmininkas J. Tūbelis bei kiti valdžios atstovai.
Vidurnaktį pradėjo lynoti, bet žmonės kantriai laukė. Bet lėktuvo vis nėra. Septinta valanda ryto.
Perlyti, pavargę nuo nemigos, kartaus nusivylimo apimti ir kantriausieji ėmė skirstytis.
“Lituanica” vis nesirodė. Nebuvo jos ir išaušus naujai dienai.
Tragiška skrydžio baigtis
Soldino apylinkės Kuhdamo kaimo gyventoja Anna Rosenthal, išėjusi su dukterimis grybauti 1933 metų liepos 17-
osios rytą, apie 4 val. 45 min., miške pamatė kažką oranžinį. Pagalvojusi, kad tai hitlerjugend stovyklautojų
pastatytos palapinės, ji patraukė kita kryptimi. Vėliau, sutikusi kaimynę, su ja grįžo pažiūrėti tos vietos ir pamatė
sulaužytus medžius, padrikai išmėtytus daiktus, sudužusį lėktuvą. Moterys apie šį įvykį pranešė vyriausybės
atstovams. Įvykio vietoje, pušimis apaugusioje kalvoje, buvo daug medžių nulaužytomis viršūnėmis. Artėjant prie
lėktuvo kritimo vietos medžiai nulaužti vis žemiau ir pagaliau šešios pušys – visiškai. Ant medžių pakibę nuplėštos
sparnų dalys su plevėsuojančiais drobės gabalais. Matyt, lėktuvas krisdamas apsivertė . nuo smūgio atitrūkęs
variklis iš inercijos nukrito toliau į priekį. Propelerio stebulėje įsuktas medžio plauštas liudijo, kad nelaimės metu
variklis veikė dideliais sūkiais.
Sužalotas Stepono Dariaus kūnas, išmestas iš lėktuvo kabinos, gulėjo šalia “Lituanicos”. Netoliese gulėjo dar
šviečiantis žibintuvėlis ir tiksėjo S. Dariaus laikrodis. Kiti “Lituanicos” laikrodžiai smūgio metu sustojo jų strėlėms
rodant 0 val. 36 min. Taip buvo užfiksuotas katastrofos momentas. Stasys Girėnas rankoje laikė vairalazdę, ir
sudaužyta galva, sulaužytomis rankomis ir kojomis, sutraiškyta krūtine liko lėktuvo lauže, prispaustas prie benzino
bako. Kiek toliau buvo mesteltas oro pašto maišas. Aplinkui išsimėtę žemėlapiai, įrankiai, maisto produktai,
skridimo dienoraštis ir skridimo rėmėjų knyga. Kol vokiečiai lėktuvo katastrofos vietoje pastatė sargybą, daug jo
nuolaužų ir daiktų išnešiojo smalsuoliai. Vėliau šiuos “suvenyrus” teko rinkti. Tačiau, savaime aišku, daug mums
brangių relikvijų dingo.
Liepos 17d. 17 val. 30 min. visą Lietuvą apskriejo liūdna “Ryto” ekstra žinia: “Mūsų transatlantiniai
lakūnai S. Darius ir S. Girėnas dėl nepalankių oro sąlygų žuvo”. Greta įdėta žuvusių lakūnų bei “Lituanicos”
fotografijos, apibrėžtos juodais rėmeliais.
Legendinių lakūnų žygdarbio dešimtmečiui įamžinti paminklą Anykščių Puntuko akmenyje iškalė skulptorius Bronius
Pundzius slapta 1943 metų vasarą.
Dabar daugiau kaip 300 gatvių, apie 30 aikščių, 18 tiltų, aštuonios mokyklos Lietuvoje pavadintos
S.Dariaus ir S.Girėno arba “Lituanicos” vardais. S.Dariaus gimtinė Rubiškės pavadintos Dariaus kaimu, o Kaltinėnų
valsčiaus Vytogalos kaimas, kuriame gimė Stasys Girėnas – Girėnais.
https://youtu.be/eLk8YK1nahA