Kristupas Kolumbas

Kelionė ir atradimai
Biografija
• K. kolumbas gimė Genujoje, Italijoje 1451 m. spalio 31 d. Kolumbas
buvo vyriausias iš 5 vaikų. Apie Kolumbo kilmę prikurta įvairių
spėjimų: ispanai tvirtina, kad jis buvo nesantuokinis Ispanijos princo
De Viano sūnus ir saugodamas šią paslaptį prisistatydavo kaip
prastakilmis. Kolumbas dirbo tėvo vilnos perdirbimo versle, o
laisvalaikiu su broliu mokėsi kartografijos. Nuo 1474 metų jis pradėjo
dirbti įvairiuose laivuose. Kolumbo išvaizda žinoma pagal portretus,
kurie buvo nutapyti jau po jo mirties. Kolumbas į Ameriką surengė
keturias keliones.
• Kelionių tikslas

• Kelionės tikslas buvo atrasti trumpesnį jūrų kelią į Indiją plaukiant į vakarus.
Spėjama, kad dar 1474 m. astronomas ir geografas Paolo Toskanelis laiške jam *Kosmografai yra
parašė, kad Indiją galima pasiekti daug trumpesniu keliu, plaukiant į vakarus. Gali fizinės visatos ir jos
būti, kad jau tada Kolumbas galvojo pasiekti Indiją vakarų keliu. Vadovaudamasis sudedamųjų dalių,
Toskanelio patarimais jis pats atliko skaičiavimus (kurie buvo klaidingi ir Kolumbas fizikinių kūnų
manė, kad atstumas iki Indijos yra daug mažesnis negu iš tikrųjų) ir nusprendė, kad tyrinėtojai. Ji taip pat
patogiausiai būtų plaukti pro Kanarų salas. Jis pasiūlė savo projektą Portugalijos apima Visatos
karaliui Žuanui II, bet projektas buvo atmestas. 1485 m. Kolumbas su sūnumi Diegu struktūros ir evoliucijos
pervažiavo į Ispaniją. Jis dar kartą pasiūlė savo projektą, tik šį kartą Ispanijos tyrimus. Kosmografai
karalienei. Taip pat jis užmezga ryšius su karalienės patarėjais finansų reikalams, tai pat sudarinėja
pirkliais ir bankininkais. Kolumbo pasiūlymą tyrė šventikai, kosmografai*, juristai, žemėlapius.
vienuoliai, dvariškiai. Jo siūlymai atmesti tačiau sprendimas pakeistas paskutiniu
momentu, kai jis vyko į Prancūziją. Padėjo tai, kad Sevilijos pirkliai pasiūlė paskolą
ekspedicijos aprūpinimui.
• Pirmoji kelionė

• 1492 m. rugsėjo 3 d. karaka* „Santa María“ kartu su dviem karavelėmis – „Pinta“ ir

„Niña“ išplaukė. Kelionė truko du mėnesius. Spalio 12 d. 2 valandą ryto jūreivis Rodrigo
de Trianas pamatė žemę. Vėliau K.Kolumbas tvirtino, kad pamatė žemę keliomis
valandomis anksčiau ir pasisavino karaliaus rentą, skirtą pirmąjam pamačiusiam žemę.
Išlipę į krantą, ispanai pastebėjo, kad vietiniai gyventojai turi auksinių daiktų. „Indėnai“
nurodė kelią į pietus. Kolumbas iš to padarė išvadą, kad yra šiaurėje nuo pagrindinės
žemės ir nuplaukęs į pietryčius spalio 28 d. atrado Kubą. Sudužus karakai „Santa María“,
per audrą praradęs ryšį su „Pinta“, Kolumbas nusprendžia asmeniškai vykti „Niña“ ir
pranešti apie naujo kelio į Aziją atradimą Ispanijos karaliui. Kolumbas, atplaukęs į
Europą, plačiai išreklamavo savo sėkmę. Keletą dienų prieš savo kelionę į Barseloną jis
išsiuntė pasiuntinius su auksu ir spalvingomis aromis (papūgomis), kurie skelbė apie jo
grįžimą. Kelyje į juos žiūrėjo tūkstančiai žmonių.Susitikęs su Ferdinandu II ir Izabela I –
Kolumbas papasakojo, kokie turtai jų laukia naujosiose žemėse. Dauguma
išsimokslinusių žmonių deramai nesutiko atsisakyti tradiciškai priimtų apytikrių planetos
matmenų. Todėl jie tiesiog negalėjo pripažinti, kad Kolumbui pavyko pasiekti Aziją, nors
jis pats taip teigė ir nesiliovė to daryti iki pat mirties.

Karaka* – ypač didelis, net iki 600 t vandens talpos burlaivis.

• Antroji kelionė
• Tais pačiais metais kaip ir pirmoji paskubomis buvo suorganizuota
nauja, antroji Kolumbo vadovaujama ekspedicija. Norinčių vykti į
antrą kelionę žmonių buvo tiek, kad reikėjo daryti atranką ir žmonių
kiekį apriboti iki 1500–2500, o laivų kiekį iki 15–17. Į kelionę buvo
paimta arklių, kiaulių, pėdsekių šunų. Vėliau Kolumbas sakė, kad net
siuvėjai buvo pasiruošę keliauti, kad tik galėtų greitai praturtėti.
Galiausiai į ekspediciją buvo paimta ir misionierių*. Kelionė prasidėjo
1493 m. rugsėjo 25 d. Šį kartą Kolumbas pasirinko labiau pietinį kelią
ir atrado Mažuosius Antilus, Dominiką, Mari Galante, Gvadelupą,
Antigvą ir Puerto Riką. Lapkričio 22 d. Kolumbas dar kartą atplaukė į
Haičio salą. Išaiškėjo, kad viso įgula žuvo kovose su vietiniais indėnais.
Palikęs didžiąją dalį žmonių ieškoti aukso ir kurtis saloje, Kolumbas su
150 žmonių įgula nuplaukė palei Kubos pietinę pakrantę ir atrado
Jamaiką. Saloje likę žmonės pasklido po teritoriją, pradėjo plėšikauti,
versti vietinius kasti auksą. Daug atvykėlių buvo nepatenkinti darbu, o
neradę turtų patys pradėjo paieškas. Kiti grįžo į Ispaniją, kritikuodami
Kolumbą.
Misionierius* - dvasininkas, skleidžiantis religiją įvairiose pasaulio
šalyse.
• trečioji kelionė
• Kolumbas išsaugojo visas savo privilegijas, bet ankstesnis pasitikėjimas buvo
prarastas. Trečiosios ekspedicijos teko laukti net iki 1498 m. gegužės 30 d.
Išplaukė šešiais laivais su 300 žmonių, tarp kurių buvo ir nusikaltėlių. Dabar
jis laikėsi kurso labiau į pietus. Tris laivus paprasčiausiai nusiuntė į Haitį, trys
kiti išplaukė į pietryčius ieškoti Indijos. Liepos 31 d. atrado Trinidado salą. Po
to pirmą kartą pasiekė Amerikos žemyną. Jos pakrantę tyrinėjo dvi savaites.
K. Kolumbas Susirgęs išplaukė į šiaurės vakarus ir atvyko į Haitį, kur tuo
tarpu buvo įkurta Santo Domingas, pirma Ispanijos kolonija. Rugsėjo 20 d.
atplaukęs į Santo Domingą surado prieš jo brolį sukilusius kolonistus.
Kolumbas indėnams paskyrė po didelį žemės plotą. Ispanų tarpusavio
santykiai Santo Dominge nebuvo geri. Kolumbas kėlė savo žmones,
konkrečiai savo sūnų Diegą. Dėl piniginės naudos nebuvimo ir sunkumų su
čiabuviais kilo nepasitenkinimas. Kaip ir per pirmą kelionę, žinios apie
problemas pasiekė karalių. Tada buvo nuspręsta veikti ryžtingiau. 1500 m.
birželį į vakarus išsiųstas Fransiskas Bobadilja, kuris turėjo plačius įgaliojimus.
Sužinojęs apie situaciją Haityje jis liepė areštuoti Kolumbą ir jo sūnų. Abu su
antrankiais išsiųsti į Ispaniją. Ispanijoje Kolumbas vėl apsigynė ir atgavo
karaliaus pasitikėjimą. To rezultatas buvo ketvirta ir paskutinė Kolumbo
kelionė į Ameriką
• Kitvirtoji kelionė
• 1502 m. gegužės 11 d. 4 laivai su 150 žmonių igula išplaukė į
vakarus. Kolumbas į kelionę pasiėmė 13 metų sūnų Fernandą.Tuo
tarpu Vasko da Gama atrado kelią į tikrą Indiją aplink Afrikos
žemyną. Kolumbas siekė įrodyti, kad jo kelias į Indiją yra
trumpesnis, pelningesnis ir saugesnis. Kolumbas tikėjo, kad šis
kelias plyti vakariau Kubos. Buvo pasiektas Hondūras ir Meksika,
rytinė Nikaragvos pakrantė. Ten iš vietinių gyventojų buvo
sužinota apie „turtingas karalystes“ (Majų civilizaciją, o gali būti ir
apie Inkų valstybę) ir „didžiąją jūrą“ (Ramųjį vandenyną), esantį
toliau į vakarus. Praradus du iš keturių laivų, buvo nuspręsta grįžti
į Kubą, o vėliau į Jamaiką. Ten teko likusius laivus užplukdyti ant
smėlio. Sunaikintų laivų medžiagos buvo panaudotos stiprinant
gyvenvietę. Vienas iš Kolumbo draugų Diegas Mendesas, su
indėnišku laiveliu išplaukė ieškoti pagalbos. Tik po kelių mėnesių
kelionės jis pasiekė Haitį, iš kur atvedė pagalbą. Tuo tarpu
Kolumbas sunkiai susirgo ir 1504 m. lapkričio 25 d. sergantis
pasiekė Ispaniją.
šaltiniai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kristupas_Kolumbas#Kelion%C4%97s
https://www.vle.lt/ (Visuotinė lietuvių enciklopedija)
https://www.lrt.lt/
Knyga: Didieji atradėjai. Nuo Antikos iki šių dienų
• Ačiū už dėmėsį