Amerigas Vespučis

(Amerigo Vespucci; 1454 m. kovo 9 d. – 1512 m. vasario 22 d.) – italų jūrininkas ir

geografas, kurio vardu pavadinta Amerika.[1] Tarnaudamas Ispanijos, o vėliau Portugalijos ir
vėl Ispanijos karaliui atliko 4 keliones į Naująjį Pasaulį.
Italų pirlys, gimęs Florencijoje, įsikūręs Ispanijoje kaip Medici’ų banko patikėtinis. Jis
aprūpindavo reikiamomis atsargomis Kristupo Kolumbo ekspedicijas. Vėliau sudarinėjo
Kolumbo ir kitų keliautojų atrastų kraštų žemėlapius.
Galiausiai 1499 m. Vespucci ir pats leidosi Kolumbo pėdomis. Perplaukė Atlanto vandenyna
ir 1501 – 1502 m. tyrė Pietų Amerikos krantus iki pat La Platos įlankos. Tik tada apsižiūrėjo,
kad tai visai naujo žemyno, o ne Azijos dalis, kaip manė Kolumbas. Ši žemė buvo pavadinta
jo vardu.
1499-1500 m. su A. de Hoedos vadovaujama ispanų ekspedicija pasiekė Gvianą,
Venesuelą, Haitį; 1501-1502 m. su portugalų ekspedicija apiplaukė P. Amerikos rytinę
pakrantę. Atrastas žemes laikė nauja pasaulio dalimi ir pavadino jas Naujuoju pasauliu. Jo
kelionių aprašymai, žemėlapiai pelnė didelį populiarumą, o naujai atrastas žemynas
pavadintas Amerika – Vespučio krikšto vardu.
Ekspedicijos metu A. Vespučis rašė laiškus į Europą, detaliai aprašydamas Naujojo Pasaulio
skirtumus nuo Azijos kraštų ir vadindamas jį visiškai atskiru žemynu. Laiškuose taip pat
aprašė tenykščius gyventojus ir jų savitą kultūrą: religiją, mitybą, santuokos papročius, net
seksualinį gyvenimą ir gimdymą. Laiškai Europoje buvo išversti į keletą kalbų ir parduoti už
labai didelius pinigus (kur kas brangiau nei K. Kolumbo laiškai). Tai labai pamalonino
Amerigą.
 
Vėlesnės jūrų ekspedicijos A. Vespučiui nebuvo tokios sėkmingos kaip 1501-ųjų. Istorikai nė
nežino, kiek tiksliai jų buvo. 1503 metais jis nuplaukė į Braziliją, paskui naujų atradimų
nebepasitaikė ir ekspedicijų komanda nutarė baigti darbus. Prieš grįžtant į Lisaboną, A.
Vespučio skatinami jūreiviai atrado dar dvi naujas vietas: Bahiją ir Pietų Džordžiją.
 
Manoma, kad 1505 ir 1507 A. Vespučis dar buvo suorganizavęs dvejas ekspedicijas. 1505
metais jis tapo Ispanijos piliečiu, o 1508 metais – Ispanijos locmanų majoru. Jis tapo labai
gerbiamas visuomenėje ir tapo atsakingas už naujų navigacijos sistemų kūrimą ir locmanų
atrinkimą. Dirbo iki 1522 metų vasario 22 dienos. Mirė sulaukęs 58-erių nuo maliarijos, kuria
užsikrėtė Ispanijoje. A. Vespučis palaidotas Florencijoje.
 
Ilgą laiką į A. Vespučio atradimus buvo žiūrima kaip į bandymą atimti šlovę iš K. Kolumbo.
Tai, kad net du žemynai buvo pavadinti moteriška Amerigo vardo versija kaltas vokiečių
dvasininkas ir mėgėjas kartografas Martinas Valdzemiuleris, kuris išstudijavęs A. Vespučio
žemėlapius pastebėjo, kad atrastos vietos buvo pavadintos „Amerika“. Pagal jį M.
Valdzemiuleris sudarė pirmą žemėlapį, kuriame Naujasis pasaulis buvo įvardytas kaip
Amerika.