MIKALOJUS KRISTUPAS

RADVILA
NAŠLAITĖLIS
“KELIONĖ Į JERUZALĘ”

Parengė: Pijus Žarys IIIG.

 Mikalojus Kristupas Radvila
Našlaitėlis

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės di-

dikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir
karinis veikėjas, kartografas.

Kunigaikštis, kilęs
iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos-
Nesvyžiaus linijos, Mikalojaus Radvilos
Juodojo ir Elžbietos Šidlavietės sūnus.
1563–1567 m. studijavo geografiją ir
mediciną Leipcige, vėliau Romoje
ir Paryžiuje.
M. K. Radvila Našlaitėlis išvyko iš Nesvyžiaus 1582m rugsėjo 19 d.
Gruodžio pradžioje pasiekė Veneciją. Gavęs leidimą aplankyti šventąsias
vietas Palestinoje, 1583m. Balandžio 17 d. Išplaukė iš Venecijos ir 1583
m. Birželio pradžioje išsilaipino Tripolio uoste, Sirijoje.
Toliau sausuma iškeliavo į Jeruzalę, kurią pasiekė birželio pabaigoje. Ten
aplankė visas žymiasias katalikų vietas: Kristaus kapo baziliką, Raudų
sieną, Negyvąją jūrą. Jis po pusantro tūkstančio metų patvirtino, kad ši
jūra tris kartus per dieną keičia spalvą: ryte būna juosva, vidurdienį per
karščius – mėlyna, o prieš saulėlydį – rausva.
Šventojoje Žemėje praleidęs 2 savaitęs, grįžo į Tripolį, iš kur liepos pabaigoje išplaukė į
Egiptą, kur aplankė žymiausas Kairo vietoves, piramides. Egipte praleidęs 2 mėnesius,
Aleksandrijoje sėdo į laivą, plaukiantį į Italiją. 1584 m. Liepos 7d. M. K. Radvila
Našlaitėlis grįžo į gimtąjį Nesvyžių.
Grįžęs jis 1584 m. Pradėjo statyti Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčią. M. K. Radvila
Našlaitėlis mirė 1616 m. Vasario 28 d., sulaukęs 66 metų. Palaidotas Nesvyžiuje.
Grįžęs jis 1584 m.
Pradėjo statyti
Nesvyžiaus jėzuitų
bažnyčią. M. K.
Radvila Našlaitėlis
mirė 1616 m.
Vasario 28 d.,
sulaukęs 66 metų.
Palaidotas
Nesvyžiuje.
Motiejus
Kazimieras
Sarbievijus
(1595-1640)
 Vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų;
 Lietuvos jėzuitų auklėtinis;
 Vilniaus universiteto profesorius ;
 1625 m. pirmą kartą išleistos jo „Lyrikos knygos“ Kelne. Iš
viso buvo daugiau kaip 50 leidimų.
 Pasaulyje vadintas Krikščionių Horacijumi, o LDK - Lietuvos
Horacijumi.
 Galima drąsiai teigti, jog tai XVII a. žymiausias Lietuvos –
Lenkijos valstybėje ir Europoje rašęs lotyniškai poetas.
 Motiejus Kazimieras Sarbievijus,
kurio vardu pavadintas kiemas,
buvo Vilniaus akademijos
auklėtinis, vėliau profesorius.
Sarbievijaus portretas Vilniaus
universiteto šv. Jonų bažnyčioje
Kūrybos tematika, problematika

 Dvasios ramybė Sarbievijui yra ne vien apsauga nuo gyvenimo

negandų, bet ir vienintelė būsena, leidžianti priartėti prie
Dievo: juo tikėti, jį mylėti, jam tarnauti.
 Sarbievijus tvirtina, jog „tik dorybė skiria žmones nuo žvėrių,
tik dorybės kupina dvasia pajėgi pakilti aukštyn ir aplankyti
Dievo būstus“.
Kūrybos tematika

 Sarbievijaus dvasinis vadovas yra Horacijus.

 Išorinė šlovė yra nepastovi, žmonių palankumas – tik tuščios
šnekos, nes tikroji šlovė yra ta, apie kurią niekas nežino.
Horacijaus ir Sarbievijaus kūryba
Skirtumai ir panašumai

 Perėmęs iš Horacijaus gana daug temų,

motyvų, filosofinių nuostatų (saikingumo,
dvasios ramybės, aukso vidurio), Sarbievijus iš
esmės pakeitė dvi iš jų: požiūrį į mirtį ir
raginimą carpe diem. Ir vienas, ir kitas
kalbėdami apie mirtį vartoja urnos, valties
įvaizdžius.
 Skirtumai: mirties artėjimas Horacijui kėlė
liūdesį ir baimę (todėl jis sakė Carpe diem), o
Sarbievijui mirtis nekėlė baimės, nes jis mąstė
apie tikrąjį gyvenimą.
 Pasak Sarbievijaus, žemiškąjį gyvenimą reikėtų skirti savęs
tobulinimui, dvasios turtų gausinimui, nes gyvenimas šiame
pasulyje tai tik tremties vieta.
 Poetas pasaulį vaizduoja kaip teatro sceną, o žmogų – kaip
vaidinantį joje aktorių, svarbu tik viena – kaip šį vaidmenį
įvertins Aukščiausioji Dievybė.