Barokas LDK kultūroje

Barokas - kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. antroje pusėje. Baroko epochos
laikotarpiu Lietuva tapo savarankiška ir lygiavertė kūrėja. Itin aukštą lygį pasiekę architektūra. Išryškėjo
saviti architektūrinės Vilniaus Baroko mokyklos bruožai:
 Lengvos formos
 Vertikalių proporcijų bažnyčios su aukštais bokštais
 Architektūrinių formų įvairovė (įpač būdinga Vilniui)

Kontrreformacija ir jėzuitai
Atsakydama į reformacijos plitimą, katalikų bažnyčia ėmėsi veiksmų:
 Siekiant nuslopinti protestantizmą buvo pertvarkoma pati katalikų bažnyčia (svarbiausia
kontrreformacijos jėga tapo naujas vienuolių jėzuitų ordinas)
 Katalikiškąja reforma norėta atnaujinti bažnyčią iš vidaus – rūpinamasi kunigų išsilavinimu,
paskelbtas draudžiamų knygų sąrašas.
 Į Lt jėzuitus pakvietė 1569m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Tikslas – užgesinti
reformaciją, grąžinti Katalikų bažnyčios autoritetą.
Jėzuitų veikla:
 1570m. įsteigė Vilniaus kolegiją (tikslas – gausinti išprususių katalikybęės šalininkų gretas)
 1579m. kolegija pertvarkyta į universitetą.(Tikslas – pritarukti ir svetimtaučių studentų.
Skatino išsamiau pažinti katalikų tikėjimą, teikė to meto klasikinį išsilavinimą.)

Baroko raštija
XVII a. kntrreformacija Lietuvoje išugdė daug iškilių asmenybių. Daugiausia literatūros kūrinių
sukurta lotynų, lenkų kalbomi, pirmieji bandymai – ir lietuvių kalba.
Šiuo laikotarpiu dalį savo gyvenimo Lietuvoje praleido lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras
Sarbievijus, pramintas Sarmatų Horacijumi.

Baroko menas
XVII -XVIII a. Lietuvoje išpopuliarėjo teatras. Jau nuo XVI a. pabaigos vaidinimai buvo rengiami
Vilniaus Žemutinės pilies teatre, privačiuose teatruose.

Renesanso ir Baroko skirtumai

 Renesanso laiku vyrauja harmonija, grožis dėmesio centre – žmogus, vyrauja džiaugsmas,
pasitikėjimas savimi, poetizuojama laisvė, žinių troškimas, žmogus gamtos dalis, vyrauja meilė, papročių ar
elgesio laisvumas
Paveiksluose ir knygose vaizduojamos kruvinos sienos, kankinimai, fizinė ir moralinė kančia,
lavonų kirmelių tema, mūšiai trėmimai, žmogžudystės.
Dievas vaizduojamas kerštingas, siaubingą likimą nulemiantis šešėlis.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Motiejus Kazimieras Sarbievijus(1595-1640) – iškiliausias Lietuvos baroko epochos poetas. Jsi gimė
Lenkijos šiaurėje. Lietuvą jis mylėjo ir eilėmis šlovino ją. Septiniolikos įstojo Jėzuitų ordiną ir buvo
atsiųstas į Vilnių, o 1620m. buvo priimtas į Vilniaus universitetą, tuo pačiu metu pradėjo garsėti kaip poetas.
Sarbievijaus jaunystės kūryba literatūriniu požiūriu nėra labai vertinga, tačiau įdomi kaip ankstyvojo
baroko kultūros atspindys – iš jo galime sręsti, kokia poezija uo laikotarpi Lietuvoje buvo populiari, kokių
gebėjimų buvo tikimasi iš poeto.
Visi kūriniai yra parašyti panegirinio pobūdžio, visiems jo kūriniams būdingas perdėtas puošnumas,
pompastiškumas, puikavimasis erodicija – skaitytojus užgriūva sudėtingiausių metaforų, antikinių
mitologinių įvaizdžių, dievų vardų, romėniškų vietovardžių lavina.

Kūrybinė branda
 1622m., kai buvo išsiųstas mokytis į Romą, susipažino su popiežiumi Urbonu VIII, kuris jį
labai vertino ir paskelbė jį poetu laureatu.
 1625m. Kelno mieste buvo išspausdintas pirmasis Sarbviejaus poezijos rinkinys. Vėlesnieji
papildyti jo kūrybos leidimai vadinosi ,,Keturios lyrikos knygos, viena epodžių ir viena epigremų“.
 1628m. jo poezijos rinktinė buvo išleista ir Vilniuje.
 1635m. buvo pakviestas tapti Vladislovo IV Vazos rūmų pamokslininku.
 1632m. Amsterdame išleista jo kūrybos rinktinė.
Poetas buvo garsus tol, kol tarptautinė kultūros ir moklso kalba buvo lotynų.
Didžioju Mokytoju pasirinko Horacijų. Horacijaus mėgtas lyrikos žanras tradiciškai apibrėžiamas
kaip odė, taigi dauguma Sarbievijaus kūrinių taip pat vadinami odėmis.
Poeto įkvėpimo šaltinis buvo Biblija (,,Giesmių giesmė“)
Poezijai būdinga skaidri mintis, aiški struktūra, turinys puikiai atitinka formą – lyrika artimesnė
Renesasno idealams. Tekstai aiškiai suprantami, dvelkė ramybė
Kai Sarbėvijus perdag mėgavosi šlove, buvo gražintas į Lietuvą ir apkrautas darbais.
Broko temos motyvai:
 Menkystė
 Gyvenimo trumpumas
 Materialių daiktų laikinumas
  Atmink, kad mirsi
Pasak Sarbėvijų, žmogus gyvenimo nevaldo, veltui stengiasi puoselėti ateitį, jam atrodo beprasmis
valdžios aš šlovės siekimas.
Jis pebrėžia, jog visi šiame pasaulyje tik vaidina vaidmenis, kurių patys nepasirinko, nuo Renesanso
epchos poetų Sarbievijus labiausiai skiriasi tuo, kad jo poezijos žmogus nesiveržia tyrinėti ir juo labiau
tobilinti jį supančio pasaulio. Žmogus privalo išmokti nugalėti savo silpnybes, sutvirtėti dvasiškai.
Netobulam žmogui atsvara yra gamta – Dievo dovana.
Vidinės stiprybės šaltinis yra gilus religingumas, kaip tikras baroko epochos žmogus, amžinąjį pasaulį
poetas įsivaizduoja kupiną nežemiško grožio.
Odė – iškilmingas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbsu istorinis įvykis, didi
filosofinė, etninė ar politinė idėja.