You are on page 1of 1

Epochos pavadinimas Istorinės aplinkybės Kultūros apžvalga Svarbu

Barokas XVII a. Europoje kilo Barokas glaudžiai susijęs Baroko laikų žmogus dėl
(XVI a. pab.- XVIII a. daug karų: Trisdešimties su katalikiškąja kultūra. karų ir religinės
vid. ) metų karas, ATR – Rusijos LDK suaktyvėjo nesantaikos išgyveno
karas, Šiaurės karas, kontrreformacijos sąmonės krizę. Pasaulis
Septynerių metų karas. Tai judėjimas, buvo vykdoma jam atrodė nepažinus,
lėmė nestabilią socialinę, Katalikų bažnyčios gyvenimas nulemtas
ekonominę Europos reforma, nukreipta į Aukščiausiojo valios, būtis
situaciją, maro epidemijas, lietuviškumo puoselėjimą. laikina. Populiarios
nyko tikėjimas pasaulio Baroko laikotarpiu ypač prievartos, fizinės ir
tvarka ir žmogaus didybe. suklestėjo Vilnius – ne moralinės kančios,
Baroko formavimuisi veltui jis vadinamas memento mori temos.
didelę reikšmę turėjo baroko miestu. Buvo aukštinamas
Katalikų bažnyčia, ypač Albertas Vijūkas – krikščioniškus idealus
Tridento susirinkimas, Kojelavičius parašė išpažįstantis individas ir
nukreiptas prieš pirmąją Lietuvos istoriją. negailestingai
reformaciją, taip pat Svarbus vaidmuo teko kritikuojamos žemiškos
jėzuitų ordinas, vykdęs teatrui: jis buvo idėjų vertybės. Baroko menui
Tridento susirinkimo skleidimo ir žmonių būdinga priešybių- jausmo
nutarimus. Buvo ugdymo priemonė. ir intelekto, baigtinumo ir
išsaugotas moralinis ir Vaidinimai vykdavo begalybės, žemiškumo ir
politinis popiežiaus Vilniaus žemutinės pilies dvasiškumo - dermė.
vaidmuo. teatre, privačiuose Gyvenimas – iliuzija,
XVII a. Europoje Radvilų, Oginskių sapnas. Literatūroje
formavosi nacionalinės teatruose, nuo 1570 m. – kontrastai, fantazija ir
dinastinės valstybės, kurių Mokykliniame jėzuitų religinė mistika derinama
politinė valdymo forma teatre. su humoru ir buitiškumu,
buvo absoliuti monarchija. Baroko laikais Lietuvoje alegorizmas - su
Baroka tapo oficialia paplito įvairūs religinio natūralistiniais
monarchų, ypač pobūdžio renginiai, makabriškais elementais,
Prancūzijos, didybės maldininkų procesijos. metaforiškumas,
įkūnijimo priemone. Prie Vilniaus, Žemaitijoje hiperbolizacija, sudėtingos
Lietuvos barokas sutapo su buvo įrengti kryžiaus retorinės figūros – su
karų, bado, marų keliai – koplytėlės, šnekamosios kalbos
laikotarpiu. Rusijos ir vaizduojančios Kristaus posakiais, vulgarizmais,
Švedijos kariuomenės kelią į Golgotos kalvą makaronizmais.
užėmė beveik visą netoli Jeruzalės. XVII a. MAKABRIŠKAS –
Lietuvą. 1655 m. Rusijos pradžioje šventuoju baisus, siaubingas.
kariuomenė pirmą kartą paskelbtas Jogailos MAKARONIZMAS –
Lietuvos istorijoje užėmė vaikaitis Kazimieras. svetimos kalbos žodis ar
Vilnių, Kauną ir Gardiną. Asmenybės. posakis, nepakeistu
Vilnius buvo žiauriai Mykolas Kazimieras pavidalu įterptas į kalbą.
nusiaubtas. Švedai Pacas- įtakingas LDK
šeimininkavo Žemaitijoje didikas, karo vadas, M. K. Sarbievijus ( 1595
ir Panevėžio bei Kėdainių valstybės veikėjas. – 1640)
rajonuose. Konstantinas Sirvydas-
pamokslininkas, filosofas,
lituanistas, lenkų- lotynų-
lietuvių kalbų žodyno
(Trijų kalbų žodyno)
autorius.

You might also like