Autoriai Kūrybos Esminiai Pagrindiniai kūriniai, jų Svarbiausios Istorinis, kultūrinis,

laikotarpi biografijos,asmenybės žanrai, priklausymas temos literatūrinis kontekstas

s faktai, svarbūs kūrybai literatūros krypčiai (arba
ryški stiliaus ypatybė)
Martynas XVIa. Gimė vakarų RENESANSO EPOCHA
Mažvydas Žemaitijoje. 1547m. parašo pirmąją
Išvykęs mokytis į lietuvišką
Prūsiją(Karaliaučiaus knygą ,,Katekizmas".
universitetą), Martynas Katekizmas - glaustas
Mažvydas į spaustuvę krikščionių tikybos
atidavę parašytą knygą, pagrindų išdėstymas.
kuri buvo dedikuota Svarbiausia lietuviška
LDK, vadinasi, prakalba,,Knygelės
rašydamas šią knygą jis pačios
galvojo apie visą bylolietuvininkump ir
Lietuvą, kurios dalis, žemaičiump“.
didžiąją ir mažąją, turi PIRMAS ORGINALUS
sujungti evangelikų LIETUVIŠKAS
liuteronų tikėjimas. EILĖRAŠTIS.
Ragainėje dirbo liuteronų AKROSTICHAS-
kunigu.Materialinė eilučių pirmomis
padėtis Ragainėje buvo raidėmis užšifruotas
prasta. Tačiau M. autoriaus vardas ir
Mažvydas uoliai vykdė pavardė.
švietėjo ir kunigo Personifikacija –knygelė
pareigas. pati kalba, liepiamoji
nuosaka – primygtinai
Rašant kaip pavadinimą - raginama šviestis.
Didžioji Lietuva, Mažoji
Lietuva, Vakarų Lietuva.
Mikalojus XVIa. Kilęs nuo Kėdainių. 1595 metais iš lenkų
Daukša Tikras eruditas: puikus kalbos išverstas
lotynų kalbos „Katekizmas“- pirmoji
mokėjimas, platus Lietuvoje išleista
humanistinis lietuviška knyga.
išsilavinimas, puiki
dvasininko karjera. Daukša pirmasis
vertėjas- išvertė
Vujeko ,,Postilę“
(pamokslų
rinkinys).Svarbiausias ,,P
ostilės" originalus
priedas ,,Prakalba į
malonųjį skaitytoją".
Parašyta lenkiškai dėl to,
kad ją geriau suprastų
nutautėję lietuvių bajorai.
(su kokiais autoriais
galima sieti nurodytus
rašytojus)
Mokslo Humanizmas
svarba;
Tikėjimo Reformacija (M.
skleidimas; Liuteris)
Kalba
Lietuvoje kalbinė
situacija rašytinei
gimtajai kalbai nebuvo
palanki: išsilavinusių
žmonių rašto kalba
buvo lotynų, tarpusavio
susikalbėjimo – lenkų.
Didžiojoje Lietuvoje
protestantai buvo
persekiojami, o
Prūsijoje ši religija
paskelbta valstybine.
Gimtoji kalba; Humanizmas
Tautiškumas;
Bendrumas Kontrreformacija
(Jėzuitų ordinas).
Tautinės tapatybės
išsaugojimo temos
artimos Donelaičio ir
Maironio kūrybai.
Liublino unija, kuria
sudaryta nauja valstybė
ATR (prasidėjo bajorų
lenkėjimas).

Pakilus retorinis stilius,

įvairūs pavyzdžiai;
metaforiškos mintys.
Jonas XVIa. Buvo protestantas Herojinis Istorija; LDK
Radvanas evangelikas, kurį globoja epas ,,Radviliada". Stiprybė; Livonijos karas (1558 -
Radvila Rudasis. Labai Gamta; 1583).
gerai mokėjo lotynų Panegirika- pagyrimas, Meilė;
kalbą. tikslas išaukštinti. Dorumas; LDK didikas
Nebuvo kilmingas. Pasiaukojimas Mykalojus Radvila
HIPERBOLIZUOTAS LDK Rudasis- Biržų ir
VAIZDAS. išaukštinimas Dubingių kunigaikštis,
(teritorija,
 istorija, Lietuvos lauko
XVI a. LDK poetas kunigaikščiai), etmonas, vėliau didysis
Jonas Radvanas didikų sukurtas etmonas, reformacijos
tėvynės gynėjo
Radvilų draugo platintojas ir globėjas.
paveikslas.
Abromavičiaus buvo
paprašytas sukurti XV - XVI a. I pusėje
karvedį Radvilą Rudąjį rašomi Lietuvos
šlovinantį kūrinį. metraščiai.
Hegzametras. Lotynų Svarbiausias sąvadas -
kalba. Bychovco kronika.
Metraščiuose randame
RENESANSAS legendą apie Vilniaus
įkūrimą ir legendą apie
lietuvių kildinimą iš
romėnų.
Motiejus XVIIa. Gimė Sarbievo kaime, ODĖS (iškilmingas Žmogaus HORACIJUS- iš jo
Kazimieras Lenkijoje, Mozūrų eilėraštis): ,,Janui laikinumas; Sarbievijus buvo
Sarbievijus bajoro šeimoje. Libinijui"; ,,Pauliui materialumo pasiėmęs prislopintą
Studijavo filosofiją Kozlovijui"; smerkimas; toną, polinkį į
Braunsbergo kolegijoje, „TelefuiLikui"; ,,Žmoga religingumas; santūrumą ir
teologiją Vilniaus us lemtis". dorybė, filosofinius
universitete, paskui LIKIMO apmąstymus.
teologijos mokslus tęsė BAROKO literatūros ir TEMA. Horacijaus mėgtas
Romoje. meno temos, nuolat lyrikos žanras
Buvo labai išsilavinęs, pasikartojantys motyvai tradiciškai (nors
perskaitęs madingiausių buvo žmogaus menkystė, nevisai teisingai)
antikos ir Vakarų gyvenimo trapumas, apibrėžiamas kaip odė,
Europos rašytojų laikinumas, ir, žinoma, taigi dauguma
kūrinius. Sektinu garsusis imperatyvas Sarbievijaus kūrinių
pavyzdžiu laikė romėnų (liepimas) ,,memento taip pat vadinami
poetą Horacijų, jo kūrybą mori“ (iš lot. ,,atmink, odėmis.
mokėjo atmintinai, o kad mirsi“).
Vergilijų buvo skaitęs 60 Konstantinas Sirvydas-
kartų. Kūrybą, Brandžiajai Sarbievijaus Sarbievijaus
pašaukimą laikė poezijai būdinga skaidri amžininkas.
brangiausiu savo mintis, aiški sakinių
gyvenimo turtu.Mylėjo struktūra, turinys puikiai
Lietuvą (amžininkų buvo atitinka formą.
laikomas lietuviu),
šlovino ją
eilėmis.Vadintas
Lietuvos Horacijumi.
Kristijonas XVIIIa. Gimtinė – Lazdynėlių DIDAKTINĖ Tautiškumas; Mažoji Lietuva –
Donelaitis kaimas. POEMA ,,Metai": darbas; istoriškai susidariusi
Kristijonas Donelaitis a),,Pavasario tikėjimas; XVI a. ir iki 1945 metų
buvo pastorius, todėl jam linksmybės"; gamtos ir egzistavusi vientisa
buvo svarbu pamokyti b) ,,Vasaros darbai"; žmogaus vakarinių lietuvių
kitus, kaip reikia c),,Rudens gėrybės"; ryšys, etninė teritorija prie
teisingai gyventi. d),,Žiemos rūpesčiai". MORALĖ. Baltijos jūros.
1977 m. UNESCO Keturių metų laikų ,,Metai“ – 1709-1710m. maras
„Metus“ įtraukė į skirstymas būdingas Mažosios Mažojoje Lietuvoje,
Europos literatūros klasicizmui. Lietuvos prasidėjo kolonizacija,
šedevrų sąrašą. enciklopedija. germanizacija.
K. Donelaitis yra APŠVIETA
nacionalinės grožinės XVIIIa. Mažosios PIETIZMAS-
literatūros pradininkas. Lietuvos gyvenimo protestantizmo kryptis.
,,METUS" išleido L. enciklopedija.
Rėza 1818 metais. Darbo tema kaip ir
Didaktinė poema- tikslas Katiliškio romane.
pamokyti.
BAUDŽIAVA
Hegzametras- eilėdara
 perimta iš antikos ir
savaip pritaikyta lietuvių
kalbai- tai 6 pėdų eilutė,
paremta dėsningu
kirčiuotų ir nekirčiuotų
skiemenų pasikartojimu.
Adomas XIXa. I-a Gimė ir augo Sonetų Tėvynė; Lietuvos lenkas kaip ir
Mickevičius pusė Naugarduke (dabar rinkinys: ,,Krymo Gamta; MILOŠAS
Baltarusijos teritorija). sonetai": ,,Akermano Jaunystė;
Savo tėvyne laikė stepės". Tėvynės Vilniaus universitete
istorinę Abiejų tautų praradimas veikė ,,Filomatų"
respubliką. Eilėraštis: ,,Odė ir ,,Filaretų" draugijos
Studijavo Vilniaus jaunystei" (Odė-
universitete, dalyvavo iškilmingas eilėraštis). Itališkas Petrarkos tipo
slaptoje ,,Filomatų“ sonetas
draugijos veikloje. Už tai Poema: ,,Ponas Tadas".
buvo suimtas, kalinamas, ATR (laikė savo
po metų ištremtas į ROMANTIZMAS. tėvyne)
Rusiją.Keliavo po Paralelės tarp gamtos ir
Krymą. Vėliau gyveno žmogaus.
Paryžiuje, dėstė Lozanos Retorinis stilius.
universitete, vieną
paskaitą skirdavo
Lietuvai.
ASMENYBĖ: išsiskyrė
jaunatvišku entuziazmu,
tikėjo žmonija ir jos
pažanga, polinkis į
misticizmą.
Antanas XIXa. II- Gimęs Anykščiuose. POEMA ,,ANYKŠČIŲ Tėvynės, Adomas Mickevičius
Baranauskas a pusė Retorikos dėstytojas ŠILELIS" žmogaus ryšys poema ,,Ponas Tadas"
perskaitęs ,,Poną Tadą" Dvi dalys: lyrinė ir epinė. su gamta
pasakė, kad taip gražiai ONOMATOPĖJOS, Carinė Rusija
aprašyti gamtą galima tik GARSINIAI EPITETAI,
lenkiškai (tai viena iš SPALVINIAI Ryšys su tautosaka
kūrinio genezių). EPITETAI, (,,Eglė žalčių
Norėjo pavartoti tėvo RETORINIAI karalienė“, daina apie
posakį ,,liemuo liemenį KLAUSIMAI. baravyką grybų
plaka“. Romantizmas pulkaunyką ir t.t.)
Ekologinė problema: SILABINĖ EILĖDARA-
šilelio kirtimas. vienodas skiemenų
Domėjosi kalbotyra, tapo skaičius eilutėje.
pirmuoju lietuvių ŽIEDINĖ
dialektologu, lietuvių KOMPOZICIJA- kaip
kalbos gramatikos pradėjo taip ir baigia.
terminų kūrėju, indėlis į
matematikos mokslą.
,,Anykščių šilelis"
išspausdintas Lauryno
Ivinskio kalendoriuje.
Vincas XIXa. Vincas Kudirka EILĖRAŠČIAI: ,,LABO Darbas; Basanavičiaus
Kudirka pabaiga gimnazijoje gėdijosi RA"; ,,VARPAS"; ,,TA Tėvynė; redaguojama ,,Aušra".
lietuviškos kilmės- UTIŠKA GIESMĖ" Nacionalinis
stengėsi prie POZITYVIZMAS- judėjimas Tautinis atgimimas
bendraklasių nekalbėti FILOSOFINĖ KRYPTIS
lietuviškai. (darbas visuomenės Carinė priespauda,
Studijavo Varšuvos labui). SPAUDOS
universitete. Ten stipriai ROMANTIZMAS- rašė DRAUDIMO
buvo veikiamas lenkų apie tėvynę. LAIKOTARPIS.
kultūros, tačiau 1883m. POEZIJA LABIAU
pasirodęs PROTO NE JAUSMŲ.
laikraštis ,,Aušra" GALIMA RASTI
paskatino Kudirka žengti ROMANTIZMO IR
 kartu su bundančia REALIZMO
Lietuva. YPATYBIŲ.
Jablonskio laiškas,
kuriame šis peikia
Kudirką kaip tėvynės
išdaviką, paveikė
rašytoją.
Kudirka leido pogrindinį
laikraštį ,,Varpas", kurio
jubiliejiniame numeryje
pasirodė ,,Tautiška
giesmė".
Maironis XIXa. Gimė Raseinių rajone. EILĖRAŠČIŲ Nacionalinio SPAUDOS
pabaiga- Tautinio atgimimo RINKINYS ,,PAVASAR judėjimo DRAUDIMO
XXa. I-a dainius. IO BALSAI" tema; LAIKOTARPIS
pusė Tėvas vertino mokslą, Oratorinis eilėraščiai Lietuvos
pažinojo M. Valančių. (iškilmingas, pakilus, praeitis; Vaizduojamos Lietuvos
Nutarė leisti sūnų retoriniai klausimai, Gamtos upės, pilys, istorinės
mokytis. sušukimai, grožis; asmenybės.
Baigia Kauno kunigų kreipiniai):,,Nebeužtvenksi Meilė;
seminariją, Peterburgo upės"; ,,Užtrauksim naują Kančia; ATGIMIMO
dvasinę akademiją, dėstė giesmę"; ,,Trakų Vienišumas; LAIKOTARPIS
Kauno universitete. pilis"; ,,Vilnius (prieš Jaunystės
aušrą)"; ,,Milžinų
Gyvenimo saulėlydyje idealų Poezijos mokykla:
kapai"; ,,Aš norėčiau
jautėsi nusivylęs ano prikelti".
atsisakymas sakoma: poezija iki
meto Lietuva, neišsipildę Egocentrinė lyrika: ,,Nuo (satyros) Maironio ir poezija po
idealai, nesuprastas, Birutės kalno"; ,,Vasaros Maironio.
vienišas, net naktys", ,,Užmigo Vadintas didžiuoju
kritikuojamas jaunosios žemė“. lietuvių poezijos
kartos poetų. Skausmas Satyros: ,,Mano kunigaikščiu.
išreikštas egocentrinėje moksladraugiams"; ,,Spj
lyrikoje. auki, drauguži, į
viską"; ,,Skausmo
balsas".
ROMANTIZMAS.
Maironio romantizmas
kitoks: susidūrus jausmui
ir protui, laimi protas,
pabrėžiama pareigos
žmogiškumui, tėvynei,
moralinė prasmė.
Silabotoninė eilėdara,
paremta kirčiuotų ir
nekirčiuotų skiemenų
dėsningu pasikartojimu
eilutėje – tą eilėdarą į
lietuvių literatūrą įvedė
Maironis.
AUKŠTASIS STILIUS

Jonas XXa. Gimė Niūronių kaime, Lyriniai Žmonių Žemaitė- jos epinis
Biliūnas pradžia Anykščių valsčiuje. apsakymai: ,,Kliudžiau" susitikimo; apsakymas, o Biliūno
Kaip ir daugelis to meto ; ,,Brisiaus Darbštumas; lyrinis.
Sąžinė;
šviesuolių, jaunas susirgo galas"; ,,Vagis"; ,,Joniu
Dora;
džiova (džiovininkų kas"; ,,Lazda". Teisybė; Lietuva carinės Rusijos
karta). Alegorinė Meilė; sudėtyje.
ASMENYBĖ: pasaka: ,,Laimės Skriauda; 1863m. sukilimas po
draugiškas, tolerantiškas, žiburys". Kaltė; baudžiavos
jautrus aplinkiniams, Apysaka ,,Liūdna Laisvė; panaikinimo.
smalsus, nepakentė pasaka". Pasiaukojimas;
neteisybės, drąsiai reiškė PSICHOLOGINIS Vaikų ir tėvų
savo nuomonę. REALIZMAS. santykiai,
NEREIKALIN-
LYRINIS
 APSAKYMAS. GOJO TEMA
(NEREIKALIN-
Pirmasis lietuvių GAS SENAS
literatūroje įveda sapną GYVŪNAS,SEN
kaip charakterizavimo AS TĖVAS,
priemonę. MAŽAS
Trumpas veiksmo laikas, VAIKAS).
ilgas laikas skirtas
apmąstymams.
Mažai išorės detalių, tik
tiek kiek reikia
charakterizuoti veikėją.
Šatrijos XXa. Gimė Medingėnų dvare, APYSAKA ,,SENAME Meilės tema; Muzika.
Ragana pradžia Telšių apskrityje, DVARE" Dvilypumo; ŠUMANO ,,WARUM"
lenkiškos kultūros bajorų NEOROMANTIZMAS- Pareigos; (kodėl?)
šeimoje. meilės tema, muzika. Moters; Spaudos draudimo
Tėvų kilnūs tarpusavio Šeimos; laikotarpis
santykiai darė teigiamą SUBJEKTYVUS Dvaro tema;
įtaka Marijos asmenybės PASAKOTOJAS Vaikų tema.
formavimuisi. (IRUSIA IR MAMATĖ).
Persikėlus į Užvenčio
dvarą, P. Višinskis mokė Pirmoji lietuvių
jos brolius, pamilo literatūroje įveda
Mariją. dienoraštį kaip
Pirmoji sukūrė dvaro, charakterizavimo
kaip kultūros skleidėjo, priemonę.
paveikslą.
Baigė pedagogiką. RETROSPEKTYVUS
Apysaka sukurta po pasakojimas.
motinos mirties, norint
bent prisiminimais
atgaivinti šviesios
vaikystės laikotarpį:
gyvenimą Užvenčio
dvare, santykius su
mama, broliais.
Juozas XXa. I-a Gimė Maleišiuose, Apysaka ,,Dėdės ir Menininko Spaudos draudimo
Tumas- pusė Anykščių rajone. dėdienės" tema; laikotarpis(pats
Vaižgantas Spaudos draudimo NEOROMANTIZMAS: Meilės tema; gyveno)
metais uoliai darbavosi menas turi atverti tautos Gamta;
tėvynei: kūrė lietuviškas sielą; gamta- atspindi Darbo tema; BAUDŽIAVA IR JOS
mokyklas, rūpinosi žmogaus nuotaikas. Pasiaukojimo PANAIKINIMAS
lietuviškų laikraščių tema; (kūrinyje)
leidyba, platino Vaižgantas apysakoje Nuolankumas;
draudžiamą spaudą. Dėl ieško lietuvių tautinio Šeimos tema;
to caro valdžios buvo charakterio – geriausiai jį Žmogaus
persekiojamas, o atskleidžia Mykoliukas. likimo.
bažnytinės vadovybės Jis darbštus, kuklus,
skiriamas vis į kitą nuolankus. Aukojasi dėl
parapiją. kitų, jam svarbi jų
ASMENYBĖ: atviras, laimės, o ne savo.
labai paprastas, laisvas
žmogus, aktyvus Dėdės ir dėdienės- tai
visuomenininkas, tikras ŽEMIAUSIAS socialinis
patriotas, visada sluoksnis (dirbdavo
pasirengęs ginti ūkyje pas vyresnį brolį
lietuvybę, asmens ir be atlyginimo, nieko
tautos laisvę. Nevengė savo neturėjo).
savo tautiečių ir
pakritikuoti ir atskleisti
jų ydas, BET
DAUGIAU IEŠKOJO
SAVO TAUTOS
ŽMONIŲ GERŲJŲ
 BRUOŽŲ - dėl to buvo
vadinamas
„Deimančiukų
ieškotoju“).
Vincas XXa. I-a Gimė Subartonyse, DRAMA ,,SKIRGAILA" Žmogaus ir Krėvos sutartis (lenkų
Krėvė pusė Varėnos rajone. Labai Pirmoji klasikinė lietuvių valdovo bajorų ir LDK valdovo
išslavinęs, baigęs du tragedija. tragedija; Jogailos sutartis, po
universitetus, eruditas, Labai daug dialogų, todėl Pareigos tema; kurios Lietuva priėmė
profesorius. dramą sunku vaidinti, JI Tėvynės tema; krikštą iš Lenkijos ir
Jam rūpėjo ir SKIRTA SKAITYTI. Kančia; Jogaila tapo Lenkijos
visuomeninis politinis Dvilypumas; karaliumi. Savo
gyvenimas. 1940 m. NEOROMANTIZMAS: Meilės tema; vietininką Lietuvoje
įsitraukė į okupuotos neoromantikui Krėvei Tikėjimas; paskyrė brolį
Lietuvos vadinamąją rūpėjo išreikšti žmogaus Skirgailą).
Liaudies vyriausybę, bet svyravimą tarp dviejų
greitai bendradarbiavimo pradų; Skirgaila vienišas, Dramoje vaizduojama
su bolševikais atsisakė. savo vertybėms ištikimas XIV a. Lietuva.
1942 m. paskelbė žmogus, tėvynė jo
antisovietinį pareiškimą didžiausia vertybė. PAGONYBĖ IR
apie savo politinę veiklą KRIKŠČINYBĖ
1940-aisiais, TODĖL REMARKOS
TURĖJO EMIGRUOTI, (charakterizuoja Šekspyro ,,Hamletas"
PASITRAUKĖ Į veikėjus). (Skirgaila hamletiška
AMERIKĄ, LABAI asmenybė- kenčia)
ILGĖJOSI LIETUVOS.
MIRĖ FILADELFIJOJE, Padaro įtaką filosofo F.
VĖLIAU PALAIKAI Nyčės antžmogio idėja:
PERVEŽTI Į LIETUVĄ, žmogus yra veikiamas
PALAIDOTAS dviejų pradų: šviesaus
SUBARTONIŲ (apoloniško) ir tamsaus
KAPINĖSE ŠALIA (dionisiško).
TĖVŲ.
Vincas Krėvė buvo
išsilavinęs, veiklus.
Skaityti mėgo nuo
vaikystės, ypač domėjosi
istorija, tautosaka, Rytų
religijomis ir kultūra.
ASMENYBĖ: Buvo
ambicingas, išdidus,
maištingas, nuolat
ieškantis ir užsispyręs –
visada pasiekdavęs
užsibrėžtų tikslų.
Vincas XXa. I-a Gimė Pilotiškių kaime, Poezijos rinkinys ,,Tarp Individo A. Škėmos ,, Balta
Mykolaitis pusė Marijampolės apskrityje, dviejų aušrų": ,,Tarp laisvės tema; drobulė" (moterų įtaka,
-Putinas ūkininkų šeimoje. dviejų aušrų"; ,,Margi Dvilypumas; kūrėjai, dvilypumas).
Mokėsi Marijampolės sakalai"; Meilė;
gimnazijoje, Seinų Rūpintojėlis"; ,,Rudenio Pašaukimas; Liudas Vasaris artimas
kunigų seminarijoje, naktį"; eilėraščių Tikėjimas; Šekspyro Hamletui, nes
Peterburgo dvasinėje ciklas ,,VIRŠŪNĖS IR Gamta; jie abu proto žmonės –
akademijoje, tęsė GELMĖS". Kūryba; pirmiausia apsvarsto,
mokslus Vokietijoje Moters tema analizuoja, po to
(Miunchene). Seminariją SIMBOLIZMAS. veikia.
baigdamas dėl kunigo
pašaukimo suabejojo, vis POEMA ,,VERGAS" – Kunčinas (individo
dėlto 1915 m. buvo mažasis ,,Altorių laisvės tema, kūrėjo
įšventintas kunigu. šešėly“. tema).
Pastoracinio darbo
nedirbo ir 1915 – 1917 ROMANAS ,,ALTORIŲ
m. toliau mokėsi Sankt ŠEŠĖLY".
Peterburgo dvasinėje PSICHOLOGINIS-
akademijoje. INTELEKTUALINIS
 Čia artimai susipažino su ROMANAS: parodoma
Jurgio Baltrušaičio psichologinė pagrindinio
rusiška lyrika, domėjosi veikėjo išgyvenimų
rusų simbolistų poezija, analizė, dėl analitinio
1935 m. oficialiai pasakojimo pobūdžio bei
atsisakė kunigystės, bet į sąvokų gausos yra
krikščionybės priešų intelektualinis.
eiles neperėjo, liko
tikintis.Vilniaus (Kauno) REALIZMAS
universitetų profesorius,
labai išsilavinęs,
Lietuvos kultūrinio
gyvenimo autoritetas.
Jurgis XXa. I-a Gimė Pagausantyje, NOVELĖS: ,,Vagis"; ,, Gėrio ir blogio Biliūnas ir Aputis
Savickis pusė- Ariogalos valsčiuje, Adastra"; ,,Kova"; ,,Mė kova; (skriaudos tema)
XXa. Raseinių apskrityje. nesiena"; ,,Jono Žmogaus
vidurys Maskvoje ir Krokuvoje Graužos nuotykiai". prieštaringumas; Šatrijos Raganos
studijavo dailę, dirbo Vaiko tema; apysaka ,,Irkos
teatre, buvo EKSPRESIONIZMAS- Seno žmogaus tragedija", ,,Sename
Nepriklausomos teksto fragmentiškumas, tema – dvare" (vaikų ir tėvų
Lietuvos diplomatinis polinkis šokiruoti, MENININKO, santykiai).
atstovas Skandinavijos spalvingi Skriaudos
šalyse. gamtovaizdžiai, tema; ,,Vagis"- arklys
Didžiąją gyvenimo dalį ĮMANTRUS ŽODYNAS Vienišumas; XIXa.pab.- XXa.
praleido ne Lietuvoje, – KITŲ KALBŲ Moralinių pradž. pagrindinė
todėl gimtinę matė iš ŽODŽIAI, YPAČ vertybių valstiečio darbo
Europos žmogaus PRANCŪZŲ. praradimas priemonė.
perspektyvos.
Jurgis Savickis buvo Ironija jį atskiria nuo kitų F. Kafkos
aristokratiška ir ekspresionistų. novelė ,,Metamorfozė"-
kosmopolitiška tarakono ir vabalo
asmenybė. Domėjosi Gausu teatro elementų; paralelė- beprasmės
daile, teatru, Europos KAUKĖS MOTYVAS egzistencijos metafora.
kultūra, kitų kraštų
gyvenimu. Nuo mažens
kalbėjo lenkiškai,
rusiškai, prancūziškai,
vėliau išmoko vokiečių,
danų, švedų, italų kalbas.
LABAI VERTINO
LIETUVIŲ KALBĄ,
LIETUVIŠKUS
PAPROČIUS, BUVO
PIRMASIS TIKRAS
LIETUVIS
EUROPIETIS.
Henrikas XXa. Gimė Krokuvoje, augo EILĖRAŠČIAI: ,,Daino Gamtos tema; Su Škėma pradeda
Radauskas vidurys- Panevėžio apskrityje. s gimimas"; ,,Kaštanas Istorijos tema naują lietuvių
II-a pusė Persikėlė į JAV(bet tai pradeda žydėt"; ,,Strėlė (bet ji paslėpta literatūros etapą-
neturi jokio įtakos danguje"; ,,Krautuvėlė po gamta); atsisako paviršutiniško
Radausko kūrybai!!!) s pardavėja"; ,,Karo Meilės tema; patoso.
Vadinamas ,,menų metai"; ,,Gėlė ir vėjas"; Pasipriešinimas
alkoholiku", nes kūrybą ,,Balti malūnai". likimui ir laikui; Antikos vaizdai,
vienintelė gyvenimo ESTETINĖS Kūrybos tema mitologinis kontekstas,
prasmė. JAUSENOS tautosaka.
ASMENYBĖ: savitas, LITERATŪRA (tikras
kūrybai reiklus žmogus, estetas) Kaip ir Maironis išlaikė
prisirišęs prie senų Forma- klasikinė klasikinę eilėraščio
daiktų, paveikslų, knygų, eilėdara, ketureilis formą.
ironiškas ir net kandus, posmas. ,,Dainos gimimas"
branginęs asmenybės Modernus turinys: atsakas į Brazdžionio
laisvę, nepriklausomos kaukės motyvas, eilėraštį ,,Šaukiu aš
dvasios žmogus. tapybiškumas, netikėti tautą".
 Radausko kalboje, gavus žodžiai ir vaizdai,
lietuvių rašytojų premiją, NETIKĖTUMO Jo kūryboje
išryškėja ironiškas EFEKTAS NEATSISPINDI
požiūris į idėjinę poeziją. LAIKO
Jo manymu, tikroji Lyrinį subjektą galima ŽENKLAI,ISTORINĖ
poezijos paskirtis, bet vadinti S APLINKYBĖS,
kokį daiktą iškelti į VEIKĖJU,EILĖRAŠTIS EMIGRACIJA, nes
aukštumas. ,,VYKSTA“, JAME Radauskas laiko ir
YRA SIUŽETO poeto santykį vertino
ELEMENTŲ. neigiamai. Laikas
keičiasi, o jei poeziją
orientuosime į tai,
jigali prarasti savo
svarbą.
Jonas XXa. Gimė Kampiškėse, EILĖRAŠČIAI: ,,Džiaz Tėvynės tema; EGZODO AUTORIUS
Aistis vidurys Panemunės valsčiuje, as"; ,,Peizažas"; ,,Vien Gamta; Nepriklausomos
Kauno apskrityje. Gavęs as kraujo Meilės tema; Lietuvos augintiniai
Žmonių
Švietimo ministerijos lašas"; ,,Atėjo (Išeivių karta):
susvetimėjimas;
stipendiją, 1936 m. vakaras"; ,,Persevalis"; Radauskas,
išvyko studijuoti į ,,Pastoralė"; ,,Katarsis“ Brazdžionis.
Grenoblio universitetą , ,,Rugpjūčio naktį".
(Prancūzija), kuriame KATASTROFŲ
1944 m. apgynė ELEGINIS, LAIKOTARPIO
disertaciją ir gavo MELODINGAS LITERATŪRA
filosofijos daktaro EILĖRAŠTIS
laipsnį. Dėl karo ir
okupacijų negalėdamas Iki 1940-ųjų metų
grįžti į Lietuvą, 1944 – NEOROMANTIKAS (S.
1946 m. dirbo Nicos Nėris, A. Miškinis, B.
archyve ir Paryžiaus Brazdžionis). Jei
nacionalinėje eilėraštis parašytas po
bibliotekoje, 1946 m. su 1940 metų, galima rašyti,
šeima persikėlė į JAV. kad yra neoromantizmo
ypatybių.
Salomėja XXa. Salomėja Nėris gimė EILĖRAŠČIŲ Kaltės; KATASTOFŲ
Nėris vidurys Kiršuose, Vilkaviškio RINKINYS ,,PRIE Gamtos; LAIKOTARPIO
rajonė, ūkininkų šeimoje. DIDELIO Lietuvos; LITERATŪRA
1941 m. Salomėja Nėris KELIO": ,,Aš tau Ilgesio;
su mažu sūneliu pavydžiu"; ,Savęs aš Kančios; SOVIETINĖ
pasitraukė į Rusiją. Iš gailiuos"; ,,Tolimas Namų tema; OKUPACIJA.
karo metų eilėraščių sapnas"; ,,Kur baltas Keleivio tema;
sudarė poezijos knygą miestas"; ,,Namo"; ,,Li Kūrybos TREČIASIS
„Prie didelio kelio“. etuvai"; ,,Maironiui". FRONTAS.
Deja, sovietinė cenzūra POEZIJĄ REIKIA VAŽIUOJA
be autorės sutikimo jį SKAITYTI ITIN PARVEŽTI STALINO
pertvarkė savaip ir BIOGRAFIŠKAI. SAULĖS.
išleido pavadinimu Lyrinį subjektą galima
„Lakštingala negali vadinti Ivaškevičiaus
nečiulbėti“ (1945). KALBANČIĄJA. DRAMOJE ,,Madagas
Grįžusi į Lietuvą karas" sukurtas jos
Salomėja Nėris sužinojo Karo metų lyrikoje vėl prototipas Salė.
serganti mirtina liga. atsiranda
Išvežta gydytis į Maskvą, NEOROMANTIZMO NACISTINĖS
ten ir mirė. YPATYBIŲ: tėvynės VOKIETIJOS
ASMENYBĖ: jautri, paveikslas, ilgesio OKUPACIJA-
romantiška, uždaro būdo, motyvas, lyrizmas). priversta bėgti iš
kartu ambicinga, išdidi, Lietuvos.
impulsyvi. Dažnai BRŪKŠNYS-
jausdavosi vieniša, ne ekspresijos forma.
kartą keitė savo pažiūras
(bendradarbiavo su
„Trečiojo fronto“
sąjūdžiu, dalyvavo 1940
 m. įvykiuose SSRS
aneksuojant Lietuvą),
vėliau suvokė klydusi,
jautėsi kalta. Sielvartas ir
kaltė atsispindi rinkinyje
„Prie didelio kelio“).
Vytautas XXa. Pirmoji mirė senolė, su Sonetų ciklas ,,Metai": Egzistencinė KATASTROFŲ
Mačernis vidurys kuria turėjo tvirtą dvasinį ,,Rudens sonetai" - kančia, LAIKOTARPIO
ryšį. 3(meilės tema), klausimai; LITERATŪRA
Tėvas mirė anksti. 7(egzistenciniai Kūrybos tema;
Karo metais Vytautas klausimai), Namų tema; Egzistencializmas
Mačernis daug skaitė, 21(egzistencinė kančia). Meilės tema. (Nyčė, Kierkegoras)
kūrė ir vertė. Ramybę ,,Žiemos sonetai"-
poetas rasdavo Šarnelėj, 25(kūrybos tema); ŽEMININKAS- nors
ten, anot jo, jį 29(laimės tema). nespėjo išvykti iš
aplankydavo regėjimai. Lietuvos, kūryboje
STUDIJAVO Ryškus lyrinio subjekto pagrindinis motyvas
FILOSOFIJĄ dualizmas. GIMTOJI ŽEMĖ,
VILNIAUS NAMAI.
UNIVERSITETE. Vienintelis baigtas
Jau vaikystėje buvo ciklas ,,VIZIJOS": Sovietinė okupacija
užsisklendęs, svajotojas, Įžanga, 7 vizijos,
regėdavo vizijas. Toks pabaiga. O.
pat rimtas ir susikaupęs Milašius,Prancūzijoje
ir liko. 1944 m. rudenį Trioletas- japoniškas gyvenęs lietuvių kilmės
Mačernis nutarė trauktis į poezijos žanras, rašytojas, taip pat matė
Vakarus, tačiau kartojama kas trečia vizijas.
vienintelio tą dieną eilutė.
kritusio sviedinio
ItališkasisPetrarkos
skeveldra nutraukė jo RYŠYS SU TIPO sonetas
gyvenimą. SIMBOLIZMO
23 metų mokėjo 7 ESTETIKA,
kalbas, JAM KLASICIZMO
PRANAŠAUTA STILISTIKA
NOBELIO PREMIJA.
EGZISTENCINĖS
JAUSENOS
LITERATŪRA
Bronius XXa. Bronius Krivickas gimė Eilėraščiai: ,,Partizano Keršto tema; REZISTENTŲ
Krivickas vidurys Pervalkuose, Pasvalio mirtis"; ,,Rudenio Tėvynės tema; LITERATŪRA
rajone. lygumose"; ,,Dovydas Vienatvė;
Baigęs Biržų gimnaziją prieš Galijotą"; ,,Kai Tėvynės KATASTROFŲ
Vytauto Didžiojo kovoj kelies tu į gynimo tema; LAIKOTARPIO
universitete ir Vilniaus ataką"; ,,Mano dienos Mirties tema; LITERATŪRA
universitete studijavo nebūtin pasvirę". Garbė;
lietuvių literatūrą. Dramatiška SOVIETINĖ
Redagavo žurnalą POEZIJOS ŽMOGUS- meilė OKUPACIJA
„Ateitis“, studentų PIRMIAUSIA KARYS,
laikraštį „Studentų PARTIZANAS, Krivicko poezijoje
dienos“. TĖVYNĖS GYNĖJAS. atsiskleidžia filosofo F.
Nuo 1944 m. rudens Nyčės idėja, jog
dirbo mokytoju Biržų Poezijos moto: ,,Mirti žmogus yra laisvas
gimnazijoje. baisu, bet dar baisiau rinktis savo kelią,
Supratęs, kad sovietinio negarbingai gyventi.“ nesvarbu, kokią kainą
saugumo yra sekamas, tenka už tai sumokėti.
1945 m. pavasarį
pasitraukė į mišką. PROMETĖJIŠKAS
Bronius Krivickas buvo AUKOJIMASIS DĖL
tikras inteligentas, toks KITŲ.
išliko ir tapęs partizanu.
Jo ginklas buvo žodis.
Mitologija, bibliniai
ŽUVO.
motyvai.
 RADVANAS (kario
pasiryžimas ginti
tėvynę).
Balys XXa. Gimė Baibokų kaime. Memuarinis (Ne)žmonišku- TOTALITARINĖS
Sruoga vidurys 1943m. kartu su kitais romanas/atsiminimų mas; VALSTYBĖ:
lietuvių inteligentais knyga ,,Dievų miškas" Darbo svarbos NACISTINĖ
buvo suimtas ir įkalintas praradimas; VOKIETIJA;
Stiprybė;
Štuthofo koncentracijos IRONIJA romane LAGERNINĖ
Moralė;
lageryje. pateikiama trejopai: SISTEMA
Grįžęs nerado savo pirma, kaip meninė
šeimos: žmona su dukra priemonė (pvz.: KATASTROFŲ
buvo pasitraukusios į esesininkai LAIKOTARPIO
Vakarus. vadinami ,,narsuoliais"); LITERATŪRA
Gydydamasis antra, kaip stiliaus
sanatorijoje Birštone per ypatybė, kaip aplinkos ABSURDO
du mėnesius parašė vertinimo priemonė, FILOSOFIJA
atsiminimų kuria pasinaudojus (KAMIU)
knygą ,,Dievų miškas". vaizduojamas
Mintys parašyti žmogiškumą žlugdanti Dalia
memorialinį kūrinį kilo sistema, budeliai Grinkevičiūtė ,,Lietuvi
dar kalint Štuthofe. profesionalai ai prie Laptevų jūros".
Rašytojas dirbo lagerio ir ,,mėgėjai"; trečia,
raštinėje. Rizikuodamas ironija veikia kaip Antrasis pasaulinis
gyvybe domėjosi slaptais skydas, saugantis karas
dokumentais, drąsiai žmogaus orumą,
naršė lagerio archyvuose. žmogiškumą nuo
„Aš rašiau ne dienoraštį, visiškos beprasmybės.
- sakė draugams. - Jeigu
be ironijos būčiau rašęs, SARKAZMAS,
nebūčiau išgyvenęs. GROTESKAS,
Ironija buvo tas skydas, ŠARŽAS, SATYRA,
kuriuo aš prisidengiau AUTORIRONIJA.
nuo mirties pavojaus.
Nuo skausmo gindamasis Mažybinės formos,
parašiau, kitaip negalėjau epitetai, žaidimas žodžiu
rašyti!“ ir situacija (,,barokas-
barakas“; ,,dušas kūnui ir
dūšiai"). Iškalbinga
sintaksė.
Antanas XXa. Gimė Lenkijoje. Į ROMANAS ,,BALTA Monotoniškas EGZODO AUTORIUS
Škėma vidurys- Lietuvą su tėvais grįžo DROBULĖ" darbas;
II-a pusė 1921m. Meilė; KATASTROFŲ
Motinos liga(šizofrenija), MODERNIZMAS- ryšys Tėvynės LAIKOTARPIO
baimė ligą paveldėti. su SIURREALIZMU: ilgesys; LITERATŪRA
Gimnazijoje Radviliškyje pasąmonės vaizdiniai, Kūrėjo tema;
ir Kaune, profesiniai vizijos, kliedesiai, Dvilypumas; Nuorodos į kultūros
ieškojimai (studijavo TIKROVĖ Kančia; ženklus. Jaučiama
teisę, mediciną, tapo ABSURDIŠKA, ydinga; Kaukė vakarų kultūros įtaka.
aktoriumi). SĄMONĖS SRAUTO
1944m. pasitraukė į TECHNIKA. Filosofija: A.
Vokietiją, vėliau į JAV. Šopenhauerio (intarpai
Dirbo fizinį KOLIAŽO PRINCIPAS romane apie visada
darbą(fabrikuose, nelaimingą žmogų).
LIFTININKU). IRONIJA,
Neturėjo universitetinio TRAGIŠKUMAS ANTRASIS
išsilavinimo. PASAULINIS
ASMENYBĖ: Iš Modernizmui būdingas KARAS,
medicinos ,,teišsinešė laiko sutankinimas EMIGRACIJA.
meilę lavonams."
Artistiškas, ironiškas;
jautrus, pažeidžiamas;
maištingas būdas,
 nepriklausoma laikysena;
išeivius laikė antraeiliais
herojais.

Just. XXa. II-a Gimė Prienų rajone, Tikras lyrikas, lyrinio Pareiga; Istorinis: Jo dramų
Marcinkevi-
pusė Važatkiemio kaime. eilėraščio kūrėjas, tylusis tėvynės, herojai- istorinės
čius
Anksti neteko motinos eilėraštis, GALIMA meilės, kaltės, asmenybės. Mažvydas-
(susimbolintas motinos RASTI neoromantizmo atgailos, Renesanso epocha,
tėvynės įvaizdis). ypatybių. kalbos, reformacija.
Vilniaus universitete POETINĖS DRAMOS kūrybos, 30-ųjų metų GIMIMO
baigė lietuvių kalbą ir KŪRĖJAS(pradėjo gyvenimo, kartos POETAS
literatūrą. Sruoga). mirties, (Vytauto didžiojo metų
Iš didelės šeimos, todėl Trilogija: ,,Mindaugas", , moralinių kartos).
turėjo atlikti daug sunkių ,Mažvydas"; ,,Katedra". vertybių Tautosaka, mitologija,
darbų – VERTINO Eilėraščių krikščionybė.
DARBĄ, POEZIJOJE rinkinys ,,Gyvenimo Ryškus filosofiškumas
APIE ŽEMDIRBIO švelnus Mažvydo
DARBĄ RAŠO KAIP prisiglaudimas": ,,Poezij monologuose.
APIE APEIGĄ. os NEPRIKLAUSOMYBĖS
Vadinamas Lietuvos vaikystė" ,,Snigo"; ,,Sarg LAIKOTARPIO
sąžine. yboje"; ,,Gyvenimas" ,,S KŪRĖJAS
ena abėcėlė". Liaudiškos
pasaulėžiūros kūrėjas.
M. XXa. II-a Tikroji pavardė- Trys svarbūs Prarastos Vaižgantas: tęsia
Katiliškis pusė ALBINAS MARIUS romanai,sukurti tėvynės tradicija kurti tautinį
VAITKUS. Gimė PASITRAUKUS iš ilgesys; charakterį.
Gruzdžiuose (Šiaulių Lietuvos: ,, Gamta; Dantės ,,Dieviškoji
apskritis), kai buvo 9 Užuovėja“, ,,Miškais Pasitraukimas komedija"- kaip Dantė
metų persikėlė SU ateina iš tėvynės; vaizdavo atbulinį
TĖVAIS į Katiliškių ruduo“, ,,Išėjusiems Darbas vaizdą iš rojaus į
kaimą, TĖVAI negrįžti"(ROJUS, pragarą.
ūkininkai, pažino kaimo išvarymas iš rojaus, II – asis pasaulinis
gyvenimą (stiprus ryšys pragaras); ,,Užuovėja" karas ir pokaris;
su namais- iš čia (rojus-nepriklausoma LT EGZODO
literatūrinis slapyvardis). su tradicijomis); AUTORIUS;
Pasitraukus į Vakarus ,,Miškais ateina KATASTROFŲ
(JAV) (egzodo autorius). ruduo"(gundymas, LAIKOTARPIS
Nuo vaikystės mėgo nuodėmė) – PAGAL motyvus
piešti, drožinėti, skaityti. IŠVARYMAS IŠ GALI BŪTI
Į laukus nešdavosi užrašų ROJAUS; SIEJAMAS SU
knygutę IŠGIRSTOM ŽEMININKAIS (kaip
MINTIM užsirašyti. Turi realizmo ypatybių Mačernis)

Veikėjai dramatiški, Putinas, Škėma

M. XXa. II-a Gimė Paserbentyje,
Martinaitis pusė Raseinių
rajonas.Vilniaus
universitetas, istorija ir
filologija.
,,Kolchozinis" (kolūkių)
vienkiemių naikinimo
laikas. Praradimas virsta
kūrybos energija: gimsta
noras susigrąžinti tai, kas
prarasta, vaizduotėje.
Tėviškę parvežė į Vilnių,
pasistatė NAMĄ iš tų
pačių rĄstų.
tragiška lemtis (moterys ir jų vyrai)
2 lyrikos kryptys: a) Gamta; 1940-ųjų metų gimimo
LYRINIAI eilėraščiai; tėvynė; meilė; kartos- santykis tarp
b) siužetiniai, su savita žmogaus tradicijos ir meno
logika ir poetika- dvasinis (Vaičiūnaitė, Geda).
BALADIŠKI. pasaulis;
Rinkinys: ,,Kukučio atminties ir Tautosaka, mitologija,
baladės" atsiminimo senoji literatūra:
(pvz.: ,,Kumelaitė temos, KUKUTIS- žemaičių
Kukučio MORALĖ, sakmių ir melagių
SOVIETMEČIO
ausy"; ,,Nakvynė pas pasakų pagrindu
DVASINĖS
žemaitį Kukutį"): PROBLEMOS sukurtas veikėjas.
Kukutis metaforiškas.
EZOPINĖ KALBA. Sovietmetis (cenzūra)
Žanras: baladė, tačiau ji
transformuota -
groteskas ir paradoksas.
Lyriniai
 eilėraščiai: ,,Medžiais
tikėk", ,,Kai sirpsta
vyšnios Suvalkijoj".
RINKTINĖ ,,VAINIKA
S“
S. Geda XXa. II-a 1998m. jam paskirta ,,Ars poetica"; ,,Giesmė Istorijos, 40-ųjų metų gimimo
pusė Baltijos Asamblėjos apie pasaulio Lietuvos, kartos poetas
literatūrinė premija. medį"; ,,Lietuvos kultūros, (Martinaitis,
Dzūkas. atsiradimas". gamtos, Vaičiūnaitė)
Vilniaus universitete Savitumas- poezija jam kūrybos
baigė filologiją, žaidimas, paradoksas, Sovietmetis (cenzūra)
lituanistas. provokacija. KOLIAŽO Mitologija, tautosaka.
SovietmeČIUbijojo PRINCIPAS: erdvinė
Gedos poezijos horizontalė; vertikali
nesuprantamumo. istorija, absurdiškumas-
didelis šuolis erdvėje ir
laike.

Č. Milošas XXa. II-a Česlovas Milošas Eilėraščiai: ,,Mano Tėvynės tema; Sunkiai išgyveno
pusė gimėŠateiniuose(Kėdaini tėvynėje”, ,,CampodiFi meilės tema; okupaciją, jį tarsi
ų raj.,) Lietuvoje, bet ori”, ,,Niekad tavęs, Kūrybos tema; išvijo. PASAULIO
1937 m. išvyko į mieste”, Ars žmonių ŽMOGUS, nes
Lenkiją. 1980m. laimėjo poetica?; ,,Po"; ,,Emigr susvetimėjima pristatydavo Lietuvą
literatūrinę Nobelio uoti"; s; tėvynės pasauliui.
premiją. Šeimoje vyravo Romanas ,,Isos slėnis". netekimas; Vadino save LDK
lenkiškai kalbantys Poetas siekia derinti Atminties žmogumi, nes jam
bajorai, bet atsiskyrė nuo esmingas filosofines svarbi legendinė
Lenkijos(Lietuvos įžvalgas ir tikslią, praeitis.
lenkas). Senelė- lietuvių santūrią raišką, aiškią Geografinės nuorodos.
kilmės. Lietuvių-lenkų formą, konkretų žodį.
poetas. Studijavo Č. Milošo kūryboje
Vilniaus universitete jungiasi poetinis nerimas,
teisę. Gyveno nuolatos gilinamasis į
Prancūzijoje ir JAV. būties, moralines
Kurti pradeda Lietuvoje. prieštaras, skvarbi
2011m. UNESCO intelektinė analizė.
paskelbti Milošo metais.
J. XXa. II-a Itin svarbūs du miestai: VERLIBRAS- Gamta, 40-ųjų metų gimimo
Vaičiūnaitė pusė Kaunas, kuriame gimė nerimuotas eilėraštis. istorija, kartos poetai (Geda,
(gyveno iki 17m.,) ir MIESTO poetė. kultūra, Martinaitis)
Vilnius (studijavo Eilėraštis kaip miestas, meilė Eilėraščiuose istorinės
lituanistiką). Kaune, impresija(sukelia meno asmenybės, Vilnius.
augo inteligentiškoje kūrinys, miesto erdvės
aplinkoje. Nesuvokė fragmentas). Kultūrinis: religija,
gamtos ir miesto ,,Kavinukas su architektūra, muzika.
priešpriešos. pastoralėm”, ,,Ižo
1996m. už poeziją rožės”, ,,Senos
apdovanota Baltijos fotografijos”; ,,Saulėgrą
Asamblėjos premija. ža" ,,Vilnius. Miesto
vartai" ,,Žiemos
rūkas"…
Lyrinis subjektas atvirai
nekalba apie savo
jausmus, žvelgia tarsi iš
šalies.
J. Aputis XXa. II-a Gimė 8km. nuo Lyrinė- intelektualinė Namų tema; R. Granauskas(namų
pusė Nemakščių(Raseinių novelė. Žmogiškumo; tema);
rajonas). Baigė DETALĖS MEISTRAS- Moralės J. Biliūnas (skriaudos
lituanistiką Vilniaus detalių žaismas, pauzės ir problemos; tema);
universitete. Į mokyklą potekstė pasako daugiau Skriaudos Savickis(skriaudos
ėjo pėsčiomis- taip nei pats tekstas, tema; Šeima tema);
stebėdavo aplinką, paliekama erdvės Sovietmetis;
 Dzūkijos gamtą, žmones, skaitytojo fantazijai.
ne viena novelė parašyta Atsiranda veikėjas - 40-ųjų metų gimimo
prisiminus vaikystės AUTORIUS. kartos.
pasakojimus. (Glaudus Apsakymai:
ryšys su gamta). ,,Erčia, kur gaivus
Vienas pirmųjų prakalbo vanduo”, ,,Šūvis po
apie kaimo nykimą. Marazyno
ąžuolu”, ,,Šunelis
alksnio viršūnėje”,
,,Dobilė. 1954 m. naktį”,
,,Vakarėjant gražios
dobilienos”, ,,Vieniša
sodyba”, ,,Autorius
ieško
išeities”, ,,Nesmagu, kad
liekat vienas”.

Romualdas XXa. II-a Gimė Mažeikiuose, APYSAKA ,,GYVENIM Dabarties ir J. Aputis

Granauska pusė- užaugo ŠAUKLIUOSE. AS PO KLEVU" praeities
s XXIa. 1957m. baigė Sedos priešprieša; Kūrinių kodas-
(NEPRIV pradžios darbininkų mokyklą. ??? NOVELĖS: ,,DUONOS Kartų ryšys; mitologija – NE
ALOMAS) GYVENO MOSĖDYJE, VALGYTOJAI"; ,,MED Skausmas; VISŲ...
VĖLIAU VILNIUJE. INĖS AKYS"; ,,SU Senas žmogus;
PETELIŠKE ANT Gamta; SOVIETMETIS –
LŪPŲ" Dvasinis vienkiemių naikinimo
skurdas; laikas
TRAGIŠKOS Darbo
PASAULĖJAUTOS reikšmės Pasaulio medis –
KŪRĖJAS netekimas; mitinis motyvas
Meilė;
Herojai agrarinės Šeimos
patirties saugotojai. santykiai;
Žmonių
susvetimėjimas.
Granausko viltis už
teksto.
RAKTAS-
MITOLOGIJA! - NE
VISIEMS
KŪRINIAMS, SVARBU
NOVELEI ,,Duonos
valgytojai“, ,,Su
peteliške ant lūpų“,
apysakai ,,Gyvenimas po
klevu“suvokti..Tokiuose
tekstuose reikia ieškoti
simbolinių, alegorinių
vaizdų, perkeltinių
prasmių.

SVARBI LEMTIS!
Jurgis XXa. Kilęs iš Alytaus. ROMANAS ,,TŪLA" Meilės tema; NEPRIKLAUSOMY-
Kunčinas pabaigos Rašytojo kelią pradėjo Miesto tema; BĖS LAIKOTARPIO/
kaip poetas, tačiau POSTMODERNIZMAS: Kūrybos tema; ŠIUOLAIKINĖ
labiausiai vertinami jo žmogus irsta, paskęsta Bohemos LITERATŪRA.
prozos kūriniai. chaose, nukreipta prieš tema;
Kunčinas augo Dzūkijos žmogaus menkystę, Istorinio laiko Vaizduojamas
sostinėje Alytuje, sutrikimą, bedvasę tema. sovietinis laikmetis.
Vilniaus universitete egzistenciją, yra dvasinės
studijavo vokiečių sveikatos, blaivumo ir Užupis- Vilniaus
filologiją, bet mokslų vilties požymių. MENININKŲ
nebaigė. Vėliau, paties (bohemos) rajonas
žodžiais tariant, „dirbo Yra magiškojo realizmo
 įvairius darbus“ (nuo bruožų: pasakotojas
žurnalisto iki pasiverčia šikšnosparniu.
psichiatrijos ligoninės
sanitaro) ir „stebėjo Pasakojimo forma:
gyvenimą“. bevardžio pasakotojo
Pagrindinės veikėjos užrašai, laiškai,
prototipas dailininkė SĄMONĖS SRAUTAS
Gražina Jaronytė, draugų (einama per atmintį,
vadinta Tūla. Jos ir prisimenama detalė)
rašytojų meilės ryšys
tęsėsi vos dvi savaites.
Kai moteris paskendo,
Kunčinas per 2 mėnesius
parašė apysaką, vėliau ji
išplėsta iki romano.
Bochema.
Marius XXa.pab Gimė 1973 m. PJESĖ ,,MADAGASKA Tėvynės tema; Marcinkevičiaus drama
Ivaškevičius aiga- Molėtuose, Vilniaus RAS" Meilės tema; ,,Mažvydas"- Mažvydo
XXIa. universitete baigė monologas
pradžia lietuvių filologijos POSTMODERNIZMAS-
studijas. Ypač sėkmingas intertekstualumas. Salė- Salomėja Nėris
Ivaškevičiaus ir
režisieriaus Rimo Ivaškevičius išsiskiria iš Nepriklausomos
Tumino kitų Nepriklausomybės Lietuvos rašytojas
bendradarbiavimas laikotarpiu debiutavusių
(„Madagaskaras“, 2003; rašytojų išradingais Aprašomas laikotarpis
„Mistras“, 2010). Pjese kalbos žaidimais, prieš Antrąjįpasaulinį
„Madagaskaras“ dėmesiu Lietuvos karą (tarpukaris).
Ivaškevičius realizavo istorijai, tautinei Neišvengiama
seną Tumino svajonę savimonei. nuojauta, „kad visa tai
teatro scenoje papasakoti netrukus bus prarasta“.
istoriją apie Kazio Pakšto Pjesėje stilizuojama Todėl, pasak autoriaus,
idėją perkelti lietuvius į aukštaičių tarmė, į ši pjesė „apie žmones,
saugesnį pasaulio kraštą, autentišką valstietišką kurie dar nieko nežino.
sukurti „atsarginę“ kalbėseną oriai įterpiama Ir todėl iš visų jėgų
Lietuvą.Tumino „knyginė“ leksika, stengiasi gyventi:
režisuotas spektaklis nuo išryškinamos paralelės su mylėti taip, kaip dar
2004 m. iki šiol žavi ne šiandien populiariu ir niekas iki jų nemylėjo,
tik Lietuvos, bet ir kitų aktualiu žodynu. tikėti taip, kaip dar
šalių žiūrovus, o išleista niekas iki jų netikėjo,
pjesė Lietuvoje buvo NĖRA KONFLIKTO. norėti taip, kaip dar
pripažinta kūrybiškiausia VARIKLIS- NE niekas iki jų nenorėjo,
2005 m. knyga. VEIKĖJŲ SANTYKIAI, ir galiausiai perkelti tai,
O PAŽIŪRŲ, IDĖJŲ kas dar niekada nebuvo
SUSIDŪRIMAS. perkelta“.
Aidas XXa. Poetas, literatūros Eilėraščiai: ,,Secondhan Kūrybos tema; Su Sigitu Parulskiu
Marčėnas pabaigos kritikas, eseistas. d"; ,,Ars Miesto tema; išleido kūrybos rinktinę
- XXIa. Gimė Kaune, nuo 1964 poetica"; ,,Taip"; ,,Meta ,,50 eilėraščių". Taip
pradžios m. gyvena Vilniuje. i be žiogo", ,,Įtakos". pat Sigitas Parulskis
Nestudijavęs Pirmųjų eilėraščių vadinamas tamsiuoju
universitetuose, neturėjęs rinkinių lyrika skaidri ir Marčėnu.
nuolatinio darbo kultūros muzikali, vėlesniuose
institucijose.Marčėnas rinkiniuose Radauskas. Abiem
šiandien yra turbūt greta silabotonikos atsiran- svarbi poetinė
da verlibras. transformacija, tobula
žinomiausias ir
mėgstamiausias savo Poezijai būdinga forma.
kartos poetas, Lietuvos romantinė vientiso
nacionalinės kultūros ir pasaulio pajauta, Istorinis laikotarpis:
meno premijos ir visų neįpareigojantis, lengvas sovietmetis,
svarbiausių poezijos kalbėjimas. Kūryboje nepriklausoma Lietuva.
premijų laureatas. derina žaidimą, gatvės
kalbą ir kartu puikiai
valdo eilėraščio formą,
 vertina tradiciją.
Eilėraščiuose nėra
skyrybos ženklų –
postmodernizmo
bruožas, nors taip
postmodernizmas
nelabai jam būdingas.
Vitalija Dapšauskaitė