Autoriai Kontekstas Temos Citatos/ eilėraščiai

Renesansas – žmogų laikanti didžiausia vertybe (humanizmas). Žmogus visapusiškas, išsilavinęs, tobulėjantis, iš prigimties kūrybingas
M.Mažvydas. Katekizmas
(lietuviška eiliuota prakalba)
M. Daukša. Postilė (Prakalba į
malonųjį skaitytoją)
J. Radvanas. Radviliada (I d.
31-96 eil., III d. 85-169 eil. )
Barokas – XVI pb.- XVIII a. – žmogaus gyvenimo nepastovumas. Pasižymi prabanga, puošnumu, dinamika, kontrastu (žemiška – dvasiška,
jausmas – intelektas, baigtumas – begalybė)
M. K. Sarbievijus. Lyrika
(pasirinkti eilėraščiai)
Apšvieta – XVIII a. ,,proto amžius” sietinas su visuomenininkais, publicistais, šilosošais, kurie, kaip ir tuometinė literatūra, siekė lavinti,
auklėti žmogų, skleisti pažangias įdėjas.
K.Donelaitis. Metai
XVI a. lietuvių raštijos pradininkas,  Laisvės, tėvynės (,,Broliai seserys, imkit mane ir
pirmosios lietuviškos knygos autorius, meilės ir tiesos skaitykit/
priklausantis renesanso epochai. vertybės Ir tatai skaitydami permanykit:/
Ragainės parapijos klebonas. Autorius  Tautos samprata: Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo
priartino agrarinės kultūros žmogų prie etninės ir politinės turėti,/
Europos civilizacijos vertybių.  Biblijos Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį
aktualizavimas priimkit,/
 Asmens ir gyvenimo A jūsų ūkiuose šeimyna mokinkit.“)
Humanistinių pažiūrų asmenybė, XVI a. vertės iškėlimas ,,Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia
lietuvių raštijos veikėjas, gimtosios  Lietuvos pristatymas prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų
kalbos teisių gynėjas. Uolus katalikas, pasauliui ir pasaulio šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų
rupinosi švietimu, skelbė įvairovės atradimas žemės, papročių ir kalbos? Per
kontrreformacijos ir renesansinio  Pasaulinės kultūros amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja
humanizmo idėjas. ir išsilavinimo kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti,
prioritetai gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra
tokios niekingos tautos, nėra tokio
menko žemės užkampio, kurnebūtų
vartojama savoji kalba.”
XVI a. Lietuvos Didžiosios
kunigaikštystės poetas, sukuręs Lietuvos
herojinį epą – poemą
,,Radviliadą”,parašytą hegzametru.
XVII a. Ryškiausias baroko literatūros  Gyvenimas Dievo ir ,,Tas turtingas vien, kas neturi
atstovas Lietuvoje. Parašęs kūrinių mirties akivaizdoje nieko,
rinktinę ,,Lemties žaidimai”, ,,Lyrika”.  Gyvenimo - teatro ir Kas turtus savus sutalpina saujoj...”
Plėtojo baroko literatūrai būdingas gyvenimo sapno ,,Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų
temas (žmogaus menkystė, gyvenimo metaforos yra,
trapumas, visko, kas trapu, niekinimas). Ar apgaulė akių tiktai?
Atsvara netobulam žmonių pasauliui Ar matyto seniai sapno gražaus
Sarbievijaus kūryboje yra gamta –Dievo tąsa?”
dovana mirtingiesiems, akių palaima ir
sielos atgaiva. Įkvėpimo šaltinis Biblija
XVIII a. Poetas, lietuvių grožinės  Gamtos aprašymas Jau saulelė vėl atkopdama budino
literatūros pradininkas, epinės  Papročių svietą*
poemos ,,Metai” – poetinis pasakojimas vaizdavimas Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama
apie keturis metų laikus (,,Pavasario  Valstiečiu darbai juokės.
linksmybės”, ,,Vasaros darbai“,  Pažinimo troškimas Šalčių pramonės su ledais sugaišti
,,Rudenio gėrybės“, ,,Žiemos ir ieškojimo dvasia pagavo,
rūpesčiai“) – autorius. Kūrinyje gausu  Tautinės Ir putodams sniegs visur į nieką
didaktikos – pamokymų. bendruomenės pavirto.
ugdymas Tuo laukus orai drungni gaivydami
 Harmoningo ir glostė 5
vieningo pasaulio Ir žoleles visokias iš numirusių
kūrimas šaukė.
Krūmai su šilais visais išsibudino
keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė
skrandas.
Vislab, kas rudens bjaurybėj numirė
verkdams,

Romantizmas
A.Mickevičius. Eilėraščiai Iškiliausias XIX amžiaus Lietuvos  Asmens vienišumo ir
,,Romantika“, ,,Odė poetas,
jaunystei“, ,,Akermano
stepės“ ; ,,Vėlinės“, II, IV
dalis. Poema ,,Ponas Tadas“ (I
kn. 1–40 eil.)
A. Baranauskas. Anykščių
šilelis
V. Kudirka. ,,Tautiška
giesmė“; ,,Varpas“;
,,Labora“ ; ,,Iš mano
atsiminimų keletas žodelių“
Maironis. Pavasario balsai
(pasirinkti eilėraščiai)
Realizmas
J. Biliūnas. ,,Liūdna pasaka“;
Pasirinkti apsakymai
J. Tumas-Vaižgantas. Dėdės ir
dėdienės
lenkų literatūros klasikas, reikšminga
Europos Romantizmo
figūra. Kūriniai: ,,Ponas Tadas,
,,Vėlinės”, ,,Odė jaunystei”
Rykiausias XIX a. Vidurio lietuvių
poetas romantikas, poemos ,,Anykščių
šilelis” autorius. Kiti kūriniai: ,,Kelionė
Peterburgan”. Parašė gramatiką
,,Kalbamokslis lietuviškos kalbos”
XIX a. Šviesuolis, visą savo gyvenimą
paskyręs lietuvių tautai žadinti. Leido
žurnalą ,,Varpas.
Žymiausias XIX a. Lietuvių poetas
romantikas, katalikų dvasininkas,
teologijos daktaras, profesorius.
Eilėraščių rinktinė ,, Pavasario balsai”
XIX a. Psichologinės ir lyrinės lietuvių
prozos pradininkas. Apsakymai: ,,Vagis,
Ubagas, Lazda. Apysaka ,, Liūdna pasaka
XIX a. Idealaus tautinio charakterio
kūrėjas, laikraščių redaktorius,
uždraustos spaudos platintojas,
meilės patirtis
 Asmuo ir gamta, tauta
ir gamta
 Asmens laisvė, tautinis
apsisprendimas, ,,Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
pareiga visuomenei Kas jūsų grožei senobinei tiki?
 Individo maištas, naujo Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
pasaulio kūrimo Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,/
užmojis Miškan, būdavo, eini – tai net akį
veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies
tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą
dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar
rojuj?!“
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu
Apreiškė žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…
,,Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą” ir… neprimenu
jau visko, kas su manim paskui darėsi… Tiek
pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą,
nedrįsdamas pakelti akių ant sienų mano
kambarėlio…rodos, girdėjau Lietuvos balsą,
sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: „O tu,
paklydėli,kur ikšiol buvai?” Paskui pasidarė
man taip graudu, ir gėda, kad taip ilgai buvau
apgailėtinu pagedėliu… Potam pripildė mano
krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos
pajiegos pradėjo rastis… Pajutau save didžiu,
galingu: pasijutau lietuviu esąs…“
Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, 
Man krūtinę užliek savo šalta banga 
Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, 
Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija! 
Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati! 
Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų 
Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali, 
Nes per amžius plačių nenutildai bangų! 
Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl –
nežinau; 
Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų
smarkiau: 
Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau, 
Betgi trokštu sau marių prie šono arčiau. 
Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu; 
Jis kaip audrą nujaus mano sielos
skausmus; 
Paslapties neišduos savo veidu tamsiu 
Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.
 Psichologiniai 1863 m. sukilimas. Juozapota ir
veikėju paveikslai Petras kūrė šviesią ateities viziją,
 Demokratinės siekė išsivaduoti iš priespaudos,
nuostatos ir idėjos laimingai gyventi, deja, viltis
 Tautos likimo sudužo. Autorius piešia vidinės
dramatizmas gėlos persmelktą moters paveikslą.
 Žmogaus ir Trijų žmonių – Severijos,
visuomenės Mykoliuko ir Rapolo Geišės –
gyvenimo istorijos. Kuriamas

V. Krėvė. Skirgaila
Šatrijos Ragana. ,,Sename
dvare”
XX a. Vidurio Modernioji literatūra
V. Mykolaitis-Putinas.
Eilėraščiai iš rinkinio ,,Tarp
dviejų aušrų“; ,,Altorių
šešėly“
J. Savickis. Novelės
visuomenės veikėjas, kunigas. netobulumo tautinis charakteris: Mykoliukas –
Apysaka ,,Dėdės ir dėdienės” klausimai. stiprus, darbštus, tylus ir vienišas,
Moralinė atjauta savitai bendrauja su pasauliu, jaučia
gamtos dvasingumą.
Reikšmingiausias XX a. pradžios Istorinė keturių dalių
lietuvių rašytojas, literatūros klasikas, tragedija.Kunigaikštis, jungdamas
įvairiapusio talento menininkas, Lietuvos pagonybę ir krikščionybe, bando
legendos kūrėjas. Drama ,, Skirgaila” išsaugoti krašto gerovę. Autorius
atskleidžia dvilypę veikėjo
asmenybę, nepajėgiančią suderinti
valdovo pareigų ir siekio būti
laimingam, nuolat kamuojamą proto
ir jausmų nedermės, norinčią
žmonėm gero, bet nežinančią, kaip
to siekti
XIX a. Pab. - XX a. Pr. Lyrinio realizmo Aprašomas Dvaro gyvenimas Irutės
srovės atstovė, Lietuvos patriotė, ir Mamatės akimis: jos apmąsto
demokratė,romantinės pasaulėjautos, dvaro buitį, namiškių pokalbius,
krikščiomiškosios pasaulėžiūros kūrėja. santykius su kaimiečiais, giminaičių
Kūrynio ,,Irkos tragedija”, ,,Sename vizitus. Mamatės vaidmuo
dvare” autorė akcentuoja pareigą, meilę,
atminimą, gailestį, gamtą ir tėvynę.
XIX a. Pab. - XX a. Pr. vienas žymiausių Putino poezijoje regime žmogų
lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, keleivį, kuris nuolat ieško šviesos,
dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas išgyvena nežinomybę, dvasinę
ir teoretikas, daugiau kaip per įtampą.
penkiasdešimt intensyvaus kūrybinio SKRISKI ARE
...Dangus mano tėvas, bet Žemė - motina
darbo metų išlikęs pačioje intelektualinio manoji.
gyvenimo viršūnėje. Skriski, are, į pat dangų ir plasnoki.
Būti vergas savo žemės tu nemoki.
Aš tau laisvės, nei dangaus nepavydėjau,
Nors tik juodą, šaltą žemę pamylėjau.
Kai geriu jos drėgną kvapą ir ūkus,
Man sapnuojas skaisčios žvaigždės ir dangus.
O kai vėl mane padangė užsūpuos,
Jausiu žemę savo ilgesio vaizduos.
 Egzistencinė Kaip apimt tave, pasauli begalini?
pozicija Gaivalingą tavo galią siela mini:
 Meno ir tobulumo Tavo liepsnos man krūtinėj dar žėruoja,
Tavo aistros mano lūpomis garuoja.
siekis Tu pasėjai mano gyvastį, dangau,
 Žemiškos žmogaus Bet aš čia, juodojoj žemėj išdygau.
prigimties Dar pirmykštę savo buitį siela mini,
Tik apglėbt tave, pasauli begalini!
įteisinimas
 Meno vaidmuo:
Savęs ieškančio žmogaus pasaulis
grožio ir tobulumo
vaizduojamas trijų dalių
siekis
psichologiniame romane ,,Altorių
 Asmuo tautos
šešėly”. Sprendžiamas konšliktas,
istorijoje: pozicijos kaip suderinti kunigo ir poeto
pasirinkimas
pašaukimą. Pirmoje dalyje
,,Bandymų dienos” dėmesys
skiriamas savianalizei, bundančios
meilės išgyvenimams, pirmiesiems
kūrybiniams džiaugsmams.
,,Eina gyvenimas” – ima suvokti
savo vertę, svarsto kunigo ir poeto
nesuderinamumo klausimą.
,,Išsivadavimas” – apsisprendžia
mesti kunigystę.
Lietuvių prozos novatorius, ,,fleita” - vaizduojamas
Ekspresionistinės poetikos novelėmis negailestingas pasaulis, o žmogus
išsivadavęs jame - tarsi marionetė. Tragiška
Iš „kaimiškos“ lietuvių prozos tradicijų, bejėgio šleitininko Žiogo mirtis

J. Aistis. Pasirinkti eilėraščiai
H. Radauskas. Pasirinkti
eilėraščiai
XX a. Vidurio katastrofų literatūra
S. Nėris. Prie didelio kelio
B. Sruoga. Dievų miškas
įvedęs miesto
Problemiką, žaidybišką „rimtų“ temų
traktavimą, ironišką
Žvilgsnį į savo personažus ir grakštaus
stiliaus
Eleganciją kaip esminius modernistinės
literatūros elementus. Kūriniuose
aptinkama metaforų, ironijos žaismų.
Novelės: ,,kova”, ,,fleita”, ,,vagis”, ,,ad
astra” . Savickio kxryboje
neidealizuojamas senasis Lietuvos
kaimas, neapibrėžiamas veikėjų
lietuviškumas, negarbinama gamta,
neieškoma joje darnos pojūčio. Novelių
veikėjai – laisvi žmonės, dažnai
paminantys vertybių nuostatas.
Vienas žymiausių lietuvių poetų
neoromantikų, lyrinio, eleginio eilėraščio
kūrėjas, išeivis. Savo kūriniuose perteikė
daug svarbių lietuvių tautos likimo
aspektų: karo nuojautą, išeivių dalią,
kaltę dėl negintos tėvynės. Eilėraščių
rinkinis: ,,Daina gaudyn ir įstabyn”,
eilėraščiai: ,, Rugpjūčio naktis“,
,,Džiazas“, ,,Peizažas”. Jo eilėraščiuose
dera atvira emocija ir subtili
intelektualinė kultūra, balansuojama tarp
eilėraščio-išpažinties ir žaidimo
kaukėmis, gausu estetizuotos pasakos
bruožų ir nuovargio, nerimo,
tragiško susidūrimo su kasdienybe
ženklų. Itin svarbi jam buvo kūrėjo ir
skaitytojo santykio problema, kūrybos
ir gyvenimo sankirta, kuriai įvykus
skaudžiai patiriama būties disharmonija ir
meno beprasmiškumas.
Vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų
nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas
lietuvių literatūroje. Kūriniai: ,,Pasauliu
netikiu, o pasaka tikiu“, eilėraščiai:
,,Pasaka“, ,,Fontanas“, ,,Homero
jaunystė”. Nusivylimas tikrove ir
tikėjimas vaizduotės, pasakos galia –
dažnas eilėraščių motyvas. Pasakos ir
tikrovės susidurimai eilėraščiuose.Daiktai
netenka įprastų savybių ir įgauna
nebūdingų bruožų (,,Balti malūnai mala
laiką”).
Žymiausia lietuvių poetė, lyrikė. Jos
kūryba – išpažintinė lyrika. Paskutinis
eilėraščių rinkini ,, Prie didelio kelio” yra
tarsi rašytojos testamentas. Rinkinį
sudaro karo meto eilėraščiai, atsiradę iš
meilės, ilgesio, kančios. Ryškiausia
romantinės pasaulėjautos kūrėjatarp visų
neoromantikų.
XX a. Vidurio poetas, dramaturgas,
prozininkas, publicistas, literatūros
mokslininkas. Kalėjo Štuthofo
atskleidžia žmonių susvetimėjimą,
godumą, abejingumą, nesaugumą.
,,vagis” – žmogaus brendimo,
žmogiškųjų vertybių išbandymo,
būties nevienareikšmiškumo
problema. Dažna rašytojo novelė
tarsi teigia, kad moralė tikrovėje –
tik vaidmainystė. Žmonės svetimi
vienas kitam, žiaurūs ir egoistiški,
už gera dažnai atsimoka blogiu.
Džiazas
JUODA kava, pilkų veidų dar keletas 
Ir dirbtinį linksmumą rodo džiazas. 
Mano širdis nuvargusi nualusi, 
Tartum ledais sukaustytas Kaukazas.
Abuojumu ir šypsena, it mirusio, 
Žiūriu, kaip žaidžia cigaretės dūmas. 
Žiūriu tuo sopuliu, tuo sopuliu pastirusiu
Širdy nei kirminas dar sugelia graudumas,
Bet kas iš to, kad piršto nepajudini, 
Bet kas iš to, kad ten, krūtinėj, sopa... 
Aš gyvenu agonija, geltonu rudeniu 
Drauge su merdinčia, su mirštančia Europa.
Mano širdis nuvargusi, nualusi, 
Tartum ledais sukaustytas Kaukazas. 
Juoda kava, pilkų veidų dar keletas 
Ir dirbtinį linksmumą rodo džiazas...
,,Juk žmogus – tai epušės lapas, kuris
virpa be vėjo”
,,Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“
Raudoni medžiai
Raudonų medžių kaip sargų
Apstotas nerandu sau vietos.
Kiekvieną rudenį sergu
Nostalgija ne šios planetos.
Tu nusiminęs nueini,
Tu liūdną savo žingsnį lėtini,
Naktis, galinga ir švelni,
Tau duoda rūbą violetinį.
 Asmens ir jo DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU
vertybių išbandymas
katastrofų metu Ir vienąkart, pavasari, 
Tu vėl atjosi drąsiai - 
 Kova dėl žmogaus O mylimas pavasari, 
orumo Manęs jau neberasi - -
 Pasakojimo krizė:
kaip papasakoti tai, Sulaikęs juodbėrį staiga, 
kas neišreiškiama? Į žemę pažiūrėsi:
 Žmogiškumas, kaip Ir žemė taps žiedais marga ... 
Aš diemedžiu žydėsiu - -
vienijanti vertybė
Dokumentinė knyga apie dvejus
 Egzistencinės
metus, pasakotojo išgyventus nacių
vienatvės ir absurdo
koncentracijos stovykloje. Sruogos

A. Škėma. Balta drobulė
Vyt. Mačernis. ,,Vizijos”
Br. Krivickas. Poezija
Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra
Just.
Marcinkevičius.Mažvydas.
Pasirinkti eilėraščiai
M. Katiliškis. Miškais ateina
ruduo
M. Martinaitis. Poezija
koncentracijos stovykloje, parašė romaną
,,Dievu miškas”,kurioje parodyti du
pasauliai – konclagerio realybė ir jos
ironiškas atvaizdas.
XX a. Vidurio lietuvių išeivijos (egzodo)
rašytojas, prozininkas, literatūros kritikas,
režisierius, modernizmo atstovas,
priklausantis bežemių kartai, didžiausias
novatorius lietuvių literatūroje.
Kūriniai: ,,Balta druobulė“ – romanas,
,,Saulėtos dienos“ – apysaka,
,,Pabudimas” - drama
Intelektualiosios poezijos kūrėjas,
priklausantys žemininkų
kartai.Kūriniai: ,,Vizijų” ciklai ir
,,Sonetai”.
XX a. Vidurio poetas, pokario Lietuvos
partizanas.poezijoje dominuoja kovos
žmogus, apsisprendęs heroiškai aukai,
apmąstanis savo ir tautos likimą,
susitaikantis su tragiška baigtimi, bet
aiškiai suvokiantis garbingą savo
pasirinkimą
Žymus XX a. antrosios pusės lietuvių
poetas, dramaturgas, prozininkas ir
vertėjas, lietuvių tautos moralinis
autoritetas, tautinės idėjos puoselėtojas ir
gynėjas. Dramų ,,Katedra“,
,,Mažvydas“, ,,Mindaugas”.
Vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių
prozininkas, išeivis, priklausantis
žemininkų kartai. Mėgo kaimo tematiką.
Kūriniai: ,,Miškais ateina ruduo“,
,,Išėjusiems negrįžti“, ,,Užuovėja”
XX a. antrosios pusės poetas, eseistas,
vertėjas, kūryboje perteikiantis žemdirbių
kultūros patirtį. Kūrybai budinga
valstietiška pasaulėjauta, saviti
tautosakos motyvai, tautosakos žanrų
temos atsiminimai neturi nuoseklaus
 Juokas, kaip siužeto, neatkuriama pasakotojo
priešprieša vertybių gyvenimo istorija. Tik kūrinio
praradimui pradžioje ir pabaigoje pasakojama
apie save: suėmimą, kelionę į
stovyklą ir iš jos. Taip irėmintas
pasakojimas skirtas ne asmeninėms
nuoskaudoms išlieti, o lageriui ir jo
gyventojams pavaizduyoti, Europos
katastrošai apmąstyti.
Individualybę praradęs
keltuvininkas nr. 87
Kasdienybei besipriešinantis poetas,
pasirinkęs modernas meno kelią
Ligos priepuolius patiriantis,
tikėjimo krizę išgyvenantis,
pasaulio katastrošų slegiamas
nevykęs žemės gyventjas.
Vyras romatiškaižvelgiąs į meilę,
bet dėl ivairių aplinkybių jos
išsižadąs. Taigi romane regime
žmogų, skaudžiai juntanti gyvenimo
beprasmybę ir savo paties tragizmą.
Gyvenimo apsurdą Garšva siekia
įveikti panieka ir ironija (,,Man
belieka juoktis. Garsiai. Realybė
egzistuoja”).
,, Mes patys esame šviesa, mes
patys esame saulė, todėl
neaimanuokime, jei aplinkui tamsu,
mes nemokame sau kelio nušviesti.
Kiekvienas nešame siela lyg
žibintą.” V. Mačernio mintys
Religinė tematika
 Sąžinės drama Lietuva, jos istorija ir dabartis,
istorijos ir gamta, kultūra, žmogus tųvynėje ir
klastojimo pasaulyje, jo egzistencinė problema,
akivaizdoje laimė, pareiga, kančia.
 Gimtosios vietos
praradimas: lietuvių
agrarinės kultūros Kūrinio ašis – lietuvis ir miškas.
irimas Miško vaizdai yra svarbi
 Kūryba ir cenzūra: kompozicinė kūrinio jungtis. Jie
ezopo kalba ispūdingiausiai rodo metų laiką,
 Istorinė drama kaip plėtoja romano veiksmą, atskleidžia
atminties gaivintoja veikėjų paveikslus. Veikėjų (Agnės,
Tiliaus ir Monikos) charakteriai –
be galo gyvi, savaimingi ir labai
aistringai trokšantys laimės.
Motyvas: senosios, archajiškos,
kaimo pasaulėjautos susidurimas su
moderniu pasauliu ir žlugimas
NENAGRINĖTAS
 stilizacija. ,,Mes gyvenome” biograšinius
užrašus 2010m. skaitytojai išrinko metų
knyga. Kūriniai: ,,Kukučio baladės”,
Č. Milošas. ,,Isos slėnis” Lenkų poetas, prozininkas, eseistas,
gyvenęs Lietuvoje. 1980m. gavo
literatūros Nobelio premiją. Suteiktas
Vytauto Didžiojo universiteto garbės
daktaro vardas. Dėl lenkiškų ir lietuviškų
tradicijų puoselėjimo jis dažnai
lyginamas su poetu Adomu
Mickevičiumi. Rinktiniai eilėraščiai:
,,Mano tėvynė”, ,,Niekad tavęs
mieste”, ,,Debesys”. Gimtojo krašto
motyvai.
Debesys
Debesys, mano baisūs debesys,
Kaip plaka širdis, kokiu liūdesiu
žemė tvyni!
Balti ir tylūs mano debesys,
Žiūriu į jus ašarų pilnom akim
Ir žinau, kad many išdidumas,
aistros ir žiaurumas, ir paniekos
sėkla
Mirties sapnai guolį nelaisvą
nupynė, o teisybėje pasėta melo
gražiausios varsos. Tuomet,
nuleidęs akis, jaučiu vėją įkaitusį,
sausą pro mane pučiant. O, kokie
baisūs jūs esate, pasaulio sargai!
Užmigti man leiskit, lai mane
gailestinga pridengia naktis.