Garai

Garavimas

 Skysčio virsmas garais skysčio paviršiuje.

 Kondensacija – garų virsmas skysčiu.
 Garavimas
 Paviršiniame skysčio sluoksnyje esančios molekulės
tarpmolekulinių traukos jėgų traukiamos į skysčio vidų ir
negali išlėkti iš skysčio, jeigu jų Ek mažesnė už tarpusavio
sąveikos Ep. Tačiau tam tikros dalies molekulių šiluminio
judėjimo greičiai yra pakankamai dideli, ir molekulės palieka
skysčio paviršių.
 Skysčio temperatūrai kylant, garavimas spartėja. Jeigu iš
skysčio išlėkusios molekulės gali nutolti nuo paviršiaus, tai
ilgainiui visas skystis išgaruoja.
 Kondensacija

 Jeigu garų molekulės nenutolsta, būdamos uždarame

tūryje, tai jos, pakliuvusios į sritį arti skysčio paviršiaus,
yra įtraukiamos į skystį. Dėl to skysčio išgaruoja mažiau.
 Sotieji garai
 Uždarame inde nusistovi dinaminė (judrioji) pusiausvyra – būsena,
kurios metu iš skysčio išlekia tiek pat molekulių, kiek jų per tą patį
laiką grįžta į skystį. Garavimo ir kondensacijos procesai
kompensuoja vienas kitą.
 Garai esantys dinaminėje pusiausvyroje su skysčiu – sotieji garai.
 Sočiųjų garų tankis toje temperatūroje yra didžiausias (esant tam
tikrai temperatūrai, daugiau skysčio garų ore būti negali). ρ0 arba ρs
Sočiųjų garų slėgis

 Didžiausias garų, esančių dinaminėje pusiausvyroje su

skysčiu, slėgis – sočiųjų garų slėgis.
 p0 arba ps
 Skirtingų medžiagų sočiųjų garų slėgis yra nevienodas.
 Sočiųjų garų slėgis priklauso nuo temperatūros

  
Kylant T, sočiųjų garų slėgis
didėja sparčiau nei idealiųjų
dujų.

 (p , nes kai T, molekulių

judėjimo v )
 (p , nes kai T, intensyvėja
garavimas, ore gali tilpti
daugiau garų, todėl ir garų 1- idealiųjų dujų p(T)
koncentracija n ) 2- sočiųjų garų p(T)
 Sočiųjų garų slėgis nepriklauso
nuo jų užimamo tūrio, kai
T=const
 Slegiant sočiuosius garus, jų tankis ir
koncentracija trumpam šiek tiek padidėja,
dėl to sutrinka dinaminė pusiausvyra –
kondensacija tampa intensyvesnė.
 Dalis garų suskystėja, ore lieka toks garų
tankis, koks toje temperatūroje gali būti
didžiausias (vėl nusistovi dinaminė
pusiausvyra). Sočiųjų garų koncentracija ir
slėgis nekinta.
Izotermiškai slegiami garai

AB- nesotieji garai

BC sotieji garai

CD - skystis
Nesočiuosius garus galima paversti sočiaisiais:

 Izotermiškai slegiant
 Izobariškai aušinant
Virimas
  Tai procesas, kurio metu skystis garuoja
Virimas ne tik iš paviršiaus, bet ir viduje.
 Skysčio virimo sąlyga
  
Skystis pradeda virti tokioje temperatūroje, kurioje jo
sočiųjų garų slėgis burbuliukuose yra ne mažesnis už
išorinį slėgį:
,
– atmosferos slėgis,
- skysčio stulpelio slėgis (hidrostatinis slėgis),
- Laplaso slėgis – papildomas slėgis, atsirandantis dėl burbuliukų
paviršiaus kreivumo (R – burbuliuko spindulys, – skysčio paviršiaus
įtempties koeficientas)
Virimo temperatūra

 Priklauso nuo išorinio slėgio.

 Tuo aukštesnė, kuo didesnis išorinis slėgis.
 Įvairių skysčių virimo temperatūra skirtinga, nes skiriasi
skysčių sočiųjų garų slėgis.
Kritinė temperatūra
 Kritinė temperatūra

  
Temperatūra, kurioje išnyksta skirtumas tarp skysčio ir jo
sočiųjų garų fizinių savybių.
 Įvairių medžiagų kritinė temperatūra yra nevienoda:
• Kad dujos virstų skysčiu, jų molekulių sąveikos Ep turi būti didesnė
už Ek
• kT,
• Įvairių medžiagų Ep skirtinga, todėl ir Tkr skirtinga.
Kritinė temperatūra ir dujų suskystinimas

 Dujas suskystinti galima tik esant temperatūrai, žemesnei

už kritinę.
1) atšaldyti dujas iki T < Tkr
2)slėgti
Garai ir dujos

 Garai – dujinės medžiagos, kurių temperatūra žemesnė už

kritinę.
 Dujos – dujinės medžiagos, kurių temperatūra aukštesnė
už kritinę.
Oro drėgnis
Oro drėgnis (oro drėgmė)

  
Vandens garų kiekis ore vadinamas oro drėgniu.
 Ore esančių vandens garų tankis - absoliutusis oro drėgnis.

 Absoliutusis oro drėgnis taip pat ir vandens garų dalinis
slėgis – vandens garų slėgis, kai nepaisoma kitų dujų.
Oro drėgnis

  
Vandens garai susitelkę apatiniame 10 km storio
atmosferos sluoksnyje.
 Pusiaujyje vandens garų koncentracija apie 2,6%, o ties
ašigaliais – tik 0,2%.
Sotieji vandens garai

 Garų kiekį ore riboja aplinkos temperatūra: kuo oras šiltesnis, tuo jis
sugeba išlaikyti daugiau vandens garų. Kiekvienai temperatūrai
būdingas tam tikras didžiausias garų kiekis, prisotinantis erdvę.
Tuomet vandens garų tankis (ir slėgis) ore yra didžiausias.
 Sočiųjų vandens garų tankis (ar slėgis) tam tikroje temperatūroje
randamas lentelėje.
Santykinis oro drėgnis

  
Ore esančių vandens garų tankio santykis su oro
temperatūros sočiųjų garų tankiu.
Santykinis oro drėgnis
 Kai φ mažas, garavimas vyksta intensyviai, kai φ didelis –
lėtai.
 Kai φ=100%, garai virsta sočiaisiais, nusistovi dinaminė
pusiausvyra tarp garavimo bei kondensacijos. Oras
prisotintas vandens garų.
 Jei į atmosferą patenka didesnis vandens garų kiekis už tą,
kuris prisotina erdvę, tai vandens garai pradeda
kondensuotis ir išsiskiria iš oro rasos arba kritulių
pavidalu.
Rasos taškas
 Pastovaus slėgio nesotieji garai aušinami tam tikroje
temperatūroje virsta sočiaisiais.
 Temperatūra, kurioje vandens garai virsta sočiaisiais,
vadinama rasos tašku.
 Orą atvėsinus iki rasos taško (tr), garai pradeda
kondensuotis, susidaro rūkas, iškrinta rasa.
 Pagal rasos tašką nustatomas absoliutusis oro drėgnis (ρ
arba p), tada galima apskaičiuoti santykinį oro drėgnį φ.
 Absoliučiojo oro drėgnumo kitimas priklauso nuo temperatūros.
Kylant temperatūrai, didėja garų kiekis ore, todėl absoliutusis
drėgnumas vasarą didesnis negu žiemą, o dieną – didesnis negu
naktį.
 Kitaip yra su santykiniu oro drėgnumu: didėjant oro temperatūrai,
santykinis oro drėgnumas mažėja, ir atvirkščiai. Tai galima
paprastai paaiškinti: nors, didėjant temperatūrai, ore esančių
vandens garų dalinis slėgis didėja, tačiau sočiųjų vandens garų
slėgis didėja dar sparčiau, ir todėl oro prisotinimo laipsnis mažėja.
Todėl santykinis oro drėgnumas žiemą didesnis negu vasarą.
 Psichrometras
 Sudarytas iš 2 termometrų − sauso ir
drėkinamo.
 Drėkinamas termometras rodo žemesnę
temperatūrą nei sausasis, nes vandens
garavimui reikia energijos.
 Drėkinamasis termometras rodo tuo žemesnę
temperatūrą, kuo sausesnis oras.
 Žinant abiejų termometrų rodomas
temperatūras, psichrometrinėje lentelėje
randamas santykinis oro drėgnis.
Higrometras

 Plaukinio higrometro pagrindą sudaro žmogaus plaukas, nuo kurio

pašalinti riebalai ir kuris, didėjant oro drėgnumui, ilgėja, ir,
atvirkščiai, mažėjant oro drėgnumui, trumpėja.
 Nustatyta, kad blondinų plaukai pailgėja proporcingiausiai
santykinio oro drėgnumo padidėjimui.
 Rasos taško nustatymas kondensaciniu
higrometru
Nustatant rasos tašką šaldomas higrometro kameros (1)
metalinis veidrodėlis (3), kuris yra poliruotas ir apgaubtas
poliruotu žiedu (4). Į higrometro korpuso angą įstatomas
termometras, į kamerą (1) įpilama eterio. Gumine kriauše
pro eterį pučiant orą, pagreitinamas jo garavimas.
Garuodamas eteris kameros metalinį veidrodėlį (3)
atšaldo iki rasos taško, ir jis aprasoja. Fiksuojant
termometro rodmenis nustatomas rasos taškas.
(Tarp poliruoto žiedo (4) ir kameros metalinio
veidrodėlio (3) yra nedidelis tarpas. Jis apsaugo žiedą nuo
atvėsimo. Todėl rasa pasirodo tiktai kameros veidrodėlyje
(3).)