Garai ir skysčiai

Garavimas
Sotieji garai
Garai, esantys dinaminėje pusiausvyroje su skysčiu,
vadinami sočiaisiais garais.

Didžiausias garų, esančių dinaminėje pusiausvyroje su

skysčiu, slėgis vadinamas sočiųjų garų slėgiu
Jeigu nekinta t ir n, tai pastovus yra ir
Skirtingų medžiagų sočiųjų garų slėgis yra nevienodas.
•
Sotieji garai
1. Sočiųjų garų slėgis nepiklauso nuo tūrio V.

2. Sočiųjų garų slėgis priklauso nuo tempetatūros T.

T – didėja, n – didėja, - didėja.

= nkT.
Sotieji garai
Vandens garų spaudimo izoterma Kylant T sočiųjų garų slėgis didėja
AB – nesotieji garai. BC – sotieji grai. sparčiau negu idealiųjų dujų.
CD – skystis.
Virimas
Virimas - vyksmas, kai skystis garuoja ne tik iš paviršiaus,
bet ir iš vidaus.
Virimas
Virimo temperatūra priklauso nuo slėgio p.
Skysčio virimo sąlyga:

+ gh. = gh.

Kai tempertūra aukštesnė už 100, cheminių reakcijų greitis kas 10 padvigubėja.

120 temperatūroje maistas pagaminamas 4 kartus sparčiau.
Įvairių skysčių virimo temperatūra nevienoda, nes skiriasi jų sočiųjų garų slėgis.
•
Virimas
Kritinė temperatū ra
Temperatūra, kurioje išnyksta skirtumas tarp skysčio ir jo sočiųjų
garų fizinių savybių, vadinamas kritine temperatūra.
Šioje temperatūroje sočiųjų garų tankis ir slėgis yra didžiausi, o
skysčio pusiausvyro su garais – mažiausias.
Medžiagos būsena, kai išnyksta riba tarp skysčio ir jo sočiųjų garų
vadinama kritine.
Pvz. vandens kritiniai parametrai:
= 374; = 22,1 Pa; = 329 kg/.
Kritinė temperatū ra
• Garai, tai dujinės medžiagos, kurių temperatūra žemesnė už kritinę.

• Dujos – kurių tempertaūra aukštesnė už kritinę.

•
• Norint dujas suskystinti, būtina jas atšaldyti žemiau kritinės
temperatūros, tada slėgti.
Oro drėgnis
• Vandens garų kiekis ore vadinamas oro drėgniu.

• Ore esančių vandens garų masės ir tūrio santykis vadinamas

absoliučiuoju oro drėgniu. = ; (garų tankis ore).

• Vandens garų slėgis, kai nepaisoma visų kitų dujų, vadinamas

vandens garų daliniu slėgiu p (1 mmHg = 133 Pa).
Oro drėgnis
• Kiek vandens garai ore artimi sotiesiems rodo santykinė oro drėgmė:
= 100; = 100.

• Santykinė oro drėgmė yra ore esančių vandens garų dalinio slėgio p
ir oro temperatūros sočiųjų vandens garų santykis išreikštas
procentais.

• Kai mažas, garavimas vyksta intensyviai, kai didelis – lėtai.

Oro drėgnis
Temperatūra, kurioje vandens garai virsta sočiais, vadinama rasos
tašku.

Santykinės oro drėgmės apskaičiavimas:

p – sočių vandens garų slėgis rasos taško temperatūroje.
- slėgis ieškomoje temperatūroje. (299 psl. 2 lentelė)

Prietaisai santykinei oro drėgniui matuoti – higrometras,

psichrometras (300 psl. 4 lentelė).
Paviršiaus įtemptis
Skysčiai

Molekulinė sandara – kai skystis neteka, jo molekulės peršoka iš vienos

vietos į kitą visomis kryptimis vienodai.
Veikiamas išorinės jėgos skystis ims tekėti.

Savybės – išlaiko savo tūrį, įgyja indo formą, takūs.

Paviršiaus įtemptis
• Molekulinių jėgų veikiamas paviršiaus sluoksnis slegia skystį,
sudarydamas molekulinį slėgį. Jis yra labai didelis.
• Vandenyje molekulinis slėgis - p Pa.

• Molekulinis slėgis veikia tik vidinių skysčio sluoksnių molekules

sudarydamas plėvelės įspūdį. Jis neveikia panardintų kūnų.

• Paviršinės molekulės turi potencinės energijos. Mažiausią paviršiaus

energiją turi rutulys, todėl vandens lašeliai yra rutulio formos.
Paviršiaus įtemptis
Paviršiaus įtemptis
Jėga, kuri veikia skysčio paviršiaus liestinės kryptimi statmenai
linijai, ribojančiai tą paviršių, ir stengiasi sumažinti jį iki minimumo,
vadinama paviršiaus įtempties jėga.

Paviršiaus įtempties jėgos kuri veikia ilgio l paviršiaus kontūrą,

modulio ir to ilgio santykis vadinamas
paviršiaus įtempties koeficientu.
– matavimo vienetas 1
Paviršiaus įtemptis

Paviršiaus įtempties koeficientas priklauso: 1) skysčio rūšies;

2) temperatūros.
Kai temperatūra didėja, tai mažėja. Esant kritinei temperatūrai 0.

Kai kurių skysčių paviršiaus įtempties koeficientai

pateikti 300 psl. 5 lentelė.

Įtempties jėgos modulį galime apskaičiuoti F l;

Pastaba: jeigu veikiama plėbelė, tai 2F l;