1

VILNIAUS UNIVERSITETAS
CHEMIJ OS FAKULTETAS
FIZIKINS CHEMIJOS KATEDRA














Adsorbcijos i tirpal ir adsorbento savitojo paviriaus ploto
nustatymas. Adhezijos darbo apskaiiavimas












2012
Vilnius
2


1) Darbo tikslas
- Nustatyti paviriaus tempties priklausomybes nuo PAM koncentracijos, PAM adsorbcijos
slytyje tirpalas oras izotermas; apskaiiuoti PAM molekuls skerspjvio plot, adsorbento savitojo
paviriaus plot. I ribinio kampo matavim apskaiiuoti adhezijos darb.

2) Darbo uduotys
- Imatuoti paviriaus aktyvios mediagos (PAM) paviriaus tempimo priklausomyb nuo
koncentracijos.
- Imatuoti PAM paviriaus tempimo priklausomyb nuo koncentracijos po tirpal paveikimo
adsorbentu aktyvija anglimi.
- Apskaiiuoti aktyviosios anglies skerspjvio ir savitj paviriaus plotus.
- Apskaiiuoti adhezijos darb.

3) Teorin dalis
Koloidin sistema yra daugiafazin heterogenin sistema. Jos slyio pavirius tarp dispersins
fazs ir dispersins terps yra labai didelis, taigi labai didel ir laisvoji paviriaus energija, kuri
ireikiama F
s
=S, kur paviriaus tempimas, o S sistemos pavirius. Laisvoji energija negali bti
imatuojama, bet gali bti apskaiiuojama imatavus paviriaus tempim ir paviriaus plot.
Paviriaus tempimas daniausiai nustatomas iais metodais: kapiliariniu, burbuliuk didiausio slgio,
laeli skaiiavimo arba stalagmometriniu ir iedo arba ploktels atitraukimu.
Gryn skysi chemin sudtis tiek paviriuje tiek ir visame tryje yra vienoda, todl j
paviriaus tempimas duotoje temperatroje ir duotame slytyje yra pastovus dydis, apibdinantis t
skyst. Tirpal paviriaus tempimas priklauso ne tik nuo tirpiklio prigimties, temperatros ir slyio
fazs, bet ir nuo itirpintos mediagos prigimties bei jos kiekio koncentracijos.

ADSORBCIJ A
Adsorbcijos dydis paprastai ireikiamas adsorbuotos mediagos kiekiu x, tenkaniu adsorbento
paviriaus ploto vienetui arba mass vienetui. Adsorbcijos dydis duotam adsorbentui ir adsorbtyvui
priklauso nuo temperatros ir slgio, kai adsorbtyvas yra dujos ir nuo temperatros bei koncentracijos,
kai adsorbcija vyksta i tirpal.
Adsorbcij apibdina trys bendri poymiai:
3

1. Termodinaminis grtamumas, t.y. dinamin pusiausvyra tarp dviej prieing adsorbcijos
ir desorbcijos proces;
2. Proces egzotermikumas;
3. Maa aktyvacijos energija, t.y. adsorbcijos procesas vyksta greitai.
Adsorbcijos proceso tyrimai slyio paviriuje skystis dujos parod, kad adsorbcijos dyd
galima susieti ne tik su temperatra T ir koncentracija c, bet ir su paviriaus tempimu. Toki
priklausomyb atrado J. Gibsas:
(1)
Kur d/dc kapiliarikas aktyvumas, c molin tirpalo koncentracija, T absoliutin
temparatra. Jei temparatra yra pastovi viso eksperimento metu, tai lygtis rodo adsorbcijos dydio
priklausomyb nuo itirpintos mediagos koncentracijos ir vadinama Gibso adsorbcijos izotermos
lygtimi.

KIET KN DRKINIMAS SKYSIAIS
Kieto kno paviriaus tempimas gali bti sumaintas adsorbuojantis mediagoms ant kieto kno
paviriaus arba drkinant j skysiais. Ulainus skysio la ant kieto paviriaus, galimi trys atvejai:
1. Laas pasklinda paviriuje
2. Laas pasilieka paviriuje rutuliuko pavidalu
3. Laas dalinai pasklinda kieto kno paviriuje, sudarydamas su juo tam tikr ribin kamp.
Jeigu skysio laas pasklinda paviriuje arba sudaro su juo smail ribin kamp, sakoma, kad
skystis drkina duot paviri. Vandeniu drkinami kieti paviriai vadinami hidrofiliniais. Paviriai, ant
kuri neplinta vanduo arba sudaro buk ribin kamp, vadinami hidrofobiniai. Hidrofobiniai, nepoliniai
paviriai drkinami skystais sngliavandeniliais ir kitais organiniais tirpikliais. Skystis tuo geriau
drkina duot kiet paviri, kuo maesnis jo paviriaus tempimas, t.y. skysio tarpmolekulins arba
kohezijos jgos ir kuo didesns bus adhezijos jgos arba jgos tarp kieto paviriaus ir skysio daleli.
Imatavus ribin kamp ir skysio paviriaus tempim slytyje su oru, galima apskaiiuoti adhezijos
darb , pasinaudojant Laplaso ir adhezijos darbo lygtimi:
(2)
Kai =0, cos=1 ir ;
Kai =180, cos= -1 ir ;
Bet kuriam kitam kampui gaunami atitinkami adhezijos darbai.
4


4) Metodiniai paaikinimai
Prie pradedant darb btina susipainti su naudojam prietais apraais ir saugaus darbo
taisyklmis. Laboratorinis darbas susideda i trij dali. Pirmoje dalyje tiriamas vandens paviriaus
tempimas esant vairioms PAM koncentracijoms, antroje dalyje tiriamos tos paios PAM
koncentracijos vandenyje prie tai adsorbavus jas anglimi. Treiojoje dalyje remiantis skysio ribinio
kampo matavimais apskaiiuojamas adhezijos darbas. Gautiems rezultatams apdoroti ir grafikams
braiyti rekomenduojama naudoti Origin arba SigmaPlot tipo duomen apdorojimo programas.

Darbo priemons:
Rebinderio aparatas
Stiklins: 400 ir200 ml
Konusins kolbuts su kamiais - 4
Pipets: 2, 5, 10, 25 ml
Piltuvliai - 4
Stovas mgintuvliais
Kolba distiliuotam H
2
O
Projektorius
Ploktels tyrimui
Reagentai:
PAM (alkoholiai)
Aktyvuota anglis

1. Matavim eiga
Paviriaus tempties priklausomybs nuo PAM koncentracijos bei aktyvuotos anglies savitojo
paviriaus plotas nustatomas matuojant vairios PAM koncentracijos tirpal paviriaus tempt.
Atskirose kolbutse skiediant gaminami vairi koncentracij (mol/l) PAM tirpalai: 0.5; 0.25;
0.125; 0.0625; 0.0312; 0.0156; 0.0078. Jei tiriamieji tirpalai amilo arba izoamilo alkoholiai, tuomet
ruoiami i koncentracij tirpalai: 0,2; 0,1; 0,05; 0,025; 0,00125; 0,00625; 0,00312. Pirmj keturi
koncentracij tirpal reikia i karto pasiruoti daugiau, nes jie dar bus naudojami adsorbcijos ant
aktyvuotos anglies tyrimams.
Kadangi pusiausvyra adsorbuojant anglimi nusistovi per 1.52val., tai pirmiausiai pradedama i
darbo dalis. Atsveriama po 0,5g aktyvuotos anglies ir suberiama keturias kolbutes. Ant anglies
kolbutes pilama po 12,5ml pirmj keturi koncentracij tirpal. Kolbuts ukemamos, gerai
suplakamos ir pastatomos 1.52val. stovti, jas retkariais suplakant.
5

Kol alkoholis adsorbuojasi ant anglies, matuojamos tirpal paviriaus temptys. Duomenys
suraomi 1 lentel ir nubriamas priklausomybs nuo c
0
grafikas: ( ) o = f c
0
.
2. Paviriaus tampties matavimas.
gerai iplaut Rebinderio aparato mgintuvl pilama 5ml distiliuoto vandens ir prie
paviriaus prilieiamas vamzdelio kapiliaras. I aspiratoriaus lainant vanden, nustatomas maksimalus
skysio auki skirtumas h
0
manometro atakose (burbuliuko atitrkimo nuo kapiliaro galo momentu).
Matuojama kelis kartus ir skaiiavimuose naudojamas duomen vidurkis.
Po to, nekeiiant vandens lajimo i aspiratoriaus greiio, i mgintuvlio ipilamas vanduo,
pilama 5ml labiausiai praskiesto tirpalo ir vl imatuojamas auki skirtumas h
x
. Tas pats atliekama
su visais didjanios koncentracijos tirpalais.

Pav. 1 Rebinderio aparatas paviriaus tempiai matuoti; 1- mgintivlis tiriamjam tirpalui, 2 kapiliaras, 3 kamtis, 4
onin ataka, 5 manometras, 6 aspiratorius, 7 kranas, 8 rinktuvas.
Tirpal paviriaus temptis (
x
) apskaiiuojama i lygties:
o
o
x x
h
h
0 0
= ,
(3)

ia: o
0
, o
x
vandens ir tiriamo tirpalo paviriaus temptis.
o
0
=72.53*10
-3
J/m
2
.
h
0
, h
x
vandens ir tiriamo tirpalo auki skirtumai manometro atakose.
Lentel 1. Paviriaus tempties matavim rezultatai. ia c
0
pradin alkoholio koncentracija
Distiliuotas vanduo Tiriamieji tirpalai
(mol/l)
Po alkoholio adsorbcijos ant
aktyvuotos anglies
h
0

0
c
0
h
x

x
c
0
h
a

a



6

Prajus nustatyma adsorbcijos antaktyvuotos anglies laikui, tirpalai filtruojami pro vienodo
dydio sausus filtro popierius. Pirmieji 5ml filtrato ipilami lauk, nes dal alkoholio gali adsorbuoti
filtro popierius. Po to imatuojama kiekvieno tirpalo paviriaus temptis. Gauti rezultatai taip pat
suraomi 1 lentel.
3. Rezultat apdorojimas
inant filtrat paviriaus temptis, i grafiko ( ) o = f c
0
nustatoma filtrate po adsorbcijos
anglimi likusio alkoholio koncentracija c
p
. Po to apskaiiuojama adsorbuoto ant 1g anglies alkoholio
kiekis a (mol/g):
( )
a
c c
p
=

0
25
1000
. (4)
Duomenys, susij su adsorbcija ant aktyvuotos anglies, suraomi 2 lentel.
Lentel 2 Adsorbcijos ant aktyvuotos anglies duomenys
c
p
,
mol/l
a,
mol/g
1/a,
(mol/g)
-1

1/c
p
,
(mol/l)
-1

a
max
,
mol/g


I adsorbcijos ant anglies duomen briamas grafikas
1 1
a
f
c
p
=
|
\

|
.
|
|
. Tiesin priklausomyb
ekstrapoliuojant iki susikirtimo su ordinate, gaunama 1/a
max
(ia a
max
maksimali alkoholio
adsorbcijos ant anglies vert).
Tolimesnms skaiiavimams btina nustatyti alkoholio adsorbcijos (I) priklausomyb nuo jo
koncentracijos tirpale c
0
. Pasinaudosime Gibso adsorbcijos lygtimi:
I =
c
RT
d
dc
0
0
o
(5)
lygt einanti ivestin gali bti apskaiiuojama skaitmeniniu bdu diferencijuojant gaut
( ) o = f c
0
priklausomyb (r. Pav. 2). ( ) o = f c
0
priklausomyb pakankamai tiksliai apraoma ia
empyrine lygtimi:
o
o
|

=
+

1
0
e
c
(6)
ia: o, |, empyrins konstantos.
7

C
0
0
o
o ~ o
| = ( o o
0
) / o
0
= (1 /C
0
) ln |( o o )/ |o |

Pav. 2 Paaikinimai empyrini konstant apskaiiavimui i paviriaus tempties priklausomybs nuo adsorbato koncentracijos
kreivs.
inant konstantas o, |, ir , nar do/dc
0
esant bet kuriai koncentracijai c
0
galima apskaiiuoti,
idiferencijavus (6) lygt pagal c
0
:
( )
d
dc
e
e
c
c
o o|
|

0
2
0
0
1
=
+

(7)
Konstant o, |, ir radimui pasinaudosime (6) lygties savybmis ir gauta ( ) o = f c
0

priklausomybe. Konstant radimo metodas paaikintas 2 pav. Esant didelms c
0
reikmms, o ~o. Kai
c
0
=0, tai o
o
|
0
1
=
+
ir |
o
o
=
0
1.
inant o ir | vertes, konstanta apskaiiuojama i bet kurio kreivs tako:

o o
|o
=
1
0
c
ln . (8)
Apskaiiavus konstantas o, |, ir , kiekvienai koncentracijai apskaiiuojama do/dc
0
pagal (7)
lygt, o I pagal (5) lygt. Gauti rezultatai suraomi 3 lentel.

8

Lentel 3 Alkoholio adsorbcijos fazi slytyje skystis-oras duomenys
c
0
, mol/l
o | do/dc
0
I, mol/cm
2



Adsorbato molekuls skerspjvio plotas bei molekuls ilgio apskaiiavimui taikoma konkreti
adsorbcijos izotermos lygtis. Adsorbcijos tirpalas oras fazi slyio riboje atveju danai galioja
Lengmiuro adsorbcijos izotermos lygtis:
I I =
+

Kc
Kc
0
0
1
, (9)
ia: K adsorbcijos pusiausvyros konstanta,
I

ribin adsorbcija.
Ar tiriamuoju atveju galioja (9) lygtis, galima patikrinti grafikai. Lengmiro izotermai galima
suteikti linearizuot form:
c
K
c
0 0
1
I I I
= +

. (10)
Jei tiriamuoju atveju Lengmiro izoterma galioja, tai, kaip matyti i (10) lygties, turi bti tiesin
dydio c
0
/I priklausomyb nuo c
0
. Tiesins priklausomybs nuolinkio kampas yra lygus I

-1
.
Nubraiius c
0
/I = f(c
0
) grafik, apskaiiuojama I

.
Nustaius I

galima apskaiiuoti adsorbato molekuls skerspjvio plot, t.y. plot (S

0
), kur
uima molekul soiame adsorbciniame sluoksnyje:
S
N
A
0
1
=

I
, (11)
ia N
A
Avogadro skaiius.
Adsorbento molekuls ilg galima apskaiiuoti, ireikiant 1cm
2
adsorbcinio sluoksnio mas m:
m l = , (12)
ia: l adsorbato molekuls ilgis
skysto adsorbato tankis.
I kitos puss:
m M =

I (13)
ia M adsorbato molekulin mas.
Sulygin (12) su (13) gauname:
9

l
M
=

I

. (14)
inant molekuls uimam plot S
0
, skaiiuojamas aktyvuotos anglies savitasis paviriaus
plotas: S S a N
angl A . max
=
0
. (15)

4. Adhezijos darbo apskaiiavimas
Norint suinoti, kokie skysiai geriau drkina duot kiet paviri, imatuojamas ribinis kampas
ir apskaiiuojamas adhezijos darbas. Kuo maesnis ribinis kampas ir kuo didesnis adhezijos darbas, tuo
geresnis drkinimas. Tam tikslui tiriamo jo skysio laas (vanduo arba PAM tirpalas) lainamas ant
gerai nuvalyto, kieto paviriaus (aliuminio ar kita ploktel). Padidinto lao vaizdas gaunamas stipraus
viesos altinio ir lio pagalba. Vaizdas projektuojamas ekrane ir nupieiamas ant popieriaus lapo. T
pat pakartojame ant parafinuotos ploktels.

Pav. 3 Ribinio kampo nustatymo chema; 1 viesos altinis, 2 tiriamo skysio laas, 3 lis, 4 ekranas, 5 suprojektuotas
lao vaizdas ant ekrano.
Visiems nupietiems laams briamos liestins i trij fazi susikirtimo tako (liestin turi bti
ivesta taip, kad savo pradia liestsi su lau) ir imatuojamas ribinis arba drkinimo kampas (lao
kryptimi). Tuomet apskaiiuojamas adhezijos darbas pagal (2) formul.

5) Kontroliniai klausimai
1. Kuo skiriasi adsorbcija, absorbcija ir desorbcija?
2. Kas yra paviriaus tempimas ir kaip j veikia PAM ir kitos itirpintos mediagos?
3. Nuo ko priklauso paviriaus drkinimas?

6) Literatra
1. J.Janueviien. Koloid chemijos laboratoriniai darbai, Vilnius, 1967 (1982) m.
2. N. Smorigait Baderien. Fizin ir koloid chemija, Vilnius, 1970 m.
3. S.J.Gregg. Adsorption, Surface Area and Porosity. 2d ed, London, 1982 m.
10

________________________________________________________________
vardas, pavard, kursas, grup
_________________________
data

Adsorbcijos i tirpal ir adsorbento specifinio paviriaus ploto nustatymas.

Darbo juodratis.


Alkoholio molekulin formul:___________

Molin mas:_________, tankis:_____________



Paviriaus tempties matavim rezultatai:

Skysio auki skirtumas h
0
manometro atakose prie adsorbcij

Skysio auki skirtumas h manometro atakose
1 2 3 4 5 vid.
H
2
O







a
l
k
o
h
o
l
i
o

t
i
r
p
a
l
o

C
,

m
o
l
/
L








11

Skysio auki skirtumas h
0
manometro atakose po adsorbcijos

Skysio auki skirtumas h manometro atakose
1 2 3 4 5 vid.






a
l
k
o
h
o
l
i
o

t
i
r
p
a
l
o

C
,

m
o
l
/
L







Laboranto pastaba:






________________________
laboranto paraas, data