Isbrink s jonitas supilamas ( kolonel?. Vandens perteklius
OPTINIAI ANALIZES METODAI
^
isleidziamas, paliekant apie 1 cm sluoksnj virs grudelip (reikia
stebeti, kad neisbegtq per daug vandens , nes tarp jonito grudelii{
patekqs oras labai suletina eliuento istekejimq). Koloneleje jonitas
plaunamas distiliuotu vandeniu iki neutralios reakcijos ( indika-
torius - metiloranzinis arba bromtimolio melynasis). Vandens
tekejimo greitis - 2,5-3,0 ml/min.
Analizinemis svarstyklemis pasveriama 0,25 g tiriamosios
druskos (gali buti NaCl , NHACl , Na 2 SOA , K 2 SOA arba
MgS04 - 1 H 20 ) ir istirpinama distiliuotame vandenyje 50 ml
talpos matavimo kolbuteje. 10 ml sio tirpalo pipete supilama i
chromatografinQ kolonelQ. Istekantis skystis renkamas [ kuginQ
250 ml kolbute ( tekejimo greitis - 2-3 lasai per sekunde ).
Kolonele plaunama distiliuotu vandeniu ( iki neutralios reakcijos,
parodo indikatorius metiloranzinis). Vanduo renkamas [ t paciq_
^
kugine kolbut?. Isplovus iki neutralios reakcijos, surinktas rugsties
tirpalas titruojamas 0,1 N NaOH tirpalu ( iki geltonos spalvos,
parodo indikatorius metiloranzinis).
Druskos kiekis x % apskaiciuojamas is formules:
V TNaOH / druskos • 50 - 100
X = 10 - or
cia: V - titravimui sunaudotas 0,1 N NaOH turis (ml);
a - tiriamosios druskos mase (g);
TNaOH / druskos - druskos tirpalo titras:
T NaOH / druskos Edr . - N NaOH .
1000
cia: N - titranto (NaOH ) moline ekvivalentq koncentracija;
Edr . tiriamosios druskos ekvivalentas.
20
2.
Fotometrija
Fotometrine tiriamosios medziagos analize ultravioletine ir
regim ja spinduliuote, kaip registruojama polichromatines
^
spinduliuotes absorbcija, vadinama fotokolorimetrija. Didziausiq.
pritaikym . jgavo fotometriniai metodai, kurie remiasi sviesos
^
absorbcija regimajame spektre (380- 780 nm). Sis metodas
naudojamas tik kiekybinei analizei - medziagos kiekis nustatomas
pagal tirpalo spalvos intensyvumq.. Jei cheminis junginys
nespalvotas, tai , naudojant s ( analizes metod , nustatomasis jonas
^
tarn tikru cheminiu reagentu paverciamas ( svies absorbuojanti
^
jungini, po to matuojamas sio junginio optinis tankis. Gali buti
naudojami ir tokie cheminiai reagentai, kurie, reaguodami su
nustatomuoju jonu, patys skyla arba sudaro naujus, svies
absorbuojancius junginius. Spalvos susidarymo reakcijos turi
^
vykti greitai, iki galo ir buti atrankios.
Fotometrine tiriamosios medziagos analize ultravioletine ir
regim ja spinduliuote, kai registruojama monochromatines
^
spinduliuotes absorbcija, vadinama spektrofotometrija. Kiekvienai
elektromagnetin? spinduliuote absorbuojanciai medziagai budinga
tarn tikras absorbcijos juostp intensyvumo ir jp maksimumo
pasiskirstymas pagal bangos ilg(. Tokioje kreiveje, kuri vadinama
absorbcijos spektru, buna vienas ar keletas maksimump ( smailiq).
Absorbcijos spektrai gali buti reiskiami optinio tankio A ,
elektromagnetines spinduliuotes pralaidumo T arba molinio
absorbcijos koeficiento ex priklausomybe nuo absorbuojamosios
elektromagnetines spinduliuotes bangos ilgio X. Elektro-
magnetines spinduliuotes absorbcijos spektras - tai tiriamosios
medziagos individuali charakteristika: absorbcijos smailes padetis,
absorbcijos spektro pobudis ir bendras vaizdas apibudina jos
kokybin( individualumq.. Pakeitus absorbuojanciijjp daleliit sudeti,
struktur . arba tirpiklj_, atsiranda pokycip ir absorbcijos spektre.
^
Todel spektrofotometrija gali buti naudojama ne tik kiekybinei,
bet ir kokybinei medziagq analizei. Spektrofotometriniai metodai
21
tikslesni uz fotometrinius, be to, galima isspr sti daugiau A A
uzdaviniip ^
Tirti nespalvotas medziagas.
Nustatyti medziagq kiek( placiame bangos ilgiii intervale
(nuo 185 iki 1100 nm). Ax
Atlikti daugiakomponentes medziagi[ sistemos kiekybin?
analizQ (is karto nustatyti kelet komponentij).
^
Kiekybines fotometrines analizes pagrind sudaro Bugero,
Lamberto ir Bero desnis. ^ Cx c
--
A= a c b; 1 pav. Nustatomos medziagos gradavimo grafikas
cia A - optinis tankis; c - koncentracija; b - absorbuojancio
sluoksnio storis; a - koeficientas, priklausantis nuo bangos ilgio ir Parenkant etaloniniii tirpalp koncentracija interval ,
budingas absorbuojancios medziagos molekulei . vadovaujamasi siomis nuostatomis: ^
Jei absorbuojanciojo sluoksnio storis isreikstas centimetrais, a) tiriamojo tirpalo optinis tankis apytiksliai turi atitikti
gradavimo grafiko vidur[;
o tirpalo koncentracija c - g/l, tai dydis a vadinamas savitqja b) pasirinktame etaloniniu tirpalp koncentracijp intervale
absorbcijos geba. Dazniausiai istirpusios medziagos koncentracija tirpalams turi galioti pagrindinis fotometrijos desnis;
reiskiama mol/l. Tuomet: c) rekomenduojama, kad optinio tankio vertes gradavimo
A = sxcx b; grafike butrp 0,12- 1,2 intervale (kai A>1,2 grafikas dazniausiai
yra netiesinis).
cia ex - moline savitoji absorbcijos geba, arba molinis absorbcijos Tiriant dideles koncentracijos tirpalus, naudojamas
koeficientas . diferencines analizes metodas. Siuo atveju optinio tankio verte
Molinis absorbcijos koeficientas skaitine verte lygus nustatoma ne tirpiklio, kurio A 0, bet etaloninio spalvoto
optimaliam tankiui tirpalo, kurio koncentracija 1 mol/l, o tirpalo tirpalo (vadinamojo lyginamojo tirpalo ) atzvilgiu, kurio koncen-
sluoksnio storis (b)- 1 cm. tracija Co zinoma artima
ir tiriamojo tirpalo koncentracijai . Dirbant
siuo metodu matuojamas
, reliatyvus optinis tankis A . Pamatavus
Jei elektromagnetine spinduliuote absorbuojama pagal s(
tiriamojo tirpalo reliatyvpj [ opting tank ;, tiriamojo tirpalo
pagrindinj fotometrijos desn[, tai tirpalo optinis tankis tiesiogiai koncentracija cx nustatoma arba pagal gradavimo grafikp
proporcingas sviesp absorbuojancios medziagos koncentracijai (koncentracija- reliatyvus optinis tankis), arba apskaiciuojama is
tirpale. formules:
Fotokolorimetrijai ir spektrofotometrijai taikomi tokie cx = c0 + A ’x x F
pagrindiniai kiekybines analizes metodai: gradavimo grafiko,
•
lyginamasis, priedo ir diferencinis. cia:
V

Co-medziagos koncentracija lyginamajame tirpale;

[prastinei analizei patogiausias yra gradavimo grafiko
metodas. Darbo pradzioje matuojami 4-8 etaloninip tirpalp
optiniai tankiai ir is gautp duomenp sudaromas grafikas (1 pav.).
A’x- tiriamosios medziagos optinis tankis;
F perskaiciavimo faktoriaus F vidurkis, kuris
apskaiciuojamas is keliij_ etaloniniu F reiksmiq
(F= —
A*

22 23
 Fotoelektrokolorimetrija
Etaloninip tirpalij paruosimas
Ketvirtasis laboratorinis darbas Analizinemis svarstyklemis tiksliai atsveriama 0,16 g
gelezies amonio aluno ( NH4) Fe (S04)2 • 12H20. Sildant
Fotokolorimetrinis gelezies (Fe III) kiekio nustatymas istirpinama nedideliame vandens ir konc. vandenilio chlorido
rugsties (HC1) misinio ( santykis 1 :2) kiekyje. Atsaldzius tirpalas
Darbas atliekamas fotoelektrokolorimetru KOK- 2. kiekybiskai perkeliamas ( 250 ml talpos matavimo kolbp ir iki
zymes praskiedziamas vandeniu. 1,0 2,0 4,0 5,0 ir 6,0 ml paruosto
sviesos kiuvete su galvano- tirpalo pipete perkeliama i 50 ml matavimo kolbas, ten pat jpilama
filtras tirpikliu metras po 10 ml 10 % sulfosalicilo rugsties tirpalo. Tirpalas igauna
1 /
A
violetin? spalvp del kompleksinio anijono [FeSal]+ susidarymo.
Po to palengva pilamas 10 % NH4OH tirpalas. Kai tirpalo pH
> pasiekia 2,0-3,0, tirpalas igauna raudonp spalvp nes susidaro
/ kompleksinis junginiys [FeSal 2] . NH4OH pilamas tol, kol
’

* tirpalas igauna geltona spalva ( susidaro kompleksinis aniionas

1 \j [FeSal3]3 , tirpalo pH< 7,4).

'

sviesos \
saltinis kiuvete su foto- 2- 3
tiriamuoju tiq3alu elementas O Fe
Fe Fe

2 pav. Principine fotoelektrokolorimetro schema coo coo

pH 1.0 pH 2.0-3.0 pH 7.4

violetinis raudonas geltonas

Fotokolorimetriniam matavimui tinka bet kuris is

3 pav. Bendras fotoelektrokolorimetro K <J> K- 2 vaizdas: 1 -
galvanometras; 2 - matavimp kamera su kiuvecip laikikliu; 3 -
sviesos saltinis; 4 - kiuvecip perstumimo rankenele; 5 - sviesos
filtrp pakeitimo rankenele; 6 - jautrumo nustatymo rankenele; 7 -
nulines padeties nustatymo rankeneles.
susidarancip kompleksinip junginiig taciau patogiausia reakcij
atlikti iki galutinio produkto susidarymo. Susidar s geltonos ^
spalvos tirpalas vandeniu praskiedziamas iki zymes. ^
v
Sviesos filtro parinkimas
Pasirinktinai i vien . kiuvet (pvz,10 mm ) ipilama vandens
^ ^
( iki zymes), i kit - vidutines koncentracijos etaloninio tirpalo.
^
Kiuvetes (statomos i kiuveciq laikiklius matavimp kameroje (2)
( kiuvete su vandeniu statoma i tolimesni laikiklQ. Rankenele ( 5)

24 25
nustatomas sviesos filtras ( matavimai pradedami nuo „315“ nm ). sulfosalicilo rugsties tirpalo . Po to ( paruostp tirpalp letai pilamas
Rankenele ( 6) nustatomas jautrumas (dazniausiai
Rankenele 4 pasukama padet „1“. Uzdarius
-
„3“) 10 % NH4OH tirpalas ( fid. geltonos spalvos atsiradimo ) ir
( ) { ) matavimp praskiedziamas vandeniu iki zymes. Matuojama gautp tirpalp
kameros dangtclj, rankenelemis (7) galvanometro (1 ) skaleje optinis tankis (naudojamas kalibravimo grafiko sudarymui
nustatoma „0“ padetis. Rankenele (4) perstumiama ( „2“ padetj ir parinktas sviesos filtras ir kiuvete ). Lyginamasis tirpalas -
uzrasomas pamatuotas optinis tankis. Optinis tankis matuojamas, vanduo.
naudojant visus prietaiso sviesos filtrus. Tiriamosios medziagos koncentracijos (Fe kiekio %)
Matuojant optin[ tank [ sviesos filtrais, pazymetais raudona apskaiciavimas:
spalva, jautrumo reguliavimo rankenele (6 ) taip pat nustatoma
ties raudona spalva pazymetais skaiciais. Keiciant sviesos filtrus 1 . Apskaiciuojamas standartinio tirpalo titras remiantis Fe:
ar nedirbant, matavimi{ kameros (2) dangtelis turi buti pakeltas — M draskos M Fe
nusileidusi uzsklanda uzdengia sviesos saltin[ . _
a st x
Tolesniems matavimams parenkamas sviesos filtras, kurj
naudojant optinis tankis didziausias.
X = as, M Fe
Tpe ~ ~ as, MFe ( g / cm3)
M druskos vk
Kiuvetes parinkimas ^ ciruskos Vk
Parinkus sviesos filtr , parenkama kiuvete . Matavimams
^
naudojamos kiuvetes, kuriose absorbuojanciojo sluoksnio storis - MFe = 55.9 ; M ( NH 4 )Fe (SO 4 ) 2 12H 2 0— 482,9
3,5,10,20 mm. \ vien pilamas vanduo, [ kitq_ (to pacio storio)- (ast atsvertas standartines medziagos kiekis g, Vk kolbos
^
vidutines koncentracijos tirpalas. Optinis tankis parenkant kiuvet turis ml ).
matuojamas naudojantis anksciau parinktu sviesos filtru. ^ 2. Breziamas gradavimo grafikas (optinis tankis - etalo-
Tolesniam tyrimui pasirenkama kiuvete, kuri
naudojant optinis tankis yra 0,3-0,4. ^ ninio tirpalo turis) ir surandamas tiriamojo tirpalo turis Vx.
3. Apskaiciuojamas Fe kiekis 4 cm tirpalo:
Gradavimo grafiko sudarymas m = TFeVx
Pasirinkus sviesos filtr , sudaromas gradavimo grafikas 4. Apskaiciuojamas Fe kiekis %:
^
(1 pav.). Matuojamas visp paruostu etaloninip tirpalp optinis m - Vk - 100
tankis ir breziamas optinio tankio priklausomybes nuo tirpalp m % (a analizei pasvertas tiriamosios
4- a
koncentracijos grafikas. medziagos kiekis g).
Tiriamosios medziagos analize
Analizinemis svarstyklemis tiksliai pasveriama apie 0,3 g
tiriamosios medziagos ir sildant istirpinama nedideliame vandens
ir koncentruotos HC1 rugsties misinio ( santykis 1:2) kiekyje.
Paruostas tirpalas kiekybiskai perkeliamas [ 100 ml matavimo
kolbp ir vandeniu praskiedziamas iki zymes. 4 ml paruosto tirpalo
pipete perkeliama i 50 ml matavimo kolbp, jpilama 10 ml 10 %
26 27
 Penktasis laboratorinis darbas grafikq). Lyginamasis tirpalas • \s

maziansios koncentracijos
etaloninis tirpalas.
Fotokolorimetrinis gelezies (Fe III) kiekio nustatymas Tiriamosios medziagos koncentracija (Fe kiekis %)
diferenciniu metodu apskaiciuojama, naudojantis gradavimo grafiku arba formulemis.
Apskaiciuojama kiekvienos standartinio tirpalo
Etaloninii} tirpalq paruosimas koncentracijos F reiksme:
Is gelezies amonio aluno ((NH4)Fe(S04)2 • I 2H2O M . m. =
482,9) gaminama 100 ml etaloninio tirpalo, kuriame Fe (III)
F=
-
co
koncentracija yra 0,2 mg/ml. Sveriama analizinemis svars- A,
tyklemis. Atsverta medziaga sildant istirpinama nedideliame
vandens ir konc. HC1 misinio (santykiu 1 :2) kiekyje. Tirpalas Apskaiciuojama tiriamosios medziagos koncentracija:
kiekybiskai perkeliamas [ 100 ml matavimo kolbq ir iki zymes
praskiedziamas vandeniu. 2,0, 3,0, 4,0, 6,0, 8,0, 10,0 ml paruosto
tirpalo pipete perkeliama [ 50 ml matavimo kolbas, ten pat jpilama cx = c0 + A x x F
po 10 ml 10 % sulfosalicilo rugsties tirpalo, po 1 ml 1 M H2S04 ir
vandeniu praskiedziama iki zymes. Tirpalas jgauna raudonq cia: cx- tiriamosios medziagos koncentracija g/ lOOml ;
spalvq del kompleksinio anijono [Fe(Sal)2] susidarymo ( reakcija
' Co - medziagos koncentracija lyginamajame tirpale (g/ lOOml );
[vyksta, kai tirpalo pH yra 2,0-3,0). Ax - optinis tankis;
Paruostq tirpalq optiniai tankiai matuojami fotoelektro- F- faktoriaus F vidurkis, apskaiciuojamas is kelii[ standartiniij
.

kolorimetru K <FK-2. Sviesos filtro, kiuvetes parinkimas ir tirpalu F reiksmiq..

gradavimo grafiko sudarymas atliekamas taip, kaip parasyta Procentinis Fe kiekis apskaiciuojamas is formules:
pirmajame darbe. Lyginamuoju tirpalu naudojamas maziausios
koncentracijos tirpalas. Sudarant gradavimo grafik % ordinaciij c* ' Vk ' 100
.
m%=
asyje atidedamas optinis tankis, o abscisit[ asyje - Fe( III) kiekis 5- a
mg/100 ml.
cia: Vk- kolbos turis;
Tiriamosios medziagos analize Cx - tiriamosios medziagos koncentracija g/100 ml;
Analizinemis svarstyklemis tiksliai pasveriama apie 0,5 g a - tiriamosios medziagos svoris.
tiriamosios medziagos ir istirpinama nedideliame vandens ir
konc. HCl rugsties misinio (santykis 1:2) kiekyje. Gautas tirpalas
kiekybiskai perkeliamas \ 100 ml matavimo kolbq ir vandeniu
praskiedziamas iki zymes. 5 ml gauto tirpalo pipete perkeliami (
50 ml matavimo kolbq, (pilama 10 ml 10 % sulfosalicilo rugsties
tirpalo, 1 ml 1 M H2SO4 tirpalo ir praskiedziama vandeniu iki
zymes. Matuojamas paruosto tirpalo optinis tankis ( naudojamas
tas pats sviesos filtras ir kiuvete kaip ir sudarant gradavimo

28 29
 Sestasis laboratorinis darbas Spektrofotometrija

Fotokolorimetrinis vario (II) kiekio nustatymas Septintasis laboratorinis darbas

Etaloniniq tirpalq paruosimas Spektrofotometrine vitamino B12 tirpalo analize

Analizinemis svarstyklemis tiksliai atsveriamas 1 g Q1SO4 • 5H2O
ir istirpinamas 20-30 ml vandens 100 ml matavimo kolboje. Darbas atliekamas spektrofotometru Cd> -26. Principine
Pripilama 5 ml konc. H 2SO4 ir praskiedziama vandeniu iki zymes. spektrofotometro schema ir isorinis vaizdas nurodyti 4 ir 5 pav.
Apskaiciuojamas sio tirpalo titras, remiantis (Tcu): Spektrofotometro matavimo skale sugraduota procentais
a ' MCu pralaidumo T matavimui ir optinio tankio vienetais A matavimui.
Tcu 1
- Bangi[ ilgiq skale sugraduota nanometrais arba cm .
“ '

V k M CUS04 - 5 H 20 .

Atliekant matavimo monochromatines sviesos srauto kelyje

{ keletq 50 ml matavimo kolbij (pilama po 2,0, 4,0, 5,0, 6,0,
.
.
paeiliui statomas tiriamasis tirpalas ir lyginamasis tirpalas
7,0, 8,0 ml paruosto vario sulfato tirpalo. Tirpalas kiekvienoje ( tirpiklis arba tirpalas, turintis tas pacias medziagas, isskyrus
kolboje neutralizuojamas amoniaku ( kol atsiranda nezymus analizuojamas, kaip ir tiriamasis). Nulinio tirpalo T = 100 %;
drumstumas ). Tirpalui susidrumstus papildomai [pilama 10 ml D = 0.
NH4OH ir praskiedziama distiliuotu vandeniu iki zymes.
Paruosti}. tirpalq optinis tankis matuojamas fotoelektrokolo-
rimetru KOK-2. Sviesos filtro, kiuvetes parinkimas ir gradavimo Lempa Veidrodis
Plysys
grafiko sudarymas aprasyti ketvirtqjame darbe. Lyginamuoju w^
tirpalu naudojamas vanduo. Sudarant gradavimo grafik Groteles
ordinaciq asyje atidedamas optinis tankis, 0 abscisii) asyje -
.
^ i
;
Cu (II ) kiekis mg/ lOOml. • Veidrodis

:
1
Tiriamosios medziagos analize
Analizinemis svarstyklemis tiksliai atsveriama apie 0,1 g
Monochro- '""
marine sviesa
w-
Kiuvete su
pavyzdziu
—
Monochromatorius

tiriamosios medziagos, supilama ( 100 ml matavimo kolb ,

istirpinama nedideliame kiekyje vandens, neutralizuojama ^
Fotoelementas
amoniaku ( kol tirpalas susidrumscia ), papildomai (pilama ( po Matavimo
prietaisas
susidrumstimo) 10 ml amoniako ir praskiedziama vandeniu iki
zymes. Matuojamas paruosto tirpalo optinis tankis ir is gradavimo
grafiko surandamas Cu (II) kiekis tirpale ( mg). Procentinis vario
kiekis apskaiciuojamas is formules:
4. pav. Principine spektrofotometro schema
m%=
-
m 100
a
cia: m- rastas vario kiekis ( mg);
a - pasvertas medziagos kiekis ( mg).
30 31
 Apskaiciuojamas molinis absorbcijos koeficientas (?.,):
Amax
h' Cet
cia: Amax - didziausias optinis tankis;
b - kiuvetes storis (cm);
X cet - koncentracija mg/ ml.

Gradavimo grafiko sudarymas

I I »
C 46
Gradavimo grafikui sudaryti imami 1 , 2, 3 ir 4 ml etaloninio
vitamino B12 tirpalo ir praskiedziama vandeniu iki 5 ml .
2 6
1 3 4 Matuojamas paruostp tirpalp optinis tankis ( matuoti pasirenkamas
tas bangos ilgis, kuriam esant yra didziausias optinis tankis,
5 . pav. Spektrofotometro CO - 26 isorinis vaizdas: 1 - jjungimo uzrasant spektrp). Atsizvelgiant j gautus duomenis, breziamas
jungiklis; 2 - indikacine lempute; 3 - bangos ilgio nustatymo gradavimo grafikas (ordinacip asyje atidedamas optinis tankis,
rankenele; 4 - plysio reguliavimo rankenele; 5 - kiuvecip abscisip asyje - medziagos kiekis mg).
laikiklio rankenele; 6 - uzsklandos atidarymo rankenele; 7 -
bangos ilgip ekranas; 8 - optinio tankio ir pralaidumo ekranas,;
9 - kiuvecip kameros dangtelis Tiriamojo tirpalo analize
Tiriamasis tirpalas ipilamas j kiuvet? ir matuojamas optinis
Vitamino Bn absorbcijos spektro uzrasymas tankis (bangos ilgis kaip sudarant gradavimo grafikp).
Paruosiamas vitamino B ] 2 etaloninis tirpalas - vitamino B ) 2 Matavimai kartojami 3 kartus. Medziagos koncentracija
ampules turinys praskiedziamas vandeniu iki 12 ml. Tirpalas apskaiciuojama is gradavimo grafiko arba is formules:
ipilamas [ 1 cm storio kiuvePy kuri [statoma [ antrp (tolimesn?)
Cx =
4
kiuvecip kameros padetj. [ pirma padetj [statoma kiuvete su
lyginamuoju tirpalu (vandeniu ). [jungus spektrofotometrp,
laukiama, kol pastoviai uzsidegs zalia lempute (2). Rankenele (3)
nustatomas 330 nm bangos ilgis. Rankenele ( 5 ) pasukama [ pirmp
padetj ir atidaroma uzsklanda. Plysio reguliavimo rankenele (4) Astuntasis laboratorinis darbas
galvometro (8) rodykle pastatoma [ nulinQ padetj apatineje skaleje
(D = 0). Rankenele (5) istraukiama j antrp padetj ir uzrasomas Levomicetino spektrofotometrine analize
pamatuotas optinis tankis. Uzdaroma uzsklanda (6), rankenele ( 5)
grpzinama j pirmp padetj. Rankenele (3) nustatomas 332 nm Levomicetino absorbcijos spektro uzrasymas
bangos ilgis ir matavimo ciklas kartojamas. Vitamino BI 2 optinis
Pasveriama apie 30 mg levomicetino. Jis istirpinamas
tankis matuojamas bangp ilgip intervalu nuo 330 nm iki 380 nm
nedideliame etanolio kiekyje ir tirpalas vandeniu praskiedziamas
(keiciant bangos ilgj kas 2 nm ). Gauti duomenys zymimi grafike
iki 100 ml. Apskaiciuojama sio tirpalo koncentracija mg/ ml.
(ordinacip asyje - optinis tankis, abscisip asyje - bangos ilgis) ir
Levomicetino spektrui uzrasyti 3 ml etaloninio tirpalo praskie-
nubreziamas vitamino BJ 2 absorbcijos spektras.
dziami vandeniu iki 50 ml . Paruostas tirpalas jpilamas j 1 cm
32 33
kiuvete ir spektrofotometru CO-26 matuojamas jo optinis tankis
( keiciant bangos ilgj nuo 240 iki 340 nm ). Matavimo eiga aprasyta
septintqjame darbe (psl. 31 ). Pamatavus optinitankj, nubraizomas
absorbcijos spektras ir apskaiciuojama savitoji absorbcijos geba
(a) (psl .22).
Gradavimo graflko sudarymas
Gradavimo grafikui sudaryti imama 5, 10, 15 ir 20 ml
standartinio tirpalo ir jis vandeniu praskiedziamas iki 50 ml.
Ismatuojamas gautq tirpalp optinis tankis ( matavimams
pasirenkamas tas bangos ilgis, kuriam esant yra didziausias optinis
tankis, uzrasinejant spektrq.) ir nubreziamas gradavimo grafikas
(ordinaciii asyje atidedamas optinis tankis, abscisip asyje-
medziagos kiekis mg/ml ).
Tiriamojo tirpalo analize
Tiriamasis tirpalas [pilamas [ kiuvetQ ir matuojamas optinis
tankis (matavimams pasirenkamas tas bangos ilgis, kuriam esant,
yra didziausias optinis tankis, uzrasant spektrq). Matavimai
kartojami 3 kartus. Apskaiciuojama medziagos koncentracija,
remiantis kalibravimo grafiku ir is formules:
4 kritimo kampas visada didesnis uz luzio kamp . Taciau jei sviesos
Cx
b a
Refraktometrija
Refraktometrines analizes pagrindq. sudaro tiriamosios
medziagos luzio rodiklio matavimas. Refraktometrine analize
daznai taikoma kokybinei ir kiekybinei analizei, nustatant
dvikomponenciiq ir trikomponenciiq sistemi sudetj.
^
Kiekviena medziaga geba lauzti sviesos spindulius. Siq.
medziagos savyb? apibudina sviesos luzio rodiklis . Bangine optika
sviesos luzj aiskina elektromagnetines bangos sklidimo greicio
pokyciu, pereinant jai dvicjij terpiiq rib . Luzio rodiklis
.
^ matuojamas, esant 20° C temperattirai . Jei temperatura aukstesne,
34
apibudinamas kaip sviesos greicio vakuume c ir sviesos greicio
lauziancioje terpeje v santykis:
c
n
v
—
Sviesos sklidimas lauziancioje terpeje susij s su molekulip.
savybemis, t.y. jq poliarizuojamumu del elektromagnetines
.
^
bangos poveikio. Todel jvairip medziagq lauziamoji geba yra
skirtinga.
Sviesos spinduliams einant per dviejp_ terpii rib , dalis nuo
^ ^
jos atsispindi, kita dalis luzta ir patenka [ antrqj terp?. Sviesos
V
spindulhi luzj apibudina sis desnis: ^
Krintancio sviesos spindulio kampo sin a santykis su sviesos
luzio kampo sin (3 yra lygus sviesos sklidimo greiciq
susiliecianciose aplinkose santykiui Vj ir v 2 . Si lygybe yra
pastovus dydis ir vadinama sviesos luzio rodiklio koeficientu n:
n=
sina V1 _ n2
sin /? V2
Jei spinduliai eina is optiskai retesnes terpes ( tankesn?,
^
spindulys eina is optiskai tankesnes terpes j retesn?, kritimo
kampas mazesnis uz luzio kampq.. Didinant kritimo kampq, dideja
ir luzio kampas, todel galima pasiekti, kad, esant smailiam kritimo
kampui, luzio kampas butq lygus 90°. Toks kritimo kampas,
kuriam esant luzio kampas yra lygus 90°, vadinamas ribiniu
kampu. Krintant spinduliui ribiniu kampu, luz?s spindulys eina
riba tarp terpiig Kai spindulys krinta kampu, didesniu uz ribinj
kamp% susidaro visiskasis vidaus atspindys .
V
Sviesos luzio rodiklis priklauso nuo sill veiksniig
• Medziagos prigimties - sviesos luzio rodiklis tiesiogiai
priklauso nuo medziagos tankio. Didejant medziagos tankiui,
dideja sviesos luzio rodiklis.
V
• Temperaturos. Sviesos luzio rodiklis paprastai
35
sviesos luzio rodiklis mazeja, jei zemesne dideja . Pastoviai 20°C
~
prizmeje sviesa sklistit ivairiomis kryptimis, tarp jit ir ribiniu
temperaturai palaikyti per refraktometro kamer leidziamas kampu, be to, nebutit stebimi atvaizdai, esantys arti saltinio.
^
vanduo. Jei matuojama, kai temperatura ne 20° C, skaiciuojama
temperaturine sviesos luzio rodiklio paklaida:
—
nx = w2o + (20 t) 0,0002 .
• Slegio. Nuo jo tirpalit ir kietqjp medziagit luzio rodiklis
priklauso nedaug, pvz., padidinus slegt 1 atmosfera, sviesos luzio
rodiklis padides tik apie 0,00001 karto. Labai priklausomas nuo
slegio yra dujit luzio rodiklis.
• Tirpalo koncentracijos. Sviesos luzio rodiklis tiesiogiai
priklauso nuo tirpalo koncentracijos. Juo didesne tirpalo
koncentracija, juo didesnis sviesos luzio rodiklis.
• Krintancios sviesos bangos ilgio . Priklausomybe yra
atvirkstine. Mazejant sviesos bangos ilgiui, luzio rodiklis dideja.
Refraktometruose nustatytas pastovus sviesos bangos ilgis X =
589,3 nm (geltonoji natrio spektro linija).
V

Sviesos luzio rodiklis, esant tarn tikrai temperaturai ir tam
tikram sviesos bangos ilgiui, yra svarbi medziagos ypatybe,
apibudinanti ivairi us cheminius junginius, nusakanti skysc ip
fizines savybes. Luzio rodiklio matavimu pagr[stas tam tikrp
detektoriit darbas skysciij. chromatografuose; remiantis luzio
rodikliu, kontroliuojama skyscig distiliacija, ekstrakcija ir kt.
Pirmoji skyscig ir techninip produktp analize buvo atlikta
dar XIX a. pradzioje. Taciau praktiskai dazniau refraktometriniai
metodai buvo pradeti taikyti tik sukurus paprastus, tikslius luzio
rodiklio matavimo prietaisus. Vienas is jit yra gerai zinomas ir
naudojamas 1869 m. sukurtas E. Abes (E. Abbe) refraktometras (6
pav.), kuris XIX a. 8- ji desimtmeti buvo taikomas glicerolio ir
^
sacharozes tirpalui tirti . Abes tipo refraktometruose jtaisyta
matavimo prizme (3), pagalbine apsvieciamoji prizme ( 1 ), baltos
sviesos (dienos ar dirbtines) saltinis ir luzio rodiklio reiksmiit
skale. Prietaisas turi matavimo prizing , ant jos [zambiosios
briaunos lasinamas tiriamojo skyscio lasas. Pagalbine
( apsvieciamaja ) prizme lasas prispaudziamas ir tarp [zambiiyi[
briaunit susidaro labai plonas (0,1 - 0,2 mm) skyscio sluoksnis
(2 ). Pagalbines prizmes matinio pavirsiaus reikia, kad matavimo
6 pav. Abes refraktometras
Refraktometrine analize daznai naudojama chemijos, naftos
perdirbimo, maisto ir farmacijos pramonei , medicinos jstaigose,
higienos centruose, pvz., vandens svarumui nustatyti, cukraus ir
baltymit koncentracijai kraujyje, slapime ir kitose terpese rasti,
medziagos grynumui nustatyti, atpazinti organinius junginius ir
suzinoti jit sandar , ir kt.
^
Refraktometru pamatavus tirpalo sviesos luzio rodiklj,
koncentracija galima apskaiciuoti keliais budais:
1. Is formules:
C=
n - n0
F
cia: C - tiriamojo tirpalo koncentracija ( % );
n - tiriamojo tirpalo sviesos luzio rodiklis;
n0 - tirpiklio sviesos luzio rodiklis;
F - faktorius, lygus luzio rodiklio prieaugiui, padidinus
tirpalo koncentracija 1 % ( nustatomas eksperimentiskai ).

36 37
 2. Naudojantis kalibravimo grafiku : is tokios pacios
medziagos, kurios tirpalo koncentracijp reikia nustatyti, gaminami
keli etaloniniai didejancios koncentracijos tirpalai ir matuojami jp
sviesos luzio rodikliai . Braizomas kalibravimo grafikas - sviesos
luzio rodiklio priklausomybe nuo tirpalp koncentracijos.
Pamatavus tiriamojo tirpalo luzio rodiklj ir jrasius jo reiksme [
grafikp, randama tirpalo koncentracija Cx .
3. Naudojantis lentelemis, kur yra duotos konkrecip
medziagp tirpalp sviesos luzio rodiklip reiksmes.
Saviruosos klausimai:
1.Kas yra sviesos luzio rodiklis?
2.Kas yra ribinis kampas?
3.Kada susidaro visiskasis vidaus atspindys?
4.Nuo kokip veiksnip ir kaip priklauso sviesos luzio rodiklis?
5.Kaip sudarytas Abes tipo refraktometras?
6.Kokiais budais refraktometriskai galima nustatyti tirpalo
koncentracijp?
7. Kur naudojama refraktometrine analize?
Devintasis laboratorinis darbas
Neorganinip druskp tirpalp koncentracijos nustatymas
refraktometrijos metodu
Keli lasai tirpiklio (distiliuoto vandens) uzlasinami ant
refraktometro apatines prizmes ir kamera atsargiai uzdaroma.
Prietaiso desinioji sonine rankenele nustatoma taip, kad okuliaro
lange butp matoma ryski riba tarp balto ir juodo lauko. Kita
rankenele kaireje prietaiso puseje si riba nustatoma ties
sukryziuotp linijp centru. Apacioje skaleje matoma sviesos luzio
rodiklio reiksme laikoma n0 ( vandens n = 1,3330, esant 20° C
temperaturai ).
38
Paruosiama 50 ml 10 % tiriamosios druskos ( gali buti
CaCl 2 , NaCl, NHACl , KCl, KBr arba NaBr ) tirpalo matavimo
kolboje. Skiedziant si tirpalp, megintuveliuose gaminami 1, 2, 3,
4, 5 ir 6 % etaloniniai tirpalai po 10 ml . Matuojami sip tirpalp
sviesos luzio rodikliai. Nubraizomas kalibravimo grafikas (sviesos
luzio rodiklio ( Y asis) priklausomybe nuo etaloninip tirpalp
koncentracijos (X asis)). Matuojamas tiriamojo tirpalo sviesos
luzio rodiklis, jo reiksme jxasoma [ kalibravimo grafikp ir randama
tiriamojo tirpalo koncentracija.
Apskaiciuojant tiriamojo tirpalo koncentracijp is formulip,
pirmiausia randama kiekvieno etaloninio tirpalo F reiksme:
~ n0
F, = n l
C
cia: Cj - pirmojo etaloninio tirpalo koncentracija ( % );
nx - pirmojo etaloninio tirpalo sviesos luzio rodiklis;
n0 - tirpiklio sviesos luzio rodiklis;
F - luzio rodiklio padidejimo faktorius, padidinus tirpalo
koncentracijp 1 %.
Apskaiciavus visp etaloninip tirpalp F reiksmes, nustatomas
jp vidurkis:
+ F2 + F3 ...+ Fk
Fvid . Fx
k
Tiriamojo tirpalo koncentracija (%) apskaiciuojama is
i formules:
J C = nx
~ n
Fvid .
0
39