GAMTOS MOKSLŲ

FAKULTETAS BIOLOGIJOS

KATEDRA

INSTRUMENTINĖ ANALIZĖ, BBK 2011, 6 KREDITAI

Laboratorinių darbų aprašai

Biotechnologijos studijų programa, II kursas, valstybinis kodas 6121FX008

Technologijos mokslų studijų kryptis

Kaunas, 2020
 Laboratorinis darbas Nr. 10.2
Atrankinio jonų elektrodo atrankos koeficiento nustatymas

Viena svarbiausių atrankinio jonų elektrodo charakteristikų yra atrankumas. Elektrodo

atrankumas nustatomųjų x jonų atžvilgiu, esant pašalinių (trukdančiųjų) jonų, apibūdinamas
potenciometriniu atrankos koeficientu 𝐾𝑥,𝑖.
Darbo tikslas: Apskaičiuoti atrankinio jonų elektrodo atrankos koeficientą.
Darbo priemonės: Jonometras, atrankinis jonų elektrodas, lyginamasis elektrodas (sidabro
chloridinis), magnetinis maišiklis, 100ml matavimo kolbos, 10ml pipetė, 50ml stiklinės.
Cheminiai reagentai ir tirpalai: 0,1mol/l trukdančiojo jono druskos tirpalas, 0,1mol/l
nustatomajo jono druskos tirpalas. Druskos svėrinys ištirpinamas trukdančiojo jono 0,1mol/l
tirpale.
Darbo eiga. Paruošiama serija etaloninių tirpalų, kurių koncentracijos 10-1, 10-2, 10-3, 10-4,
10-5 nuoseklaus praskiedimo metodu. Kiekvienu atveju praskiesta trukdančiuoju [NaCl]
druskos tirpalu. Paruoštų tirpalų išmatuota elektrovaros jėgos tarp atrankinio jono ir
lyginamojo elektrodo. Gauti tokie rezultatai:

c, mol/l Evj, mV
0,1 -27
0,01 -58,1
0,001 -73,3
0,0001 -85,2
0,00001 -84,8

Nustatomas neigiamas logoritmas -lg c: - lg c NaCl Evj, mV

1) – lg 0.1 = 1 1 -27
2 -58.1
2) – lg 0.01 = 2
3 -73.3
3) – lg 0.001 = 3 4 -85.2
4) – lg 0.0001 = 4 5 -84.8

5) – lg 0.00001 = 5

II
 1 pav. Elektrovaros jėgos priklausomybė nuo koncentracijos

Atrankinio Na+ elektrodo gradavimo grafikas - lg c NaCl

0
-10 0 1 2 3 3,8 4 5 6
-20
-30
-40
-50
-60
-70
-80
-90
Evj, mV

Iš grafiko matyti, kad −𝑙𝑔𝑐𝑁𝑎𝐶𝑙 = 3,8 mol/l, todėl tai neatitiko teorinių duomenų. Pagal
teorinius duomenis turėjo gautis −𝑙𝑔𝑐𝑁𝑎𝐶𝑙 = 3, mol/l arba 𝐶𝑁𝑎𝐶𝑙 = 0,001 mol/l, tačiau kaip
matyti iš grafinės priklausomybės, tokių duomenų negavome. Kai koncentracija lygi 0,0001
mol/l, elektrovaros jėga nusistovi ir išlieka santykinai pastovi. Turėjome gauti, kad −𝑙𝑔𝑐𝑁𝑎𝐶𝑙 =
3, mol/l, o Evj tampa stabili, tačiau turimi duomenys neatitiko teorinių, nes pastovios
eletrovaros jėgos negavome. Pastovi Evj nusistovėjo tik tada, kai c = 0,0001 mol/l.

Atrankinio jonų elektrodo atrankos koeficientas apskaičiuojamas naudojant formulę:

𝑎𝑥
𝐾 = , n ir nustatomųjų ir trukdančiųjų jonų krūviai.
𝑧
𝑥,𝐼 𝑖
𝑎𝑖 𝑛/𝑧𝑖

𝑚𝑜𝑙/𝑙
K= 9,65 ∙ 10
−4 = 0,0125 mol/l
0,077 mol/l

Jonų aktyvumas skaičiuojamas pagal formulę:

a = λc

1. 𝑐𝐾𝐶𝑙 = 0,1 mol/l

 2. 𝐶𝑁𝑎𝐶𝑙= 0,001 mol/l

Jonų aktyvumo vertės paimtos iš elektrolitų aktyvumo koeficientų lentelės:

1. λ𝑁𝑎+ = 0,965
2. λ𝐾+ = 0,770

𝑎𝑁𝑎+ = 0,965 ∙ 0,001 mol/l = 9,65 ∙ 10−4 mol/l

𝑎𝐾+ = 0,770 ∙ 0,1 mol/l = 0,077 mol/l

𝑛 = +1 ; 𝑧𝑖 = +1.

Išvados.

Atlikus bandymą nustatėme elektrovaros jėgą Evj. Iš grafinės priklausomybės galime

pamatyti, jog nustatyta mažiausia nustatomojo jono koncentracija, kai VNaCl = 0,01 ml, VKCl =
99,99 ml, o Evj = -85.2 mV ir šitame taške trukdančiojo jono koncentracija jokios
priklausomybės neduoda. Taip pat gavome, kad nustatomojo jono aktyvumas a = 9,65 ∙ 10−4
mol/l, o trukdančiojo jono aktyvumas a = 0,077 mol/l ir pagrindinis šio laboratorinio rodiklis -
atrankinio jonų elektrodo atrankos koeficientas K = 0,0125 mol/l.