GAMTOS MOKSLŲ

FAKULTETAS BIOLOGIJOS
KATEDRA

FIZIKINĖ IR KOLOIDŲ CHEMIJA, BBK 3003, 6 KREDITAI

Laboratorinių darbų aprašai

Biotechnologijos studijų programa, II kursas, valstybinis kodas 6121FX008

Technologijos mokslų studijų kryptis

Kaunas, 2020
 2 darbas. Oksidacijos– redukcijos potencialų nustatymas
Sistemos oksidacines–redukcines savybes lemia oksidacijos–redukcijos potencialo dydis. Panardinus
inertišką elektrodą į tirpalą, kuriame yra oksidatoriaus ir reduktoriaus, pavyzdžiui, Fe3+ ir Fe2+ jonų,
tarp elektrodo ir tirpalo atsiranda tam tikro dydžio potencialo šuolis. Šį potencialo šuolį sąlygoja
vykstanti reakcija:
𝐹𝑒2+ 𝐹𝑒3+ + 𝑒.
Elektrodo potencialas bus teigiamesnis, kai tirpale bus daugiau Fe3+, ir neigiamesnis, kai tirpale bus
daugiau Fe2+ jonų. Todėl elektrodo potencialas, kurį lemia tirpale esančių oksidatoriaus ir reduktoriaus
aktyvumo santykis, vadinamas oksidacijos–redukcijos potencialu. Paprasčiausiu atveju, kai
oksidacijos– redukcijos reakcija apsiriboja jono krūvio kaita, oksidacijos–redukcijos potencialas
apskaičiuojamas pagal 4.17 lygtį:

ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 𝑅𝑇
𝑎
0
=ᵋ 𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 + 𝑜𝑘𝑠
𝑙𝑛 𝑎𝑟𝑒𝑑
𝑛𝐹

Prietaisai ir indai: Potenciometras su priedais, platinos elektrodas, sidabro chloridinis elektrodas, 200
ml matavimo kolbos, 10 ml graduota pipetė, 50 ml stiklinės.
Cheminiai reagentai ir tirpalai: Moro druska (NH4)2SO4·FeSO4·6H2O, Geležies-amonio alūnas
FeNH4(SO4)2·12H2O, 0,05 mol/l H2SO4, sotusis KCl tirpalas.

Darbo eiga
Pagaminama po 250 ml 0,02 mol/l trivalentės ir dvivalentės geležies druskų tirpalai: tiksliai pasveriama
(NH4)2SO4·FeSO4·6H2O ir FeNH4(SO4)2·12H2O druskų apskaičiuoti kiekiai ir ištirpinama 0,05
mol/l sieros rūgšties tirpale. Ruošiami įvairių tūrio santykių tirpalai (4.5 lentelė). Pirmasis tirpalas
įpilamas į stiklinę, įdedami platinos ir sidabro chloridinis elektrodai, potenciometru išmatuojama celės
elektrovaros jėga (EVJ V). Po to išmatuojama elektrovaros jėga kituose Fe3+ : Fe2+ tirpaluose.

4.5 lentelė. Bandymo ir skaičiavimo duomenys

Kadangi sidabro chloridinio elektrodo standartinis potencialas yra 0,203 V, tai:

ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 𝐸𝑖š𝑚 + 0,203 V.

1. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,550V + 0,203V = 0,753V
2. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,670V + 0,203V = 0,873V
3. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,770V + 0,203V = 0,973V
4. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,800V + 0,203V = 1,003V
II
 5. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,870V + 0,203V = 1,073V
6. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,900V + 0,203V = 1,103V
7. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,920V + 0,203V = 1,123V
8. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 0,940V + 0,203V = 1,143V
9. ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 = 1,100V + 0,203V = 1,303V

Apskaičiuojami oksidacijos–redukcijos potencialai įvairios sudėties tirpaluose:

𝐸𝑖š𝑚= ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 – ᵋ𝑙𝑦𝑔

ᵋ𝑙𝑦𝑔 = ᵋ𝑜𝑘𝑠/𝑟𝑒𝑑 − 𝐸𝑖š𝑚

1. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 0,753 − 0,550 = 0,203V

2. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 0,873 − 0,670 = 0,203V
3. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 0,973 − 0,770 = 0,203V
4. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,003 − 0,800 = 0,203V
5. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,073 − 0,870 = 0,203V
6. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,103 − 0,900 = 0,203V
7. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,123 − 0,920 = 0,203V
8. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,143 − 0,940 = 0,203V
9. ᵋ𝑙𝑦𝑔 = 1,303 − 1,100 = 0,203V

Taigi, bendras visų tirpalų oksidacijos–redukcijos potencialas yra 0,203V.

Redokso potencialas apskaičiuojamas pagal bendrą elektrodo potencialo formulę, tik

vietoj jonų aktyvumo įrašomas oksiduotos ir redukuotos formų aktyvumų santykis:

ᵋ = ᵋ0
1,983∙10−4 𝑎
+
𝑇
𝑜𝑘𝑠
𝑙𝑔 𝑎𝑟𝑒𝑑 ,
𝑛

čia 𝑎𝑜𝑘𝑠 ir 𝑎𝑟𝑒𝑑 – oksiduotos ir redukuotos formos aktyvumai, n – reakcijoje dalyvaujančių

elektronų skaičius.
Pritaikius šią formulę išnagrinėtam elektrodui, rašoma:
ᵋ = ᵋ0
+ 1,983 ∙ 10−4 𝑇 lg 𝑎𝐹𝑒3+ .
�
�
�
�
�
�
2
+
čia ᵋ0 yra normalinis redokso potencialas. Taip vadinamas potencialas inertiško
elektrodo, įmerkto tirpalan, kuriame oksiduotos ir redukuotos formų aktyvumai lygūs,
𝑎𝑜𝑘𝑠 = 𝑎𝑟𝑒𝑑, taigi, ir 𝑎𝐹𝑒3+ = 𝑎𝐹𝑒2+, o praskiestuose tirpaluose koncentracijos lygios,
𝑐𝐹𝑒3+ = 𝑐𝐹𝑒2+.
Tuomet 𝑎𝑜𝑘𝑠 = 1, lg 𝑎𝑜𝑘𝑠 = 1 ir ᵋ = ᵋ .
𝑎𝑟𝑒𝑑 0
𝑎𝑟𝑒𝑑

Redokso potencialas dvivalentės ir trivalentės geležies jonų reakcijai:

Naudojama temperatūra 18ᵒC.
ᵋ = +0,77𝑉 + 1,983 ∙ 10−4 ∙ 18ᵒ𝐶 lg (1) = + 0,77 V
Standartinis
Elektrodo
Fe3+ ir Fe2+ tirpalų Išmatuota celės potencialas
potencialas
tūrių santykis(Fe3+ : elektrovaros jėga Eišm V ᵋ^0(oks/red) V
Fe2+) ᵋoks/red V
santykis 1:9 0,55 0,753 0,753
santykis 2:8 0,670 0,873 0,873
santykis 3:7 0,770 0,973 0,973
santykis 4:6 0,800 1,003 1,003
santykis 5:5 0,870 1,073 1,073
santykis 6:4 0,900 1,103 1,103
santykis 7:3 0,920 1,123 1,123
santykis 8:2 0,940 1,143 1,143
santykis 9:1 1,100 1,303 1,303
Standartinio potencialo vidutinė vertė:
0,753+0,873+0,973+1,003+1,073+1,103+1,123+1,143+1,303 9,347
9 = 9 = 1,0385
Išvados. Atlikus bandymą išsiaiškinome, kad elektrodas, kurio tirpale 𝐹𝑒2+ jonų
koncentracija didesnė už 𝐹𝑒3+, įgauna neigiamesnį potencialą, o elektrodas, kurio tirpale
𝐹𝑒3+ jonų koncentracija didesnė už 𝐹𝑒2+, teigiamesnį. Sužinojome, jog mažesnio
valentingumo junginys vadinamas redukuota forma, o didesnio – oksiduota. Oksiduota
forma prisijungia elektronus ir virsta redukuota forma; todėl, kuo didesnė oksiduotos
formos koncentracija, tuo intensyvesnis elektronų prisijungimas. Redukuota forma
proceso metu atiduoda elektronus ir virsta oksiduota, todėl, kuo didesnė redukuotos
formos koncentracija, tuo intensyvesnis elektronų atidavimas.

IV
Aprašytame galvaniniame elemente elektros srovė nutrūksta tuomet, kai 𝐹𝑒3+ bei 𝐹𝑒2+
jonų, t.y oksiduotos bei redukuotos formų, koncentracijų santykis abiejuose tirpaluose
susilygina. Platinos elektrodai vykstančiuose procesuose nekinta; jie tik perkelia
elektronus. Ne veltui gavome rezultatus, rodančius, kad elektrodo potencialas nuo
standartinio potencialo savo vertėmis nesiskiria. Visgi reikia pridurti, kad išmatuota
elektrovaros jėga yra šiek tiek mažesnė palyginus su elektrodo ir standartiniu potencialu.
Tačiau tai tik įrodo, kad paklaida yra minimali, todėl bandymas atliktas sėkmingai.
Standartinio potencialo vidutinė vertė taip pat nedidelė, ji yra lygi 1,0385.