LAIDININKO SAVITOSIOS VARŽOS NUSTATYMAS

1. Darbo užduotis. Nustatyti laidininko savitąją varžą remiantis Omo dėsniu.

2. Teorinė dalis. Metalai, kaip geri elektros ir šilumos laidininkai, leidžia pernešti
elektros krūvį ir šilumą laisvaisiais elektronais. Klasikinė metalų laidumo teorija
teigia, kad metalo atomų valentiniai elektronai yra nesusiję su konkrečiu atomu,
leisdami jiems laisvai judėti po visą metalo tūrį. Metalams būdingas Omo dėsnis,
kuris nurodo, kad vienalytei grandinės daliai srovės stipris I yra tiesiog proporcingas
tos dalies įtampai U ir atvirkščiai proporcingas tos dalies varžai R.
U
I=
R
Laidininko varža priklauso nuo jo matmenų, temperatūros, medžiagos rūšies ir jos
būsenos, o savitoji varža yra priklausanti nuo medžiagos rūšies, būsenos ir
temperatūros.
l
R=ρ
S

Pagal klasikinę metalų elektroninio laidumo teoriją, savitoji varža nėra priklausoma
nuo elektrinio lauko stiprio, o vidutinis elektrono laisvojo kelio ilgis ir valentiniai
elektronai lemia laidumą. Teorija numato, kad dydis < v >, susijęs su elektronų
vidutiniu greičiu, priklauso nuo temperatūros ir yra proporcingas T, todėl savitoji
varža ir varža R turėtų kisti proporcingai temperatūrai.
3. Aparatūra ir darbo metodas.
Maitinimo šaltinio srovės rankenėles nustatome į
mažiausios srovės padėtį (iki galo prieš laikrodžio
rodyklę) ir įtampos rankenėles į didžiausios įtampos
padėtį (iki galo pagal laikrodžio rodyklę).
Prijungiame pirmąjį bandinį prie matavimo sistemos
naudodami laboratorinius krokodilus. Įjungiame
maitinimo šaltinį ir multimetrą. Multimetrą
nustatome į įtampos (mV) matavimo režimą. Šaltinio
srovė ir įtampa matuojama atitinkamai šaltinio
indikatoriuje ir multimetre. Užfiksuoja pasirinktas
srovės ir įtampos vertes, įrašome į lentelę ir
pažymime bandinio parametrus. Šį procesą kartojame
su likusiais bandiniais. Baigus matavimus, pav. 1
apskaičiuojame eksperimentines bandinių savitąsias
varžas naudodami vidutinę bandinio varžos vertę pagal formulę. Palyginame šias
eksperimentines vertes su teorinėmis bandinių savitosiomis varžomis ir
apskaičiuojame santykinę paklaidą δ. Santykinę paklaidą apskaičiuoti naudosime
formulę:
|ρeks −ρt|
δ= ∗100 %
ρ¿
4. Darbo rezultatai.
−4 2
0.0611 ( Ω )∗π∗( 2 ,5∗10 ) (m) −8
ρa = =2, 4∗10
0 ,5 (m)
 |2 , 4∗10−8−2 ,7∗10−8|
δ a= −8
∗100 % ≈11 %
2, 7∗10

Bandinys: Aliuminis Bandinys: Varis Bandinys: Plienas

Ilgis: 0,5 m Ilgis: 0,5 m Ilgis: 1m
Skersmuo: 0,5 mm Skersmuo: 1,0 mm Skersmuo: 0,75 mm
U, mV I, A R, Ω U, mV I, A R, Ω U, mV I, A R, Ω
0,027
50 0,82 0,061 50 1,79 9 50 0,12 0,416
0,028
75 1,23 0,061 75 2,6 8 75 0,19 0,395
0,028
100 1,63 0,0613 100 3,51 5 100 0,25 0,4

ρeks, Ωm ρt, Ωm δ ρeks, Ωm ρt, Ωm δ ρeks, Ωm ρt, Ωm δ

2,4*10-8 2,7*10-8 11% 4,46*10-8 1,68*10-8 165% 1,76*10-7 1,2*10-7 46%

1. Išvados. Šio laboratorinio darbo tikslas buvo nustatyti laidininko savitąją varžą
remiantis Omo dėsniu. Apskaičiavome trijų bandinių savitąją varžą ( ρa =¿
−8
2 , 4∗10 (Ω m)), apskaičiuotą vertę palyginome su teorine verte ir apskaičiavome
santykinę paklaidą (δ a ≈11 %).