Ilgi klausimai:

1. Geometrins optikos dsniai. Visikas atspindys.

Geometrin optika vadinama fizikos aka, nagrinjanti viesos sklidimo savybes.
Geometrin optika remiasi 4 pagrindiniais dsniais:
1. Tiesaus sklidimo dsnis: vienalytje terpje viesa sklinda tiesiai.
2. Atspindio dsnis: krits ir atsispindjs spindulys yra vienoje ploktumoje su statmeniu atspindint
paviri kritimo take, kritimo kampas yra lygus atspindio kampui.
3. Spinduli nepriklausomumo sklidimo dsnis: atskiri spinduliai sklinda nepriklausomai vienas nuo kito.
4. Lio dsnis: ls bangos spindulys yra toje ploktumoje, kurioje yra krits spindulys ir ties,
statmena kritimo paviriui. Kritimo ir limo kamp sinus santykis yra lygus santykiniam lio rodikliui
(Slnijaus (1621 m.) dsnis).
viesai krintant i optikai tankesns aplinkos optikai retesn (n
2
<n
1
) , lio kampas yra didesnis u
kritimo kamp.
Didinant kritimo kamp, didja ir lio kampas. Tam tikro dydio kampu krintantis spindulys jau
nepereina antrj aplink, o atsispindi pagal atspindio dsnius.
is reikinys vadinamas visiku vidaus atspindiu, o maiausias kritimo kampas, kuriam esant gaunamas
visikas vidaus atspindys, vadinamas ribiniu kampu i
r
.
2. viesos interferencija. Bang koherentikumas. Interferencini maksimum ir minimum
slygos.
Interferencija koherentini bang superpozicija arba vektorin sudtis. Interferencijos paskoje gaunami
atstojamieji maksimumai arba minimumai. Interferuoti gali tik koherentins bangos.
Koherentinmis bangomis vadiname bangas, kuri virpesiai susikirtimo take yra nestatmeni, o fazi
skirtumas nekinta. Kadangi fazi skirtumas nekinta, galime sakyti, kad koherentins bangos turi bti
vienodo danio, o sklidimo kryptis panai. Koherentikumo slyga gali bti laikina arba ribota erdvje.
Bangos gali bti koherentins tik tam tikr laik, vadinam koherentikumo intervalu ir tik tam tikrame
erdvs ilgyje, vadinamame koherentikumo ilgiu l.
Todl, priklausomai nuo fazi skirtumo ir nueit keli skirtumo mes gausime Interferencin maksimum
arba minimum.
1) Maksimumo slyga
2) Minimumo slyga
Koherentini bang interferencijos maksimum ir minimum slygos:
Max: susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus nuliui.
Min: susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus 180 laipsni arba radian.
I skirting altini atjusi konkret tak koherentini bang interferencijos maksimum ir minimum
slygos:
Max: susitikusi bang nueit keli skirtumas turi bti lygus:
Min: susitikusi bang nueit keli skirtumas turi bti lygus:
3. Koherentini altini gavimo bdai: Jungo, Frenelio, Niutono.
Kaip minjome, pagrindin interferencijos slyga viesos bang koherentikumas.
J galima realizuoti keliais bdais, tai:
1) Jungo plyi metodas,
2) Frenelio veidrodi ir biprizms metodas,
1 12 2
sin sin o o n =
,... 2 , 1 , 0 , ) 1 2 ( = + = m kur m t o
1
2
sin
n
n
r
= o
,... 2 , 1 , 0 , 2 = = m kur mt o
2
2
0

m = A
) 1 2 (
2
0
+ = A m

3) Niutono ied metodas,

Jungo plyi metodas: Realizuojamas vieno ir dviej siaur plyi sistema:

Frenelio veidrodi metodas: Realizuojamas dviej sujungt veidrodi, tarp kuri normali yra nedidelis
kampas, pagalba. To paskoje gaunasi du menami koherentiniai altiniai.


Fernelio biprizms metodas: Realizuojamas biprizms pagalba, ko paskoje gaunasi du menami koherentiniai
altiniai.

Niutono ied metodas: Realizuojamas leio, turinio didel kreivumo spindul, patalpinto ant lygaus stiklo
paviriaus.

4. Interferencija plonose plvelse ir pleituose.
Plonose plvelse, viesai atsispindjus nuo dviej paviri ir susitikus, vyksta interferencija. Jos
rezultatas priklauso nuo optini keli skirtumo, kuris priklauso nuo:
1. Plvels storio,
2. Jos lio rodiklio,
3. Kritimo kampo,
4. Bangos ilgio.
5. Nuo aplinkos lio rodiklio.
Jei aplinka, nuo kurios atsispindi viesa yra optikai tankesn, atsispindjusios bangos faz apsiveria
arba kitaip tariant pasikeiia 180
o
C

laipsni. Todl reikia pridti ar atimti pusbang. Plonoje plvelje,
viesai krintant kampu, nueit optini keli skirtumas yra lygus:
Interferencija taip vyksta kintamo storio plonose plvelse pleituose. Dl skirting stori, pleituose
gaunasi skirting spalv ir skirting interferencini juost ploi vaizdas.
5. Difrakcijos samprata. Heigenso ir Frenelio principas. Frenelio zon metodo esm bei jo
taikymas diafragmai.
Kitaip tariant viesos difrakcija vadiname jos bang ulinkim sutikus klit, t.y. j nuokryp nuo tiesaus
sklidimo. Todl vietoje grieto geometrinio klities elio gaunamas interferencinis vaizdas. io vaizdo
pobdis priklauso nuo klities matmen ir formos.
Jei banga ateina plat ply, ji praeina pro ply, sudarydama el. Jei banga ateina ply, kurio dydis
yra bangos ilgio eils, plyys spinduliuoja sferines bangas. Taiau ekrane u plyio mes gauname ne tik
ulinkusi vies, bet ir jos intensyvumo periodin pasiskirstym. , vadinam difrakcini maksimum ir
minimum susidarym aikina Heigenso-Frenelio-Fraunhoferio teorija.
K. Heigensas 1678 m. suformulavo princip: kiekvienas takas, kur banga pasiekia tam tikru laiko
momentu, yra elementarij bang altinis, o vis toki bang gaubtin vlesniu laiko momentu yra
bangos pavirius. Heigenso principas paaikino bang ulinkim, taiau negaljo paaikinti susidariusi
difrakcini maksimum ir minimum susidarym. i princip 1815 m., pasinaudojs koherentikumo ir
interferencijos svokomis, papild O. Frenelis. Heigenso ir Frenelio principas formuluojamas taip:
kiekvienas sklindanios bangos paviriaus takas yra antrini koherentini bang altinis.
Frenelio teorija remiasi tuo, kad kiekvienas bangos fronto elementarus pavirius spinduliuoja
elementarias koherentines bangas. Todl takin viesos altin galima nagrinti kaip antrini koherentini
altini sistem ma t altin gaubianio udaro paviriaus ploteli dS sistem. aplinkos tak P
ateinani antrini bang amplitud dA proporcinga dS ploteliui ir priklauso nuo kampo tarp plotelio
normals n ir tako padties vektoriaus r. ia a dydis, proporcingas pirmini bang amplitudei
plotelyje dS. Persiklojusios take P , ios bangos interferuoja. Norint teorikai nustatyti interferencijos rezultat
bet kuriame take P , patogiausia naudotis Frenelio zon metodu.
Tarkime, kad sferins bangos kelyje yra diafragma su apvalia r spindulio skylute. Jei ekranas E
lygiagretus su diafragma, tai jame gaunama viesi ir tamsi koncentrik ied sistema. viesu ar tamsu
ekrano centre (take P ), priklauso nuo to, koks Frenelio zon skaiius lyginis ar nelyginis telpa
skylutje. Suminio svyravimo amplitud galima nustatyti Frenelio zon metodu:
jei plyyje telpa lyginis zon skaiius:
jei plyyje telpa nelyginis zon skaiius:
6. Difrakcija tiesinje gardelje. Difrakciniai spektrai. Spektro eil.
Tiesine difrakcine gardele vadiname stiklo ar kvarco ploktel, turini daug lygiagrei, vienodai vienas
nuo kito nutolusi ir vienodos formos bei ploio b ri,kurie atskirti ploio a viesai neskaidriais
tarpeliais. Apviesta d.g. riuose patiria difrakcij, visi riai patampa atskir koherentini bang
altiniais, nutolusiais per atstum, vadinam d.g. konstanta:
2
sin 2
0 2 2

o = A n h
b a d + =
Koherentini altini viesa, pasiekusi ekran, jame interferuoja. Interferencijos rezultatas priklauso nuo
per gardels konstant nutolusi spinduli optini keli skirtumo. Kuris ireikiamas:
Maksimumai gaunasi, kai: Minimumai gaunasi, kai:

Spektro eile - vadinamas difrakcins gardels maksimumo numeris. Difrakcini maksimum padtis d.g.
priklauso nuo bangos ilgio. D.g. apvietus balta viesa, maksimumai iskleidiama spektr (iskyrus
centrin). Todl difrakcin gardel naudojama kaip spektrinis taisas. Kiekvieno bangos ilgio viesa
isiskleidia atskirus pasikartojanius maksimumus, apibdinamus bangos ilgiu ir spektro eile.
7. viesos dispersijos esm ir rys (normalioji ir anomalioji).
Bang dispersija vadiname j fazinio greiio priklausomum nuo bangos danio.
Vakuume viesos greitis nuo danio nepriklauso.Taiau mediagoje viesos greitis ireikiamas:
Todl viesos dispersija galime apibrti kaip lio rodiklio priklausomybe nuo bangos danio:
Trumpesns bangos sklinda maesniu greiiu negu ilgesns ir dl to daugiau lta.
iuo atveju, kai: vyksta normali dispersija, Prieingu atveju, kai: - anomali dispersija.
8. Dispersijos elektronin Lorenco teorija - teorijos paaikinimas. Lio rodiklio priklausomyb
nuo bangos danio.
viesos dispersijos teorijos tikslas gauti priklausomyb:
I Maksvelio teorijos inome, kad elektromagnetini bang greitis vakuume: o mediagoje:
. Kadangi inoma: Seka, kad viesos lio rodikis: arba
viesai skaidrios mediagos yra dielektrikai, daniausiai paramagnetikai (m=1), todl lio rodikl galime
ireikti dielektrik fizikoje inoma formule: Kadangi dielektrinis jautris yra lygus:
ia P poliarizuotumas, tai Kadangi viesos danis yra apie 10
15
Hz, ji mediagoje sukelia tik
elektronin poliarizacij. Elektrinis laukas, paveiks elektron, pastumia j nuo pusiausvyros padties per
atstum x, dl to susikuria dipolis: Jeigu E veikia dielektriko srit, jos poliarizuotumas bus:
Lio rodiklis bus lygus:

viesos bangos elektrinio lauko stipris svyruoja: Jis elektron veikia jga:
taiau elektronas yra suritas su atomu kvazitamprija jga (ireikiama Huko dsniu): iai
sistemai pritaikykime II Niutono dsn ir statykime jg iraikas:
atitinkamai paymj ir sukl: ia ios diferencialins lygties sprendinys:
stat sprendin ir lio rodiklio iraik: gauname:
Sudtingesnei molekulei:
9. Fazinis ir grupinis greiiai.
Kiekviena reali viesos banga yra tam tikro skaiiaus skirtingo danio bang superpozicijos rezultatas,
todl ji dar vadinama bang grupe, arba paketu. Paprasiausia bang grup gaunama sudjus dvi aies O
x

teigiama kryptimi sklindanias plokisias vienodos amplituds bangas, kuri daniai ir bang skaiiai
k vienas nuo kito labai maai skiriasi. Tai primena muimus mechanini svyravim sudties skyriuje.
Jei priimsime, kad viena i dviej bang apraoma lygtimi: O kita, kurios danis ir
bangos skaiius nuo pirmos skiriasi per ir : Toki, dviej bang,
kuri danis ir banginis skaiius nedaug skiriasi, superpozicijos rezultatas yra:
o sin d = A
,
2
2 sin

o m d = = A
,
2
) 1 2 ( sin

o + = = A m d
n
c
v =
( ) e f n =
0 >
e d
dn
0 <
e d
dn
( ) v f n =
0 0
1
c
= c
c c c
c
v = =
0 0
1
n
c
v =
c = n c =
2
n
_ c + = = 1
2
n
E
P
0
c
_ =
E
P
n
0
2
1
c
+ =
ex p
e
=
ex n p n P
e 0 0
= =
E
ex n
n
0
0 2
1
c
+ =
t E E
m
e cos =
t eE F
m E
e cos =
kx F
T
=
t
m
eE
x
m
k
m
F F
m
F
dt
x d
m T E
e cos
2
2
+ =
+
= =
t E
m
e
x
dt
x d
m
e e cos
2
0
2
2
= +
m
k
=
2
0
e
) (
cos
2 2
0
e e
e

=
m
t eE
x
m
t E E
m
e cos =
E
ex n
n
0
0 2
1
c
+ =
) (
1
2 2
0 0
2
0 2
e e c
+ =
m
e n
n
( )


+ =
i i
m
e n
n
) (
1
2 2
0
2
0
0
2
e e c
e
( ) kx t E E
m
= e cos
1
( ) ( ) ( ) x k k t E E
m
A + A + = e e cos
2

Pirmasis harmoninis daugiklis aprao moduliuotos amplituds svyravim:
Erdvs takuose, tenkinaniuose lygyb: gauname amplituds maksimumus, vadinamus grups centrais.
Ireikus grups centro koordinat, gauname:
t.y. jos tiesin padties priklausomyb nuo laiko. Tai reikia, kad grups centras juda pastoviu greiiu,
vadinamu grupiniu greiiu. Bang grups centro koordinats ivestin laiko atvilgiu lygi io grups
centro sklidimo greiiui: arba kampinio danio ivestinei bangos skaiiaus
atvilgiu. Ireikkime grupin greit kitaip. Kampin dan galime ireikti: statome :
sandaugos ivestin lygi: kadangi:
greiio iraika supaprastja: Jei dispersijos nra: grupinis greitis lygus faziniam
greiiui: Grupinis greitis yra maesnis u fazin, jei: (normali dispersija). Ir didesnis u fazin, jei:
(anomali dispersija).
10. viesos poliarizacija. Natrali ir poliarizuota viesa. Poliarizacijos laipsnis. Poliarizacija
atspindint ir ltant skaidri dielektrik riboje. Bristerio ir Maliu dsniai.
I Maksvelio lygi iplaukia, kad elektromagnetins bangos yra skersins. E ir H statmeni v. E vektorius
svyruoja E ir v ploktumoje i ploktuma vadinasi poliarizacijos ploktuma. vies sudaro ne viena
elektromagnetin banga, o j pluotas. Paprastai natralioje viesoje, kurioje elektromagnetins bangos
sklinda ta paia kryptimi, E vektorius svyruoja visomis kryptimis, statmenomis sklidimo krypiai. Toki
vies, kurios vektori E amplituds visomis kryptimis yra vienodos, vadinama natralija. Taiau, jei
nagrinjamame viesos pluote vyrauja kurios nors krypties svyravimai, tai tokia viesa yra vadinama i
dalies poliarizuota, o jei E vektorius svyruoja tik vienoje ploktumoje, pilnai arba tiesikai poliarizuota.
viesos poliarizuotumo laipsnis vaizduojamas E vektori projekcijomis, kai sklidimo kryptis yra statmena
briniui. Poliarizacijos laipsnis kiekybikai nusakomas:
bet koki skaidri dielektrik skiriamj paviri krintanti viesa dalinai atsispindi, dalinai lta. Tiek
lusioji, tiek atsispindjusi viesa yra dalinai poliarizuotos.
1815 m. D. Briusteris nustat dsn: viesai krintant dielektrik kampu tenkinaniu slyg:
viesa yra tiesikai poliarizuota. Lusioji viesa visada yra dalinai poliarizuota.

Pro poliarizatori prajusi viesa yra tiesikai poliarizuota. Jos intensyvumas sumaja du kartus:
ios, tiesikai poliarizuotos ploktels kelyje pastatykime antr toki pat ploktel, vadinam
analizatoriumi. Keiiant kamp tarp poliarizacijos ploktumos ir analizatoriaus optins aies, pro
analizatori prajusios viesos intensyvumas kinta pagal Maliu dsn:
11. Kristal optikos elementai. Dvejopas viesos limas anizotropinse aplinkose.
Optikai anizotropinmis aplinkomis sklindanios viesos spindulys suskyla du. is reikinys vadinamas
dvejopu viesos limu. Tokios savybs bdingos daugeliui kristal (kvarcui, turmalinui, islandikajam
patui ir kt.). viesos greitis juose priklauso ne tik nuo jos sklidimo krypties, bet ir nuo E vektoriaus
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) kx t x
k
t E
x k k t kx t E E E E
m
m

|
.
|

\
| A

A
=
= A + A + + = + =
e
e
e e e
cos
2 2
cos 2
cos cos
2 1
|
.
|

\
| A

A
= x
k
t E E
m g
2 2
cos 2
e
,... 2 , 1 , 0 ,
2 2
= =
A

A
m m x
k
t
C
t
e
k
m
t
k
x
C
A

A
A
=
t e 2
dk
d
k k dt
dx
c
k
C
g
e e e
=
A
A
=
A
A
= =
A
lim
0
Vk
V
= = =

t tv e 2 2
dk
d
c
g
e
=
( )
dk
d
d
dV
k V
dk
dV
k V
dk
Vk d
dk
d
c
g

e
+ = + = = =
k k dk
d t
= =
2
2

d
dV
V c
g
= 0 =
d
dV
V c
g
=
0 >
d
dV
0 <
d
dV
min max
min max
I I
I I
P
+

=
B
i
n tgi
B
=
n p
I I
2
1
=
u
2
cos
p a
I I =
orientacijos. Kryptys, iilgai kuri dvejopo viesos limo nebna, vadinamos kristalo optinmis aimis.
J gali bti viena arba kelios. Per optin a ir krintant spindul ivesta ploktuma vadinama pagrindinio
pjvio ploktuma. Abu spinduliai yra poliarizuoti taip, kad j E vektoriai svyruoja tarpusavyje statmenose
ploktumose. Paprastojo (ordinarinio o) spindulio E vektorius svyruoja ploktumoje, statmenoje pagrindinio
pjvio ploktumai. Nepaprastojo (ekstraordinarinio e) spindulio E vektorius svyruoja pagrindinio pjvio
ploktumoje.
Dvejopas viesos limas reikia, kad krintanti viesos banga anizotropinje aplinkoje suadina dvi
bangas paprastj ir nepaprastj. Jos yra poliarizuotos ir sklinda skirtingais greiiais. Abiej spinduli
limas priklauso nuo kampo tarp spindulio ir optins aies ir kritimo kampo.
Per du nikolius perjusios viesos intensyvumas apraomas Maliu dsniu.
12. Dirbtin optin anizotropija: mechanin, elektrin ir magnetin. Poliarizacijos ploktumos
sukimas.
Mechanin: Optikai izotopins aplinkos (stiklas, skystis) gali tapti optikai neizotopinmis, t.y. vies dvejopai
lauianiomis, jei bus mechanikai deformuojamos. Perleiskime monochromatins viesos spinduli
pluot per sukryiuot nikoli P ir A sistem. Tarp nikoli ar turmalino plokteli dkime vino stiklo
ploktel. Kol ploktel nesuspausta ar neitempta, regjimo laukas tamsus. Suspaudus ar itempus
ploktel, regjimo laukas nuvinta. Atsiradusios optins anizotropijos matas paprastosios ir
nepaprastosios bang lio rodikli skirtumas. Jis proporcingas normaliniam tempimui :
iuo optiniu metodu tiriama kn liekamoji deformacija ir vidiniai tempimai.
Elektrin: Optikai izotopins aplinkos gali tapti optikai neizotopinmis, t.y. vies dvejopai
lauianiomis, jei bus veikiamos elektriniu lauku. 1875 m. Keras nustat, kad dujos, kai kurie skysiai ir
skaidrs kieti dielektrikai tampa optikai anizotropiniai stipriame elektriniame lauke. Tai vadinama Kero
efektu. Tarp sukryiuot nikoli P ir A ar turmalino plokteli dedamas indas su elektrodais ir tiriamuoju
skysiu. Kol elektrinio lauko nra, regjimo laukas tamsus. Sudarius tarp elektrod tamp, regjimo
laukas nuvinta. Tiesikai poliarizuotos viesos E vektorius optikai anizotropinje isiskaido dvi statmenas
viena kitai dedamsias. Tokioje aplinkoje i komponeni greiiai skiriasi (viena atsilieka). Todl, jei
viena komponent, prajus tok kristal atsiliks per pus bangos ilgio, atstojamoji poliarizacijos loktuma
bus pasisukusi per 90
0
. Atitinkam kristal (vadinam elektrooptiniu) veikiant elektriniu lauku, galima
valdyti viesos poliarizacijos ploktumos pasukim. Tok elektrooptin element, patalpinus
tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus, elektriniu lauku valdysime viesos intensyvum. Lio rodikli
skirtumas proporcingas elektrinio lauko stiprumo kvadratui
Optikai aktyvios mediagos (kvarcas, terpentinas, nikotinas, cukraus ar spirito tirpalas vandenyje ir kt.)
pasuka sklindanios viesos poliarizacijos ploktum. is reikinys paaikinamas molekuli sandaros ar
daleli isidstymo gardelje asimetrija. Optikai aktyvs kristalai ir gryni skysiai pasuka poliarizacijos
ploktum kampu (fi), proporcingu mediagos sluoksnio storiui: koeficientas vadinamas
specifiniu sukimu. Specifinis sukimas skaitine verte lygus kampui, kuriuo pasukama poliarizacijos ploktuma per
ilgio vienet (1 m), ir priklauso nuo mediagos prigimties, temperatros ir viesos bangos ilgio. Tirpalai pasuka
poliarizacijos ploktum kampu: tirpalo specifinis sukimas, c jo koncentracija (m
3
/kg). iuo
metodu nustatoma optikai aktyvi mediag koncentracija. Optikai neaktyvios mediagos tampa aktyviomis
magnetiniame lauke. Tai vadinamas Faradjaus reikinys. Ploktumos poskio kampas priklausantis nuo
magnetinio lauko stiprumo H, mediagos sluoksnio storio l iilgai magnetinio lauko: ia V Verd
daugiklis, priklausantis nuo mediagos prigimties ir viesos bangos ilgio.

u
2
cos
p a
I I =
13. viesos sugerties mechanizmas. Bugerio ir Lamberto dsnis. Sugerties koeficientas.
Mediaga sklindanti viesa j ildo, t.y. pakelia jos temperatr. Tai reikia, kad viesos bangos energija
sklindant mediaga virsta jos vidine energija. Kitaip tariant mediaga palaipsniui sugeria viesos energija,
kurios intensyvumas tolygiai maja. is procesas vadinamas viesos absorbcija. Jei vis ilgi bangos
absorbuojamos vienodai, absorbcija vadinama paprastja. Taip regimj viesa absorbuoja oras, vanduo,
stiklas. Jei kai kuri ilgi bangos absorbuojamos labai stipriai, tokia absorbcija vadinama selektyvija.
iuo atveju atskiros spektro dalys gali bti visikai sugertos ir perjs mediag baltos viesos spindulys
tampa spalvotas. Paimkime vienalyt kn, kuriame sklinda I
0
intensyvumo viesos spindulys. Perjs stor dx
intensyvumas sumaja dydiu - dI. Intensyvumo sumajim galime ireikti: ia-
absorbcijos koeficientas. Kiekviename dx storio sluoksnyje sugeriama tokia pat dalis bendro intensyvumo,
atjusio iki kiekvieno sluoksnio. Lygt galime perrayti: suintegruojame per vis stor:
Kadangi pradioje intensyvumas I
0
. O prajs atstum x, spindulio intensyvumas sumas iki I. Todl integralas bus
lygus: arba Ilogaritmav gauname: is, monochromatins viesos
absorbcijos mediagoje, dsnis vadinamas Bugerio-Lamberto dsniu. I Bugerio-Lamberto dsnio galime ivesti
prasm: absorbcijos koeficientas skaitine verte yra lygus atvirktiniam mediagos sluoksnio
storiui, kur perjusios viesos intensyvumas sumaja e kart. Jis priklauso nuo: mediagos prigimties, jos
bsenos ir viesos bangos ilgio. Taiau nepriklauso nuo: mediagos storio ir intensyvumo.
14. Selektyvioji sugertis. viesos filtrai. Kn spalvos. Sugerties spektrai.
Linijiniu absorbciniu spektru pasiymi praretintos vienatoms dujos. iuo atveju visuose bangos ilgiuose,
iskyrus sutampaniuose su elektron rezonansiniais daniais, yra lygus nuliui. Tik labai siauruose
bangos ilgi (dani) intervaluose (Dl ~ 0.1 nm) stebima ryki sugertis. Tokia absorbcija dar vadinama
atrankine arba selektyvija.
Dujos, kuri molekuls sudarytos i daugelio atom, pasiymi juostiniais absorbcijos spektrais. Juostos
gaunasi susiliejus keletui artim absorbcijos linij. Juost struktra priklauso nuo molekuli sudties bei
atom isidstymo molekulje. I absorbcijos spektro galime atpainti mediagos sudt bei sprsti apie
jos struktrines savybes. Ypa paplitusi infraraudonj spinduli absorbcin spektrin analiz, nes
absorbcij infraraudonojoje srityje slygoja mediagos atom bei jon priverstiniai svyravimai,veikiant
viesai. Kondensuot mediag (suslgt duj, skysi bei kiet kn) absorbcijos spektrai yra itisiniai. Jie
sudaryti i plai absorbcijos juost, kuri ribose kinta tolygiai. Dydio priklausomyb nuo bangos
danio paaikinama vies sugerianios mediagos spalva. Pavyzdiui, balta viesa apviesta plvel, kuri
sugeria visas, iskyrus raudonosios viesos, bangas, prajusioje viesoje atrodo raudona. is reikinys
panaudojamas absorbcini viesos filtr gamybai.
15. Sklaidos samprata. Molekulin sklaida. Reilio dsnis.
Kai viesa sklinda optikai nevienalyte aplinka, dl viesos difrakcijos jos intensyvumas visomis
kryptimis pasiskirsto tolydiai. is reikinys vadinamas viesos sklaida.
viesos sklaida nuo mediagos daleli, kuri spindulys r yra labai maas, palyginti su viesos bangos
ilgiu , vadinamas Tindalio efektu. Jis pasireikia drumstose aplinkose, pavyzdiui, dmuose, rke,
emulsijoje ir kitur.
viesa, sveikaudama su maa priemaiins mediagos dalele sukelia joje antrinius virpesius, kurie
spinduliuoja antrines viesos bangas kaip elektriniai dipoliai. Toks vienas dipolis virpa krintanios
viesos daniu . Antrini bang spinduliavimo intensyvumas dipoliui yra proporcingas
4
. Todl
Idx dI o =
o
dx
I
dI
o =
} }
=
x x
dx
I
dI
0 0
o
x I I o =
0
ln ln
x
I
I
o =
0
ln
x
e I I
o
=
0
o
I
I
x
0
ln
1
= o
( ) o
isklaidytai viesai galioja Reilio dsnis: jei vies sklaidani daleli matmenys yra daug maesni u
krintanios j viesos bangos ilg , tai isklaidytos viesos intensyvumas I yra atvirkiai proporcingas
bangos ilgiui ketvirtuoju laipsniu, t.y.
16. iluminis spinduliavimas, mechanizmas ir dsningumai (emisijos ir absorbcijos geba,
absoliuiai juodas knas, Kirchhofo, Stefano ir Bolcmano bei Vyno dsniai. Planko
spinduliavimo dsnio fizikin prasm ir ivados)
1. Spinduliavimas procesas apibdinantis:
1.1 Sklindani erdvje elektromagnetini bang ar daleli sraut,
arba
2.1 Bang ar daleli sklidim i materialiosios sistemos
2. Spinduliavimas gali bti: iluminis arba liuminescencinis.
3. iluminio spinduliavimo mechanizmai. Elektromagnetins bangos generavimas.
4. iluminis spinduliavimas spinduliavimas sukeltas mediagos daleli ilumini virpesi.
5. Kiekvienas knas, kurio temperatra auktesn, nei 0 K, spinduliuoja energij.
6. Kno ispinduliuotos energijos spektras ir intensyvumas priklauso nuo spinduliuojanio kno
savybi ir temperatros.
Energijos srauto ir danio intervalo d santykis: vadinamas spektriniu energijos spinduliavimo
tankiu arba emisijos geba. i kiekybin iluminio spinduliavimo charakteristika ireikia sry tarp temperatros T
ir spinduliavimo pasiskirstymo pagal dan . is dydis ireikia ir spinduliavimo pasiskirstym pagal bangos ilg:

Tarkime, kad kno paviriaus elementarj plotel krinta dani intervalo nuo iki d spinduliavimo energijos
srautas: io srauto dal knas sugeria. Nedimensin j santyk: vadiname kno
absorbcijos geba. is dydis priklauso nuo nagrinjamojo kno temperatros ir krintanio spinduliavimo danio.
Kn, kurio bet kokioje temperatroje vis dani spinduliavimo absorbcijos geba G.Kirchhofas
pavadino absoliuiai juodu knu.
dsningum 1859 m. kiekybikai suformulavo G. Kirchhofas: konkreioje temperatroje kno emisijos gebos ir
absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kno prigimties tai visiems knams, tarp j ir absoliuiai juodam
knui, universali danio ir temperatros funkcija (Kirchhofo dsnis). is dsnis skirtingiems knams ireikiamas :
absoliuiai juodo kno emisijos geba. I Kirchhofo dsnio seka, kad jei
knas smarkiau spinduliuoja energij, tai geriau j ir sugeria.
1879 m. J. Stefanas eksperimentikai nustat, kad: Kn energinis viesis yra tiesiog proporcingas absoliutinei
temperatrai T ketvirtuoju laipsniu. Vliau nustatyta, kad is teiginys teisingas tik absoliuiai juodam knui. 1884
m. L.Bolcmanas, remdamasis termodinamika, teorikai gavo toki pat ivad. Todl is absoliuiai juodo kno
iluminio spinduliavimo dsningumas vadinamas Stefano ir Bolcmano dsniu. Jis uraomas:
4
4
1
~ ~

v I
Proporcingumo koeficientas yra fundamentali fizikin konstanta, vadinama Stefano ir Bolcmano konstanta.
Eksperimentikai nustatyta:
I Kirchhofo dsnio seka ivada, kad ispindis priklauso ne tik nuo temperatros, bet ir nuo kno ir jo paviriaus
savybi, kurias charakterizuoja dydis, vadinamas kno juodumo laipsniu .Todl Stefano ir Bolcmano dsnis
pilkam knui ireikiamas: Juodumo koeficientas a gali kisti nuo 0 iki 1. Taip 1 yra absoliuiai
juodas knas, 0 absoliuiai baltas.
1893 m. V.Vinas nustat, kad: absoliuiai juodo kno spinduliavimo spektrinio tankio maksimum atitinkantis
bangos ilgis yra atvirkiai proporcingas kno temperatrai, t.y.: is sryis vadinamas Vino poslinkio
dsniu. vadinamoji Vino konstanta.
1900 m. M.Plankas paskelb klasikinei fizikai prietaraujani prielaid: Daniu virpanio osciliatoriaus energija
W gali bti ne bet kokia, o tik danio h kartotin, t.y.: Planko
konstanta. Dyd, kurio dimensija ireikiama sandauga laikas energija, fizikai vadina veikimu. Dl to Planko
konstanta dar vadinama veikimo kvantu. Pagal Planko hipotez osciliatoriaus energija gali bti ne bet kokia ji
kvantuota. Dydis yra maiausias galimas osciliatoriaus energijos kiekis; jis vadinamas energijos kvantu.
Remdamasis energijos kvantavimo hipoteze ir statistins fizikos dsniais, M.Plankas gavo toki absoliuiai juodo
kno spinduliavimo spektrinio tankio analizin iraik (danio ir temperatros funkcija):
dan ireik per bangos ilg galime gauti bangos ilgio ir temperatros funkcij
pagal i iraik apskaiiuotos dydi
T,
teorins verts labai gerai sutampa su
eksperimentinmis. Tai patvirtina energijos kvantavimo Planko hipotez.
17. Iorinis fotoefektas, dsniai ir kvantinis aikinimas
Elektron spinduliavimas i kietj kn (metal, puslaidininki, dielektrik) ir skysi, absorbavus
jiems elektromagnetin spinduliavim, vadinamas ioriniu fotoefektu.
Taiau A.Stoletovo ir kit fizik eksperimentais nustatyti tokie iorinio fotoefekto dsningumai:
1) fotoefektui nra viesos intensyvumo slenksio;
2) fotoelektron energija nepriklauso nuo viesos intensyvumo;
3) fotoelektron maksimali energija priklauso nuo spinduliavimo danio.
Be to, kiekvienai mediagai yra savita danio riba (vadinama raudonoji riba), t.y. maesnio danio u tam
tikr v
r
, spinduliai fotoefekto nesukelia. Kai danis didesnis u
r
, fotoelektron maksimali energija W
m
yra
tiesin danio funkcija.
Elektronui suteikus energijos kiek, lyg A arba u j didesn, tas elektronas gali ilkti i metalo, vyksta
iorinis fotoefektas. Dydis A vadinamas elektron ilaisvinimo darbu. Jis priklauso nuo metalo ries ir
4
T W
T
o o =
paviriaus bsenos. Elektronui sugrus vien foton, kurio energija didesn u ilaisvinimo darb, jis
ilks turdamas didiausi kinetin energij: i lygtis vadinama Einteino lygtimi fotoefektui.
Einteino lygtis fotoefektui atitinka grafik, kurioje tiess posvyrio kampo tangentas yra lygus Planko konstantos h
skaitinei vertei. Ilkusio elektrono kinetin energija yra lygi fotono energijos ir ilaisvinimo
darbo A skirtumui.
Kai sugerto fotono energija A < , fotoefektas nevyksta. Jis prasideda tik nuo danio
r
, tenkinanio lygyb:
is danis vadinamas ribiniu (raudonosios ribos daniu).
Iorinio fotoefekto eksperimentas patvirtina dar vien fakt, - fotosrovs dydis priklauso tik nuo viesos
intensyvumo. Fotosrovs dydis yra tiesiogiai proporcingas elektron skaiiui. Todl, fotoefekto reikinys, kurio
svarbiausi dsningumai yra:
1. Fotoelektron energija nepriklauso nuo viesos intensyvumo,
2. Fotoelektron energija priklauso tik nuo viesos danio,
3. Fotoelektron skaiius priklauso tik nuo viesos intensyvumo
yra tiesioginis foton egzistavimo rodymas. O viesa yra tam tikros energijos foton srautas. viesos
intensyvumas priklauso ne nuo elektromagnetins bangos amplituds, o nuo foton skaiiaus erdvs trio vienete
(koncentracijos).
Fotonas elektromagnetins energijos kvantas, dalel, pasiyminti ir banginmis ir korpuskulinmis savybmis.
Vieno fotono energija yra lygi: viesos absorbcijai irgi bdingas kvantinis pobdis, elektronas,
sveikaudamas su fotonu, gali j absorbuoti. iuo atveju fotonas visikai sugeriamas. Kitos fotono korpuskulins
charakteristikos: Fotonas vakuume ir mediagoje juda greiiu c. Eksperimentikai nustatytas faktas, kad viesos
greitis mediagoje maesnis negu vakuume, aikinamas taip: mediagoje greiiu c sklindantis fotonas sugeriamas
ir vl ispinduliuojamas. Dl to l ilgio keli mediagoje jis sklinda ilgesn laiko tarp t negu vakuume, ir viesos
greitis yra maesnis u c. Mediagos dalels (elektronai, protonai, neutronai ir kt.) visada juda greiiu
maesniu u c, arba esti rimties bsenoje. Fotonas egzistuoja visada juddamas tik viesos greiiu c. Rimties
bsenos fotonai neegzistuoja.
18. Komptono reikinys ir jo dsningumai. Komptono lygtis (be ivedimo) ir paaikinimas. viesos
slgis ir jo aikinimas
Pagal klasikin elektrodinamik rentgeno spinduliai yra tam tikro ilgio elektromagnetins bangos. J
periodikai kintanio elektrinio lauko veikiami mediagos elektronai virpa lauko daniu, todl jie turt
spinduliuoti to paties danio, taigi ir to paties ilgio , bangas. Todl isklaidyt rentgeno spinduli bangos
ilgis turt bti nepakits. Taiau A.Komptono bandymai parod: tarp isklaidyt spinduli, be pradinio
ilgio bang, buvo ir didesnio ilgio ' rentgeno spinduli. is reikinys pavadintas Komptono reikiniu.
A.Komptonas nustat, kad: bangos ilgio padidjimas =
f
-
i
nepriklauso nuo krintani spinduli
bangos ilgio bei juos sklaidanios mediagos, o priklauso tik nuo spinduli sklaidos kampo .
. pastovus dydis vadinamas elektrono Komptono
bangos ilgiu.
Komptono reikinys paaikinamas tik remiantis kvantiniais vaizdiniais, t.y. Rentgeno spindulius laikant
foton srautu. is reikinys yra foton tampraus susidrimo su mediagos laisvaisiais elektronais
pasekm. Komptono lygtis isiveda naudojant reliatyvistin dinamik, laikant foton ir elektron
dalelmis, patirianiomis tamprj susidrim.
Kai elektromagnetinius spindulius sklaido labai didels energijos elektronai, po susidrimo foton
energija ir impulsas gali padidti elektrono energijos ir impulso sskaita. Tuomet isklaidyto
spinduliavimo danis padidja, o bangos ilgis sumaja. is reikinys vadinamas atvirktiniu Komptono
reikiniu.
A h W
m
= v
2
2
mv
W
m
=
v c h =
r
h A v =
h
A
r
= v
v c h =
v c h =
) cos 1 ( 2 sin 2
2 2
u u A = A = A
pm
c m
h
e
426 . 2
2
= = A
19. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco padties ir laiko transformacijos.
Specialioji reliatyvumo teorija grindiama dviem stebjim ir eksperiment rezultatus
apibendrinaniais postulatais:
1. Visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi;
2. viesos greitis vakuume visose inercinse atskaitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar
stebtojo reliatyvaus judjimo (krypties ir greiio): visomis kryptimis viesos greitis yra vienodas.
c=299792456,2 m/s
Apibendrinimas:
1. Nra tokio fizikinio eksperimento (atlikto inercinje atskaitos sistemoje), kuriuo galtume nustatyti
inercins atskaitos judjim.
2. Pereinant i vienos atskaitos sistemos kit, viesos greitis nesikeiia.
Naudojant Lorenco transformacijas, pereinant i vienos inercins atskaitos sistemos kit, nesikeiia nei
mechanikos dsniai, nei viesos greitis. Taiau esant greiiams artimiems c, keiiasi kiti kinematiniai ir
dinaminiai parametrai, kurie klasikinje fizikoje buvo laikomi pastoviais ir nepriklausaniais nuo
judjimo greiio. Esant maiems, lyginant su c, greiiams Lorenco transformacijos virsta Galiljaus
transformacijomis ir fizikiniai reikiniai apraomi pagal klasikinius dsnius.
Paprasiausio pavidalo Lorenco transformacijos ireikiamos, kai nejudanios S ir judanios S atskaitos
sistem ays yra lygiagreios ir sistema S juda iilgai vienos aies Ox pastoviu greiiu v
0
. Jeigu abiejose
atskaitos sistemose laiko atskaitos pradi pasirenkame tuo momentu, kai abiej koordinai sistemos
pradios O ir O sutampa, tai Lorenco transformacijos uraomos:


Atvirktins transformacijos:


Lorenco transformacijose, tenkinanios SRT postulatus, transformuojamos ne tik nagrinjamo vykio
koordinats, bet ir vyksmo laikas. Laiko transformacijoje yra erdvins koordinats ir greitis. Todl laikas
yra reliatyvus ir neatskiriamas nuo erdvs. Kiekvienai inercinei atskaitos sistemai (IAS) yra savas laikas
visuose tos paios IAS takuose fizikiniai procesai vyksta vienoda sparta. Tie patys procesai, apraomi i
judanios IAS, atitiks skirting laik, priklausant nuo koordinats ir greiio.
20. Vienalaikikumo reliatyvumas.
Du vykiai vykstantys skirtinguose pasirinktos koordinai sistemos takuose vadinami vienalaikiais,
jeigu jie vyksta t pat laiko moment, pagal tos atskaitos sistemos laikrod. Nejudanios atskaitos
sistemos S takuose x
1
ir x
2
, tuo paiu metu (t
1
=t
2
=t
0
) vyksta du tarpusavyje nesusij vykiai. i vyki
laik judanioje sistemoje S apskaiiuojame pasinaudoj laiko transformacijomis.
Ir o skirtumas:

2
2
0
2
0
2
2
0
0
1
, , ,
1
c
v
x
c
v
t
t z z y y
c
v
t v x
x

' + '
= ' = ' =

' + '
=
2
2
0
2
0
2
2
0
0
1
, , ,
1
c
v
x
c
v
t
t z z y y
c
v
t v x
x

= ' = ' = '

= '
2
2
0
1 2
0
0
1
1
c
v
x
c
v
t
t

+
= '
2
2
0
2 2
0
0
2
1
c
v
x
c
v
t
t

+
= '
2
2
0
2 1 2
0
1 2
1
) (
c
v
x x
c
v
t t

= ' '
Jeigu du vykiai, kurie atskaitos sistemoje S vyksta tuo paiu metu ir tame paiame take (x
1
=x
2
),
atskaitos sistemoje S jie yra taip pat vienalaikiai (t
1
-t
2
=0) .Taiau vykiai, vykstantys
skirtinguose erdvs takuose, sistemoje S jau yra nevienalaikiai.
21. Reliatyvistinis sutrumpjimas ir laikotarpio pokytis.
Sakykime judanios sistemos S atvilgiu nejudantis strypas orientuotas iilgai Ox aies. ioje atskaitos
sistemoje strypo gal koordinats laikui bgant nekinta, o savasis ilgis yra: Nejudanios
sistemos S atvilgiu strypas juda pastoviu greiiu v
0.
Tuo paiu metu nejudanioje sistemoje (t
1
=t
2
=t
0
) imatav
ilg: taiau atliekant Lorenco transformacijas i nejudanios strypo atvilgiu judani sistem:

J skirtumas: stat l ir l
0
:
Stebtojui, kurio atvilgiu knas juda, kno tiesiniai matmenys yra trumpesni, negu matmenys nustatyti
to stebtojo, kurio atvilgiu knas nejuda. Knui judant v
0
=0.87c, jo matmuo judjimo kryptimi sumaja
perpus.
Pasirinkime judanioje sistemoje S nejudant tak A. Sakykime, kad iame take vienas po kito laiko
momentais t
1
ir t
2
vyksta du vykiai. Laiko tarpas tarp vyki ioje sistemoje bus:
Nejudanioje sistemoje S ie vykiai vyksta skirtinguose erdvs takuose atitinkamais laiko momentais t
1

ir t
2
. Laiko tarpas tarp vyki ioje atskaitos sistemoje: Tame paiame erdvs take
neju-danios sistemos atvilgiu laikai bus:


ir o j skirtumas bus laiko tarpas tarp vyki arba

Laiko tarpas yra reliatyvus ir priklauso nuo judanios atskaitos sistemos judjimo greiio
nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu.Judanioje atskaitos sistemoje laiko tkm vyksta liau
nejudanios sistemos atvilgiu, t.y. judantis laikrodis eina liau negu nejudantis. Jeigu judjimo greitis
yra v<<c abiejose sistemose laiko tarpas tarp vyki yra vienodas, t.y. turime klasikins mechanikos
atvej.
22. Reliatyvistin greii sudtis.
Nejudanioje atskaitos sistemoje S materialiojo tako greiio v projekcijos ayse yra:

Judanioje atskaitos sistemoje S, greiio v projekcijos:
I Lorenco transformacij, pakeit x ir x dx ir dx gauname:


0 ,
1 2 2 1
= ' ' = t t x x
0 ,
1 2 2 1
= ' ' = t t x x
,
1 2 0
x x l ' ' =
,
1 2
x x l =
2
2
0
0 2
2
2
2
0
0 1
1
1
,
1
c
v
t v x
x
c
v
t v x
x

'
= '

'
= '
2
2
0
1 2
1 2
1
c
v
x x
x x

= ' '
2
2
0
0
1
c
v
l l =
,
1 2 0
t t t ' ' = A
,
1 2
t t t = A const x x
A
= ' = '
2
2
0
2
0
1
1
1
c
v
x
c
v
t
t
A

' + '
=
2
2
0
2
0
2
2
1
c
v
x
c
v
t
t
A

' + '
=
2
2
0
1 2
1 2
1
c
v
t t
t t

' '
=
2
2
0
0
1
c
v
t
t

A
= A
dt
dz
v
dt
dy
v
dt
dx
v
z y x
= = = , ,
t d
z d
v
t d
y d
v
t d
x d
v
z y x
'
'
= '
'
'
= '
'
'
= ' , ,
2
2
0
2
0
2
2
0
0
1
, , ,
1
c
v
x d
c
v
t d
dt z d dz y d dy
c
v
t d v x d
dx

' + '
= ' = ' =

' + '
=
Padalij visus koordinai diferencialus i laiko diferencialo. Gauname greiio projekcij sudties
reliatyvistines formules:


Taip pat ir atvirktins greiio projekcij sudties formules:


Kadangi atskaitos sistema juda iilgai O
x
aies kryptimi, projekcija v
x
lygi greiio moduliui, O projekcijos
v
y
ir v
z
lygios nuliui. Taip pat ir atvirktinms greiio sudties formulms:
Todl gauname vienos krypties greii sudties iraik:
Vadinam reliatyvistiniu greiio projekcij sudties dsniu: Pagal dsn galima sitikint, kad viesos
greitis abiejose sistemose yra vienodas. Tarkime, kad atskaitos sistema S juda atvilgiu S greiiu v
0
=c.
Sistemoje S viesos greitis vakuume v=. Tada viesos greitis nejudanioje sistemoje bus:

Todl, Lorenco transformacijos, i kuri ivesta reliatyvistinio greii sudties dsnio
formul. tenkina antrj SRT postulat. Jeigu greiiai v
0
, v ir v mai, lyginant su c, reliatyvistins greii
sudties formuls virsta klasikinmis.
23. Reliatyvistin dinamika.
Pagal SRT pirmj postulat, visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi.
Mechanikoje is postulatas gali bti patenkintas tik naudojant Lorenco transformacijas. Mechanikos
dsniai, tenkinantys i slyg ir apraantys kn judjim ir j suklusias prieastis vadinami
reliatyvistines mechanikos dsniais. Fizikos aka, tirianti kn judjim esant greiiams artimiems c,
vadinama reliatyvistine mechanika. Reliatyvistinje dinamikoje rodoma, kad II Niutono dsnis vienodas
visose inercinse atskaitos sistemose tik tuomet, kai impulsas ireikiamas:
Dyd: vadiname reliatyvistine mase. - dyd, kai v=0, vadiname mase.

Reliatyvistins mass iraika rodo, kad reliatyvistin mas yra didesn u rimties mas ir priklauso nuo
judanio kno greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Kno greiiui artjant c, reliatyvistin
mas artja link begalybs. Naudojantis reliatyvistine impulso iraika II Niutono dsnis uraomas:


SRT rod universalj kno reliatyvistins mass ir pilnutins energijos sryio dsn:
i lygtis sieja energij su reliatyvistine mase ir teigia, kad mas ir energija viena be kitos neegzistuoja ir
visada proporcingos viena kitai. I ios lygties seka, kad nejudanio kno ar dalels energija lygi:
2
0
2
2
0
2
0
2
2
0
2
0
0
1
1
,
1
1
,
1
c
v v
c
v
v
v
c
v v
c
v
v
v
c
v v
v v
v
x
z
z
x
y
y
x
x
x
'
+
'
=
'
+
'
=
'
+
+ '
=
2
0
2
2
0
2
0
2
2
0
2
0
0
1
1
,
1
1
,
1
c
v v
c
v
v
v
c
v v
c
v
v
v
c
v v
v v
v
x
z
z
x
y
y
x
x
x

= '

= '

= '
0 , 0 , 0 , 0 , = ' = ' ' = ' = = =
z y x z y x
v v v v ir v v v v
2
0
0
2
0
0
1 1
c
vv
v v
v ir
c
v v
v v
v

= '
'
+
+ '
=
c
c
cc
c c
v =
+
+
=
2
1
v
c
v
m
p

2
2
0
1
=
2
2
0
1
c
v
m
m
r

=
0
m
F v
c
v
m
dt
d
dt
p d

=
|
|
|
|
|
.
|

\
|

=
2
2
0
1
2
2
2
0 2
1
c
c
v
m
c m W
r

= =
2
0 0
c m W =
i energija vadinama rimties energija. Atm i kno pilnutins energijos rimties energij, gauname
reliatyvistin kinetin energij:

Kai kno greitis ymiai maesnis u c, gauname klasikin kinetins energijos
iraik:




|
|
|
|
|
.
|

\
|

= = 1
1
1
2
2
2
0 0
c
v
c m W W W
k
2
1
2
1
1 1
1
1
2
2
2
2
0
2
2
2
0
mv
c
v
c m
c
v
c m W
k
=
|
|
.
|

\
|
+ ~
|
|
|
|
|
.
|

\
|