PLANKO KONSTANTOS NUSTATYMAS REMIANTIS MOLEKULINIAIS

ABSORBCIJOS SPEKTRAIS

Darb atliko: Merkis Mantvydas

Grup: EBE-4

Data: 2015-04-22

Dstytojas: V. Minialga

Darbo uduotis. Itirti kai kuri mediag absorbcijos spektrus ir nustatyti Planko konstant.

Teorin dalis. Dydis, ireikiantis mediagos lio rodiklio n kitimo greit, kintant viesos bangos ilgiui ,
vadinamas viesos dispersija (D=dn/d).

Vis skaidrij mediag lio rodiklis, majant bangos ilgiui, didja. Taigi violetiniai spinduliai stipriau lauiami
negu raudoni (normalioji dispersija).

Kokios nors mediagos emituojam dani (arba bang ilgi) visuma vadinama tos mediagos emisijos spektru.
Mediagos absorbuojam dani (arba bang ilgi) visuma yra vadinama jos absorbcijos spektru. Kiekviena mediaga
sugeria t dani vies, kuriuos ji esamomis slygomis emituoja (Kirchhofo dsnis).

Atskir molekuli emisijos ir absorbcijos spektrai - juost visuma. Juostas sudaro labai arti viena kitos isidsiusios
spektro linijos. Molekuliniai spektrai vadinami juostiniais spektrais. Juostos molekuliniuose spektruose pastebimos
infraraudonj, regimj ir ultravioletini bang diapazonuose. Gana artimos juostos sudaro juost grupes.

Pagal kvantin viesos teorij atomai ir molekuls gali spinduliuoti ir absorbuoti energij tik tam tikromis
porcijomis (kvantais), kuri dydis =h=hc/. ia - spinduliavimo (absorbcijos) danis, c - viesos sklidimo greitis
vakuume, - spinduliavimo (absorbcijos) bangos ilgis, h - Planko konstanta.

Aparatra ir darbo metodas. iame darbe reikia nustatyti Planko konstant, remiantis absorbcijos spektru. Yra
inoma, kad, veikiant viesai, galimi vairs cheminiai virsmai. Pavyzdiui, angliargts skilimas aliuose augal lapuose,
kai kuri molekuli skilimai, su kuriais yra susijs da iblukimas, ir t.t. Molekul, absorbavusi viesos kvant, gali suskilti.
Planko konstantai h nustatyti tiriamas kalio permanganato (KMO4) tirpalo molekulinis absorbcinis spektras. Didiausias
bangos ilgis 1, kurio energijos kvantas W1 gali sukelti skilim, atitinka absorbcijos juostos pradi io tirpalo spektre. I 1
lygties nustatome Planko konstant:

jQ 1
cN A
.

(1)

3
2

4
5

2 pav.

Aparatr sudaro: 1 - monochromatorius; 2 - gyvsidabrio gar ilydio lempa; 3 - kaitinamoji elektros lempa; 4 - j
maitinimo altinis; 5 - optinis staliukas; ir 6 - kondensorius. Aparatros optin schema pavaizduota 1 paveiksle. ia viesos altinis, K - kolimatorius, P - dispersijos (Abs) prizm, - ironas.

Darbo eiga.
1.

Monochromatoriaus gradavimas.
1 lentel. Matavim duomenys

Mediaga

Hg

Eil.

Spektro
linijos

Bangos

Nr.

spalva

ilgis ,

Padal
aritmetinis

Bgnelio skals padalos

n1

n2

vidurkis n

Raudona 1

7100

2650

2650

2650

Raudona 2

6234

2430

2490

2460

6124

2370

2400

2385

6073

2270

2350

2310

Raudona
oranin 1
Raudona
oranin 2
Geltona1

2200

2250

2225

Geltona 2

2170

2160

2165

Geltonai alia

5791
5770
5461

1850

1750

1800

alia

1690

1660

1675

Mlyna

1410

11

Mlynai
violetin
Violetin 1

1350
1250

1380

10

5010
4916
4350

Violetin 2

4078
4047

920

12

1220

850

1235

910
850

915
850

3 pav. Monochromatoriaus bgnelio gradavimo kreiv n = f()

3000
2500
2000

1500
1000
500
4000

4500

5000

5500

6000

6500

7000

2.

KMnO4 druskos vandeninio tirpalo absorbcijos spektro tyrimas.

2 lentel. Matavim duomenys

Absorbcijos spektro juosta
Juostos pradia

Juostos pabaiga

Bgnelio skals padala

n1

Bangos ilgis 1,
A

Bgnelio skals padala

n2

Bangos ilgis 2,
A

2800
2790

7150
7100

500
480

3 lentel. Rezultatai.
Planko konstantos
1,7*10-34
h1 (J*s)
-34
1,66*10
h2 (J*s)
3
Q = 49,0*10 cal/mol
c = 3*108 m/s
Na = 6,02*1023 mol-1

Ivados. Remiantis molekuliniais absorbcijos spektrais nustatytos Planko konstant verts: 1,7*10-34 J*s, 1,66*10-34
J*s. Jos skiriasi nuo tikrosios Planko konstantos verts 6,63*10-34 J*s. Skaiiavimo netikslumus galjo lemti dydi
apvalinimai, pasirinktas matavimo metodas, matavimo prietais netikslumas, vairios atsitiktins prieastys, kuri takos
matavimams galime net nevertinti.

Literatra
1. Javorskis B., Detlafas A. Fizikos kursas. - Vilnius: Mintis, 1975. - T.3. - P. 148 - 152 ir 395 - 398.
2. http://ktu.edu/fizika/turinys/fizika-2-optikos-ir-atomo-fizikos-laboratoriniai-darbai-mokomoji-knyga (irta
2015-04-22).