magnetiniame lauke judantį taškinį krūvį veikianti jėga

 Ampero jėga

krūvio judėjimas vienalyčiame magnetiniame lauke statmenai lauko linijoms

 Tiesus laidininkas juda magnetiniame lauke statmenai lauko linijoms, todėl atsiranda jėga, verčianti
krūvininkus judėti išilgai laidininko. Elektronus veikiančios jėgos didumas  F = q v B
 Krūviai atsiskiria, tarp laidininko galų susidaro potencialų skirtumas

magnetinės indukcijos srautas

 Indukuojama elektrovara proporcinga magnetinės indukcijos srauto, per kontūro juosiamą plotą, kitimo
greičiui. Magnetinės indukcijos srautas apibrėžiamas taip pat kaip elektrinio lauko stiprio srautas. Srautas
proporcingas tiek magnetinio lauko stipriui, tiek kontūro juosiamam plotui

Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos dėsnis

 Indukcijos elektrovara lygi kontūrą kertančio magnetinio lauko indukcijos srauto kitimo greičiui su minuso
ženklu
 Jei kontūrą sudaro ne viena, o N vijų, tai elektrovara bus N kartų didesnė:

Lenco taisyklė

 Minuso ženklas rodo, kad bus indukuojama tokia elektrovara, kurios sukurtos srovės kuriamas magnetinis
laukas priešinsis srovę indukavusio magnetinio lauko kitimui

Harmoninė elektromagnetinė banga, jos elektrinio ir magnetinio laukų vektorių tarpusavio išsidėstymas ir
svyravimų fazės

 Laukai kinta viena faze (ore arba vakuume), jie viename taške ir vienu laiku pasiekia maksimalią ar minimalią
vertes
 vektoriai statmeni vienas kitam ir abu statmeni bangos sklidimo krypčiai. Todėl e/m bangos yra skersinės

Elektromagnetinių bangų spektras

 Skirtingų spektro sričių e/m bangų dažnis ir bangos ilgis skirtingi

c =ƒλ
Matoma šviesa, tai e/m bangos nuo 400 nm iki 760 nm. Nėra griežtų ribų tarp skirtingų spektro sričių

optinių bangų sritis

 Radijo bangos: Naudojamos radijo ir televizijos signalų perdavimui. Mikrobangos. Bangos ilgis apytiksliai nuo
1 mm iki 30 cm. Naudojamos radaruose. Mikrobangų krosnelėse
 Infraraudoni spinduliai. Kartais vadinama “šiluminiu spinduliavimu”. Spinduliuoja “nestipriai” įkaitę kūnai.
Lengvai sugeria daugelis kūnų
 Matoma šviesa. e/m bangų spektro sritis, kurioms jautrios žmogaus akys. Didžiausias jautrumas ties 560 nm
(geltona-žalia)
 Ultravioletinis spinduliavimas. Apima apytiksliai nuo 400 nm iki 200 nm. Saulė svarbus UV šaltinis. Didžioji
Saulės UV dalis sugeriama stratosferos ozono.
 X(rentgeno) spinduliai. Spinduliuoja stipriai pagreitinti elektronai susidurdami su metalu. Naudojami
medicinoje diagnostikai
 Gama spinduliai. Spinduliuoja radioaktyvių atomų branduoliai. Labai pavojingi gyviems organizmams, nes
gama kvantai turi didelę energiją ir lengvai pažeidžia ląsteles

Šviesos greitis vakuume

  Vakuume jis lygus 299 792 458 m/s (arba 1 079 252 848,8 km/h).

Šviesos greitis medžiagoje

 Šviesos greitį medžiagoje v galima apskaičiuoti pagal medžiagos lūžio rodiklį n naudojant lygtį n=c/v.

lūžio rodiklis

 Nusako šviesos greitį terpėje  c/n.  Lūžio rodiklis lygus šviesos greičio vakuume ir greičio medžiagoje
santykiui.
 Vakuumui (ir orui), n = 1
 Kitoms terpėms, n > 1
 n nedimensinis dydis

Šviesos dispersija medžiagoje reiškinys

 Šviesos dispersija vadinama šviesą apibūdinančio dydžio (lūžio rodiklio, fazinio greičio, grupinio greičio,

sklidimo kampo ir t. t.) priklausomybė nuo šviesos spalvos (dažnio). Labiausiai žinomas dispersijos pavyzdys
yra vaivorykštė. Vaivorykštė susidaro dėl vandens lašų, esančių ore, medžiaginės dispersijos – vandens lūžio
rodiklio priklausomybės nuo šviesos bangos ilgio (spalvos).

normalioji dispersija

 Skaidrioms optinėms terpėms lūžio rodiklis mažėja, didėjant bangos ilgiui

 Mėlyni spinduliai laužiami stipriau už raudonus
 Tokia lūžio rodiklio priklausomybė nuo bangos ilgio vadinama normaliąja dispersija

Šviesos spindulys

 Šviesos spinduliai tai tiesės, išilgai kurių pernešama šviesos energija

 Optiškai vienalytėje terpėje šviesos spinduliai sklinda tiesiai
 Spinduliai šviesos bangos frontus kerta statmenai

Veidrodinis ir difuzinis šviesos atspindys

 Atspindys nuo lygių paviršių ir aplinkų ribų

 Atsispindėję spinduliai lieka lygiagretūs
 Tai atspindys nuo nelygių paviršių
 Šviesa išsklaidoma, atsispindėję spinduliai juda įvairiomis kryptimis

Atspindžio dėsnis

 Normalė, statmuo aplinkų ribai, iškeltas iš spindulio kritimo taško

 Kritimo kampas θ1
 Atspindžio kampas θ1 ’

Spindulių lūžis kertant dviejų optinių aplinkų ribą kai pirmoji aplinka optiškai retesnė ir kai pirmoji aplinka optiškai
tankesnė

 Lūžęs spindulys priartėja prie statmens aplinkų ribai. Lūžio kampas mažesnis už kritimo kampą
 Spinduliui einant iš optiškai tankesnės į optiškai retesnę terpę, lūžęs spindulys nutolsta nuo statmens

Spindulių lūžio (Snelijaus) dėsnis

 Lūžtant dažnis nekinta, greitis ir bangos ilgis keičiasi

 v=ƒλ
 Bangų ilgių santykis kritusio ir lūžusio spindulių
 n1 sinθ1=n2 sinθ2. θ1 Kritimo kampas. θ2 lūžio kampas
Visiško vidaus atspindžio reiškinys

 Spinduliui einant iš optiškai tankesnės į optiškai retesnę terpę, lūžęs spindulys nutolsta nuo statmens
 Kai kritimo kampas lygus ribiniams c , lūžęs spindulys šliaužia išilgai aplinkų ribos.
 Kampams didesniems už ribinį, visa šviesa atsispindi nuo aplinkų ribos, lūžusio spindulio nėra.
 Šis reiškinys vadinamas visišku vidaus atspindžiut.

ribinis visiško atspindžio kampas

 Kai kritimo kampas lygus ribiniams c , lūžęs spindulys šliaužia išilgai aplinkų ribos.
 Kampams didesniems už ribinį, visa šviesa atsispindi nuo aplinkų ribos, lūžusio spindulio nėra.

Sferinis lęšis

  Sfe r in iais lę šiais ko r e guo jam a tr um p are gystė ar to liar e gystė , cilin d r in iais –
asti gmati z m as. Sf er in is lę šis bū na pliu sin is – ko r e guo ti to liar e gyste i ar m in u sin is –
ko r e gu o ti tr u m par e gyste i.

glaudžiamieji ir sklaidomieji lęšiai

 Glaudžiamieji lęšiai, suglaudžia lygiagrečių spindulių pluoštus

 Storis centre didesnis nei kraštuose
 Jų židinio nuotolis teigiamas dydis

 Išskleidžia lygiagrečių spindulių pluoštus

 Storis centre mažesnis nei kraštuose
 Židinio nuotolis neigiamas dydis

Plonasis lęšis

 Lęšis, tai skaidraus stiklo ar plastiko gabalas turintis du sferinius paviršius, kurių kreivumo centrai yra vienoje
tiesėje, vadinamoje pagrindine optine ašimi
 Plonas lęšis toks, kurio storis centre daug mažesnis už sferinių paviršių kreivumo spindulius.

Lęšio pagrindinė optinė ašis

 Lęšis, tai skaidraus stiklo ar plastiko gabalas turintis du sferinius paviršius, kurių kreivumo centrai yra vienoje
tiesėje, vadinamoje pagrindine optine ašimi
 Spindulys kritęs per židinį į lęšį, už lęšio eis lygiagrečiai su pagrindine optine ašimi

Priekinis ir galinis lęšio židiniai ir židinio nuotoliai

 Taškas kuriame susirenka per lęšį praėję spinduliai ar spindulių tęsiniai, kai į lęšį krenta lygiagrečių optiniai
ašiai spindulių pluoštas
 Atstumas nuo lęšio iki židinio, vadinamas lęšio židinio nuotoliu
 Plonojo lęšio priekinis ir galinis židinio nuotoliai vienodi
šlifuotojų formulė

lęšio laužiamoji geba ir jos matavimo vienetas

 laužiamóji gebà, dydis, nusakantis optinio lęšio arba lęšių sistemos gebėjimą laužti spindulius. Laužiamoji
geba žymima D = n/F; čia n – medžiagos, iš kurios pagamintas lęšis, lūžio rodiklis. Laužiamoji geba atvirkščiai
proporcinga lęšio židinio nuotoliui.

Plonojo lęšio formulė

ilginis (skersinis) lęšio didinimas

Atvaizdo formavimo spindulių eigos schema glaudžiamuoju lęšiu

Atvaizdo formavimas sklaidomuoju lęšiu

Lęšių ydos: sferinė aberacija, chromatinė aberacija, astigmatizmas

 sfèrinė aberãcija, optiniu prietaisu gaunamo atvaizdo yda, kai iš vieno taško plačiu pluoštu sklindantys šviesos
spinduliai, praėję pro lęšį (ar jų sistemą), nesueina į vieną tašką. Centriniai spinduliai, sklindą arčiau optinės
ašies, kerta ją toliau nuo lęšio, o kraštiniai – arčiau lęšio.
 Chromatinė aberacija – lęšio ar lęšių rinkinio – objektyvo židinio ilgio priklausomybė nuo šviesos bangos ilgio.
 Astigmatizmas, tai dažas regėjimo sutrikimas, lemiantis neryškų matymą. Tiesa, daugelis žmonių turi tam tikrą
astigmatizmo lygį, tačiau ne visiems būtina koreguoti regėjimą. Esant astigmatistiniams pakitimams, žmogaus
akies paviršius, vadinamas ragena, yra netaisyklingos formos ir tai sukelia regėjimo problemų. Ši būklė dažnai
pasireiškia kartu su trumparegyste arba toliaregyste. Astigmatizmą taip pat gali sukelti netaisyklingos formos
lęšiukas, esantis už ragenos akies viduje, akies paviršiaus pažeidimai, traumos bei keratokonusas (akių liga,
kuriai būdingas ragenos formos kitimas).

Akies optinės sistemos elementai

akies akomodacija

 Akomodacija – akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius
daiktus. Akomodacijos laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai
akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje. Žiūrint į
artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, tai yra akomoduoti, nes be akomodacijos nuo daiktų
atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės, ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant
akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba
padidėja.

geriausio matymo nuotolis

 GERIAUSIO MATYMO NUOTOLIS - mažiausias atstumas , kuriuo akis be raumenų įtempimo gali įžiūrėti daikto
detales. Jis yra apie 25cm.

Akies ydos ir jų korekcija: trumparegystė, toliaregystė

 Dar vadinama hyperopia

 Artimų objektų atvaizdas susidaro už tinklainės
 Ryškiai mato nutolusius objektus
 Korekcijai naudojami glaudžiamieji lęšiai
 Lęšis suglaudžia spindulius papildomai, todėl atvaizdas susidaro tinklainėje
Trumparegystė
 Dar vadinama myopia
 Tolimų objektų atvaizdas susidaro prieš tinklainę
 Naudojami sklaidomieji lęšiai
 Lęšis praskleidžia spindulius todėl jie susirenka ne prieš, o tinklainėje

Lupa

 Optinis prietaisas, mažų objektų matymo kampui padidinti

 Paprasčiausia lupa, tai glaudžiantysis lęšis

lupos kampinis didinimas

Dviejų lęšių mikroskopas ir žiūronas bei jų didinimas

Teleskopas
 Naudojami dviejų tipų teleskopai
 Refraktoriai - atvaizdas formuojamas lęšiais
 Reflektoriai – atvaizdas formuojamas veidrodžiais
Mikroskopas
 Mikroskopą sudaro objektyvas ir okuliaras
Žiūronas
 Objektyvas formuoja apverstą, tikrąjį tolimo objekto atvaizdą okuliaro židinio plokštumoje
 Atstumas tarp objektyvo ir okuliaro lygus ƒo + ƒe
 Okuliaras sukuria padidintą menamą atvaizdą

Nepoliarizuota (natūralioji) šviesa

 Kai spinduliuoja daug atomų, kiekvieno atomo spinduliuojamos bangos E orientuotas atsitiktinai
 Todėl bet kuri E orientacija yra vienodai tikėtina
 Turim nepoliarizuotą šviesą

poliarizacijos plokštuma

 Plokštuma išvesta per vektorių E ir bangos sklidimo kryptį vadinama poliarizacijos plokštuma.
 Kai kurios medžiagos suka per ją sklindančios tiesiai poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumą

tiesiai poliarizuota šviesa

 Šviesa tiesiai poliarizuota jei vektoriaus E virpėjimo kryptis laikui bėgant nesikeičia
 Plokštuma išvesta per vektorių E ir bangos sklidimo kryptį vadinama poliarizacijos plokštuma.
 Tiesiai poliarizuotą šviesą galima gauti:
 dėl selektyvios sugerties (dichroizmas)
 Dėl atspindžio
 Dėl sklaidos
Poliarizatoriai

 Dažniausiai naudojamas būdas šviesai poliarizuoti

Maliu dėsnis

 Praėjusios pro antrą poliarizatorių (analizatorių) šviesos intensyvumas

 I = Io cos2 θ
 Ši priklausomybė vadinama Maliu dėsniu
 Jei Io kritusios į analizatorių šviesos intensyvumas

Optinis aktyvumas

 Kai kurios medžiagos suka per ją sklindančios tiesiai poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumą
 Šis reiškinys vadinamas optiniu aktyvumu, o medžiagos optiškai aktyviomis (cukraus tirpalas, kvarco kristalas,
skystieji kristalai)
 Optinį aktyvumą 1811 metais atrado prancūzų fizikas D. Arago (D. Arago) kvarco plokštelėse, išpjautose
statmenai optinei ašiai.
 Kitas prancūzų fizikas Ž. Bio (J. B. Biot) 1815 metais atrado skysčių optinį aktyvumą
 Tirpaluose poliarizacijos plokštumos posūkio kampas φ priklauso nuo tirpalo sluoksnio storio d ir
koncentracijos c : φ = α cd čia α − savasis poliarizacijos plokštumos sukimas

optiškai aktyvios medžiagos

 Kai kurios medžiagos suka per ją sklindančios tiesiai poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumą
 Šis reiškinys vadinamas optiniu aktyvumu, o medžiagos optiškai aktyviomis (cukraus tirpalas, kvarco kristalas,
skystieji kristalai)

poliarizacijos plokštumos sukimo dėsnis

 Poliarizacijos plokštumos sukimo dėsnis: šviesos poliarizacijos plokštumos posūkio kampas φ yra tiesiog
proporcingas optiškai aktyviojoje terpėje šviesos nueitam keliui d. φ =αd α vadinama sukimo konstanta

Plokščioji harmoninė banga

 plokščioji banga – bangų fizikos sąvoka, reiškianti pastovaus dažnio bangą, kurios bangos

frontai (vienodos fazės paviršiai) yra begalinės lygiagrečios plokštumos, statmenos sklidimo (fazinio
greičio vektoriaus) krypčiai.

bangos amplitudė, bangos ilgis ir dažnis

 Amplitudė – svyruojančio dydžio kitimo matas fizikoje, parodantis dydžio vertės pokytį svyravimų metu.
 Bangos ilgis (simbolis λ) – tai mažiausias atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje. Vandens
bangose šis atstumas matuojamas tarp bangų viršūnių arba tarp jų duobių. Bangos ilgis su bangos sklidimo
greičiu ir dažniu susietas taip:
 Dažnis– fizikinis dydis, rodantis, kiek kartų įvykis pasikartoja per laiko vienetą. Norint apskaičiuoti įvykio
dažnį, pasikartojimų skaičius per tam tikrą laiko tarpą dalinamas iš to laiko tarpo trukmės.
bangos fazė

 Sąvoka fazė bangų fizikoje yra susijusi su aprašomo kompleksiniais kintamaisiais fizikinio dydžio matematiniu

atvaizdavimu. Fazė yra kampas, kurį sudaro fizikinį dydį kompleksinėje plokštumoje vaizduojantis vektorius su
realiųjų skaičių ašimi. 

bangų fazių skirtumas

 Kad vyktų dviejų šaltinių skleidžiamų bangų intereferencija būtina

 Šaltiniai turi būti koherentinai
 Jų spinduliuojamų bangų fazių skirtumas turi nesikeisti
 Bangų dažniai turi būti vienodi
koherentinės bangos

 Interferencija vyksta persiklojant koherentinėms šviesos bangoms erdvėje

 Interferencija aiškinama elektrinių laukų superpozicijos principu

Superpozicijos principas

 Interferencija aiškinama elektrinių laukų superpozicijos principu

dviejų harmoninių bangų interferencija

 Dėl dviejų vienodo dažnio priešpriešiais sklindančių plokščiųjų bangų interferencijos susidaro stovinčioji
banga. Bangų interferencija naudojamasi radiotechnikoje (sudėtingų antenų kryptingumas gerinamas
panaudojant bangų interferencijos dėsningumus), optinėje ir akustinėje holografijoje (bangų interferencija
grindžiamas atvaizdo įrašymas ir atkūrimas). Bangų interferencija pagrįstas optinių interferometrų,
radiointerferometrų, interferencinių radiotoliamačių veikimas.

destruktyvioji ir konstruktyvioji interferencija

 Bangų eigos skirtumas skiriasi sveikas bangų ilgių skaičius plius pusė bangos ilgio
 Turim interferencijos minimumą, nes tame ekrano taške bangų fazės priešingos

Konstr.

 Ekrano centre fazės sutampa, kadangi nueiti abiejų bangų keliai yra vienodi
 Ekrano centre turim interferencijos maksimumą

Jungo interferencijos schema

interferencijos maksimumai ir minimumai

Hiuigenso principas

 Huygen’so principas: kiekvienas bangos fronto taškas yra sferinių bangų šaltinis
  Bangų užlinkimas už kliūčių vadinamas difrakcija

Difrakcija pro siaurą plyšį

centrinio difrakcijos maksimumo plotis

Difrakcinė gardelė

 Amplitudinė difrakcinė gardelė, tai ekranas, kuriame daug vienodu atstumu vienas nuo kito išdėstytų plyšių
 Įprastose gardelėse yra nuo kelių iki kelių tūkstančių plyšių centimetre

gardelės formulė

difrakcijos eilė

baltos šviesos difrakcijos pro gardelę spektrai ir jų persiklojimas

 Balta šviesa sklisdama per gardelę (pasireiškia difrakcija) arba nuo jos atsispindėdama interferuoja. Todėl
susidaro keletas regimosios šviesos spektrų (vadinamų difrakcijos eile), kuriose spalvos išsidėsčiusios atvirščia
tvarka (išsskyrus nulinės eilės).

difrakcinės gardelės spektrometro schema

Atomai ir branduoliniai virsmai:

 Branduolinė reakcija – branduolinės fizikos terminas, reiškiantis procesą, kurio metu du atomų

branduoliai arba branduolys ir elementariosios dalelės sudaro kitokius branduolius ir/ar elementariąsias
daleles, negu pradinės.
 Reakcijoje gali dalyvauti daugiau nei du branduoliai, bet toks reiškinys yra ypač retas. Jei pokytis neįvyksta,
toks procesas ir vadinamas branduolių susidūrimu.