BIOLOGIJA

KVĖPAVIMAS IR KRAUJOTAKA

4.1 Kvėpavimas

Viduląstelinis kvėpavimas – procesas, kurio metu ląstelėje iš maisto medžiagų,

naudojant deguonį susidaro anglies dioksidas, vanduo ir išskiriama energija

Mitochondrija – organelė kurioje gaminama

energija.

Mitochondrijos sandara:
 Išorinė membrana
 Vidinė membrana
 Matriksas
 Ribosomos
 Kristos (vidinės membranos išsikišimai)

Energija sintetinama kristose. Kuo mitochondrijoje daugiau kristų, tuo daugiau

gaminama energijos.

!Kvėpavimo reakcijos lygtis!

O2 + gliukozė –> CO2 + H2O + energija

Kam reikalinga energija?

 Judėti
 Pastoviai kūno temperatūrai palaikyti
 Maisto medžiagoms įsiurbti
 Nerviniams signalams perduoti
 Naujoms medžiagoms gaminti
 Augimui
 Audiniams atnaujinti
 Nereikalingoms medžiagoms šalinti
Kvėpuojant ląstelės išskiria atliekų: anglies dioksido ir vandens

Anglies dioksidas – difuzijos būdu skverbiasi į kraują, nunešamas į plaučius ir

iškvepiamas.

Vanduo - difuzijos būdu skverbiasi į kraują, jo perteklius pašalinamas su šlapimu.

Intensyviai dirbantys raumenys išskiria daug perteklinės šiluminės energijos.

Todėl – sunkiai dirbdami ar sportuodami sušylame.

4.2 Kvėpavimo sistema

Kvėpavimo sistemos organai:

 Nosis
 Nosiaryklė
 Gerklė ( joje yra balso stygos)
 Trachėja
 Bronchai (jais oras plūsta į plaučius)
 Bronchiolės
 Alveolės
 Diafragma (nepriklauso kvėpavimo
sistemai, bet padeda)
 Plaučiai

Kvėpavimo eiga:
 Pro šverves įkvėptas oras patenka į nosies ertmę. Čia jis sušyla, tampa
drėgnesnis, plaukeliai ertmėje orą filtruoja ir sulaiko dalį įkvėptų dulkių.

 Galima kvėpuoti ir pro burną, tačiau ten oras nėra filtruojamas ir nešildomas.

 Oras toliau keliauja trachėja, ją juosia nuo užspaudimo saugantys kremzliniai

žiedai.

 Giliau trachėja šakojasi į du plonus vamzdelius – bronchus, o bronchai – į

bronchioles.

 Plaučiuose, bronchiolės šakojasi į daugybę mažesnių vamzdelių, kurie baigiasi

alveolėmis
Alveolė – oro pripildyta pūslelė. Alveolės sienelės sudarytos iš
vienasluoksnio epitelio, labai plonos. Jos mažos, jų labai daug,
todėl užima didelį paviršiaus plotą. Alveolės apraizgytos
kapiliarų tinklu, todėl efektyviai vykdo dujų apykaitą.

Dujų apykaita alveolėse:

Venomis ( mėlyna spalva) teka anglies dioksido prisotintas
kraujas, o arterijomis (raudona spalva) teka deguonies
prisotintas kraujas

Dėl koncentracijų skirtumo tarp kraujo ir alveolių, difuzijos

būdu vyksta dujų apykaita.

Kvėpavimo judesiai:

Kvėpavimo judesius sukelia tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma (krūtinės ertmę

nuo pilvo ertmės skiriantis plokščias raumuo

Įkvėpimas:
 Tarpšonkauliniai raumenys susitraukia ir pakelia šonkaulius, diafragma
susitraukia, todėl šiek tiek nusileidžia. Didėjant krūtinės ertmės tūriui, plaučiai
plečiasi į juos plūsta oras.

Iškvėpimas:
 Tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja,
šonkauliai nusileidžia, diafragma išsigaubia.
Mažėjant krūtinės ertmės tūriui, plaučiai
spaudžiami, oras stumiamas į aplinką.

4.3 Dujų apykaita kituose organizmuose

 Dujų apykaita
vienaląsčiuose
organizmuose:

Ameba:
 Kvėpuoja visu
ląstelės membranos
paviršiumi
 Difuzijos būdu vandenyje vykdo dujų apyktaitą

Dujų apykaitą daugialąsčiuose organizmuose:

Hidra:
 Difuzijos būdu vandenyje vykdo dujų apykaitą
 Kūnas tiesiogiai iš vandens pasisavina deguonį

Kvėpavimas oda:

Kirmėlės, sliekas:
 Kvėpavimas
vyksta difuzijos
būdu
 Dujų apykaita vyksta pro odą (oda drėgna ir gleivėta)
 Kirmėlės turi kraujotakos sistemą. Kraujas į vidinius audinius išnešioja
deguonį.

Kvėpavimas plaučiais:

Žinduoliai* :
 Dujų apykaitai reikalinga deguonis ir gliukozė
  Sudėtingos sandaros plaučiais

Kvėpavimas žiaunomis:

Žuvys:
 Iš vandens paima jame ištirpusią deguonį
 Vandenį su anglies dioksidu išpurškia pro žiaunas

Kvėpavimas trachėjomis:

Vabzdžiai:
 Turi trachėjų sistemą
 Pro kvėptukus vykdo dujų apykaitą
 Trachėjų sistema pasiekia kiekvieną ląstelę

(Kraujas deguonis neperneša)!

4.4 Kraujotakos sistema

Kraujas – skystis, kuris nuolat tekėdamas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas.

Kraujo tekėjimas organizme, jo cirkuliacija vadinama kraujotaka.

Sistemą sudaro:
 Širdis
 Kraujagyslės
 Kraujas

Širdis – svarbiausias kraujotakos sistemos organas.

Širdį gaubia jungiamojo audinio maišelis – širdiplėvė.

Jos vidinis paviršius išskiria skystį, kuris mažina trintį
širdžiai susitraukinėjant.

Širdies sandara:
 2 prieširdžiai
 2 skilveliai
 Pertvara
 Vožtuvai
Širdies viduje yra pertvara, kuri dalija ją į dvi dalis, kairiąją ir dešiniąją.

Dešinėje pusėje yra veninis kraujas.

Kairėje yra arterinis kraujas.

Kairiojo skilvelio raumuo yra storesnis nei dešiniojo todėl, kad reikia daugiau jėgos
išstumti kraują į organizmą.

Vainikinės kraujagyslės aprūpina organizmą maisto medžiagomis ir deguonimi.

Kraujagyslės:

 Arterijos – kraujagyslės, kuriomis arterinis kraujas teka iš širdies. Jų sienelėse

yra lygiųjų raumenų, todėl jos yra elastingos, tvirtos stangrios. Atlaiko didelį
slėgį.

 Venos – kraujagyslės, kuriomis veninis kraujas teka į širdį. Venose yra

vožtuvai, neleidžiantys kraujui tekėti atgal.

 Kapiliarai – ploniausios kraujagyslės, išsiraizgiusios po visą organizmą. Jų

sienelės sudarytos ir vienasluoksnių ląstelių. Pro kapiliarų sieneles vyksta
maisto medžiagų ir ląstelių produktų mainai.

Kraujo apytakos ratai:

Mažasis kraujo apytakos ratas:

 Dešinysis skilvelis
 Plaučių kamienas
 Plaučių arterijos (jomis teka veninis kraujas)
 Plaučių alveolės
 Plaučių venos ( jomis teka arterinis kraujas)
 Kairysis prieširdis

Didysis kraujo apytakos ratas:

 Kairysis skilvelis
 Aorta
 Visas kūnas
 Dešinysis prieširdis
Pulsas – nusako širdies susitraukimų dažnį

Aorta – storiausia arterija

Kraujospūdis – kraujo spaudimas/slėgis į kraujagyslių sieneles.

(Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis)

Sistolė - prieširdžių ir skilvelių susitraukimas.

Diastolė - prieširdžių ir skilvelių atsipalaidavimas.

Širdies darbas:

 Širdis per parą perpumpuoja apie 7000 litrų kraujo.

 Visą širdies ciklą sudaro 3 fazės – Prieširdžių susitraukimas, skilvelių
susitraukimas ir bendras širdies atsipalaidavimas.

4.5 Kraujas

Kraujo funkcijos:

 Transportinė (neša į organizmo ląsteles deguonį ir maisto medžiagas, surenka

gyvybines veiklos produktus (anglies dioksidas, vandens perteklius), kuriuos
nuneša į šalinimo organus)

 Apsauginė funkcija(Atlieka kraujo plazmos baltymai. Antikūniai sunaikina ir

nukenksmina į organizmą patekusius mikroorganizmus, o plazmoje esantis
baltymas dalyvauja kraujo krešėjime)

 Termoreguliacinė funkcija (padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Išsiplėtus odos kapiliarans, priplūsta daugiau kraujo ir į aplinką atiduodama
šiluma)

Kraujo sudėtis:

 Kraujo plazma
 Leukocitai
 Trombocitai
 Eritrocitai

Kraujas sudaro 7% kūno masės. Kraujas raudonas, lipnus, klampus, jo pH 7,4

Kraujo plazmą sudaro:

  Vanduo
 Baltymai
 Maisto medžiagos ir šalinami produktai

Kraujo ląstelės:

Eritrocitai:

 Turi hemoglobino, geležies

 Gaminasi kaulų čiulpuose
 Perneša deguonį
 Forma – įgaubto disko, neturi banduolio

Leukocitai:

 Saugo organižmą

Yra daug leukocitų rūšių, štai 2 iš jų:

1. Praryja ligos sukėlėją

2. Išskiria antikūnių

 Forma – nepastovi, turi branduolį

Trombocitai/Kraujo plokštelės:

 Atsakingi už kraujo krešėjimą

Mažakraujystė – liga, kai organizme sumažėja hemoglobino ar eritrocitų

Kraujo grupės yra 4:

 A (pirma kraujo grupė)

 B (antra kraujo grupė)
 O (trečia kraujo grupė)
 AB (ketvirta kraujo grupė)

(yra pliusinės ir minusinės kraujo grupės)

Kraujo grupė priklauso nuo to, koki baltymai yra eritrocitų membranoje.