Pulsas.

Kitimo priežastys

Tiriamasis darbas

Parengė: Jonas Sivilevičius, Justinas Lavinskas, 8a klasė

Mokytoja Daiva Gaidamavičienė

Švenčionėliai
2011 m.
Tikslai, uždaviniai:
• susipažinti su pulso reikšme organizmui
• sužinoti kokią įtaką pulsui daro širdis ir
kraujagyslės

2
Pulsas – tai kraujagyslėmis pratekanti širdies kairiojo skilvelio išstumto kraujo
banga, kuri paveikia jų sieneles ir sudaro savitą staigaus kraujagyslės išsiplėtimo
įspūdį. Arterinio pulso įvertinimas ir yra patas elementariausias tyrimo metodas,
naudojamas tiek medicinoje, tiek ergonominiuose tyrimuose. Ergonominiuose
tyrimuose darbo įtampos įvertinimui
plačiausiai naudojama deguonies
sunaudojimo įvertinimo ir pulso dažnio
matavimo įranga.
Būdingos pulso dažnio reikšmės:
1. Pulso dažnis ramybės būsenoje – tai
vidutinis pulso dažnis darbo dienos
pradžioje.
2. Maksimalus pulso dažnis –
didžiausias konkretaus žmogaus
širdies susitraukimų skaičius per
minutę.
3. Pulso dažnio rezervas – skirtumas
tarp maksimalaus pulso dažnio ir pulso dažnio ramybės būsenoje.
4. Darbinis pulso dažnis – vidutinis pulso dažnis darbo proceso metu.
5. Darbui atlikti reikalingas pulso dažnis – skirtumas tarp darbinio pulso
dažnio ir pulso dažnio ramybės būsenoje.
6. Širdies dūžių skaičius, reikalingas atsistatymui po darbo – tai širdies dūžių
skaičius nuo darbo pabaigos momento iki to laiko momento, kai pulso dažnis
tampa lygus ramybės pulso dažniui.
7. Bendras darbui reikalingas širdies dūžių skaičius – širdies dūžių suma nuo
darbo pradžios iki pulso dažnio ramybės būsenoje pasiekimo momento.
Pulso dažnio priklausomybė nuo sunaudotos energijos kiekio randama fiksuojant
vidutines pulso dažnio ir sunaudotos energijos kiekio per laiko vienetą reikšmes, kai
atliekamas skirtingo sunkumo darbas.
Pulso dažnio priklausomybė nuo sunaudotos energijos kiekio randama fiksuojant
vidutines pulso dažnio ir sunaudotos energijos kiekio per laiko vienetą reikšmes, kai
atliekamas skirtingo sunkumo darbas.
Spaudimas, susidaręs tekant kraujagyslėmis kraujo srovei, vadinamas kraujospūdžiu,
arba kraujo spaudimu. Kraujospūdį į kraujagyslių sieneles sukelia sistoles metu
širdies skilvelių išstumtas kraujas. Kraujospūdis priklauso nuo širdies darbo,
išstumiamo kraujo kiekio,
Kraujagyslių sienelių pasipriešinimo ir kraujo klampumo. Didžiausias kraujospūdis
būna aortoje ir arterijose. Kraujui tekant kraujagyslėmis toliau, spaudimas mažėja.
Mat kraujas yra klampus skystis, todėl jam tekant kraujagyslėmis, atsiranda trintis. Ją
nugalėdamas kraujas pamažu praranda spaudimą, sukeltą širdies skilvelių

3
susitraukimo. Spaudimas gerokai sumažėja arteriolėse. Kapiliaruose ir venulėse jis
mažėja toliau, o viršutinėje ir apatinėje tuščiojoje venoje yra mažiausias. Del to, kad
kraujospūdis įvairiose kraujotakos sistemos dalyse yra skirtingas, kraujas be paliovos
teka kraujagyslėmis iš ten, kur spaudimas yra didesnis, į ten, kur jis yra mažesnis.
Kraujospūdis matuojamas tam tikru prietaisu-manometru žasto srityje. Ramybės
būsenoje esančio žmogaus normalus kraujospūdis lygus 120 mm gyvsidabrio
stulpelio (Hg), širdžiai susitraukiant sistolinis, ir 60-80mm Hg, širdžiai
atsipalaiduojant diastolinis (t.y. 60-80 k. per minutę). Vaikų kraujospūdis būna
žemesnis negu suaugusiųjų, o seniems žmonėms jis gali pakilti.
Upės tėkmė greičiausia siauriausioje vietoje ir visiškai lėta ten, kur upė plačiai
išsiliejusi. Taip pat ir kraujas greičiausiai teka kraujagyslėmis, kurių bendras spindis
mažiausias (arterijomis), ir lėčiausiai tomis, kurių bendras spindis didžiausias
(kapiliarais).
Kad tai suprastume, panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, kad 40m pločio ir perdėm
vienodo gylio upė išsišakojo į du upelius, kurių kiekvieno plotis – 20m.Vandens
tekėjimo greitis nepakis. Tai ir suprantama, nes abiejų upelių skerspjūvių suma lygi
upės vagos iki išsišakojimo skerspjūviui. Kas būtų, jeigu ta pati 40m pločio upė
išsišakotų į 4 tokio pat gilumo 20m pločio šakas? Tada bendras jų plotis būtų 80m,
t.y.du kartus didesnis negu upės iki išsišakojimo. Todėl vandens tekėjimo greitis upės
šakose sumažėtu dvigubai.
Dabar nesunku suprasti, kaip keičiasi kraujo tekėjimo greitis kraujagyslėmis. Aortoje
jis didžiausias-0,5m\s. Arterijos laipsniškai šakojasi, ir jų spindis vis mažėja, tačiau
kraujagyslių daugėja, taigi didėja ir bendras kraujo srovės plotis, o tėkmės greitis
mažėja. Kapiliarų mūsų kūne yra tiek daug , kad bendras jų spindis 500 kartų
didesnis už aortos spindį, todėl kraujo tekėjimo greitis juose labai mažas-vos 0,5-
1,2mm\s.Tai labai svarbu medžiagų apykaitos procesams, nes kraujas, lėtai
tekėdamas, suspėja atiduoti deguonį ir maisto medžiagas ląstelėms, o iš jų paimti
medžiagų apykaitos produktus.
Kapiliarai susilieja į venas, ir bendras kraujagyslių spindis vis mažėja. Todėl,
artėdamas prie širdies, kraujas venomis teka vis greičiau ir pasiekia 0,2 m/s greitį.
Venų sienelės daug plonesnės negu arterijų, ne tokios stangrios ir elastingos. Kraujui
tekėti venomis padeda griaučių raumenų susitraukimai. Kraujas venomis teka į širdį.
Tekėti priešinga kryptimi jam neleidžia venose esantys kišenėlių pavidalo vožtuvai.
Dirbančių organų kraujagyslės išsiplečia, todėl į juos patenka daugiau kraujo, jie
geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis.
Tiek širdies veiklą, tiek kraujagyslių spindį reguliuoja nervų sistema ir biologiškai
aktyvios medžiagos - hormonai. Pavyzdžiui, dėl antinksčių išskiriamo hormono
adrenalino susiaurėja tam tikros kraujagyslės, stipriau ir dažniau susitraukinėja širdis.
Pulsas-ritmingas arterijų sienelių bangavimas, kurį sukelia širdies skilvelių
susitraukimai.

4
Širdis kraujas ir kraujagyslių sistema

Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių

(uždarų vamzdelių). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir
pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles. Kraujotaka labai svarbi
medžiagų apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra
sunaudojamos, o medžiagų apykaitos produktai keliauja į plaučius bei inkstus ir yra
pašalinami į aplinką.
Širdis yra netaisyklingo kūgio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta
žmogaus kumščio dydžiui. Širdis yra krūtinės ląstoje ant diafragmos, didžioji jos
dalis yra kairėje pusėje, tačiau apie trečdalį širdies yra dešinėje krūtinės ląstos pusėje.
Smailesnis širdies galas vadinamas viršūne, ji nukreipta žemyn, į kairę ir į priekį.
Platesnis širdies galas vadinamas pagrindu, iš jo prasideda 6 didžiosios kraujagyslės,
kuriomis kraujas atiteka arba išteka iš širdies.
Žmogaus širdį sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai (esantys žemiau
prieširdžių). Į dešinįjį prieširdį įteka 2 tuščiosios venos, atnešančios iš organizmo
veninį kraują (prisotintą anglies dioksido). Susitraukus dešiniajam prieširdžiui kraujas
teka į dešinįjį skilvelį. Iš dešiniojo skilvelio susitraukus širdies raumeniui kraujas
išstumiamas į plautinį kamieną, kuriuo kraujas teka į plaučius. Čia kraujas prisisotina
deguonies (tampa arteriniu krauju) ir plautinėmis venomis grįžta į kairįjį prieširdį.
Kraujo tekėjimas nuo dešiniojo skilvelio per plaučius iki kairiojo prieširdžio
vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu.
Toliau kraujas iš kairiojo prieširdžio teka į kairįjį skilvelį. Susitraukus kairiajam
skilveliui kraujas išstumiamas į didžiausią žmogaus organizmo arteriją – aortą. Aorta
vėliau šakojasi į arterijas, kuriomis arterinis kraujas pasiekia visus organus ir
audinius. Audiniuose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp audinių ir kraujo.
Deguonis patenka į audinius, o kraujas prisisotina anglies dioksido, todėl patamsėja,
virsta veniniu krauju ir venomis grįžta atgal į širdį – suteka į dešinįjį prieširdį. Toks
kraujo apytakos ratas, kuris prasideda kairiajame skilvelyje, po to kraujas teka
arterijomis iki organų ir vėliau venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, vadinamas
didžiuoju kraujo apytakos ratu.
Širdies sandara. Širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo),
viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra
miokardas, kurį sudaro raumeninis audinys. Prieširdžių miokardas yra plonesnis nei
skilvelių, kadangi skilveliai atlieka sunkesnį darbą. Kairiojo skilvelio miokardo
sluoksnis storesnis nei dešiniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo kraują į visą
kūną (į didįjį kraujo apytakos ratą), todėl turi atlikti sunkesnį darbą nei dešinysis,
kuris varo kraują į plaučius (mažąjį apytakos ratą). Epikardas – tai plonas sluoksnis,
dengiantis širdį iš išorės. Endokardas dengia miokardą iš vidaus, iškloja širdies
ertmes, taip pat padengia širdies vožtuvus.
Širdis pati turi ją maitinančias kraujagysles – tai kairioji ir dešinioji vainikinės
arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos ir lyg vainikai apsupa širdį (kairioji apsupa iš
kairės pusės, o dešinioji – iš dešinės). Sutrikus vainikinių kraujagyslių kraujotakai

5
(susiaurėjus jų spindžiui) susergama miokardo infarktu.
Tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra anga, kurią uždaro triburis
vožtuvas (jį sudaro 3 burės). Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis
vožtuvas. Šie vožtuvai kraujui leidžia tekėti tik viena kryptimi – iš prieširdžio į
skilvelį. Susitraukus skilveliui burės išsiskleidžia ir uždaro angą į prieširdį, todėl
kraujas atgaline kryptimi neprateka.
Plautinio kamieno išėjimo iš dešiniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno
vožtuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos vožtuvas. Šie vožtuvai taip pat praleidžia
kraują tik viena kryptimi: iš skilvelių į stambiąsias kraujagysles. Pažeidus širdies
vožtuvus (pvz., sergant reumatu, endokarditu ar kitomis ligomis) arba esant įgimtoms
širdies vožtuvų anomalijoms, sutrinka normalus kraujo tekėjimas, kraujo srovė gali
grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius. Tuo metu klausydamas širdį gydytojas girdi
ūžesius. Vožtuvams neatliekant savo funkcijos, pasunkėja širdies darbas, ilgainiui
širdies raumuo gali nusilpti. Todėl svarbu laiku pastebėti širdies vožtuvų pažeidimus.
Šiuo metu širdies chirurgai sugeba operuoti širdį ir įdėti dirbtinius vožtuvus, kurie
palengvina širdies darbą.
Širdies veikla. Širdis dirba kaip siurblys. Susitraukus širdies raumeniui, didėja slėgis
ir kraujas išstumiamas į kraujagysles. Širdies veikla yra cikliška. Prieširdžiai ir
skilveliai susitraukinėja atskirai. Iš pradžių susitraukia prieširdžiai ir išstumia kraują į
skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidavę. Po to susitraukia skilveliai ir išstumia
kraują į kraujagysles . Susitraukiant skilveliams prieširdžiai atsipalaiduoja, tačiau
kraujas į juos neteka dėl esančių vožtuvų, prieširdžiai tuo metu prisipildo kraujo.

Arterinio kraujo spaudimas

Kraujagyslės sudaro labai svarbią kraujotakos sistemos dalį. Jos skirstomos į

arterijas, arterioles, kapiliarus, venules ir venas. Venomis kraujas teka į širdį,
arterijomis - iš širdies. Stambiųjų arterijų sienelės yra stiprios ir elastingos, jos turi
išlaikyti didelį kraujo spaudimą ir jo svyravimus. Nuo stambiausių arterijų sienelių
elastingumo priklauso sistolinis (“viršutinis”) arterinio kraujo spaudimas: kai kraujas
susitraukus skilveliams didžiule jėga išmetamas į arterinę sistemą, elastingos arterijos
išsiplečia, kai skilveliai atsipalaiduoja ir spaudimas sumažėja, arterijos dėl savo
elastingumo susiaurėja - tai padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą. Senstant
stambiųjų arterijų elastingumas mažėja, jų sienelės kalkėja, todėl vyresnio amžiaus
žmonėms neretai padidėja tik “viršutinis” kraujo spaudimas.
Mažesnių arterijų ir arteriolių sienelėse yra gana storas raumeninis sluoksnis, nuo šių
raumenų būklės priklauso arterijų spindis ir atitinkamos srities kraujotaka.
Raumenims susitraukus arterijos susiaurėja ir kraujo pritekėjimas sumažėja. Jei dėl
kokių nors priežasčių susitraukia viso organizmo arterijų raumenys, labai padidėja
pasipriešinimas kraujo tėkmei ir pakyla diastolinis (“apatinis”) kraujo spaudimas.
Kadangi smulkiosios arterijos sudaro labai didelį tinklą dėl kokių nors priežasčių

6
susitraukus jų raumenims, labai pasunkėja širdies darbas, o jei tai trunka ilgai - ima
trikti normali vidaus organų veikla. Dėl minėtų priežasčių diastolinio (“apatinio”)
spaudimo padidėjimas laikomas pavojingesniu nei sistolinio spaudimo padidėjimas.

Arterinio kraujo spaudimas (AKS) matuojamas netiesioginiu auskultaciniu

Korotkovo būdu.

Norint tiksliai išmatuoti arterinio kraujo spaudimą, būtina laikytis tam tikrų matavimo
reikalavimų. Kai naudojamas netikslus aparatas, netinkamai uždedama manžetė,
netaisyklinga paciento rankos padėtis, nesilaikoma kitų reikalavimų, matavimo
paklaida gali siekti net 20 mmHg.

Kokiu aparatu geriausiai matuoti?

AKS geriausiai matuoti gyvsidabriniu sfigmomanometru, kuris yra tikslesnis negu

spyruoklinis. Automatiniai elektroniniai aparatai labiau tinka moksliniams tyrimams
ir arterinio kraujo spaudimo matavimui namuose (savikontrolei).

Norint tiksliai išmatuoti arterinio kraujo spaudimą, aparatas turi atitikti tam tikrus
reikalavimus: manžetės guminė pripučiamoji dalis turi apimti

2/3 žasto ilgio ir bent 2/3 žasto storio, t.y. jos ilgis turi būti 25- 40 cm, plotis - 12-14
cm. Standartinės manžetės, pritaikytos normalios kūno masės žmonėms, būna 12,5
cm pločio.

7
 Duomenų analizė

Pulso matavimo rezultatai:

Klasė Antrokai Ketvirtokai Septintokai

Pulso dažnis 84 96 68
(k. per min.) 72 100 72
78 80 72
81 80 72
87 80 76
63 76 64
81 80 88
81 100 80
72 60 88
84 88 80

Vidurkis 78.3 84 76

Pulso dažnio diagrama.

10

6 Per m ažas

4 Normalus
Per didelis
2

0
2 kl. 4 kl. 7 kl.

8
 Išvados

Iš antros klasės dešimties mokinių visų pulsas buvo normalus (60-

90 k. per. min). Iš dešimties ketvirtokų, trijų pulsas buvo per
didelis (viršijo 90 k. per min. ribą). Iš septintos klasės mokinių
visų pulsas buvo normalus. Iš šių trijų klasių nebuvo nei vieno
mokinio, kurio pulsas būtų žemesnis nei 60 k. per min.

9
Literatūros sąrašas:

lt.wikipedia.org

www.sveikaszmogus.lt

www.scumdoctor.com

10