1.

Kraujotakos fiziologija (irdies sandara, veninio ir arterinio kraujo apytaka, kraujo

apytakos ratai, kraujagysli tipai ir parametrai)

irdies sandara:

Perikardas (irdiplv) - gaubia ird, iskiria skyst, mainant trunt jai

susitraukinjant.

Miokardas - tai irdies raumuo, kur sudaro irdies skersaruois raumeninis

audinys.

Vainikins arterijos - maitina irdies raumen, atnea deguin su maisto

mediagomis.

Prieirdiai (kairysis, deinysis) - juos venomis teka kraujas. deinj

prieird veninis kraujas teka i virutins ir apatins tuij ven. kairj arterinis kraujas teka i plaui ven. Prieirdi sienels nestoros, nes jie
nestipriai susitraukia ir istumia krauj skilvelius.

Skilveliai (kairysis, deinysis) - jiems susitraukus, kraujas istumiamas

arterijas. Kairiojo skilvelio sienel yra storiausia, nes jam susitraukus, kraujas
istumiamas aort ir priveriamas tekti didiuoju kraujotakos ratu. Deiniojo
skilvelio sienel plonesn, nes jam susitraukus kraujas vaaromas tik plaui
arterijas mauoju kraujotakos ratu.

Pertvara - padalij ird dein pus, kur yra veninis kraujas, ir kair, kur yra
arterinis kraujas, ir neleidia jam susimaiyti.

Votuvai - reguliuoja kraujo tekjim viena kryptimi, i prieirdi skilvelius.

Yra buriniai ir pusmnuliai.
Buriniai votuvai atskiria prieirdius nuo skilveli ir neleidia kraujui tekti
atgal, kai skilveliai susitraukia. Deinje pusje yra triburis, o kairje
- dviburis votuvai.
Pusmnuliai votuvai yra tarp skilveli ir arterij. Jie praleidia krauj i
skilveli arterijas ir neleidia grti atgal, kai skilveliai atsipalaiduoja. Aortos
pusmnulisvotuvas yra kairje pusje, kur jungiasi su kairiuoju irdies
skilveliu. Plaui pusmnulis votuvas yra deinje irdies pusje, kur
deinysis skilvelis jungiasi su plaui kamienu .


Arterijos - kraujagysls, kuriomis kraujas teka ir irdies. Organizme jos akojasi smukesnes
- arterioles.
Venos yra kraujagysls, kuriomis kraujas teka ird. Smulkios venos vadinamosvenulmis.

Maasis apytakos ratas

Susitraukiant deiniajam skilveliui, veninis kraujas istumiamas arterijas, kuriomis
teka plauius. Arterijos smulkja ir virsta kapiliarais, apraizganiais plaui alveoles.
I plaui alveolse esanio oro deguonis pro plaui ir kapiliar sieneles patenka
krauj, o CO2 i kapiliar plaui or. Plaui kapiliarais tekaniam kraujui
prisisotinus deguonies, veninis kraujas virsta arteriniu ir venomis sugrta kairj
prieird. Maojo apytakos rato reikm yra labai didel, nes kraujas nutekjs
plauius yra prisotinamas deguonimi, kuris yra labai svarbus gyvybiniams procesams
vykdyti, kaip augimas, judjimas ir t.t.
Didysis kraujo apytakos ratas - tai kraujo kelias i kairiojo skilvelio dein prieird.
I kairiojo skilvelio arterinis kraujas istumiamas aort. Nuo aortos tuoj pat u
pusmnulinio votuvo atsiskiria vainiklins arterijos. Jos yra ypa svarbios, nes
atnea deguon ir maisto mediaga irdies lstelms. Jos eina irdies ioriniu
paviriumi ir akojasi artioles bei kapiliarus. Kapiliarai susijungia venules, ios -
stambesnes irdies venas ir atsiveria deinj prieird.
Didiuoju kraujotakos ratu arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o
venomis - veninis kraujas, prisotintas anglies dioksido.
Kraujotakos fiziologija (irdies sandara, veninio ir arterinio kraujo apytaka, kraujo
apytakos ratai, kraujagysli tipai ir parametrai).

irdis. Dein dalis venin, kair arterin. Dviburis votuvas skiria skilvel nuo
prieirdio.
Kraujas itumiamas i kairiojo prieirdio per aort, i deiniojo skilvelio per plautinio
kamieno votuv.
irdis sukuria hidrostatin spaudim, dl jo istumiamas kraujas.
Laidioji sistema atrioventrikuliarinis ir sinusinis mazgai. Generuoja poliarizacijos ir
repoliarizacijos impulsus. Veikimo potencialas inicijuoja irdies darb (miokardo
raumens susitraukim ir atsipalaidavim). Pagrindin irdies dal sudaro miokardas
(99%). irdies susitraukimas sistol, atsipalaidavimas diastol.
Venos neturi lygij raumen, nereguliuoja tekanio kraujo srauto ar trio.
Prekapiliarinis sfikteris reguliuoja kraujo padavim kapiliar tinkl. Tai lygij
raumen skaidulos.
Venos sienels elastingos. Spaudimo/slgio nra, kraujas lengvai teka. Venos
votuvai padeda tekti kraujui, daug j galnse.
Amortizuojamosios elastingos, didiosios arterijos, aorta. Savyb pakankamai
elastingos. Pagr. funkcija paversti pulsuojani srov (i irdies)
nepulsuojania/nuolatine.
Rezistencins smulkesns arterijos ir arteriols, didesnis standumas, sukuria
pasiprieinim kraujo tekjimui. Sienelje yra daugiau lygij raumen.
Sfinkteriai funkcija reguliuoti kapiliarais kraujo tr.
Apykaitos kapiliarai, vyksta duj ir mediag apykaita.
Nuosrni tiesiogiai sujungia arterioles ir venones.
Talpiosios visos venos, didesn kraujo dalis yra ten (kraujo talpykla).
Jungo modulis (E), pulso bangos greitis pagrindiniai kraujagysli parametrai, kurie
charakterizuoja kraujagysli elastingum. Kuo E didesnis, tuo maiau standi
kraujagysl. Kuo greitis didesnis, tuo standesn kraujagysl.
Veninio ir arterinio kraujo apytaka. I kairiojo skilvelio pro aort itekjs kraujas yra
arterinis (hemoglobinas prisijungs deguonies molekules), jis teka audinius ir lsteles,
ten difuzijos bdu atiduoda t deguon, kraujas tampa veniniu (hemoglobinas
prisijungs CO2), ir teka atgal ird, dein prieird. I ten jis suteka dein skilvel,
ir tada veninis kraujas iteka pro plautin kamien plauius, ten veninis kraujas
atiduoda CO2 ir prisisotina deguonies, tada teka atgal ird, kair prieird, i ten
suteka kair skilvel.
2. Elektriniai irdies reikiniai. Mechaninis irdies darbas (mechaninis ciklas). irdies
garsai.

(A), elektrinio aktyvumo fazi seka (B) ir jas

atitinkantys EKG komponentai (C)

irdies ritmo fazs:

1. Prieirdi sistol; Skilveli sistol:
2. Izovoliumetrinis susitraukimas;
3. Istmimas. Skilveli diastol:
4. Izovoliumetrinis atsipalaidavimas
6. Prisipildymas

Sinusiniame
mazge
veikimo
potencialas kyla spontanikai.
irdis veikia autonomikai.

9 pav. Procesai vieno irdies ritmo metu

Prieirdi sistol kraujas stumiamas i prieirdi skilvelius.

Skilveli sistol izovoliumetrinis susitraukimas (usidaro buriniai votuvai, auga
slgis skilveliuose, slgis skilveliuose pasidaro didesnis u alia esaniame kraujyje
(aorta, plaui kamienas), atsidaro votuvai); istmimas (kraujas kairiajame skilvelyje
istumiamas aort, slgis aortoje didja, paskui maja, tas pats deiniame skilvelyje.
Slgiui sumajus u slg aortoje, usidaro aortos ir plaui kamieno votuvai).
Prasideda skilveli diastol izovoliumetrinis atsipalaidavimas (skilveliuose slgis
maja, kai tampa maesnis u prieirdi, atsidaro buriniai votuvai); prasideda
pripildymas (i prieirdi kraujas teka skilvelius).

GARSAI
irdies garsas, girdimas sistols metu, vadinamas sistoliniu tonu (I tonas), o diastols
metu diastoliniu tonu (II tonas). Esant paeistiems votuvams arba susiaurjusioms
angoms, girdimi esiai. irdies tonai grafikai uraomi fonokardiografu. irdies
mechanin veikla tiriama balistokardiografu.

3.Kraujo spaudimo ir srovs pulsas, hidrostatinio spaudimo ypatumai. Arterinio

kraujo spaudimo ir arterins kraujotakos (trio kitimo greiio) matavimas
Kairysis skilvelis, istumdamas krauj didiojo kraujotakos rato arterin sistem,
sukelia arterin puls. ie kraujo spaudimo kitimai sukelia spaudimo puls, kur
galima jausti iuopiant (palpuojant) arterijas. Kraujo trio kitimai irdies ciklo metu
arterinje sistemoje sukelia srovs puls, kuris atitinka kraujo tekjimo greit.
Didiausias kraujo tekjimo greitis arterijose bna istmimo fazs (skilveli sistols)
metu apie 1m/s, taiau diastols pradioje kraujo srov aortoje trumpam laikui
pakeiia savo krypt ir juda retrogradikai, t.y.atgal link kairiojo skilvelio Toldama nuo
kairiojo skilvelio srovs pulso amplitud tolygiai maja, ir dl amortizuojamojo aortos
poveikio periferinse arterijose inyksta tekjimas atgal link skilvelio. Spaudimo pulso
amplitud, atvirkiai, didja stambiose periferinse arterijose. Tai vyksta dl
didjanio kraujo svorio, t.y. svorio (sunkio) jgos.
Arterinis kraujo spaudimas gali bti vertinamas tiesioginiais ir netiesioginiais
metodais. Tiesioginiai metodai yra invaziniai, t.y. jiems reikalingas kateterio (kanuls)
vedimas arterij. Klinikinje praktikoje, ypa diagnostikoje, daniausiai taikomi
netiesioginiai arterinio kraujo spaudimo vertinimo metodai. Auskultacija yra
klasikinis netiesioginis arterinio kraujo spaudimo vertinimo metodas, panaudojant
sfigmomanometr ir stetoskop(1.3 pav.).Sfigmomanometro guminm andet
udedama ant asto (irdies lygyje) ir pripuiama oro iki spaudimas mandetje bna
didesnis u sistolin spaudim astinje arterijoje. Tada i arterija bna visikai
uspausta, ir kraujas negali patekti toliau nuo uspaudimo vietos esanias arterijas,
todl auskultuojant (klausantis) jas stetoskopu nebna girdti jokio garso. Pamau
mainant spaudim sfigmomanometro mandetje, pasiekiamas toks spaudimas joje,
kad kraujo srov prasiveria pro uspaudimo viet tik sistols metu.
Kai pasigirsta pirmieji garsai, spaudimas manetje atitinka sistolin spaudim
arterijoje. Toliau mainant spaudim mandetje, pasiekiamas jo dydis, atitinkantis
arterin diastolin spaudim. Tada garsai staiga susilpnja ir inyksta, nes kraujas gali
laminariai (laisvai) tekti arterija sistols ir diastol smetu.

4. Pulso banga. Akies sandara.

Kairysis skilvelis, istumdamas krauj didiojo kraujotakos rato arterin

sistem, sukelia arterij bangavim, kuris lemia spaudimo puls (arba tiesiog
puls). Kraujo trio kitimai irdies ciklo metu arterinje sistemoje sukelia
srovs puls, kuris atitinka kraujo tekjimo greit.
Toldama nuo kairiojo skilvelio srovs pulso amplitud tolygiai maja dl
amortizuojamojo kraujagysli poveikio. Spaudimo pulso amplitud, atvirkiai,
didja stambiose periferinse arterijose. Tai vyksta dl didjanio kraujo svorio,
t.y. svorio (sunkio) jgos.
Spaudimo pulso bangos greitis gali bti imatuojamas pagal formules:

X- atstumas, -laikas, jo pokytis.

E- Jungo modulis, h- kraujagysls storis, kraujo tankis, D skersmuo
Pulso bangos greitis parodo kraujagysli standum kuo greitis didesnis, tuo
kraujagysl maiau elastinga.
Reikalingos akies dalys ir funkcijos:
Odena dengiamoji funkcija, ragena dengia priekin akies dal ir lauia ateinani
vies, rainel - viesos srauto reguliacija, liukas lauia vies, krumplynas
raumenims susitraukiant keiia liuko form, stiklaknis - atramin funkcija, tinklain
joje isidst receptoriai, kurie vies veria nervinius impulsus, optinis nervas vaizdins informacijos perdavimas smegenis, geltonoji dm vieta, kur fokusuojama
viesa, norint gauti geriausi vaizd, centrin duobut vieta, kur isidst
daugiausiai kgeli, lemiani ger regjim viesioje aplinkoje; priekin, upakalin
kameros palaiko akispd, vyzdys- praleidia viesos sraut.

Apsauginiai
organai: Antakis apsaugo
nuo
prakaito
patekimo ak,
blakstienos

apsaugo
nuo
dulki.

5. Optin akies sistema. Optiniai akies trkumai (defektai, trumparegyst,

toliaregyst).

Optins mogaus akies sistemos struktra iilginiame

akies pjvyje
Akies optin sistema - tai glaudiamasis kintamo idinio nuotolio lis. Akies optin
sistem sudaro ragena, skaidrus skystis, liukas, stiklaknis. viesos spinduliai
patek ak lta ragenos paviriuje. Toliau juos papildomai dar lauia liukas bei
stiklaknis. L praj spinduliai susikerta tinklainje ir sudaro tikrj, sumaint ir
apverst daikto atvaizd. is sudirgina regimojo nervo galnes, kuriais perduodamas
signalas smegenims. ia atvaizdas yra apveriamas ir matomas teisingas vaizdas.
Akies optins sistemos optinis centras yra 5 mm atstumu nuo ragenos. Kai akies
raumuo atpalaiduotas, optins sistemos lauiamoji geba - 59 D, kai maksimaliai
temptas - 70 D.
OPTINIAI AKIES TRKUMAI (DEFEKTAI)

Trumparegyst liga, kai tolimi

daiktai matomi nerykiai arba
matomi per dmus. Daikto vaizdas
susidaro ne tinklainje, o prieais j,
nes liukas bna per daug
igaubtas (gyta trumparegyst)
arba akies obuolys pailgjs (gimta
trumparegyst). is regjimo
defektas itaisomas akiniais su
sklaidomaisiais liais.
Toliaregyst liga, kai nerykiai
matomi arti esantys daiktai. Daikto
vaizdas susidaro u tinklains, nes
nusilpsta liuko gebjimas keisti
igaubtum (gyta toliaregyst) arba
akies obuolys yra sutrumpjs
(gimta toliaregyst). is regjimo
defektas itaisomas akiniais su
glaudiamaisiais liais.

6. Redukuotoji akis. Akomodacija.

1 pav. Redukuotos akies optin sistema iilginiame pjvyje.

krumplini raumen pokyiai akomodacijos metu.

2 pav. Liuko ir

Redukuotoji akis akies modelis, kuriame nekreipiamas dmesys ragenos srii ir

stiklaknio gebjim lauti spindulius. Redukuotoje akyje viesolauos rodiklis
laikomas vienodu, joje yra vienas lauiamasis pavirius ir viena pagrindin ploktuma.
Akomodacija - akies gebjimas taip kaitalioti savo lauiamj geb, kad aikiai
matyt vairiai nutolusius daiktus.
Akomodacijos laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. irint tolimus daiktus, sveikai
mogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optin sistem praj lygiagrets

spinduliai susikerta tinklainje. irint artimus daiktus, akis turi savo lauiamj geb
padidinti, tai yra akomoduoti, nes be akomodacijos nuo daikt atj skleistiniai spinduliai
susikirst u tinklains, ir j vaizdas bt nerykus. Akomoduojant
akies krumplyno raumuo susitraukia, liuk laikantys saitai atsipalaiduoja, jis isigaubia ir
jo lauiamoji geba padidja.
Senstant akomodacijos ribos siaurja (palaipsniui tolsta artimiausias aikaus matymo
takas), maja liuko elastingumas. Senatvje akomodacija visikai inyksta, atsiranda
senatvin toliaregyst, vietoj susilpusios akomodacijos skaitymui reikia akini.

7. Vyzdio reikm viesos srauto reguliacijai. Fotoreceptoriai. Skeleto raumen

motorini vienet tipai.
viesos srauto reguliacija
U viesos srauto patenkanio ak reguliacij yra atsakinga rainel. Priklausomai nuo
apvietimo intensyvumo yra keiiamas vyzdio didumas (jo plotas). Esant rykiam
apvietimui susitraukia rainels iedins skaidulos dl to sumaja vyzdys ir ak
patenka maiau viesos. Esant blankiam apvietimui susitraukia rainels radialins
skaidulos ir padidja vyzdys, tokiu bdu ak patenka daugiau viesos.

Taip pat viesos srauto reguliacija gali bti tiesiogin reakcija- vyksta refleksikai t.
y. pasikeitus viesos srautui rainels raumenys pakeiia vyzdio plot. Ir gali bti
netiesiogin reakcija- vieiant vien ak susitraukia abu vyzdiai.
Fotoreceptoriai
Fotoreceptoriai skirstomi dvi sistemas: lazdeli ir kolbeli. i sistem sandaros
struktra yra labai panai tiek lazdels, tiek kolbels turi sinapsines jungtis,
branduolius, mitochondrijas, kaklelius, palzmin membran. Pagrindinis skirtumas yra,
kad lazdels turi diskus, o kolbels- cistas.

Kalbant apie kolbeli ir lazdeli tankio priklausomyb tinklainje yra inoma, kad
kolbeli koncentracija visoje tinklainje nra didel ir yra gana pastovi iskyrus
centrin duobut, ia kolbeli koncentracija yra maksimali. Lazdeli koncentracija yra
skirtinga artjant nuo tinklains iors link centro lazdeli koncentracija didja, taiau
centrinje duobutje lazdeli skaiius tampa artimas nuliui.

Kolbeli sistema- yra atsakinga u dienin, spalvin regjim, rega yra atri ir greita.
Kolbels yra trij skirting tip su skirtingais pigmentais. Pagal tai kurios bangos ilgio
vies sugeria geriausiai skirstoma trij pagrindini spalv: mlynos, alios ir
raudonos. Nors reaguoja tris spalvas, taiau matome visos spalv gamos vaizd, tai
yra dl to, kad ios spalvos pagal savo bangos ilg upildo vis matomos viesos
spektr. Taip pat i sistema yra atsakinga tik u dienin regjim nes jei reikia didesnio
viesos intensyvumo.
Lazdeli sistema- yra atsakinga u prieblandin achromatin regjim, rega yra gana
lta ir neatri. ios sistemos gaunamas vaizdas yra nespalvotas, taiau i sistema
leidia mums matyti kai viesos intensyvumas yra gana maas.

Taip pat prie ios temos:

Fototransdukcija- viesos konvertavimas elektrin signal
Adaptacija tamsai utrunka ilgiau nei adaptacija viesai
Motorini vienet tipai
Vienas motoneuronas, jo aksonas ir visos raumenins skaidulos, kurias nervuoja is
motoneuronas, vadinami motoriniu vienetu.
Pagal laik nuo atskiro susitraukimo pradios iki maksimalios jgos lygio ir atsparum
nuovargiui motorinius vienetus galima skirstyti:
1. greiti greitai pavargstantys motoriniai vienetai. is motorinis vienetas greitai
susitraukia, greitai nuvargsta, jo kapiliar tinklas nedidelis, turi nedaug mitochondrij,
mioglobino kiekis maas (todl baltos skaidulos), mediag apykaita anaerobin.
2. greiti, atspars nuovargiui motoriniai vienetai. Jie susitraukia greitai, ltai
nuvargsta, kapiliar tinklas tankus, turi daug mitochondrij, didel kiek mioglobino,
vykdo aerobin ir anaerobin mediag apykait.
3. lti, atspars nuovargiui motoriniai vienetai. Jie ltai susitraukia, labai ltai
nuvargsta, turi tank kapiliar tinkl, daug mitochondrij, didel kiek mioglobino,
vykdo aerobin mediag apykait.
Reikia paminti kad genetinis faktorius turi labai didel tak, kiekvienas mogus turi
gimt tam tikr ltj ir greitj raumenini skaidul santyk, taiau raumenins
skaidulos turi savyb transformuotis t. y. treniruoi pagalba raumenins skaidulos
gali transformuotis ir tapti kito tipo skaidula. Priklausomai nuo treniravimosi pobdio
transformacija gali vykti arba i ltj ir greitsias arba atvirkiai. Maratono bgikai
turi dominuojanias ltsias atsparias nuovargiui skaidulas, o kultristai turi greitsias
neatsparias nuovargiui skaidulas.
Ramybs bsenoje esantiems skeleto raumenims yra bdingas tonuso reikinys, t.y.
pastovaus nedidelio tempimo bkl, leidianti raumenims bti pasiruousiems pilnam
darbui (sitempimui). Tonuso reikin sukuria motoriniai galvos ir nugaros smegen
centrai pakaitomis aktyvuodami nedidel skaii to paties raumens motorini vienet.

8. Ausies sandara. Klausos sensorins sistemos fiziologija.

Ausis skirstoma tris dalis: iorin, vidurin ir vidin.

o Iorinei ausiai priklauso: ausies kauelis, iorin klausomoji landa,
spenelis.
o Vidurinei: klausomieji kauleliai, bgnelis.
o Vidinei: pusratiniai kanalai, sraig, sraigs nervas, vestibiulinis nervas,
ovalusis langelis.

o
Garso bangos patenka ausies kauel, toliau iorine klausomja landa keliauja
iki vidurins ausies. Ten banga perduodama vidinei ausiai nebe kaip mechanin
garso banga, bet kaip kauleli ir bgnelio poveikis ovaliajam langeliui.
Vidinje ausyje yra juntamieji plaukeliai ir ji yra upildyta skysiu, todl garso
banga virsta bangomis, perduodamomis skysiu. Taip yra utikrinami maesni
atjusio garso nuostoliai. Vliau garsinis impulsas i sraigs yra perduodamas
sraigs nerv, o vliau smegenis ir ten apdorojamas.
atjus gars reaguoja sensoriniai plaukeliai. Atj emesni dani garsai
veiks apatines dalis, auktesni virutines. Pagal tai, kurios dalys yra
suaktyvinamos, smegenys apsprendia, kokio danio yra atjs garsas.
Kuo didesnis garso stiprumas, tuo didesnis juntamj plaukuot lsteli
poveikis. Todl per didelis garso stiprumas gali negrtamai sualoti ausies
juntamuosius plaukelius.

9. Garso bangos. mogaus klausos danins charakteristikos

Garso bangos, dar vadinamos akustinmis bangomis, yra iilgins bangos. Jas
sukuria dalels, svyruojanios iilgai bang sklidimo krypties ir sudaranios didelio bei
mao slgio sritis (sutankjimus ir praretjimus). Bangas, kuri danis yra nuo 20 iki
20 000 Hz (garsinio danio diapazonas), junta mogaus ausis.
Ultragarsas garsas, kurio danis didesnis u mogaus ausies juntamo
diapazono dan, t. y. u 20 000 Hz.
Infragarsas (lot. infra po) maesnis negu 16-20 Hz danio garsas. mogus io
garso negirdi, nes jis gali suvokti nuo 16-20 iki 20 000, bet geriausiai girdi 500
2000 Hzdanio garsus.
Triukmui, aprpianiam plat dani diapazon nebdingas kuris nors vienas tonas.
Labai garsus triukmas yra pavojingas, nes ilgas stipresnio nei 100 dB triukmo
(reaktyvinio lktuvo variklio, daugelio mechanizm keliamo triukmo) poveikis greitai
ir visam laikui paeidia klaus. Ypa pavojingas yra emo danio triukmas, kuris,
palyginti su aukto danio triukmu, neatrodo toks stiprus; tyrimai parod, kad nuo
labai stipraus emo danio garso ir infragarso (kuris yra maesnio negu 16 Hz danio
garsas) pradeda svaigti galva, pykina, atsiranda visoki fiziologini pokyi
Maiausias garso slgis, kur reaguoja vidutin ausis, yra apie 0.00002Pa, o skausmo
riba yra apie 200 Pa.

mogaus klausos danins charakteristikos:

mogaus girdim gars danis 16-20000Hz. Kalbos danis 250600Hz. Tinkamiausias garso stipris 10-60dB, taiau girdimumas priklauso ir
nuo danio. Pvz: 0dB stipr mogus girdi tik labai siauru danio intervalu, o
20Hz danio garso gali girdti, net jei stipris sieks 60dB. Pavojingiausias
6000Hz
stiprio
garsai.
Senstant girdimumo riba
siaurja. Ypa
blogja
aukt gars girdimumas
pagyven mons negirdi
auktesni nei 10000Hz ir
dar emesnio danio gars.
Kurtinamas yra 110-120dB
garsas,
130-140dB
yra
skausmingas, o daugiau dB
turintis garsas gali pakenkti
klausai.
mogaus
ausis
geba skirti 1500 girdim
ton.
Grafike
paymtas
patamsintas
plotelis reikia (jei niekas neinos tiksliai ryt pas Irmut nueisiu ir suinosiu
tiksliai)
Itisins linijos grafike vadinamos izofonomis.
Audiometrijos metu tiriamajam udedamos ausins ir per jas leidiami
vairaus stiprumo signalai. Taip itiriama mogaus klausos sutrikimai/ klausos
atrumas.
Audiograma tai grafikas, kuris parodo atskirai abiej aus girdjim ir i jos
galima nustatyti apkurtimo tip/laipsn. O rodo deins ausies girdimum, o X
kairs.

AUDIOGRAMA

10. Pusiausvyros sensorins sistemos fiziologija. Otoakustin emisija. Klausos

aparatai.
Pusiausvyros sensorins sistemos fiziologija
Pusiausvyros
sensorins
sistemos periferin
dal sudaro
vidins
ausies
esantis vestibulinis aparatas: tarpusavyje susijung prieangis(vestibulum) ir trys
pusratiniai kanalai. Pastarieji isidst trijose viena kitai statmenose ploktumose.
Prieangio receptoriai reaguoja kno padties kitim, o pusratiniai kanalai - sukamojo
judesio krypt. I prieangio ir pusratini kanal impulsas prieangio nerv ir laidais
plinta kno padties kontrols centrus, esanius smegenlse, o i j -
somatosensorins ievs dalis (virutinio smilkinio ving). Kno pusiausvyros ir jo
laikymo vertikalioje
padtyje sensorins
sistemos centrai turi
glaudius ryius su
judamuoju aparatu,
todl
bet
kuriuo
metu
pasikeitus
kno
padiai erdvje gali
ilaikyti
reikiam
jo
pusiausvyr.

1 pav. Scheminis vidins ausies vaizdas su parodytomis juntamj

plaukuot lsteli sritimis

Otoakustin emisija

Otoakustins emisijos metodas daniausiai naudojamas naujagimi klausos

patikrai. Jos principas imatuoti atsakus pateikt gars, kuris susiformuoja
vidinje ausyje. Nedidelis daviklis, dtas ausies land, pateikia garsinius
spragtukus, o paskui imatuoja vidins ausies skleidiam aid, kuris kyla joje,
igirdus gars. is tyrimas yra greitas, visikai neskausmingas, bet jam reikia
visikos tylos.

2 pav. Otoakustins emisijos veikimo schema

Otoaskustins emisijos principas paremtas tuo, kad vidin aus yra
stimuliujami garso signalai, ir iorins juntamosios lstels reaguodamos
garso lyg pradeda vibruoti, is grytamasis garsas matuojamas su nedideliu
zondu terptu ausies kanal, ir pagal gautus duomenis, galima sprsti, ar nra
klausos sutrikim.Esant normaliai ausies veiklai, grytamieji signalai i vidins
ausies beveik nra fiksuojami, o esant tam tikriems sutrikimams, mikrofonu
ufiksuojami signalai, kuriais remiantis galima ufiksuoti klausos sutrikimus.
Klausos aparatai.
Klausos aparatas tai elektroakustinis prietaisas, kuris sustiprina garsus
devtojui, turiniam klausos sutrikim problem, ir slopinantis aplinkos
triukmus, kurie trikdo ger klaus. iuolaikiniai klausos aparatai skirstomi
pagal tip skirstomi uausinius ir ausinius. Skiriami i tip klausos aparatai:

Orinio - BTE (uausiniai, usidedantys u ausies kauelio),

Kaulinio - duts tipo, akini tipo.
ITE/ ITC (ausiniai arba kanaliniai, dedami ausies land),
CIC (maiausi ausiniai),
RIC (aparatai, kuri garsiakalbis dedamas ausies kanal).
Kit tip - implantuojamieji klausos aparatai, maskuojantys es klausos
aparatai.
Dauguma iuolaikini klausos aparat turi bevielio ryio technologijas, kurios
aparato darb bei valdym palengvina bei leidia mogui lengvai adaptuotis
prie jo.

3pav. Klausos aparat tipai

Pagal technologij klausos aparatai skirstomi analoginius ir skaitmeninius.
Analoginiai klausos aparatai stiprina visus garsus vienoda kryptimi ir yra
programuojami, o skaitmeniniai klausos aparatai gali ifiltruoti tam tikrus
garsus ir neiotojui stiprinti tik tuos garsus, kurie reikalingi geram girdimumo
lygiui palaikyti.
11. Kvpavimo sistemos sandara. Kvpavimo ciklas ir kvpavimo
raumenys. Duj apykaita alveolse.
Kvpavimo sistem sudarantys organai yra ie: nosis; nosies ertm; rykl; gerklos;
trachja; bronchai; alveols; plauiai.
Svarbiausi i j yra nosis, bronchai, alveols (bronchai ir alveols sudaro plauius). J
funkcijos:

Nosis pro j i aplinkos patenka oras, tai kvpimo ir ikvpimo organas.

Bronchai pro juos oras i trachjos pasiskirsto dein ir kair plauius.
Alveols jose vyksta duj apykaita tarp plaui oro ir kraujo.

Kvpavimo sistema skirstoma plauius, kvpavimo takus (nosis, rykl, gerklos,

trachja,bronchai) bei kvpavimo raumenis (diafragma, tarponkauliniai raumenys).

Kvpavimo sistema turi tris pagrindines funkcijas tenkinti kno energijos poreikius
tiekiant deguon, paalinti CO2 ir palaikyti reikiam kraujo plazmos pH. ios funkcijos
vykdomos kvpavimo ciklo ir kraujotakos sistemos dka.
Kvpavimo ciklas susideda i vienas kit paeiliui keiiani kvpimo ir ikvpimo
proces. kvpimo metu skeleto raumenys (diafragma ir tarponkauliniai raumenys)
susitraukia ir padina krtins lstos ir plaui tr. Dl padidjusio trio, slgis
plauiuose tampa maesnis u iorin atmosferos slg. To pasekoje, oras veriasi
plauius ir yra kvpiama. Ikvpimo metu kvpimo raumenys atsipalaiduoja, taip
sukeldami krtins lstos ir plaui trio sumajim. To pasekoje, slgis krtins
lstoje tampa didesnis u atmosferos. Iaugs krtins lstos slgis veria or vertis
i plaui, vyksta ikvpimas.
Plaui alveols tai smulkiausios pslels, esanios plauio broncho gale. Alveols
glaudiai susijusios su plaui kapiliarine sistema. Per alveoles, kuri yra apie 300
mln., vyksta duj apykaita. Jos yra plonomis sienelmis, kad lengviau praeit dujos,
drgnu vidumi, gausiai apraizgytos kapiliar. Veninis kraujas kapiliaruose virsta
arteriniu, t.y. anglies dioksido prisotintas kraujas, pasisavintas i viso organizmo,
neamas alveoli kraujagysles kur difuzijos bdu paalinamas anglies dioksidas ir
pasisavinamas deguonis.
Esti trys kvpavimo rys: krtininis, pilvinis ir mirusis.

Krtininis kvpavimas yra pavirutinis, kvepiant or isipuia krtin ir pakyla

peiai. is kvpavimas nra labai naudingas, nes kraujas deguonimi aprpinama
nepakankamai. Krtine daniau kvpuoja moterys, nejudr gyvenimo bd
gyvenantys ir/ar daug streso, nerimo, kit neigiam emocij patiriantys mons.

Pilvinis kvpavimas bdingas maiems vaikams, vyrams, sportuojantiesiems. Pilvu

kvpuojame ir tuomet, kai miegame. is kvpavimas kur kas naudingesnis nei
krtininis. Taip yra todl, kad vis pirma, oras lengvai patenka kvpavimo takus.
Antra, kvpimas ir ikvpimas yra gilus (gaunate daug deguonies) tolygus; labai
gera alveoli ventiliacija, diafragma isipleia ir susitraukia. Kvpuojant pilvu
kvpavimo sistema gauna i deguonies pakankamai energijos ir visikai paalina
nereikaling anglies dvidegin.

12. Spirometrija (spirograma, varpo spirometras, spirometrijos metodai).

Plaui talpos ir triai.
mogaus kvpiamas ir ikvpiamas oro tris gali bti matuojamas spirometru (spiro
kvpavimas, meter - matuoti). Varpo spirometras sudarytas i dvigubos sienels,
vandeniu pripildyto, apversto varpo formos cilindro, kuriame vanden patalpintas
didesns deguonies koncentracijos oru pripildytas kitas varpo formos cilindras (1.1
pav.). Pastarasis yra sujungtas su raikliu, raaniu ant bgno pastoviu greiiu
besisukanio popieriaus. Raiklis reaguoja vandenyje patalpinto varpo judjim,
gaunam dl oro trio pokyio: kvpimo metu raiklis pakyla proporcingai varpe
sumajusiam oro triui, ikvpimo metu nusileidia. Uregistruotas trio pokytis
laike yra vadinamas spirograma.

1.1 pav. Varpo spirometras

Kito metodo metu naudojamas oro srauto keitiklis, kuriuo matuojamas oro srautas
programikai perskaiiuojamas tr, t.y. gaunami spirometro matavimams artimi
rezultatai. Toks plaui tri matavimo metodas yra daug greitesnis. Metodo trkumas
tiksliems rezultatams gauti turi bti tiksliai laikomasi registravimo procedros.
Totalin arba bendrj plaui talp (angl. TLC - Total lung capacity) sudaro keturi
pagrindiniai triai (1.2 pav.):
1.
2.
3.
4.

Kvpuojamasis tris (angl. TV tidal volume)

Rezervinis kvpimo tris (angl. IRV inspiratory reserve volume)
Rezervinis ikvpimo tris (angl. ERV expiratory reserve volume)
Liekamasis tris (angl. RV residual volume)

Kvpuojamasis tris yra oro kiekis, kur mogus, normaliai kvpuodamas, kvepia
ir ikvepia. Ramybs bsenoje, normaliai kvpuojant kvpuojamasis tris yra apie 500
ml. Fizini pratim metu kvpuojamasis tris gali iaugti iki 3 l ir daugiau.
Rezervinis kvpimo tris yra maksimalus oro kiekis, kur papildomai galima
kvpti po normalaus kvpimo. IRV jauniems vyrikos lyties individams apie 3300
ml., jauniems moterikos lyties individams apie 1900 ml.
Rezervinis ikvpimo tris yra maksimalus oro kiekis, kur papildomai galima
ikvpti po normalaus ikvpimo. ERV jauniems vyrikos lyties individams apie 1000
ml., jauniems moterikos lyties individams apie 700 ml.

1.2 pav. Plaui triai ir talpos

Liekamasis tris yra oro kiekis, liks plauiuose po maksimalaus ikvpimo.

Prieingai nei IRV, TV ir ERV, liekamasis tris nekinta fizinio krvio metu. Vidutins
reikms vyrams 1200 ml., moterims 1100 ml. Liekamasi tris parodo, kad po
pirmojo kvpimo gimstant, plauiai niekada nebna visikai itutinami (nesvarbu
koks bt kvpavimo ciklas).
Betkuri plaui talp sudaro dviej ar daugiau pagrindini tri suma. Penkios
pagrindins plaui talpos gali bti apskaiiuojamos (1.2 pav.):
1. kvpimo talpa (angl. IC inspiratory capacity)
IC=TV+IRV
2. Ikvpimo talpa (angl. EC expiratory capacity)
EC=TV+ERV
3. Funkcin liekamoji talpa (angl. FRC functional residual capacity)
FRC=
ERV+RV
4. Gyvybin plaui talpa (angl. VC vital capacity)
VC=IRV+TV+ERV
5. Totalin arba bendroji plaui talpa (angl. TLC total lung capacity)
TLC=IRV+TV+ERV+RV
Plaui tri ir talp reikms kinta vystantis plaui ligoms. Todl prastai jie
matuojami kvpavimo sistemos bsenos vertinimui.

13.Virkinimo sistemos sandara ir funkcijos. Kraujo dializ sutrikus inkst

funkcijai
Stemple - 25 cm ilgio, 2-3 cm skersmens ir jungiantis rykl su skrandiu. Tai
raumeninis vamzdelis, susidedantis i trij dangal: gleivins, raumeninio ir iorinio
dangalo.

Skrandis - prasideda nuo stempls ir pereina dvylikapirt plonj arn. Skrandis

yra tuiaviduris ir sudarytas i raumenini audini. Vidutin skrandio talpa 1,31,5 l,
taiau gali svyruoti 13 litr ribose. Skrandio paviriaus plotas 600800 cm. Funkcija:
Tai laikina maisto talpykla, kurioje jis maiomas su skrandio sultimis ir porcijomis
neamas plonj arn, gamina skrandio sultis vykdo vandens, mineralini ir kai
kuri kit mediag rezorbcij.
Kepenys - stambiausia virkinimo liauka bei didiausias vidaus organas. Iorikai
susideda i didiausios deiniosios kiek maesns kairiosios, uodegins ir kvadratins
skili.
Funkcija: Dalyvauja reguliuojant cukraus kiek kraujyje,
Kontroliuojant cholesterolio ir kai kuri hormon bei ferment kiek.
Detoksikuoja ir iskiria su tulimi vairius metabolitus, toksinus, vaistus.
Reguliuoja cirkuliuojanio kraujo kiek.
Kasa
pagrindin virkinimo sistemos liauka,
gaminanti
vairius fermentus,
skaidanius visas maisto mediagas baltymus, riebalus, angliavandenius.
Dvylikapirste zarna - plonosios arnos dalis, kuri yra 25 cm ilgio ir apie 5 cm
skersmens.
Plonoji
zarna
ilgiausia virkinamojo trakto
dalis,
kuri
prasideda
nuo skrandio prievario ir tsiasi iki storosios arnos; ilgis 5-6 m. Plonoji arna
skirstoma dvylikapirt, tuij ir klubin. Joje siurbiama didioji dalis maisto
mediag, kurios patenka kn. Plonj arn pasieks kraujas vliau po kn
ineioja aminorgtis, gliukoz, glicerol, riebisias rgtis.
Storoji zarna - gamina sultis, kuriose gausu gleivi, padedani slinkti
nesuvirkintoms maisto liekanoms; siurbia krauj vanden ir mineralines mediagas
bei vitaminus; I nesuvirkint maisto liekan formuojasi imatos. Jos patenka tiesij
arn ir periodikai paalinamos pro ieinamj (analin) ang
Tiesioji zarna - apie 20 cm storosios arnos galin dalis, kuri kaupia imatas iki jos
paalinamos.
Kraujo dializes budai:
Hemodializ tai procedra, kurios metu prijungiamas aparatas, valantis krauj nuo
nereikaling mediag bei paalinantis skysi pertekli. Kraujo valymas vyksta ne
kne, o jo iorje, kraujui tekant specialiomis magistralmis (dirbtinmis
kraujagyslmis). Hemodializ paprastai atliekama 3 kartus per savait po 4 val. Tai
madaug indaplovs dydio aparatas, kuris atlieka ias funkcijas: Pumpuoja krauj,
gamina ir tiekia dializs tirpal, seka js kraujo spaudim, matuoja kraujo pH ir
skysi pertekliaus, paalinamo i organizmo, kiek. Hemodializs trkumai:
procedros laik nustato dializs staiga, 3 kartus per savait turite vykti dializs
staig, gali bti sunku suderinti su mokslu ar darbu.
Peritonin dializ (PD) inkst pakaitins terapijos metodas, kai kraujo valymas vyksta
pilvo ertmje. Peritonin dializ sudaro: Pilvaplv. Tai yra plona plv, i vidaus
iklojanti pilvo ertm ir lyg krepys laikanti joje esanius organus. Bendras jos plotas
apie 2 kv.m. Peritonins dializs metu pilvaplv atlieka filtro funkcij per j i kraujo
dializs tirpal pereina mediag apykaitos produktai ir skysi perteklius. Kateteris
plonas lankstus vamzdelis, kuris pilvo ertm vedamas operacijos metu. Vienas jo

galas paliekamas kno iorje. Per vamzdel supilamas dializs skystis ir i pilvo
ertms ileidiamas skystis, kuriame yra i kraujo perjusios nuodingos ir
nereikalingos mediagos: kreatininas, lapalas ir kt. Kateteris paliekamas ilgam laikui
kol jis funkcionuoja ar kol atliekama peritonin dializ. Dializs tirpalai. Tai specialios
sudties skystis, kuriuo kas kelias valandas upildoma pilvaplvs ertm. j pereina
kraujyje esanios nereikalingos mediagos ir vandens perteklius. Tam tikrais laiko
tarpais is skystis ileidiamas ir pakeiiamas nauju.
14.

Virkinimo etapai. Raumen tipai ir funkcijos. Antagonistai.

Virkinimo etapai:
I.
Etapas. Burnoje ir skrandyje.
Pirmj virkinimo etap atlieka dantys, kurie atkanda, susmulkina ir mechanikai sutrina
maist, o lieuvis ir andai stumdo j burnos ertmje, suvilgydami seilmis ir suformuodami
kasn. Maisto skaidymas chemikai (naudojant fermentus) prasideda dar burnoje. burnos
ertm atsiveria daug seili liauk latakli. Svarbiausios yra paausins, palieuvins ir
paandins seili liaukos (1 pav.) . Jos iskiria seiles, kuri sudtyje yra apie 98% vandens,
likusi dalis sudaro organins ir neorganins mediagos. Organins mediagos, kuri
svarbiausias yra ptialinas, skaido krakmol iki dalinio gliukozs produkto dekstrino. Ryjant
ksnis i burnos stumias rykl (3pav.). Kur nusileidiant antkergkliui, trumpam nutrkst
kvpavimas, ir ryjamas ksnis patenka stempl. ia ksnis stumiamas emyn periodikai
susitraukiant stempls raumenims (lygij raumen susitraukimas- peristaltika). Ksnis
perjes stempl, per iskrandio ang patenka skrand. Skrandyje virkinimas gali trukti apei
4-5 valandas (priklausomai nuo maisto savybi ir kiekio). Peristaltiniai raumen
susitraukimai padada skandiui gerai sumaiyti jame esant maist ir periodikai stumti
dalimis dvylikapirt arn. Liauk (skandio) sekrecijos produktas, arba skrandio sultys,
yra vairiu liauk sekreto miinys. Pagrindins sudedamosios dalys skrandio suli yra
druskos rgtis ir pepsinas. Pepsinas skaido netirpias baltym molekules tipersnius skilimo
produktus. Druskos rgtis veikia kaip antiseptikas (atsparumas pvimui), bei pepsino
aktyvatorius. Kai suvirkintas (veikiams pepsino ir druskos rgites) maistas skrandyje virsta
balkva rugia tyrele, vadinama chimusu, maistas stumiamas i skrandio.

II.

Etapas. Plonojoje arnoje.

Pagrindinis virkinimo procesas vyksta plonojoje arnoje, nes ia yra visi fermentai, kurie
baigia virkinti maist. Fermentus iskiria ne tik arn gleivins liaukos, bet ir kasa,
kepenys, tulies psl kuri produktai itekamaisiais latakais isilieja dvylikapirt arn.
Kasos suli fermentai skaido baltymus redukuojant juos amino rugtis, krakmol
disacharidus, skaido neutraliuosisu riebalus riebisias rtis ir glicerin. Kepenys gamina

tul, kuri aktyvina kasos suli virkinamj veikl, neutralizuoja chimuso druskos rgties
poveik (arminis sekretas), palengvina suvirkint riebal siurbim (svarbu!), veikia kaip
antiseptikas. Tlis nors ir vis laik gaminama kepenyse, bet kaupiama tlies pslje
(cholecistokiminas 4.pav) per kuri silieja dvylikapirt arn patenkant chimusui.
Svarbiausiam virkinimui baigiant (dvylikapirtje arnoje) chimusui slenkant plonja arna
maisto mediagos (vitaminai, gliukoz ir t.t) palaipsniui siurbiamos organizm,
suvirkint mediag turinys tirtja ir stumiamas peristaltikos pereina storj arn.

III.

Etapas. Storojoje arnoje.

ia maistas nebevirkinamas. Taiau vyksta am tikri fermentacijos, rgimo ir irimo
procesai, kuri salygoja bakterijos. Taip pat storojoje arnoje vyksta vandens rezorbcija.
Tyr vis tirtja, susidaro imatos

IV.

Defekacija
Imatos paalinamos.

Raumen tipai ir funkcijos:

irdies raumenys j susitraukimo paskoje gaunamas kraujo tekjimas,

aprpinantis lsteles maistingomis ir paalinantis nereikalingas mediagas.
Lygieji raumenys - randami tuiaviduri organ, toki kaip, arn, kraujagysli
ar plaui, sienelse. Lygij raumen susitraukimas pakeiia tuiaviduri
organ skersmen. Tokiu bdu reguliuojamas mediag patekimas virkinimo
trakt, kraujo slgis ir srautas ar kvpavimo ciklo oro srautas.
Skeleto raumen- Skeleto raumen susitraukimas keiia vienos kno dalies
padt kitos atvilgiu, to pasekoje gaunamas kno judjimas, t.y. jimas,
plaukimas ir pan.
Antagonistai- raumenys, kurie atsipalaiduoja ar isitempia tuo metu kai kiti
raumenys sitempia (susitraukia), tokie raumenys dar kitaip vadinami
agonistais (prieingi antagonistmas). PVZ: lenkiant ranka antagonistinis
raumuo yra trigalvio sto raumuo (tricepsas), nuleidiant rank antagonistas
tampa jau dvigalvio sto raumuo (bicepsas).
15. lapimo sistemos sandara. Nefronas (filtracija ir
reabsorbcija).
lapimo sistemos sandara:

lapimo sistema tai viena

svarbiausi mogaus organizmo
sistem. Jos uduotis palaikyti
skysi pusiausvyr, filtruojant
krauj ir gaminant lapim i
paalint i kraujo substancij.
Nuolatin inkst veikla reguliuoja
drusk bei rgi kiek organizme.
Pirminis lapimo kiekis 150-180l, i

j apie. 1,5 litro paalinama lapimo pavidalu. Procesas vyksta pagal i

schem:

Pagamintas lapimas kaupiasi lapimo pslje, kuri prisipildydama isitempia.

Kai pslje yra apie. 200300 ml lapimo, psls sienelse esantys receptoriai
siunia signal, kuris reikia poreik pasilapinti. Asmuo, kurio lapimo sistema
veikia tinkamai, gali kontroliuoti lapimo alinim ir lapimo psl gali itutinti
vliau.
lapimo psls itutinimas prasideda nuo raumenini rauk atpalaidavimo ir
lapimo psls susitraukimo, kuris istumia lapim ior. lapimas iteka
ior per lapl, vliau raumeniniai raukai suspaudia lapl ir lapimas i naujo
pradeda kauptis lapimo pslje.
Netinkamas lapimo sistemos veikimas gali sukelti ne tik lapimo nelaikym, bet
ir kur kas rimtesnes pasekmes, net ir organizmo apsinuodijim.
Pagrindiniai organai:

Inkstai. Porinis organas, svarbiausias lapimo sistemos elementas.

Inkstai gamina lapim, kai i kraujo paalinamos toksins mediagos.
Tinkamas inkst darbas utikrina ger viso organizmo bkl.

lapimtakiai. Poriniai, siauri lygi audini kanalai; nuveda lapim i

inkst lapimo psl. Kai lapimo psl tampa pilna, lapimtakiai
automatikai usiveria, kad lapimas negrt inkstus.
lapimo psl. Raumeninis rezervuaras, esantis apatinje pilvo dalyje.
Turi klostuot elasting sienel, kurios dka gali sutelkti savyje vienu
metu vidutinikai 400700 ml lapimo, o maksimaliai isitempus net iki
15002000 ml. Psls sienels raumenys isitempia, kai ji prisipildo ir
susitraukia, kai psl itutinama.
lapimo psls anga. lapimo psls apaioje, prie jos kaklelio, yra
vidin lapls anga, kuri apsaugo dvi iedo formos raumen sistemos
(raumeniniai raukai).
lapl. Galutin lapimo sistemos atkarpa. Tai siauras, plon sieneli
kanalas, per kur lapimas yra paalinamas i lapimo psls. Moter ir
vyr lapl yra nevienodo ilgio dl j skirtingos anatomins struktros.
Moter lapls ilgis yra apie 35 cm, o vyr 1520 cm, anga yra varpos
gale ir atlieka papildom sklos alinimo funkcij.
Raumeniniai raukai. lapimo itekjim reguliuoja dviej raumenini
rauk vidinio ir iorinio sistema. Vidinis raumeninis raukas tai iedo
formos raumuo, kuris apima pradin lapls atkarp. Jis susitraukia ir
atsipalaiduoja nepriklausomai nuo mogaus valios. Iorinis raumeninis
raukas yra sudarytas i apversto skio formos dubens dugno raumen,
tempt tarp dubens kaul. J uduotis palaikyti pilvo ertms organus
bei kontroliuoti lapimo itekjim, priklausomai nuo mogaus valios.
Nerv galns. lapimo psls sienelse yra receptoriai, kurie jauia
tampos pakitimus, kitaip tariant lapimo psls pripildymo laipsn ir
siunia signal nugarkaulio smegenims. Pirmi spaudimo signalai
atsiranda tada, kai lapimo pslje yra 200300 ml lapimo.

Nefronas

Iilginis inksto pjvis (A), nefrono sandara (B), supaprastinta nefrono struktra
(C)
Nefronas mogaus ir stuburini gyvn maiausias struktrinis ir funkcinis
inksto vienetas, dalyvaujantis susidarant lapimui. Nefronas sudarytas i knelio
ir kanalli sistemos. Kiekviename inkste yra apie 1,25 milijon nefron, kurie
dalyvauja susidarant lapimui. Nefronai i kraujo paalina galutinius mediag
apykaitos produktus, tokius kaip lapalas, lapimo rgtis, kreatininas. Taip pat
paalina natrio, kalio, chlorido jon pertekli, t. y. reguliuoja organizmo skysi
sudt ir kiek, arm ir rgi pusiausvyr. Susidars lapimas surenkamas
taureles, geldeles, lapimtakiu pereina lapimo psl, o i jos pro lapl
pasialina lauk.
Filtracija vyksta, nes itekanioji arteriol yra siauresn negu tekanioji. Todl
susidaro didelis hidrostatinis slgis ir kraujospdis istumia maas molekules i
inkst kapiliar kamuollio pro kapsuls sienels angeles kapsuls ertm. Ten
susidaro pirminis lapimas, kurio sudtis artima kraujo plazmos sudiai (yra
H2O, gliukozs, aminorgi, drusk), bet skirtingai nuo kraujo plazmos, sveiko
organizmo pirminiame lapime neturt bti baltym ir kraujo kneli
(eritrocit, leukocit).

siurbimas (reabsorbcija):

Proksimalinio vingiuotojo kanallio epitelio lstels vykdo aktyvij perna ir i

susidariusio pirminio lapimo (filtrato), esanio kanallyje, atgal krauj
pernea:

Gliukoz
Aminorgtis
Vitaminus
natrio, kalio, kalcio jonus

Epitelio lsteli prisitaikymai atlikti i funkcij:

Turi mikrogaurelius, kurie sudaro didesn siurbimo paviriaus plot, todl

daugiau mediag reabsorbuojama krauj per t pat laik.
Turi daug mitochondrij, gaminani ATP aktyviajai pernaai vykdyti.
Padidjus osmosiniam slgiui, dirginami pagumburio osmoreceptoriai, dl ko
padidja antidiurezinio hormono (ADH) sekrecija, kuris per ferment
hialuronidaz didina vandens reabsorbcij distaliniuose inkst kanalliuose
(fakultatyvin reabsorbcija), lapimo isiskyrimas sumaja.

16. Skeleto raumens sandara. Skeleto raumens susitraukimo ir

atsipalaidavimo mechanizmas. Atskiras ir tetaninis susitraukimas.

Raumen gijos (miofibrils) skersmuo apie 1m. Miozino ir aktino sileliai i dalies persidengia, todl miofibrils turi
tamsias ir viesias juostas. viesias juostas sudaro tik aktino silai, kurie yra
izotopiki poliarizuotai viesai, todl ios juostos vadinamos I diskais. Tamsios
juostos, turinios miozino ir aktino sileli (filament), yra anizotropikos
poliarizuotai viesai ir todl vadinamos A diskais. Aktino sileliai (filamentai)
tvirtinasi prie abiej Z linijos gal. Z linija nutsta per visas raumenins
skaidulos raumen gijas (miofibriles) ir jungia jas vien darin. Todl tiek
paviense miofibrilse, tiek ir visame raumenyje aikiai matomos viesios ir
tamsios juostos. Tai bdinga griaui ir irdies raumenims, kurie vadinami
skersaruoiais (ruouotaisiais). Miofibrils dalis, esanti tarp dviej Z linij,
vadinama sarkomeru. Jo ilgis ramybs metu siekia 2,5 m. Sarkomeras - tai
maiausias raumenins skaidulos struktros vienetas. Viduryje A juostos yra
viesi juosta, vadinama H sritis. Normaliomis slygomis H sritis atsiranda retai,
nes raumenims susitraukiant sarkomer ilgis kinta 2,5-1,6 m. Per vis
sarkomero ilg aktino sileliai ne tik dengia miozino silelius, bet ir i dalies
persidengia su prieingo sarkomero galo aktino sileliais.

Dirginant raumen mau daniu, kiekvienkart susitrauks raumuo visikai

atsipalaiduoja. Toks susitraukimas vadinamas pavieniu (vienkartiniu)
susitraukimu (angl. single twitch) (1-6 pav., A). Dirginant raumen didjaniu
daniu, raumuo visikai nespja atsipalaiduoti. Todl pavieniai raumens

susitraukimai sumuojasi, ir raumens susitraukimas gauna dantytojo

tetanuso, o vliau lygiojo tetanuso formas(1-6 pav., B). mogui atliekant
judes, raumenins jo skaidulos beveik visados susitraukia dantytuoju tetanusu,
taiau dl raumenini skaidul nesinchroniko sujaudinimo visas raumuo
susitraukia lygiuoju tetanusu.