KRAUJOSPŪDIS

-tai jėga, kuria kraujas slegia kraujagyslių sieneles.

Kraujospūdžio fiziologinė reikšmė:
1) Dėl kraujospūdžio skirtumo teka arterinis kraujas;
2) Užtikrina širdies darbą (kai mažas kraujospūdis, širdis silpnai susitraukia);
3) Įvertinama širdies, kraujo (turis, klampumas), kraujagyslių (elastingumas) funkcinė būklė;
4) Dėl kraujospūdžio kapiliarų srityje vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių;
5) Dėl kraujospūdžio gaminasi šlapimas.
Kraujospūdžių rūšys:
1) Arterinis (priklauso aukšto kraujo spaudimo sistemai)
 sistolinis (110-140) - tai maksimalus spaudimas, kuris būna sistolės metu.
 diastolinis (60-90) – tai minimalus spaudimas diastolės metu.
2) Veninis (priklauso žemo kraujo spaudimo sistemai)
Nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas – hipertenzija
Nuolatinis kraujospūdžio sumažėjimas – hipotenzija
Arterinį kraujospūdį tiesiogiai veikia:
1) stresas,
2) fizinis krūvis (sistolinis ↑, diastolinis beveik nekinta arba mažėja),
3) amžius (jaunesnių mažesnis, vyresnių dėl kraujagyslių sustandėjimo ↑),
4) lytis (moterų žemesnis iki menopauzės nei vyrų, dėl estrogeno poveikio),
5) gyvenimo būdas, mityba, rūkimas (↑)
6) nuolatiniai nemalonūs veiksniai,
7) stiprūs išorinės aplinkos dirgikliai( šaltis, karštis)
8) genetiniai: jų reguliuoti neįmanoma.
AKS priklauso nuo:
1) Širdies išstumiamo kraujo kiekio
2) Kraujagyslių periferinio pasipriešinimo – didėjant klampumui, ↑kraujospūdis.
3) Širdies darbo – didėjant sistoliniam tūriui, didėjant minutiniam tūriui ↑ir sistolinis AKS
4) Kraujagyslių tonuso – tonusui ↑, kraujospūdis ↑.
5) Cirkuliuojančio kraujo kiekio (didėjant, ↑AKS)
AKS nustatymo metodai
1) tiesiogiai – įdūrus į arteriją specialią adatą arba kateterį, sujungtą su manometru, rodančiu AKS į arterijos sienelę jėgą.
Gali būti naudojami specialūs prietaisai – davikliai, kurie mechaninį dydį paverčia elektriniu dydžiu, tuomet užrašoma
kraujospūdžio kreivė ir tiksliai registruojamas sistolinis, diastolinis ir vidutinis AKS.
2) netiesiogiai:
a) palpacijos (apčiuopos) (tik sistolinis kraujospūdis)
b) auskultaciniu būdu ir sistolinis ir diastolinis kraujospūdis (remiamasi turbulencinių garsų susidarymu).
Paciento pasirengimas matuoti AKS
1) apnuoginama ranka, todel geriau apsivilkti drabužiais laisvomis rankovėmis, jas atsmaukus žastas neturi būti suveržtas;
2) matuojant AKS negalima kalbėti – AKS gali ↑ 7 mmHg;
3) skausmas, stresas, nerimas, ↑ kūno to turi įtakos AKS – šie veiksniai t.b. įvertinti;
4) po sunkaus fiz. darbo turi praeit 2-3 val.;
5) jei šlapimo pūsle pilna, pasišlapinti 30 min. iki AKS matavimo, t.p. pasituštint (dėl perpildytos šlapimo pūslės ar tiesiosios ž.
AKS gali ↑40-50 mmHg);
6) po valgio turi praeiti 30 min., seniems žmonėms 2val (AKS gali ↓ 20mmHg);
7) 30min iki AKS matavimo nerūkyti - AKS gali ↑ 8-10mmHg
8) 30min iki AKS matavimo nevartot produktu, kuriuose yra kofeino ( 250g kofeino AKS ↑10-14mmHg)
9) Pranešti gyd. apie vartojamus vaistus, kada jie buvo išgerti, nes vieni ↑ AKS, o kt. - ↓
10) fizinis krūvis sukelia didelius AKS svyravimus (sistolinis ↑, diastolinis beveik nekinta arba mažėja),
11) kalbant tel. AKS gali ↑10mmHg
12) AKS gali ypač ↑ tuoj po narkotikų vartojimo, gali išsivystyt hipertenzinė krizė, MI.
AKS matavimo procedūra – žr. pdf. „Slaugos procedūros. Mokomoji knyga“.
AKS tyrimo dažnis įvairių ligų atvejais:
Arterinė hipertenzija
1) 80-90% susijusi su hipertonine liga;
2) 5-15% su lėtinėmis inkstų ligomis;
3) 3-4% su kt. priežastys, medikamentų, kontraceptiniu V sukelta hipertenzija;
4) 1-2% su endokrininėmis ligomis (hipofizės, skydliaukės ligos);
5) 1% su aortų ligomis.
*Kraujospūdis, mažesnis nei 90/60mmHg būdingas hipotoninei ligai ir simptominėms hipotonijoms: Adisono liga
Padidėjęs pulsinis kr. spaudimas (50mmHg ir daugiau)
Būdingas:
1) aortos vožtuvu nepakankamumui dėl greito sistolinio regurgitacinio aortos išsituštinimo;
 2) tirotoksikozeil
3) aortos aterosklerozei.
Sumažėjęs pulsinis spaudimas (30 mmHg ir mažiau)
Būna, kai širdies tūris yra lb. mažas:
1) sergant miokarditu, miokardo infarktu, eksudaciniu perikarditu;
2) esant išreikštai aortos angos stenozei;
3) atsiradus ūminiam širdies ir kraujagyslių nepakankamumui.

PULSAS
-tai kraujagyslių sienelių bangavimas dėl kraujospūdžio kitimo.
Pulso banga plinta greičiau nei teka kraujas.
Arterinio pulso priežastis – kairiojo skilvelio sistolė.
Pulso rūšys:
1) arterinis - užrašomas sfigmograma (pulso priežastis – skilvelių sistolė);
2) veninis – užrašomas flebograma. Yra išskiriami 5 danteliai (pulso priežastis – prieširdžių sistolė).
Arterinį pulsą nustatome 2-3 pirštais. Pulsas nustatomas ten, kur arterija išeina į kūno paviršių arba kur ją galima prispausti prie
kieto paviršiaus.
Matuojamas:
1) palpacijos būdu – tos kraujagyslės, kurios turi kietą pagrindą (stipininės, miego, smilkininės arterijos);
2) galima ir registruoti pulsą, kai gauti rezultatai užrašomi kreive – sfingograma.
Pulso banga priklauso nuo:
1) širdies pajėgumo;
2) arterijų sienelių elastingumo;
Įtakos turi: amž., sudėjimas, sportinis aktyvumas.
Pulsą veikia:
1) fiz. Krūvis;
2) padidėjusi to;
3) ligos (endokrinininės, širdies.. );
4) lytis – moterų dažnesnis nei vyr.;
5) skausmas, baimė, nerimas;
6) ↓ AKS - ↑pulsas;
7) nukraujavus ↑ pulsas;
Pulso tyrimas – žr. pdf. „Slaugos procedūros. Mokomoji knyga“.
• žymimas temperatūros lape raudonu rašikliu,
• 1 padala iki žymės 100 lygi 2tv./min, aukščiau žymės 100- 4tv./min

SERGANČIŲJŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMIS SL.PROCESO ĮGYVENDINIMAS

Surenkami konkretaus paciento, sergančio ŠK liga, sl.duomenys, juos įvertinus, suformuluojamos sl.problemos, diagnozės ir iš jų
išskiriamos svarbiausios, iškeliami artimi ir tolimi slaugos tikslai. Sl.tikslams įgyvendinti siūloma sudaryti konkrečių sl.veiksmų
planą, slaugos veiksmus pritaikyti praktikoje, įvertinti ir apibendrinti sl.rezultatus.
Bendrieji pacientų, sergančių širdies ligomis, sl.tikslai
1) Pasiekti, kad pacientas apsitarnaudamas ir buityje nejaustų ligos požymių arba juos jaustų minimaliai.
2) Nustatyti širdies ligos progresavimą lemiančius veiksnius ir rasti būdus jiems pašalinti.
3) Nustatyti ligos simptomus skatinančius veiksnius ir numatyti būdus jiems pašalinti.
4) Sudaryti ir išmokyti ligonį vykdyti programą, mažinančią cholesterolio ir TAG kiekį kraujo serume (laikytis dietos, būti
fiziškai aktyviam, kontroliuoti CD..)
5) Išmokyti pacientą:
 tirti ir vertinti savo pulsą, pasimatuoti AKS;
 matuoti suvartojamų ir išskiriamų skysčių kiekį, paskaičiuoti skysčių balansą, pasisverti ir įvertinti kūno masės
pokyčius;
 pildyti kardiologinio ligonio dienyną (registruoti pulso, arterinio kraujospūdžio, skysčių balansą);
 tinkamai vartoti jam skirtus vaistus, suprasti jų pašalinį poveikį ir laiku kreiptis į gydytoją arba slaugytoją;
 atpažinti simptomus, kuriems atsiradus reikia kreiptis į gydytoją.
6) Suteikti pacientui pakankamai žinių apie ligą.
7) Išsiaiškinti konkrečios bendruomenės galimybes padėti pacientui (ateroskleroze, nutukimu, AH sergančiųjų mokyklos,
klubai, asociacijos, reabilitacijos centrai ir kt.), rekomenduoti jam adresus ir telefonų numerius, padėti susisiekti su šiomis
įstaigomis.
Dažniausios sl.problemos (diagnozės), sergant koronarine širdies liga
Klinikinėje slaugos praktikoje dažniausiai tenka spręsti tokias sl. problemas:
1) krūtinės skausmas (anginozinis),
2) nusiminimas, baimė,
3) žinių apie koronarinę širdies ligą stoka.
Krūtinės skausmas (krūtinės angina KA)
Priežastys
1) Susiaurėjęs širdies arterijų (koronarų) spindis, kurį sukelia arterijų sienelių aterosklerozė, spazmas ir (arba) arterijų
trombozė.
2) Nepakankamas miokardo aprūpinimas deguonimi, dėl to miokarde vyrauja anaerobinis metabolizmas, kurio produktai
dirgina širdies raumens nervinius receptorius.
Sl.tikslas – maksimaliai sumažinti KA epizodų skaičių ir intensyvumą. Tai patvirtins pats pacientas, pasisakydamas, kad jam
geriau, savo veido išraiška, kūno padėtimi, didesniu aktyvumu, ir stabilūs širdies kraujagyslių funkciją atspindintys rodikliai.
Sl.veiksnių planas
Rinkti sl.duomenis, reiškiančius KA, juos stebėti ir registruoti gydymo ir sl.proceso eigoje.
Subjektyvūs duomenys – tai 7 paciento apibūdinto krūtinės skausmo charakteristikos (lokalizacija, iradiacija, intensyvumas,
trukmė, skausmą sukeliantys, sustiprinantys ir malšinantys veiksniai, po skausmo pasireiškiantys požymiai). Skausmo
intensyvumui įvertinti tinka pritaikyti skaitmeninę skausmo skalę. Širdies skausmo epizodų skaičius ir intensyvumas, dusulys ir jo
dinamika, širdies aritmijos epizodų pasikartojimo dažnumas.
Objektyvūs krūtinės skausmo požymiai
1) Veido išraiška kai skauda
2) Suspausti kumščiai
3) Rankos, kaklo ar žandikaulio trynimas
4) Nenoras judėti
5) Neramumas
6) Prakaitavimas
7) Veido pabalimas
8) Paviršinis atsargus kvėpavimas
9) Pakilęs kraujospūdis
10) Tachikardija.
Sl.priemonės, mažinančios skausmą
Nemedikamentinės:
1) Optimalios paciento padėties suradimas ir pritaikymas
2) Ramios aplinkos užtikrinimas
3) Atsipalaidavimą skatinančių priemonių pritaikymas
4) Skausmui kartojantis, lovos režimas pusiau arba aukštoje Faulerio padėtyje.
Medikamentinės:
1) Tinkamas nitroglicerino preparatų vartojimas (nitroglicerino pakartotinai vartojama kas 15 min.).
2) Tinkamas gydytojo paskirtų narkotinių analgetikų vartojimas (paprastai leidžiamų į veną). Vengiama intraraumeninių
injekcijų, nes jos gali sukelti fermentų koncentracijos kraujo serume padidėjimą ir taip trukdyti MI diagnostikai.
3) Tinkamas oksigenoterapijos taikymas.
Priemonių, gerinančių miokardo aprūpinimą krauju, taikymas
1) Paciento energijos taupymas, taikant priemones individualiai: nuo perspėjimo ir kontrolės, kad vengtų sunkesnio fizinio
darbo, iki visiško fizinių veiksmų apribojimo, patariant praustis, šukuotis, skustis, valyti dantis sėdint, prie lovos patogiai
išdėliojant namų apyvokos daiktus, pritaikant baldus daug gulinčiam ligoniui, nuolat jam padedant, dažnai pasiteiraujant, ar
nereikia kokios nors pagalbos.
2) Išmokyti pacientą vengti Valsalvos efektą sukeliančių veiksmų: negalima dirbtinai sulaikyti dujų žarnyne, ilgiau sulaikyti
kvėpavimo, ypač fizinio aktyvumo metu, stipriai stangintis tuštinantis, nes visa tai padidina veninio kraujo sugrįžimą į širdį ir
ją apkrauna, gali sukelti krūtinės anginą ar ritmo sutrikimą.
3) Siekti paciento emocinės ramybės: nustatyti veiksnius, emociškai dirginančius pacientą, rasti būdus jiems pašalinti, taikyti
priemones, mažinančias baimę ir nusiminimą.
4) Išmokyti pacientą vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug kofeino: kavos, arbatos, kokakolos, nes kofeinui
būdingas širdies stimuliuojamasis efektas, kofeinas sukelia koronarų spazmą ir taip ↓ O 2 įsisavinimą miokarde.
5) Mokyti naudoti profilaktines priemones nuo rūkymo, nes nikotinui būdingas širdies stimuliuojamasis efektas, nikotinas
sukelia koronarų spazmą ir taip ↓ O 2 įsisavinimą miokarde. Reikia suteikti žinių apie kenksmingą nikotino poveikį, duoti
mokomosios spausdintos medžiagos, rodyti vaizdajuostes, organizuoti specialistų paskaitas, grupinius pokalbius.
Informacija apie koronarinę širdies ligą
 Išsiaiškinama, ką pacientas žino apie KA skatinančius veiksnius, ir jei jo žinios nepakankamos, papildomai paaiškinama.
Dažniausiai KA skatina didelis ar staigus fizinis krūvis, persidirbimas, gausus valgymas, ypač persivalgymas, gausus vartojimas
vidurius pučiančių produktų, sušalimas, rūkymas, stiprios emocijos, seksualinio elgesio ar partnerio pasikeitimas.
 Pacientas perspėjamas vengti staigių kūno ir galvos judesių. Keliantis iš lovos, iš pradžių reikia kelias minutes pasėdėti ant
lovos krašto, nuleidus kojas, ir tik po to stotis. Pacientas turi atsargiai siekti daikto, esančio ant aukštai pakabintos lentynos,
valydamas langus ar ant virvės džiaudamas skalbinius, nes gali apsvaigti galva, apimti silpnumas, jis gali nukristi ir susižeisti.
 Po liežuviu padėti nitroglicerino tabletę, jei ligonis patiria stresą ar netrukus ketina užsiimti aktyvia veikla . Pacientas turi
perprasti tinkamo fizinio aktyvumo skatinimo programą: reguliarūs pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Vengti staigaus fizinio krūvio: pakėlimo, stūmimo, tempimo. Dažnos poilsio pertraukėlės tarp fizinio aktyvumo periodų.
 Tuoj pat nutraukti fizinę veiklą, jei pajunta oro trūkumą, širdies plakimą, galvos svaigimą, didelį nuovargį ar silpnumą.
  Paskatinti pacientą pradėti vykdyti gydytojo skirtą fizinės parengties programą, mokyti racionalaus seksualinio gyvenimo :
gausiai pavalgius ar pavartojus alkoholio, nuvargus ar patiriant stresą, 1-2 val. vengti sueities. Patartina nekeisti partnerio,
įprastos aplinkos, rinktis didesnės fizinės įtampos nesukeliančias pozas.
 Vartojantiems nitrogliceriną, visuomet su savimi jo turėti ir neužmiršti pavartoti likus maždaug 5-10 min. iki fizinio ar
emocinio krūvio. Užėjus KA skausmui, suvartoti vieną nitroglicerino tabletę ir po to, jei skausmas nepraėjo, vartoti po vieną
tabletę kas 5-15 min. iki 3 k. Tabletę padėti po liežuviu, laukti kol ji ištirps ir tik tuomet nuryti. Nepagerėjus, kreiptis į
gydytoją. Nitrogliceriną laikyti tamsiame sandariame indelyje, geriau vėsiai. Kas 5 mėn. vaistą pakeisti nauju, ypač jeigu
turimas jau nebepadeda, padėjus tabletę po liežuviu nebejaučiamas švelnus dilgčiojimas burnoje. Priminti, kad suvartojus
nitroglicerino, reikia atsisėsti ar net atsigulti, nes sumažėjus kraujospūdžiui jis gali nukristi. Nitroglicerinas plečia kraujagysles,
todėl nereikėtų staigiai keltis – gali pradėti svaigti galva, apimti silpnumas. Pavartojus nitroglicerino, g.b. juntamas silpnas
galvos svaigimas, skausmas, parausti veidas. Po kurio laiko tokie požymiai turėtų išnykti, bet jei jie kartojasi ilgiau kaip 2-3
dienas, reikia kreiptis į gydytoją. Primintinos ir nitroglicerino odos aplikacijų vartojimo taisyklės: keisti jas ne rečiau kaip 1k/p,
nuolat keisti aplikacijų vietą (aplikavimo vieta neturi reikšmės, nebūtina nitroglicerino pleistro visą laiką klijuoti tik ant
krūtinės širdies plote). Vartojant nitroglicerino aplikacijas, atsargiai reikėtų rinktis procedūras, skatinančias kraujo priplūdimą
į odą (karšta vonia, pirtis ir pan.), nes tai gali lemti staigų arterinio kraujospūdžio sumažėjimą.
 β blokatorius (atenololį, metoprololį, propranololį) vartojantiems pacientams patariama vaistą vartoti kasdien tuo pačiu
laiku. Pacientas turi žinoti, kad β blokatoriai retina pulsą. Kaskart prieš vartodamas medikamentą turi pasitikrinti pulsą ir
įvertinti, ar jis normalus (60-90 k./min.). Jei pulsas labai retas, β blokatorius nevartotinas ir kreipiamasi į gydytoją. Negalima
keisti paskirtos vaisto dozės, savavališkai nutraukti vaisto vartojimo, nebent pajutus žymų pablogėjimą (tokiu atveju kreiptis į
gydytoją). Pacientas turi stengtis vengti staigių judesių, nes gali apsvaigti galva, apimti silpnumas. Gali pablogėti orientacija,
todėl vairuotojai t.b. lb atsargūs. Nepiktnaudžiauti alkoholiu. Jei yra VT sutrikimų, vaistas vartojamas po valgio praėjus val.
Sergantiesiems CD dažniau pasitikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes β blokatoriai gali veikti šį rodiklį.
 Kalcio kanalo blokatorius (nifedipiną, verapamilį, diltiazemą) vartojantiems vaistus laikyti tamsiame sandariame indelyje,
vėsiai/nevartoti alkoholio. Vengti staigių judesių, nes gali svaigti galva, pasidaryti silpna. Negalima savavališkai keisti vaisto
dozės ar nutraukti vartojimo. Blogėjant KA-, apie tai pranešti gydytojui/slaugytojui.
 Antilipidinius (lovastatiną, pravastatiną, simvastatiną) ir antikoaguliacinius vaistus (aspiriną) (dabar yra ir naujos kartos
peroralinių antikoguliantų, ne tik Aspirinas (Plavix, Trombex, Brilique) vartojantiems negalima vartoti savavališkai, būtina
pasitarti su gydytoju, slaugytoju.
 nurodoma, kad nedelsiant į gydytoją ar slaugytoją reikia kreiptis, jei:
1) skausmai krūtinėje, rankoje, kakle ar žandikaulyje trunka 15 minučių ar ilgiau, nepaisant to, kad pacientas ilsisi, yra
suvartojęs po tabletę nitroglicerino kas 5 minutes;
2) trūksta oro, jaučiamas dusulys, neritmiškas pulsas, pulsas suretėjęs daugiau kaip 50 k./min. arba padažnėjęs daugiau
kaip 100 k./min;
3) sunkiau ištverti fizinį krūvį, jaučiamas silpnumas, patinę kulkšnys ar kojos, dažniau ar stipriau pasireiškia KA.
Dažniausios pacientų, sergančių arterine hipertenzija, sl. problemos
1) Galvos skausmas, susijęs su kraujospūdžio padidėjimu
2) Prisitaikymo prie fizinio krūvio sumažėjimas
3) Nusiminimas
4) Depresija
5) Problemos, susijusios su ligos komplikacijomis - hipertenzinė encefalopatija: galvos sukimasis, svaigulys, alpimai, regos
sutrikimas
6) Gydymo ir sl. režimo nevykdymas
7) Žinių apie ligą stoka
Galvos skausmas
Priežastys: padidėjus kraujospūdžiui, labai išsiplečia smegenų kraujagyslės, padidėja intrakranijinis spaudimas.
Slaugos tikslas – sumažinti arba visai numalšinti galvos skausmus. Tai liudytų paties paciento žodžiai, ramus veidas, didesnis jo
aktyvumas.
Slaugos veiksmų planas
Nustatyti, kaip pacientas paprastai reaguoja į skausmą, kokia jo veido išraiška, judesiai (kaktos trynimas, suspausti kumščiai ir
pan.); skausmo lokalizaciją, pobūdį ir intensyvumą (tinka naudotis skausmo intensyvumo skale), galvos skausmo veiksnius.
Priemonės, normalizuojančios AKS
1) Tinkamai administruojami antihipertenziniai vaistai:
 centriniai adrenerginiai inhibitoriai – klonidinas, metildopa
 periferiniai adrenerginiai inhibitoriai – guanetidinas
 β adrenerginiai blokatoriai – metoprololis, atenololis
 vazodiliatatoriai skubiai kraujospūdžiui mažinti – minoksidilas, nitroprusidas
 angiotenziną konvertuojančio enzimo inhibitoriai – kaptoprilis, lizinoprilis, enalaprilis
 kalcio kanalų blokatoriai – nifedipinas, verapamilis, diltiazemas
 diuretikai – tertenzifas, furozemidas.
2) Išmokoma vartoti kuo mažiau druskos, kontroliuojama, ar pacientas laikosi dietos. Negalima vartoti per daug skysčių.
Perspėjama, kad negalima vartoti produktų su daug kofeino: kavos, arbatos, kokakolos, šokolado.
3) Daugelį kraujospūdį mažinančių (antihipertenzinių) vaistų paveikia alkoholis, todėl jo negalima gerti.
 *Tarp kitko.. naujausi tyrimai (2017-8 m.) parodė, kad mūsų visų dažnai vartojamas vaistas Omeprazolis sąveikaujsa su
naujos kartos peroraliniais antikoaguliantais – t.y. slopina jų veikimą. Tai labai pavojinga, todėl pacientams, sergantiems PV
Omeprazolį būtina pakeisti Pantoprazoliu. Ne visi gydytojai tai žino .
4) nerūkyti. Suteikiama žinių apie neigiamą rūkymo poveikį ligai (didina periferinę vazokonstrikciją).
5) mažinti svorį, jei yra viršsvorio.
6) vengti stresų, neigiamų emocijų. Prireikus nebijoti vartoti gydytojo skirtų raminamųjų vaistų.
7) Veiksmai, mažinantys SNS tonusą: baimės ir nerimos slopinimas, rūpinimasis tinkamu poilsiu (žr. toliau).
8) maksimaliai sumažinti aplinkos dirgiklius: pernelyg ryškią šviesą, pacientą atskirti nuo kitų triukšmingų palatos ligonių,
apriboti lankytojų skaičių, televizoriaus žiūrėjimą, triukšmingos muzikos klausymą. Patarti pacientui vengti staigių judesių,
sukioti galvą. Prieš lipant iš lovos, reikia joje atsisėsti, nuleisti kojas ir tik pasėdėjus lėtai atsistoti, lėtai keltis nuo kėdės. Jei
svaigsta galva, reikia prisėsti arba prigulti.
9) nemedikamentinės galvos skausmo malšinimo priemonės: šalti kompresai ant kaktos, nugaros ir kaklo trynimas; vengti
tiesioginių saulės spindulių, karščio.
 Šalinti galvos skausmo veiksnius.
 Tinkamai administruoti gydytojo paskirtus analgetikus.
 Galvos skausmams nerimstant, konsultuotis su gydytoju.
Informacija apie AH
 Pacientui AH esmė paaiškinama trumpai ir suprantamai. Paaiškinama ir reguliariai primenama apie AH veiksnius:
nutukimą, hiperlipidemiją, rūkymą, hipodinamiją, stresą, piktnaudžiavimą alkoholiu. Pokalbių turinys derinamas su gydytoju.
Negąsdinama, negrasinama. Lb tinka naudoti įv. vaizdinę medžiagą: specialius plakatus, mokslo populiarinimo knygeles,
diagramas, piešinius, garso ir vaizdo įrašus. Kiekviename skyriuje t.b. parengta rašytinė instrukcija sergantiesiems AH,
atiduodama pacientui. Po kurio laiko taktiškai patikrinama, kaip pacientas suvokė informaciją.
 Išmokoma pasimatuoti AKS ir pulsą (pulsas skaičiuojamas kasdien, prieš vaitojant vaistus, o jei savijauta blogesnė, ir
dažniau). Nurodoma, kur ir kokį kraujospūdžio matavimo aparatą galima įsigyti arba pasimatuoti kraujospūdį.
 kasdien tuo pačiu metu pasisverti ir pildyti kūno masės kontrolės dienyną, reguliariai skaičiuoti ir registruoti pašalintų ir
suvartotų skysčių kiekį, paskaičiuoti druskos kiekį savo maiste. Taktiškai patikrinti, kaip pacientas suvokia ir vykdo šiuos
nurodymus.
 paaiškinama dietos svarba ligos atsiradimui ir progresavimui. Būtinai sumažinamas suvartojamas natrio kiekis – druskos
vartojama iki 3 g per parą (gaminant maistas papildomai nesūdomas, nevartojama rūkytų, sūdytų, raugintų, konservuotų,
keptų produktų, maisto koncentratų, pramoninių būdu paruoštų prieskonių ir padažų). Vartoti valgomosios druskos
pakaitalus, prieskonines žoles. Paaiškinamas prisotintų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio vartojimo kenksmingumas (reikia
mažiau valgyti arba vengti raudonos mėsos, nuimti riebalus, odą, nevalgyti daugiau kaip 2 kiaušinių per savaitę, pieno
produktus vartoti ne didesnio kaip 1 proc. riebumo, maistą ne kepti, bet virti ar troškinti, nevartoti riebių konditerijos ir kitų
gaminių: tortų, pyragaičių, bulvinių traškučių, kepintos juodos duonos). Paaiškinama, kad gausus alkoholio vartojimas sukelia
hipertenziją ir kai kurias širdies ligas, apsunkina ligos eigą, gali pakenkti vartojant vaistus.
 Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) arba vazodiliatatorius vartojantiems pacientams nurodoma,
kad negalima savavališkai didinti vaisto dozės ar nutraukti vartojimo, kad būtina pasitarti su gydytoju, ruošiantis kartu
vartoti kitą vaistą, kad negalima vartoti alkoholio, reikia vengti sunkaus fizinio darbo ar didesnio fizinio aktyvumo (ypač
karštu oru, pirtyje, duše), atsargiai keltis iš lovos ir keisti kūno padėtį, jei tada jaučiamas galvos svaigimas ir silpnumas, kad
būtina kreiptis į gydytoją, atsiradus silpnumui, galvos skausmams ir svaigimui.
 nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
1) AKS nuolat padidėjęs, neatsižvelgiant į vartojamus vaistus;
2) nuolat skauda ir svaigsta galva;
3) jaučiama kardialgija ( nepavojingas širdies nervų skausmas) ar stenokardija/KA (trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies
raumens aprūpinimo krauju sutrikimo);
4) kūno masė per dieną didėja 2 kg ar >;
5) atsirado ir didėja kojų patinimas, kosulys, dusulys, šalutinis vaistų poveikis;
6) didėja silpnumas;
7) vargina gausus naktinis šlapinimasis;
Sergančiųjų širdies nepakankamu sl. procesas
Bendrieji sl.tikslai:
1) Pasiekti, kad pacientui būtų priimtinas tam tikras fizinis krūvis.
2) Sutvarkyti skysčių pusiausvyrą organizme.
3) Nustatyti ŠN progresavimą skatinančius veiksnius ir numatyti būdus jiems išvengti.
4) Suteikti žinių apie dietą, tinkamą sergant širdies nepakankamumu, įsitikinti, kad pacientas jas suvokė.
5) Išmokyti pacientą kontroliuoti savo pulsą ir tinkamai vartoti jam skirtus vaistus ir įsitikinti, ar pacientas suvokė tas žinias.
6) Paaiškinti pacientui, kada būtina kreiptis į gydytoją.
7) Suorganizuoti pacientui pagalbą namuose, įvertinus konkrečios bendruomenės galimybes ir siūlomas paslaugas.
8) Su pacientu aptarti pasikeitusias jo fizines galimybes, gyvenimo kokybę, numatyti tolesniojo gyvenimo būdą ir galimybes.
Sl.problemos (diagnozės), sergant širdies nepakankamumu
1) kardiogeninis dusulys
2) skysčių pusiausvyros sutrikimas
3) sumažėjusi mityba
 4) odos pažeidimo rizika
5) nusilipimas (sumažėjęs fizinis aktyvumas)
6) savirūpos stoka (sumažėjusi galimybė apsitarnauti)
7) sutrikęs mąstymas
8) sutrikęs miegas
9) didelė traumų rizika
10) nusiminimas
11) gydymo režimo nesilaikymas
12) žinių apie ligą stoka
Dusulys
Dusulį sukelia:
1) plaučių kvėpuojamojo paviršiaus sumažėjimas (transudatas alveolėse ir intersticiniame audinyje, skystis pleuros ertmėje
suspaudžia plaučius);
2) kvėpavimo judesių (ekskursijų) susilpnėjimas, kurį sukelia paciento nusilipimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, baimė ir
nusiminimas, aukštai pakelta diafragma (dėl skysčio pilvo ertmėje);
3) kvėpavimo centro slopinimas, kurį sukelia hipoksija, hiperkapnija ir pablogėjusi kraujo apytaka smegenyse;
4) kvėpavimo takų obstrukcija, kurią sukelia stazinė bronchopatija, transudatas kvėpavimo takuose, nusilpus pacientui,
prastas atsikosėjimas;
5) pablogėjusi dujų apykaita, kurią sukelia sumažėjęs plaučių kvėpuojamasis paviršius ir kraujo apytakos mažajame rate
sulėtėjimas.
Sl.tikslas – sl.priemonėmis pagerinti paciento kvėpavimo funkciją. Tai patvirtintų normalaus dažnio, ritmo ir gylio kvėpavimas,
sumažėjęs dusulys, sumažėję arba išnykę patologiniai kvėpavimo garsai, įprastinė odos spalva ir psichinė būklė, normalūs dujų
apykaitos kraujyje rodikliai.
Sl.veiksmų planas
Sl.duomenų rinkimas, stebėjimas ir registravimas slaugos eigoje.
Sl.duomenys:
1) silpnumas
2) dusulys (dispnėja)
3) dažnas kvėpavimas (tachipnėja)
4) sausas kosulys
5) dažnas arba retas, paviršinis nereguliarus kvėpavimas
6) pacientas neramus, pakitusi jo psichinė būklė
7) sąmonės pritemimo epizodai, apalpimai (sinkopė)
8) drėgna, šalta, pabalusi, pamėlusi (cianozė) ar marga oda
9) periferinės edemos
10) kaklo venų persipildymas (įvertinamas AKS ir pulsas)
11) AKS gali padidėti, jei yra kompensacinė vazokonstrikcija, arba sumažėti, jei silpnėja širdies veiklos kompensaciniai
mechanizmai.
12) pulsas g.b. dažnas (tachikardija), nereguliarus, kartais besikaitaliojantis, sunkesniais atvejais periferinis pulsas labai
susilpnėja arba išnyksta.
13) Auskultuojant širdį, nustatoma tachikardija, susilpnėję širdies tonai, kartais išklausomas III tonas – galopo ritmas.
14) Auskultuojant plaučius, išklausomas susilpnėjęs kvėpavimas, sausi ir drėgni karkalai.
Sl.priemonės, mažinančios širdies apkrovą ir gerinančios širdies susitraukimo funkciją
1) Pasirūpinti, kad pacientas būtų tinkamoje pusiau sėdimoje padėtyje. Reikia padėti papildomų pagalvių, atraminių volelių.
Tokiems pacientams gerai būtų parūpinti lovos stalelį, ant kurio jie galėtų pasiremti sėdėdami.
2) Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, apriboti fizinis aktyvumą, vėliau iš lėto vėl didinti. Paciento paprašoma pajudinti kojas
ne rečiau kaip kas 2 val.
3) Mokyti pacientą tausoti savo energiją: praustis, šukuotis, skustis, valyti dantis sėdint, tarp veiksmų nuolat pailsint;
reikalingiausi buities daiktai padėti šalia ligonio lengvai jam pasiekiamoje vietoje. Nuolat padėti pacientui.
4) Paaiškinti pacientui, kad jis vengtų veiksmų, sukeliančių Valsalvos efektą (stanginimasis tuštinantis, kvėpavimo sulaikymas
judant, ir pan.), nes tai padidina veninio kraujo priplūdimą į širdį ir apsunkina širdies darbą.
5) Pasirūpinti maksimalia paciento emocine ramybe: apsaugoti nuo nemalonios info, didelio lankytojų skaičiaus, pasirūpinti
dažnomis poilsio ir miego valandėlėmis, naudoti priemones, slopinančias nerimą ir baimę.
6) Patarti mitybos klausimais: valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, nes gausiai pavalgius padidėja kraujo pritekėjimas į
VT, pacientui gali svaigti galva, pritemti sąmonė, padidėti silpnumas. Vengti maisto produktų su kofeinu (kavos, arbatos,
tamsaus šokolado, kokakolos ir kt.), nes kofeinas stimuliuoja širdies raumenį, mažina deguonies įsisavinimą jame.
7) Kad nešaltų pėdos, pacientui patariama šiltai apsiauti. Negalima tvirtinti kojinių tampriomis gumomis, kad ilgiau
pastovėjus ar pasėdėjus nesutintų kojos, patariama kojas pakelti.
8) Skatinti pacientą nerūkyti ir nebūti prirūkytoje patalpoje. Nikotinas sukelia vazokonstrikciją, stimuliuoja miokardą ir
mažina deguonies pasisavinimą miokarde.
9) Sl. priemonės, skatinančios sekreto pasišalinimą iš KT-ų: skatinti pacientą ne rečiau kaip kas 2 val. gerai atsikosėti,
rūpintis, kad kvėpuojamas oras būtų pakankamai drėgnas (naudoti oro drėkintuvus, kondicionierius), kontroliuoti, kad
pacientas gautų visą jam leistiną skysčių kiekį, tai derinti su gydančiu gydytoju. Padėti gydytojui atliekant pozicinį drenažą,
 vibracinį ir perkusinį masažą, asistuoti atliekant trachėjos turinio išsiurbimą, tinkamai administruoti bronchų sekreciją
gerinančius vaistus.
10) Tinkamai atlikti gydytojo paskirtą oksigenoterapiją.
11) Apsaugoti pacientą nuo ore esančių alergenų, dirgiklių: gėlių, parfumerijos, rūkalų, kitų kvapų, dulkių.
12) Perspėti pacientą apie pavojų savavališkai vartoti raminamuosius ir kitus psichotropinius vaistus, nes jie gali slopinti
kvėpavimo centrą ir pabloginti kvėpavimo funkciją.
13) Tinkamai skirti vaistus ŠN gydyti. Diuretikai ↓ skysčių perteklių mažajame apytakos rate. Teofilinas plečia bronchų spindį,
turi nestiprų diuretinį poveikį. Morfino sulfatas, išplėsdamas kraujagysles, ↓ kraujo pritekėjimą į širdį, pagerina kairiojo
skilvelio išsituštinimą, o tai pagerina kraujo pritekėjimą iš plaučių venų į kairįjį prieširdį. Morfinas ↓ dusulio pojūtį.
Sutrikusi skysčių pusiausvyra organizme
Priežastis - skysčių perteklius organizme, kurį sukelia:
1) ↓ kraujo apytaka inkstuose ir todėl ↓ glomerulų filtracinė funkcija. Dėl to suaktyvėja renino angiotenzino aldosterono
veikimo mechanizmas, organizme sulaikomas natris ir vanduo;
2) vartojant per daug skysčių;
3) nevisavertiškai maitinantis;
4) trūkstant baltymų maiste ir (arba) sutrikus kepenų funkcijai.
Slaugos tikslas – „sutvarkyti“ skysčių pusiausvyrą organizme. Tai patvirtintų:
1) paciento svorio sumažėjimas iki normalaus;
2) tinkami suvartojamų ir išskiriamų skysčių kiekiai;
3) sumažėję arba išnykę patinimai;
4) kaklo venų paburkimas;
5) sumažėjusi arba praėjusi dispnėja, ortopnėja;
6) stabilus pulsas ir AKS;
7) normali psichinė būklė;
8) normalus hematokritas.
Slaugos veiksmų planas
Sl.duomenų rinkimas, stebėjimas ir registravimas sl.eigoje.
Slaugos duomenys:
1) svorio didėjimas
2) didesnis suvartojamų negu išskiriamų skysčių kiekis
3) periferinės edemos
4) ascitas
5) hidrotoraksas
6) paburkusios kaklo venos
7) daugiau kaip 3-5 sek. padidėjęs jų išsituštinimo laikas.
8) stiprėja dusulys
9) atsiranda ortopnėja
10) auskultuojant plaučius, išklausomas susilpnėjęs kvėpavimas, karkalai
11) čiuopiamas silpnas dažnas pulsas, konstatuojama ortostatinė hipotenzija
12) atsiranda III širdies tonas suminio galopo ritmas
13) keičiasi psichoemocinė paciento būklė.
14) kartais sumažėja hematokritas, albuminų konc. kraujo serume.
15) krūtinės ląstos rentgenoskopija: matoma plaučių edema, hidrotoraksas, pakelta diafragma.
Priemonės, normalizuojančios skysčių pusiausvyrą organizme
1) Kiekvieną dieną tuo pačiu metu reikia pacientą pasverti ir užrašyti jo svorį. Greitai didėjant svoriui (5-6 kg per porą
dienų), pranešama gydytojui. Kasdien matuojama paros diurezė. Apskaičiuojamas pacientui leistinas suvartoti skysčių
kiekis (praeitos paros diurezė + 300 ml), konsultuojamasi su gydytoju.
2) Mažinti druskos kiekį maiste, geriau gaminamo maisto nesūdyti. Paciento maiste t.b. daugiau kalio negu paprastai.
Patarti valgyti produktų su kaliu: apelsinų, pomidorų sulčių, bananų, žalios spalvos daržovių. Jei pacientas turi viršsvorio,
patartina mažinti svorį tam, kad sumažėtų širdies apkrova, ir, pasitarus su gydytoju, stengiamasi atitinkamai pakeisti
mitybą.
3) Tam, kad kraujagyslėse nesusidarytų kraujo krešuliai (trombai), pacientą reikia išmokyti specialių kojų pratimų, kuriuos
jis turi atlikti 3 ar 4 k/d. Padėti jam atlikti pratimus.
4) Skatinti pacientą periodiškai pagulėti, jei nėra kontraindikacijų. Horizontali kūno padėtis gerina kraujo pritekėjimą į širdį,
↓ hidrostatinį slėgimą venose, skatina skysčių grįžimą iš audinių į kraujotaką, gerina kraujotaką inkstuose ir tokiu būdu ↑
Na ir H2O ekskreciją.
5) Tinkamai administruojami vaistai, normalizuojantys skysčių pusiausvyrą.
 Diuretikai (furozemidas, bumetanidas) ↑ vandens ekskreciją. Reikia prižiūrėti, kad pacientas tinkamai juos vartotų:
šlapimą skatinančius vaistus galima vartoti tik pirmoje dienos pusėje, geriausia ryte, ir jokiu būdu negerti jų nakčiai.
 Širdį veikiantys glikozidai ir arteriniai vazodiliatatoriai gerina širdies išmetimo funkciją ir skatina inkstų kraujotaką.
 Albuminų infuzijos ↑ koloidinį osmotinį spaudimą ir skatina skysčių grįžimą iš audinių į kraujotaką.
Visus vaistus reikia vartoti tuo pačiu paskirtu laiku.
 6) Patarti artimiesiems neįsijausti į paciento ligą, rūpintis juo tiek, kiek jam to reikia. Šeima kiek galėdama turi gyventi
normalų aktyvų gyvenimą, suprasdama, kad pacientas yra daug metų trunkančia liga sergantis žmogus. Gyventi su liga
turi išmokti ir pats pacientas, ir jo artimieji. Paciento šeimos nariams patariama nekalbėti nuolat apie ligą, kad tai netaptų
pagrindine pokalbių tema.
Odos pažeidimo rizika
Priežastys: sergant lėtiniu ŠN, oda greitai pažeidžiama dėl ilgalaikio jos suspaudimo, trynimo, dirginimo ilgai gulint. Odos
pažeidžiamumas didėja dėl pablogėjusio audinių aprūpinimo krauju, pablogėjus mitybai, jei yra patinimų. Oda pažeidžiama
kasantis, trinant drabužiams ar avalynei, skutantis. Pragulos yra pavojingos paciento sveikatai, nes pro jas gali patekti
infekcijos. Kai pragula pradeda šlapiuoti, organizmas netenka baltymų ir elektrolitų. Pragulos gali gerokai pailginti sveikimo ir
reabilitacijos laiką, o kartais sukelti mirtinas komplikacijas.
Sl.tikslas – išlaikyti odą nepažeistą. Tai liudytų neparaudusi oda ir pragulų nebuvimas.
Sl. veiksmų planas
Slaugos duomenų rinkimas, stebėjimas ir registravimas slaugos eigoje. Kruopščiai apžiūrėti ligonio odą, ypatingą dėmesį
atkreipiant į kirkšnis, vietas po krūtimis, į pėdas, tarpupirščius, perianalinę sritį, vietas ties kaulų iškilimais. Žiūrima, ar nėra
pabalimų, paraudimų, opelių. Pakitimus reikia aprašyti ir stebėti jų dinamiką.
Sl.priemonės odos pažeidimų prevencijai
1) Kad neatsirastų pragulų, reikia gulintį žmogų tinkamai maitinti. Paciento dieta kaloringa, gausi vitaminų ir baltymų. Jis turi
gauti pakankamai skysčių. Jauniems žmonėms baltymų reikėtų 0,35 g/kg, o seniems - 0,6 g/kg. Tai palaiko audinių
vientisumą ir gerą gijimą. Trūkstant specifinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, baltymų ir vit. C, pragulu gali atsirasti
greičiau.
2) Pacientas privalo kuo dažniau keisti kūno padėtį. Jei žmogus negali atsikelti, jam būtina padėti. Pats ligonis gali pasinaudoti
virš lovos pakabinta trapecija. Jei ligonis negali pasiversti pats, kas 2 val. jį būtina apversti nuo vieno ant kito šono, ant
nugaros, pasodinti. Kilnoti ir vartyti ligonį reikia labai atsargiai, kad nepažeistume odos. Patarti ligoniui pačiam kas 30 min.
keisti kūno padėtį.
3) Jei pacientas gali vaikščioti, reikia paraginti jį kas valandą atsikelti iš lovos ar nuo kėdės ir trumpai pavaikščioti. Jei
pacientas sėdi lovoje ar vežimėlyje, kas 15 min. perkelti kūno svorį, t. y. atsirėmus rankomis pasikelti, pasilenkti į priekį.
Pacientą reikia išmokyti surasti praguloms jautrią vietą, kad galėtų reguliariai keisti kūno padėtį.
4) Norint išvengti pragulu, labai svarbu, kad oda nebūtų drėgna ir kaitinama. Tai paprastai atsitinka šlapimo ar išmatų
nelaikantiems ligoniams, esant šlapiuojančioms žaizdoms, fistuloms ir pan. Prižiūrint pacientą, reikia stengtis, kad jo oda
nuolat būtų švari ir sausa, todėl šlapimo ar išmatų nelaikančiam asmeniui nusišlapinus ar išsituštinus, būtina nedelsiant jį
apiplauti, o drabužius ir patalynę pakeisti. Lovos paklodės ir baltiniai turi būti švarūs, sausi ir be raukšlių. Nuolat gulinčiam
pacientui labai svarbi pragulu profilaktikos priemonė - tinkamas lovos tvarkymas ir priežiūra. Reguliariai patikrinama, ar
patalynė sausa ir nesusiraukšlėjusi. Jei reikia, pataisoma, perklojama.
5) Odos priežiūrai naudoti neutralų muilą, taikyti sausus pabarstus, specialią pudrą ar kukurūzų krakmolą. Išmokyti ir padėti
ligoniui apsiplauti, naudojant neutralų muilą ir švelnios medžiagos gabalą, sausai nusišluostyti tarpvietę po kiekvieno
pasišlapinimo ir pasituštinimo.
6) Spaudžiamas kūno vietas reikia apžiūrėti keletą kartų per parą. Ilgai spaudžiant vienos ar kitos kūno vietos audinius, juose
pablogėja kraujo apytaka ir gali atsirasti odos pažeidimas. Kas 2 val. švelniai masažuoti aplink paraudusias vietas. Ne rečiau
kaip 1k/d odą tepti indiferentiniais aliejais ar tepalais (vazelinu, desitinu).
7) Naudoti specialius čiužinius ir patiesalus, ratus ir kt., skirtus pragulu profilaktikai.
8) Reikalinga kruopšti pėdų priežiūra: pėdos plaunamos kasdien indiferentiniu muilu ir šiltu vandeniu, pėdos, ypač
tarpupirščiai, sausai nušluostomos švelniu rankšluosčiu, pėdos, išskyrus tarpupirščius, sutepamos lanolinu, tinkamai
nukarpomi nagai (ne per trumpai ir nenukerpant nagų kampų). Pacientas išmokomas, kaip išvengti pragulu ir kaip elgtis
joms atsiradus;
Žinių apie ligą stoka
Priežastys: pacientas pirmą kartą susirgo ir nespėjo įgyti žinių arba apie tai nebuvo pasirūpinta anksčiau.
Žinių apie ligą suteikimo tikslas
1) pagerinti gydymo efektyvumą
2) ↓ paciento baimę ir nusiminimą
3) pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Žinių apie ligą suteikimo planas
Slaugos duomenų, nurodančių žinių stoką, rinkimas: bendraujant su pacientu, išsiaiškinama, ką pacientas žino apie savo ligą,
kokie jo žinių šaltiniai, ar žinios teisingos, išsiaiškinamas paciento požiūris į savo ligą
Mokymas
1) Trumpai ir suprantamai paaiškinkite ligos esmę, panaudodami specialistų parengtą populiarią mokslinę literatūrą.
Nuolat skyriuje ar poliklinikoje turėti brošiūrų, žinių populiarinimo knygelių, plakatų, piešinių, diagramų, vaizdo ar garso
įrašų, televizorių ar kitų grotuvų.
2) Išmokyti pacientą tirti savo pulsą, suskaičiuoti jo dažnį, pasimatuoti AKS kasdien arba dažniau, jei savijauta blogesnė.
Pildyti kardiologinio ligonio dienyną. Reikia patikrinti, kaip pacientas suvokė suteiktas žinias. Paaiškinti ir reguliariai priminti
apie nutukimo, hiperlipidemijos, rūkymo, hipertenzijos, streso ir hipodinamijos įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui
ir progresavimui.
3) Paaiškinti, kad didelių kiekių alkoholio vartojimas sukelia hipertenziją ir širdies ligas, komplikuoja ligos eigą, gali pakenkti
vartojant vaistus.
 4) Padėti pakeisti gyvenimo būdą ir surasti pagalbą bendruomenėje: paaiškinti apie slaugos namų tarnybas, apie įv.
bendruomenėje vykdomas programas, pavyzdžiui, svorio reguliavimo, fizinės parengties, streso, hipertenzijos kontrolės,
priklausomybės nuo nikotino, alkoholio ir pan. Nurodyti tokių institucijų adresus, atsakingus asmenis ir jų telefonų
numerius, padėti pacientui juos surasti
5) Paaiškinti pacientui dietos ir kūno masės kontrolės svarbą ligos atsiradimui ir progresavimui , maisto produktų, kurių
sudėtyje yra riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, vartojimo kenksmingumą (reikia mažiau valgyti arba vengti raudonos mėsos,
pašalinti matomus riebalus, odą, nevalgyti daugiau kaip 2 kiaušinių per savaitę, pieno produktus vartoti ne didesnio kaip 1
proc. riebumo, maistą ne kepti, bet virti arba troškinti, nevartoti riebių konditerijos ir kitų gamintų: tortų, pyragaičių,
bulvinių traškučių, kepintos juodos duonos).
6) Suprantamai paaiškinti gydytojo paskirtų vaistų gydomąjį ir pašalinį poveikį, reguliaraus jų vartojimo svarbą, kokiems
reiškiniams atsiradus, reikėtų kreiptis į gydytoją ar slaugytoją. Svarbiausia - negąsdinti ligonio ir neprišnekėti per daug,
todėl tokio pokalbio turinys turi būti aptartas su gydytoju ir kitais slaugytojais, informacija turi būti bendra, standartizuota
pagal specialistų rekomendacijas. Patartina gydymo įstaigoje turėti tokios informacijos aprašus, patvirtintus skyriaus vedėjo
ir administracijos.
7) Įtraukti paciento artimuosius į mokymo procesą, įsitikinti, ar pacientas suprato ir įsidėmėjo jam suteiktas žinias, parūpinti
instrukcijas raštu.
Informacija apie ŠN
 Lėtinio širdies nepakankamumo esmė pacientui paaiškinama trumpai ir suprantamai. Naudojama specialistų parengtą
mokslo populiarinimo literatūra; skyriuje ar poliklinikoje nuolat turėti brošiūrų, žinių populiarinimo knygelių, plakatų,
piešinių, diagramų, specialių garso ar vaizdo įrašų, jiems demonstruoti reikalingos technikos.
 Paaiškinama ir reguliariai primenama apie pagrindinius lėtinių širdies ligų ir ŠN veiksnius: nutukimą, hiperlipidemiją,
rūkymą, hipodinamiją, hipertenziją, stresą. Pokalbių turinys suderinamas su gydytoju. Nuolat pasitikslinama, ar pacientas
supranta. Negąsdinama ir negrasinama Sergant ŠN, kojos būna šaltos ir pamėlusios, kojų oda sausa ir pleiskanojanti. Patarti
tinkamai prižiūrėti kojas: laikyti jas Šiltai, mūvėti vilnonėmis puskojinėmis, nesužeisti, neveržti kojų gumomis, timpomis,
vengti ilgo vaikščiojimo, dažniau laikyti kojas pakėlus.
 Paaiškinama dietos svarba ligos atsiradimui ir progresavimui. Na ir druskos vartojimą sumažinti iki 3 g/p (gaminant
papildomai nesūdyti maisto, nevartoti rūkytų, sūdytų, raugintų, konservuotų, keptų produktų, maisto koncentratų,
pramoninių būdu paruoštų prieskonių ir padažų). Primenama, kad valgomojoje druskoje yra tik 40 proc. natrio. Vartoti
valgomosios druskos pakaitalus, prieskonines žoles.
 Prieš išgeriant širdį veikiančius glikozidus (digoksiną, izolanidą) išsitirti pulsą, prieš tai 5 minutes pabuvus ramiai. Jei pulsas
tapo nereguliaresnis, sulėtėjo daugiau kaip 60 k./min. arba padažnėjo daugiau kaip 120 k./min., prieš vartojant vaistą
pasitarti su gydytoju. Jei pasireiškia širdį veikiančių glikozidų šalutinis poveikis (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, regos
sutrikimai), nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 diuretikus vartoti vieną ryte, kad išvengti dažno naktinio šlapinimosi. Vartodamas diuretikus, kiekvieną dieną tuo pačiu
metu pasisverti ir pildyti kūno masės kontrolės dienyną. Reguliariai skaičiuoti ir registruoti pašalintų ir suvartotų skysčių
kiekį, nes vartojant diuretikus ir nepakankamai skysčių, gali greitai išsivystyti organizmo dehidratacija. Vartojant diuretikus,
atsargiai keltis iš lovos ir keisti kūno padėtį, jei tada jaučiamas galvos svaigimas ir silpnumas. Vartojant kalio pasišalinimą
skatinančius diuretikus (hipotiazidą, furozemidą), jei nėra kontraindikacijų, vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose yra
daug K: apelsinų sulčių, abrikosų, razinų, figų, datulių, bananų. Vengti gausiai kalio prisotintų maisto produktų ir nevartoti
druskos pakaitalų su kaliu, jei geriami kalį sulaikantys diuretikai (triamterenas, spironolaktonas). Nedelsiant kreiptis į
gydytoją atsiradus šalutiniam diuretikų poveikiui: kai svorio netekimas didesnis kaip 5-6 kg per savaitę, vargina troškulys,
silpnumas, sąmonės pritemimas ar alpimai, raumenų silpnumas ir traukuliai, pykinimas, vėmimas, nereguliarus, labai
padažnėjęs arba labai suretėjęs pulsas.
 nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
1) kūno masė per dieną didėja 2 kg ir >;
2) atsirado ir didėja kojų patinimas, kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, šalutinis vaistų poveikis;
3) didėja silpnumas;
4) vargina gausus naktinis šlapinimasis.
 Fizinis aktyvumas didinamas pamažu ir tik tiek, kiek yra toleruojamas. Nutraukti bet kokį fizinį aktyvumą, jei pajuntamas
stipresnis dusulys, krūtinės skausmas, silpnumas. Seksualinis aktyvumas: vengti lytinių santykių ligos paūmėjimo metu, juos
reikėtų atlikti ne anksčiau kaip praėjus 2 valandoms po valgio ir alkoholio vartojimo, pasirinkti mažo fizinio įtempimo pozas.
Sunkesniais atvejais galima patarti naudoti portatyvinį deguonies terapijos aparatą.