Kvėpavimo organų ligos

Prisiminkime anatomiją (1)

Prisiminkime anatomiją (2)
 Anatominiai, fiziologiniai
kvėpavimo sistemos kitimai
senstant
 Bendrieji senėjimo procesai pakeičia kaulinį krūtinės ląstos skeletą, kvėpavimo
raumenis, kvėpavimo takus ir kvėpavimą reguliuojančią nervų sistemą.

Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2008. p. 283.
ISBN 978-9955-686-88-0
Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas: UAB Vitae Litera.
2009. p. 288. 978-9955-920-64-9
 • Dėl distrofinių krūtinės ląstos pokyčių vystosi
stuburo kifozė, deformuojasi krūtinės ląsta.

Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2008. p. 283.
ISBN 978-9955-686-88-0
Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas: UAB Vitae Litera.
2009. p. 288. 978-9955-920-64-9
  atrofuojasi bronchų raumeninės skaidulos;
 nusilpsta bronchų peristaltika;
 nusilpsta kosulio refleksas;
 sutrinka bronchų drenažinė funkcija.

Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2008.
p. 283. ISBN 978-9955-686-88-0
Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas: UAB Vitae
Litera. 2009. p. 288. 978-9955-920-64-9
 • Dėl morfologinių stuburo ir šonkaulių pokyčių
pagyvenusio žmogaus krūtinės ląsta
deformuojasi ir tampa panaši į statinę, kurios
apatinis skersmuo platesnis.

Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2008. p. 283.
ISBN 978-9955-686-88-0
Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas: UAB Vitae Litera.
2009. p. 288. 978-9955-920-64-9
Pagyvenusio amžiaus žmonių kvėpavimo sistemos pokyčiai
Kvėpavimo funkcija Patofiziologiniai pokyčiai Klinika
Plaučių apsauginiai Blogėja mukociliarinis klirensas. ↓ bronchų sekreto evakuacija.
mechanizmai Mažėja kosulio refleksas. ↓ atsparumas infekcijai.
Mažėja humoralinis ir ląstelinis ↑ aspiracijos rizika.
imunitetas.
Mažėja IgA produkcija. Miego metu dažnėja apnėjos epizodai,
mažėja oksigenacija.
Miegas ir Mažėja plaučių ventiliacija. ↑ aspiracijos rizika.
kvėpavimas Mažėja kvėpavimo raumenų Knarkimas
tonusas.
Mažėja kvėpavimo jautrumas. Maksimalaus deguonies sunaudojimo ↓.
Kvėpavimo lavinimas Kvėpavimo raumenų nusilpimas. Kvėpavimo funkcijos ir raumenų
treniruočių efektyvumo sumažėjimas.
Kvėpavimo raumenų masės Padidėjęs kvėpavimo dažnis.
sumažėjimas
Kvėpavimo raumenų darbo Sumažėjusi bendroji plaučių talpa.
efektyvumo sumažėjimas.

Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2008. p. 283. ISBN 978-9955-
686-88-0
Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V. ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas: UAB Vitae Litera. 2009. p. 288. 978-
9955-920-64-9
Kvėpavimo takų ligų rizikos veiksniai
 Kvėpavimo takų ligų rizikos veiksniai (1)
• Žiedadulkės (varpinės žolės; medžiai, piktžolės);
• Mikroskopiniai grybai (pelėsiai);
• Gyvūnų alergenai (namų dulkių erkės; tarakonai,
katės ir šunys, graužikai, arkliai ir karvės,
paukščiai).
• Profesiniai alergenai (grūdai ir miltai, lateksas,
antibiotikai, cheminės medžiagos).
• Maisto alergenai.
Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-8053-
04-3
Kvėpavimo takų ligų rizikos veiksniai (2)
• Virusinė infekcija (pvz., rinovirusinė,
adenovirusinė, gripo, Herpes simplex)
• Bakterinė infekcija (pvz., streptococcus
pneumoniae, Haemophilus influenzae)
• Peršalimas
• Nuovargis
• Sąlytis su kenksmingomis medžiagomis (pvz.,
augalinės ir mineralinės dulkės, amoniakas,
chloras)
Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-
26-2.
Kvėpavimo takų ligų rizikos veiksniai (3)

• Rūkymas (ir pasyvus);

• Oro užterštumas;
• Klimatas (šaltis, drėgmė, rūkas, debesuotumas);
• Socialinės problemos (alkoholizmas,
badavimas);
• Dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos;
• Sutrikęs kvėpavimas pro nosį.
Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-
26-2.
 Kvėpavimo takų ligų rizikos veiksniai (4)
• Vyresnis kaip 65 metai amžius,;
• Ilgai vartojantys GKS (daugiau kaip 20 mg per parą) ir
citostatiniai vaistai;
• Sutrikusi sąmonė, psichikos liga;
• Sutrikęs rijimas, aspiracija;
• Širdies nepakankamumas;
• CD;
• Kepenų ar inkstų liga;
• Dirbtinė plaučių ventiliacija;
• Tracheostoma.
Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-
80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-
9955-884-26-2.
Sloga (rinitas)
 Ligos apibrėžtys
• Rinitas diagnozuojamas, pasireiškus dviem išvardintiems
simptomams (nosies užgulimas, čiaudulys ir nosies varvėjimas)
vieną valandą arba daugiau per dieną ir trunkantis 2 savaites arba
daugiau.
• Alerginis rinitas – nosies gleivinės liga, kurią sukelia
imunoglobulino E išprovokuotas uždegimas po kontakto su
alergenu nosies gleivinėje.
• Alerginį rinitą sukelia įkvėpti alergenai, iš jų pagrindiniai yra
žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų
epitelis ir kt.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-8053-04-3
Ustinavičienė R., Želvienė A. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: ligotumas ir tendencijos. Prieiga per
internetą:http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje.pdf [žiūrėta 2018-08-10]
Jassar. Rhinitis Guidelines. Prieiga per internetą: https://www.hey.nhs.uk/wp/wp-content/uploads/2017/09/rhinitis.pdf [žiūrėta 2018-
08-10]
 Rinitas yra skirstomas į:
 alerginį (sezoninis, nuolatinis);
 infekcinį (ūminis, lėtinis);
 kitos formos (medikamentinis, emocinis,
fizinių/cheminių dirgiklių sukeltas, hormoninis
ir kt.).

Jassar. Rhinitis Guidelines. Prieiga per internetą: https://www.hey.nhs.uk/wp/wp-content/uploads/2017/09/rhinitis.pdf [žiūrėta 2018-

08-10]
 Ligos paplitimas (1)
Įprastai ši alergija paveikia suaugusiųjų ir vaikų
populiaciją panašiai.

10–30 proc. 20–40 proc.

Ustinavičienė R., Želvienė A. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: ligotumas ir tendencijos. Prieiga per
internetą:http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje.pdf [žiūrėta 2018-08-10]
Ligos paplitimas Lietuvoje (2014 m.) (2)
• Lietuvoje pastebima kitokia tendencija: 2014
metais iš 36738 sergančiųjų alerginiu rinitu,
25148 buvo vaikai, t. y. apie 70 proc. sergančiųjų
šia liga buvo asmenys iki 18 metų amžiaus.
• Vyrai alerginiu rinitu serga dažniau, nei moterys,
tačiau apie 20-tuosius gyvenimo metus rodikliai
susilygina.
• Ligotumas alerginiu rinitu 2014 m. buvo didesnis
mieste.
Ustinavičienė R., Želvienė A. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: ligotumas ir tendencijos. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje.pdf [žiūrėta 2018-08-10]
 Rinito simptomai
 Rinorėja;
 Nosies niežulys;
 Čiaudulys;
 Nosies užburkimas.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-
8053-04-3
 Rinito gydymas (medikamentinis) (1)
• Antihistamininiai (pvz., Loratadinas);
• Dekongestantai, kurie mažina nosies paburkimą,
užgulimą (pvz., Vibrocil).

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-
8053-04-3
Rinito gydymas (nemedikamentinis) (1)

 Alergenų vengimas;
 Imunoterapija;
 Operacija;
 Pacientų mokymas.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-
8053-04-3
 Rinito gydymas (nemedikamentinis) (2)
• Alergenų vengimas:
 Čiužinius ir pagalves apvilkti alergenams nepralaidžiais
užvalkalais;
 Patalynę skalbti >55 OC temperatūroje ir nepralaidžius erkėms
paviršius drėgnai valyti kas 1-2 savaites;
 Kilimines grindų dangas pakeisti linoleumu ar medinėmis
grindimis;
 Pašalinti nereikalingus, dulkes kaupiančius daiktus;
 Pašalinti minkštuosius žaislus;
 Minkštuosius baldus keisti odiniais, viniliniais ar plastikiniais;
 Drabužių nedžiovinti ant radiatorių, nenešiojamus laikyti ne
miegamajame.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-
8053-04-3
 Rinito gydymas (nemedikamentinis) (3)
• Žiedadulkių vengimas:
 Vengti vietų, kuriose yra daug žiedadulkių., pvz., pievų, ir
einant į lauką vidurdienį, kai žiedadulkės pakilusios aukštai į
atmosferą, o ne ankstų rytą ar vakare, kai jos kyla ar leidžiasi;
 Mašinų langus reikia laikyti uždarytus;
 Po kontakto su žiedadulkėmis gali apsaugoti dušas ir plaukų
trinkimas;
 Miegamojo langus reikia uždaryti ankstų vakarą.
 Skalbiniai taip pat turėtų būti sunešti į vidų prieš pavakarę, kol
ant jų dar nenusėdusios žiedadulkės.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-
609-8053-04-3
Rinito gydymas (nemedikamentinis) (4)

• Imunoterapija
• Alergenui specifinė imunoterapija (vakcinacija
alergenais) atliekama reguliariai po oda
leidžiant alergenų, norint sumažinti alerginį
įsijautrinimą ir kartu akių, nosies, bronchų
simptomus.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-
609-8053-04-3
Rinito gydymas (nemedikamentinis) (5)

• Prieš pradedant imunoterapiją privalu:

 Nustatyti tikslų alergeną atliekant odos dūrio
testus ir specifinius IgE.
 Anamnezėje turi aiškiai atsispindėti, kad
konkretus alergenas sukelia simptomus.

Scadding G.K., Fokkens W. J. Rinitas. Vilnius: Nacionalinis medicinos mokymų centras. 2012. p. 120. ISBN 978-609-
8053-04-3
Ūminis bronchitas – lot. bronchitis
acuta
 Ligos apibrėžtys
• Ūminis bronchitas – tai ūminis įvairios etiologijos,
dažniausiai infekcinis, apatinių kvėpavimo takų
uždegimas.
• Ūminis infekcinis bronchitas – tai dalis ūminės
virusinės respiracinės infekcijos, prasidedančios
bendru negalavimu, sloga, nedideliu karščiavimu,
raumenų ir nugaros skausmu.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-
884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN
978-9955-884-26-2.
 Ūminio bronchito paplitimas
 Serga 4-8 proc. gyventojų.
 Būdingas sezoniškumas.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-
9955-884-80-4.
 Ūmaus bronchito simptomai (1)
• Sausas varginantis kosulys;
• Skausmas krūtinkaulio srityje;
• Vėliau gali atsirasti skreplių;
• Ligoniai karščiuoja 3-5 dienas;
• Kosti 7-10 dienų.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Ūmaus bronchito simptomai (2)
• Pagal vyraujančius simptomus galima skirti tris
klinikines ūminio bronchito formas.
• Pirmoji klinikinė forma – pagrindinis simptomas
yra sausas varginantis kosulys.
• Antroji klinikinė forma – pagrindiniai simptomai
yra kosulys ir po kelių dienų nuo ligos pradžios
atsiradęs skrepliavimas.
• Trečioji klinikinė forma – pagrindinis simptomas
yra dusulys, nulemtas bronchų obstrukcijos.
Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Gydymas (1)
Simptominis.
Rekomenduojama:
• Gerti daug šiltų skysčių;
• Karščiuojančiam ligoniui skiriamas namų
režimas, poilsis. Kai temperatūra aukšta ir
ligonis ją blogai toleruoja, skiriama
antipiretikų;
• Varginant sausam kosuliui, keletą dienų gali
būti skiriama kosulį slopinančių vaistų (pvz.:
oxeladin grupės);
Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Gydymas (2)
• Jei produktyvus kosulys, skrepliai pūlingi gali
būti skiriami mukolitikai (acetilcisteinas,
ambroxolum);
• Kai kosulys užsitęsęs (3-4 sav. ir (ar) yra
padidėjęs bronchų reaktyvumas, gali būti
skiriama inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų,
pvz., Salbutamol.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Gydymas (3)
• Kai yra bronchų obstrukcijos sindromas,
gydoma kartu su inhaliuojamaisiais
gliukokortikosteroidais skiriama bronchus
plečiančių vaistų.
• Esant pūlingiems skrepliams, užsitęsusiam
karščiavimui, skiriami antibiotikai
(amoksicilinas, makrolidai ar II kartos
cefalosporinai)

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Komplikacijos

• Ūminis kvėpavimo • Bronchopneumoniją,

nepakankamumas. • Lėtinį bronchitą.

Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
Lėtinis bronchitas (lot. bronchitis chronica)
 Ligos apibrėžtis
• Lėtinis bronchitas – tai patologinė būklė,
kuriai būdinga ne mažiau kaip dvejus metus iš
eilės ne trumpiau kaip po 3 mėnesius
(nebūtinai iš eilės) daugumą dienų
pasikartojantis kosulys ir skrepliavimas,
nepaaiškinami kitomis priežastimis.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Lėtinio bronchito paplitimas
Manoma, kad lėtiniu bronchitu serga 15 – 25 proc.
vidutinio amžiaus vyrų ir 5-8 proc. moterų.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
 Klinikiniai simptomai
• Nuolatinis kosulys ir skrepliavimas;
• Karščiavimas;
• Bronchų obstrukcija.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 Lėtinio bronchito gydymas
• Gydymo veiksmingumas priklauso nuo to, ar
ligonis meta rūkyti, ar neturi sąlyčio su
kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis.
• Ligai paūmėjus, skiriama gerti daugiau šiltų
skysčių.
• Kai yra klinikinis poreikis, skiriama antibiotikų,
bronchus plečiančių vaistų ar inhaliuojamų
gliukokortikosteroidų

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
LOPL- lėtinė obstrukcinė plaučių liga
 LOPL apibrėžtys
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai
liga, pasireiškianti nevisiškai išnykstančia
kvėpavimo takų obstrukcija.
• Tai liga, kuriai būdinga nuolatinė kvėpavimo
takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja
ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir
plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas
žalingas daleles ar dujas.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL paplitimas
• Tikslus sergamumas LOPL nežinomas, tačiau
manoma, kad LOPL serga 4-6 proc. vyrų ir 1-3
proc. moterų.
• Kasmet pasaulyje nuo LOPL miršta apie 3
milijonai žmonių.
• LOPL daugelyje šalių užima ketvirtą vietą tarp
dažniausių mirties priežasčių.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL simptomai (1)
• Ligos pradžioje asmenys, sergantys LOPL,
dažniausiai tik kosti ir skrepliuoja. Skrepliai
paprastai yra gleivingi ir tąsūs.
• Sutrikus kvėpavimo organų funkcijoms,
daugelis pacientų tuo nesiskundžia.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL simptomai (2)
• Ankstyvoje LOPL stadijoje dusulys būna tik
esant dideliam fiziniam krūviui. Gali būti
spaudimo krūtinėje pojūtis.
• Vėlyvoje LOPL stadijoje dusulys prasideda nuo
menkiausio fizinio krūvio, tačiau žmogus,
būdamas ramios būsenos, dažniausiai jaučiasi
patenkinamai.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL gydymas (1)
• Rūkymo atsisakymas;
• Mokyti ligonius pažinti pirmuosius ligos
paūmėjimo požymius;
• Skatinti pacientus būti fiziškai aktyviems (≥ 2 val.
per savaitę vaikščioti);

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL gydymas (2)
• Bronchus plečiantys vaistai, pvz., Salbutamolis;
• Gliukokortikosteroidai, pvz., Flixotide;
• Mukolitikai;
• Nuolatinis gydymas deguonimi;
• Reabilitacija: fizioterapijos procedūros,
kvėpavimo gimnastika ir fizinės treniruotės.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
 LOPL gydymas (3)
• Pacientas turi išmokti tinkamai naudotis
inhaliatoriais, vartoti tik skirtą vaistų dozę,
žinoti galimus vaistų šalutinius poveikius,
laikytis rekomenduojamo vaistų vartojimo
grafiko.

Danila E., Zablockis R., Gruslys V. ir kt. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios. 2015. p. 988. ISBN 978-9955-884-80-4.
Abraitienė A., Ališauskas J., Ambrozaitis A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: Vaistų žinios. 2010. p. 796. ISBN 978-9955-884-26-2.
Ar žinote, kaip reikia taisyklingai
naudoti inhaliuojamuosius
vaistus???
Slaugytojos atliekančios pacientams inhaliacijas, būtinai turi
žinoti inhaliatorių naudojimo taisykles:
1. Inhaliuoti reikia ramioje aplinkoje nesiblaškant nei
pokalbiais, nei skaitymu.
2. Inhaliacines procedūras negalima atlikinėti iškart po
valgio arba fizinio darbo.
3. Esant nosies ertmės, nosies ančių ir ryklės susirgimams,
inhaliacijos metu po įkvėpimo daryti iškvėpimą pro nosį be
jokios įtampos.
4. Esant gerklės, ryklės, trachėjos ir bronchų
susirgimams inhaliacijos metu po įkvėpimo pro
burną būtinai reikia 2 sek. sulaikyti kvėpavimą,
po to padaryti pilną ramų iškvėpimą pro nosį.
5. Po inhaliacijos reikia ilsėtis 10 – 15 min.
6. Po inhaliacijos valandą negalima dainuoti,
rūkyti, valgyti ir kalbėti.
 Pacientų pasakojimai apie ligą
• https://www.youtube.com/watch?v=luX1LcSy
Hm0
;
• https://www.youtube.com/watch?
v=wkwfqS05xko
Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai
ūminis infekcinis plaučių audinio
uždegimas, kai mikroorganizmams
patekus į plaučius, alveolėse susikaupia
edeminio skysčio ir uždegiminių ląstelių.
 Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai
ūminis infekcinis plaučių audinio
uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių
mikroorganizmų plaučių alveolėse
susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių.
 Statistika
 Europos šalyse visuomenėje įgytos
pneumokokinės pneumonijos sudaro apie
25 proc. visų pneumonijų ir viršija kitų
sukėlėjų (pvz., H. influenzae, M.
pneumoniae, Ch. pneumoniae) sukeltas
pneumonijas.
Pneumokokine pneumonija serga nuo 5 iki
10 iš 1000 pacientų, besigydančių asmens
sveikatos priežiūros įstaigoje nuo kitų ligų.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
intensyvios terapijos skyriuose
pneumokokine pneumonija serga nuo 5 iki
20 proc. pacientų.
 Pneumonijos klasifikacija
PagalKlinikinė
eigą pneumonija
klasifikacija:
skirstoma į
1) Nesunkią
 Visuomenėje (diagnozuojama,
įgyta pneumonija;
kai nėra sunkios eigos
 pneumonijos
Su sveikatos požymių);
priežiūra susijusi pneumonija;
2)
 Sunkią.
Hospitalinė pneumonija.
 Dirbtinai ventiliuojamų asmenų pneumonija.
Visuomenėje įgyta pneumonija.
Diagnozuojama žmogui, susirgusiam ne ligoninėje
arba slaugos namuose.
Kaip galėtumėte apibrėžti su sveikatos
priežiūra susijusią pneumoniją?
Su sveikatos priežiūra susijusi
pneumonija. Yra tuomet, kai asmuo per
pastaruosius 3 mėnesius ne trumpiau kaip 2
paroms paguldytas į ligoninę, gyvena
slaugos namuose, per pastarąjį mėnesį jam
buvo švirkščiama į veną antibiotikų, taikyta
chemoterapija, buvo gydoma žaizda,
atliekama hemodializė;
Hospitalinė pneumonija. Hospitaline
pneumonija vadinama, kai susergama ne
anksčiau kaip po 48 val. nuo
hospitalizavimo.

Dirbtinai ventiliuojamų asmenų

pneumonija. Diagnozuojama praėjus ne
mažiau kaip 48 val. nuo plaučių ventiliacijos
pradžios.
 Etiologija (1)
 Ūminė virusinė
respiracinė infekcija;
 Rūkymas;
 Lėtinės plaučių ligos;
 Alkoholizmas;
 Daugiau kaip 65 m.;
 Imunodeficitinės būklės;
 Ilgai vartojami GKS ir
citostatikai;
 Sutrikusi sąmonė;
 Sutrikęs rijimas,
aspiracija;
 Širdies
nepakankamumas;
 CD;
 Stresas;
 Gastroezofaginis
refliuksas;
 Skrandžio rūgštingumą
mažinantys vaistai;
 Gyvenimas globos ir
slaugos namuose;
 Dirbtinė plaučių
ventiliacija;
 Tracheostoma.
 Etiologija (2)
 Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus
pneumoniae, Haemophilus influenzae,
Staphylococcus aureus.
 Plaučių uždegimo priežastimi gali būti ir
daugiau kaip vienas sukėlėjas. Tikimybė
susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik
nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus
organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos.
 Klinikiniai simptomai
 Karščiavimas (iki 38-39° ir daugiau, šaltkrėtis);
 Kosulys;
 Silpnumas;
 Mažesnis fizinis pajėgumas;
 Oro stoka esant įprastam fiziniam krūviui;
 Rečiau negausus epizodinis skrepliavimas;
 Kartais atsikosėjimas krauju;
 Krūtinės skausmas;
 Dusulys ramybės būsenoje;
 Tachikardija.
 Diagnostika (1)
Svarbiausi visuomenėje įgytos pneumonijos diagnostikos
kriterijai:
 Klinikiniai simptomai;
 Auskultuojant plaučius, girdėti smulkių drėgnų karkalų
arba krepitacija;
 Rentgeniniai plaučių infiltracijos požymiai (pirmąsias 48
val. nuo ligos pradžios rentgeninių plaučių infiltracijos
požymių gali nebūti);
 Kraujo tyrimas: leukocitozė ir leukocitų nuokrypis į kairę,
padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis
baltymas.
Rentgenologinis tyrimas
 Diagnostika (2)
 Kai plaučių uždegimas sunkus, gali būti
atliekamas kraujo pasėlis (kraujas
pasėjamas į specialias terpes, kur
auginamas ligos sukėlėjas).
 Svarbus skreplių tyrimas, jame ieškoma
ligos sukėlėjų, nustatomas jų jautrumas
antibiotikams ir tuomet parenkamas
labiausiai tinkantis vaistas.
 Komplikacijos
 Plaučių kvėpavimo
Ūminis pūlinys; nepakankamumas;
 Bakterieminis
Eksudacinis pleuritas;
šokas, sepsis;
 Respiracinio distreso sindromas;
Empiema;
 Meningitas;
 Perikarditas;
 Endokarditas.

Pleuritas – krūtinplėvės (pleuros) uždegimas.

Empiema yra būklė, kai pūliai iš infekuotų audinių ir skysčių patenka ir renkasi į kūno ertmę.
 Gydymas
Svarbiausi pneumonijos gydymo komponentai:
 Antibiotikų terapija;
 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
 Temperatūrą mažinantys vaistai;
 Pakankamas šiltų skysčių vartojimas;
 Deguonies terapija;
 Sunkiai sergantiems, gulintiems ligoniams
trombinės embolijos profilaktikai skiriama mažos
molekulinės masės heparino.
 Išvardinkite 3 plaučių
pneumonijos profilaktikos
priemones.
 Profilaktika

Pneumonijos profilaktiką sudaro:

 tinkama higiena;
 kosintys asmenys turi dėvėti medicinines
kaukes;
 vakcina nuo gripo.
Bronchų astma
Bronchų astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga.

Uždegiminiame procese dalyvauja įvairios ląstelės, pvz., putliosios

ląstelės, eozinofilai ir T limfocitai.

Dėl lėtinio uždegimo didėja bronchų reaktyvumas (jautrumas)

įvairiems dirgikliams. Atsiranda išplitusi įvairaus laipsnio dažniausiai
grįžtamoji kvėpavimo takų obstrukcija, pasireiškianti dusulio
ir (ar) kosulio priepuoliais, ypač naktį ir paryčiais,
praeinančiais savaime ar gydant.
 Paplitimas
 Pasaulyje yra apie 5 proc. sergančiųjų BA, Lietuvoje šia liga serga
apie 3 proc. gyventojų.

 Pagyvenę ir vyresnio amžiaus sudaro apie 44 proc. visų sergančiųjų

BA.

 Manoma, kad iki 2025 m. astma sirgs apie 400 milijonų žmonių.

 Nuo astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus.

Nemažai šių mirčių būtų galima išvengti, jei pacientai laiku kreiptųsi
pagalbos ir būtų tinkamai gydomi.
 Etiologija
BA etiologija tiksliai nežinoma, todėl sergamumas ja didėja

Išoriniai veiksniai:
Vidiniai veiksniai:


 Neinfekciniai alergenai:
Įvairūs paveldimi, įgimti ardulkės, vaistai, pramoniniai
įgyti biologiniai teršalai,
defektai. Jie pakeičia
žiedadulkės, erkių ir kitų
organizmo imunitetą, gyvūnų alergenai;
endokrininę ir vegetacinę nervų sistemas.


 Infekciniai alergenai
Pažeidimą skatina (bakterijos,
fizinis virusai, pelėsių
krūvis, infekcija, grybeliai);stresas.
psichoemocinis

 Mechaniniai ir cheminiai dirgikliai (rūkymas, gastroezofaginis

refliuksas.
 Klasifikacija

BA klasifikuojama pagal etiologinius veiksnius:

 Egzogeninė (alerginė) bronchų astma

 Endogeninė (nealerginė) bronchų astma

 Profesinė bronchų astma

 Aspirininė

 Mišri
 BA PATOGENEZĖ

(1) Lėtinis nuolatos persistuojantis kvėpavimo takų uždegimas.

(2) Grįžtamoji bronchų obstrukcija (bronchų spazmas, gleivinės

edema, bronchų hipersekrecija).

(3) Negrįžtami struktūriniai kvėpavimo takų pokyčiai.

 Klinika (1)
 Liga gali prasidėti bet kurio amžiaus žmonėms, bet dažniausiai
vaikystėje ir jaunystėje.
 BA simptomų gali būti tik naktį ar tik dirbant (dėl padidėjusio fizinio
krūvio, kontakto su darbo aplinkoje esančiais dirgikliais).
 Paciento, kurio ligos eiga sunkesnė, gali epizodiškai kosėti,
skrepliuoti, dusti fizinio krūvio metu.
 BA priepuoilis (paūmėjimas) prasideda staiga. Pasireiškia itin stiprus
dusulys, labai pasunkėjus iškvėpimui (ekspiracinis dusulys).
 Kelias paras iki sunkaus priepuolio sumažėja paciento fizinis
pajėgumas, jis naktį prabunda nuo oro stokos, padidėja bronchus
plečiančių vaistų poreikis.
 Sausas varginantis kosulys (neproduktyvus, dažniau naktinis).
Atkosima nedaug gleivingų skreplių.
 Išryškėja veido cianozė.
 Švokščiantis alsavimas.
 Klinika (2)

 Priepuolio ištiktas pacientas sėdi tiesiai arba palinkęs į priekį.

 Kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys.

 Iškvėpimas yra ryškiai pailgėjęs.

 Įkvepinat krūtinės ląsta primena statinės formą.

KODĖL SUNKU KVĖPUOTI SERGANT
BA?
 Komplikacijos (1)
 Astminė būklė – užsitęsęs sunkus BA priepuolis, nepraeinantis nuo
įprastinio gydymo.
 Dėl prakaitavimo ir tachipnėjos pacientas netenka daug skysčių,
sutrinka drenažinė bronchų funkcija (bronchų sekreto pašalinimas),
dalis bronchų užsikemša tąsiu sekretu, susidaro „nebylaus plaučio“
zonų.
 Bendra paciento būklė pablogėja, nusilpsta kvėpavimo raumenys.
 Kvėpavimo judesiai pasidaro greiti, neefektyvūs.
 Didėja kvėpavimo nepakankamumas, progresuoja hipoksemija.
 Pacientas tampa mieguistas, pritemsta sąmonė.
 Gali ištikti hipokseminė koma.
 Dėl kvėpavimo centro paralyžiaus galima mirtis
 Komplikacijos (2)

 Obstrukcinė plaučių emfizema - Emfizema (sen. gr. emphysema

'išsipūtimas') – oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba
organuose.

 Pneumotoraksas - oro susikaupimas pleuros ertmėje.

 Ūminė plautinė širdis

 Obstrukcinė ar obturacinė plaučio skilties atelektazė

 Tyrimo metodai (1)
 Pagrindinis tyrimo metodas - spirometrija plaučių funkcijos
mėginys. Jis skirtas ligai diagnozuoti ir stebėti, diferencinei
diagnostikai bei gydymo efektyvumui įvertinti.
 Skreplių tyrimas - ↑ eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos kūnelių,
Kuršmano spiralių, Šarko –Leideno kristalų.
 Kraujo tyrimas – dažniausiai jokių patologinių kraujo pokyčių
nenustatoma. Gali būti ↑ eozinofilų skaičius, bendro ir specifinio IgE
kiekis.
 Krūtinės lląstos rentgenografija
 Alerginiai mėginiai
 Bronchoskopija
 Tyrimo metodai (2)

 Minimalus, bet pakankamai objektyvus kvėpavimo funkcijos rodiklis

yra PEF — didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis (litrais per 1
min.). Jis lengvai ir paprastai išmatuojamas pikmetru - PEF
matuokliu. Yra įvairių formų pikmetrų. Jais galima matuoti ir
lankantis pas gydytoją ir namie, siekiant sužinoti, ar gerai ligonis
kvėpuoja.
 Tyrimo metodai (3)
 Nustatykite rodyklę į nulinę padėtį. Atsistokite.
 Vienoje rankoje patogiai laikykite matuoklį, uždėkite kandiklį ir
pirštais nekliudykite rodyklei judėti.
 Maksimaliai greitai įkvėpkite pro atvirą burną. Greitai ir tvirtai
lūpomis apžiokite kandiklį, tik liežuviu neuždenkite jo angos.
Maksimaliai iškvėpkite visą orą vieną kartą kiek galima greičiau ir
stipriau; nesilenkite į priekį. Rodyklė pajudės ir sustos, bet jos
nelieskite, o raskite skaičių, ties kuriuo ji sustojo.
Tyrimo metodika (4)
 Tyrimo metodai (5)

 Užrašykite šį skaičių ant popieriaus. Pakartokite šiuos mėginius dar

du kartus: prieš tai grąžinę rodyklę į nulinę padėtį. Kaskart
užrašykite rodomą skaičių.

 Didžiausią (geriausią) rodiklį iš trijų įrašykite į astmos dienyną.

Tyrimo metodai (6)
 PEF-metrija
 https://www.youtube.com/watch?
v=jBCON5StYyI
 Odos mėginiai (1)
 Odos dūrio (Prick) mėginiai – kai specialia adatėle į vidinio dilbio
paviršiaus odą įduriamas ant jos užlašintas alergeno lašas.
Kiekvienam alergenui – atskiras lašiukas. Reakcija vertinama po 15
minučių: išmatuojamas toje vietoje susidaręs tam tikro dydžio
spuogelis. Šis tyrimas padeda nustatyti greitojo tipo alergines
reakcijas – nustatoma alergija žiedadulkėms, namų dulkių erkėms,
gyvūnų plaukams, pelėsinių grybeliams.

 Odos dūrio mėginiai gali būti atliekami su komerciniais –

gatavais alergeno ekstraktais, tačiau kai kurių jų jautrumas yra
per mažas, kad reakcija iškart išryškėtų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių,
mėsos alergenų. Tokiais atvejais atliekami vadinamieji dūrio
mėginiai su natūraliais alergenais (Prick-Prick testas), t. y. duriama į
obuolį ir į odą, į bananą ir į odą, į morką ir į odą ir kt.
 Odos mėginiai (2)
 Skarifikacinis testas (Scratch testas)
 Gali būti atliekamas medikamentų testavimui. Alergenų tirpalai
užlašinami ant vidinio dilbio paviršiaus odos ir specialia adata
įbrėžiamas odos paviršius.

 Odos lopo mėginiai – Epikutaninis testas.

 Padeda lėtojo tipo alerginėms reakcijoms nustatyti, įtariant alerginį
kontaktinį dermatitą. Ant nepažeistos nugaros odos 48 val.
užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su hipoalerginio metalo
dubenėliais, į kuriuos įdėta natūralių maisto alergenų.
 Tokiu būdu alergenus galima nustatyti kūdikiams bei įvairaus
amžiaus vaikams, dažniausiai jis taikomas mažiems vaikams.
Reakcija įvertinama 2 kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po
paros, praėjus iš viso 72 val. Tada lyginami po pirmo ir antro
vertinimo gauti rezultatai.
Odos mėginiai (6)
 Diagnostika

Liga diagnozuojama remiantis paciento nusiskundimais ir plaučių

funkcijos tyrimu (spirometrija).

BA reikia diferencijuoti nuo:

 Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos

 Ūminio ir lėtinio bronchito

 Laikinos bronchu obstrukcijos

 Bronchektazinės ligos
Gydymas (1)
 Gydymas (2)
Individualus ir pakopinis

 Medikamentinis gydymas.  Nemedikamentinis

Priepuolio metu ir tarp priepuolių gydymas
bronchų astmos gydymas skiriasi.
 Sukėlėjo vengimas.
Priepuoliui nutraukti vartojami
trumpai veikiantys bronchus
plečiantys vaistai, o tarp
priepuolių – uždegimą slopinantys
medikamentai, kartais derinant
juos su ilgo veikimo bronchus
plečiančiais vaistais.
Gliukokortikosteroidai,
kromoglikatai, antihistamininiai
vaistai, epinefrinas, citostatikai,
anti – IgE antikūnai, specifinė
imuno terapija.
 Alergeno vengimas (1)
 Alergenų galima išvengti laikantis specialistų rekomendacijų.
Pavyzdžiui, žmonėms, kurie alergiški žiedadulkėms, augalų žydėjimo
periodu rekomenduojama nakčiai uždaryti namų ir butų langus,
važiuojant uždaryti automobilio langus, vengti vaikščioti lauke apie
14 -16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia,
pasivaikščiojus lauke, nusiprausti po dušu, nedžiovinti lauke
drabužių, reguliariai vartoti paskirtus medikamentus.
 Laikant namuose šunį ar katę, reikėtų laikytis kelių taisyklių -
stengtis kuo ilgiau gyvūnus laikyti negyvenamosiose patalpose,
kartą per savaitę juos nuprausti, paglosčius gyvūną, būtinai
nusiplauti rankas. Ir, svarbiausia, neįleisti kačių ir šunų į miegamąjį.
 Alergeno vengimas (2)
 Labai veiksmingas alergenas yra namų dulkių erkės. Pagrindinis jų
maistas - nusilupusios žmogaus epidermio ląstelės, kurių prisikaupia
patalynėje ir minkštuosiuose balduose. Palankiausios sąlygos namų
dulkių erkėms gyventi ir daugintis yra 25-27 laipsnių Celsijaus
temperatūra ir didesnė nei 60 proc. oro drėgmė.

 Astmos priepuolius galima palengvinti dažnai ir gerai vėdinant

patalpas, dulkes valant drėgna šluoste, stengiantis, kad
gyvenamosiose patalpose būtų kuo mažiau kilimų ir minkštų baldų,
kuriuose gali gyventi namų dulkių erkės.
 Astminės būklės gydymas

 RITS širdies/kraujotakos ir plaučių funkcijos, vandens ir elektrolitų

pusiausvyros kontrolė
 Nuraminimas
 Sėdima padėtis
 Deguonies skyrimas
 Būtina užtikrinti, kad būtų vartojama pakankamai daug skysčių.
 Ligonis stengtųsi kvėpuoti nosimi arba įkvėptų per nosį, o iškvėptų
per sučiauptas lūpas – pagerinama alveolių ventiliacija.
 Medikamentinis, pvz., gliukokortikosteroidai.
 Astmos ir jos paūmėjimų profilaktika
(1)
 Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per
didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius.
 Gerinti darbo ir buities sąlygas.
 Vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
 Nebūti prirūkytose patalpose.
 Grūdinti ir stiprinti organizmą.
 Jei po fizinio krūvio pradedama dusti, prieš jį reikia įkvėpti bronchus
plečiančio vaisto.
 Visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma,
rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
 Astmos ir jos paūmėjimų
profilaktika (2)
 Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
 Atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir
kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
 Vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus
per parą), sportuoti. Ypač tinkami amžių
atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant
reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas, joga).
 Astmos dienynas

 Išmatuota didžiausia iškvėpimo srovė (litrais per sekundę l/sek.) dar

nieko nesako. Jos dydį būtina palyginti su asmeniniu geriausiu.
Tyrimas turi būti atliktas nesant ligos paūmėjimo.
 Dažniausiai būna pridėtas prie matuoklio.
 Matuokite PEF du kartus per parą tuo pačiu laiku ryte ir vakare apie
2 savaites. Didžiausias per tą laiką išmatuotas dydis ir bus paciento
geriausias PEF.
 Matavimų rezultatai turi būti žymimi tam skirtame dienyne.
Kvėpavimo nepakankamumas
 Apibrėžimas

 KVĖPAVIMO NEPAKANKAMUMAS (KN) – tai neadekvati dujų

apykaita plaučiuose, dėl kurios trūksta deguonies, o anglies
dioksidas iš jo pasišalina nepakankamai.

 KVĖPAVIMO NEPAKANKAMUMAS – tai tokia kvėpavimo sistemos

funkcinė būklė, kuri nelaiduoja normalios kraujo dujų sudėties
(normalau kraujo prisotinimo deguonimi ir pakankamo anglies
dioksido pasišalinimo iš kraujo) arba palaiko ją sustiprėjusia
kvėpavimo organų veikla įsijungus kompensaciniams
mechanizmams.

107
 KN KLASIFIKACIJA

 Išskiriamas ūminis ir lėtinis kvėpavimo

nepakankamumas.

108
 PRIEŽASTYS (1)

 KN sukelia įvairios ligos ir būklės.

Dažniausiai ir ryškiausią KN sukelia ūminės ir ypač lėtinės plaučių ligos.

KN gali prasidėti sutrikus kvėpavimo takų pralaidumui (dėl bronchų

spazmo).
sumažėjUs plaučių kvėpuojamasis paviršiui, sergant kvėpavimo organų
ligomis (pvz., lėtinis bronchitas, bronchinė astma);
susiaurėjus bronchų spindžiui (pvz., sergant plaučių vėžiu);
 pleuros ertmėje susikaupus skysčio arba oro (pvz., lūžus šonkauliams);
esant krūtinės ląstos pakitimams, iškrypus stuburui.

109
 PRIEŽASTYS (2)
KN gali atsirasti pažeidus smegenyse kvėpavimo centrą,
Įkvėpus nuodingųjų medžiagų (chloro, azoto organinių junginių),
Apsinuodijus vaistais (migdomaisiais ar narkotikais);
Nusilpus kvėpavimo raumenims arba ištikus jų paralyžiui.
 KN gali sukelti mažas deguonies kiekis atmosferos ore, kalnuose;
Mažas deguonies nešiko – hemoglobino kiekis kraujyje (anemija).

110
 SIMPTOMAI

 Dusulys
 Padažnėjęs kvėpavimas
 Apatija, mieguistumas
 Deformuota krūtinės ląsta
 Širdies ritmo sutrikimai, permušimai
 Tachikardija
 Cianozė
 Kalbos sutrikimas
 Priverstinė kūno padėtis

111
 LIGOS DAŽNIAUSIAI SUKELIANČIOS
ŪMINĮ KN

 Įvairios kilmės ūminis respiracinis distreso sindromas

 Pneumonija
 Plaučių arterijos trombinė embolija
 Ūminė kvėpavimo takų obstrukcija
 Pneumotoraksas
 Plaučių edema (pabrinkimas), ir kt.

112
 LIGOS DAŽNIAUSIAI SUKELIANČIOS
LĖTINĮ KN (2)

 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

 Bronchinė astma
 Bronchektazės
 Idiopatinis fibrozuojantis alveolitas
 Pneumokoniozės
 Kvėpavimo raumenų silpnumas ir kt.

Bronchektazės – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo
takų uždegimu, negrįžtamu bronchų spindžio išsiplėtimu.
Pneumokoniozė - tai lėtinės intersticinės plaučių ligos, prasidėjusios dėl ilgalaikio darbo dulkėmis užterštame ore, kuriame yra
didelė neorganinių dulkių koncentracija.
113
 LIGOS EIGA (1)
 Ūminis KN atsiranda greitai (pvz., į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui,
per bronchų astmos priepuolį) pasireiškia per kelias minutes ar
valandas, sukeldamas pavojų ligonio gyvybei.

 Lėtinis KN išryškėja pamažu (per kelis mėnesius, metus), dažnai dėl lėtinių
kvėpavimo organų ligų.

114
 LIGOS EIGA (2)

 Simptomai:
 ligonį vargina dusulys

 pamėlynuoja oda ir gleivinės

 padažnėja kvėpavimas

 dažnai plaka širdis

115
 LIGOS EIGA (3)

 Sunkiu atveju pažeidžiama centrinė nervų sistema:

 ligonis tampa apatiškas

 mieguistas


vėliau praranda sąmonę

 Ligos baigtis priklauso nuo ligos, sukėlusios kvėpavimo nepakankamumą,

ir deguonies trūkumo laipsnio.
 Deguonies trūkumas veikia daugelį organų, ypač jautrios smegenys,
širdis, kepenys, inkstai ir plaučių kraujagyslės.
 Esant ūminiam KN, skubiai nesuteikus pagalbos ligonis gali mirti.

116
 TYRIMAI (1)

 Auskultuojant - įvertinamas kvėpavimas, girdėti sausų arba drėgnų

karkalų, dažnesnis širdies plakimas.
 Svarbiausias tyrimas KN nustatyti – arterinio kraujo dujinė sudėtis
(sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis, sumažėjęs kraujo prisotinimas
deguonimi, padidėjęs parcialinis anglies dioksido slėgis).
 Esant lėtiniam KN, atlikus kraujo tyrimą (BKT) -↑ hemoglobino
koncentracija, eritrocitų skaičius, hemoglobino rodiklis,
 ↓eritrocitų nusėdimo greitis.

117
 Vaistų inhaliavimas per kaukę:
https://www.youtube.com/watc
h?v=7IyM2C-Hhfs

02/27/2021 118
Pleuritas (lot. pleuritis)

119
 APIBRĖŽIMAS

 PLEURITAS – tai įvairių ligų sukelta patologinė būklė, pasireiškianti

pleuros lapelių uždegimu.

 Pagal priežastį gali būti infekcinis ir neinfekcinis.

120
 ETIOLOGIJA

 Infekcinį pleuritą dažniausiai sukelia:

 Plaučių pneumonijos sukėlėjai;

 Plaučių pūlinio (absceso) sukelėjai;
 Tuberkuliozės mikobakterija tuberkuliozinis pleuritas.

121
 KLASIFIKACIJA

• Sausasis
• Eksudacinis
• Pūlingas (pūlinga empiema)

122
 SIMPTOMAI (1)
 SAUSOJO PLEURITO:
 Šono skausmas (pleuritinis), aštrus, duriantis, dažniausiai po pažastimi,
sustiprėjantis giliau įkvėpiant ar kosint.
 Sausas varginantis kosulys (pleuritinis), nes pleuros lapeliuose yra kosulio
receptorių.
 Sausojo pleurito atvejais rengeninis plaučių tyrimas gali būti mažai
informatyvus.

 EKSUDACINIO, PŪLINGO PLEURITO:

 Jaučiamas bukas skausmas šone, bet skausmo pacientas gali nejausti.

 Sausas kosulys, tačiau susikaupus daugiau skysčio pacientas nustoja kosėti.
 Susikaupus pleuros ertmėje daugiau skysčio, pacientas dūsta.

123
 SIMPTOMAI (2)
 EKSUDACINIS, PŪLINGAS PLEURITAS

 Pacientui būdinga priverstinė padėtis – dažniausiai guli ant nesveiko

šono, susikaupus daugiau skysčio – priverstinė sėdima padėtis.

 Gali būti stebima nesimetriška krūtinės ląsta, daugiau išsigaubusi

nesveikoje pusėje, išsigaubusi nesveikoje pusėje.

124
 GYDYMAS

 Medikamentinis:
- antibiotikai
- skausmą malšinantys vaistai

 Nemedikamentinis:
-pleuros ertmės punkcija – ištraukiamas skystis iš pleuros ertmės

125
SLAUGA
 Slaugos problema: Dusulys
(pablogėjusi kvėpavimo funkcija) (1)
 Priežastys: kvėpavimo judesių sumažėjimas, kvėpavimo takų obstrukcija,
pablogėjusi dujų apykaita plaučių audinyje.
 Slaugos tikslas: slaugos priemonėmis pagerinti kvėpavimo funkciją (arba sumažinti
dusulį).
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
  4-5 k/d, esant reikalui dažniau skatinti ligonį atsisėsti (arba pasodinti) pusiau
sėdimoje arba sėdimoje padėtyje (Favlerio padėtyje), pastatyti arčiau prie lovos
staliuką, kad pacientas galėtų atsiremti;
  keisti ligonio padėtį (vartyti) ne rečiau kaip kas 2 val. (jei ligonis pats gali –
patarti jam pačiam dažniau keisti kūno padėtį);
  Išmokyti ligonį kvėpavimo pratimų: gilus įkvėpimas ir iškvėpimas (apie 10 kartų),
oro pūtimas pro suspaustas lūpas (švilpimas), oro pūtimas pro vamzdelį į indą su
vandeniu; pūsti į portatyvinį spirometrą; patarti dažnai žiovauti ir giliai atsidusti.
Pratimus atlikti kas 2 val. Kontroliuoti, ar pacientas taisyklingai atlieka kvėpavimo
pratimus.
 Slaugos problema: Dusulys
(pablogėjusi kvėpavimo funkcija) (2)
  Skatinti pacientą ne rečiau kaip kas 2 val. gerai atsikosėti;
  Skatinti pacientą pakankamai vartoti šiltų skysčių (2-2,5l), jei
nėra kontraindikacijų.
  Pasirūpinti, tinkama oro cirkuliacija: kad palata būtų gerai
vėdinama, oras drėkinamas;
  Mokyti pacientą gausiai neprisivalgyti, nevalgyti vidurių
pučiančių produktų;
  Nuolat pacientui priminti, kad nerūkytų; paaiškinti, kokią žalą
kvėpavimo sistemai kelia rūkymas
  Tinkamai sugirdyti pacientui gydytojo paskirtus vaistus, pvz.,
bronchus ple2iantys, atsikos4jim1 lengvinantys.
  Prireikus pagal gydytojo paskyrimą atlikti deguonies terapiją;
  Paaiškinti pacientui apie raminamųjų vaistų neigiamą poveikį
kvėpavimui. (slopina kvėpavimo centrą)
 Slaugos problema: Kosulys ir
skrepliavimas (1)
Slaugos tikslas: palengvinti kosulį.
 Priežastys: šaltas oras, virusinė infekcija, kvėpavimo takuose
susikaupęs sekretas.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Užtikrinti, kad aplinkos oras būtų gaivus ir pakankamai drėgnas
(vėdinimas, oro drėkinimas);
 2) Patarti, kad pacientas vartotų daugiau šiltų skysčių (jei nėra
kontraindikacijų);
 3) Tinkamai duoti vaistus skatinančius atsikosėjimą arba
slopinančius kosulį (esant sausam dirginančiam kosuliui) pagal
gydytojo paskyrimus;
 4) Pamokinti kvėpavimo pratimų;
 Slaugos problema: Kosulys ir
skrepliavimas (2)
5) Patarti ne rečiau kaip kas 2 val. pakosėti, stengtis gerai atsikosėti
(patarti nesulaikyti kosulio).
6) Patarti atsikosėjus skreplius, išskalauti burną (parūpinti burnos
skalavimo skysčio);
7) Gausiai skrepliuojančiam pacientui parūpinti spjaudyklę su
dangteliu;
8) Paaiškinti, kad pacientas atkosėtų skreplių nenurytų, o išspjautų
skreplius į spjaudyklę;
9) Sekti skreplių pobūdį, pvz., pūlingi: nemalonaus kvapo, tiršti,
žalsvi. (atsiranda pratrūkus pūliniui į broncho spindį).
10) Nuolat pacientui priminti, kad nerūkytų; paaiškinti, kokią žalą
kvėpavimo sistemai kelia rūkymas.
 Slaugos problema: Karščiavimas
 Slaugos tikslas: normalizuoti paciento temperatūrą.
 Priežastys: bakterinė, virusinė infekcija, vėžys.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Matuoti kūno temperatūrą kelis kartus per dieną;
 2) Taikyti lovos režimą;
 3) Dažnai keisti paciento baltinius ir patalynę;
 4) Pasirūpinti geru palatos vėdinimu;
 5) Duoti daugiau šiltų skysčių;
 6) Vėsių drėgnų kempinių pažastyse ir kirkšnyse keitimas ne
rečiau kaip kas pusę valandos, reguliarus veido ir lūpų drėkinimas
vėsia kempinėle ar medžiagos gabalėliu. Esant hiperpiretinei
temperatūrai, suderinus su gydytoju, ligonis apklostomas vėsiomis
drėgnomis paklodėmis, keičiamomis kas 10 min.
 7) Pagal gydytojo paskyrimą sugirdyti antipiretikus.
Slaugos problema: Krūtinės skausmas
 Slaugos tikslas: numalšinti skausmą.
 Priežastys: ūmus bronchitas, plaučių uždegimas.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Nustatyti veiksnius ir aplinkybes, kurios didina ar mažina skausmą;
 2) Nustatyti skausmo pobūdį, intensyvumą;
 3) Nuraminti ligonį, paaiškinti, kad skausmas būdingas ligai;
 4) Paaiškinti pacientui, kad giliau kvėpuojant, kosėjant, krūtinę reikia apimti
rankomis arba šonus prispausti pagalvėmis, apjuosti rankšluosčiu arba paklode.;
 5) Padėti ligoniui užimti patogią padėtį, parūpinti kietą čiužinį, apkamšyti
pagalvėmis;
 6) Skatinti dažnai keisti padėtį;
 7) Ligonį atsargiai vartyti ir judinti, perspėti, kad vengtų staigių judesių, liemens
pasukimų;
 8) Ligonio dėmesį nukreipti pokalbiu, įdomiu užsiėmimu;
 9) Pagal gydytojo paskyrimus tinkamai duoti analgetikus.
 Slaugos problema: Nusilpimas
 Slaugos tikslas: slaugos priemonėmis sustiprinti ligonio sveikatą.
 Priežastys: LOPL, plaučių uždegimas, energijos pereikvojimas
kosint, karščiuojant, formuojantis piktybiniam navikui.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Tausoti ligonio energiją ir rūpintis pakankamu poilsiu: skatinti
ligonį dažniau ilsėtis, tyrimai ir kitos slaugos procedūros
planuojamos taip, kad ligoniui liktų laiko pailsėti; ribojamas
lankytojų skaičius; padedama pacientui apsitarnauti;
 2) Mokyti ligonį tausoti savo energiją; daiktai ant spintelės turi
būti lengvai pasiekiami;
 3) Paaiškinti pacientui, kad jis praneštų apie silpnumo požymius,
tuoj pat nutrauktų fizinį aktyvumą, pajutęs dusulį, tachikardiją ar
krūtinės skausmus;
 4) Tinkamai duoti gydytojo paskirtus organizmą stiprinančius
vaistus.
 Slaugos problema: Nusiminimas,
bloga nuotaika
 Slaugos tikslas: slaugos priemonėmis pagerinti ligonio nuotaiką
 Priežastys: informacijos apie ligą ir jos eigą stoka, ligos progresavimas, neįprasta
aplinka ligoninėje.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 Supažindinti ligonį su aplinka ir ligoninės režimu, su jį aptarnaujančiu personalu,
signalizacijos ir personalo iškvietimo sistema;;
 1) Supažindinti ligonį su aplinka ir ligoninės režimu, su jį aptarnaujančiu personalu;
 2) Užtikrinti pacientą, kad personalas netoli ir bet kuriuo laiku gali jam padėti;
 3) Elgtis su ligoniu ramiai, santūriai;
 4) Nuolat informuoti apie atliekamas slaugos procedūras, duodamus vaistus;
 5) Paskatinti paciento artimuosius dažniau jį lankyti.
 6) Nuolat akcentuoti teigiamus ligos eigos pokyčius ar simptomus.
 Slaugos problema: Svorio
sumažėjimas
 Slaugos tikslas: pagerinti apetitą ir sunormalizuoti paciento svorį.
 Priežastys: apetito stoka ir kt.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Stebėti kiek pacientas suvalgo maisto, nuolat priminti, kad jis per mažai valgo;
 2) Vertinti suvalgyto maisto kiekį, sudėtį, apytikrę energetinę vertę;
 3) Skatinti ligonio aktyvumą pagal galimybes, tam kad pagerėtų apetitas, dažnai
vaikščioti po palatą, koridorių, vartytis;
 4) Pasirūpinti tinkama burnos higiena prieš kiekvieną ir po kiekvieno maitinimo;
 5) Patarti pacientui valgyti dažnai ir po truputį / maitinti pacientą dažnai ir po
truputį;
 6) Ligoniui prieš valgį būtina 0,5 val. pailsėti;
 7) Pasiūlyti ligoniui tarp pagrindinių maitinimų papildomai truputį pavalgyti.
 8) Maistą patiekti švariuose, gražiuose induose.
 Slaugos problema: Nemiga
 Slaugos tikslas: pagerinti paciento miegą.
 Priežastys: baimė, nusiminimas, varginantis kosulys, nemalonūs ligos
simptomai, nepatogi kūno padėtis, nepažįstama aplinka, dažni tyrimai ir
procedūros, šalutinis vaistų poveikis ir kt.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Prieš miegą gerai išvėdinti palatą;
 2) Pasirūpinti, kad pacientas patogiai atsigultų;
 3) Patarti ir priminti pacientui, kad nemiegotų dieną, jei naktį sunku
užmigti;
 4) Paskatinti ligonį atsipalaiduoti vakare prieš miegą (pvz.; raminančios
literatūros skaitymas, švelnios muzikos klausymasis);
 5) Patarti, kad pacientas prieš miegą nevartotų kofeino turinčių gėrimų;
 6) Prieš miegą ligoniui patarti neprisivalgyti;
 7) Pagal gydytojo paskyrimą duoti pacientui vaistus gerinančius miegą.
 Slaugos problema: Infekcijos rizika
 Slaugos tikslas: išvengti infekcijos.
 Priežastys: sekreto sąstovis kvėpavimo takuose, imuninės organizmo sistemos
nusilpimais kt.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Nuolat stebėti šių rodiklių atsiradimą: t-ros pakilimą, šaltkrėtį, žalsvai gelsvus
skreplius, padažnėjusį pulsą, kvėpavimą, skausmingą šlapinimąsi, bet kurios kūno
vietos uždegimo požymius;
 2) Kruopščiai vykdyti ligonio asmens higienos procedūras, nuolat to mokyti
pacientą;
 3) Kruopšti slaugytojo asmens higiena;
 4) Kontroliuoti, kad ligonis neturėtų kontakto su infekuotais asmenimis;
 5) Nuolat gerinti kvėpavimo funkciją: kvėpavimo pratimai ir mankšta;
 6) Ypač atsargiai atlikti procedūras susijusias su rizika infekuoti ligonio organizmą
(injekcijos, kateterizavimas, kateterio priežiūra);
 7) Esant odos pažeidimo rizikai, taikomos pragulų profilaktikos priemonės.
 Slaugos problema: Sutrikęs rijimas
 Slaugos tikslas: slaugos priemonėmis palengvinti rijimą.
 Priežastys: burnos, ryklės, stemplės skausmas (dėl citostatinių vaistų);
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas ir stebėjimas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Patarti pacientui vengti sauso, kieto maisto, o valgyti skystesnį maistą;
 2) Patarti pacientui vengti produktų džiovinančių burnos gleivinę: labai
aštrių, rūgščių, sūrių produktų; tinka švelnūs gėrimai, plakta grietinėlė, želė
ir kt.;
 3) Patarti ligoniui gerti su šiaudeliu;
 4) Pasirūpinti tinkama burnos higiena;
 5) Patarti ligoniui dažnai skalauti burną vandeniu, tepti lūpas higieniniais
specialiai tam skirtomis priemonėmis;
 6) Kas dvi valandas skalauti burną truputį pasūdytu vandeniu gleivinės
uždegimui numalšinti.
 Slaugos problema: Žinių apie plaučių
ligas stoka (1)
 Slaugos tikslas: suteikti ligoniui pakankamai žinių, kad jis galėtų prisitaikyti prie
ligos, laikytųsi gydymo režimo, aktyviai dalyvautų slaugos procese.
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Paprastais, ligoniui suprantamais žodžiais paaiškinama ligos esmė; paaiškinami
pagrindiniai būdai, kaip sulėtinti ligos progresavimą (sveikatos stiprinimas: visavertis
baltyminis maistas, reikiamas vitaminų kiekis, pakankamas skysčių vartojimas – ne
mažiau kaip dešimt stiklinių per dieną, jei nėra kontraindikacijų, tinkamas poilsio
režimas, pakankamas fizinis aktyvumas);
 2) Ligonis išmokomas kvėpavimo pratimų;
 3) Jei ligonis vartoja teofilino ar eufilino tabletes, paaiškinama, kad gertų jas valgio
metu norint išvengti pykinimo, vėmimo, epigastriumo skausmų, vartotų lygiais laiko
tarpais;
 4) Ligonis išmokomas naudotis individualiais inhaliatoriais;
 Slaugos problema: Žinių apie plaučių
ligas stoka (2)

 Patariama vengti išorinių rizikos veiksnių (tabako dūmų, vengti didelių temperatūros
svyravimų stipraus vėjo, nesušalti kojų ir kt.);
 6) Supažindinti su kvėpavimo takų infekcijos profilaktika (išmokoma tinkamos
burnos higienos; patariama vengti bendrauti su infekuotais asmenimis, vengti didelių
žmonių susibūrimų, skiepytis nuo virusinės infekcijos ir kt.);
 7) Suteikiama informacijos apie visuomenines organizacijas ir sveikatinimo grupes
(pvz.:BA klubai);
 8) Paaiškinama, kad pacientas turi kreiptis pas gydytoją ar slaugytoją, jei pasikeitė
skreplių pobūdis – pagausėjo, pasikeitė spalva, jei vartojant AB po 3dienų skrepliai
nepašviesėjo, sunkėja kosulys, didėja nuovargis, silpnumas, jei ligonis peršalo,
prasidėjo karščiavimas, padidėjo vaistų poreikis, atsirado krūtinės skausmai, vaistų
perdozavimo požymiai.
 Slaugos problema: iš plaučių
kraujuojančio ligonio slauga
 Slaugos planas:
 I. Slaugos duomenų nustatymas.
 II. Slaugos veiksmai:
 1) Ligonį paguldyti pusiau sėdint (ar truputį pakelta galva) ant nesveiko
šono.
 2) Nepalikti ligonio vieno, skubiai iškviesti gydytoją ar GPT.
 3) Patarti ligoniui giliai kvėpuoti, kiek įmanoma labiau sulaikyti kosulį.
 4) Nuraminti pacientą, jo artimuosius.
 5) Atidžiai stebėti – nedarytų staigių judesių, stengtųsi nekalbėti.
 6) Neduoti gerti ir valgyti.
 7) Pasirūpinti – drabužiai neveržtų kaklo ir krūtinės.
 8) Ant krūtinės viršutinės dalies ir tarp menčių dėti vėsius pavilgus ar ledo
paketėlius (nepamiršti įvynioti į rankšluostį).
 9) Nuolat tirti pulsą, AKS, kvėpavimo dažnį.
 Stengtis – ligonis (ir jo artimieji) nematytų kraujo (naudoti tamsius
rankšluosčius).