Slaugomo ligonio Maitinimas per burną

Slaugomo ligonio maitinimas per burną turėtų būti užtikrinamas kuo ilgiau.

Tinkama mityba – viena iš svarbių sudedamųjų dalių, turinčių įtaką atsigavimui po ligos,
sveikimo procesui. Pasaulinė sveikatos organizacija daug dėmesio skiria sveikai žmonių mitybai
ir yra suformulavusi tris pagrindinius jos principus. Tai – nuosaikumas, maisto įvairovė ir
subalansuotumas. Kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į jo amžių, lytį, fizinį aktyvumą, o jei
žmogus serga – dar ir į ligą, turėtų gauti optimalų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir
mineralinių medžiagų kiekį ir santykį. Kai organizmas gauna nepakankamai visų jam būtinų
maistinių medžiagų dėl ligos ar pooperaciniu periodu, lėčiau vyksta audinių ir organų funkcijų
atsinaujinimo, atsigavimo procesai, dėl to ligonis ilgiau sveiksta, nukenčia jo gyvenimo kokybė.
Be to, padidėja uždegimo procesų, pooperacinių komplikacijų rizika. Todėl ligonio, ypač
sunkaus, mitybos poreikius būtina aptarti su gydančiu gydytoju.

Valgymas prie bendro stalo padeda jaustis visaverčiais šeimos nariais

Vėžiu, Alzheimerio, Parkinsono ar kitomis sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat
patyrusieji insultą ar infarktą dažnai jaučiasi vieniši. Todėl jiems labai svarbi namų aplinka ir
namiškių buvimas šalia. Kartu jie nori jaustis saugūs, nori būti reikalingi, dalyvauti šeimos
gyvenime, kartu aptarti kasdieninius reikalus. Bendri pietūs už vieno stalo – svarbus ritualus,
kuris padeda suvienyti šeimos narius. Tad, jeigu sergantysis pajėgia valgyti pats, reikėtų stengtis,
kad jis sėdėtų kartu su visais šeimos nariais už bendro stalo. Pagelbėti gali specialiai sukurti
medicininės paskirties maisto produktai „Tonusline“, kurie būtent ir skirti ligoniams, kurie dar
pajėgia valgyti patys.

Tonusline“ mitybos klinikos produktai sukurti dietologų remiantis naujausiais moksliniais

pasiekimais, jų veiksmingumas nustatytas moksliniais ir klinikiniais tyrimais. Šiandien tai
pagrindinis specialios medicininės paskirties maisto produktų tiekėjas ligoninėms, slaugos ir
senelių namams. Slaugomų ligonių mityba yra specifinė, todėl jų specifiniams mitybos
poreikiams patenkinti ir sukurti „Tonusline“ produktai, praturtinti mineralais, vitaminais,
skaidulomis, produktams naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos.

Šie patiekalai yra skystesnės konsistencijos, todėl ligoniams lengviau patiems juos valgyti, jie
nesukelia rijimo problemų. Kartu jie ir lengviau virškinami, be to, dar papildyti visomis
būtinomis maistinėmis medžiagomis. Specialiems pacientų poreikiams tenkinti siūlomi įvairūs
maisto produktų variantai – su saldikliais, be gliuteino ar laktozės. Taip pat produktai papildyti
vitaminais,  mineralais ar skaidulomis, turi daugiau baltymų ir kalorijų.   Produktų
organoleptinės savybės nenukenčia dėl siūlomos skonių įvairovės, nes jiems gaminti naudojamos
rinktinės žaliavos ir priedai.
Slaugant ligonius, labai svarbu yra atkreipti dėmesį į baltymų, skaidulų, cukraus
vartojimą.

Baltymų svarba organizmui

Visi žino, kad maždaug 80 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Tačiau turbūt ne visi
įsivaizduoja, kad antroji pagal kiekį medžiaga organizme yra baltymai.

Baltymai – tai iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą, nes
yra pagrindinė ląstelių ir audinių statybinė medžiaga. Baltymai atlieka įvairias ir svarbias
funkcijas.

Pirmiausia jie atlieka struktūrinį vaidmenį, nes įeina į ląstelių ir audinių sudėtį, jų dėka
formuojasi ląstelių ir audinių griaučiai. Baltymai atlieka apsauginę funkciją, nes dalyvauja kraujo
krešėjimo procese ir taip apsaugo nuo nukraujavimo, o, patekus į organizmą žalingoms
medžiagoms, suformuoja specialius imuninius baltymus, vadinamuosius antikūnus, kurie jas
nukenksmina. Taigi baltymų trūkumas gali sukelti antikūnų gamybos, kitus imuniteto sutrikimus.
Baltymų dėka įvairios medžiagos pernešamos iš kraujo į audinius (pvz., deguonis, kraujo riebalai
– lipidai, kt.). Baltyminiai katalizatoriai, vadinamieji fermentai, spartina cheminių reakcijų,
vykstančių ląstelėse, eigą.

Taigi jie itin svarbūs žmogaus organizmui. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų teigimu,
žmogui per parą rekomenduojama suvalgyti 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio.

Tai galima lengvai apskaičiuoti: jei sveriate 70 kg, jums per dieną patartina suvartoti 56 g
baltymų. Baltymų yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jų kiekiai juose skirtingi.

Šaltinis: www.megaukismaistu.lt

Taigi, kad gautų reikiamą baltymų dienos normą, ligoniai per dieną turi suvalgyti, pavyzdžiui,
visą pakelį želatinos arba visą pakelį kietojo parmezano sūrio, o tai praktiškai neįmanoma. Tokiu
atveju į pagalbą medikai rekomenduoja pasitelkti specialios medicininės paskirties maisto
produktus.

Kodėl taip svarbu sergančiajam užtikrinti reikiamą baltymų kiekį?

Baltymai sudaryti iš 20 aminorūgščių, kurių sudėtis ir išsidėstymas skirtingose baltymų

molekulėse labai įvairus. Aminorūgštys skirstomos į nepakeičiamąsias, t.y. kurių organizmas
negamina, ir pakeičiamąsias, kurias organizmas sintetina. Trūkstant bent vienos iš aminorūgščių,
sutrinka medžiagų apykaitos procesai.

Mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų, todėl jų turėtume pakankamai gauti su maistu.
Priešingu atveju, medikų teigimu, gali pašlyti kepenų, vidaus sekrecijos liaukų, žarnyno
gleivinės ir kraujodaros organų veikla. Be to, baltymų apykaitai svarbios ir kitos maisto
medžiagos: pvz., angliavandeniai taupo baltymus, o kai trūksta vitaminų, jie greičiau skyla.
Kodėl sergant sunkiomis ligomis dažnai rekomenduojamas labiau kaloringas ir daugiau baltymų
turintis maistas? Todėl, kad dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo gebėjimas reaguoti į
dirgiklius, galimybės atkurti ligos pažeistus audinius, normalizuoti funkcijas, silpnėja galimybės
prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, mažėja atsparumas stresams. O juk kiekviena liga, juolab sunki,
– didelis stresas organizmui. Taigi, kaip jis kovos su liga, priklauso ir nuo to, ar bus tinkamai
aprūpinamas ir baltymais, ir visomis kitomis būtinomis medžiagomis, ar gaus pakankamai
kalorijų, t.y. energijos šiai kovai. Būtent skystas baltyminis maistas lengvai pasisavinamas ir
padeda ne tik visiems organizmo atkūrimo procesams, bet ir pragulų profilaktikai, taip pat
spartesniam jų gijimui, jeigu pragulos jau susidarė.

Skaidulų svarba mūsų organizmui

Maistinės skaidulos – ypač vertinga maistinių medžiagų dalis, jos suskaldomos storosios žarnos
mikrofloroje, bet neskaldomos virškinamajame trakte. Skaidulinės medžiagos būna netirpios
vandenyje (hemiceliuliozė, ligninas, celiuliozė) ir tirpios vandenyje. Vandenyje netirpios
maistinės skaidulos:

- Skatina žarnyno peristaltiką ir motoriką, taigi apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo;

- Padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje;

- Padeda reguliuoti gerąjį ir blogąjį cholesterolį;

- Palengvina virškinimą ir maisto pasisavinimą, žmogus greičiau pasijungta sotus, nes

skaidulinės medžiagos tarsi išbrinksta skrandyje, taip padidindamos maisto tūrį ir sukeldamos
sotumo pojūtį.

Rekomenduojama per parą suvartoti apie 25–30 g skaidulinių maisto medžiagų.

Daugiausiai skaidulų yra kviečių sėlenose, sėmenyse, petražolėse, kmynuose, džiovintose figose.

Taigi, kad gautume reikalingą kiekį skaidulinių medžiagų, turėtume suvalgyti, tarkime, daugiau
nei 100 g sėmenų per dieną, o tai ne tik sveikam, bet ir sergančiajam sunkiai įmanoma, ypač kad
dauguma sergančiųjų turi specifinių mitybos poreikių ar sutrikimų. Tokiu atveju specialistai
rekomenduoja specialios medicininės paskirties maisto produktus.

Apetito nebuvimas

Žmonės, sergantys vėžiu, Alzheimerio, Parkinsono liga ar kitomis sunkiomis ligomis, po

operacijų neretai praranda apetitą. Jiems sunku prisiversti valgyti, dažnai pasikeičia skonio
pojūtis, išnyksta potraukis patiekalams, kurie anksčiau buvo mėgstamiausi. Maistas atrodo
beskonis arba net turintis „metalo“ prieskonį. Dažnai ligoniai valgo labai nedaug arba net
visiškai negali nuryti nė kąsnelio. Nesužadina apetito ir depresija, kuri yra daugelio sunkiu ligų
palydovas. Blogas ligonio apetitas, tai, kad jis negauna visų būtinų maisto medžiagų, labai
jaudina artimuosius. Kaip ligoniui padėti, kad jo mityba būtų visavertė? Pirmiausia slaugantieji
turėtų suprasti, kad apetito praradimas – tai ligos pasekmė. Siekdami paskatinti valgyti, jie turėtų
stengtis ruošti kuo įvairesnį maistą, klausti ligonio, ko jis pageidauja, atsižvelgti į jo norus ir
niekada nereikalauti valgyti per prievartą. Taip pat stengtis, kad kvapai iš virtuvės nepasiektų
ligonio, nes neretai ir jie gali išprovokuoti vėmimą ar pykinimą arba sukurti sotumo iliuziją.
Dažnai slaugomi ligoniai ir jų artimieji susiduria su keletu problemų.

Sergančiojo mitybos problemos

Sunkiai sergančius ligonius, taip pat slaugomus vaikus dažnai vargina tokie mitybos sutrikimai,
kaip disfagija arba pasunkėjęs rijimas, svorio netekimas, virškinimo sutrikimai (vidurių
užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, maisto netoleravimas, kt.), dehidratacija. Kaip
padėti kiekvienu atveju?

Disfagija. Pasunkėjęs rijimas, arba disfagija, dažniausiai apibūdinamas kaip stringantis stemplėje
maistas arba kąsnio pojūtis gerklėje. Esant disfagijai maistas gali patekti į nosį, trachėją. Tokia
būklė gali kankinti žmones, sergančius vėžiu, Parkinsono ar Alzheimerio ligomis, išsėtine
skleroze, patyrusius insultą, kt.

- Vyresniems žmonėms, kurie buvo patyrę insultą;

-          Asmenims, sergantiems išsėtine skleroze, Parkinsono ar Alzheimerio ligomis;

-          Žmonėms, kurie patyrė vidinius nudegimus dėl apsinuodijimo ar radioterapijos;

-          Pooperaciniu periodu;

-          Sergantiesiems LOR (ausų, nosies, gerklės ligomis);

-          Sunkiems ligoniams (pvz., sergantiesiems vėžiu, neurologinėmis ligomis ir pan.);

-          Kitiems senyvo amžiaus dėl kitų negalavimų „ant patalo“ gulintiems žmonėms.

Taigi jei ligoniui pasireiškia disfagija, turėtume ruošti skystesnės konsistencijos maistą. Taip pat
gali padėti ir specialios medicininės paskirties maisto produktai, kurie dėl savo tekstūros ir
sudėties maistą ryjant nepateks ten, kur nereikia. Todėl ligonis nesprings, maistas neprovokuos
vėmimo. Jeigu ligonis gali, jam reikia leisti valgyti pačiam, tai suteiks jam teigiamų emocijų,
pasitikėjimo savimi.

Svorio netekimas. Sergant sunkiomis ligomis dėl prastos mitybos arba apetito praradimo
ligoniai dažnai netenka svorio arba raumenų masės. Be abejo, tai turi neigiamos įtakos jų
sveikatai, galimybėms pasirūpinti savimi. Ligoniai silpsta, jiems tampa sunku vaikščioti, nes jie
jaučiasi praradę jėgas. Be to, sunkiems ligoniams, sergantiems vėžiu, Alzheimerio ar Parkinsono
liga, jėgoms palaikyti normalaus maisto dažnai nepakanka. Tokiais atvejais rekomenduojama
dietą papildyti baltyminiais ir kaloringais priedais. Taip ligonis suvalgys mažiau maisto, tačiau
gaus daugiau kalorijų, vertingų maistinių medžiagų, ir tai teigiamai atsilieps jo sveikatai,
savijautai.

Sukurti specialūs priedai, skirti nusilpusiems pacientams, kuriems reikalingas kaloringas ir daug
baltymų turintis maistas. Jų pasirinkimas gausus: tai ir  specialūs gėrimai su ir be laktozės, ir
pusryčiai, ir sriubos, ir užkandžiai, ir t.t.

Svarbu: dėl maisto papildų vartojimo reikalinga gydytojo dietologo konsultacija.

Virškinimo sutrikimai. Virškinimo sutrikimai gali būti įvairūs: pykinimas, vėmimas,

viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kt. Pavyzdžiui, gana dažnai šalutinis gydymo poveikis
sergantiesiems vėžiu gali paveikti virškinamąją sistemą. Dėl piktybinių navikų gydymo
pykinimą ir vėmimą patiria labai daug ligonių. Suprantama, kad tokiu atveju  jie išvis nenori
žiūrėti į maistą. Tačiau būtent tokiems ligoniams itin reikalinga visavertė mityba, kuri padėtų
išlaikyti kūno svorį, aprūpintų organizmą visomis būtinomis medžiagomis, kurių sergant itin
reikia.

Dažnai virškinimo sutrikimų patiria ir nuo patalo nesikeliantys ligoniai. Gulintiems pacientams
dėl nejudros, baltyminio maisto stokos gali vystytis vidurių užkietėjimas. Tokiu atveju jų mityba
turėtų būti papildyta  skaiduliniu maistu arba skaidulų turinčiais priedais, kurie padėtų
palengvinti ir sureguliuoti virškinimą.

Dehidratacija. Vanduo – gyvybiškai svarbus. Visiems žinomas, dažnai sutinkamas, tačiau dėl to
svarbos neprarandantis teiginys. Žmogui vandens reikia nuolat, nes jo netenkame ne tik su
šlapimu, prakaitu, bet ir kvėpuodami. Netekęs 6–8 proc. vandens žmogus sunkiai suserga, o
praradęs 10–12 proc. – miršta dėl apsinuodijimo savo paties organizmo medžiagų apykaitos
produktais.

Vanduo yra ląstelių ir audinių sudedamoji dalis, visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant
pakankamam vandens kiekiui. Vanduo padeda palaikyti nuolatinę druskų apykaitą, šalinti
medžiagų apykaitos produktus. Taigi organizmui nuolat reikia vandens ir mineralinių druskų. Ne
veltui vanduo įtrauktas ir į sveikos mitybos piramidę ir sudaro jos pagrindą. Tai dar kartą parodo
jo svarbą žmogui. Tačiau daugelis žmonių skysčių vartoja nepakankamai. Ypač skysčių
trūkumas aktualus vyresniems žmonėms, taip pat ligoniams, kurie dėl ligos arba pamiršta gerti,
arba nenori, nes ir vanduo gali paskatinti pykinimo ar vėmimo priepuolį. Tokiais atvejais gali
padėti specialūs dehidratacijai išvengti skirti produktai, kurie padeda aprūpinti būtina skysčių
norma.

Slaugomų ligonių mitybai yra specialiai sukurti medicininės paskirties maisto produktai
„Tonusline“. Jie skirti būtent tiems ligoniams, kurie dar pajėgia valgyti patys. Šie patiekalai yra
skystesnės konsistencijos, todėl ligoniams lengviau patiems juos valgyti, jie nesukelia rijimo
problemų. Kartu jie ir lengviau virškinami, be to, dar papildyti visomis būtinomis maistinėmis
medžiagomis. Specialiems pacientų poreikiams tenkinti siūlomi įvairūs maisto produktų
variantai – su saldikliais, be gliuteino ar laktozės. Taip pat produktai papildyti vitaminais,
mineralais, skaidulomis, turi daugiau baltymų ir kalorijų. Produktų organoleptinės savybės
nenukenčia dėl siūlomos skonių įvairovės, nes jiems gaminti naudojamos rinktinės žaliavos ir
priedai.

„Tonusline“ mitybos klinikos produktai sukurti dietologų remiantis naujausiais moksliniais

pasiekimais, jų veiksmingumas nustatytas moksliniais ir klinikiniais tyrimais. Šiandien tai
pagrindinis specialios medicininės paskirties maisto produktų tiekėjas ligoninėms, slaugos ir
senelių namams.

Slaugomų ligonių mityba yra specifinė, todėl jų specifiniams mitybos poreikiams patenkinti ir
sukurti  produktai, praturtinti baltymais, kalorijomis, mineralais, vitaminais, skaidulomis,
produktams naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos.

Skirtingoms slaugomų pacientų problemoms spręsti ir mitybos poreikiams patenkinti

sukurti skirtingi specialios medicininės paskirties maisto produktai.

VĖŽYS

Kuo skiriasi medžiagų apykaita sergant vėžiu?

Organizmo, kuriame vyksta navikiniai procesai, energijos ir baltymų poreikis yra daug didesnis
negu sveiko. Sergant vėžiu sparčiau vyksta oksidaciniai procesai, dėl kurių didėja žalingų
laisvųjų radikalų kiekis. Todėl sergantiesiems labai svarbu gauti būtinų organizmui maistinių
medžiagų, kurios padėtų jam kovoti su liga, paspartintų atsinaujinimo procesus.

Kai maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, kt.) gaunama nepakankamai,

organizmas jų ieško savo rezervuose. Maistinių medžiagų trūkumas pasireiškia tada, kai sutrinka
balansas tarp organizmo maistinių medžiagų poreikio ir aprūpinimo jomis. Disbalansas taip pat
gali vystytis ir dėl netinkamo jų pasisavinimo.

Mitybos sutrikimai sergant vėžiu

Blogas maistinių medžiagų pasisavinimas. Sergant vėžiu dažnai sutrinka maistinių medžiagų
pasisavinimo procesas, įtakos tam turi ir virškinamosios sistemos pažeidimai. Padėti gali
specializuoti kalorijomis ir baltymais papildyti maisto priedai, produktai, kurie lengvai
pasisavinami ir užtikrina organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis, nors porcijos
gali būti ir nedidelės. Tai irgi labai svarbu, nes vėžiu sergantys ligoniai dažnai neturi apetito ir
sunkiai prisiverčia ką nors suvalgyti. Taigi, pasitarus su gydytoju ir pasitelkus į pagalbą
specializuotus medicininius maisto produktus (jų yra įvairių – sriubos, košės, desertai,
užkandžiai ir t.t.), galima pasiekti, kad ir sunkiai sergančio ligonio mityba bus visavertė. Taip jis
greičiau atsigaus po gydymo, sveiks, išvengs komplikacijų. Tokių ligonių mitybai gali pagelbėti
specialios medicininės paskirties maisto produktai, praturtinti skaidulomis (turintiems virškinimo
problemų), papildytos baltymais ir kalorijomis sriubos, praturtinantys mitybą baltymais dribsniai,
baltyminiai ir kalorijų papildai.

Svorio mažėjimas. Kadangi dėl ligos ar gydymo sergantiesiems vėžiu dažnai mažėja svoris,
gydytojai tokiems pacientams rekomenduoja valgyti kaloringą ir baltymingą maistą. Tai
nereiškia, kad reikia valgyti vien desertą ar keptą maistą, maistas turėtų būti visavertis, įvairus ir
gerai toleruojamas. Kaip žinoma, daug baltymų ir kalorijų yra mėsoje, žuvyje, riebiame piene ir
jo produktuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse, kt. Maisto kaloringumą galima padidinti
patiekalus pagardinant padažais. Sergantieji vėžiu turėtų stengtis užkandžiauti dažnai ir
nedideliais kiekiais, o užkandžiuose turėtų būti daug baltymų, vitaminų, mineralų. Papildyti
mitybą baltymais ir kalorijomis gali padėti ir specialūs jau minėti mitybos klinikos maisto ir
kalorijų papildai.

Pykinimas, vėmimas – dažni ligos palydovai. Esant šiems požymiams, rekomenduojama dažnai
ir nedidelėmis porcijomis valgyti lengvai virškinamą maistą, ir tik tą, kuris nekelia nemalonaus
pojūčio.

INSULTAS
Kaip atpažinti?

Pagrindiniai insulto simptomai:

- Vienos kūno pusės – veido, rankos, kojos nutirpimas, nusilpimas.

- Koordinacijos sutrikimas (sutrinka eisena).
- Kalbos sutrikimas.
- Staigus regėjimo pablogėjimas.
- Galvos svaigimas, neįprastai stiprus galvos skausmas.

Atsiradus šiems požymiams, svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, nes nuo to, kaip operatyviai
bus suteikta pagalba, kartu ir nuo pažeidimo vietos ir dydžio priklausys ir ligos prognozė. Deja,
po insulto iki galo nepasveiksta niekas.

Insulto pasekmės

Po insulto žmogus dažnai turi iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti, atlikti įprastus ir anksčiau
jokių rūpesčių nekėlusius darbus. Daliai žmonių tai pavyksta, ir tai gera ligos pasekmė.
Blogiausia insulto prognozė – mirtis. Kita bloga žinia, kad insultas – viena pagrindinių
priežasčių, sukeliančių ilgalaikę negalią. Tai reiškia, kad toli gražu ne visiems patyrusiems
insultą pavyksta grįžti į visavertį gyvenimą, dirbti. Daliai iki gyvenimo pabaigos tampa
reikalinga slauga. Žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, savarankiškai priimdavo sprendimus,
labai sunkiai pakelia tai, kad tapo priklausomi nuo kitų. Tai kelia depresiją, apatiją, todėl jiems
itin reikalingas artimųjų, draugų palaikymas.
Jeigu ligonis po insulto lieka nesavarankiškas, svarbu užtikrinti visus jo poreikius – kvėpavimą,
kraujotaką, mitybą, tuštinimąsi, ramybę ir poilsį. Dažniausi liekamieji insulto reiškiniai – dėl
rankos, kojos paralyžiaus žmogus negali judėti, kalbėti, apsitarnauti. Neretai kartu kankina
rijimo, suvokimo sutrikimai, kt.

Mityba po insulto

Kadangi svarbus insulto rizikos veiksnys yra aukštas kraujospūdis, tai maistas, koreguojantis
kraujospūdį, rekomenduojamas ir patyrusiems insultą ligoniams. Tai reiškia, kad
nerekomenduojama valgyti sūriai, riebiai, aštriai, taip pat visų produktų, kurie didina „blogojo“
cholesterolio, cukraus koncentraciją kraujyje. O būtina kasdieninės mitybos dalis – vaisiai ir
daržovės. Svarbu gerti pakankamai skysčių. Tinkama mityba po insulto – vienas iš sėkmingo
atsigavimo komponentų.

Tačiau dažnai po insulto ligoniui yra sunku kramtyti, ryti, ligonis būna nusilpęs. Tokiu atveju
saugiausias mitybos būdas galėtų būti specialios medicininės paskirties maisto produktai

INFARKTAS
Kaip atpažinti?
Lietuvos kardiologai nenustoja kartoti svarbiausių miokardo infarkto požymių, nes šiai ligai itin
svarbu, kaip greitai bus suteikta pagalba. Nuo visų operatyvumo gali priklausyti, ar ligonis
gyvens, pasveiks, ar liks neįgalus arba mirs.

Taigi, svarbiausieji požymiai:

- Staigus stiprus ilgiau nei 20 min. trunkantis skausmas už krūtinkaulio.

- Skausmas gali plisti į visą krūtinę, kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir
tarpumentės sritį.

- Silpnumas, nerimas, dusulys, mirties baimė, prakaitavimas, sąmonės netekimas, pykinimas,

vėmimas, širdies plakimas.

Miokardo infarkto pasekmės

Širdies nepakankamumas pasireiškia 12–25 proc. ūminiu miokardo infarktu sergančių ligonių.
Sergant širdies nepakankamumu smarkiai blogėja gyvenimo kokybė, nes ligonius vargina
skausmas širdies plote, dėl susilaikančių skysčių jiems sunku judėti, nes tinsta kojos, juos
vargina dusulys, o, esant didelei nepakankamumo stadijai, ligoniai jau patys nebegali
apsitarnauti. Be to, šie ligoniai dažnai turi antsvorio, kartu serga cukriniu diabetu, kitomis
lėtinėmis ligomis. Tokių ligonių slauga ir priežiūra taip pat reikalauja žinių, jiems būtina judėti,
tinkamai maitintis.
Mityba po infarkto

Pagrindinė širdies infarkto priežastis – aterosklerozė. Todėl persirgusiųjų infarktu mitybos

racione turėtų būti mažiau riebalų („blogojo“ cholesterolio), kurie skatintų aterosklerozinių
plokštelių susidarymą, gyvulinės kilmės riebalus reikėtų keisti augaliniais. Ligoniai turėtų
daugiau valgyti vaisių ir daržovių, vartoti maistą, kuriame yra omega-3 riebalų rūgščių. Kartu
riboti druskos, cukraus vartojimą. Širdies veiklai svarbu gauti pakankamai kalio, magnio, seleno,
jodo, vitaminų.

Dažnai po infarkto ligoniams ima trūkti įvairiausių mikroelementų, vitaminų, nes liga nualina
organizmą.

Į pagalbą reguliuojant tokio ligonio mitybą galima pasitelkti „Tonusline“ baltymų ir kalorijų
mitybos papildus.

PARKINSONO LIGA
Parkinsono liga daugeliui asocijuojasi su galūnių drebėjimu. Iš tiesų, tai vienas iš ligai
būdingų simptomų, tačiau ne vienintelis. Gana dažnai pirminiai ligos simptomai yra
raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, o drebėjimas gali būti visiškai
neryškus. 

Ligos pasekmės

Parkinsono liga – viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, kuria sergant nyksta tam tikros
galvos smegenų ląstelės, dėl ko sutrinka, sulėtėja judesiai. Manoma, kad Lietuvoje Parkinsono
liga serga 300 iš 100 tūkst. gyventojų. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji ligos
simptomai, – 55 m., tačiau apie 5–10 proc. pacientų jie gali pasireikšti ir iki 40 m. (kas dešimtas
suserga iki 40 m.).

Liga pasireiškia ne tik motorikos sutrikimais (galūnių ir kūno sukaustymu, drebėjimu, judesių
sulėtėjimu). Tarp nemotorinių simptomų vienas dažniausių yra demencija (silpnaprotystė), kuri
pasireiškia 25–40 proc. sergančiųjų. Kartu su minėtais motorikos sutrikimais, eisenos
pasikeitimais, gali varginti kalbos, rijimo sutrikimai, keičiasi rašysena. Pastebėta, kad
sergančiuosius Parkinsono liga dažniau vargina depresija. Be abejo, simptomai sunkėja ligai
progresuojant. Vėlesnėmis ligos stadijomis ligonis jau sunkiai pats atsistoja, sunkiai eina, o esant
paskutiniajai stadijai – tampa prikaustytas prie lovos arba neįgaliojo vežimėlio.

Mitybos ypatumai

Kaip ir sergant bet kokia liga, tinkamai mitybai medikai rekomenduoja skirti daug dėmesio. Be
abejo, tinkamai parinktas kokybiškas maistas neišgydys, tačiau padės jaustis geriau, sustabdys
ligos progresavimą.
Taip pat reikia nepamiršti, kad vieni pagrindinių Parkinsono ligai gydyti skirtų vaistų (levodopos
preparatai) turi ryšį su maistu, todėl gydytojai rekomenduoja jų vartoti 1 val. prieš valgį. Taip pat
gydytojai rekomenduoja valgyti įvairų ir sveiką maistą. Jei vargina vidurių užkietėjimas, ligonis
turėtų valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto (šviežių vaisų ir daržovių, rūpaus malino
duonos gaminių, kt.). Stebėti, kaip veikia ligonio virškinamoji sistema, ir pasirūpinti tinkamų
maistu turėtų artimieji. Be to, Parkinsono liga sergančius ligonius dažnai vargina svorio
mažėjimas, dehidratacija, vidurių užkietėjimas, kaulų retėjimas, tad ligoniai ne visada gali
maitintis įprastu maistu. Tokiu atveju rekomenduojama į pagalbą pasitelkti „Tonusline“ mitybos
klinikos specialios medicininės paskirties maisto produktus, sukurtus atsižvelgiant į problemas,
su kuriomis gali susidurti sergantis ligonis (tokius, kaip disfagija, virškinimo sutrikimai,
hidratacija, taip pat jei slaugomas ligonis kartu serga diabetu).

ALZHEIMERIO LIGA
Alzheimerio liga – tai lėtinė smegenų liga, kuri pasireiškia progresuojančiais atminties,
kalbos ir elgesio sutrikimais. Liga vystosi palaipsniui, kol galiausiai dėl minėtų sutrikimų
ligoniai tampa visiškai nesavarankiški.

Ligos pasekmės

Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 35 mln. žmonių. Visuomenei senstant, šios ligos
kamuojamų žmonių skaičius nuolat didėja. Tarp 85-erių metų sulaukusių asmenų ir vyresnių šia
liga serga kas trečias. Manoma, kad Lietuvoje gydoma tik 10 proc. visų sergančiųjų. Kol kas
Alzheimerio liga nepagydoma. Ligai progresuojant, pacientas reikalauja vis didesnės priežiūros,
kuri galiausiai tampa reikalinga 24 val. per parą. Sergantiesiems šia liga po truputį nyksta
daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti
kasdienius darbus. Vėlyvose stadijose jie visiškai praranda gebėjimą galvoti, kalbėti, judėti,
suvokti.

Sergantieji Alzheimerio liga nuo diagnozės nustatymo pradžios vidutiniškai gyvena 8–10 metų,
bet liga gali trukti net ir du dešimtmečius. Tai sunki liga ir sergančiajam, ir jį slaugančiam
asmeniui.

Mityba sergant Alzheimerio liga

Kaip jau minėjome, ligai progresuojant, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių.
Atminties sutrikimas, užmaršumas pasireiškia ne tik tuo, kad žmogus pamiršta, kur padėti
daiktai, vaikų vardus, bet ir tuo, kad pamiršta buitinius įgūdžius – nusiprausti, pavalgyti, kt.
Dažnai tokie ligoniai arba valgo mažai, nes pamiršta pavalgyti, arba, priešingai – daug, nes
pamiršta, kad valgė. Sergantieji gali pamiršti ir kad reikia kramtyti, ryti maistą. Taigi juos gali
varginti disfagija (pasunkėjęs rijimas). Tokiems ligoniams reikėtų ruošti susmulkintą, sutrintą,
košių, tyrelių pavidalo maistą. Alzheimerio liga sergantiems ligoniams apetitas gali sumažėti ir
dėl to, kad jie mažai juda, nuolat guli. Todėl svarbu stebėti, ar ligoniui nekrenta svoris.
Visose ligos stadijoje mitybai tenka svarbi grandis. Juk tinkama mityba gali padėti ligoniui
geriau jaustis, o nuolatinis organizmo aprūpinimas visomis būtinomis medžiagomis – padėti
kovoti su liga.

Mokslininkai nustatė, kad sergant Alzheimerio liga rekomenduojama vengti maisto produktų,
kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių (sviesto, pusfabrikačių, ledų, raudonos mėsos, kt.).
Sergantiesiems rekomenduojama daugiau vartoti produktų, kuriuose daug vitaminų E, C, seleno.
Taip pat reikia stebėti, kad jie gertų pakankamai skysčių, kad neištiktų dehidratacija, nes
sergantieji Alzheimerio liga dažnai pamiršta gerti arba, ligai smarkiai progresuojant, net
nesupranta, kad juos troškina.

Subalansuotai sergančiųjų Alzheimerio liga mitybai specialistai rekomenduoja „Tonusline“

mitybos klinikos specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, sukurtus pagal
individualius sergančiųjų Alzheimerio liga poreikius (turintiems rijimo ar virškinimo problemų,
dehidratacijos prevencijai, taip pat tokiems Alzheimerio liga sergantiems ligoniams, kurie kartu
serga ir diabetu).

NUSILPUSIEMS
LIGONIAMS
Nusilpusių ligonių mityba

Nusilpę ligoniai dėl prastos mitybos netenka svorio, jų organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių
maistinių medžiagų. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse vienam iš 4 ligoninėje gulinčių
pacientų nustatomas arba gresia mitybos nepakankamumas. Negaudami su maistu visų būtinų
medžiagų, ligoniai lėčiau ir sunkiau sveiksta, be to, tai didina komplikacijų riziką ir jų dažnumą,
ir galiausiai visa tai ilgina sveikimo procesą.

Aptarsime įvairius nusilpusių ligonių atvejus ir jų mitybos rekomendacijas.

I     Nusilpę ligoniai vaikai

Mitybos tikslas. Sergančių nusilpusių vaikų mitybos tikslas ir ypatumas – kad jiems maisto
medžiagų ir energijos reikia ne tik organizmui sveikti, gyti, gyvybinėms funkcijoms užtikrinti,
palaikyti ir atkurti, komplikacijoms išvengti, bet ir augti.

Kalorijų poreikis. Sveikiems vaikams kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis nustatytas 1999
m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.510 (1 lentelė). Individualus energijos
poreikis apskaičiuojamas kiekvienam ligoniukui atskirai. Tai turi padaryti gydytojas. Kadangi
sunkios ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, traumos
ar operacijos, nudegimai gali ištikti bet kokio amžiaus vaiką, būtina, kad mityba užtikrintų jo
normalų augimą ir vystymąsi, todėl itin svarbu, kad vaikas gautų pakankamą kalorijų kiekį.

Tikslus vaikų paros energijos poreikis (PEP) apskaičiuojamas pagal formulę: PEP = PMA x
(FAF + SF – 1) x AuF x TF.

PMA – pagrindinė medžiagų apykaita, kuri taip pat skaičiuojama pagal formules atsižvelgiant į
vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį.

FAF – fizinio aktyvumo faktorius (1,1–1,4).

SF – streso faktorius (1,3–1,5).

AuG – augimo faktorius (1,1–1,4).

TF – temperatūros faktorius (1,0–1,4).

Kaip matome, kiekvienas iš faktorių gali padidinti vaiko kalorijų poreikį. Taigi sergant dažnai
kalorijų poreikis padidėja.

Maistinių medžiagų poreikis. Sergantis vaikas turi gauti visų organizmui būtinų medžiagų, ne
tik svarbiausių – baltymų, angliavandenių, riebalų, bet ir vitaminų, mineralų, skaidulų ir kitų
biologiškai veiklių medžiagų. Sveiko vaiko dienos racioną turėtų sudaryti 12–15 proc. baltymų,
25–30 proc. riebalų ir 55–62 proc. angliavandenių. Sergant proporcijos ir kiekiai gali kisti, ir tai
priklauso nuo ligonio būklės, ligos. Kadangi visų ligų mechanizmas susijęs su padidėjusiu
baltymų ir energijos eikvojimu, sergantiesiems dažnai skiriama didesnio kaloringumo ir daugiau
baltymų turinti dieta.

Kodėl sergant reikia daugiau baltymų? Todėl, kad baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga,
dalyvaujanti visuose gyvybiniuose procesuose. Be to, iš baltymų gaminamos apsauginės
medžiagos. Dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo gebėjimas reaguoti į dirgiklius, galimybės
atkurti ligos pažeistus audinius, normalizuoti funkcijas, silpnėja galimybės prisitaikyti prie
aplinkos sąlygų, mažėja atsparumas stresams. Taigi sergant padidėja baltymų poreikis.

Sergantys, nusilpę vaikai dažnai neturi apetito. Nereikėtų vaiko maitinti per prievartą, tačiau, iš
kitos pusės, reikėtų stengtis siūlyti kuo įvairesnį, lengvą, neriebų maistą. Stebėti, ar vaikas
pakankamai vartoja skysčių. Sergant gerti rekomenduojama dažnai po nedaug. Be abejo,
konkrečios dietos parinkimas priklauso nuo vaiko ligos, būklės, ir dėl to reikėtų pasikonsultuoti
su gydytoju. Jei vaikas su maistu negauna pakankamai visų būtinų medžiagų, galima pasiūlyti
specialius mitybos papildus, padedančius praturtinti įprastinį maistą. Jei vaiko būklė sunki,
gydytojas gali paskirti enterinį (per zoną į virškinamąjį traktą) arba parenterinį (intraveninį)
maitinimą.

1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos sveikiems

vaikams

Amžius Lytis Energija, kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai

,g

1–3 m. 1400 45 50 193

4–6 m. 1700 55 60 235

7–10 m. 2300 65 66 294

11–14 m. Berniukai 2420 75 80 350

11–14 m. Mergaitės 2200 70 75 311

15–18 m. Berniukai 2890 95 93 396

15–18 m. Mergaitės 2400 80 85 329

*Mineralinių medžiagų ir vitaminų normas vaikams rasite 1999 m. lapkričio 25 d. sveikatos

apsaugos ministro įsakyme Nr.510.

II     Nusilpę darbingo amžiaus ligoniai

Mitybos tikslas. Padėti atkurti prarastas organizmo funkcijas, audinius, vengti komplikacijų, kad
ligonis greičiau grįžtų į sveikųjų gretas (jei tai įmanoma ir po ligos žmogus nelieka neįgalus).

Kalorijų poreikis. Kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo ūgį, svorį, amžių, lytį, fizinį aktyvumą
ir ligas, reikia suvartoti skirtingą kalorijų kiekį. Sveikų žmonių kalorijų, maistinių medžiagų,
mineralų ir vitaminų poreikiai patvirtinti 1999 m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro
įsakymu Nr.510.
Individualiam kalorijų poreikiui apskaičiuoti naudojamos specialios formulės, pvz., Haris
Benedict arba pagal kūno masės indeksą. Skaičiuojama, kad bazinei energijos apykaitai reikia
apie 1500 kcal (20–30 kcal kilogramui kūno masės). Kaip jau minėta, kalorijų poreikis priklauso
nuo fizinio aktyvumo, kuris skirstomas į 4 grupes. Labai mažas aktyvumas: koeficientas 1,2. Šiai
grupei priskiriami tokie darbai, kaip mezgimas, automobilio vairavimas, rašymas. Mažas
aktyvumas (kai nedaug vaikštoma, mašininkės, pardavėjo, mokytojo darbas): koeficientas 1,3.
Vidutinis aktyvumas (daugiau vaikštoma, sėdima retai, namų ruošos, sodininko, staliaus,
medicinos sesers darbai): koeficientas 1,5. Didelis aktyvumas (sunkus darbas statybose, žemės
ūkyje, miškininkystėje): koeficientas 2,0. Labai didelis aktyvumas (sportininkų veikla,
plaukimas, krepšinis, tenisas, bėgimas): koeficientas 2,7. Taigi, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą,
bazinę energijos apykaitą reikia dauginti iš atitinkamo koeficiento. Tačiau energijos eikvojimas
priklauso ir nuo amžiaus: nuo 25 iki 35 m. energijos eikvojimas sumažėja apie 3 proc., senstant
mažėja toliau.

Kitoks kalorijų poreikis sergant. Dažnai sergant kalorijų poreikis padidėja, nes žmogaus
organizmas turi turėti pakankamai jėgų, kitaip sakant, kalorijų kovoti su liga. Daugiau kalorijų
reikia, kad būtų atkurtos prarastos funkcijos, kad greičiau vyktų ląstelių, audinių atsinaujinimo
procesai, kt. Be to, sergant daugiau kalorijų išeikvojama, pvz., dėl pasunkėjusio kvėpavimo,
aukštos temperatūros, gyjant žaizdoms, pooperaciniams pjūviams, dėl pagreitėjusių medžiagų
apykaitos procesų ar kitų priežasčių.

Standartiškai kalorijų poreikis ligoniams skaičiuojamas taip: 1 kcal/kg/per valandą, ir šis skaičius
gali būti papildomai dauginamas iš tam tikrų koeficientų, t.y. atsižvelgiant į stresinius faktorius.
Pavyzdžiui, dienos kalorijų poreikis sergant gali padidėti trečdaliu (30 proc.), jei stresas (liga)
vidutinio sunkumo, arba 50–10 proc., jei stresas (liga) sunkus, pvz., kai pacientas nudegęs, po
sunkių traumų ar operacijų, kt. Taip pat kalorijų poreikis didėja esant aukštai temperatūrai: 1 °C
pakilusi temperatūra padidina paros energijos ir baltymų poreikį 10 proc. Taigi sergantiems,
nusilpusiems ligoniams kalorijų poreikis dažnai yra didesnis negu sveikiems. Tačiau tai, kiek
kalorijų reikia sergančiajam, gali nustatyti tik gydytojas.

Maistinių medžiagų poreikis. Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų.
Svarbiausios jų – angliavandeniai, baltymai, riebalai, taip pat vitaminai, mikroelementai,
skaidulinės medžiagos. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, riebalai turi
sudaryti 28–32 proc. raciono kaloringumo (iš jų sočiosios riebiosios rūgštys mažiau kaip 10
proc., nesočiosios – 20 proc.), angliavandeniai – 55–62 proc., baltymai – 10–15 proc., o
skaidulinės medžiagos – 30 g per parą.

Sergančiojo mityba remiasi tais pačiais principais, kaip ir sveiko, tik, atsižvelgiant į ligos
ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojamas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų,
mikroelementų ar skaidulų kiekis ir derinys maiste. Kadangi sergant didėja kalorijų arba
energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai
skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų trūksta ligoniams po operacijų, traumų,
sergantiems inkstų ligomis, patyrusiems nudegimus, kt. Kai baltymų trūksta, nyksta raumenys,
blogiau gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

III     Nusilpę pensinio ir pagyvenusio amžiaus ligoniai

Mitybos tikslas. Užtikrinti greitesnį sveikimą, komplikacijų ir ligos progresavimo stabdymą,
geresnę vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Maistinių medžiagų ir kalorijų poreikis. Metams bėgant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja
raumenų masė, kaulų tankis. Dėl mažesnio fizinio aktyvumo ir lėtesnės medžiagų apykaitos
mažėja ir kalorijų poreikis, tačiau maistinių medžiagų poreikiai išlieka tie patys. Sergančiojo
vyresnio amžiaus žmogaus, kaip ir darbingo, mityba turi būti visavertė, subalansuota, o dieta
sudaroma atsižvelgiant į ligos ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojant baltymų,
angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikroelementų ar skaidulų kiekį ir derinį maiste. Kadangi bet
kokiame amžiuje sergant didėja kalorijų arba energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis
yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų
trūksta ligoniams po operacijų, traumų, sergant inkstų ligomis, patyrus nudegimus, kt. kai
baltymų trūksta, nyksta raumenys, blogiau gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

Taip pat svarbu užtikrinti ir visų kitų būtinų medžiagų reikiamus kiekius, kurie nustatomi
kiekvienam ligoniui atsikritai, atsižvelgiant į ligą. Seniems žmonėms patariama valgyti tokius
produktus, kurių virškinimas reikalauja mažiau fermentų, t.y. mažiau valgyti bulvių, duonos,
rūkytų produktų, gyvulinės kilmės riebalų ir pan. Daugiau skaidulinio maisto. Tačiau vėlgi
atsižvelgiama į ligą. Atsižvelgiant į ligą rekomenduojamas ir skysčių kiekis. Sergant inkstų
ligomis, širdies nepakankamumu skysčių reikėtų vartoti mažiau. Apskritai maistas turėtų būti
ruoštas garuose, troškintas ar virtas. Didžiausią dalį gyvulinių produktų turėtų sudaryti vištiena ir
žuvis. Druskos (natrio) reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 3 g per dieną. Taip pat stengtis dėti
mažiau cukraus. Vyresnio amžiaus žmonės su maistu turėtų gauti pakankamai kalcio, kalio,
vitamino D, kt. Jei jiems yra rijimo sutrikimų, rekomenduojama gaminti skystesnį maistą arba
vartoti specialių medicininės paskirties maisto produktų.

IV     Nusilpę ligoniai po operacijų

Mitybos tikslas. Užtikrinti greitesnį ligonio sveikimą, sumažinti komplikacijų riziką, pagerinti
gyvenimo kokybę, paspartinti sugrįžimą į visavertį gyvenimą.

Kalorijų poreikis. Dažnai po operacijų kalorijų poreikis padidėja, nes žmogaus organizmas turi
turėti pakankamai jėgų, kitaip sakant, kalorijų kovoti su liga. Daugiau kalorijų reikia, kad būtų
atkurtos prarastos funkcijos, kad greičiau vyktų ląstelių, audinių atsinaujinimo procesai, kt. Be
to, sergant daugiau kalorijų išeikvojama, pvz., dėl pasunkėjusio kvėpavimo, aukštos
temperatūros, gyjant žaizdoms, pooperaciniams pjūviams, dėl pagreitėjusių medžiagų apykaitos
procesų ar kitų priežasčių.

Standartiškai kalorijų poreikis ligoniams skaičiuojamas taip: 1 kcal/kg/per valandą, ir šis skaičius
gali būti papildomai dauginamas iš tam tikrų koeficientų, t.y. atsižvelgiant į stresinius faktorius.
Pavyzdžiui, dienos kalorijų poreikis sergant gali padidėti trečdaliu (30 proc.), jei stresas (liga)
vidutinio sunkumo, arba 50–10 proc., jei stresas (liga) sunkus, pvz., kai pacientas nudegęs, po
sunkių traumų ar operacijų, kt. Taip pat kalorijų poreikis didėja esant aukštai temperatūrai: 1 °C
pakilusi temperatūra padidina paros energijos ir baltymų poreikį 10 proc. Taigi sergantiesiems,
nusilpusiems ligoniams kalorijų poreikis dažnai yra didesnis negu sveikiems. Tačiau tai, kiek
kalorijų reikia sergančiajam, gali nustatyti tik gydytojas.
Maistinių medžiagų poreikis. Po virškinamosios sistemos organų operacijų nepakankama
mityba nustatoma apie 40 proc. pacientų, taip pat ji dažna sergant onkologinėmis virškinamosios
sistemos ligomis. Problema yra ir ligonių mityba iki operacijos. Kažkodėl dauguma jų klaidingai
galvoja, kad pieš operaciją 1–2 dienas reikia badauti. Tačiau naujausi mokslo duomenys skelbia,
kad skaidrių skysčių reikia nevartoti tik 2 val. prieš operaciją, o kieto maisto – apie 6 val.

Sergančiojo mityba remiasi tais pačiais principais, kaip ir sveiko, tik, atsižvelgiant į ligos
ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojamas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų,
mikroelementų ar skaidulų kiekis ir derinys maiste. Kadangi sergant didėja kalorijų arba
energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai
skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų trūksta ligoniams po operacijų, traumų,
sergant inkstų ligomis, patyrus nudegimus, kt. Kai baltymų trūksta, nyksta raumenys, blogiau
gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

V     Sunkūs nusilpę ligoniai (sergantieji demencija, Alzheimerio ir Parkinsono liga,

psichikos ligomis, patyrę insultą)

Mitybos tikslas. Užtikrinti nuolatinį organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis ir

taip padėti ligonio kovoti su liga, stabdyti ligos progresavimą, pagerinti jo savijautą.

Kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis. Sirgdami sunkiomis ligomis dėl prastos mitybos arba
apetito praradimo ligoniai dažnai netenka svorio arba raumenų masės. Be abejo, tai turi
neigiamos įtakos jų sveikatai, galimybėms pasirūpinti savimi. Ligoniai silpsta, jiems tampa
sunku vaikščioti, nes jaučiasi praradę jėgas. Be to, sunkiems ligoniams, sergantiems Alzheimerio
ar Parkinsono liga, jėgoms palaikyti normalaus maisto dažnai nepakanka. Tokiais atvejais
rekomenduojama dietą papildyti baltyminiais ir kaloringais priedais. Taip ligoniai suvalgo
mažiau maisto, tačiau gauna daugiau kalorijų, vertingų maistinių medžiagų, ir tai teigiamai
atsiliepia jų sveikatai, savijautai.

Kai sunkių ligonių, sergančių Alzheimerio, Parkinsono ligomis, patyrusių insultą, mityba
rūpinasi artimieji, jie turėtų stebėti, kaip veikia ligonių virškinamoji sistema. Jei vargina vidurių
užkietėjimas, ligonis turėtų valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto (šviežių vaisų ir daržovių,
rūpaus malino duonos gaminių, kt.). Jei su maistu ligonis negauna visų būtinų medžiagų,
pasitarus su gydytoju, galima duoti specialių maisto papildų, kurie gali padėti ligoniui
kompensuoti baltymų, skaidulų ar kitų reikiamų medžiagų stygių. Jei po insulto ligoniui sunku
ryti, jam turėtų būti paruoštas specialus maistas, skystesnės konsistencijos, papildytais visomis
reikalingomis medžiagomis.

VI     Nusilpę ligoniai, sergantys onkologinėmis ligomis

Mitybos tikslas. Sumažinti nepageidaujamų poveikių ir komplikacijų riziką, kad ligonis

lengviau pakeltų gydymą, skatinti jo sveikimą ir ilginti gyvenimo trukmę.

Kalorijų poreikis. Sergantiesiems vėžiu rekomenduojama vartoti daugiau kalorijų, ypač

baltymų. Organizmo, kuriame vyksta navikiniai procesai, energijos ir baltymų poreikis yra daug
didesnis negu sveiko. Sergant vėžiu sparčiau vyksta oksidaciniai procesai, dėl kurių didėja
žalingų laisvųjų radikalų kiekis. Todėl sergantiesiems labai svarbu gauti būtinų organizmui
maistinių medžiagų, kurios padėtų kovoti su liga, paspartintų atsinaujinimo procesus, stiprintų
imuninę sistemą. Daugiau kaloringo ir baltymingo maisto sergantiesiems onkologinėmis ligomis
rekomenduojama valgyti ir dėl to, kad tokie ligoniai dažnai netenka daug svorio, todėl blogiau
toleruoja gydymą, lėtėja sveikimo procesas, prastėja savijauta.

Maistinių medžiagų poreikis. Atsižvelgiant į naviko lokalizaciją, gydymo būdą, maistinių

medžiagų poreikiai gali būti skirtingi. Kai kuriais atvejais gydytojas gali patarti vengti tam tikrų
produktų. Pvz., mažiau valgyti skaidulinio maisto, nes jis gali skatinti viduriavimą, kelti skausmą
kramtant.

Sergant vėžiu dažnai sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimo procesas, įtakos tam turi ir
virškinamosios sistemos pažeidimai. Padėti gali specializuoti kalorijomis ir baltymais papildyti
maisto priedai, produktai, kurie lengvai pasisavinami ir užtikrina organizmo aprūpinimą visomis
būtinomis medžiagomis, nors porcijos gali būti ir nedidelės. Visais atvejais dietą kiekvienam
individualiai parenka gydytojas dietologas.

VII     Nusilpę neįgalūs ligoniai

Mitybos tikslas. Užtikrinti organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis, siekiant

pagerinti ligonio savijautą, stabdyti ligos progresavimą, komplikacijų atsiradimą.

Kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis. Dietą gydytojas rekomenduoja atsižvelgęs į ligą, nes
sergantiesiems vienomis ligomis tam tikros medžiagos gali tikti, o kitomis – ne. Dieta sudaroma
individualiai.

Tinkama mityba labai svarbi ir kai ligonis guli ant patalo ar yra neįgaliojo vežimėlyje. Tokiam
ligoniui būtina gauti pakankamai baltymų, angliavandenių, mineralų, mikroelementų ir kalorijų.
Nustatyta, kad pragulos sparčiau susidaro, jei ligonio organizmas stokoja vitamino C ir cinko.
Taip pat pragulos lengviau formuojasi, kai ligonis netenka svorio. Jautresnis tampa ir gulinčio
ligonio virškinamasis traktas, ligonis gali stokoti apetito, jį gali kankinti vidurių užkietėjimas.
Pagal ligonio būklę turėtų būti derinamas ir maistas. Kol ligonis pajėgia, reikėtų stengtis, kad jis
valgytų pats. Jeigu yra rijimo sutrikimų, maistas turėtų būti ruošiamas skystesnės konsistencijos
arba galima pasiūlyti specialiai sukurtų medicininės paskirties maisto produktų, kurie specialiai
skirti ligoniams, kurie dar pajėgia valgyti patys.

Slaugomų ligonių, tarp jų ir vaikų, maitinimas per burną turėtų būti užtikrinamas kuo
ilgiau.

Tinkama slaugomo ligonio mityba turi didžiulę įtaką atsigavimui po ligos, sveikimo
procesui.

Slaugomi ligoniai dažnai jaučiasi vieniši. Todėl jiems labai svarbi namų aplinka ir namiškių
buvimas šalia. Kartu jie nori jaustis saugūs, nori būti reikalingi, dalyvauti šeimos gyvenime,
kartu aptarti kasdieninius reikalus. Bendri pietūs už vieno stalo – svarbus ritualas, kuris padeda
suvienyti šeimos narius. Tad jeigu sergantysis pajėgia valgyti pats, reikėtų stengtis, kad jis sėdėtų
kartu su visais šeimos nariais už bendro stalo.

„Tonusline“ mitybos klinika slaugomiems ligoniams sukūrė specialius medicininės paskirties

maisto produktus.

Nusilpusiems ligoniams papildomai rekomenduojami „Tonusline“ mitybos klinikos maisto ir

kalorijų papildai, praturtinti baltymais ir kalorijomis, padėsiantys ligoniui ne tik susigrąžinti
jėgas, bet ir greičiau sveikti.