1.

Širdies nepakankamumo priežastys (atviras)

Kongestinio ŠN priežastys:

 Ligos ir sindromai, kai tiesiogiai pažeidžiamas miokardas (IŠL, miokarditai, toksinis miokardo pažeidimas,
miokardo infiltracija – amiloidozė, glikogenozė).
 Ligos ir sindromai, kai pažeidžiami kiti širdies ir kraujo apytakos komponentai, sutrikdantys miokardo funkciją
(vožtuvų ydos, sisteminė AH, chroninės plaučių ligos, aritmijos).

Ūminio KŠN priežastys:

 MI
 Miokarditas

Chroninio KŠN priežastys:

 Chroninė išeminė širdies liga (poinfarktinis randas)

 Sisteminė AH
 Aortos ir dviburio vožtuvo stenozė
 Chroninės miokardo ligos

Ūminio DŠN priežastis:

 Masyvi trombinė embolija plaučių arterijos kamieną

Chroninio DŠN priežastys:

 Chroninės plaučių ligos: chroninis bronchitas, BA, plaučių emfizema, fibrokaverninė plaučių tuberkuliozė.
 Pasikartojanti trombinė embolizacija į plaučių arterijos šakas.
 KŠN padarinys.

2. Širdies nepakankamumo patogeneziniai mechanizmai (atviras)

 Perkrova dėl padidėjusio kraujospūdžio (sisteminė ir plautinė hipertenzija, aortos angos ir mitralinė stenozė)
 Perkrova dėl padidėjusio kraujo tūrio (aortos ir mitralinio vožtuvo nesandarumas, mitralinio komplekso
struktūrų pažeidimas, SPD – skilvelių pertvaros defektas, PAL – persistuojantis arterinis latakas, totalinis AV
blokas)
 Sutrikusi širdies kontrakcija (endokardo fibrozė, miokardo pažeidimas, spaudimas iš išorės – skystis ar kraujas
perikarde)
 Pakitęs optimalus ŠSD (tachikardija, bradikardija)

3. Kokiame audinyje susidaro kolikvacinė nekrozė?

Smegenyse.

4. Kas sukelia chroninę išemiją? (testinis, 5 pasirinkimo variantai)

Aterosklerozinė stenozė.

5. Reikšmingiausias inkstinės edemos patogenezinis mechanizmas (ai) (testinis, vienas atsakymas)

Susilaikęs natrio chloridas dėl antrinio aldosteronizmo.

6. Raudonasis (arba hemoraginis) infarktas dažniausiai įvyksta ... (atviras)

Organuose, kuriuose gausu anastomozių (skrandyje, žarnyne) ar yra dviguba kraujotaka (kepenyse, plaučiuose).
Kraujas iš pakraštinių kraujagyslių persunkia (infarciruoja) pažeistą plotą.

7. Teiginiai apie infarktą yra tikslūs, išskyrus

d) infarktas įvyksta dėl anemijos

8. Odos ir gleivinių cianozė išryškėja, kai yra

b) bendrinė veninė hiperemija
9. Nurodykite ir charakterizuokite infarkto atsiradimo SĄLYGAS (atviras)

 Ląstelių jautrumas deguonies stokai . Kuo ląstelės labiau diferencijuotos, tuo jos jautresnės deguonies
stokai. Ypač jautrios yra nervinės ląstelės, kardiomiocitai. Ypač nejautrus deguonies stokai yra
jungiamasis audinys. Todėl ir infarkto srityje stroma ilgai nesuyra.

 Funkcinė ląstelių įtampa ištikus ischemijai. Deguonies stokai atsparesni audiniai, kuriuose apykaita
lėtesnė.

 Organo kraujagyslių architektonika. 1) organai su gausiomis kraujagyslių anastomozėmis (skrandis,

žarnynas) – juose infarktų būna retai; 2) organai be anastomozių ar su negausiomis kraujagyslių
anastomozėmis (blužnis, inkstai, miokardas) – juose infarktai labai dažni, nekrozės židinys būna kūgio
formos; 3) organai su dviguba kraujotaka (plaučiai, kepenys) – juose infarktų esti retai, ir jiems
susidaryti įtakos turi kitos papildomos sąlygos.

10. Baltasis (arba aneminis) infarktas įvyksta ... (atviras)

Organuose, kuriuose nėra anastomozių arba jų nedaug: blužnyje, inkstuose, širdyje. 

11. Jeigu yra chroninė veninė kepenų hiperemija, būna: (testinis)

a) padidėję kepenų matmenys ir masė; b) kepenų pjūvyje muskato riešuto vaizdas; d) kepenų skiltelių centre
kraujo perpildyti sinusoidai.

12. Dėl kurios iš šių priežasčių nebūna audinių ischemijos? (testinis)

d) nukraujavus

13. Nurodykite infarkto zonos kitimo morfologiją. (atviras)

Pirmiausia – nekrozė, jos požymis - pažeistas (išnykęs) branduolys. Pirmomis paromis – reaktyvusis uždegimas.
Vėliau aplink negyvą audinį pradeda formuotis kraujagyslingo granuliacinio audinio zona. Laipsniškai irstantis
audinys suvirškinamas ir rezorbuojamas makrofagų. Granuliacinis audinys įauga į centrinę infarkto sritį, bręsta ir
galiausiai infarkto vietoje susidaro JA randas.

14. Chroninio dešiniosios širdies nepakankamumo morfologijos išraiškos

 DKAR chroninė veninė hiperemija
- Odos, gleivinės ir vidaus organų cianozė, kepenų, blužnies, inkstų, virškinimo trakto veninis sąstovis
- Ūminės skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, opos
- Kojų, strėnų edema, bendroji vandenė (ascitas, hidrotoraksas, hidroperikardas ir kt.)
- Venų trombozė
 Hipertrofiško dešiniojo skilvelio ir prieširdžio dilatacija
 Hipoksinis parenchiminių ląstelių pažeidimas

15. Infarkto PRIEŽASTYS

Deguonies stoka dėl nepakankamo aprūpinimo krauju, dažniausiai užsikimšus trombu arba trombiniu embolu
arterijos spindžiui.

16. Visos sąvokos apibūdina skysčių kaupimąsi ertmėse, išskyrus (testinis)

Anasarca (odos ir poodinio ląstelyno pabrinkimas)

17. Skilvelio dilatacija, hipertrofija ir padidėjusi siurbiamoji galia yra...(testinis)

Kompensaciniai mechanizmai

18. Infarkto funkcinė svarba (komplikacijos) (atviras)

 Miokardo infarktas – mirtis dėl ritmo sutrikimų, ŪKŠN, sienos plyšimas.
 Smegenų infarktas – mirtis arba ryškiai sutrikusi funkcija.
 Žarnų infarktas – dažniausiai letali baigtis dėl peritonito.
  Tinklainės infarktas – aklumas.

19. Chroninio kairiosios širdies nepakankamumo morfologijos išraiškos (atviras)

 MKAR chroninė veninė hiperemija
- Plaučių veninis sąstovis
- Gleivių hipersekrecija („sąstovinis bronchitas“)
- Siderofagai („širdies ydų“ ląstelės) skrepliuose
- Intersticinė ir alveolinė plaučių edema ir sukietėjimas
- Plautinio kamieno ir jo šakų lipidiniai ruoželiai ir pavienės liposklerozinės plokštelės
 Hipertrofiško kairiojo skilvelio ir prieširdžio dilatacija
 Hipoksinis parenchiminių ląstelių pažeidimas

20. Kuris teiginys apie diastolinę disfunkciją neteisingas?

Dėl kontrakcijos sutrikimo (Diastolinė disfunkcija - kai dėl ryškios kairiojo skilvelio hipertrofijos, miokardo
fibrozės, miokarde susikaupusio amiloido bei konstrikcinio perikardito per diastolę negali efektyviai
atsipalaiduoti širdies raumuo ir išsiplėsti ertmė, ir skilveliuose susikaupti adekvatus kraujo kiekis).

21. Kas yra ir kur susidaro siderofagai? (atviras)

Hemosiderofagai – alveoliniai makrofagai, fagocitavę eritrocitų liekanas; „širdies ydų“ ląstelės. Jie kaupiasi
alveolėse aplink respiracines bronchioles, gali būti iškosomi su skrepliais (dėl MKAR chroninės veninės
hiperemijos esant chroniniam KŠN). Hb turi geležies, todėl jie yra rusvi.

22. Miocardus recens morfologiniai požymiai (atviras)

Miokardo nekrozės židinys, kuriame kardiomiocitai eozinofiliški, nėra jų skersaruožuotumo, išnykę branduoliai.
Aplink nekrozės židinį yra išsiplėtusios kraujagyslės, ryški netrofilinių granuliocitų infiltracija, sudaranti
demarkacinę zoną tarp nekrozavusio ir nepažeisto miokardo.

Šitos apklausos daug testinių sutapo su testuku patonete, pasispręskit (3 is 4 sutape buvo), true story musu srautui irgi
testiniai sutapo.

Tema apie šoką neįeina į programą, o vadovėlyje yra tame skyriuje. Dėstytoja liepė tik pasiskaityti ją