„KLIENTŲ

SVEIKATINGUMAS IR
GYVENIMO KOKYBĖS
VERTINIMAS“
Renata Tamošiūnaitė
2019
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Sveikatingumas – tai subalansuotas fizinis
aktyvumas, sveikos mitybos ir tinkamo poilsio
įgūdžių lavinimas, taip pat – savo minčių ir
emocijų pažinimas, mokymasis palaikyti
darnius santykius su aplinkiniais.
 „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė,
dvasinė ir socialinė gerovė“
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Gyvenimo kokybė – tai daugeliu ekonominių
ir kitų veiksnių vertinama, visus žmogaus
gyvenimo aspektus apimanti koncepcija, kuri
grindžiama išorinės aplinkos tinkamumu
gyventi ir vidinės aplinkos, kontroliuojamos
paties žmogaus, kaip teisių ir laisvių turėtojo,
teikiamomis galimybėmis tobulėti ir didinti
savąją gerovę, sinteze.
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Laimė – pilnaverčio, prasmingo ir malonaus
gyvenimo ilgalaikis jutimas

 Kokybė – visuma savybių, visiškai

tenkinančių vartotojo specifinius poreikius ir
atitinkanti jų reikalavimus duotame
visuomenės vystymosi etape
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Gyvenimo kokybės indeksas (IGK) –
kompleksinis gyvenimo kokybės lygio
vertinimo matas, integruojantis išorinės ir
vidinės aplinkos veiksnių grupes, jas
sudarančius veiksnius ir juos atspindinčius
rodiklius.
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI

 Pasitenkinimas gyvenimu – žmogaus

pasitenkinimas esamo gyvenimo rodikliais,
juos lyginant su siekiamu ar idealiu gyvenimo
lygiu
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Socialiniai rodikliai – socialinės gerovės
matai, parodantys svarbias gyvenimo sąlygas
ir padedantys įvertinti jų evoliuciją.
 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai
fizinė, funkcinė, psichologinė, emocinė ir
socialinė paciento būklė, grindžiama
subjektyviais jo pojūčiais
 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
 Vidinės gyvenimo kokybės aplinkos
veiksniai – gyvenimo kokybę lemiančios
veiksnių grupės, kurias didžiąja dalimi gali
kontroliuoti žmogus, kaip teisių ir laisvių
turėtojas, apimančios sveikatos būklę ir
asmeninį saugumą, išsimokslinimo pasiekimą
ir apsirūpinimą informacinėmis
technologijomis, pajamas ir apsirūpinimą
būstu, šeimą, laisvalaikį ir dalyvavimą
visuomeniniame gyvenime.
 ĮVADAS
 Apie žmogaus gyvenimo pilnatvę ir gyvenimo
kokybę šalyje savo veikaluose kalbėjo
ankstyvieji graikų filosofai, tarp jų ir Aristotelis
(384–322 m. pr. Kr.), Platonas (422–347
m. pr. Kr.) bei Sokratas (469–399 m. pr. Kr.).
 ĮVADAS
 Daugybė sentencijų ir pamąstymų yra apie tai, kas
lemia gyvenimo kokybę, kokia yra jos samprata ir
kaip pasiekti aukščiausią gyvenimo kokybės
laipsnį. Nepaisant filosofų, įvairių sričių mokslininkų
ir tyrėjų susidomėjimo gyvenimo kokybe,
ji dažniausiai buvo vartojama kaip paaiškinimo
nereikalaujanti sąvoka, jos turinys tapatinamas
su materialinės gerovės koncepcija, vertinama
atsižvelgiant į bendrojo vidaus produkto (BVP),
tenkančio vienam gyventojui, rodiklį.
 ĮVADAS
 Gyvenimo kokybės samprata ir jos vertinimo
metodologija istoriškai kito.
 BVP augimas ir kuo didesnės asmeninės
pajamos ilgą laiką buvo vienas didžiausių siekių
manant, kad tai pagerins visų gyvenimo kokybę,
visuomenė taps lamingesnė. Pastaruoju metu
tyrėjai vieningai sutaria, kad pavieniai
ekonominiai rodikliai, tokie kaip BVP vienam
gyventojui, nedarbo lygis ar infliacija, nepaisant
jų reikšmės gyvenimo kokybei, yra
nepakankami, siekiant ją įvertinti
 ĮVADAS
 Moksliniai tyrimai
 pagrindė ir besivystančių šalių patirtis įrodė,
kad ilgą laiką pagrindiniu šalies ekonominės
 plėtros ir gyvenimo kokybės matu laikytas BVP
gali daug metų augti, tačiau dėl neapdairios
 ekonominės ir socialinės politikos negali
visiškai užtikrinti viešosios gerovės, atspindėti
atskirų
 socialinių grupių ar pavienių žmonių
gyvenimo kokybės.
 ĮVADAS
 Atsižvelgdami į tai ekonomistai ir kitų mokslo
krypčių atstovai , politikos ir verslo veikėjai
siekia identifikuoti gyvenimo kokybę
lemiančius ekonominius ir kitus veiksnius,
sukonstruoti patikimą, moksliniais tyrimais
pagrįstą, kompleksinį gyvenimo kokybės
vertinimo instrumentą
Mokslinė problema ir jos ištyrimo lygis
 Įvairių mokslo krypčių atstovai gyvenimo
kokybę nagrinėja daugiau siaurąja prasme,
išskirdami skirtingus tyrimo objektus.
Sociologus domina socialinis bendruomenių ir
visuomenės gyvenimas, jos susiskirstymas į
socialines grupes, jų struktūra ir ryšiai.
 Ekonomistai tyrinėja gyvenimo kokybę
materialinės gerovės – finansinės padėties,
gyvenimo sąlygų, namų ūkio poreikių
tenkinimo – aspektu. Medicinoje ir
psichologijoje gyvenimo kokybė vertinama
apsiribojant tais jos aspektais, kurie tiesiogiai
susiję su tiriamų žmonių sveikata – fizine,
funkcine ir emocine būkle.
 Nors dalis tyrėjų sutaria dėl gyvenimo kokybės
sampratos kompleksiškumo, jos
 vertinimo taikant daugiakriterius metodus,
visuotinai priimtos gyvenimo kokybės veiksnių
 klasifikacijos ir vieningos nuomonės apie ją
lemiančius ekonominius ir kitus veiksnius nėra.
 Mokslininkai mini prielaidas, kuriomis remiantis
galima išskirti ir sisteminti gyvenimo kokybės
 veiksnius, analizuoti ryšius tarp jų
 Gyvenimo kokybės mokslinių tyrimų
problematikos analizė leidžia formuluoti
išvadą,
 kad metodologiškai pagrįsto gyvenimo
kokybės vertinimo modelio, kaip kompleksinio
 gyvenimo kokybės vertinimo priemonės,
nebuvimas yra viena iš kliūčių, trukdančių
objektyviai
 įvertinti gyvenimo kokybę šalyje bei formuoti
gyvenimo kokybės gerinimo kryptis.
 GYVENIMO KOKYBĖS VEIKSNIAI IR JŲ
GRUPĖS

 • Fizinė gerovė (sveikatos būklė, funkcinė

būklė);

 • Materialinė gerovė;

 • Socialinė gerovė.
 Fizinė gerovė
 Fizinę gerovę sudaro tokie veiksniai kaip sveikatos
būklė, nepriklausomumas (galimybė
 judėti ir dirbti) ir asmeninis saugumas. Klinikinėje
praktikoje šioje veiksnių grupėje išskiriama fizinė būklė
(skausmas ir nemalonūs pojūčiai; energija ir
 nuovargis; miegas ir poilsis) ir funkcinė būklė (asmens
fizinis pajėgumas, gebėjimas bendrauti,
 emocinė būsena). Pastarasis veiksnys nusako žmogaus
gebėjimą atlikti kasdieninius uždavinius.
 R. L. Schalock (2004) fizinę gerovę supranta plačiau ir
šalia sveikatos veiksnių (fizinės būklės,
 mitybos, judėjimo) išskiria laisvalaikį – poilsį, pramogas
ir mėgstamus užsiėmimus.
 materialinė gerovė
 Finansinė padėtis (pajamos, sukauptas turtas)
 gyvenimo sąlygos/apsirūpinimas būstu
 užimtumas
 BVP augimas ir kuo didesnės asmeninės pajamos
paprastai yra vienas didžiausių
 siekių, manant, kad tai pagerins visų GK,
visuomenė taps laimingesnė. Neginčijama tiesa,
kad
 žmonės, gyvenantys turtingesnėse šalyse, yra
vidutiniškai laimingesni už tuos, kurie gyvena
 neturtingose šalyse – didesnės pajamos praplečia
žmogaus pasirinkimo galimybes, mažina
 skurdo bei nesaugumo riziką.
 Kyla klausimas, kodėl nei JAV, nei Didžioji
Britanija,
 pirmaujančios pagal nacionalinės ekonomikos
dydį, niekuomet nepatenka į aukštu GK
 pasižyminčių valstybių pirmąjį dešimtuką, o
daugelyje Vakarų civilizacijos šalių realioms
 pajamoms gerokai išaugus, žmonių GK beveik
nepadidėjo.
 Priklausomybe tarp laimės ir
 vidutinių pajamų susidomėjo psichologai
(Kahneman ir kt., 1997; 1999) ir ekonomistai
 (Easterlin, 1974; Scitovsky, 1976; Layard, 1980, 2005),
pradėję laimės ekonomikos (angl.
 Economics of Happiness) studijas. JAV ekonomistas R.
Easterlin (1974) vienas pirmųjų iškėlė
 laimės paradokso problemą ir paviešino, kad
priklausomybė tarp vidutinės laimės ir vidutinių
 pajamų nėra tiesinė – pasiekus tam tikrą pajamų
lygį, laimės nebedaugėja.
 Taigi turtingesnių
 pasaulio valstybių gyventojai netampa laimingesni
nei buvo seniau, nors praturtėja. Daugeliu
 atveju jų laimė net sumažėjo – išaugusios darbo
valandos, siekiant užsidirbti kuo daugiau pinigų,
 sumažino laisvą laiką, kuris anksčiau buvo skiriamas
tokioms laimę didinančioms veikloms kaip
 buvimas su šeima, draugais ar tiesiog laisvo laiko
skyrimas pomėgiams. Kitaip sakant, noras
 kuo daugiau užsidirbti trikdo darbo ir poilsio
pusiausvyrą.
 socialinė gerovė
 Tokius veiksnius, kaip pajamos, materialus
turtas, keičia socialinės gerovės veiksniai, į
 pirmą vietą iškeliantys šeimą, visuomeninį
gyvenimą ir laisvalaikį. Vartotojiškos,
industrinės
 visuomenės siekimas užsidirbti kuo daugiau
pinigų, sumažino laisvą laiką, sutrikdė darbo –
 poilsio pusiausvyrą, taigi laisvalaikio, laiko
praleisto su šeima svoris GK išaugo.
 Tyrimai rodo,
 kad laimingai susituokusių žmonių fizinė ir
psichinė sveikata pagerėja, o priešlaikinės
mirties
 tikimybė sumažėja 15 proc.
 Susituokusios poros aktyviau dalyvauja
 visuomeniniame gyvenime, turi daugiau
draugų ir labiau rūpinasi vienas kitu.
Ekonominiu
 aspektu svarbu tai, kad didėjantis santuokų
skaičius, augantis gimstamumo lygis rodo ne
tik
 aukštą socialinės, bet ir ekonominės gerovės
lygį šalyje.
 Ekonominio nuosmukio metu,
 prastėjant gyvenimo lygiui, keičiasi
demografinė šalies situacija ir šeimos politika –
mažėja
 santuokų (jos atidedamos vėlesniam laikui,
vengiama prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų
šeimai),
 prastėja gimstamumo rodikliai.
 Kad GK veiksnių analizės rezultatai būtų aiškesni,
reikėtų aptarti pagrindinius žmogaus poreikius ir
juos analizuojančias teorijas. Šioje vietoje svarbu
paminėti XX a. humanistinės psichologijos
pradininko A. Maslow (1955) poreikių piramidę,
kurioje pavaizduoti esminiai žmogaus poreikiai,
sudarantys hierarchiją (1.5 pav.). Vadinasi, žmogus
siekia patenkinti


aukštesniojo lygio poreikius tik patenkinęs

žemesniojo lygio poreikius, kuriuos būtina patenkinti
pirmiausiai.
 A. Maslow poreikių piramidė

Poreikis išreikšti savo galimybes,

SAVIRAIŠKOS siekiant nuolat tobulėti

PAGARBOS IR STATUSO
Reputacija, statusas

SOCIALINIAI
Šeima, draugystė,
parama

SAUGUMO Fizinis, darbo, šeimos,

sveikatos, turto saugumas
Kvėpavimas, maistas, vanduo, miegas,
FIZIOLOGINIAI pastogė
 Žmogui, visų pirma, reikalingas oras, maistas ir
vanduo – tai fiziologiniai poreikiai. Kol
 šie poreikiai nėra patenkinti, apie kitus poreikius,
tokius kaip pagarbos ir saviraiškos, žmogus
 retai susimąsto. Tik patenkinus pirminius
poreikius, ieškome saugumo. Žmogui reikalingas
ne
 tik fizinis saugumas (pvz., būstas), bet ir socialinis –
tai sveikatos, šeimos ir nuosavybės
 apsauga, bendruomenės moralės normų ir įstatymų
buvimas.
 Trečioji piramidės pakopa –
 bendravimo (socialiniai) poreikiai tampa aktualūs
patenkinus fiziologinius ir saugumo poreikius.
 Vykstant bendravimui atsiranda pripažinimo
poreikiai. Norime ne tik bendrauti, bet ir būti
 pripažinti, gerbiami visuomenėje. Ir galiausiai
kiekvienas žmogus ieško dvasingumo, įvairių
 būdų, kaip išreikšti save. Saviraiškos poreikiai
susiję su asmenybės tobulėjimu, gyvenimo
 prasmės ir laimės paieškomis.
Gyvenimo kokybės vertinimo etapai
 Ekonominis gyvenimo kokybės
vertinimas.
 Ilgą laiką pagrindiniu šalies ekonominės
 plėtros matu buvo laikomas bendrasis vidaus
produktas (BVP), o GK dažniausiai buvo
siejama
 su tokiais ekonominiais rodikliais kaip namų
ūkio pajamos ir išlaidos.
 BVP – tai visų galutinių prekių ir paslaugų,
sukurtų
 šalies viduje per tam tikrą laikotarpį, rinkos
kainų suma. Kitais žodžiais tariant, BVP – tai
 bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje,
taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos
 pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies
piliečių gautos pajamos užsienyje.
 trūkumai
 apskaičiuojant BVP apimtį,
 neįtraukiama prekių ir paslaugų, sukuriamų ne rinkos ūkyje (pvz.,
namų šeimininkės darbas
 namuose), vertė bei nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos
veiklos rezultatai. Taip pat jokio
 dėmesio neteikiama žmogaus poilsiui, nors yra žinomas
neabejotinas didėjančio laisvalaikio
 teigiamas poveikis visuomenės GK (pvz., darbo savaitės trukmės
mažėjimas, šventinių dienų
 skaičiaus didėjimas ir t.t. rodo didėjantį gyventojų laisvalaikį, o
kartu ir GK augimą). Šiame
 kontekste svarbu paminėti, kad yra grupė veiksnių, kurie įtakoja
sukurto BVP apimtį (t.y. ją
 didina), bet dėl to nekyla visuomenės GK.
 Tam turi įtakos žemiau išvardintų veiksnių
 įtraukimas į BVP apimtį:
 • Prekės ir paslaugos, kurių vartojimas yra
tiesiogiai žalingas žmogui (alkoholis,
 nikotinas). Pastarųjų gamyba literatūroje
dažnai įvardijama kaip blogybių gamyba.
 • Prekės ir paslaugos, kurias gaminant
teršiama aplinka, didėja triukšmas,
 sergamumas.
Socialinis – ekonominis gyvenimo kokybės
vertinimas
 Skurdo mažinimas, švietimas, žmonių
kompetencijos kėlimas, sveikatos
 apsaugos prieinamumas, naujagimių
mirtingumas, aplinkos apsauga – tai sritys, kurios
susilaukė ypatingo dėmesio.
 prieita prie svarbios išvados, kad tik tos šalys,
kurių gyventojai yra
 sveiki, išsimokslinę ir turi aukštą kvalifikaciją,
gali sukurti patikimą socialinės apsaugos sistemą
 ir skatinti ekonominį augimą.
 Žmogaus socialinės raidos (ŽSR)
vertinimas
 ŽSR samprata – procesas, kuris praplečia
žmogaus pasirinkimo
 galimybes (UNHDP, 1990). Ilgą laiką žmogus
buvo vertinamas tik kaip materialinių vertybių
 gamintojas ir vartotojas. ŽSR sampratos centre
žmogus iškyla kaip vertybė, kaip teisių ir
laisvių
 turėtojas.
 Pagal ją, kiekvienas žmogus privalo turėti
galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus:
ilgai ir sveikai gyventi,
 įgyti žinių
 apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam
gyvenimo lygiui pasiekti
 ŽSR samprata grindžiama šiais pagrindiniais
principais: laisvės, lygybės ir teisingumo,
produktyvumo, tolydumo ir didesnių
galimybių suteikimas veikloje
 socialinė atskirtis ir
nelygybė
 pastaruoju metu ypatingą reikšmę GK turi socialinė
atskirtis ir
 nelygybė. Tyrimai rodo, kad aukščiausia GK yra
socioekonominę lygybę puoselėjančiose
 Skandinavų valstybėse
 Tyrėjai, apibendrinę kitų
 mokslininkų darbus, knygoje Dvasios lygmuo: kodėl didesnė
lygybė daro visuomenes
 stipresnėmis (angl. The Spirit Level: Why Greater Equality
Makes Societies Stronger) priėjo
 pagrindinės išvados, kad kuo didesnė nelygybė šalyje, tuo
žemesnė jos piliečių GK
 Tyrimai rodo, kad ten, kur didesnė nelygybė,
žemesni fizinės gerovės rodikliai (trumpesnė
vidutinė gyvenimo trukmė, didesnis kūdikių
mirtingumas), atsilieka ir asmens vystymosi
gerovė – žemas raštingumo bei bendro
išsilavinimo lygis.
 SOCIALINĖ APLINKA
 SOCIALINĖS APLINKOS veiksnių grupę
sudaro keturi veiksniai
 1. Sveikatos priežiūros paslaugų
 prieinamumo veiksnį atspindi tokie rodikliai
kaip gydytojų skaičius, tenkantis 100 tūkst.
 gyventojų ir išlaidos sveikatos priežiūrai,
proc. nuo BVP.
 2. Švietimo aprūpinimo veiksniui vertinti
pasirinktas išlaidų švietimui (proc. nuo BVP)
 rodiklis.
 3. Socialinės apsaugos veiksniui vertinti buvo parinkti du
rodikliai: socialinės apsaugos
 išlaidų (proc. nuo BVP) ir išlaidų pensijoms (proc. nuo BVP)
 Paprastai socialinė apsauga apima tokias pagrindines
 socialines rizikas: senatvę, ligą, neįgalumą, našlystę, nedarbą,
šeimos naštą ir nepriteklių. Visa
 tai gyvenimo rizikos ir socialinės paramos reikalaujantys
atvejai, mažinantys asmens GK. Taigi
 socialinės apsaugos finansavimas yra svarbus ne tik konkrečių
socialinės apsaugos šakų plėtrai.
 Kokia yra atitinkamų gyventojų grupių GK, priklauso nuo to,
kokios yra socialinės apsaugos
 4. Socialinės nelygybės veiksniui įvertinti pasirinkti tokie
rodikliai kaip pajamų
 nelygybės rodiklis – GINI koeficientas, moterų ir vyrų vidutinio
darbo užmokesčio
 skirtumas
 Esant naujoms išsimokslinimo, kvalifikacijos kėlimo ir darbo rinkos
galimybėms, vis
 daugiau moterų yra išsilavinusios (Reingardienė, 2003). Nepaisant
to, moterų ir vyrų vidutinio
 darbo užmokesčio skirtumas (proc.), kaip visos ekonomikos masto
moterų ir vyrų darbo
 bendrojo užmokesčio už valandą vidutinis skirtumas, beveik
nemažėja, o kai kuriose šalyse jis
 net didėja.
 SOCIALINĖS GEROVĖS veiksnių grupę
sudarantys veiksniai – šeima, laisvalaikis ir
 visuomeninis gyvenimas vertinami atitinkamai
gimusiųjų skaičiaus, tenkančio 1000
 gyventojų ir skyrybų skaičiaus, tenkančio 1000
gyventojų rodikliais; namų ūkių išlaidų
 poilsiui ir kultūrai ir gyventojų, priklausančių
įvairioms asociacijoms ir klubams, dalies
 (proc.) rodikliais.
 Skirtingai nuo technokratiškosios praktikos,
įsigalėjusios ir Lietuvoje, kai rinkos ekonomika
nuošaly palieka žmogų, Europos Sąjungos valstybėse
lyderėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje,
Austrijoje, Skandinavijos šalyse ir Šveicarijoje,
ekonomikos reformos vis labiau orientuojamos į
tikslus, kurių norėtų siekti visuomenė. Tai tikslai,
kurie gyvybiškai svarbūs daugumai žmonių –
visiškas užimtumas ir aukšta visuotinė gyvenimo
kokybė. Tik atsižvelgiant į šiuos prioritetus galima
tikėtis sukurti tvirtus pagrindus ekonomikai augti,
verslui modernizuoti ir konkurencingumui didinti,
sukuriant pastovų valstybės biudžeto pajamų šaltinį.
 Deja, žmogaus gyvenimo kokybės koncepcija
nepakankamai atspindėta Lietuvos strateginiuose
dokumentuose, jai neteikiama prioritetinė reikšmė.
Antraeilis dėmesys gyventojų gyvenimo kokybės
rodikliams – vienas esminių mūsų ekonominės
politikos bruožų. Pastaraisiais metais matome vis
naujus bandymus sumažinti valstybės biudžeto
deficitą, mažinant valstybės išlaidas, didinant
mokesčių tarifus ir įvedant naujus mokesčius,
deklaruojamą siekį mažinti korupciją. Tačiau ši
problema ne tik nesprendžiama, bet ir toliau gilėja.
Tai rodo, kad jos šaknys glūdi klaidingoje
ekonomikos plėtros koncepcijoje.
 aukštesnės Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės,
kartu ir ekonomikos išsivystymo lygio siekį stabdo
nepagrįsta gyventojų pajamų diferenciacija ir
poliarizacija, aštri socialinė ekonominė nelygybė.
Akivaizdus faktas, kad didėjanti visuomenės
poliarizacija, kai nėra viduriniosios klasės arba ji
labai menka, yra svarbiausia Lietuvos ekonominių
sunkumų priežastis, reikalaujanti valstybės
dėmesio. Šis reiškinys didina socialinę įtampą,
lemia socialines grėsmes, emigraciją ir gali
sutrikdyti viso valstybės ūkio raidą.
 Iki šiol Lietuvoje vyrauja požiūris, kad rinkos
ekonomikoje neišvengiamas socialinės nelygybės
didėjimas, kol ekonomikos augimo tempai ir pasiektas
lygis yra menki. Tačiau teoriniai ir praktiniai ūkio raidos
tyrimai rodo, kad tokios nuostatos yra klaidingos.
Pasaulio banko pranešime „Teisingumas ir plėtra“
(World Bank, 2006) pateikti įvairių pasaulio valstybių
tyrimai įrodo, kad per didelė nelygybė stabdo
ekonomikos augimą. Nelygybės didėjimas, valdomas
progresine mokesčių sistema ir kitais pajamų
paskirstymo būdais, didina tik turtingųjų pajamas ir
skurdina daugumą gyventojų. Ekonomika dėl šios
priežasties darosi mažiau efektyvi ir praranda inovacijų
bei naujų investicijų galimybes
 Svarbi – ekonomikos sąsaja su psichologija,
kurią atspindi pasitenkinimo gyvenimu ir
laimės jausmo tyrimai.
 Gyvenimo darbe kokybė (GDK) apima visumą
faktinių darbo sąlygų, lemiančių visavertį
darbuotojų fizinių, socialinių, ekonominių ir
psichologinių poreikių tenkinimą
 Žmogus negali pasiekti tikros laimės, jei jis yra
nelaimingas darbe, nors, kaip jau ne kartą
pabrėžta, jokiu būdu negalima sumenkinti
asmeninio gyvenimo svarbos. Tyrimų
duomenys leidžia manyti, kad žmogaus laimė
darbe priklauso ne nuo vieno, bet kelių veiksnių
derinio, galinčio užtikrinti darbo ir asmeninio
gyvenimo balansą: atlyginimo, saugumo,
dermės (darbo ir viso gyvenimo balanso),
santykių, profesinio augimo, savirealizacijos.
 Kodėl viena šalis yra atsilikusi, o kita pažangi,
ir ar gali atsilikusi valstybė tapti lydere,
profesorius A. Auzan teigia, kad šiuolaikinėje
ekonomikos teorijoje egzistuoja „praminto
kelio“ arba „įprastinių vėžių“ priklausomybės
efektas (angl. path dependent), nes valstybė,
judėdama pramintomis vėžėmis, bando iš jų
išsiveržti, tačiau visą laiką į jas vėl nuslysta.
 visos šalys, kurioms pavyko iš atsilikusių tapti
lyderėmis (Pietų Korėja, Japonija, Honkongas,
Singapūras, Taivanas, iš dalies ir Lenkija, Airija
bei Pietų Vokietijos regionai), pasižymėjo kai
kuriais bendrais bruožais.
 Pirma, šiose šalyse svarbiausias tikslas buvo
realizuoti savo potencialą, remiantis žmonėmis ir jų
savybėmis, o ne išgyventi, suduriant galą su galu.
Antra – ilgalaikis strateginis požiūris: reikia žvelgti
ne į ateinančius vienerius, ir net ne į ketverius metus.
Lietuva nepasižymi strateginiu požiūriu, joje
ekonomikos raidą riboja valdžios reglamentai.
Pavyzdžiui, atrodė, kad Lietuva 2003–2004 metais ir
2007 metais išsiveržė iš praminto takelio, tačiau po to
vėl nusirito atgal. Tai ir yra „pramintų vėžių
efektas“, rodantis, kad yra stabdžių, trukdančių
judėti į priekį.
 Vienas tokių akivaizdžių stabdžių –
nepasirengimas ilgiems pokyčių periodams,
strateginio požiūrio trūkumas; kitas – kultūros
ir išsilavinimo nuvertinimas, užleidžiant šią
vietą komerciniams, t. y. pinigų gavimo,
tikslams; trečias – visiškas šių svertų
nesuvokimas. Valstybė, ištrūkusi iš buvusios
sistemos, veržiasi į geresnę materialinę padėtį, į
sėkmę, tačiau niekaip negali pereiti į naują
būklę ir užimti ten nuolatinę vietą.
 Ekonomikos pažanga – per gyvensenos
pokyčius
 Kaip rodo pasaulio patirtis, siekiant sukurti
tvirtus pagrindus gyventojų gyvenimo kokybei
augti, pirmiausia reikia plėtoti žinių
visuomenę, skatinti švietimą ir mokslinius
tyrimus, naujas technologijas ir kitas inovacijas.
Visuomenėje, kurioje prekybos centrai pakeitė
fundamentinį mokslą, o komerciniai uždaviniai
išstūmė profesinio lygio kėlimą ir visapusišką
asmenybės tobulėjimą, toks tikslas negali būti
pasiektas.
 Norint išspręsti šį uždavinį, reikia investuoti į
švietimą ir mokslinius tyrimus. Reikia rengti
aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie
sugebėtų profesionaliai dirbti, o ne tik rūpintis,
kaip „save parduoti“. Turi egzistuoti mokslo
teorinės mokyklos ir kryptys, kad jaunas
žmogus turėtų pasirinkimą, kur stoti, kur
mokytis ir „kuria kryptimi gyventi“.
 Šiame kontekste Lietuvos ekonominės politikos
patarėjais turėtų būti ne stambaus verslo
atstovai ir oligarchai, proteguojantys savo
interesus, o mokslininkai, besiremiantys tyrimų
rezultatais ir nepriklausomais nuo politinės
konjunktūros profesionaliais ekonominių
problemų sprendimais.
 Apibendrinimas
 Gyvenimo kokybė – sudėtinga ir
daugiabriaunė sąvoka, apimanti pačius
įvairiausius gyvenimo aspektus. Gali būti
vertinama tiek atskiro individo (asmens)
gyvenimo kokybė, tiek gyvenimo darbe
(organizacijoje) kokybė, tiek ir bendruomenių,
miestų, valstybių ar regionų gyvenimo kokybė
bei ekologinė gyvenimo kokybė. 
 Gyvenimo kokybė apima pagrindines žmogaus
veiklos sritis: fizinę, psichologinę, dvasinę,
socialinę, ekonominę ir neatsiejamai yra
susijusi su žmogaus sveikata. Gyvenimo
kokybę kiekvienas žmogus gali apibūdinti
skirtingai ir įvardinti būtent jam svarbius
gyvenimo kokybę sudarančius aspektus.
 Gyvenimo kokybės tyrimai gali būti atliekami tiriant
skirtingus aspektus: politinę gyvenimo sritį, ekonominę,
socialinę, aplinkos, kultūrinę ir sveikatos sritį. Gyvenimo
kokybės klausimai nagrinėjami įvairiose mokslo srityse.
Sociologijoje – tai subjektyvus gerovės supratimas,
įvertinantis individo poreikius ir sampratą; ekonomikoje –
tai materialinėmis vertybėmis ir pinigine išraiška
įvertinamas gyvenimo lygis, tradiciškai išreiškiamas
bendruoju nacionaliniu produktu, tenkančiu vienam
gyventojui, fiziniu gyvenimo kokybės indeksu, apimančiu
socialinius, ekonominius ir su sveikata susijusius
kintamuosius, ir kitais rodikliais. Medicinoje gyvenimo
kokybės samprata susijusi su sveikatos ir ligos santykiu,
įterpiant veiksnius, darančius poveikį sveikai gyvensenai.
 Socialinis darbas: žmogus yra laimingiausias, kai padeda
kitiems

Apie socialinius darbuotojus paprastai išgirstame tik

ištikus skaudžioms nelaimėms. Iki tol – retai susimąstome
apie tuos, kurie kasdien dirba su žmonėmis, kuriuos
visuomenė linkusi užmiršti. Jų klientų sąrašas ilgas:
našlaičiai, priklausomybių turintys asmenys, vieniši
senjorai, neįgalieji, į laisvę išėję kaliniai ir t.t. Turbūt
nereikia sakyti, kad toks darbas toli gražu nėra lengvas, ir
jam ryžtasi tikrai ne kiekvienas.
 Socialinis darbuotojas turi padėti žmogui atgauti
savarankiškumą – padėti atrasti jo gyvenimą,
atstovauti jo teises, atkurti socialinius ryšius,
kuriuos žmonės yra praradę.

Pradedame suprasti, kad nuo to, kiek rūpinamės

žmonių gyvenimo kokybe, priklauso mūsų visų
saugumas ir gerovė. Kad investicijos į žmogų
lemia, kokią grąžą turėsime.
 Socialinis darbuotojas, yra jungiamoji visų
susijusių sričių specialistų bendradarbiavimo
grandis
 Vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių – laimė –
yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo
įvairių išorinių veiksnių, bet ir nuo paties
žmogaus, jo prigimties, vertybių, polinkių,
charakterio ir kitų savybių. Taigi, gyvenimo
kokybės ir laimės sampratų negalima tapatinti,
nes jų turinį ir rodiklius žmonės vertina gana
skirtingai.
 Štai kaip puikiai laimės problematiką
apibendrino prancūzų poetas ir mąstytojas 
Nicolas Chamfotr: 

„Laimė nėra lengvas dalykas. Ją yra

labai sunku rasti savyje, ir
neįmanoma rasti kitur“
 https://www.youtube.com/watch?v=NGliAy
awOXg&fbclid=IwAR1erjMg-7lHZ7oGyELK-
mCcKQrxfYcm50dG68DzFJcKMOWemzFP5k5
GmKk