MOKSLINIS METODINIS CENTRAS

„SCIENTIA EDUCOLOGICA“

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS BENDROJO

LAVINIMO MOKYKLOJE-2012
XVIII nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys,
Plungė, 2012 m. balandžio mėn. 27–28 d.

NATURAL SCIENCE EDUCATION

AT A GENERAL SCHOOL-2012
Proceedings of the Eighteenth National Scientific-Practical Conference,
Plunge, 27–28 April, 2012

2012
UDK 372.85(474.5)(063)
Ga311

Konferencijos rengėjas / Organizer of conference

Visuomeninė organizacija mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“ /
Scientific methodical center „Scientia Educologica“/

Organizacinis komitetas / Organizing Committee

Pirmininkas
Prof. dr. Vincentas Lamanauskas, MMC „Scientia Educologica“

Nariai
Renata Bilbokaitė, Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras
Laima Galvanauskienė, Plungės suaugusiųjų švietimo centras
Audrius Misiūnas, Plungės technologijų ir verslo mokykla
Dr. Laima Railienė, MMC „Scientia Educologica“
Judita Stankutė, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla
Augustas Uktveris, VšĮ Ekologinio švietimo centras, savaitraštis „Žaliasis pasau-
lis“

Redakcinė kolegija / Editorial board

Prof. dr. Andris Broks, Latvijos universitetas, Latvija
Prof. dr. Janis Gedrovics, Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos akademi-
ja, Latvija
Dr. Todar Lakhvich, Baltarusijos valstybinis M. Tanko pedagoginis universitetas,
Baltarusija
Prof. dr. Vincentas Lamanauskas, Mokslinis metodinis centras „Scientia Educo-
logica“, Lietuva
Doc. dr. Violeta Šlekienė, Šiaulių universitetas, Lietuva
Dr. Laima Railienė, Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva
Doc. dr. Loreta Ragulienė, Šiaulių universitetas, Lietuva

Konferencijos partneriai / Conference partners

Viešoji įstaiga „Ekologinio švietimo centras“ ir savaitraštis „Žaliasis pasaulis“
Plungės technologijų ir verslo mokykla
Plungės suaugusiųjų švietimo centras

Konferencijos rėmėjai / Conference sponsors

Leidybos įmonių grupė „Šviesa“ ir „Alma littera“
Scientia Socialis, UAB

ISBN 978-609-95219-2-3 © Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, 2012

The authors of the reports are responsible for the scientific content and novelty of
the conference materials

2
 TURINYS

Jūratė Armonienė, Fausta Gulbinienė

SVEIKOS GYVENSENOS ĮGŪDŽIŲ PAMOKOS___________________________________ 5

Zosė Aškinienė, Giedrė Kvietkauskienė

GROŽINĖS LITERATŪROS PANAUDOJIMAS BIOLOGIJOS IR FIZIKOS PAMOKOSE_____ 12

Danutė Bernatavičienė, Jurgita Vanckavičienė

PROJEKTO METODO TAIKYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE: KĖDAINIŲ
LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽILVITIS“ PATIRTIS __________________________________ 20

Virginija Birenienė, Eugenijus Kurilovas

EUROPOS MOKOMIEJI SCENARIJAI IR TECHNOLOGINĖ STRATEGIJA ATEITIES
MOKYKLAI ____________________________________________________________ 27
Aušrelė Gesevičienė, Gražina Girdžiuvienė
PROJEKTO „MEDŽIAI – MŪSŲ DRAUGAI“ PRAKTINIAI ASPEKTAI _________________ 32

Irena Ivanauskienė
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO YPATUMAI PASAULIO PAŽINIMO
PAMOKOSE ____________________________________________________________ 39

Rūta Jacevičienė, Nijolė Zlatkauskienė

EKOLOGINĖS PAMOKOS VILNIAUS LOPŠELYJE-DARŽELYJE „BITUTĖ“______________ 45

Laima Jonušaitė
PRAKTIKOS DARBŲ TAIKYMAS GAMTAMOKSLINIAME UGDYME __________________ 49

Regina Kairienė
DARNAUS SANTYKIO SU GAMTA UGDYMAS PRADINĖSE KLASĖSE ________________ 56

Asta Karlienė, Vanda Palubinskienė

GĖLO VANDENS LAŠAS – GERIAU UŽ SŪRIĄ UPĘ ______________________________ 60
Silvija Kazakevičienė, Rita Makarskaitė-Petkevičienė
ATRADIMAI PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOJE:
NUO TEORIJOS LINK KONKREČIOS VEIKLOS _________________________________ 65

Vincentas Lamanauskas, Jūratė Armonienė

AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA __________ 76
Violeta Lukočienė
GAMTOTYRA ŠILUTĖS PRADINĖJE MOKYKLOJE _______________________________ 84

Rita Makarskaitė-Petkevičienė, Jurgita Pagrandytė

TĖVŲ NUOMONĖ SVEIKOS GYVENSENOS KLAUSIMAIS:
VIENOS MOKYKLOS PATIRTIS_____________________________________________ 89

3
Danutė Plytnykienė, Ramunė Vėželytė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SUSIDOMĖJIMO GAMTA SKATINIMO GALIMYBĖS __ 98

Laima Railienė
GEOGRAFINIAI RENGINIAI MOKYKLOJE, SKIRTI ŽEMĖS DIENAI_________________ 103

Irena Stankevičienė, Julija Baniukevič, Laimutė Salickaitė-Bunikienė

TRUMPA MOKINIŲ KŪRYBINIŲ IR TIRIAMŲJŲ DARBŲ KONKURSO „MANO ŽVILGSNIS Į
SUPANTĮ PASAULĮ“ VEIKLOS 1999−2012 m. APŽVALGA _______________________ 108

Danguolė Savičienė
PRAKTINĖS VEIKLOS PARADOKSAI – DAR VIENA VAIKŲ PAŽINTINIO UGDYMO
GALIMYBĖ ___________________________________________________________ 116

Dainius Statkevičius
ASMENINIO INTERNETINIO PUSLAPIO NAUDOJIMAS APLINKOS PAŽINIMO UGDYMO
PROCESE ____________________________________________________________ 121

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

FIZIKOS DALYKO TURINIO POKYČIAI IR JŲ REALIZAVIMO GALIMYBĖS ATNAUJINTŲ
VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ
KONTEKSTE___________________________________________________________124

Loreta Vaitkevičiūtė
VERSLUMO UGDYMAS DALYKINIAIS ŽAIDIMAIS PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE __ 134

Gražina Valeikaitė, Jolanta Baltakienė

EKOLOGINĖS SAVIMONĖS UGDYMAS IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE:
PROJEKTINĖS VEIKLOS ASPEKTAI__________________________________________139

Андрис Брокс
РАЗВИТИЕ ОБЩЕОБРАЗОВАТЕЛЬНОЙ ФИЗИКИ ДЛЯ СОВРЕМЕННОГО СРЕДНЕГО
ОБРАЗОВАНИЯ _______________________________________________________ 146

Борис Яриновский
КАЧЕСТВО ЕСТЕСТВЕННОНАУЧНОГО ОБРАЗОВАНИЯ КАК ОДИН ИЗ ИНДИКАТОРОВ
УСТОЙЧИВОГО РАЗВИТИЯ РЕГИОНА ЛАТГАЛЕ _____________________________ 157

Ольга Сечко, Елена Василевская

УЧЕБНО-МЕТОДИЧЕСКИЕ КОМПЛЕКСЫ ПО ХИМИИ В СРЕДНЕЙ ШКОЛЕ РЕСПУБЛИКИ
БЕЛАРУСЬ: СТРУКТУРА И СОДЕРЖАНИЕ __________________________________ 165

4
 SVEIKOS GYVENSENOS ĮGŪDŽIŲ PAMOKOS

Jūratė Armonienė
Vilniaus universitetas
El. paštas: begike@gmail.com

Fausta Gulbinienė
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija
El. paštas: rastine@basanaviciaus.vilnius.lm.lt

Anotacija
Ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius nėra lengvai įgyvendinamas uždavinys. Čia
sunku pasiūlyti universalių sėkmės receptų ar patikimų garantijų. Jų paprasčiausiai nėra – kaip
nėra ir su sveikos gyvensenos įgūdžiais siejamų universalių lūkesčių. Sveikos gyvensenos įgūdžių
ugdymas – nuoseklus ir sudėtingas procesas, kuriame svarbu džiaugtis net nedideliais pasiekimais.
Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje šia tema nemažai diskutuojama, anaiptol ne visada
nuo kalbų pereinama prie darbų. Kad ir kiek apie tai kalbama ar rašoma, sveika gyvensena netapo
vienu mūsų gyvenimo prioritetų, mokinių sveikai gyvensenai, kūno kultūrai, kaip disciplinai, vis
dar skiriama per mažai dėmesio. Siekdami įtvirtinti kūno kultūrą, kaip vieną iš pagrindinių sveikos
gyvensenos dalykų mokykloje, mokytojai ieško būdų, kaip patenkinti įgimtą mokinių poreikį judė-
ti, suteikti galimybes patirti judėjimo džiaugsmą per sporto renginius ir kitus projektus. Į šią veiklą
kūrybingai stengiamasi įtraukti visą mokyklos bendruomenę.
Šiame straipsnyje pristatoma Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos sveikos gyvensenos
propagavimo veikla ir projektas „Vasaris – sveikatingumo mėnuo“. Šio projekto dalyviai Vilniaus
mieste paskelbti nugalėtojais
Pagrindiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, sveika gyvensena, projektas, gyvenimo kokybė.

Įvadas
Sportas ilgai tebuvo jaunų, fiziškai stiprių žmonių privilegija. Jis nesietas su
rekreacija, visuomenės sveikata apskritai – kur kas labiau su atskirų individų poreikiu
rungtis, varžytis. Sporte vyravo sąvokos „stipriausias“, „greičiausias“, „pajėgiausias“.
Pastaraisiais metais sporto, kaip judėjimo formų pasirinkimo, individo ir jo
sveikatos santykis ėmė keistis iš esmės. Sveikatos samprata šiuo metu apima ne tik
medicinos sritį – ji tapo svarbi socialinio gyvenimo, edukacinės sistemos dalis. Gera
sveikata – tai individo fizinė, psichinė, dvasinė darna. Šia prasme sveikas gali ir turi būti
kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, fizinių gebėjimų. Šioje srityje neturi
būti jokios atskirties tarp įvairių žmonių grupių, todėl sportas, fizinis aktyvumas, kaip
vienas iš sveikos gyvensenos ir sveikatos šaltinių, turi būti prieinamas kiekvienam,
norinčiam pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Sveika gyvensena, fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, tinkamas jaunimo fizinis
pajėgumas ir sveikata daro teigiamą įtaką gyvenimo kokybei; nepakankamas dėmesys
savo fizinės sveikatos būklei kelia vis daugiau rūpesčių. Turint galvoje sveiką gyvenseną,
netiktų apsiriboti vien sveikatos sąvoka. Kalbant apie žmonių gyvenimo kokybės
5
gerinimą reikėtų prisiminti, kad sveikata trumpai apibūdinama ne kaip ligų ar fizinių
defektų nebuvimas, o kaip fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Vis plačiau vartojamos
sveikatos balanso, sveikatos potencialo ir gyvenimo kokybės sąvokos, sveikatos balansą
suprantant kaip asmens prisitaikymą prie fizinės aplinkos, sveikatos potencialą – kaip
asmens ir aplinkos galimybes (imuninis atsparumas, emocinis stabilumas, adekvačios
žinios apie sveikatą).
Vaikų, jaunimo sveikatos ugdymą galėtume palyginti su pamatais, ant kurių vėliau
iškils jauno žmogaus dabarties ir ateities buveinė.
Paauglių sveikatos stiprinimo programų ir projektų visame pasaulyje nuolat
daugėja. Šios veiklos patirtį yra apibendrinę Skandinavijos ir kitų šalių mokslininkai.
Sveikatos stiprinimo programos, vykdomos Europoje ir JAV, skirstomos į informacijos
teikimo, emocinio ugdymo, elgesio pokyčių. Perspektyviausiomis dabar laikomos elgesio
pokyčius numatančios kompleksinės programos. Švedų mokslininkai apibendrina, kad
palaikant ir stiprinant paauglių sveikatą labai svarbu puoselėti nacionalines tradicijas,
formuoti tautinei savivokai būdingas sveikatos vertybes ir nuostatas – kaip atspirtį
tarptautinės jaunimo kultūros plitimui.
Sveikatos ugdymo programos paprastai vykdomos tose mokyklose, kuriose tokiam
darbui yra palanki socialinė aplinka, sveikatos ugdymui skiriamas deramas dėmesys arba
programoms įgyvendinti randama lėšų – kitaip tariant, ten, kur tokia veikla lengvesnė.
Deja, kūno kultūrai, kaip vienai iš sveikatos ugdymo programų priemonių, vis dar
neskiriama pakankamai dėmesio. Patirtis šioje veiklos srityje rodo, kad sveikatinimo
procesą fiziniais pratimais paprasčiau vykdyti ir geresnių rezultatų lengviau pasiekti tose
bendruomenėse, kur dirba fiziškai aktyvūs pedagogai. Rūpinantis savo fizine sveikata,
saviaukla, tobulinami fiziniai ir psichiniai organizmo komponentai. Fizinė ir psichinė
sveikata tarpusavyje glaudžiai susijusios ir didele dalimi nulemia žmogaus sveikatos lygį
ir socialinę gerovę (Muliarčikas, 2007). Atrodytų, visiškai sveikam būti paprasta,
elementaru, tačiau tokių žmonių tėra vos 7–10 proc.
Sprendžiant jaunimo sveikos gyvensenos, hipodinamijos problemas. bandoma
ieškoti atsakymų į pagrindinius klausimus: kodėl žmonės, užuot rūpinęsi savo sveikata,
ignoruoja elementariausią aktyvesnio gyvenimo būdą? Kodėl nesusimąsto apie savo ir
savo vaikų netolimą ateitį – jų fizinės sveikatos būklę, nesiima priemonių jai gerinti? O ir
suvokę šių problemų priežastis – kaip galėtume pakeisti esamą situaciją? Medicinos
pažanga, deja, ne panacėja. Medikai gali padėti koreguoti tik dalį to, ką susirgęs žmogus
yra praradęs: kontroliuoja paciento būklę, stengiasi pašalinti negalavimus, netinkamo
gyvenimo būdo pasekmes. Savo sveikata besirūpinančiam žmogui pačiam reikėtų ieškoti
nepatenkinamos būklės priežasčių ir stengtis jas pašalinti.
Pastaruoju metu visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama mokinių sveikatai,
ieškoma būdų, kaip ją stiprinti. Mokyklose įgyvendinama integruota sveikatos ugdymo
programa, kurios tikslas – „sudaryti galimybę vaikams augti sveikiems, siekti
išsilavinimo, ugdytis sveikus įgūdžius ir atsakomybės jausmą“ (Černiauskienė,
Proškuvienė, Zlatkuvienė, 1997). Mokinių sveikata nemaža dalimi priklauso nuo jų
įpročių, todėl formuojant naujas kompetencijas svarbus kryptingas švietimas, sveikatos

6
mokymas. Sveikatos ugdymo programa turėtų būti integruojama į įvairių mokomųjų
dalykų turinį. Ypač svarbu, kad pedagogai, siekdami ugdyti teigiamas sveikos
gyvensenos nuostatas, patys laikytųsi sveikos gyvensenos principų, būtų pavyzdys
ugdytiniams, gyvenime ir savo darbe vadovautųsi holistine sveikatos samprata, stengtųsi
sveikatos ugdymą integruoti į formalųjį ir neformalųjį ugdymą.
Pagrindinis tikslas – stiprinti mokinių sveikatą, gerinti sveikatos žinias ir įgūdžius,
bendromis mokytojų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, šeimos narių
pastangomis kurti integruotą, visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą.
Įgyvendinant sveikatos ugdymo programą, gimnazijoje vykdoma įvairi veikla:
 pagal gydytojų rekomendacijas įvertinama ugdytinių sveikatos būklė;
 sudaromos galimybės kiekvienam įsivertinti savo fizines galias (atliekamas
fizinės būklės testavimas, anketinė apklausa);
 ugdomos sveikos gyvensenos kompetencijos (supažindinama su asmens
higienos, sveikos mitybos reikalavimais ir principais, dienos režimo,
mokymosi krūvio reguliavimo principais, relaksacijos ir rekreacijos
priemonėmis bei būdais, mokoma atsparumo priklausomybėms);
 organizuojami sveikatingumo renginiai.
Kūno kultūra užima itin svarbią vietą tarp mokomųjų dalykų. Laikintis LR kūno
kultūros ir sporto įstatymo, visose gimnazijos klasėse vedamos 2 kūno kultūros pamokos
ir viena šokio pamoka, 10 valandų skiriama neformaliajam ugdymui: mokiniai gali
lankyti krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, futbolo, stalo teniso būrelius, daug
dėmesio skiriama mokinių olimpinio festivalio varžyboms, gimnazijos krepšinio lygos
varžyboms, tarpmokykliniams renginiams ir projektams. Ypač didelio susidomėjimo
susilaukė dr. J. Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms skirti renginiai, tarp jų ir
simbolinis 1600 m. Olimpinės mylios bėgimas, kuriame dalyvavo visa mokyklos
bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai, taip pat estafetinis bėgimas 4 x 600 m,
kuriame dalyvavo visų gimnazijos klasių komandos (prieiga internetu
/www.basanaviciaus. vilnius.lm.lt)
Gimnazijos bendruomenė su dideliu entuziazmu atsiliepė į Iniciatyvos fondo
raginimą dalyvauti visuotinėje mankštoje, kuri vyko visoje Lietuvoje spalio 21 d. Visi
gimnazijos bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai, administracija, aptarnaujantis
personalas – atliko mokinių sukurtą šokį, o sporto salėje vyko bendrosios gimnastikos
pratimų demonstravimas(prieiga internetu /www.basanaviciaus.vilnius.lm.lt).
Siekiant propaguoti ugdymo įstaigose sveiką gyvenseną kaip kasdienį gyvenimo
būdą, svarbu skatinti moksleivius saugoti ir stiprinti sveikatą, būti fiziškai aktyvius. 2012
m. vasario mėn. Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Vilniaus miesto ir
rajono bendrojo ugdymo mokyklose organizavo projektą „Sveika gyvensena – kasdien“.
Šiais metais akcijos šūkis – „Sveikata yra dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam“
(Bodo Werner).

7
Patirties analizė
Ypač didelio susidomėjimo susilaukė gimnazijoje vykdomas projektas „Vasaris –
sveikatos mėnuo“. Tai integruotas projektas, kuriame dalyvavo visi bendruomenės nariai,
svečiai iš kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų. Vyko paskaitos ir seminarai,
kuriuose dalyvavo svečiai iš organizacijos „EKO taškas“, Vilniaus universiteto, ULAC
centro. Skaitytos paskaitos „Lytiškai plintančios ligos, jų profilaktika“, „Fizinis
aktyvumas ir sveikata“, paskaita tėvams „Psichosocialinis paauglių ugdymas“, vestas
seminaras „Rūpinimasis sveika aplinka rūšiuojant atliekas“. Mokiniai darė psichologinę
sveikatą atspindinčius lankstinukus, kartu su biologijos mokytojais paruošė informacinį
stendą apie sveikatą, sveikatos horoskopą, sveikos gyvensenos sampratą. Daug dėmesio
buvo skirta sporto renginiams, tradiciškai organizuojamos gimnazijos krepšinio lygos
(GKL) varžybos, šaškių, šachmatų varžybos, baudų ir tritaškių metimų konkursas
„Taiklioji ranka“, stalo teniso turnyras. Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti padėkos
raštais ir asmeniniais prizais. Ištvermės sporto šakų mėgėjai dalyvavo žygyje Vingio
parke, kur savo jėgas išbandė šiaurietiško ėjimo, slidinėjimo, bėgimo rungtyse. Neapseita
be piešinių sveikos gyvensenos tematika konkurso, vyko šūkio konkursas „Mūsų klasė
sveikai gyvena ŠIANDIEN“.
Viena iš sveikos gyvensenos sričių – sveika mityba, todėl vyko sveiko maisto
receptų kūrimo konkursas „Sveika ir gardu“, kuriame mokiniai pateikė daug receptų iš
daržovių bei vaisių. Gimnazijos valgykloje buvo iškabinti receptai, o pagal geriausiai
komisijos įvertintą maisto receptą valgykloje pagamintu patiekalu galėjo pasimėgauti
kiekvienas konkurso dalyvis. Didelio dėmesio susilaukė ir akcija „Kvapni žolelių arbata –
sveikiau už cigaretės dūmą“. Gimnazijos fojė ilgosios pertraukos metu buvo vaišinamasi
žolelių arbata, diskutuojama apie gydomąsias augalų savybes, jų poveikį sveikatai
(prieiga internetu /www.basanaviciaus.vilnius.lm.lt).
1 lentelė
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos konkurso „Sveika gyvensena – kas-
dien!“, skirto akcijai „Vasaris – sveikatingumo mėnuo“, renginiai
Renginio pavadinimas Renginio aprašymas
Informacinis stendas Biologijos mokytoja su mokiniais paruošia
„Sveika gyvensena – informacinį stendą
kasdien!“ „Sveika gyvensena – kasdien!“.
Lankstinukas gimnazijos ben- Informacinis lankstinukas, kuriame pateikiama in-
druomenei formacija apie tai, kad žmogaus organizmo sveika-
„Geros psichologinės sveika- ta yra glaudžiai susijusi su psichologiniu nusiteiki-
tos priesakai“ mu ir jo dvasine būsena.
Seminaras Paskaita, skirta I–II gimn. klasių mokiniams.
„Rūpinimasis sveika aplinka Organizacijos „EKO taškas“ atstovas
rūšiuojant atliekas“ G. Burka ves seminarą mokiniams apie aplinką,
kurioje mes gyvename, kaip turime ją saugoti ir
puoselėti, kad gyventume sveikoje aplinkoje.
Krepšinio turnyras I–IV gimn. klasių mokiniai.
„Gimnazijos krepšinio lyga“

8
 Renginio pavadinimas
Stalo teniso turnyras
Baudų ir tritaškių metimo
konkursas „Taiklioji ranka“
Informacinis stendas
„Vasaris – sveikatingumo
mėnuo“
Paskaita mokinių tėvams ir
mokytojams „Psichosocialinis
paauglių ugdymas“
Asmeninės šaškių varžybos
Paskaita IV gimn. klasių mo-
kiniams
„Lytiškai plintančios ligos, jų
profilaktika“
Sveiko maisto receptų kūrimo
konkursas
„Sveika ir gardu!”
Šūkio konkursas
„Mūsų klasė sveikai gyvena
ŠIANDIEN!“
Lietuvos lengvosios atletikos
čempionatas
Asmeninės šachmatų
varžybos
Filmo „Jaunimo stuburo
skausmo prevencija“
žiūrėjimas ir aptarimas
Piešinių paroda
„Sveika gyvensena – gyvensena – kasdien!”
kasdien!“
„Jeigu šoksi ir judėsi – būsi
ne tik sveikas, bet ir geros
nuotaikos“
Paskaita „Fizinis aktyvumas ir
sveikata“
Spartusis žygis į Vingio parką
(slidėmis, rogėmis)
Vilniaus m. gimnazijų šach-
Renginio aprašymas
I–IV gimn. klasių mokiniai.
I–IV gimn. klasių mokiniai.
Biologijos mokytojas su mokiniais paruošia
informacinį stendą
„Vasaris – sveikatingumo mėnuo“.
Gimnazijos psichologė skaitys paskaitą
I gimn. klasių mokinių tėvams ir mokytojams apie
paauglių socialinį ir emocinį ugdymą.
I–IV gimn. klasių mokiniai. Šaškių varžybų tikslas –
skatinti mokinius sveikai leisti laisvalaikį ir išrinkti
geriausiai šaškėmis žaidžiančius gimnazistus.
IV gimn. klasių mokiniai.
Paskaitą skaitys ULAC cento atstovė
A. Zažeckė.
Paskaitos tikslas – supažindinti mokinius su lytiniu
būdu plintančiomis ligomis ir kaip jų išvengti.
II gimn. klasių mokiniai kurs sveiko maisto
receptus. Receptai bus iškabinti gimnazijos
valgykloje. Patiekalas, laimėjęs geriausio recepto
nominaciją, bus pagamintas gimnazijos valgyklos
virtuvėje.
Kiekviena gimnazijos klasė sukuria savo klasės šūkį
tema:
„Mūsų klasė sveikai gyvena ŠIANDIEN!“
Klasių šūkiai bus iškabinti ant klasių durų, o gim-
nazijos bendruomenės nariai išrinks gražiausią šū-
kį.
Vilniaus miesto lengvosios atletikos rinktinės nariai.
I–IV gimn. klasių mokiniai. Šachmatų varžybų
tikslas – skatinti mokinius sveikai leisti laisvalaikį ir
išrinkti geriausiai šachmatais žaidžiančius
gimnazistus.
I gimn. klasių mokiniai.
Mokiniams bus rodomas filmas apie laikysenos
sutrikimus, būdus, kaip išvengti stuburo skausmų
problemų.
Dailės mokytojai parengs piešinių parodą „Sveika
Per ilgąją pertrauką sporto salėje gimnazijos
bendruomenė šoks mokinių sukurtą linijinį šokį.
Paskaitą II b gimn. klasės mokiniams skaitys kūno
kultūros mokytoja ekspertė, Vilniaus uni
versiteto docentė J. Armonienė.
I–IV gimn. klasių mokiniai, klasių auklėtojai,
mokytojai, tėvai.
Gimnazijos šachmatų rinktinė.
9
 Renginio pavadinimas Renginio aprašymas
matų varžybos
Akcija I–IV klasių mokiniai.
„Kvapni žolelių arbata – Gimnazijos fojė ilgosios pertraukos metu
sveikiau už cigaretės dūmą“ mokiniams bus siūloma vaišintis žolelių arbata,
pasakojama apie arbatų veikimo savybes ir jų
teigiamą įtaką žmogaus sveikatai.
Dalyvavimas Vilniaus miesto Dalyvavimas įvairiose varžybose.
mokinių olimpiniame
festivalyje

Laukiami rezultatai: naujų sveikos gyvensenos tradicijų kūrimas ir palaikymas

gimnazijos bendruomenėje, gimnazijos bendruomenės narių atsakomybės už sveiką ir
saugią aplinką formavimas.

Apibendrinimas
Nepaisant nepalankaus sveikatai elgesio (rūkymo, alkoholio vartojimo) plitimo vi-
suomenėje, sveikos gyvensenos mokymo akcija parodė, kad yra mokinių, kurie propaguo-
ja sveiko gyvenimo būdą, aktyviai dalyvauja sporto renginiuose, konkursuose ir turi po-
tencinių galių savo veikla ir elgesiu patraukti kitus mokinius. Pozityvus požiūris į sveika-
tą padeda atsispirti ne visada teigiamai daugumos įtakai. Remiantis PSO duomenimis,
žmogaus sveikatą ir gyvenimo trukmę 50 proc. lemia pasirinktas gyvenimo būdas. Todėl
išsivysčiusiose valstybėse vis platesnį pripažinimą įgyja sveikos gyvensenos koncepcija,
orientuota į žmogaus organizmo natūralių adaptacinių galimybių panaudojimą. Ši kon-
cepcija remiasi holistine pažiūra į sveikatos palaikymą, išsaugojimą ir stiprinimą (Saka-
lauskas, Kepenis, 2009). Ugdymo institucijose už vaikų ir mokinių gyvenseną, sveikatą
didžiąja dalimi atsako jų artimiausios aplinkos nariai – tėvai, mokytojai. Mokykla,
planuodama sveikatos stiprinimo veiklą, turėtų numatyti 3 esmines kryptis:
 saugi ir sveika mokyklos aplinka;
 veiksmingos sveikatos ugdymo programos;
 glaudus ryšys su tėvais ir bendruomene.
Norisi tikėti, kad sveikos gyvensenos projekte dalyvavę gimnazistai ir
bendruomenės nariai galės sutikti su teiginiu „Mano gyvenimo būdas palankus mano
sveikatai“.

Literatūra
Armstrong N., Welsman J. (1997). Young people & physical activity. Oxford (UK): Uni-
versity press.
King A. C., Pruitt L.A., Phillips W. et al. (2000). Comparative effects of two physical activ-
ity programs on measured and perceived physical functioning and other health-related quality of
life outcomes in older adults. –Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical
Sciences, 55 (2), 74–83.
LR kūno kultūros ir sporto įstatymas. Įst. paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 9–215, aktuali
redakcija nuo 2010.07.01

10
 Muliarčikas A. (2003). Kauno studentų laisvalaikio fizinis aktyvumas ir jį lemiantys
faktoriai. – Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 5 (50), 44–51.
Radišauskas R., Rastenytė D., Bernotienė G. ir kt. (2001). Kauno gyventojų mirtingumas
1990-2000 metais. –Kauno miesto 2001 metų sveikatos apybraižą (p. 3–7). Kaunas: Lututė.
Sakalauskas L., Kepenis D. (2009). Holistinė sveikatos ugdymo metodika. Prieiga per
internetą: http://www.sveikuoliai.lt/holist-lt.htm/.

Summary
LESSONS ABOUT HEALTHY LIFESTYLE SKILLS

Jūratė Armonienė
Vilnius University, Lithuania

Fausta Gulbinienė
Vilnius Jonas Basanavičius Gymnasium, Lithuania

To develop students’ skills in a healthy lifestyle is not an easy task to perform. Indeed, it is
difficult to offer a universal recipe for success or a solid guarantee because such guidelines simply
do not exist - there are no universal expectations associated with healthy lifestyles and skills.
Obviously, cultivation of healthy living skills is a gradual and complex process, where it is
important to foreground even small achievements.
Although recently a number of discussions on this topic have been carried in the public
space, it is not always easy to apply the given ideas in practice. Regardless of how much has been
written or spoken on these issues, healthy lifestyle has not become one of our priorities in life,
while students’ healthy lifestyle and physical education as a discipline are still given too little
attention. Consequently, in order to reinforce physical education as one of the key subjects at
school, teachers are constantly looking for various ways to meet the students’ innate need to move,
experience the joy of movement and to provide more opportunities through sports events and other
projects. Indeed, we tend to involve the entire school community in this activity.
This article introduces the basic health-promoting activities and the project „February -
Fitness Month“ implemented in Vilnius Jonas Basanavičius gymnasium. The participants of the
aforementioned project have been declared winners in Vilnius.
The school, in planning health promotion activities, should include three key areas:
 safe and healthy school environment;
 effective health education programs;
 close relationship with parents and community.
Key words: gymnasium, healthy lifestyle, science education.

11
 GROŽINĖS LITERATŪROS PANAUDOJIMAS BIOLOGIJOS IR
FIZIKOS PAMOKOSE

Zosė Aškinienė, Giedrė Kvietkauskienė

Vilniaus Gabijos gimnazija, Vilnius
El. paštas: zaskiniene@yahoo.com, giedrekv@gmail.com

Įvadas

Mokytis – tai tirti nežinomybę: atsikąsti, paragauti, pajusti kvapą. Mokytis – tai ne
tik mokėti gramatiką, bet ir vartoti kalbą. Mokytis – tai ne tik žinoti, kad yra gamta, bet ir
gyventi joje, kad nebūtų gėda dėl savęs ir artimųjų.
Mokytojai ir mokiniai beveik pusę savo aktyvaus laiko, skirto mokymui ir moky-
muisi, praleidžia klasėje. Jie dalinasi patirtimi, ugdo įgūdžius, keičiasi informacija. In-
formacijos šaltinių mūsų aplinkoje yra daug: tai informacija, gaunama žmonėms bendrau-
jant; informacija, kurią teikia mūsų aplinka, gamtos reiškiniai; taip pat informacija, gau-
nama iš dokumentų, grožinės literatūros. Pamokose tikslinga naudoti kuo įvairesnius in-
formacijos šaltinius, nebūtina kiekvieną pamoką mokytojui pačiam būti vieninteliu in-
formacijos šaltiniu. Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerija, 2007) nurodyta, kad mokytojas turėtų gebėti naudoti įvai-
rias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir
kūrybiškumą; kurti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kurioje mokinys
turi galimybę rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai ir atrasti bendraminčių. Mokiniai turi
būti patys atsakingi už savo mokymąsi, o mokytojas – sudaryti sąlygas mokinio saviraiš-
kai.
Akcentuojant ne tik žinių įgijimą, bet ir ugdant mokinių kompetencijas patariama
laikytis konstruktyvistinio požiūrio, kuris teigia, kad mokymasis yra aktyvus procesas,
jame metu svarbiausia mokinio patirtis. Dabartinėje visuomenėje sparčiai keičiasi visos
ugdymo sistemos akcentai ir tampa svarbu ne tik tai, ką žino kiekvienas asmuo, bet ir tai,
kaip ir kada jis naudojasi savo turimomis žiniomis.
Šio straipsnio tikslas – supažindinti su galimais darbo būdais ir veiklos kryptimis,
kaip naudojant grožinę literatūrą formuoti ir tobulinti mokinių žinias ir įgūdžius gamtos
mokslų pamokose ir ugdyti mokinių kompetencijas: kalbinę bei komunikavi-
mo.Kompetenciją galima aiškinti kaip žinių, gebėjimų, nuostatų derinį, kuris gali būti
perduodamas kitiems, pritaikomas skirtingiems tikslams, skirtingoms funkcijoms atlikti ir
turėtų būti suformuojamas bendrojo lavinimo mokykloje. Mokant gamtos mokslų galima
ugdyti visas kompetencijų sritis.
Mokėjimas mokytis – tai poreikis mokytis ir tobulėti, pasitikėjimas savimi, tikėji-
mas mokymosi sėkme; mokymosi būdų, strategijų išmanymas, savo mokymosi galių pa-
žinimas; gebėjimas kelti tikslus, mokėjimas planuoti mokymosi veiklą, siekti iškeltų tiks-
12
lų; tai dalijimasis žiniomis, įgyta patirtimi su kitais žmonėmis. Ši kompetencija ugdoma
savarankiškai mokantis ar mokant kitus, ieškant informacijos grožinėje literatūroje ir ją
apdorojant, bendraujant ir bendradarbiaujant. Taip įsimenamas ir suprantamas kur kas
didesnis kiekis mokomosios medžiagos, gebama identifikuoti fizikos ir biologijos sąvo-
kas, procesus, reiškinius. Viduriniojo ugdymo gamtos mokslų programa sudaro integraci-
jos su kalbomis galimybes <...> tokiu atveju stiprinama kalbos ir rašto kultūra, taisyklin-
gai vartojami moksliniai terminai, sąvokos, mokiniai pristato darbus, grindžia savo nuo-
monę, pasirinkimą.<...> Svarbu ne tik spręsti problemą taikant praktinio darbo užduotis,
bet sudaryti sąlygas mokiniui ir rašyti esė (Vidurinio ugdymo gamtos mokslų programa –
5.3.1., 5.3.2.3).Dėl naujausių informavimo priemonių technologijų mokyklai kyla naujų
reikalavimų. Jeigu norime, kad mokiniai kritiškai mąstytų, gebėtų pastebėti, ką siūlo ži-
niasklaida, su jais apie tai turime kalbėti. Bet ir knyga labai svarbi formuojant asmenybę.
Vienas iš uždavinių – kaip padėti mokiniui suvokti savo galimybes priklausomai
nuo individualių savybių, kaip jam sulaukti patarimo, palaikymo. Čia mokytojo vaidmuo
dvejopas: reikia skatinti užsiimti saviraiška ir būti objektyviu, bet ne kategorišku vertinto-
ju. Saviraiška pagreitina psichologinį mokinio subrendimą, o toks mokinys lengviau
adaptuojasi visuomenėje, greičiau socializuojasi, atranda vietą tarp kitų..
Kalbinė, komunikacinė kompetencijos ateityje lems asmenybės dalykinę, profesi-
nę, pilietinę kompetencijas. Žmogus – kalbanti būtybė, todėl šią dovaną reikia panaudoti
kuo geriau. Patogus ir dažnai toleruojamas, tačiau ydingas mokinio noras atsakinėti vienu
sakiniu arba ir vienu žodžiu. Bet juk mokykla rengia mokinį gyventi visuomenėje, kuri
bendrauja kalbėdama. ,,Jaunatviškos ambicijos yra amžinasis variklis, teikiantis energiją
siekti pripažinimo <…> perfrazuojant J. P. Sartrą esame pasmerkti laisvei, taigi ir kūrybai
<…> todėl ir norėdami nepajėgtume riboti mokinio saviraiškos. Žmogus savo prasmę
realizuoja ne biologinėje egzistencijoje, bet už jos – kūryboje.” (Mokykla ir visuomenė.
Laisvos asmenybės ugdymo filosofija – konferencijos medžiaga)

Darbo aprašymas

Dirbdami pagal atnaujintas ugdymo programas ir orientuodamiesi į gimnazijos

prioritetus – pamokos kokybės tobulinimą ir mokymosi motyvacijos skatinimą – ypatingą
dėmesį skiriame mokinio savarankiškai veiklai ir darbui su grožine literatūra. Biologijos
ir fizikos sąvokos, procesai, reiškiniai aprašomi literatūrine kalba, su polėkiu. Tai, kas
kartais sunkiai suvokiama gamtoje, rašytojo būna labia taikliai aprašyta. Šis neišsenkamas
žinių aruodas padeda ne tik geriau pažinti aplinką, bet ir skatina emocijas, jausmus.
Kaip iliustraciją pateikiame keletą pamokose panaudotų tekstų ištraukų, kurias
mokiniai pristato kurdami interpretacijas, ese, sugretindami tekstą ir vaizdą.

13
 1 pavyzdys
Dvi lygiagretės privataus geležinkelio linijos, kertančios Tokijo apylinkes, eina per
Mesarino lygumą. Perpildyta sostinė kiekvienais metais paglemžia vis naujus pakraščius,
todėl elektriniuose traukiniuose gausu žmonių, ypač rytais ir po darbo dienos...
Macumotas Seitė(1991). „Juodoji evangelija“. Vilnius.

Nagrinėdami šią ištrauką, atkreipiame

dėmesį į ekologines aplinkos problemas, apie
galimus žmonių tarpusavio santykius, kylančias
socialines, psichologines problemas. Pasak My-
ros B. Welch, daugelis žmonių yra išderinti,
sudaužyti ir subraižyti šio gyvenimo.

1 pav. Urbanizacija
2 pavyzdys
Virš druskingos bedugnės,/ Kristalinės mirties / Plaukia vienišos ugnys. Už teatro
kertės/ plaukia tuščios mašinos,/ plaukia tiltų minia <.....> Ir negyvas pušynas/ žengia
žingsnį sapne. Nei tvirtovių, nei laurų –/ Ištrypta pakelė, į magnetinį lauką/ Įsiterpus žolė.
Literatūros vadovėlis (2004). Tomo Venclovos ištrauka iš „Odės miestui“.

Interpretacija

Tomas Venclova vaizduoja kasdien kiekvieno miestiečio akimis matomus, tačiau

ne visuomet suvokiamus vaizdinius, jų sukeliamus jausmus bei nuotaikas. Filosofiškai,
gilesniu žvilgsniu žvelgiama į bendrą vaizdą – gyventojų ir miesto elementų visumą.
Pirmose eilutėse yra kalbama apie druskingą bedugnę ir kristalinę mirtį. Taip iš-
reiškiamas šaltis, sniego vaizdas, nes greičiausiai kalbama apie žiemos sezoną. Jis sulygi-
namas su mirtimi, kadangi temperatūra yra neigiama, visą gamtą, gyvybę sustabdo mirtis,
kiekvieną vandens lašą galinti paversti kristalu. Vienišos ugnys – tai žmonės, miesto gy-
ventojai. Širdys šiltos, kiekvienas alsuoja ir kvėpuoja tuo pačiu, visiems vienodu šaltu
oru. <...> Pušynas – visus metus žaliuojančių medžių tvirtovė. Tačiau šiuo atveju, kai yra
minimas greta automobilių, tiltų, kelių ir beveidžių žmonių, taip pat praranda savo gyvy-
bę ir tampa dar vienu miesto objektu, nebegyvu ir šaltu, nesuteikiančiu gyvybės jausmo.
Toliau dar labiau gilinamasi į miesto ir gyvybės susidūrimą. Nei tvirtovių, nei laurų
– reiškia, jog miestas neturi kuo didžiuotis, ką saugoti, po to minima sutrypta pakelė, vėl
miesto vaizdo sumenkinimas, jog net pakelėje kadaise buvusi gyvybė yra sutrypta ir su-
naikinta. Vargana žolė įsiterpusi į magnetinį lauką. Šios sąvokos tarpusavyje visiškai ne-
dera, tad arba žolei, arba tam magnetiniam laukui ta aplinka yra ne vieta. Žinoma, sulygi-
nus mastus, žolė yra įsiterpusi į jai visiškai svetimą, nesvetingą aplinką.
Šio eilėraščio pagrindinė mintis yra, jog žmogus ir gamta turėtų sugyventi draugiš-
kai, nes žmogus yra gamtos dalis, tačiau tai pavyksta retai. Eilėraštis labai patiko, nes jis
privertė susimąstyti apie šiuolaikinę miestų ir gamtos padėtį. (IVA kl. K. Semionovaitė).

14
 3 pavyzdys
Žemė dar tebelaiko savyje, giliai savyje ja vaikščiojusių žmonių atminimą, aišku, te-
belaiko, žemė juk turi atmintį, ji turi gerą atmintį, tai ne koks ten vanduo, kuris bėgo nubėgo
ir nė žymės nepaliko. Ir dar išeitų, kad jeigu bėgiojai žeme, ji atsimena tavo kojas; jeigu ra-
vėjai, kasei, purenai – rankas atsimena, pirštus, delnus; jeigu nukrito ant jos tavo prakaito
lašas – ji ir to neužmiršo, sugėrė į save, įsiurbė, bet neužmiršo. O jeigu ne vienas, ne du la-
šai? Jeigu žmonių prakaitas kaip lietus ant jos lijo? Ar gali ji užmiršti? Negali.
Romualdas Granauskas (1999). ,,Gyvenimas po klevu“. Vilnius.

Analizuojant šį pavyzdį, atskleidžiamas biotinės ir abiotinės gamtos ryšys, antro-

pogeniniai veiksniai, vandens lašelio kelionė – vandens apytaka.

4 pavyzdys
Jie kalba apie ją kaip apie beribį plotą, kaip apie varžovę, o kartais, netgi vadina prie-
šu. Tačiau senis visuomet galvojo apie jūrą kaip apie moterį, kuri gali būti ir maloni, ir ne, o
jeigu jos poelgiai būna neapgalvoti ar negeri, – nieko nepadarysi, tokia jau jos prigimtis.
Ernestas Hemingvėjus (2006). „Senis ir jūra“. Vilnius.

Skaitant tekstą, atskleidžiama begalinės energijos sankaupa, turinti griaunamąją ga-

lią, bet kaip moteris, sauganti visa, kas gyva joje. „...Baltas veidas, o lūpos raudonos,/
Apie galvą auksinis plaukų sūkurys./ Šitaip šypsosi vaiką iškėlę madonos,/ o juk tu – vie-
niša moteris“, – paantrina A. Maldonis („Kai saulė teka“).

5 pavyzdys
Ankstyva ryto šviesa kybėjo ties medžių viršūnėmis, sunkėsi pro lapus, šakas, jau
siekė kamienus, paparčius, bruknynus. Dabar miškas pasidarė jo priešas, visur tyko žiau-
rios, žalios akys, o šakos – kaip grobuoniškai sulenkti nagai, ant samanotų keliukų – kaž-
kieno nematomos didelės pėdos. Iš kaimų prieš saulės tekėjimą išbėga baisūs sapnai ir min-
tys, baimė iššoka iš vyzdžių, riksmas pasiverčia aidu ir dingsta eglynuose, – visos aklos ir
piktos jėgos susirenka vidury miško, įsigraužia į žievę, pasislepia po senais kelmais, po su-
trešusiais medžiais.
Romualdas Granauskas (2000). „Duonos valgytojai“. Vilnius.

Iliustracija apie bioįvairovę, organizmų tarpusavio ryšius bei santykius, gyvosios

gamtos karalijas; apie garso sklidimą aplinkoje.

6 pavyzdys
Vieną kartą augalas pasistiebė, šaknys išsirovė iš žemės, marga plaštakė skrenda virš
pievos.
A. Škėma (2002). „Balta drobulė“. Kaunas.
Iterpretacija

Augalas simbolizuoja tvirtybę, norą stiebtis ir kilti, siekti savo tikslų.Tekste mato-
me augalo ir pagrindinio veikėjo paralelę. Jaunas ir veržlus, ambicingas vaikinas, kuris

15
žengia pirmus žingsnius į suaugusiųjų pasaulį. Tai kaip gamtos dėsnis – viskas auga,
bręsta ir kovoja dėl vietos po saule.
(IVA kl. Audinga Subačiūtė)

7 pavyzdys
Tereikėjo stovėti miško tankmėje ir žiūrėti,
kaip visu kūnu prilimpa prie žemės žalčiai; išgaub-
tomis akimis stebi visatą rupūžės.
A. Škėma (1999). „Balta drobulė“. Kaunas.

2 pav. Žaltys – šaltakraujis

organizmas
8 pavyzdys
Karvė taip įsibėgėjo ir taip trenkė į medį, kad vienas jos ragas giliai praskėlė kamieną
ir įstrigo jame.
Joel Chandler Harris (2007). „Dėdulės Rimuso pasakos“. Vilnius.

Nagrinėjant 7 ir 8 tekstą ir vaizdą mokomės apie judėjimą, regėjimą, adaptaciją,

tamprumo jėgą, energijos virsmus, odos darinius, baltymų įvairovę. Kadangi mokiniai
dažnai bijo šaltakraujų organizmų, kalbame apie jų gebėjimą išlikti, praktinę naudą žmo-
gui.

9 pavyzdys
Vilkas – didelis ir paslaptingas gyvūnas. Gamtoje jis – didžiausias šuninių atstovas.
Jis – šunų, mūsų mylimų augintinių, protėvis.
H. Baueris (1982) „Jų protėviai buvo vilkai: Apie šunis“. Vilnius.
Vilkas visiems žvėrims gyrėsi, kad jis kilęs iš bajorų ir kiti žvėrys jam nelygūs.
Lietuvių liaudies pasakos

Interpretacija
Protėviai jau nuo pagoniškų laikų vilką laikė tamsos jėgos simboliu. Pasak vaikiškų
pasakų, vilkas dažniausiai įkūnija godų plėšrūną, nuolat medžiojantį jaunus žvėrelius
<….>. Iš tiesų vilkai yra laikomi miško sanitarais… Žmonės ir vilkai jau nuo seno gyve-
no kaimynystėje, todėl jų prisibijoma, tačiau jie gerbiami. Galbūt dėl šios priežasties vil-
kas yra vaizduojamas herbuose kaip budrumo, narsos ar patirties simbolis. (Brigita Če-
reškevičiūtė, IVA kl.)

10 pavyzdys
Pašalyje ant lentos sėdi senoji Daukantienė. Putlokas apdribęs veidas, akys apvalios,
apsiašarojusios. Pakelia ranką, po languota skarute sukamšo baltus kaip pakulos plaukus,
sučiaumoja lūpomis ir, kietai jas suspaudusi, vėl įsižiūri, kaip darbuojasi jos sūnus ir anūkė-
lis. Lūpų krašteliai trūkčioja – gal norėtų ką pasakyti, bet nesiryžta, nes dažnai yra barama,
kad visur kišasi. Todėl ir akyse, ir silpname, dūstančiame balse jauti nuogąstavimą.
Bronius Radzevičius. (2002). „Priešaušrio vieškeliai“. Vilnius.

16
 Ši iliustracija parodo šeimos narių sąsajas, kartas, jų genealoginį medį. Nagrinėjant
organizmų ontogenezę, aptariami amžiaus tarpsniai, galimos krizės ir tapatumai. ...Tu
kaip Žemė, žmogau. Pavasaris tavo jaunystė. Vasara – rimtis, ruduo – branda.Viską išda-
lini, palikdamas sau plaukus šarmotus ir širdį vien jauną – nerimstančią širdį...

11 pavyzdys
Mano rankos – jų reikia ir gėlei palaistyti,
Kad žiedelis negautų nudžiūti.
Ir paukšteliui iš narvo į laisvę paleisti
Ir į saulę tave pakylėti, vaikuti...
Eduardas Mieželaitis (1985). „Žvaigždžių papėdė“. Vilnius.

12 pavyzdys
Tėvas klūpo ties paprasta ramune ir skaičiuoja jos lapelius.
Kaip botanikas, kaip įsimylėjėlis,
kaip našlaitis iš pasakų vaikams.“
A. Škėma (1999) „Balta drobulė“. Vilnius.

Šiose ištraukose atskleidžiami žmogaus

ir gamtos santykiai. Jaučiama pagarba viskam,
kas gyva, su meile kalbama apie kiekvieną
organizmą. Tėvas – pavyzdys vaikams, tačiau
ir jam sunku tikėti savimi. 3 pav. Baltagalvė ramunė –
būrėja ir laimės nešėja
13 pavyzdys

Vanduo – geras daiktas ir žemė – geras

daiktas, o kai sumaišome abudu, pasidaro purvas.
V. M. Putinas (1971). „Altorių šešė-
ly“.Vilnius.

4 pav. Vanduo + žemė = purvas

14 pavyzdys
Dar niekada, nors atsitinka tai daugeliui mano brolių, manęs nebuvo aplankęs vel-
nias, bet manau, kad jei kurią dieną taip įvyktų, jis atrodytų kaip tą akimirką atrodė mūsų
pašnekovas. Jis buvo plikas, bet ne dėl atgailos, o dėl įsisenėjusios lipnios egzemos, kakta
tokia žema, kad, jei ant galvos būtų augę plaukai, jie susisiektų su antakiais (vešliais ir susi-
taršiusiais), akys apvalios, su mažomis judriomis lėliukėmis <...>. Nosį galėjai pavadinti
nosimi tik todėl, kad tarpuakyje kyšojo kažkoks kaulas, kuris atsiplėšęs nuo veido, tuoj ir
vėl į jį sulindo, virsdamas dviem tamsiom skylėm – plaukų prižėlusiom šnervėm.
Umberto Eco (2004). „Rožės vardas“. Vilnius.

17
 Naudojantis ištrauka, analizuojama genetika, paveldimumas, amžiaus tarpsniai, li-
gos... „Ką gyvenimas skyrė – priimu viską, kas turi įvykti, tegul ir įvyksta. <...> Oras ir
duona – arterijom, venom... / Laikas ir bėdos – arterijom, venom... / Kas ten papuolė –
nebeišimsi“. (J. Mačiukevičius)

15 pavyzdys
Dažnai jis nusiskindavo vyšnios lapą ir ilgai stebėda-
vo jį. Tai buvo žemėlapis. Jis ieškodavo prarastų plotų vyš-
nios lape.
A. Škėma (1999). „Balta drobulė“. Vilnius.

Interpretacija
Kiekvienas iš mūsų vaikystėje krėtėme pokštus
žaisdami lauke. <...> Vėliau paaugome, gamta pasida-
rė mažai įdomi. Pradėjome dažniau skųstis nei girti.
5 pav. Lapas – gyvenimo <...> Laukite pavasario, kai juntamas ką tik pražydusių
žemėlapis
žiedų kvapas. Norėkite vasaros, kai plaukus kedena
šiltas vėjas. Sulaukę rudens, papuoškite savo namus auksinių lapų puokštėmis. Džiaukitės
kiekviena savo diena, nes ji nepasikartos. (IVA kl., K. Katkutė)

16 pavyzdys
Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime, bet daug
gražiau nei kas kitas šioje žemėje. Palikęs lizdą, jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi
ramybės tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygių šakų ir, spausdamasis krūtinę prie ašt-
riausio spyglio, persiveria širdį. Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam ne-
prilygsta nei vieversys, nei lakštingala. Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime, ir už ją
atiduodama gyvybė.
Colleen McCullough (2005). „Erškėčių paukščiai“. Vilnius.

Tarsi atsakas į šį tekstą yra J. Marcinkevičiaus ,,Dienoraštyje be datų“: kūnas kaip

taurė, kurioje visko pilna, bet pastoviai daugėja mirties. Nagrinėjama organizmo gyvybi-
niai požymiai, ontogenezė.
Šiuo metu gamtos mokslų mokytojai yra sudėtingoje situacijoje – iš vienos pusės,
gamtos mokslų progresas reikalauja plėsti ugdymo turinį, o iš kitos pusės, mažinamas
mokymui skirtas laikas. Šiai problemai spręsti yra keli būdai:
a) aktyvinti mokinių savarankišką darbą,
b) didinti gamtos mokslų integravimą,
c) integruoti gamtos mokslus su kalbomis.
Siekiant įgyvendinti tarpdalykinio integravimo ir užduočių diferencijavimo idėjas,
būtina rasti ryšius tarp mokomųjų dalykų ir pasitelkti profesinę kompetenciją.
Tiesa yra ta, kad gelmė formuoja paviršių, o paviršius atspindi gelmę <…> linkė-
dami savo mokiniams, kad visos durys atsivertų, brandinkime jų visokeriopą kompetenci-

18
ją, nesureikšmindami ir nesumenkindami nei formos, nei turinio svarbos (Mokykla ir vi-
suomenė. Laisvos asmenybės ugdymo filosofija – konferencijos medžiaga). „Dvasia ir
dulkė, dulkė ir dvasia/ tiek ši, tiek ta vienodai svarbios/ Taip varžosi ranka ir lūpos/ kas gi
svarbiau gyvenime šiame./ Ranka ir lūpos – visuma. (N. Gruntvingas)

Išvados
 Mokiniai išmoko rinkti, kaupti ir sieti teorines žinias su praktinėmis užduotimis,
surasti įvairių informacijos šaltinių ir juos panaudoti, sisteminti surinktą informaciją, ją
interpretuoti ir iliustruoti.
 Buvo ugdomos įvairios mokinių kompetencijos, jie komunikavo gimtąja kalba,
plėtė savo gamtamokslinį raštingumą, mokėsi mokytis, bendradarbiauti.
 Mokiniai gamtos sąvokų mokėsi remdamiesi trikampiu: protas – kalba – jausmai.

Literatūra

Johansen B. A., Rathe A. L. (1999). Vaiko galimybės ir mokykla. Vilnius.

Laisvos asmenybės ugdymo filosofija. Konferencijos medžiaga. (1999).Vilnius.
Vidurinio ugdymo gamtos mokslų programa (2011). ŠMM.

Summary

USE OF LITERATURE IN BIOLOGY AND PHYSICS LESSONS

Zosė Aškinienė, Giedrė Kvietkauskienė

Vilnius Gabija Gymnasium, Lithuania

Nowadays teachers of natural science are in difficult situation. On one hand, the progress of
natural science requires expand the content of education. On the other hand, hours to educate stu-
dents is being reduced. There are several ways to solve this problem. For example to motivate stu-
dents to learn independently and increase integration of natural science with language education.
To seek for implementation of interdisciplinary integration and tasks differentiation ideas it
is necessary to find relationship between educational subjects and to invoke professional compe-
tence.
Key words: Competence, integration, expression, literature, interpretation, biology definitions,
physics processes.

PROJEKTO METODO TAIKYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO

ĮSTAIGOJE: KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽILVITIS“
PATIRTIS

19
 Danutė Bernatavičienė, Jurgita Vanckavičienė
Kėdainių lopšelis-darželis „Žilvitis“
El. paštas: danute.berna@gmail.com

Įvadas

Pedagoginio proceso vaikų darželyje kokybei esminės reikšmės turi pasirinkti dar-
bo metodai. Projekto metodo taikymas ikimokyklinio ugdymo procese  tai vienas iš vai-
kų ugdymo būdų, skatinančių aktyvią ugdytinių veiklą. Projektinė veikla yra prasminga
ugdymo sistemos dalis, organizuojama taip, kad būtų sąmoningai orientuota ieškoti atsa-
kymų į klausimus, kurie gali iškilti vaikams, tėvams, pedagogams. Projekto metodo tiks-
las yra daugiau sužinoti apie pasirinktą temą, o ne išgirsti jau auklėtojo parengtus atsa-
kymus. Projektinės veiklos taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose didina vaikų pasiti-
kėjimą savo intelektualiniais sugebėjimais, stiprina smalsumą ir norą tobulinti jau turimą
patirtį. Projektai suteikia vaikams galimybę tapti tyrėjais, atrasti ir suprasti.
Ekologinis ugdymas svarbus ne tik mokyklose, bet ir ikimokyklinėse įstaigose.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos dažnai vaikams yra pirmas žingsnis pažinimo link, kai
mažieji ima atrasti pasaulį, po truputį tyrinėti, suprasti gamtos reiškinius.
Sąlytis su gamta, jos pažinimas ugdo gėrio, doros suvokimą, skatina ne tik imti ir
naudoti, bet ir tausoti, saugoti, padėti mažesniems už save.
Ekologinis ugdymas nėra pavieniai projektai. Tai nuoseklus procesas, per pažinimą
ir asmeninę patirtį ugdantis meilę gamtai. Tik tai, ką gerai pažįstame, gerbiame ir saugo-
me. (G. Gurevičiūtė ir kt., 1997)
Sena tiesa byloja: „Vanduo – gyvybės šaltinis“. Vandenynai, ežerai, upės, ledynai
– vanduo dengia daugiau nei 70% Žemės paviršiaus (J. Billioud, 2008). Kovo 22 d. mi-
nima Pasaulinė vandens diena. Ją 1992 metais inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė
asamblėja. Nuo 1993 metų pradėtą švęsti Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO.
Kiekvienais metais šiai dienai išrenkamas šūkis, atspindintis pasaulinę vandens problema-
tiką. 2011 metų šūkis skamba taip: „Vanduo kiekvienam miestui“. Šiuo šūkiu tikimasi
atkreipti dėmesį į gėlo vandens svarbą ir eikvojamus resursus.
Kėdainių lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ veikia jaunųjų miško bičiulių tuntukas „Žil-
vičiukai“. Ugdytiniai nuosekliai keliauja gamtos pažinimo taku, skatinami pažinti, supras-
ti ir atkreipti dėmesį į aktualiausias šiandienos ekologijos problemas. Vyko projektai
„Medžiai  mano draugai“, „Aš noriu švarios Lietuvos“ (šiukšlių rūšiavimas), „Paukščių
globa žiemą“, „Kai sotus, tai ir šaltis nebaisus“, „Nauji namai paukšteliui“, „Mano augin-
tinis“, „Vanduo  gyvybės šaltinis“.
Projekto charakteristika

Edukacinis projektas „Vanduo – gyvybės šaltinis“ – tai kvietimas ugdytiniams, jų

tėveliams bei įstaigos pedagogams atsiliepti į šūkį, sužinoti kuo daugiau apie vandenį.

20
Pokalbiuose ir diskusijose su vaikais ir jų tėveliais išsiaiškinome, kad vaikai turi nepa-
kankamai žinių apie vandens savybes, mažai geria vandens, nemoka taupyti, galvoja, kad
geriamojo vandens turime, kiek norime, ir pan.
Projekto tikslas – palaikyti ir skatinti natūralų domėjimąsi vandeniu, tyrinėti van-
dens savybes atliekant įvairius bandymus, atskleisti vandens tausojimo svarbą.

Projekto realizavimas

Veikla vyko dviem etapais: vanduo, jo savybės, panaudojimas ir vandens užterštu-

mas, resursai.
Vaikai stebėdami gaublį, žemėlapį ir pedagogo paruoštą vaizdinę priemonę (plaka-
tas) aiškinosi, kiek žemėje yra vandens. Jie pastebėjo, kad dominuoja mėlyna spalva, kuri
vaizduoja vandenį. Palyginę vandens ir žemės plotus, išsiaiškino, kad vanduo dengia di-
delę dalį žemės paviršiaus. Ši veikla padėjo vaikams suprasti, kodėl žemė vadinama žyd-
rąja planeta, ir sužinoti, kad vanduo dengia daugiau nei 70% žemės paviršiaus.
Ugdytiniai atliko bandymus, padedančius išsiaiškinti vandens savybes. Stebėdami,
uosdami vandenį nustatė, kad tai bespalvis ir bekvapis skystis. Šaldydami ir šildydami
vandenį išsiaiškino jo būsenas: skystąją (tai, kas teka iš čiaupo), kietąją (šaldant sušąla į
ledą ) ir garus (kaitinant garuoja).

1 pav. Skaniausias vanduo

1 bandymas. Ant žvakės liepsnos kaitino uždengtą indelį su vandeniu. Stebėjo la-
šelius ant dangčio. Vaikai pasakojo, jog ir namuose verdant iš puodo kyla garai. Tai tas
pats garas, pavirtęs vandens lašais ant dangtelio. Prieita išvada, kad nuo šilumos vanduo
garuoja. Taip būna ir gamtoje: dieną saulė įšildo vandenį, vakare pakyla rūkas. Kildamas
aukštyn jis susijungia į debesį ir lyja. Vaikai inscenizavo pasakėlę „Lašiuko kelionė“.

21
 2 bandymas. Vaikus nustebino vandens savybė plėstis, mažėjant temperatūrai. At-
liko tai patvirtinantį bandymą; į stiklinę įpylė vandens ir flomasteriu pažymėjo ribą ties
vandens paviršiumi. Nakčiai pastatė į šaldiklį. Ryte pastebėjo, kad ledas stiklinėje užima
daugiau vietos nei vanduo, iš kurio jis susidarė.

3 bandymas. Matavo vandens temperatūrą liesdami ranka, termometru. Aiškinosi,

kad iš čiaupo tekantis karštas vanduo yra kaitinamas iki tam tikros temperatūros. Vandenį
naudojo kaip tirpiklį, jame tirpdė druską, cukrų. Guašo dažais dažė vandenį įvairiomis
spalvomis.

2 pav. Eksperimentas „Kiek lašelių?“

4 bandymas. Vaikai skaičiavo:

a) kiek lašelių vandens telpa šaukšte,
b) kiek šaukštų vandens telpa 0,5 litro stiklainyje,
c) kiek stiklinių vandens telpa 2 litrų inde.
5 bandymas. „Skęsta – neskęsta“ .
Vaikų ginčai ir spėliojimai, kas skęsta, o kas ne, paskatino tai išbandyti grupėje
esančiame dideliame dubenyje su vandeniu. Į jį vaikai dėjo įvairius daiktus. Plukdė paga-
liukus, riešutų kevalus, laivelius, kaladėles, sąvaržėles, akmenukus ir t. t. Tik bandymais
buvo pagrįstos arba paneigtos vaikų išsakytos mintys.
Ugdytinių pasakojimai iš savo patirties temomis: „Aš ir vanduo, mūsų draugystė“,
„Vandens panaudojimas buityje“. Parengta videomedžiaga, iš kurios vaikai sužinojo, kad
vandenį naudojame kasdien pačioms įvairiausioms reikmėms: gerti, gaminti valgyti,
praustis, skalbti ir dar tūkstančiams kitų dalykų.

22
 3 pav. Vanduo – būtina medžiaga gyvybei egzistuoti

6 bandymas. Ar visas vanduo tinkamas gerti?

Pradėjus pokalbį apie šaltinio vandenį, minėta, jog nuo neatmenamų laikų žmonės
garbino šaltinius ir tikėjo, kad daugelis jų turi ypatingų galių. Dažnai šaltinių vandeniu,
ypač mineralinių šaltinių, buvo ir iki šiol tebėra gydomos įvairios ligos. Vaikų buvo pa-
klausta, ar jie žino, iš kur yra šaltinio vanduo. Daugelis atsakė, jog iš parduotuvės. Tuo-
met pradėta aiškintis, kur vanduo randamas, ar pakankamai švarūs ir neužteršti šaltinių
vandenys Lietuvoje. Vaikams rodyta videomedžiaga apie šaltinius Lietuvoje. Pasiūlyta
namuose paklausti tėvelių, senelių apie jiems žinomus ar arčiausiai namų esančius šalti-
nius. Vaikai kartu su tėvais užrašė Lietuvos šaltinių pavadinimus, ieškojo mitų, legendų
apie šaltinių galias ir pasakojo. Su ugdytiniais pagamintas rajono „žemėlapis“, kur ran-
damas šaltinio vanduo. Suorganizuota išvyka į Babėnų mišką prie šaltinio.

7 bandymas. Ar visas vanduo tinkamas gerti?

Atliktas bandymas su sniegu, padėjo vaikams sužinoti, jog ne visas vanduo yra tin-
kamas gerti. Ugdytiniai aiškinosi, kas teršia vandenį. Vaikai kaip pavyzdžius minėjo lai-
vus, iš kurių išsilieja nafta, žūsta daug gyvūnijos ir augmenijos, išsiaiškino, kad vandens
kokybė ir užterštumas turi įtakos žmogaus sveikatai.
Kalbėjome, diskutavome apie vandens užterštumą, jo pavojų žmogaus sveikatai.
Atlikome nitritų ir nitratų tyrimą su šulinio, vandentiekio ir šaltinio vandeniu.

23
 4 pav. Vandens nitratų tyrimas

Vaikai atliko užduotį namuose – iš spaudos leidinių iškirpo informacijos apie įvai-
rius atvejus, kai buvo užterštas vanduo.

24
 5 pav. Plakatas „Vandens teršėjai“

Pokalbis. Ar vandens turime kiek norime?

Toks klausimas buvo užduotas vaikams. Tuomet demonstruotas videofilmukas apie
šalis, kuriose jau trūksta geriamojo vandens. Visi buvo nustebę, kad jį reikia parsinešti ir
tam sugaišti net keletą valandų.

Atlikta anketinė apklausa ugdytinių tėvams ir bendruomenei. Buvo pateikti klausi-

mai:
 Ar geriate vandentiekio vandenį?
 Kokį vandenį dažniausiai vartojate maistui ar gėrimams ruošti?
 Ką vartojate dažniau: vandenį ar gaiviuosius gėrimus?

Atsakymai patys įvairiausi. Tačiau dažniausia suaugusieji pasitiki vandentiekio

vandens kokybe, jį gerią ir naudoja maistui. Dažniau atsigaivinti vartoja taip pat vandenį.
Atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 60 priešmokyklinio amžiaus vaikų.

Eiga. Ant stalo buvo pastatyta trijų rūšių gėrimų: vandens, sulčių ir limonado.
Greičiausiai vaikai išgėrė limonadą ir sultis.
Vaikai mažai vartoja geriamojo vandens. Jiems skaniau gerti saldintus gaiviuosius
gėrimus.

Sklaida. Tėvams ir bendruomenei pateikta informacija „Kaip tausoti vandenį“

(Nojaus laivas, ekologinis ugdymas mokyklose), kurią jie papildė savo idėjomis, pvz.,
išskalavus drabužius (skalbiant rankomis) vandenį naudoti grindims plauti, gėlėms laistyti
naudoti lietaus vandenį ar ištirpdytą sniegą, sode nuplovus vaisius, daržoves, vandenį
naudoti augalams laistyti ir kt.

25
 Informacija grupių stenduose „Vanduo – sveikatos šaltinis“.
Lankstinukas „Vaikų grūdinimas vandeniu“.

Apibendrinimui: Vaikai sužinojo, kad vanduo dengia tris ketvirtadalius žemės pa-
viršiaus. Jūros ir vandenynai sudaro 97% viso pasaulyje esančio vandens, o 2% įkalinti
ledynų.
Įvairiapusiškas vandens tyrimas vaikams atvėrė daugiau galimybių pažinti vandenį.
Tyrimų, bandymų ir žaidimų metu vaikai, naudodamiesi įvairias pojūčiais, plačiau susi-
pažino su vandens savybėmis ir jo reikšme. Suprato, kad vandenį reikia taupyti ir mylėti
ne tik darželyje, namuose, bet ir visoje aplinkoje. Išsiaiškinome, kad vandens kokybė ir
užterštumas turi įtakos žmogaus sveikatai, kad grūdintis vandeniu smagu ir malonu.
Vaikai dailės raiškos priemonėmis atskleidė vandens savybes, jo reikšmę gamtai,
žmogui, jo gyvybingumą ir jėgą. Vyko dailės darbelių konkursas – paroda Kėdainių miš-
kų urėdijoje „Vanduo – gyvybės šaltinis“. Darbai, kuriuose geriausiai atsispindėjo van-
dens tematika, apdovanoti padėkos raštais.

Literatūra

Billioud J. M. (2008). Apsaugokime Žemę. Vilnius.

Bagdonaitė R. (2006). Ką papasakojo lašiukas. Kaunas.
Bagdonaitė R. (2006). Lašiuko kelionė. Kaunas.
Gurevičiūtė G., Lekevičius E., Galkutė L., Motiejūnienė E. (1997). Nojaus laivas. Vilnius.
Prieiga per internetą http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=S-22543 (žiūrėta 2011
01 25).

Summary

THE IMPLEMENTATION OF THE PROJECT APPROACH IN THE PRE-

SCHOOL INSTITUTION

Danutė Bernatavičienė, Jurgita Vanckavičienė

Kedainiai Nursery-Kindergarten „Zilvitis“, Lithuania

The use of the project approach in the process of pre-school education enables learners‘ ac-
tive participation. The aim of the research is to find out more about the choisen topic but not to
hear the teacher‘s prepared answers in advance. The projects give children the opportunity to be-
come researchers, discover someting new and become aware of it.
Ecological education plays a significant role in the pre-school institutions. It is a consistent process
that refers to organized efforts to teach about how natural environments function and, particularly,
how human beings can manage their behavior in order to live sustainably.Only what we know well
we respect and protect ( G.Gurevičiūtė,1997).
World Water Day is held annually on 22 March as a means of focusing attention on the importance
of freshwater and advocating for the sustainable management of freshwater resources. An interna-
tional day to celebrate freshwater was recommended at the 1992 United Nations Conference on

26
Environment and Development (UNCED). The United Nations General Assembly responded by
designating 22 March 1993 as the first World Water Day
In Kėdainiai nursery „Žilvitis“ a youthful club „Žilvičiukai“ is at work. The project called „Water
–the source of life“ was organized.
The educational project "Water - the source of life" is an invitation to youngsters, their
parents and teachers to respond to the institution's motto and learn more about water. The aim of
the project - to support and promote interest in natural water, explore the quality of water carrying
out various tests and reveal the importance of water conservation.
The activities were divided into 2 stages: water, its qualities, usage and water pollution, re-
sources. Children had to fulfill various tasks. With the help of a map, a globe and prepared visual
aids children tried to find out the amount of water on the earth. The pupils carried out several
tests in order to determine the qualities of water. They draw a conclusion that water is colourless
and scentless liquid. While cooling and heating water they found its physical characteristics: solid
state, ice, and gaseous state (water vapor or steam).
A diverse water research allowed children to understand the characteristics of water better.
Children were able to explore water using various forms of games and experiments. The pupils
realised that water should be protected and used in moderation not only in the nursery, at home but
throughout the environment too. Children found out that the quality of water and pollution may
cause health problems and conditioning with water could become a pleasure.
Key words: project approach, ecological education, water as the source of life, pre-school educa-
tion.

EUROPOS MOKOMIEJI SCENARIJAI IR TECHNOLOGINĖ

STRATEGIJA ATEITIES MOKYKLAI

Virginija Birenienė
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
El. paštas: virginija.bireniene@gmail.com

Eugenijus Kurilovas
Švietimo informacinių technologijų centras, Vilniaus universiteto Matematikos ir
informatikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
El. paštas: eugenijus.kurilovas@itc.smm.lt

Įvadas

iTEC (Innovative Technologies for an Engaging Classroom) – tai Europos projek-

tas, kuris tiria, kaip pripažintos ir naujai atsirandančios technologijos gali būti efektyviai
taikomos ugdyme per ateinančius penkerius ar dešimt metų (iTEC, 2012). Tai yra stam-
biausias kada nors vykdytas el. mokymosi projektas, finansuojamas pagal ES 7-ą bendrą-
ją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą (Kurilovas, 2012; Kurilovas ir kt.,
2012; 2011). Projekto metu kuriama ir išbandoma ateities mokyklos vizija.

27
 Projektas prasidėjo 2010 metų rugsėjį ir subūrė 27 partnerius, tarp jų 15 švietimo
ministerijų. Projekto strateginį pobūdį pabrėžia tai, kad jame sukurti mokomieji scenarijai
ir informacinės bei komunikacinės technologijos (IKT) bus išbandomi 12 šalių daugiau
nei 1000 klasių. Šiame projekte bus analizuojamos mokomųjų strategijų ir IKT kūrimo
tendencijos, mokytojų ir mokinių nuomonės, siekiant sukurti prasmingus pedagoginius
scenarijus ateities mokyklai. Pagrindiniai projekto tikslai yra šie:
 Įvertinti mokomąją veiklą ir naujus metodus, kurie suvienys mokytojus, moki-
nius ir suinteresuotus partnerius bendrai veiklai.
 Sukurti ir įvertinti IKT, kurias galėtų naudoti šalys ir mokyklos, turinčios skir-
tingus IKT diegimo ugdyme lygius.
Projektą sudaro penki ciklai, kuriais bus bandomi ir vertinami pasiūlyti scenarijai ir
diegiamos naujos technologijos.

Straipsnio tikslas yra pristatyti pirmojo iTEC projekto ciklo rezultatus Lietuvoje.
Tolesnė straipsnio struktūra yra tokia: 2-ame skyriuje pristatomi keli iTEC mokomieji
scenarijai ir technologinė strategija, 3-ame (apibendrinimo) skyriuje – pirmojo projekto
ciklo rezultatai Lietuvoje, gamtos mokslų mokytojų indėlis į projektą ir projekto poveikis.

1. Projekto mokomieji scenarijai ir technologinė strategija

Mokomieji scenarijai
Projekto partneris FutureLab (žr. http://www.futurelab.org.uk/) kuria pedagoginius
scenarijus (galimus mokomojo užsiėmimo planus, pateiktus pasakojimo stiliumi). Per 5
projekto ciklus iTEC dalyviai skirtingose šalyse tuos scenarijus išbandys. Projekte bus
išsiaiškinti gebėjimai ir kompetencijos, reikalingos ateities mokytojams, įgyvendinant
scenarijus. Su visais projekto scenarijais anglų kalba galima susipažinti scenarijų biblio-
tekoje (žr. http://itec.eun.org/web/guest/scenario-library). Pirmam projekto ciklui (2010
m. spalio 3 d.–2010 m. gruodžio 23 d.) Lietuvos iTEC ekspertai pasirinko du scenarijus:
1. „Šviežio oro gūsis“ (žr. https://sites.google.com/site/itecscenarijai/pirmas-
scenarijus).
2. „Interneto duomenų archyvai“
(žr.https://sites.google.com/site/itecscenarijai/antras- scenarijus)
Į projektą Lietuvoje įsijungę 109 įvairių dalykų mokytojai turėjo pritaikyti pasi-
rinktą scenarijų savo ugdomojoje veikloje kartu su mokiniais ir pateikti atsiliepimus (ata-
skaitą) raštu.
Technologinė strategija
iTEC projektas vyksta tuo metu, kai mokytojai ir mokiniai jau turi prieigą prie įvai-
riausių greitai besikeičiančių IKT, įrankių ir paslaugų. iTEC siekia sukurti tam tikrą kom-
ponentų derinį, kad mokytojai galėtų lengviau išrinkti ir suderinti tinkamus komponentus,
reikalingus vienam ar kitam jų pasirinktam scenarijui.
iTEC technologinė koncepcija susideda iš trijų dalių:
1. Mokomosios aplinkos (angl. shells).
28
 2. Lanksčios nepriklausomos programėlės (angl. widgets).
3. Kūrimo įrankių, padedančių įkelti programėles į aplinką ir jas registruoti (angl.
composers).
iTEC mokomosios aplinkos yra programinės įrangos pakuotės, palaikančios mo-
komąją veiklą, suteikdamos galimybę naudotis dalyko turinio, prietaisų, pavyzdžių ištek-
liais, taip pat naudojant reikalingas programėles. Šiuo metu iTEC mokytojams yra priei-
namos trys aplinkos: DotLRN, Liferay ir Moodle.
Programėlės yra mažos lanksčios nepriklausomos programos, sukurtos naudojant
interneto standartus, todėl jas galima paleisti kompiuteryje ar mobiliajame įrenginyje.
iTEC programėlės veikia internete, todėl jos gali būti įkeliamos tiesiai į aplinkas ir palei-
džiamos iš ten.
iTEC projekto metu rengiamasi sukurti duomenų ir filmų įkėlimo į aplinkas pro-
gramėles, bendravimo, apklausų, vietos nustatymo, skaičiuoklių, pokalbių, forumų ir kitas
programėles. Per visą projektą bus tiriama, kokių įrankių ir programėlių mokytojams la-
biausiai reikia.
Kūrimo įrankiai yra pagalbinės priemonės, skirtos atlikti administracinėms užduo-
tims, pavyzdžiui, registruoti išteklius mokomosiose aplinkose. Šie įrankiai yra prieinami
per iTEC aplikacijų (diegimo įrankių) saugyklą.
„TeamUP“ įrankis. Viena įdomiausių, specialiai iTEC projektui pirmame cikle
sukurtų programėlių buvo TeamUp – grupių kūrimo ir „karštų naujienų” įrašymo įrankis
(žr. http://teamup.aalto.fi/).
TeamUp padeda mokytojams sudaryti projekto grupes, atsižvelgiant į mokinių įgū-
džius, gebėjimus ir interesus. Vykstant projektui grupių nariai gali daryti vienos minutės
trukmės „karštų naujienų” įrašus, taip informuodami mokytoją apie atliktą darbą ir iškilu-
sias problemas.
iTEC mokytojų bendruomenė. Projekto mokytojams buvo sukurtas puslapis, ku-
riame jie gali rasti visą reikalingą paramą (žr. http://itec.eun.org/group/teacher-
community). Tai bendra iTEC mokytojų ir koordinatorių vieta, kuri padeda mokytojams
organizuoti bandomųjų programų veiklą. Čia galima mokytis, diskutuoti apie mokomą-
sias istorijas, nagrinėti bandomųjų programų medžiagą ir šaltinius, rasti vertinimo patari-
mų, įkelti savo sukurtus projektus. Per pirmąjį ciklą į europinę iTEC projekto mokytojų
bendruomenę įsiliejo 72 Lietuvos mokytojai.

2. Pirmojo projekto ciklo rezultatai ir poveikis

Pirmojo ciklo rezultatai Lietuvoje. Pirmojo projekto ciklo įgyvendinimo metu
Google+ yra sukurtas Lietuvos iTEC projekto mokytojų bendruomenės socialinis tinklas,
jungiantis 102 mokytojus ir iTEC projekto partnerių (tarp jų Lietuvos partnerio – Švieti-
mo informacinių technologijų centro) vadovus.
Be to, vyko iTEC projekto scenarijų adaptavimo ir technologinių įrankių naudoji-
mo mokymai Vilniuje ir Klaipėdoje. Juose dalyvavo apie 90 mokytojų.
Projekto mokytojai pagerino savo skaitmeninį raštingumą ir taikė savo darbe nau-
jus kūrybinius metodus.
29
 LeMill aplinkoje (LeMill, 2012) sukurta 1 ciklo projekto darbų saugykla, kurioje
yra patalpinti 53 projektai (žr. http://tinyurl.com/lemill-itec-1).

Gamtos mokslų mokytojų indėlis į projektą. Tarp Lietuvos gamtos mokslų mo-
kytojų buvo populiaresnis 1-as scenarijus „Šviežio oro gūsis“. Jį išbandė 18 mokyklų (žr.
LeMill darbų saugyklą). Mokiniai ir mokytojai buvo be galo išradingi, atlikdami tiriamąją
veiklą už mokyklos ribų.
Chemikai matavo oro užterštumą savo mieste ir taršą iš mobilių šaltinių mokyklos
teritorijoje, tyrė žmogaus ūkinės veiklos įtaką geriamo vandens kokybei. Fizikai aiškino-
si, nuo ko priklauso fizikinio dydžio matavimo tikslumas ir matavo automobilių judėjimo
greitį gatvėse prie mokyklos. Biologai mokyklos teritorijoje tyrinėjo boružėlių populiaci-
ją, skaičiavo ir rūšiavo medžius, sprendė kaštonų nykimo problemas, tyrė, kokie paukš-
čiai pasilieka žiemoti mieste. Ekologai domėjosi šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo pro-
blemomis.
Projekto dalyviai ne tik užsiėmė tiriamąja veikla, bet ir išbandė grupių kūrimo
įrankį TeamUp; kūrė filmukus, naudodami įvairias filmų redagavimo programas; naudojo
GPS tyrimo vietai nustatyti; bendrai redagavo straipsnius iš Vikipedijos; apdorojo duo-
menis skaičiuoklėmis ir kūrė projekto svetaines. Taip pat projekto metu mokiniai lavino
socialinio bendravimo įgūdžius, mokėsi dirbti grupėse, imti interviu, konsultuotis su iš-
orės ekspertais.
Prienų rajono Jiezno gimnazijos aštuntokai sukūrė filmą „Mąstyk žaliai“ apie ap-
linkos teršimą plastiko buteliais, pristatė jį miestelio bendruomenei ir surengė diskusiją
Jiezno globos namuose. Panevėžio rajono Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos
moksleiviai ištyrė vandenį gretimų ūkių šuliniuose, matavo atstumą nuo šulinio iki taršos
židinių ir pateikė ūkininkams atitinkamas rekomendacijas. Vilniaus r. Nemėžio šv. R. Ka-
linausko gimnazijos ketvirtokai suskaičiavo specialius antrinių žaliavų konteinerius mo-
kyklos apylinkėse ir informavo bendruomenę apie atliekų grėsmę aplinkai ir atliekų ma-
žinimo būdus.

Projekto poveikis. iTEC sukuria ir išvysto reikšmingesnes vizijas ir scenarijus

klasei, pateikdamas į naudotoją orientuotą procesą ir griežtą išbandymo metodologiją:
 Siekiant nustatyti, ar pateikti scenarijai tinkami mokykloms Europoje, visa mo-
komoji veikla ir pasiūlyti projektai klasei, pasitarus su mokytojais, eksperimentinių mo-
kyklų bus išplėtoti ir patvirtinti.
 15 Europos švietimo ministerijų bei eksperimentinių mokyklų dalyvavimas
scenarijų kuriant ir vystant scenarijus ir viešinimo veikla garantuos, kad iTEC rezultatai
būtų priimti aukštų švietimo pareigūnų skirtingose šalyse ir mokyklose, kurios turi pasie-
kusios skirtingus IKT diegimo ir naudojimo lygmenis.
 2012 m. sausio 18 d. Briuselyje, Europos mokyklų tinklo būstinėje, buvo ati-
daryta Ateities mokyklos klasė (angl. Future Class Lab), kurią inicijavo Europos mokyk-
lų tinklas. Klasės tikslas yra vaizdžiai parodyti, kaip lengvai įprastos mokyklų erdvės gali
būti pertvarkytos taip, kad atitiktų ateities mokyklos poreikius. Tai eksperimentinė klasė,

30
kurioje švietimo ministerijų žmonės, švietimo politikos formuotojai, mokytojai, švietimo
tyrėjai galės kartu diskutuoti apie tai, kaip naujos technologijos gali remti švietimo per-
tvarkos procesą nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, suprasti, kokią įtaką turi naujų tech-
nologijų naudojimas ugdymui ir sukurti naujus ekonominius modelius, galinčius paspar-
tinti mokyklos pertvarką. iTEC projektas čia atlieka ne paskutinį vaidmenį – jo tyrimais
bus grindžiamas ateities mokyklos kūrimas.
2012 m. kovo–birželio mėnesiais vyks antras projekto ciklas – nauji scenarijai,
nauji iššūkiai ir naujų technologijų įvaldymas.

Literatūra

iTEC projekto tinklalapis (2012). Prieiga per internetą: <http://itec.eun.org> (žiūrėta 2012-
02-17).
Kurilovas E.; Zilinskiene I.; Bireniene V. (2012). An Improved AHP Method for Evaluat-
ing Quality of Personalised Learning Scenarios. In: Lytras et. al. (Eds.): Technology Enhanced
Learning, Quality of Teaching and Reforming Education: Learning Technologies, Quality of Edu-
cation, Educational Systems, Evaluation, Pedagogies (TECH–EDUCATION 2012), Communica-
tions in Computer and Information Science (CCIS) 111. Springer, Heidelberg (2012) – spausdi-
nama
Kurilovas E. (2012). European Learning Resource Exchange – a platform for collaboration
of researchers, policy makers, practitioners, and publishers to share digital learning resources and
new e–learning practices. Chapter 14. In the book: Ahmed Cakir and Patricia Ordóñez de Pablos
(Ed.) „Social Development and High Technology Industries: Strategies and Applications”. IGI
Publishing, USA, 2012, pp. 200–243.
Kurilovas E.; Zilinskiene I.; Ignatova N. (2011). Evaluation of Quality of Learning Scenar-
ios and Their Suitability to Particular Learners’ Profiles. In: Proceedings of the 10th European
Conference on e-Learning (ECEL’09). Brighton, UK, November 10–11, 2011, pp. 380–389.
LeMill aplinkos tinklalapis (2012). Prieiga per internetą: <http://lemill.net> (žiūrėta 2012-
02-17).

Summary

EUROPEAN LEARNING SCENARIOS AND TECHNOLOGICAL STRATEGY

FOR THE FUTURE SCHOOL

Virginija Birenienė
Simono Dacho Basic School, Klaipėda

Eugenijus Kurilovas
Vilnius University Institute of Mathematics and Informatics, Vilnius

The paper is aimed to present the results of the first cycle of iTEC project implementation
in Lithuania. iTEC is the largest scientific project in Europe aimed at creating and piloting future
school vision. Project partners create new learning scenarios and technologies to support them,

31
pilot scenarios and technologies in several schools in each project country, implement the selected
scenarios in up to 1,000 classes all over Europe, and research the results and impact of each cycle.
Several first cycle learning scenarios and technological strategy are presented in more detail. The
project’s technological strategy consists of three main parts: learning environments called shells,
small intelligent programmes called widgets, and composers to upload and register widgets in the
shells. Several examples of piloting Chemistry, Physics, Biology and Environmental learning sce-
narios in Lithuania are presented in the paper. The first project cycle results and its impact are ana-
lysed.
Key words: learning scenarios, science education, secondary school.

PROJEKTO „MEDŽIAI – MŪSŲ DRAUGAI“

PRAKTINIAI ASPEKTAI

Aušrelė Gesevičienė, Gražina Girdžiuvienė

Biržų rajono Pabiržės pagrindinė mokykla
El. paštas: ausrele.gesiene@gmail.com, ggirdziuviene@gmail.com

Įvadas

Bendrosiose programose nurodoma, kad pradinių klasių mokiniai mokosi stebėti

negyvosios gamtos objektus, kaupti informaciją – klausydami, skaitydami, naudodamiesi
įvairiais informacijos šaltiniais (žinynais, enciklopedijomis, internetu), rūšiuoti, klasifi-
kuoti ir perteikti ją kitiems piešdami, sudarydami lenteles, grafikus, braižydami diagra-
mas, aprašydami, atlikdami paprasčiausius bandymus. Medžiagos tyrinėjamos, išskiriant
pagrindinius jų požymius, savybes, lyginant, rūšiuojant, klasifikuojant. Ieškoma priežas-
tinių ryšių tarp faktų ir reiškinių. Aptariamas žmogaus veiklos poveikis gamtai (Pradinio
ugdymo bendrosios programos 2008).Norint geriau pažinti gamtą ir jos dėsningumus,
neužtenka vien pasaulio pažinimo pamokų. Mokiniai, smalsūs, todėl nesunku juos įtraukti
į projektinę veiklą.
Žmogus, kad ir ką galvotų, sakytų ar darytų, jaučia medį, jį saugo ir garbina, nes
medis apsaugo žmogų. Trokšdami pažinti medžio tiesą, ieškome atsakymo, kaip jis auga.
Medis tiek baltams, tiek daugeliui kitų pasaulio tautų – pasaulio ašies simbolis. Jo
šaknys simbolizuoja požemių karalystę, kamienas – žmonių gyvenamąją erdvę, o lapija –
dangaus karalystę (Dundulienė P. 2008).
Kaip auga medis? Atsakyti į šį klausimą, pasisemti daugiau žinių apie medžius ir
tapti jų draugais – šiais mokslo metais Pabiržės pagrindinės mokyklos I ir III klasių mo-
kinių išsikelti tikslai. Siekdami juos įgyvendinti sukūrėme projektą „Medžiai – mūsų
draugai“. Jo pagrindiniai uždaviniai: supažindinti mokinius su medžiais, sudaryti ir išana-

32
lizuoti anketą apie mokinių šeimų medžių sodinimo įpročius ir mėgstamus medžius, iš-
mokti nustatyti medžio amžių, sužinoti daugiau apie medienos panaudojimą.

Veiklos analizė

Mūsų mokyklos mokiniai gyvena kaimuose, kuriuose gausu augmenijos. Paruošė-

me anketą (žr. 1 priedą), pagal kurią galėtume sužinoti, ką mums reiškia medžiai. Iš viso
Pabiržės pagrindinėje mokykloje mokosi 14 pirmos ir 17 trečios klasės mokinių. Ap-
klausta 13 (42 proc.) iš jų.
Pirmų ir trečių klasių mokslei-
vių sodybose vidutiniškai auga po 52
medžius. Tiesa, absoliutus medžių
skaičius yra gana įvairus: kai kurie
nurodo skaičių, artimą 100 ar net jį
viršijantį, o kiti – vos 10. Vidutiniškai
vienoje sodyboje daugiausiai augina-
ma spygliuočių (19 medžių) ir vais-
medžių (18 medžių), kiek mažiau (15
medžių) – lapuočių (žr. 1 pav.). Verta
pastebėti, kad vis dėlto populiariausi
medžiai – vaismedžiai. Visi moksleiviai nurodė, kad jų sodyboje yra šios rūšies medžių.
Mažiausias kiekis – 7. Trečdalis
(31 proc.) nurodė, kad jų sodybo-
se nėra ar yra vos 1 ar 2 lapuočiai,
beveik pusė (46 proc.) taip teigė
apie spygliuočius. Atsižvelgiant į
tai galima teigti, kad spygliuočiai
dažnesni sodybose, kuriose gausu
medžių. Jei medžių yra vos keli,
dauguma iš jų (ar net visi) yra
vaismedžiai. Tai atspindi praktinį
gyventojų požiūrį į medžius: pir-
miausia apsirūpinama tais, kurie
gali duoti vaisių, ir tik po to ima-
ma formuoti užuovėjas ar gražinti
kraštovaizdį.
Sodybose mėgstama sodinti naujus medžius. Vos 15 proc. apklaustųjų prisipažino
naujų medžių nesodinantys, o net 62 proc. teko pasodinti bent vieną medį per pastaruo-
sius dvejus metus. Galima pastebėti, kad paskutinio medžio sodinimo metai nėra susiję su
sodyboje esančių medžių kiekiu: 2011 metais naujų medžių sodino tiek šiuo metu turintys
jų 11, tiek 92, o visiškai medžių nesodina jų auginantys 17 ar 68.

33
 Medžių sodinimo tradicijų turi 15 proc. Pirmų ir trečių klasių moksleivių šeimų.
Dažniausi proginiai medžiai – eglės. Jų sodinimas siejamas su gimimu, o augimas prily-
ginamas žmogaus gyvenimui. Kiekvienas šeimos narys, turėdamas savo eglę, gali ją pri-
žiūrėti, auginti ir taip stiprinti savo ryšį su gamta. Kitas proginis medis – liepa. Ji sodina-
ma dukrai, taip padedant įprasminti jos gimimą ir stiprinti ryšį su gimtuoju kraštu.
Dažniausiai apklaustųjų seneliai sodino lapuočius medžius – po 31 proc. paminėjo
liepas, ąžuolus, beržus. Šie medžiai pasirinkti tam, kad grynintų orą, saugotų nuo vėjų ir
žaibų. Saugotis nuo žaibo taip pat pasitelkti klevai (juos paminėjo 23 proc.). Kiti medžiai,
naudoti apsisaugoti nuo vėjo, – eglės. Jas paminėjo 15 proc. (žr. 3 pav.). Šie, kaip ir kiti
spygliuočiai medžiai, taip pat pasirinkti dėl estetinės funkcijos – kad teiktų sodybai grožio
ir jaukumo. Įvairūs vaismedžiai ir vaiskrūmiai sodinti tik dėl praktinių sumetimų, t. y. dėl
vaisių ar uogų.
Mėgstamiausių medžių sąraše pirmauja spygliuočiai – eglės (31 proc.) ir pušys (23
proc.). Dar mėgstamos liepos (23 proc.) (žr. 3 pav.). Pagrindinės priežastys, kodėl mėgs-
tami vienokie ar kitokie medžiai, – jų grožis ir teikiama praktinė nauda (vaisiai, uogos,
apsauga nuo vėjo). Prisimenant tai, kad seneliai dažniausiai sodindavo lapuočius medžius,
atrodytų, kad jaunoji karta nėra linkusi sekti senolių pėdomis, bet taip iš tiesų nėra. Tie,
kurių seneliai sodindavo vaismedžius (obelis, kriaušes, slyvas ir pan.), taip pat mėgsta
tokius medžius, o lapuočių (liepų, beržų, ąžuolų ir pan.) augintojų trečioji karta irgi labiau
linksta prie lapuočių. Išaugęs spygliuočių populiarumas gali būti siejamas su (turbūt nau-
jomis) šeimos tradicijomis. Tose šeimose, kur įsitvirtinusios eglių sodinimo tradicijos, šie
augalai yra vieni iš mėgstamiausių, bet teigiama, kad seneliai jų nesodino. Tai rodo džiu-
gią tendenciją: jaunos šeimos yra linkusios kurti naujas su medžiais susijusias tradicijas ir
nesiruošia atitolti nuo gamtos.
Medis, kurį dažniausiai norima sodinti, – ąžuolas. Jį nurodė 46 proc. Tai byloja,
kad šis medis vis dar yra laikomas svarbiu, siejamas su giliomis tradicijomis, nors ir nėra
labai mėgstamas (galima prisiminti, kad jį mėgsta 15 proc. apklaustųjų). Kitas medis, kurį
dažnai norima sodinti, – eglė (23 proc.). Tokiais ketinimais dažniau pasižymi tie, kurie
mėgsta šiuos medžius, bet jų seneliai spygliuočių nesodino, o patys šios rūšies medžių
turi 1 ar neturi visai. Tai rodo nenorą maištauti prieš tradicijas: nors eglės ir mėgstamos,
bet giminėje jų sodinimo tradicijų nėra, todėl šios rūšies sodinti ir nesiryžtama. Prie nori-
mų pasodinti medžių paminėtas ir gana egzotiškas šiems kraštams augalas – tulpmedis (8
proc.) (žr. 3 pav.). Jį ketinama pasodinti siekiant papuošti gausią medžių sodybą. Galima
teigti, kad tie, kurie mėgsta medžius, nebijo ieškoti naujų rūšių ir kartais netgi rizikuoti
įsigydami tų, kurie nelabai tinka šiems kraštams.
Labiausiai mėgstami tie metų laikai, kai keičiasi gamta – pavasaris (54 proc.) ir ru-
duo (46 proc.) (žr. 4 pav.). Kai kurie apklaustieji nurodė abu šiuos metų laikus. Tai rodo,
kad vien tik žalumos žmonėms nepakanka. Norisi, kad gamta nebūtų tokia pat kiekvieną
akimirką, kad medžiai žydėtų ar keistų lapų spalvą. Visa tai byloja, kad nors, kaip buvo
anksčiau pastebėta, žmonės yra linkę sekti tradicijomis, bet kartu mėgsta permainas. Tai
skatina jaunas šeimas kurti ir išsaugoti naujas, su medžių sodinimu ir auginimu susijusias
tradicijas.

34
35
 Išanalizavę ir apibendrinę anketas nusprendėme toliau nagrinėti medžių augimo
ypatybes, medienos savybes ir panaudojimą.
Kaip nustatyti medžių amžių ir aukštį? Į šį ir kitus klausimus mielai sutiko atsakyti
nuolatiniai mūsų pagalbininkai Biržų miškų urėdijos darbuotojai. Jurgita Brunuvienė pa-
rodė įvairaus storumo medžio nuopjovų. Įdomiausia buvo apžiūrėti 7000 metų ąžuolo
nuopjovą, kuri turi sertifikatą, patvirtinantį medžio amžių.

5 pav. Susipažinimas su urėdijos darbuotojais. 7000 metų ąžuolo nuopjova

Biržų girininkijos girininko pavaduotojas Dainius Prunskūnas mokė nustatyti me-

džių amžių pagal rieves. Pasidalinę į grupes skaičiavome įvairių medžių amžių. Sekėsi

36
gerai: įvertinome 9 medžių amžių. Įdomiausia buvo vertinti pušies amžių, reikėjo net pa-
sitelkti didinamąjį stiklą: jos rievės yra labai mažos ir arti viena kitos.
Lauke atlikome dar įdomesnius matavimus. Miškotvarkos inžinierius Tadas Mu-
raška parodė, kaip nustatyti medžių amžių naudojant grąžtą.
Susitikimo pabaigoje Jurgita Brunuvienė papasakojo ir parodė seniausią medžių
aukščio matavimo būdą.Visi, taikydami šį
būdą, matavo prie mokyklos augančių eg-
lių aukštį. Urėdijos atstovas Tadas Muraš-
ka išmatuotą aukštį patvirtindavo matuo-
damas šiuolaikiniu prietaisu.
Miškininkai paliko įvairaus dydžio
medžių nuopjovų, todėl nutarėme ant jų
nupiešti piešinius.
Urėdijos darbuotojai užsiminė apie
tai, kad mediena yra nevienodo kietumo.
Nutarėme patyrinėti medžių kietumą patys.
Technologijų mokytojas Dainius Burčikas
sutiko mums padėti. Mokytojas paruošė
6 pav. Piešinys ant medžio nuopjovos
įvairių medžių pavyzdžių ir atsinešė rei-
kiamus įrankius. Jis parodė, kaip pagal
spalvą skiriasi mediena, ir paaiškino, kaip,
naudojant ylą, nustatyti medžių kietumą.
Sužinojome, kad Lietuvoje kiečiausi
medžiai yra ąžuolas ir uosis.
Ką galima pagaminti iš medienos? Į šį
klausimą mums sutiko atsakyti UAB „Tyla“
generalinis direktorius Arūnas Vaitaitis.
Lentpjūvėje mums parodė, kaip ruošiama
mediena, papasakojo medžio kelią nuo rąsto
iki pastatyto namo, parodė, kaip atrodo pa-
statyta pirtis, pakuojami ir transportuojami
paruošti gaminiai.

7 pav. Medžio kietumo nustatymas

37
 Stebėjome ir
gėrėjomės medžiais
rudenį, žiemą. Juos
piešėme, aplikavome,
fotografavome, rin-
kome medžiagą te-
momis „Ką reiškė
medžiai senovėje
žmogui“, „Aukščiausi
ir storiausi Lietuvos ir
pasaulio medžiai“
(Ozolinčius R. 2008).
Pristatydami projektą
8 pav. Medienos perdirbimo cechas išleidome tris stendus.

Apibendrinimas
Pasirinkta tema
yra aktuali visiems
mokiniams. Nuo mažų
dienų vaikas, pamilęs
medį, žinodamas, kaip
ilgai jis auga, kol iš
mažo daigelio tampa
dideliu medžiu, nelau-
žys medžių, neniokos
gamtos, saugiai ir at-
sakingai elgsis miške.
Mokiniai ne tik susi-
pažino su medžių au-
gimu, bet ir tyrinėjo jų
savybes, panaudojimą.
Projekto metu moki- 9 pav. Stendas „Medžiai – mūsų draugai“
niai atliko tyrimus, analizavo gautus rezultatus, mokėsi dirbti individualiai ir komandoje.
Pasiskirstę grupėmis rinko ir apibendrino medžiagą apie medžių reikšmę Lietuvos istori-
joje, literatūroje. Daugiau laiko praleido gamtoje, grožėjosi medžiais ir juos fotografavo.
Noriai visi piešė ir aplikavo, o dar smagiau buvo piešti ant medžio nuopjovų.
Pasirinkta projekto tema leido mokiniams ugdyti ir tobulinti mokymosi mokytis,
bendravimo ir bendradarbiavimo, pažinimo kompetencijas. Projekto metu mokiniai susi-
tiko su įvairių profesijų žmonėmis. Tokia veikla ir toliau ugdys norą atlikti tiriamuosius
darbus, kurti, ieškoti, sisteminti, neapsiriboti vien darbu pamokoje.

38
Literatūra
Dundulienė P. (2008) Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. Kaunas.
Ozolinčius R. (2008) Mažoji dendrologija. Kaunas.
Pradinio ugdymo bendrosios programos (2008) Vilnius.

Summary

THE PROJECT'S „TREES ARE OUR FRIENDS“ PRACTICAL ASPECTS OF

REALISATION

Aušrelė Gesevičienė
Biržai District Pabiržė Lower Secondary School

Gražina Girdžiuvienė
Biržai District Pabiržė Lower Secondary School

Key objectives of I and III classes Pabiržė elementary school students' project entitled
„Trees are our friends“ are to gain new knowledge about trees and become their friends.
During the project, split into groups, students became acquainted with the growth of trees,
their meaning in history and literature, properties and uses, enjoyed nature, took photographs.
Through a survey the students' families' tree growing habits and favorite trees were investigated.
During the meeting with foresters pupils were taught different ways of identifying the age of a
tree. The hardness of wood was evaluated with the technology teacher's help. The knowledge of
wood–processing and application was gained in the sawmill. The project was illustrated with
applications, drawings on paper and wood trimmings.
The chosen theme of the project allowed the students to develop and improve the learning
to learn, communication, cooperation, cognitive competencies, get acquainted with nature. These
activities will continue to foster the desire to perform research, develop, search, organize
information, go beyond the work of the classroom.
Key words: tree, competencies.

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO YPATUMAI

PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE

Irena Ivanauskienė
Klaipėdos valstybinė kolegija
El. paštas: ivanauskiene.i@gmail.com

Įvadas

Sėkminga informacinių technologijų taikymo praktika pradinių klasių mokinių ug-

dymo srityje padeda keistis Lietuvos pradinei mokyklai tiek informacijos pateikimo, per-
39
teikimo formos, tiek ir ugdymo kokybės prasmėmis. Informacinių technologijų taikymas
pasaulio pažinimo pamokose išplečia meninės raiškos priemonių, kūrybos būdų, formų
galimybes; sudaro sąlygas kūrybiškai integruoti įvairias žinias ir gebėjimus (integravimo
būdų tikslas – mokytis kuriant, taikyti žinias ir gebėjimus praktinio gyvenimo aplinkoje);
išryškina bendrųjų mąstymo gebėjimų ir apskritai bendrųjų gebėjimų plėtotės galimybes;
puoselėja bendravimą ir bendradarbiavimą (LRŠMM Švietimo plėtotės centras. Informa-
cinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės: rekomendacijos
mokytojui, 2005).
Informacinių technologijų taikymas pasaulio pažinimo pamokose individualizuoja
ugdymo tikslus, diferencijuoja jo turinį, padeda vertinti mokinių mokymosi pažangą ir
pasiekimus, kartu mokiniams suteikia galimybę pamokoje taikyti įgytas kompiuterinio
raštingumo žinias, demonstruoti turimus gebėjimus ar įgyti naujų, susijusių su informaci-
nių technologijų naudojimu.
Sąvoka „technologija“ vartojama nuo senų laikų, tačiau jos interpretacija dėl nū-
dienos realijų įvairuoja. Ši situacija susidarė dėl skirtingų mokslininkų, tyrėjų, praktikų
skirtingų požiūrių į pačią sąvoką. Atskirų sričių atstovai interpretuodami „technologijos“
sąvoką remiasi turima patirtimi ir konkrečiai veiklos sričiai būdingais dėsningumais, pri-
taikomumo principais ir pan.
Bendrąja reikšme terminas „technologija“ yra kilęs iš graikų kalbos „techne“ –
menas, amatas ir „logos“ – žodis, sąvoka, mokslas. T. Bakonovienė, L Donielienė, O.
Šalkuvienė (2008) teigia, kad technologijos sąvoka dažniausiai vartojama gamybos sfero-
je ir suprantama kaip procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai pagaminti, visuma. J. Se-
emannas (2000) išplečia minėtos sąvokos ribas, teigdamas, kad tai nauja mokslo žinias ir
laimėjimus kurianti ir naudojanti veikla, skirta individo ir visuomenės poreikiams tenkin-
ti, iš esmės keičianti kokybines visuomenės galimybes ir kiekvieno individo gyvenimą.
Kasdieniame kontekste technologijos terminas vartojamas žmogaus meistriškumui nusa-
kyti ir metodams, taikomiems darbinėje ar kitoje veikloje, išreikšti.
Nagrinėjant technologijos sąvoką ir ją siejant su kokybinėmis visuomenės galimy-
bėmis būtina išskirti informacinių technologijų sąvoką, per kurią iš esmės išryškėja meto-
dų ir veiklos santykis. V. Dagienė (2000), L. Markauskaitė (2001), apibrėždamos infor-
macinių technologijų terminą, pastebi, kad jos apima visus metodus, kurie siejasi su veik-
la, skirta kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, laikyti, rūšiuoti, perduoti ir ki-
taip tvarkyti duomenis. V. Brazdeikis (1999) yra pastebėjęs, kad informacinės technologi-
jos nėra vien tik metodo ir veiklos dermė. Autorius nurodo, kad tai gali būti ir informaci-
nių priemonių taikymo įvairiems su informacija susijusiems darbams atlikti visuma. V.
Brazdeikio (1999) ir V. Dagienės (2000) išsakytas mintis apibendrina N. Kriščiūnienės
(2003) pastebėjimai, kad informacinės technologijos – tai būdų ir priemonių visuma in-
formacijai priimti ir perduoti, naudojant kompiuterinę ir programinę įrangą, dėl ko priim-
ta ar perduota informacija gali būti lengviau suvokta, papildomai apdorota.
Informacinių technologijų apibrėžties problema išryškina jų įvairiapusiškumą, tai-
kymo galimybes ir atskleidžia, kad jos gali būti plėtojamos tiek kasdienėje, tiek profesi-
nėje veikloje.

40
 Tyrimo objektas – informacinių technologijų taikymas pasaulio pažinimo pamoko-
se.
Tyrimo tikslas – išnagrinėti informacinių technologijų taikymo ypatumus pasaulio
pažinimo pamokose.

Tyrimo metodologija
Tyrimo imtis
Tyrime buvo naudotas patogiosios imties sudarymo būdas (Rupšienė, 2007). Daly-
vavo 121 respondentas, tai Vakarų Lietuvos mokyklose dirbantys pradinių klasių mokyto-
jai, turintys tiesioginį ugdomąjį kontaktą su pradinių klasių mokiniais. Iš viso buvo išda-
linta 131 anketa, grąžinta – 121 anketa, jų grąžinimo rodiklis – 92,3 proc.
Tyrime dalyvavo išskirtinai tik moterys, tai rodo, kad pedagoginį darbą su pradinių
klasių mokiniais moterys yra labiau linkusios rinktis negu vyrai. Moterų, dalyvavusių ty-
rime, amžius buvo 21–54 metai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 10,7 proc. respondentų pedagoginio darbo stažas ne-
viršija 5 metų, 50,4 proc. respondentų pedagoginį darbą dirba ne trumpiau negu 5 metai,
bet ir ne ilgiau kaip 15 metų, kita dalis respondentų pedagoginį darbą dirba ilgiau nei 15
metų.
Galima teigti, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių turi sukaupusi didelę pedagoginio
darbo patirtį, todėl jie gerai žino, kaip tinkamai plėtoti ugdymo procesą ir kaip tinkamai
taikyti informacines technologijas ne tik pasaulio pažinimo pamokose, bet ir viso ugdy-
mo(si) procese.

Tyrimo procesas
Duomenys rinkti 2011 metais. Tyrimo procedūrą sudarė keli etapai: 1) mokslinės
literatūros studijavimas; 2) pasirengimas apklausai raštu (instrumentų kūrimas); 3) tyrimo
vykdymas; 4) tyrimo metu gautų duomenų analizavimas ir interpretavimas. Tyrimo metu
buvo naudota tyrimo autoriaus sudaryta anketa. Kiekybinio tyrimo duomenims apdoroti
buvo naudojamas kompiuterinis statistinis programinis paketas „SPSS – 16.0 for Win-
dows“. Buvo nustatomas statistinis reikšmingumas, taikant Spearmano koreliacijos koefi-
cientą buvo nustatomi koreliaciniai ryšiai, jų stiprumas tarp ranginių požymių.

Tyrimo rezultatai
Nagrinėjant informacinių technologijų taikymo ypatumus pasaulio pažinimo pa-
mokose nustatyta, kad pradinių klasių mokytojai tai sieja su kompiuterio integravimu į
ugdymo procesą, internetinių svetainių turinio naudojimu mokymo medžiagai perteikti ir
kt. Be to, nustatyta, kad 89,2 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų nurodo, jog jų gebėjimas
dirbti kompiuterių yra geresnis negu vidutinis. Iš minėtų respondentų net 19,8 proc. mo-
kytojų tyrimo metu pažymėjo, kad kompiuteriu dirbti geba labai gerai. 10,8 proc. respon-
dentų tikino silpnai dirbantys kompiuteriu, todėl dažnai jiems reikia kolegų, artimųjų pa-

41
galbos šioje srityje. Tyrime nedalyvavo nė vienas mokytojas, kuris visiškai nemokėtų
dirbti kompiuteriu.
Gauti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad gebėjimas dirbti kompiuteriu yra reikš-
mingas veiksnys, sudarantis galimybę pradinių klasių mokytojui pasaulio pažinimo pa-
mokose taikyti informacines technologijas. Šią galimybę išryškina ir tai, jog 79,3 proc.
mokytojų savo klasėse (darbo vietoje) turi kompiuterius. Be to, 96,6 proc. tiriamųjų pa-
žymėjo, kad mokyklose yra sudarytos ir papildomos sąlygos pasinaudoti kompiuteriu ar
kitomis informacinėmis technologijomis (dažniausiai naudojamasi nešiojamuoju kompiu-
teriu, interaktyviąja lenta, vaizdo leistuvais, internetu).
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai mokytojai naudoja informa-
cines technologijas pasaulio pažinimo pamokose ir kokioms ugdymo situacijoms esant jie
tai daro. Duomenys pateikti 1 ir 2
paveiksluose.
70%
Atsižvelgiant į tai, kad visi tyrime
60% 69,4
50%
dalyvavę mokytojai turi galimybes
40% mokyklose naudotis informacinė
30%
16,5 mis technologijomis, jų taikymo
20%
5,7 8,4 dažnumas pasaulio pažinimo pa-
10%
0 0 0
0%
mokose nėra didelis (žr. 1 pav.) ir
tik pusė visų atvejų yra susiję su
Nenaudoju Kartą per mokslo metus tiesioginiu vaikų ugdymu pamo-
Kartą per pusmetį Kartą per du mėnesius koje (žr. 2 pav.). Minėtos situaci-
Kartą per mėnesį Kartą per savaitę
jos rodo, kad pasaulio pažinimo
pamokose dominuoja tradiciniai
Kiekvieną pamoką
mokymo metodai ir priemonės,
kurie tik retais atvejais papildomi
1 pav. IT taikymo dažnumas pasaulio
informacinėmis technologijomis.
Mokytojai paaiškino susidariusią situaciją tuo, kad pasaulio pažinimo procese svarbus
tiesioginis mokinio dalyvavimas, tiesioginis santykis su aplinka, todėl ne visada esti rei-
kiamybė naudotis informacinė-
mis technologijomis.
100% Nustatyta, kad dauguma tyrimo
80% 100 100 dalyvių mano, jog informacinių
60% technologijų taikymas pamoko-
40% 59,5 se:
20% 23,1 23,1  pagyvina pamokos
0%
eigą (pamoka tampa vaizdin-
gesnė ir pan.);
Pamokos plano rengimas  didina mokinių su-
Naujos temos aiškinimas sidomėjimą vykstančiu procesu
Temos kartojimas (didina mokymosi motyvaciją);
Nagrinėjamos temos papildymas vaizdine informacija
Papildomų užduočių darymas
42
2 pav. IT taikymo pasaulio pažinimo
pažinimo pamokose, pamokos situacijos
  skatina mokinių kūrybiškumą;
 gerina pamokų kokybę;
 ugdo kritinį mokinių mąstymą;
 ugdo mokinių komunikavimo įgūdžius.
Kaip rodo tyrimo metu gautų duomenų analizė, respondentai, kurie yra labiau linkę
manyti, kad informacinių technologijų taikymas pasaulio pažinimo pamokose pagyvina
pamokos eigą, taip pat labiau linkę manyti, kad minėta situacija skatina mokinių kūrybiš-
kumą. Tarp požymių nustatytas ryšys yra vidutinis (Spearman’s rho 0,639) ir statistiškai
reikšmingas (p = 0,000). Taip pat tyrimo dalyviai, kurie yra labiau linkę manyti, kad in-
formacinių technologijų taikymas pasaulio pažinimo pamokose ugdo mokinių kritinį mąs-
tymą, yra ir labiau linkę manyti, kad tai taip pat didina mokinių susidomėjimą vykstančiu
procesu. Nustatytas ryšys yra silpnas (Spearman’s rho 0,465), bet statistiškai reikšmingas
(p = 0,001).
Dėl išsakytos pozityvios naudos taikant informacines technologijas pasaulio paži-
nimo pamokose mokytojai norėtų, kad turima technika būtų geresnės kokybės, įvairesnė,
daugiau būtų skiriama dėmesio mokytojų metodiniam pasirengimui dirbti su informaci-

Metodinis pasirengimas 84,2

Didesnis technikos prieinamumos

41,3
mokykloje

Didesnė technikos įvairovė 67,7

Gerenė technikos kokybė 57

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

3 pav. Veiksniai, skatinantys aktyvesnį IT taikymą pasaulio pažinimo pamokose

nėmis technologijomis pasaulio pažinimo pamokose ir kt. (žr. 3 pav.).
Informacinių technologijų taikymas pasaulio pažinimo pamokose, mokytojų nuo-
mone, gerokai pagerina mokymo procesą, tačiau, kalbant apie vaikų ugdymosi procesą,
informacinės technologijos vis dar kelia rimtą susirūpinimą, susijusį su vaikų sveikatos
saugojimu, pavojais vaikų saugumui (internetinių paieškų atveju), harmoningu vystymu-
si.

Išvados
1. Apžvelgus informacinių technologijų ir ugdymo teorijų sąlytį teigtina, kad
svarbiausia – vaiko ugdymas, kuriame informacinės technologijos suvokiamos kaip
priemonė ugdymo rezultatams pasiekti. Pasaulio pažinimo pamokose vis dar epizodiškai,
tačiau minėtoji situacija atkartojama.

43
 2. Tyrimas parodė, kad pradinės klasės daugeliu atveju yra kompiuterizuotos. Todėl
pradinių klasių mokytojai gali taikyti informacines technologijas pasaulio pažinimo
pamokose, kartu siekdami procesą padaryti patrauklesnį mokiniams, skatindami mokinių
aktyvumą ir pan. Informacinių technologijų taikymas minėtose pamokose galėtų būti
dažnesnis, o tokios situacijos kaitą paskatintų geresnė technikos kokybė, jos įvairumas ir
didinama mokytojų profesinė (plačiaja prasme) kompetencija.

Literatūra
Bakonovienė T., Donielienė L., Šalkuvienė O. (2008). Informacinių technologijų taikymas
ugdymo praktikoje. Šiauliai: Lucilijus.
Brazdeikis V. (1999). Bendrosios programos ir informacinės technologijos. Vilnius: Margi
raštai.
Dagienė V. (2000). Informacijos technologija bendrojo lavinimo mokykloje. – Informacijos
technologijos: Tarptautinė mokslinė techninė konferencija. Kaunas, p. 388–391.
Kriščiūnienė N. (2003). IKT per pamokas, planuojat veiklą ir keliant kvalifikaciją. Gimtasis
žodis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.gimtasiszodis.lt/Kneiziene_ 07_4.htm>.
(žiūrėta 2011-12-12).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo plėtotės centras (2005). In-
formacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės: rekomendacijos mo-
kytojui. Vilnius: ŠCA.
Markauskaitė L., Dagienė V. (2001). Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo
Lietuvos švietime strategijos ypatumai. – Informacijos technologijos: Tarptautinė mokslinė tech-
ninė konferencija. Kaunas, p. 66–71.
Rupšienė L. (2007). Kokybinių tyrimų duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos
universiteto leidykla.

Summary

APPLICATION OF INFORMATION TECHNOLOGY IN THE LESSONS OF

SOCIAL ENVIRONMENT, SCIENCE AND HEALTH EDUCATION IN PRIMARY
SCHOOL

Irena Ivanauskienė
Klaipėda State College

The successful application of information technologies in education process of primary

schools, helps Lithuanian primary school to change itself in presentation of information, the forms
of conveyance and the quality of education. The meaning of application of information technolo-
gies in science lessons expands the possibilities of artistic expressions, the ways of creativity and
forms of capabilities; create conditions for creative integration of knowledge and skills (the objec-
tive of integration is to learn by creating, apply knowledge and skills in the practical living envi-
ronment); highlights the possibilities of general thinking skills and overall skills development; fos-
ter communication and cooperation (LRŠMM Education Development Center. The possibilities of
information technologies application in the process of education: teacher recommendations, 2005).

44
 Having reviewed the contact of information technologies and education theories, it can be
stated that a child’s education is the most important where information technologies are perceived
as the means to achieve educational results. The aforesaid situation in science lessons still episodi-
cally is repeated.
The research showed that primary classes are mostly computerized. Therefore, primary
school teacher can use information technologies in science lessons in order to make the process of
education more attractive to students encouraging their participation and so on. The application of
information technologies in science lessons could be more frequent and the change of the situation
could be encouraged by a better quality of technology, its variety and teachers’ professional com-
petence (in the broad sense).
The object of the research – the application of information technologies in science lessons.
The purpose of the research – to analyze the peculiarities of information technologies ap-
plication in science lessons.
Key words: information technologies, science lesson, education.

EKOLOGINĖS PAMOKOS VILNIAUS LOPŠELYJE-DARŽELYJE

„BITUTĖ“

Rūta Jacevičienė, Nijolė Zlatkauskienė

Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“, Vilnius
El. paštas: ruta.jaceviciene@gmail.com, n.zlatkauskiene@gmail.com

Įvadas

Šiandieniniai vaikai labai greitai perims pasaulį ir toliau lems, kuria kryptimi judės
žmonija. Svarbu, kad jie gerbtų vieni kitus ir aplinką, kurioje gyvena. Dažnai matome,
kaip vaikai neatsakingai lyg niekur nieko numeta šiukšlę. Vaizdas lyg ir įprastas, bet ar
mes, suaugusieji, neprisiimame atsakomybės sau už tokius vaikų veiksmus? Ar nepriver-
čia mūsų susimąstyti, kokį pavyzdį rodome vaikams? Ar mes to mokome, ar vaikas mėg-
džioja mus? Atsakymų ieškome artimiausioje aplinkoje: šeimoje, ugdymo įstaigoje. Vil-
niaus lopšelyje-darželyje „Bitutė“ antri metai vykdomas ekologinis projektas „Švari gam-
ta – ekologinio ugdymo ir pažinimo šaltinis“. Vaikai mokosi rūšiuoti šiukšles, jas panau-
doti gamindami priemones, žaislus. Per ugdomąją veiklą vaikai patys inicijuoja žaidybi-
nes situacijas, kuriose atsispindi jų turimos žinios. Šiais mokslo metais (2011–2012) į
projektinę veiklą įtraukėme tėvus ir mažuosius įstaigos ugdytinius. Priešmokyklinukai
parodė pavyzdį mažiesiems draugams, pasikvietė į pagalbą tėvelius.
Problematiškumas. Visame pasaulyje egzistuoja įvairių aplinkosauginių proble-
mų. Būtina ekologinį švietimą vykdyti ir ikimokyklinėse įstaigose, kad mažieji ugdytiniai
galėtų iš arčiau susipažinti su ekologinėmis problemomis ir atliekų rūšiavimo nauda.

45
 Tikslas – ugdyti vaikų ir tėvų ekologinį sąmoningumą, formuoti atsakingą ir rūpes-
tingą požiūrį į gamtą.
Veiklos organizavimas. Veiklos procesas truko du mėnesius (sausio, vasario).
Grupėse kalbėjome apie ekologinius padarinius, kokios problemos slypi mūsų aplinkoje.
Priešmokyklinio amžiaus vaikai bendradarbiavo kartu su tėveliais ir 3–4 metų amžiaus
vaikais. Pasirinktos ekologinės temos grupėse skatino vaikus veikti, domėtis, ieškoti atsa-
kymų artimiausioje aplinkoje. Ugdytinių tėvai su dideliu entuziazmu įsijungė, dalyvavo
kuriant ekologinę pasaką „Šiukšliaus istorija“, organizavo kūrybinę parodą iš atliekų ir
aplinkosauginę ekskursiją į Kauno „Švaros“ centrą.
1. „Nepraeik, pakelk šiukšlę – prikelk savo vaizduotę“ (paroda) – kūrybinės im-
provizacijos iš atliekų. Šioje veikloje atsiskleidė vaikų ir tėvų kūrybiškumas. Visi kartu
ieškojome geriausių sprendimo būdų. Plastikiniai buteliai virto „bitutėmis“, „vorais“,
vienkartinės lėkštutės – „laiveliais“. Smagu, kad tėvai neprieštaravo vaikų idėjoms, jų
sumanymams. Kartu surengėme kūrybinę parodą iš atliekų įstaigos bendruomenei (žr. 1
pav.)

1 pav. Vaikų ir tėvų kūrybinės improvizacijos iš buitinių atliekų

2. Ekologinė pasaka „Šiukšliaus istorija“. Idėją sukurti pasaką pasiūlė patys vai-
kai. Kol gaminome priemones ir žaislus iš atliekų, išgirdome daug istorijų: kaip keliavo
plastikinio butelio „bitutė“, kaip ji skrido ir atskrido, kaip „atplaukė laivelis“ ir pasiėmė
visą pulką „vaiduoklių“. Tai tik keletas vaikų istorijų, kurias išgirdo pedagogės ir tėvai.
Keletą vaikų minčių užsirašėme, tada išgirdome dar įdomesnių ir visai nejučiomis kilo
idėja, kad viską galime sudėti į vieną gražią pasaką. Kartu su tėveliais užfiksavome vaikų
mintis ir idėjas. Beliko viską gražiai „įvilkti“ į pasakos rūbą. Per dvi savaites sukūrėme
gražią eiliuotą pasaką. Kad mūsų visų kurta pasaka išvystų dienos šviesą, teko prašyti pa-
galbos meninio ugdymo pedagogės. Pasaką „Šiukšliaus istorija“ parodėme įstaigos ben-
druomenei. Įtvirtindami turimas ir įgytas žinias pakvietėme visus darželio ugdytinius pa-
sižiūrėti ekologinės pasakos „Šiukšliaus istorija“ muzikinės inscenizacijos. Priešmokykli-
nukai kartu su mažesniaisias savo draugais vaidino, žaidė, gamino priemones iš antrinių
žaliavų, aptarė ekologines problemas su įstaigos vaikais ir pedagogėmis. Pasakos insceni-
zacija padėjo vaikams pažvelgti, kas būtų, jei mūsų aplinkoje būtų vien šiukšlės. Patys

46
vaikai sukūria tokias situacijas, kurios priverčia susimąstyti, pagalvoti. Vaikų, pedagogių
ir tėvų kūrybiškumas dar kartą parodė, kokios beribės galimybės panaudoti šiukšles kas-
dienėje veikloje.
3. Aplinkosauginė ekskursija į Kauno „Švaros“ centrą. Ekskursijos, eksperimen-
tai plečia tiek vaikų, tiek pačių ugdytojų akiratį, leidžia plačiau suvokti ekologines pro-
blemas. Vykdydamos projektą keliose grupėse, nejučia įtraukėme ir visą įstaigos ben-
druomenę. Visi su dideliu entuziazmu įsijungė, suorganizavo aplinkosauginę ekskursiją į
Kauno „Švaros“ centrą. Būtent čia įstaigos ugdytiniai galėjo iš arčiau pamatyti, kur ir
kaip iškeliauja plastikas ir popierius. Tai, ką kalbame su vaikais per ugdomąją veiklą, ko-
kiais pavyzdžiais remiamės, niekada neprilygs tam, ką galima pamatyti savo akimis. Ap-
linkosauginėje ekskursijoje vaikai dar kartą įsitikino, kad būtina rūšiuoti šiukšles, saugoti
gamtą, būti atidiems ir pastabiems išmetant šiukšles. Vaikai dalyvavo edukacinėje pamo-
kėlėje, kuri supažindino su šiukšlių rūšiavimo specifika ir galimomis problemomis, jeigu
jų nerūšiuotume (žr. 2 pav.).

2 pav. Ekologinė pamokėlė vaikams Kauno „Švaros“ centre

Susipažinome, kaip ir kodėl rūšiuojamas ir perrenkamas plastikas bei popierius.

Vaikai buvo pakviesti iš arčiau pasižiūrėti, kaip atrodo supresuotas plastikas, popierius
(žr. 3 pav.).

3 pav. Aplinkosauginė ekskursija Kauno „Švaros“ centre

47
 Supresuotas popierius ir plastikas stebino tiek vaikus, tiek pedgogus, tai gražūs „me-
no kūriniai“, žmogaus rankų perrinktos ir mašinų supresuotos šiukšlės. Galbūt kiek liūdi-
na, kad didesnė dalis supresuotų šiukšlių iškeliauja į užsienį.

Apibendrinimas
Ekologinės pamokos mažiesiems remiasi ne tik žinių perteikimu, bet ir bendru įsi-
jungimu į projektinę veiklą. Vykdydamos projektą savo įstaigoje, mes stengiamės kuo
įvairiapusiškiau pažvelgti į šią problemą, įtraukti mažuosius ugdytinius, jų tėvus, suorga-
nizuoti aplinkosaugines ekskursijas, kad įgytos žinios išliktų ilgam. Džiugu, kad tėvų pa-
laikymas ir tiesioginis dalyvavimas pateisino mūsų lūkesčius.
Ekologinis ugdymas padeda geriau pažinti aplinką, suvokti, kad esi neatsiejama
gamtos dalis. Šiuolaikinis pasaulis susirūpinęs dėl ekologijos. Labai norisi tikėti, kad tai
ne trumpalaikis užsidegimas ar mada. Svarbu, kad vaikams tai taptų gyvenimo būdu. Tai-
gi mes, pedagogai, stengiamės, kad vaikai būtų ne tik mokomi, bet ir auklėjami. Todėl
vaikai pirmiausia parsineša į šeimas ne žinių apie ekologiją, bet savo ekologinius įgū-
džius. Pastebėjome, kad tėvai mokosi iš vaikų, nes šie nuolat pasidalina išmoktais daly-
kais. Todėl džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su tėvais ugdomojoje ar pramoginėje
veikloje (kuriant pasaką) ir organizuojant aplinkosaugines ekskursijas pateisino mūsų lū-
kesčius. Tokios ekskursijos, pramoginė ir pažintinė veikla plečia ne tik vaikų, bet ir pačių
ugdytojų akiratį, leidžia plačiau suvokti ekologines problemas.

Literatūra
Prieiga per internetą: http://www.ekologija.lt/ekorasciai/darnos su aplinka pamokos mokyk-
loje (žiūrėta 21012.02.10).
Prieiga per internetą: http://www.ecologic.lt/node/84/ ekologija ir gamtos apsauga Lietuvo-
je (žiūrėta 2012.02.02).

Summary

ECOLOGIC LESSONS AT VILNIUS „BITUTE‘ NUNSERY-SCHOOL

Rūta Jacevičienė, Nijolė Zlatkauskienė

Vilnius Children’s garden „Bitutė“, Lithuania

Nowadays children are those who will be over taking the world and will lead on the direc-
tion of human. It is important for children to respect each other and the environment they live.
Modern world is crazy about the ecology. It would be nice to believe that this is not a short term
excitement or fashion. It is very important that children would take it as a lifestyle. We hope that
they will get to use to live the eco way and they continue to take cae of their well–being when they
grew up. This is why it’s so important for teachers not just to teach the childrem but also educate.
Children are bringing into their families not the the knowledge about the ecology but eco skills in
the first instance. We have noticed that parents are learning from their children as they allways

48
share the things they have learned, so we are very happy about the parents’ initiative in our project,
i.e arranging the exhibitions of ecological works, organising environment protection excursions,
creating eco wonderland. All this prooves, that parents presence in the eco discussion with the
children is necessary. Children experiencing parents’ encouragement and their participation can
better understand the nature of the environment protection. All the joint activities involving both,
children and parents, justified our hope. Environment protection excursions, practical and educa-
tional activities broadens not only the children’s outlook but also the vision of the educators and
allows ecological problems to take in the more extensive.
Key words: ecology, ecological education, environment protection, education, project
work.

PRAKTIKOS DARBŲ TAIKYMAS GAMTAMOKSLINIAME

UGDYME

Laima Jonušaitė
Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
El. paštas: laimajon@gmail.com

Įvadas

Gamtamokslinis ugdymas svarbus kiekvienam šiuolaikiniam žmogui dėl to, kad

padeda suprasti pasaulį, kuriame gyvena, suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias
sistemas ir procesus, atsakingai taikyti gamtotyros žinias kasdieniame gyvenime ir profe-
sinėje veikloje. Mokymasis – tai pažinimas, o šio negali būti be stebėjimų ir bandymų.
Stebėjimas pagilina teorijos žinias, ugdo gebėjimą pritaikyti jas, aiškinant natūralius pro-
cesus ir reiškinius. Eksperimentas – stebėjimas, kurį galima pakartoti esant tiksliai api-
brėžtoms, kontroliuojamoms sąlygoms. Atlikdami eksperimentus, mokiniai patiria atra-
dimo džiaugsmą. Deja, šis mokymo būdas mūsų mokyklose retokas.
Stebėjimai ir bandymai ne tik teikia žinių apie gamtą ir padeda mokiniui pažinti
save, bet ugdo ir mokslinę mąstyseną, mokslinio darbo įgūdžius. Sugebėjimas paaiškinti,
argumentuoti, įrodinėti, taip pat kritinis mąstymas reikalingas kiekvienam žmogui, net
tiesiogiai nesusijusiam su gamtos mokslais.
Todėl ir vienas iš gamtamokslinio ugdymo uždavinių yra tai, kad mokiniai geba
kelti klausimus ir hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus ir, saugiai naudodamiesi
laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlikti, apibendrinti gautus duomenis, vertinti jų
tikslumą ir patikimumą, formuluoti pagrįstas išvadas. Šiame straipsnyje panagrinėsiu,
kaip aš įgyvendinu minėtą uždavinį.
Dabar yra nemažai virtualių bandymų, tai gerai. Tačiau labiausiai mokinius moty-
vuoja jų pačių atliekami bandymai, paskui demonstraciniai ir tik nesant galimybių atlikti
natūralų bandymą, renkamės virtualų. Informacines technologijas galima panaudoti duo-
49
menims apdoroti, pristatyti. Turi būti klasikinių bandymų ir naujų technologijų dermė.
Pažangios technologijos chirurgui gali pagelbėti, ir operacija bus sėkmingesnė, tačiau ar
norėtume, kad mus operuotų žmogus, kuris tik virtualiai mokėsi anatomijos.

Praktikos darbų organizavimas

Svarbu praktikos darbams gerai pasiruošti. Bandymų, stebėjimų aprašymus naudo-
ju ir kitų kolegų paruoštus (kartais juos adaptuoju pagal mokinių žinių, gebėjimų lygį tu-
rimus išteklius), ir savo sukurtus. Beje, kai kuriuos stebėjimus mokiniai atlieka pagal sa-
vo susidarytą planą.
Kaip savo praktikos darbo aprašymą pateikiu etano (acto) savybių tyrimą.

Praktikos darbas
Etano (acto) rūgšties fizikinių ir cheminių savybių tyrimas

Tikslas..........................................................................................................................
Hipotezė.......................................................................................................................

Darbo priemonės: acto rūgšties tirpalas, kalio šarmas, fenolftaleino tirpalas, lak-
muso lapelis, magnis, degtukai, mėgintuvėliai, mėgintuvėlių laikiklis.

Darbo eiga:
1. Atsargiai pauostykite acto rūgšties tirpalą. Padarykite išvadą apie medžiagos
kvapą.
2. Kadangi turite acto rūgšties tirpalą, padarykite išvadą apie medžiagos tirpumą
vandenyje.
3. Į tuščią mėgintuvėlį įpilkite truputį acto rūgšties ir įmeskite lakmuso popierėlį.
Kaip pakito indikatoriaus spalva?
4. Į tuščią mėgintuvėlį įpilkite acto rūgšties ir įberkite magnio miltelių. Ką pastebė-
site? Gautas dujas padekite. Ką pastebėjote? Parašykite molekulinę, pilną ir sutrumpintą
jonines lygtis.
5. Į kalio šarmo tirpalą įpilkite fenolftaleino. Ką pastebėjote? Po to ant mišinio už-
pilkite acto rūgšties. Ką pastebėjote? Parašykite molekulinę, pilną ir sutrumpintą jonines
lygtis.
6. Naudodamiesi vadovėliu, parašykite kitas acto rūgšties chemines savybes.

Išvados:
1. Parašykite acto rūgšties fizikines ir chemines savybes.
2. Palyginkite karboksirūgščių chemines savybes su neorganinių rūgščių cheminė-
mis savybėmis.
Pateikiu ir ekskursijos į gamtą aprašymą ,,Pušyno ekosistemos nagrinėjimas“

50
 1. Surašykite pušyno rūšis – gamintojas (bent penkias).
2. Surašykite pušyno gyvaėdžių rūšis (bent penkias).
3. Surašykite pušyno rūšis – skaidytojas (bent penkias).
4. Nurodykite bent du gamintojų tarpusavio pavyzdžius.
5. Nurodykite bent du gyvaėdžių tarpusavio pavyzdžius.
6. Nurodykite bent du skaidytojų tarpusavio pavyzdžius.
7. Nurodykite bent du gamintojų ir gyvaėdžių tarpusavio pavyzdžius.
8. Nurodykite bent du gamintojų ir skaidytojų tarpusavio pavyzdžius.
9. Nurodykite bent du gyvaėdžių ir skaidytojų tarpusavio pavyzdžius.
1O. Nurodykite pušyno ekosistemos abiotinius veiksnius.
11. Nupieškite pušyno mitybos tinklą.
12. Sudarykite mitybos grandinę iš ne mažiau kaip trijų grandžių ir pavaizduokite
produkcijos piramidę.
13. Pušų pavyzdžiu išaiškinkite ,,populiacijos” sąvoką.
14. Kerpių testu ištirkite pušyno oro užterštumą (ištirti ne mažiau kaip 5 medžius).
Užpildykite lentelę.

Medžio Kerpės rūšis: Gausumas Mažiausio Didžiausio Zona

eilės Uosinė ramalina, (jeigu kerpių gniužulo gniužulo
numeris Sodinė briedragė, yra iki 5 skersmuo skersmuo
Putlusis plynke- gniužulų, tai mm mm
žis, sieninė gel- + , o jeigu 5
tonkerpė, ir daugiau, tai
lekanora, dumblis ++)
desmokokas
Svarbu, kad užduotis būtų konkreti ir mokinys suvoktų, ką daro. Pasakymai ,,kažką
pilstėm“, ,,kažką pjaustėm“ rodo, kad reikėtų keisti darbo metodiką. Tada geriau, kad
mokiniai atliktų bandymą, vadovaujant mokytojui, o ne savarankiškai pagal aprašymą.
Bandymo rezultatus būtina kontroliuoti. Pavyzdžiui, pjaustome širdį. Pirmiausia suran-
dame kairiąją ir dešiniąją puses, įsitikinu, ar visi surado. Perpjauname širdį, visi suranda-
me kairįjį skilvelį, dviburį vožtuvą, patikrinu, ar visos grupės surado minėtas dalis ir t. t.
Praktikos darbus efektyvina tinkamai parinktas vertinimas: žemesnėms klasėms
naudoju kaupiamąjį vertinimą, prieš tai supažindinusi su vertinimo kriterijais. Aukštes-
niųjų klasių mokiniams užduotis, susijusias su praktikos darbais, pateikiu per kontrolinius
darbus ir įvertinu.
Pagal bendrųjų programų reikalavimus mokiniai ir patys privalo mokytis planuoti
bandymus, pavyzdžiui, jonų atpažinimo reakcijas. Esu paruošusi spalvotas atmintines,
mokiniai jas turi išmokti, tada lengviau sekasi sudaryti planą. (Beje, jeigu prastos mokinių
žinios, paprastai jie negeba planuoti bandymų, nes tai yra aukštesnis lygmuo.)
H+ indikatoriais ( lakmusas nusidažo raudonai, metiloranžas rožine spalva, univer-
salusis indikatorius–raudona)
Ag+ su Cl– (chlorido) jonais (iškrenta baltos nuosėdos)
Ag+(aq)+Cl– (aq)→AgCl(k)
Ba su SO4 (sulfato) jonais (iškrenta baltos nuosėdos)

51
 Ba2+ (aq)+SO42– (aq)→BaSO4(k)
OH– su indikatoriais (lakmusas nusidažo mėlynai, metiloranžas geltonai, fenolfta-
leinas avietine spalva, universalusis pilkai melsvas)
Cl– su sidabro jonais (iškrenta baltos nuosėdos)
Ag+ (aq)+Cl– (aq)→AgCl(k)
SO42– su Ba2+ jonais(iškrenta baltos nuosėdos)
Ba2+ (aq)+SO42– (aq)→BaSO4(k)
CO32– su H+ jonais, išsiskiria CO2 dujų burbuliukai
CO32– (aq)+ 2H+ (aq)→ CO2(d)+ H2O(s)
NH4+ (sudrėkintas lakmuso popierėlis pamėlynuoja, jaučiamas amoniako kvapas)
Na+ nudažo liepsną geltonai
Ca2+ nudažo liepsną plytine spalva
I– su Ag+ (iškrenta geltonos nuosėdos)
Ag+ (aq)+I– (aq)→AgI(k)
Užduotis, kaip atskirti amonio nitrato, amonio chlorido, natrio nitrato tirpalus, tu-
rint sidabro nitrato, natrio šarmo tirpalų ir lakmuso. Pirmas žingsnis: į tuščius mėgintuvė-
lius įpilame po truputį tiriamųjų tirpalų, ten, kur iškris baltos nuosėdos, bus amonio chlo-
ridas...
Antras žingsnis: amonio nitratą nuo natrio nitrato atskirsime, veikdami kalio šarmo
tirpalu ir pašildę. Ten, kur bus amonio nitratas, sudrėkintas lakmuso popierėlis nusidažys
mėlynai (taip pat jausime amoniako kvapą).
Iš pradžių mokiniai parašo planą, tada pasitikriname. Paskui mokiniai pagal savo
bandymo aprašymą atpažįsta medžiagas. Vėliau gauna analogišką užduotį. Atlikus ban-
dymą, planuoti sekasi geriau. Tokių užduočių yra keletas, kad susidarytų tam tikri plana-
vimo įgūdžiai.
Kartais ,,pamokiniai“ bandymai išauga į didesnius darbus, kuriuos jau galima pri-
statyti įvairiose konferencijose. Pavyzdžiui, aštuntoje klasėje nagrinėjome pavojingų me-
džiagų ženklinimą. 7–8 klasių mokinių pasiekimuose parašyta: ,,1.1.8. Paaiškinti elgesio
su nežinomomis ir pavojingomis medžiagomis taisykles ir pavojingų medžiagų ženklini-
mą.“
Atsirado du labiau dalyku besidomintys mokiniai, padarėme darbą ,,Prekių pakuo-
čių gaminių ženklinimas“. Mokiniai sudarė ženklų lentelę. (Žr. 1 pav.)
Mokiniai atliko anketinę apklausą. Joje dalyvavo Kuršėnų Lauryno Ivinskio gim-
nazijos ir Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos mokiniai. Nors visi esame var-
totojai, apklaustųjų žinios apie prekių pakuočių ženklinimą prastos. Todėl atlikome labo-
ratorinius darbus, žinios pagerėjo. Stendinis šios temos pranešimas buvo padarytas kon-
kurse ,,Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Aštuntokai Jokūbas Savickas ir Linas Vaiče-
kauskas tapo laureatais.
Nagrinėdama vandens taršą, grupė moksleivių sukūrė filmą apie nuotekas. Jį prista-
tėme rajono ekologinėje konferencijoje.
Kartais didesnius darbus paskiriu geriau pažindama mokinius, žinodama jų domė-
jimosi sritis. Pavyzdžiui, Vytautas Gasiūnas kartu su tėvais domėjosi gėlėmis, tai sugal-

52
vojau temą, kur mokinys galėtų pasireikšti. Vaikinas parengė pranešimą ,,Dekoratyvinių
augalų tyrimų panaudojimas biologijos pamokose“. Dekoratyvinių augalų įvairovė tirta
Kuršėnuose, apžiūrėtos 29 sodybos, apibūdintos 43 augalų rūšys, padarytos visų minėtų
augalų nuotraukos. Apklausta 114 mokinių (septintokų–dvyliktokų). Anoniminių apklau-
sų duomenys parodė, kad vienas mokinys vidutiniškai geba nurodyti tris dekoratyvinius
augalus. Išryškėjo problema, kad ugdytiniai nepakankamai gerai pažįsta savo artimiausią
gyvenamą aplinką. Mes padarėme 15 mokymo priemonių skaidruolėse. Pastebėjome ži-
nių ir gebėjimų augimą: vienas mokinys vidutiniškai žinojo aštuonis augalus. Vaikinas
darbą pristatė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuriame buvo apdovano-
tas antro laipsnio diplomu. Tiriant bet kokių organizmų rūšinę įvairovę, būtina gero tos
srities specialisto konsultacija.
Mokiniams, kurių hobis buvo žvejyba, pasiūliau temą ,,Ventos upės žuvų įvairo-
vė“. Darbas buvo gerai įvertintas respublikiniame konkurse. Apskritai dalyvavimas kon-
kursuose, ypač kai darbai gerai įvertinami, mokinius labai motyvuoja užsiimti tiriamąja
veikla. Problema – finansavimas.

53
 1 pav. Kai kurie prekių pakuočių ženklai

Apibendrinimas
Praktikos darbų, stebėjimų, mokslinių tiriamųjų darbų privalumai – tai mokinių
motyvacijos didinimas, geresnis įvairių kompetencijų ugdymas, įdomiau pačiam dirbti.
Būna, kad į pamokas, kai atliekami praktikos darbai, nori ateiti ir mokiniai, nepasirinkę
biologijos ar chemijos. Kad darbas būtų efektyvesnis, būtina praktikos darbams gerai pa-
siruošti. Užduotys turi atitikti mokinių žinių bei gebėjimų lygį, turi būti konkrečios, mo-
kiniai turi suvokti, ką daro. Sunku išmokyti mokinius planuoti bandymus. Tam būtinas
dalykinių žinių minimumas. Gabiems motyvuotiems mokiniams galima pasiūlyti dides-
nės apimties darbus. Ypač mokinius motyvuoja tiriamųjų darbų pristatymas konferencijo-
se, tačiau paskutiniu metu tai padaryti trukdo lėšų trūkumas. Problemos: reikia daugiau

54
laiko pasiruošti pamokoms (į kai kuriuos darbus galima įtraukti mokinius), reikalingi tam
tikri materialiniai ištekliai, didesniems darbams reikalinga mokslininko tam tikros srities
specialisto konsultacija ar speciali įranga.

Literatūra
Gurevičiūtė G., Lekevičius E., Galkutė L., Motiejūnienė E. (1998). Nojaus laivas. Vilnius:
SAULABROLIS.
Lekevičius E. Motiejūnienė E., Kunskaitė. (1997). Gamta ir žmogus. Mokytojo knyga. Vil-
nius: Alma littera.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2009). Vilnius.
Rudzytis G., Feldmanas F. (1992). Organinė chemija. Kaunas: Šviesa.
Rudzytis G., Feldmanas F. (1992). Neorganinė chemija. Kaunas: Šviesa.
Šulčius A. (2010). Organinė chemija. Vilnius: Alma littera.
Vidurinio ugdymo bendrosios programos: gamtamokslinis ugdymas (2001m. vasario 21d.
ĮSAK Nr.V – 269).

Summary

APPLICATION OF PRACTICAL WORKS IN NATURAL SCIENCE EDUCATION

Laima Jonušaitė
Siauliai Region Kursenai L. Ivinskis Gymnasium

One of the tasks of natural history education is that the students are able to raise questions
and hypotheses, plan observations and experiments, and safely use laboratory materials and
equipment. Also, they can carry out experiments, sum up the forthcoming data, evaluate their ac-
curacy and plausibility, and formulate valid conclusions.
The pupils are mostly motivated by experimenting on their own, after that demonstrative
experiments, and only when there is no possibility to perform a real experiment, they choose a
virtual one. The harmony between classical experiments and information technologies is essential;
for example, processing the results of the experiments on a computer, looking for information in
the Internet). I use the descriptions of the experiments made by others or make them myself; some-
times I adapt them according to the level of the pupils, learning equipment. By the way, pupils
carry out experiments using their own plan. It is very important for the tasks to be very specific
and understandable. It is important to control the results of the experiments carried out by pupils,
apply the evaluation creatively, usually it is an accumulative evaluation. Sometimes the experi-
ments performed during the class grow up into researches which can be presented in conferences.
Such tasks are offered to those who are especially interested in natural history. The advantages of
the experiments: the pupils’ motivation is increased; different competences are acquired; it is more
interesting to work. Problems: more time is needed to prepare for lessons, we need some material
resources, it is more difficult to control the pupils, to ensure their security, and some extra struggle
is needed to keep order in class. Also, the consultation of scientists and special equipment is need-
ed to perform bigger tasks.
Key words: gymnasium, practical work, science education.

55
 DARNAUS SANTYKIO SU GAMTA UGDYMAS PRADINĖSE
KLASĖSE

Regina Kairienė
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
El. paštas: k.regina@balticum-tv.lt

Įvadas
„Pastaraisiais metais vis aiškiau suvokiama, kad gamtamokslinis ugdymas bendro-
jo lavinimo mokykloje yra neatskiriama, itin svarbi sritis. Kita vertus, vis glaudžiau gam-
tamokslinis ugdymas siejamas su technologiniu ir humanitariniu ugdymu. O tai reiškia,
kad privalu plėtoti ne specializuotą gamtos mokslų dalykų mokymą mokykloje, o būtent
bendrąjį, kad kiekvienas moksleivis įgytų adekvatų laikmečiui gamtamokslinį–
technologinį išsilavinimą“ (Lamanauskas V., 2008.).
Pradinėje mokykloje „ugdymo turinys remiasi darnaus visuomenės vystymosi nuo-
statomis. Pabrėžiamas gamtinės aplinkos, kultūros, socialinio ir ekonominio visuomenės
gyvenimo tarpusavio priklausomumas, į ateitį orientuotas kūrybinis mąstymas, aktyvus
kiekvieno asmens dalyvavimas kuriant kokybišką gyvenimą sau ir ateities kartoms“ (Pra-
dinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2009). Pagrindinis žinių šaltinis slypi
pačioje gamtoje. Kiek daug darnos ir harmonijos gamtoje – didžiojoje gėrio ir grožio mo-
kykloje. Vienas iš svarbiausių gamtos pažinimo būdų yra tiesioginis jos stebėjimas ir ana-
lizavimas. Pradinių klasių mokiniai, stebėdami, tyrinėdami gamtą, įgyja naujų žinių, for-
muojasi jų pažintiniai interesai, smalsumas, santykis su gamta, estetinis požiūris į aplinką,
ugdoma meilė gamtai. Mokiniai išmoksta naudotis įvairiais prietaisais (termometru, kom-
pasu ir pan.) ir fiksuoti stebėjimų duomenis. Visada laikausi principo – palikti erdvės pa-
ties vaiko tyrinėjimui, pažinimui, ieškojimams.
Gamta vaikams – stebuklinga, pasakiška karalystė (Gusčienė R., 1999). Tik nuo
mūsų, suaugusiųjų, priklausys, ar ji tokia ir išliks. Kuo geriau vaikas pažins gamtą, įmins
jos paslaptis, tuo darnesnis bus jo santykis su viskuo, kas jį supa.
Kad mokinys geriau pažintų gamtą, ja rūpintųsi, ją globotų, taikau įvairias ugdymo
formas: išvykas, edukacinius užsiėmimus, neakivaizdines ekskursijas, įvairias gamtosau-
gines akcijas, projektinę veiklą, pamokose bei renginiuose naudoju informacines komuni-
kacines technologijas.
Kalbėdama apie rudenį, pirmiausia atskleidžiau vaikams rudeniškos gamtos grožį.
Parengiau įgarsintą pateiktį, kurioje mokiniai stebėjo rudeniškos gamtos požymius: kaip
medžiai keičia savo spalvą, kokie nuostabūs miške lietaus lašeliais pasipuošę voratinkliai,
kaip gražiai iš po samanų pūpso išlindę grybai, o tarp lapų svajoja kuo greičiau būti suras-
tas raudonšonis obuolys. Įdomu vaikams sužinoti, kodėl žąsys skrenda išsidėsčiusios tri-
kampiu, kur paukščiai žiemoja. Mokiniams buvo netikėta, kad kai kurie paukščiai at-
skrenda žiemoti pas mus, į Lietuvą.

56
 Nepaprasti ir rudeniškos gamtos garsai. Rudens darganos, piktas šiaurės vėjas, įsi-
sukęs į senos pirkelės kaminą ūžia, dejuoja, staugia, trankosi perkūnija. Visa tai žadina
vaizduotę, ilgais rudens vakarais mūsų senoliai susirinkę vakaroti sekdavo pasakas, įvai-
rius atsitikimus. Pasiklausę vėjo sukeliamų garsų mokiniai kūrė savus pasakojimus. Taip
pasaulio pažinimo pamokos buvo integruojamos su lietuvių kalba.
Kalbėdami tema „Kodėl gyvūnai taip plačiai paplitę“ surengėme neakivaizdinę ke-
lionę į vidutinio klimato ir atogrąžų miškus, į dykumas, savaną. Aplankėme ir Antarktidą.
Tam pasitarnavo nuotraukos ir videomedžiaga. Pamatę tų kraštų gamtą, jos savitumą,
vaikai lengviau galėjo nusakyti, kodėl gyvūnai taip plačiai paplitę, kaip jie prisitaikę iš-
gyventi.
Mokantis apie grybus, buvo įtraukti ir mokinių tėvai. Jiems buvo pasiūlyta kartu su
vaikais surengti savaitgalinę išvyką į mišką grybauti ir rastus grybus fotografuoti. Po to
surengėme fotoparodą, kurioje aptarėme rastus valgomus ir nevalgomus grybus, kaip juos
atpažinti. Mokiniai natūralioje gamtoje tyrinėjo grybus ir pamokoje aptarė savo stebėjimų
rezultatus. Lietuvių kalbos pamokoje kūrė savo pasakas apie grybus. Išsiaiškinome, kad
nereikia spardyti nevalgomų grybų, nes jie gamtoje gražiai atrodo ir, svarbiausia, – tai, ko
nevalgo žmogus, gali būti vaistas žvėreliams.
Norėdami geriau išanalizuoti įvairiems metų laikams būdingus orus, mokiniai nuo-
lat stebi oro temperatūrą, kritulius ir debesuotumą, žymi savo pastebėjimus orų stebėjimo
kalendoriuje. Pasibaigus mėnesiui aptariame tam mėnesiui būdingus orus.
Kalbėdami apie vandens apytaką gamtoje, būtinai kalbame ir apie gamtos užterš-
tumą. Mokiniai išsako pastebėjimus ir prielaidas, kaip gali būti užteršiamas vanduo. Kal-
bėdama apie upes ir ežerus taip pat pateikiu filmuotos medžiagos, kaip atrodo lygumų ir
kalnų upės, mokiniai nusako, kuo jos skiriasi, remdamiesi matytais vaizdais. Pateikiu fil-
muotos medžiagos apie mūsų Lietuvos ir Kroatijos nacionalinio parko ežerus ir pasiūlau
pastebėti, kuo jie skiriasi. Vaikai iškart pastebi, jog mūsų ežerų vanduo ne toks skaidrus,
labiau užterštas. Jie teikia savo pasiūlymus, ką reikėtų daryti, jog mūsų ežeruose vanduo
būtų toks pat švarus, kad juose gyventų tiek pat žuvų. Pamokose vyksta diskusijos. Piešia
piešinius – plakatus, kaip apsaugoti gamtą, kurioje mes patys gyvename, kurios dalis
esame.
Dalyvavome miško, paplūdimių prie jūros tvarkymo talkose. Per talkas vaikai rū-
šiavo šiukšles ir padarė išvadą, kad gamtą daugiausia teršia prie jos besiilsintys žmonės –
daugiausia rasta primėtyta įvairių popierių, plastikinių butelių, nuorūkų. Su mokiniais ap-
tarėme, kokią žalą gali padaryti neatsargiai numestas degtukas ar nuorūka. Mokiniams
parodžiau G. Gražulevičiaus nuotraukų, padarytų per gaisrą Kuršių nerijoje. O pamatyti
išdegusių miškų plotai kelionėje į Nidą privertė net pradinuką susimąstyti, ką gali padary-
ti neatsargiai numestas degtukas.
Nuolat skatinu vaikus globoti savo mažuosius bičiulius – paukštelius. Žiemą juos
lesiname. Mokykloje turime lesyklėlę. Stebime, kokie paukščiai atskrenda. Mokomės
juos atpažinti. Skatinu ir prie namų globoti paukščius. Klasėje buvau išleidusi stendą
„Žiemojantys paukščiai“. Išsiaiškinome, kodėl įsirengus lesyklėlę ar lesinant paukščius

57
kurioje kitoje vietoje, būtina tai daryti nuolat. Mokiniai pastebėjo, kad tose vietose, kur
paukščiai yra nuolat lesinami, jų būna labai daug.
Smėlio ir molio savybes stebėjome žaisdami. Kad molis lipnus, pabuvęs saulėje
sukietėja, nepraleidžia vandens, įsitikino nusilipdę iš molio dubenėlius per edukacinį už-
siėmimą Mažosios Lietuvos muziejuje. Smėlio savybes stebėjo statydami smėlio pilis
prie jūros. Taip įtvirtino ir žinias apie lietuvių gynybines pilis.
Pavasarį vykdėme projektą „Čir vir vir pavasaris“. Projekto metu mokiniai kartu su
mokytoja bei tėvais stebėjo, kaip į mūsų Žemę ateina pavasaris, kokie jo požymiai, kaip
keičiasi gamta. Tyrinėjome, kada susidaro varvekliai, grožėjomis jų įvairove, stebėjome,
kaip tirpstant sniegui vandens upeliukai nuo šlaitų teka į upes. Mokiniai padarė išvadą,
kad jeigu aplinka užteršta, tai visos šiukšlės, teršalai kartu su polaidžio vandeniu patenka į
upes. Apsilankę Klaipėdos vandenvietėje sužinojo, kokią žalą daro užterštas upių vanduo.
Stebėjome, kada Danės upėje pradėjo skilinėti ledas ir kada upė pradėjo nešti ledus į Kur-
šių marias. O kaip malonu klausytis upeliukų čiurlenimo pavasarį tirpstant sniegui... Čia
panaudojau kompaktinę prokštelę „Tikra gamta“. Susipažinome su pirmaisiais pavasarį
pražystančiais augalais, aptarėme, kokie požymiai būdingi vienam ar kitam augalui. Vai-
kai fiksavo, kada pirmą kartą pamatė pražydusį karklą, šalpusnį, plukę, žibuoklę, purieną
ir kitus pavasarį žydinčius augalus. Kalbėdami apie pavasarį parskrendančius paukščius,
žiūrėjome jų nuotraukas, aptarėme, kuo jie vienas nuo kito skiriasi. O koks gi paukštis be
savo čiulbėjimo, be savo kleketavimo ar švilpavimo? Taigi ne kartą klausėmės paukščių
balsų, stengėmės juos atpažinti iš skleidžiamo garso. Mokėmės suprasti, ką paukščiai nori
savo balsu „pasakyti“, kaip perspėja kitus apie gresiantį pavojų. Mokėmės paukščių balsų
pamėgdžiojimų. Sudarėme savo knygutes. Buvome surengę inkilų kėlimo šventę. Moki-
niai fiksavo savo stebėjimų sąsiuviniuose, kada pirmą kartą pastebėjo parskridusį kovą,
varnėną, vieversį, pempę, gandrą, kregždę ir kitus. Mokėmės dainelių, eilėraščių, žaidimų
apie paukščius, sprendėme kryžiažodžius. Šventėme Vieversio, Pempės dienas, susipaži-
nome su papročiais, susijusiais su šiomis šventėmis. Kaip baigiamąjį projekto renginį pa-
sirinkome viktoriną. Mokiniai buvo parengę namų užduotį – sugalvoti savo komandai
pavadinimą ir ją pristatyti. Pavadinimas turėjo būti susijęs su pavasariu. Viktorinoje buvo
pateiktos įvairios užduotys: reikėjo iš aprašymo atpažinti pavasarį žydintį augalą, iš nusa-
kytų požymių ir balso atpažinti paukštį, sudėlioti dėlionę ir pasakyti, koks augalas joje
pavaizduotas. Viktorinos dalyvius galėjo papildyti „sirgaliai“ ir pelnyti savo pasirinktai
komandai papildomą tašką. Papildomas taškas taip pat buvo skiriamas ir už mįslių apie
gamtą įminimus. Projektinėje veikloje ir viktorinoje buvo naudojamos įvairios pateiktys,
kurios padėjo mokiniams išgyventi dar kartą visą pavasarį nuo pat varveklių tirpimo pra-
džios iki gamtos pasipuošimo žaliu rūbu.
Žingsnis po žingsnio, lapas po lapo mokau skaityti pradinukus nuostabiąją gamtos
knygą, atskleisti jos paslaptis. Tik pažinęs ją, žmogus supras, kad yra tos gamtos dalis,
saugos ją ir globos. Nepakils piktavalė ranka nulaužti medį, išardyti paukščio lizdą.
Svarbią vietą ugdymo procese turi mokinių įsivertinimas. Įsivertinimas padeda
mokiniui suprasti, ko iš jo tikimasi. Pradinukui save vertinti padeda klausimai: „Ko aš
išmokau?“, „Kas man patiko šioje veikloje?“, „Kas buvo sunku?“, „Kaip galėčiau tai pa-

58
gerinti?“ Atsakydamas į šiuos klausimus, mokinys mokosi analizuoti savo veiklą, žinias,
gebėjimus ir numatyti gaires, kaip siekti geresnių rezultatų. Įsivertinimas stiprina mokinio
savigarbą ir motyvaciją, skatina domėtis, bendrauti ir bendradarbiauti su savo klasės
draugais ir mokytoja, siekti tobulėti.

Išvados
1. Įvairūs mokymo metodai, panaudoti pamokose ir nepamokinėje veikloje, skati-
na pažinti savo socialinę, kultūrinę, istorinę ir geografinę aplinką, moko joje prasmingai ir
atsakingai veikti.
2. Metodų įvairovė plėtoja gebėjimus stebėti, tyrinėti, analizuoti, daryti išvadas.
3. Bendra veikla ugdo ir plėtoja nuostatas: pasitikėti savimi ir kitais, būti atvi-
riems ir jautriems.
4. Mokiniai nusiteikia saugoti ir puoselėti gyvąją ir negyvąją gamtą, kultūros ver-
tybes ir paveldą.

Literatūra

Gage N. L., Berliner D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera.

Gliaudys S. (1996). Gamtos garsai – tai kalbėjimas į sielą. Pradinis ugdymas (Straipsnių
rinkinys, skirtas ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui). Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas,
Pedagogikos fakultetas.
Gusčienė R. (1999). Aplinka ir mes pasaulio pažinimo pamokose. Kn.: Mokykla pasitinkant
2000-uosius (Mokslinės-praktinės konferencijos, skirtos pradinių klasių pedagogams, medžiaga).
Klaipėda, p. 27–29.
Lamanauskas V. (2008). Gamtamokslinis ugdymas mokykloje – neatsiejama bendrojo ug-
dymo dalis / Science Education at School – an Inseparable Part of General Education. Kn.: Gam-
tamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje-2008 (XIV nacionalinės mokslinės-praktinės
konferencijos straipsnių rinkinys, Utena, 2008m. balandžio mėn. 25–26 d.) [interaktyvus] Prieiga
per internetą: http://lamanauskas.projektas.lt/GU14.pratarme.08.engl.pdf (žiūrėta 2012–02–15).
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2009). Vilnius: Švietimo ir mokslo
ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
Weeden P., Winter J., Broadfoot P. (2005). Vertinimas: ką tai reiškia mokykloms? (Iš anglų
kalbos vertė Irena Jomantienė) Vilnius: Garnelis.

Summary
THE EDUCATION OF SUSTAINABLE RELATIONSHIP WITH NATURE IN
PRIMARY CLASSES

Regina Kairienė
Simono Dacho progymnasium

The main source of knowledge comes from the nature. The direct observation and analysis
of the nature is one of the major methods to cognize it. When observing, researching the nature
schoolchildren of primary classes get new knowledge, develop their cognitive interests, curiosity,

59
relationship with nature, aesthetical view to environment and develop a love to nature. There are
subscribed the forms of education aimed that schoolchild get better to know nature, take care and
protect her. This is trips, educational activities in the museums, extramural excursions, various
ecology movements, project activities, information and communication technologies which are
used in the classroom. The better child will know the nature, unriddle its secrets the more sustai-
nable will be his relationship with everything that surrounds it. There are provided examples of
how I implement the objectives of natural science education goals. Review how a schoolchild
should learn to evaluate his skills.
Keywords: primary education, cognitive interests, observation, analysis, trips, movements,
extramural excursions, motivation, self–assessment, communication, cooperation.

GĖLO VANDENS LAŠAS – GERIAU UŽ SŪRIĄ UPĘ

Asta Karlienė, Vanda Palubinskienė

Kauno Rokų vidurinė mokykla
El.paštas.: astakarliene@yahoo.com

Įvadas

Žmonija susiduria su labai opia aplinkos švaros problema. Vanduo  tai aplinkos
dalis, todėl labai svarbi jo kokybė. Gyvename Kaune, bet dalis gyventojų, kurie turi nuo-
savas valdas, naudoja savo šulinių vandenį.
Tyrėme Kauno m. Aukštųjų Šančių (7 šuliniai), Žemųjų Šančių (6 šuliniai), Rokų
(6 šuliniai) mikrorajonų gyventojų maistui naudojamą vandenį. Tyrimus atliekame treti
metai iš eilės.
Atliekant tiriamuosius bandymus nustatoma šulinių vandens kokybė ir valstybinių
standartų atitikimas. Geriamame vandenyje neturi būti netirpių priemaišų ir ligas suke-
liančių mikroorganizmų. Bendrąjį vandens kietumą nustatome kompleksometriniu meto-
du. Nustatydami nitratų ir geležies kiekį, sudarome kalibracinius grafikus. Gravimetrinį
metodą naudojame tirdami sulfatų koncentraciją. Netiesioginis organinių medžiagų kiekis
nustatomas permanganatinės oksidacijos metodu, chloridų koncentracija – Moro metodu,
pH matavimo prietaisu, savitasis elektrolaidis – ištirpusių druskų matuokliu. Taip pat ap-
skaičiuojame bendrą saprofitinių bakterijų skaičių.

Tiriamieji darbai ir jų metodika

Visi mūsų atlikti tyrimai yra palyginti su valstybinių standartų reikalavimais. Rem-
damiesi atliktų tyrimų rezultatais pateikiame gyventojams pasiūlymus ir rekomendacijas.

60
Darbo tikslai ir uždaviniai:

 Ištirti 7 Aukštųjų Šančių mikrorajono, 6 Žemųjų Šančių mikrorajonų ir Rokų

šulinių vandens kokybę.
 Išsiaiškinti, ar atitinka tiriamasis vanduo NH 24:1998 valstybinius reikalavi-
mus.
 Atlikti tiriamuosius bandymus nustatant vandens kietumą, cheminį užterštumą,
pH, netiesioginių organinių medžiagų ir mikroorganizmų kiekį.
 Pateikti rekomendacijas visų trijų mikrorajonų gyventojams, kurie naudojasi
šulinių vandeniu,.

Atliekant vandens tyrimus buvo naudojami keli metodai

1. Bendrojo vandens kietumo nustatymas kompleksonometrinis metodas. Jo esmė

kalcio ir magnio jonų koncentracija nustatoma titruojant mėginį natrio etilendiaminetraa-
cetato (EDTA, trinolio B, kompleksono III) tirpalu šarminėje terpėje (pH = 10), kaip in-
dikatorių naudojant eriochromo T juodąjį. Pastarasis su vandenyje esančiais kalcio ir
magnio jonais sudaro kompleksinį vyšnių spalvos junginį. Titruojant EDTA tirpalu,
EDTA reaguoja iš pradžių su kalcio, paskui su magnio jonais, sudarydamas kompleksi-
nius junginius ir išstumdamas indikatorių iš jo kompleksinio junginio su magnio jonais.
Laisvas indikatorius yra mėlynos spalvos, todėl ekvivalentiniame taške, kai visi magnio
jonai surišti EDTA, tirpalas nusidažo mėlynai. Būtina tokios reakcijos sąlyga – tikslus pH
= 10±0,11 ir pakankama magnio jonų koncentracija.
2. Nitratų koncentracijos vandenyje nustatymas fenoldisulfo rūgštimi. Fenoldisul-
forūgštis reaguoja su nitratais, virsdama pikrino rūgštimi, kuri jungiasi su amoniaku, su-
darydama geltonos spalvos amoniako pikratą.
Neskiedžiant mėginio, galima nustatyti 0,10,4 mg NO3 – N/l matuojant 5cm kiu-
vete. Mažiausiai nustatoma koncentracija: 0,1 mg NO3 – N/l.
3. Bendrosios geležies koncentracijos nustatymas su rodaninu.
Trivalentė geležies rūgščioje aplinkoje reaguoja su radanido jonu, sudarydama rau-
donos spalvos junginį. Spalvos intensyvumas priklauso nuo geležies (III) koncentracijos.
Mėginyje esanti dvivalentė geležis suoksiduojama į trivalentę amonio persulfato.
Spalvoto tirpalo šviesos absorbcija išmatuojama fotoelektrokolorimetru su žaliu fil-
tru (ʎ = 490  540nm) 2,0 ar 5,0 cm ilgio kiuvetėse. Tiesiogiai galima nustatyti 0,05–2,0
mg/l geležies koncentraciją. Metodas tinka geležies koncentracijai nustatyti paviršiniame
ir požeminiame vandenyje. Naudojant šį metodą nuotėkų analizei, mėginys turi būti mi-
neralizuojamas.
4. Sulfatų koncentracijos nustatymas vandenyje gravimetriniu metodu.
Vandenyje ištirpę sulfatai nusodinami mažai tirpaus sulfato pavidalu, išskiriami iš
tirpalo filtruojant per tankų filtrą, filtras su nuosėdomis sudeginamas, o likutis pasveria-
mas.
Ba+2+SO42-=BaSO4

61
 Šiuo metodu galima nustatyti 105000 mg/l sulfatų koncentraciją.
5. Permanganatinės oksidacijos metodas.
Metodo principas pagrįstas kalio permanganato gebėjimu rūgščioje terpėje oksi-
duoti vandens mėginyje esančias organines medžiagas.
Nesunaudotas oksidacijai kalio permanganato likutis redukuojamas oksalio rūgšti-
mi, o pastarosios perteklius nutitruojamas kalio permanganato tirpalu.
MnO4-+8H++5e-→Mn2++4H2O
6. Chloridų koncentracijos nustatymas Moro metodu.
Kadangi chloridai labai tirpūs vandenyje, jų randama beveik visuose vandenyse.
Geriamame vandenyje chloridų koncentracija neturi viršyti 300 mg/l.
Esant didesnėms koncentracijoms, vanduo įgauna sūriai kartų skonį.
Moro metodu nustatant chloridų kiekį vandenyje, jie titruojami sidabro nitratu, kaip
indikatorių naudojant kalio chromatą. Titruojant vyksta tokios reakcijos:
 Pradžioje chloro jonai nusodinami sidabro jonais
Cl- + Ag+ → AgCl (balos spalvos nuosėdos).
 Kai visi chloro jonai yra surišti, prasideda sidabro reakcija su chromatu:
2Ag+ + CrO42+→ Ag2CrO4 (raudonų plytų spalvos nuosėdos).
Pasikeitus titruojamo tirpalo spalvai iš žalsvai gelsvos į plytinę, laikoma, kad titra-
vimą reikia baigti. Moro metodą taikant stipriai šarminių vandenų analizei, prieš tai juos
reikia neutralizuoti.

Šulinių vandens kokybės tyrimai, saprofitinių bakterijų skaičiaus nustatymas

Vandenyje nuolat yra daug mikroorganizmų, kilusių iš įvairių šaltinių, ir bendro jų

skaičiaus įvertinimas gali suteikti labai daug naudingos informacijos, vertinant ir prižiū-
rint vandens kokybę. Mikroorganizmai, sugebantys išgyventi vandenyje, arba jų gyvybi-
nės veiklos produktai gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Todėl vandens koky-
bei vertinti yra nustatomas bendras gyvybingų saprofitinių mikroorganizmų skaičius, tai
yra visos aerobinės bakterijos, mielės ir pelėsiai, galintys formuoti kolonijas ant terpės
arba terpėje tam tikromis bandymo sąlygomis. Šis rodiklis nustatomas išsėjant vandens
mėginius į standžią mitybinę terpę ir skaičiuojant po tam tikro inkubacijos laiko išaugu-
sias kolonijas. Skaičiuojami kolonijas sudarantys vienetai (KSV) 1 ml bandinio.
Viename mililitre geriamojo vandens mėginio neturi būti daugiau kaip 100 koloni-
jas sudarančių vienetų, pasėlį palaikius termostate. Iš individualaus vandens tiekimo įren-
ginių, kuriais per parą patiekiama ne daugiau kaip 10 m³ vandens, arba kuriais vanduo
tiekiamas mažiau kaip 50 asmenų, neturi būti daugiau kaip 1000 kolonijas sudarančių
vienetų 1 ml geriamojo vandens, pasėlį palaikius termostate.
Šio testo būtinumas remiasi tuo, kad dauguma žarnyno bakterijų priklauso tai pa-
čiai bakterijų grupei, auga tokiose pačiose mitybinėse terpėse ir panašioje temperatūroje
kaip ir kitos virškinamojo trakto bakterijos. Todėl laikoma, kad kuo didesnis bendras bak-
terijų skaičius, tuo didesnė patogeninių bakterijų buvimo tikimybė.

62
 Preliminariai tyrimų rezultatai parodė, kad kai kuriuose privačių valdų šulinių
vienkartiniuose vandens bandiniuose bendras saprofitinių bakterijų skaičius net 8 kartus
viršijo higienos normą.
Oro užterštumas

Dulkėtam orui valyti sukurta įvairių metodų bei įrenginių. Oro valymo įrenginiai
pagal išvalymo laipsnį skirstomi į pirminio ir švariojo valymo laipsnio įrenginius, pagal
valymo metodą – į sausuosius ir šlapiuosius.
Lietuvoje plačiausiai vartojami sausieji oro valymo įrenginiai, nes surinktas dulkes
galima panaudoti kaip žaliavą. Šlapiuoju būdu oras veiksmingiau valomas, bet Lietuvoje
taikomas retai. Eksploatuojant šlapiuosius oro valymo įrenginius, reikia daug vandens,
vandens sistemos ir vandens valymo įrenginių, šildomų gamybinių patalpų ir t. t.

Pagrindiniai cheminiai teršalai

Pasaulyje žinoma apie 3000 įvairių oro teršalų. Lietuvoje darbo aplinkoje išsiskiria
apie 1570 kenksmingų medžiagų. Didžiausios leistinos jų koncentracijos nustatomos re-
miantis higienos norma HN 23-1993.

Išvados

Atlikus tyrimus, buvo priimtos šios išvados:

1. Dviejuose tirtuose šuliniuose (Kaišiadorių 14 ir Vyšniavos 27) vanduo nėra kietas,

kituose tirtuose šuliniuose kietumas viršija leistiną normą.
2. Pagal bendrosios geležies kiekį labai geros kokybės vanduo yra Kaišiadorių 18, Kai-
šiadorių 14, Prancūzų 1271, Vilnų 15–2, Šaldytuvų 8, Rokų 12, Tako 4, Senajiesio
46; patenkinamos kokybės visi kiti, išskyrus Senajiesio 1 (1,42 mg/l).
3. Pagal SO42- jonų kiekį visuose tirtuose šuliniuose vanduo yra labai geros kokybės,
išskyrus Prancūzų 127–1 šulinio vandenį.
4. Pagal permanganatinės oksidacijos analizę visuose tirtuose šuliniuose vanduo yra pa-
tenkinamos kokybės, o kai kur net ir labai geros. Tik Kaišiadorių 14 vanduo viršijo
leistiną normą 2 kartus ir Senajiesio 16 vanduo viršijo leistiną normą net 8 kartus.
5. Pagal pH tyrimus visas ištirtas vanduo yra geros kokybės.
6. Ištyrus savitąjį elektros laidį visuose tirtuose šuliniuose vanduo yra labai geros koky-
bės, išskyrus Vyšniavos 27, kur vanduo yra tik geros kokybės.
7. Pagal nitratų kiekio tyrimą visuose šuliniuose vanduo yra labai geros kokybės
8. Pagal chloridų jonų kiekį visuose tirtuose šuliniuose vanduo yra labai geros kokybės.
9. Pagal fosfatų kiekį tirtasis vanduo yra labai geros kokybės.
10. Pagal amonio jonų kiekį nustatyta norma viršijama Juodgirės 1 (leistina norma virši-
jama 8,5 karto) ir Senajiesio 1 (leistina norma viršijama 8 kartus).

63
11. Atlikus bakteriologinį tyrimą, leistiną saprofitinių bakterijų kiekį viršijo Kaišiadorių
16, Vyšniavos 3, Vyšniavos 27, Mažeikių 17, Šaldytuvų 25 (6 kartus), Rokų 12,
Juodgirės 1, Senajiesio 1 (4 kartus), Senajiesio 16 (net 28 kartus).
12. Visuose trijuose mikrorajonuose vanduo nėra labai geros kokybės.
13. Tirtų šulinių rezultatus apibendrinome lankstinukuose, kurie buvo pateikti gyvento-
jams.

Pasiūlymai ir rekomendacijos

1. Gyventojai, naudojantys šulinių vandenį, turėtų atlikti išsamią cheminę ir biologinę

vandens analizę.
2. Mokyklose, gimnazijose, kuriose yra jaunųjų chemikų būrelis, padedant mokytojams,
įkurti mikrolaboratorijas vandens tyrimams atlikti.
3. Gyventojai, kurių vanduo viršija nors vieną NH, turėtų rasti išorinius teršėjus ir juos
likviduoti
4. Tręšti augalus griežtai nustatytomis tręšimo normomis.
5. Vartoti ribotą kiekį cheminių medžiagų kovoje su augalų kenkėjais ir ligomis.
6. Plotas, kuriame kaupiamos biologinės kilmės atliekos, turėtų būti toliau nuo šulinių
(mažiausias atstumas 150 m).
7. Šulinius kasti aukštesnėse vietose.
8. Gyventojai, kurių vanduo viršijo leistinas NH, turėtų įsigyti vandens filtravimo įren-
ginius.
9. Vandens cheminė sudėtis dalinai priklauso nuo metų laiko. Norint gauti labai tikslius
rezultatus vandenį tirti patartina kiekvienu metų laiku.

Summary

A DROP OF FRESH WATER IS BETTER THAN A SALT RIVER

Asta Karliene Vanda Palubinskiene

Rokai Secondary Shool, Kaunas

Mankind collides with a very important problem of clean environment. Water is a part of
environment, therefore the quality of water is very important.
We live in Kaunas, but a part of inhabitants, who have their own houses, use the water from
personal wells. We investigated the water used for food by the inhabitants of micro districts in
Kaunas: Aukštieji Šančiai (7 wells), Žemieji Šančiai (6 wells), Rokai (6 wells).
While performing research experiments the quality of water in the wells and its conformity
to state standards is determined. In drinking water there cannot be undissolvable admixtures and
microorganisms, which can cause diseases. General hardness of water we established by a com-
plexonometric method. After we established nitrate and iron amount, we made a calibration graph.
We used gravimetrical method investigating sulphate concentration. The amount of indirect orga-
nic substance we established by permanganate oxidation method, chloride concentration by Mo-
ra’s methhod, pH by pH-meter assistance, distinctive electricity electro conductivity - with a dis-

64
solved solids tester. Also we counted up general number of saprophytes bacteria. All investiga-
tions, performed by us, were compared with state standards demand.
Referring to our research work conclusions, we produced offers and recommendations to
inhabitants.
Key words: practical works, research experiments, science education, secondary school.

ATRADIMAI PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOJE:

NUO TEORIJOS LINK KONKREČIOS VEIKLOS

Silvija Kazakevičienė¹
Vilniaus Baltupių progimnazija¹

Rita Makarskaitė-Petkevičienė ²
Lietuvos edukologijos universitetas ²
El. paštas: petkeviciene.r@gmail.com

Įvadas
Šiandien ugdymo procesui iš klasės persikėlus į virtualią ar žaliąsias mokymosi ap-
linkas, vis dažniau kalbama apie mokinio atradimus, patiriamus mokantis. Dabartinės
lietuvių kalbos žodyne atradimas yra apibūdinamas kaip „nežinoto reiškinio, dėsningu-
mo, savybės, dalyko radimas; atrastas dalykas“ (p. 53). Taigi ši sąvoka labai glaudžiai
susieta su pažinimu. Analizuojant mokymosi procesą, tai, kas „atrandama“ pasaulio paži-
nimo pamokose, yra vertinama ne tik per gamtos ir socialinės aplinkos pažinimo, bet ir
per emocinę, vidinio pajautimo prizmę. Atradimo samprata pažinimo teorijoje sąlygoja
patį pažinimo procesą (Cole, 1990, Mercer, 1992, Lave, Wenger, 1991). Atradimas priva-
lo tęstis – tai yra pasireikšti ir tolimesniame kasdieniame mokinio gyvenime. Pavyzdžiui,
mokinys, buvęs ekskursijoje ir patyręs, kad negalima žaloti medžio ar kitais būdais kenkti
gamtai, naująjį patyrimą „parsineša“ namo. Tokią atradimo esmę akcentuoja ir R. McLel-
lanas (2006) teigdamas, kad per gamtamokslines pamokas mokiniai, vieną kartą atradę
jiems suvokiamą tiesą, atitinkančią jų vertybines nuostatas, jos laikysis ir ateityje, puose-
lėdami savo asmenybę, tobulėdami. Pastebėtina, jog atradimai ir kitokio pobūdžio paži-
nimas turi būti motyvuotas, o už tai pirmiausia yra atsakingas mokytojas. Tik kūrybiškai į
mokymo procesą žvelgiantis pedagogas sugebės mokiniams perteikti sukauptą savo patir-
tį (Tijūnėlienė, 2007) ir išprovokuoti atradimus. Todėl mokymosi procesas reikalauja kū-
rybinio pedagogo mąstymo ir įsitraukimo į nesiliaujantį naujų žinių perteikimo formų ir
būdų ieškojimą.
Mokydamiesi per atradimus mokiniai konstruoja naują pasaulio matymą remda-
miesi savo asmeniniais potyriais, per pamokas gaunama nauja informacija (De Jong, Van
Joolingen, 1998) ir tuo, ką jie patys savarankiškai ištiria aplinkoje ne pamokų laiku. Mo-

65
kymasis atrandant dar gali būti papildomas ir bendradarbiaujančiu mokymusi (Van der
Linden, Erkens, Schmidt ir Renshaw, 2000).
R. D. Andersonas (2002) aprašo pažinimo ir atradimų kelią, kuris yra paremtas
mokiniams duodamomis instrukcijomis, t. y. mokytojas pamokoje sukuria tokias taisyk-
les, kurios beveik 100 proc. garantuoja, kad mokiniai atras būtent tai, ką mokytojas nori,
kad jie atrastų. Tačiau yra ir tokių sampratų (Hameyer, 1999; Mayer, 2004), kurios aiški-
na kitokį atradimo suvokimą. Jų esmė: mokiniai, dalyvaudami bendroje veikloje, atranda
skirtingus dalykus. Tokioje pamokoje, nesvarbu, kur ji vyktų, lauke ar klasėje, mokytojas
skatina kiekvieno mokinio individualumą, siekia, kad mokiniai tarpusavyje diskutuotų,
analizuotų ir taip atrastų dėstomo dalyko tiesas. Todėl dirbant šiuo metodu mokiniai ak-
tyvūs, kelia klausimus, sprendžia problemas. Mokytojas šiuo atveju, skirtingai nei taisyk-
lėmis grįstuose atradimų mokymuose, yra skatintojas, o ne instruktorius. Tokioje pamo-
koje mokiniai atradimus padaro ne taip greitai kaip taisyklėmis grįstu metodu, tačiau at-
radimų spektras paprastai būna platesnis, apima ne tik tą dalyką, kurio mokosi. Ugdant
mokinių analitinį mąstymą, kūrybiškumą, siekiant ugdymo turinio integracijos pastarasis
būdas yra tinkamesnis.
Tokio mokymo proceso schemą pateikiame 1 paveiksle.

Užprogramuotas
atradimas

Buitinių sąvokų Vizualizacija

plėtra

Mokytojo in-
tervencija

Užduotys, diskusi-
jos (bendradarbia-
vimas)

Suvoktas atradi-
mas

1 pav. Mokymo atrandant schema

66
 Atradimas plačiąja prasme apima tris pagrindinius procesus (Carter, 2009):
 Kažkas išmokto ar atrasto; kažkas naujo, ką pavyko išmokti ar atrasti;
 Tam tikros disciplinos mokymosi procesas, kažko naujo išsiaiškinimas
pirmą kartą;
 Kažko atradimas, netikėtai išmoktas ar atrastas dalykas.

Pastaroji nuomonė artima N. M. Grendstadas (1996) nuomonei. Anot autoriaus, at-

rasti – tai ką nors pastebėti, išsiaiškinti, pamatyti, sutelkti į ką nors dėmesį. Vadinasi, at-
rasti – tai reiškia pastebėti tai, kas visą laiką buvo, tik iki šiol mes nematėme. Be to, „dis-
covery“ anglų kalboje taip pat reiškia ne tik atradimą, bet ir išradimą, kažko nauja atra-
dimą, supratimą. Dažnai žodis „atrasti“ tapatinamas su žodžiais „pagauti mintį“ (dabar aš
tai suprantu).
Toks atradimas reiškia, kad mums pateikiama informacija, žinios, mokymo me-
džiaga suprantama. Ji tarsi tampa mūsų. Kitaip tariant, tai yra suvokimas to, kas yra iš
tiesų arba ateina savaime. Negalima atrasti kitam. Tai labai asmeninis dalykas. Tik pats
žmogus gali atrasti sau pačiam.
Apskritai, kai kalbame apie atradimų mokymą, daugiausia informacijos šiuo klau-
simu pateikia J. Lave (1988; 1991; 1996 ir kt.). Būtent šis autorius pradėjo diegti atradi-
mų sąvoką į ugdymo mokslą ir rašyti apie tai, kaip mokytojai gali padėti mokiniams pa-
tiems suprasti aplink vykstančius procesus.
Atradimai, kaip mokymo programa, gali būti paremti konceptualiu žinių perdavimu
(Hedegaard M., 1998). Toks perdavimas įmanomas naudojant įvairias mokymo priemo-
nes. Kaip teigia J. S. Brownas, A.Collinsas, P. Daguidas (1989), pasaulio pažinimo mo-
kymas pradinėse klasėse turi būti autentiškas. Tai reiškia, kad visa veikla, kurią mokyto-
jas užduoda mokiniams, turi apimti ne tik kasdienių ir įprastų dalykų aptarimą ir veiksmų
atlikimą, bet ir suteikti vaikui neįprastos praktikos. Reikia suprasti, kad mokymusi sie-
kiama, jog mokinių kasdienės arba buitinės sąvokos vystytųsi ir taptų mokslinėmis.
Iš anksto suformuluotas mokytojo tikslas palengvina edukacinį procesą ir padeda
mokiniams eiti atradimo link. Kad viskas vyktų sklandžiau ir greičiau, mokytojas pasitel-
kia vizualizaciją. Kalbant apie pasaulio pažinimą, gamtos objektų, reiškinių ir procesų
pažinimą, geriausia vizualizacija – tiesiog mokymasis natūralioje aplinkoje (gamtoje).
Žinoma, einant atradimų keliu reikšmingi ir specifiniai gamtamoksliniai metodai: ban-
dymai, tyrimai, eksperimentai. Norėdamas, kad mokiniai atrastų socialinio konteksto da-
lykus, mokytojas neturėtų iš anksto būti suformavęs vienos ar kitos nuomonės. Galimos
tik tam tikros gairės, užuominos. Tuomet atradimų procesas bus objektyvus, jį lydės na-
tūralios reakcijos, tikros emocijos, nes mokytojas nesuformuos išankstinės nuomonės ar
nuostatos. O atradimus tokioje pamokoje padarys ne tik mokiniai, bet ir mokytojas, pvz.,
geriau pažins savo klasės mokinius, jų vertybines nuostatas ir pan.

67
 Tyrimo objektas
Mokinių atradimai pasaulio pažinimo pamokoje ir juos išprovokuoti padėję didak-
tiniai instrumentai (metodai, priemonės, poveikio būdai ir kt.).

Šio tyrimo tikslas – išanalizavus vestą atradimų pamoką įvardinti jos privalumus
žvelgiant iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų pozicijų.

Tyrimo metodologija

Norėdamos išanalizuoti pamoką ir aptarti mokinių atradimus pamokoje ir jų reak-

cijas, apibrėžėme pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujantis analizuojami tyrimo duo-
menys.
 Pasaulio pažinimo pamokoje generuoto atradimo mokinių susidomėjimo lygis
(labai susidomėjęs, susidomėjęs kai kuo, nesusidomėjęs). Ar visiems tikslinės
grupės mokiniams pasaulio pažinimo pamokos tema sukėlė smalsumą?
 Susidomėjimą atradimu skatinantys veiksniai (mokytojos pasakojimas, įdomi
mokymo medžiaga, mokinių asmeninės savybės, atradimo objektas). Kas pamo-
koje leido mokiniams padaryti atradimą, kas buvo įdomiausia ir sukėlė didžiausią
mokinių susidomėjimą?
 Tinkamiausi atradimų skatinimo būdai (intriga, intriguojantys klausimai, sukurtų
problemų sprendimų paieška, atsakymų į klausimus paieška, naujai išmokti dar-
bai, nauji, dar nebandyti potyriai.
 Tyrėjų refleksijos, kaip pagerinti ugdomąją veiklą, kad mokiniai patirtų atradi-
mus. Straipsnyje aprašyti vienos pamokos atradimai. Pamokoje „Aš – gamtos da-
lis“ leidžiama mokiniams patirti gamtos procesų ir aplinkos ryšius, suvokti, kad
gamtoje viskas susiję.

Tyrimo rezultatai
1 lentelėje pateikiamas trumpas ugdomosios veiklos aprašas.

1 lentelė
Ugdomosios veiklos aprašas
Tema „Aš – gamtos dalis.“
Vieta Žalioji mokymosi aplinka (netoli mokyklos esantis parkas).
Metodai Žodiniai (pasakojimas, pokalbis, aiškinimas, pasisakymai, klausimai-
atsakymai);
Vaizdiniai (koliažų demonstravimas, gamtinės aplinkos objektai);
Praktiniai (individualus, grupinis darbas, diskusija, empatijos pratimai).
Priemonės Vaizdinės: Koliažai: 1-ame pateikiamos teigiamas emocijas keliančios
nuotraukos ir paveikslėliai. Čia vaizduojami animaciniai personažai, vei-
kiantys gražioje gamtoje, gyvūnų jauniklių, rudenėjančio miško, vaikų,

68
 apkabinusių medžio kamieną, ir pan. nuotraukos;
2-ame vaizduojama, kaip atrodo nuniokota gamta, pvz.: miškas, virš
kurio susitelkę audros debesys, „kraujuojantis“ medis, gaisrai, stichijų
nuniokotas miškas, karjeras, nuskriaustas verkiantis vaikas. Šis koliažas
žadina neigiamas emocijas.
Abu koliažai atspausdinti ant A2 formato lapo, spalvoti. Pirmas koliažas
šviesių, žaismingų spalvų. Jame daug žalios (ramybės), geltonos
(džiaugsmo) ir žydros (laimės) spalvos. Antrame – dominuoja niūrios
spalvos (pilka, juoda, ruda).
Kortelės su klausimais. Kiekvieno koliažo analizei kortelėse užrašyti klau-
simai.
Užduotys apie gyvūno (šuns) emocijas, remiantis koliažo medžiaga;
Natūralios: gamtos objektai (medžiai, žolė), kuriuos galima paliesti.
Laukiami Mokytojo padedami ir tyrinėdami mokiniai atras ir supras, jog ekosiste-
rezultatai moje (parke) viskas yra susiję; patirs pažinimo džiaugsmą; vertins žmo-
gaus elgesį gamtoje.

Pamokos pradžioje mokiniams pasakota apie tai, kokia yra svarbi gamta žmogui,
aiškintasi, kodėl augalai negali gyventi be vandens, dirvos ir oro, kodėl paukšteliui yra
reikalingas maistas, lizdas ir juo besirūpinantys tėvai. Taip pat pasakota, kad dažnai gam-
toje yra taip, kad visi simbiozėje gyvenantys elementai neišgyvena vieni be kitų. Kartu su
mokiniais aiškintasi, kad nevalia teršti ar niokoti gamtos, aptarta, kokią reikšmę turi me-
džiai ir vanduo. Būnant gamtoje, bandyta ją pajusti visomis juslėmis. Atkreiptas mokinių
dėmesys į tai, kad sniegas gali kvepėti, kad vėjas gali turėti skonį ir pan. Taikant sineste-
zijos1 metodą, mokinių buvo paprašyta atsakyti į du klausimus:
 Kokio skonio šiandien vėjas?
 Kokios spalvos medžio ir jo lapo draugystė?
Nors mokiniams ši užduotis buvo netikėta, bet visi išvykoje dalyvavę vaikai
pasidalino savo mintimis. Į pirmąjį klausimą, kokio skonio yra vėjas, daugiausia mokiniai
atsakė, kad jiems jis pasirodė esąs saldus (taip mano 16 mokinių iš 19), primenantis
saldainio, šokolado, cukraus skonį. Trys mokiniai atsakė: nežinau; skonio neturi.
Paminėtina, kad tądien vėjo beveik nebuvo, jis buvo vos juntamas.
Į klausimą apie draugystės spalvą daugiausiai mokinių atsakė, kad jai būdinga žalia
spalva (taip manė 13 mokinių iš 19). Gali būti, kai tai nulėmė pašnekesys apie medžių
lapų ir augalų spalvą. Paklausti kodėl žalia spalva jiems simbolizuoja draugystę, mokiniai
ir atsakė, kad dėl to, kad: lapai žali; medis žalias; gamta žalia.
Mokinių, turėjusių kitokį atsakymą, pasiteirauta, kodėl jie galvoja kitaip. Mokiniai
pateikė argumentus: draugystė yra raudona, nes medis myli lapą ir lapas myli medį, o
meilės spalva – raudona; draugystė ruda, nes dabar lapai jau rudi; gelsva – nes draugys-
tė tai kaip saulė, todėl ir gelsva; bespalvė – nes negaliu įvardinti spalvos.

1
Sinestezija (gr. synaisthesis – vienalaikis pojūtis) – dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirgi-
nant vieno iš jų jutimo organą. Pojūčių susiliejimas gali būti savaiminis ar pagimdytas vaizduotės.

69
 Po trumpos įžangos apie gamtą ir jos reiškinius mokiniams parodyti du nuotraukų
koliažai. Vienas jų sudarytas iš 7 iliustracijų provokuoja teigiamas emocijas. Kitas kolia-
žas – neigiamas emocijas. Beje, pastarasis mokinius ypač sudomino, išprovokavo audrin-
gas diskusijas.
Parodžius pirmąjį koliažą, mokinių klausta, ką norisi veikti analizuojant šiuos pa-
veikslėlius. Didžioji dalis mokinių sakė, norintys prisiglausti prie medžio, norintys apka-
binti medžio kamieną. Vadinasi, užuominą veiklai mokiniai rado vienoje iš nuotraukų.
Analizuojant šį koliažą mokiniams buvo išdalintos kortelės, kuriuose užrašyti klau-
simai: Kokias emocijas jums sukelia šie paveikslėliai? Kuris paveikslėlis labiausiai patin-
ka ir suteikia didžiausią emociją (prašyta įvardinti šią emociją)? Įsivaizduok, kad tu esi
patinkančio paveikslėlio herojus. Aprašyk, kaip Tu jautiesi ten būdamas? Parašyk palin-
kėjimą kuriam nors koliažo paveikslėlio herojui (vaizduotės kelionė).

2 lentelėje pateikiamos mokinių mintys ir trumpai užfiksuotos jas lydėjusios emo-

cijos.

2 lentelė

Mokinių atsakymai į klausimus apie pirmojo koliažo turinį

Kokias emocijas Koks paveiksliu- Esi patinkančiam pa- Parašyk palin-
sukelia koliažas? kas labiausiai pa- veikslėlyje. Aprašyk, kėjimą plakate
tiko ir suteikė di- kaip jautiesi ten bū- pasirinktam
džiausią emociją? damas herojui
Man labai gražu Man patiko šunelis. Nusikelčiau į 1-ąjį pa- Linkiu 3-io pa-
Jis mane jaudina veiksliuką. Ruduo. Ten veikslėlio šuniu-
nėra triukšmo, ten ra- kui išlipti iš me-
mybė. Man ten patinka džio
Galvoju, kad kai kurie Man patiko medžio Aš matau gražų šuniu- Aš linkiu 1-o pa-
paveikslėliai primena apkabinimas. Tai ką, man jis patinka ne veikslėlio hero-
pasaką tokį jausmą sukelia, dėl to, kad jis gražus. jams medžiams
lyg tai būtų pats ge- Vos jį pamatai, nori jį visad būti to-
riausias darbas parsivesti namo kiems gražiems
Jaučiu poilsį, atsipalai- Man patiko 1-as pa- Atsidūriau 3-iame pa- Linkiu šuniukui iš
davimą, grožį veikslėlis, nes jis veikslėlyje, kur šuniu- 3 paveikslėlio
parodo rudens grožį kas. Aš jaučiuosi gerai laimės, gerai
ir man juokinga gyventi ir patirti
juokingų akimir-
kų
Jaučiu laimę Man patinka šuniu- Aš jaučiuosi liūdnas, Linkiu meškiukui
kas. Jis toks gražus, nes tai yra liūdna vieta kuo greičiau pa-
švelnus siekti tikslą
Aš galvoju, kad kolia- Man patiko 2-as pa- Aš manau, kad tas šuo Linkiu, kad me-
žas geras, linksmas, veiksliukas, jame kaip gaisrininkas. Aš ne džiai būtų gyvi ir
šviesus vaizduojama medžio gaisrininkas taip pat žmonės
ir vaikų draugystė
Nuotraukos sukelia Man labiausiai patiko Labai gerai jaučiuosi, Palinkėčiau šu-
malonius jausmus 1-as paveiksliukas. nes tas šuniukas labai niukui susirasti

70
 Jie atrodo labai juokingas šeimininkus, kad
linksmi. Ten pavaiz- jam nebūtų liūd-
duota labai gražus na
lapkritis
Manau, kad čia ruduo. Man patiko 2-as pa- Jeigu aš nukeliaučiau į Šuniukui iš 3-ios
Man gera veiksliukas, nes mo- 1-ą paveikslėlį, jaus- nuotraukos aš
kiniai apsikabinę čiausi tarsi rojuje. Rink- palinkėčiau per-
medį, matosi, jie čiau gražius medžių sikelti į pirmą
myli gamtą aš irgi ją lapus, neščiau juos paveikslėlį (ru-
mėgstu mamai, jeigu ji ten gy- deninė gamta –
ventų aut.) ir gražiai
gyventi
Nuotaika rudeninė, bet Man patiko 1-asis Man patiko 2-as pa- Aš linkėčiau, kad
labai gera paveiksliukas. Ru- veikslėlis. Įsivaizduoju, tie mokiniai kas
duo. Ten ramybė, kad ten mano geriausi dieną ateitų prie
ošia medžiai, šlama draugai prie to ąžuolo gražaus ir didelio
lapai ąžuolo

Kaip matyti iš 2 lentelės įrašų, labiausiai mokiniams įsiminė paveikslėliai, simboli-

zuojantys žmonių arba gyvūnų ryšį su gamta. Gražūs, šviesių spalvų paveikslėliai žadina
teigiamas emocijas. Reikia pastebėti, kad dauguma mokinių labiausiai atkreipė dėmesį į
trečiame paveikslėlyje pavaizduotą šuniuką, apsikabinusį šaką. Vystant diskusiją paaiškė-
jo, kad šuniukas labai mielas ir mokiniai norėtų juo rūpintis, tačiau beveik visiems moki-
niams gyvūnas pasirodė esąs liūdnas. Ši iliustracija atkreipė mokinių dėmesį, sukėlė gai-
lestį, ugdė empatiją, paskatino rūpintis gyvūnu.
Taip pat mokiniai atkreipė dėmesį į antrą plakato paveikslėlį, kuriame parodyti
medį apsikabinę mokiniai. Ugdomosios veiklos dalyviai taip pat panoro apkabinti medį,
paliesti jo žievę, atsiremti į jo kamieną.
Paprašyti papasakoti, kaip jautėsi, kai prisilietė prie medžio, mokiniai sakė: jaučiau
sklindančią jėgą ir stiprybę; jaučiau, kad aš medžiui rūpiu; man pasidarė gera ir ramu;
aš noriu dažniau liesti medžius ir ateiti prie jo prisiglausti; man buvo gera.
Paskui mokiniams parodytas kitas koliažas. Jis mokiniams sukėlė daugiau ir įvai-
resnių emocijų ir išprovokavo daugiau diskusijų. Visi mokiniai buvo šokiruoti matomų
vaizdų. Visa tai jiems kėlė nuoširdų gailestį, pyktį. Kaip ir pirmuoju atveju, mokiniai ga-
vo korteles su suformuluotais klausimais:
 Pasirink paveikslėlį ir aprašyk, ką matai.
 Kuriam paveikslėliui reikia tavo pagalbos? Kodėl?
 Kodėl ši situacija tau patinka / nepatinka? Kaip manai, kas dėl to kaltas?
 Parašyk palinkėjimą pasirinktam paveikslėliui.

3 lentelėje pateikiamos mokinių mintys – atsakymai į duotus klausimus.

71
 3 lentelė
Mokinių atsakymai į klausimus apie antrojo koliažo turinį
Kuriam paveikslė- Aprašyk pasirink- Kodėl matoma situa- Parašyk palin-
liui reikia tavo pa- tą paveikslėlį. cija tau patinka / ne- kėjimą pasi-
galbos? Kodėl? patinka? rinktam pa-
Kas dėl to yra kaltas? veikslėliui.
Aš velniškai norėčiau 1- ame paveikslėlyje Manau, kad dėl to yra Linkiu paveikslė-
padėti 1-am paveiks- matau nerimą, sil- kaltas pats žmogus, o liui daugiau mei-
lėliui (audra - aut.) pnumą, garsą, tam- kaip padėti – nežinau lės, šviesos ir
nes ten baisu, tamsu są, ašaras gėrio
ir liūdna
1-am. Nes jis man 2-ame paveikslėlyje Nes ten viskas išdegę. Norėčiau, kad
pasirodė niūriausias ir ar matau liūdesį, Norėčiau sudegusius visą tą vietą kas
baisiausias baimę, ugnies jėgą medžius išvežti ir atso- nors atnaujintų
dinti naujais. Juk kalti
žmonės
Norėčiau padėti 2-am 2-ame paveikslėlyje Blogai, kad gaisras su- Linkiu 2-am pa-
paveikslėliui. Todėl, aš matau sudegusį degino mišką. Aš norė- veikslėliui greičiau
kad ten viskas sude- mišką čiau pasodinti kitų me- sužaliuoti
gę. O būtų taip gražu, džių, o dėl to kaltas yra
jei viskas žaliuotų žmogus
Aš norėčiau padėti 1- Aš 1-ame paveikslė- Šis vaizdas yra kraupus. Aš jam palinkė-
am paveikslėliui. Ten lyje matau, kaip ura- O dėl to kalta gamta. čiau, kad daugiau
uraganas, žaibuoja. ganas išvartė na- Reikėtų perstatyti visą neištiktų tokios
Norėčiau visiems mus, tai labai blogai miestą ir būtų puikus stichinės nelaimės
žmonėms paskelbti, miestas ir žmonės gyven-
kad pasislėptų tų linksmai
Norėčiau padėti 4-tam Aš jame matau mer- Aš manyčiau, kad visi Aš linkiu koalai
paveikslėliui, nes gaitę, kuri liūdi, nes žmonės galėtų susiburtų greičiau surasti
mergaitė verkia. Ji neturi mamos. Gal ją ir padėti mergaitei. Aš jai mamą ir greičiau
neturi ko valgyti pametė. Ji ilgisi savo duočiau viską pavalgyti
artimųjų
4-tam. Norėčiau pa- 2-ame matau didelę 2-as. Ugnis siaubia miš- 4-to paveikslėlio
dėti, nes vaikas ver- ugnį. Baisu. Man ką. Norėčiau užgesinti mergaitei linkiu
kia, gali jis neteko liūdna... kažkoks ugnį. Kalti žmonės šviesos, linksmu-
tėvų. Jis labai liūdnas nepastovumas mo ir laimės
Visiems, bet labiausiai 5-tam paveiksle ma- Šis vaizdas kelia nema- Medeliui linkėčiau
1-am, 2-am, 4-tam.4- tau vienišą medį. lonią nuotaiką. Aš norė- kuo geriau jaustis
tame paveiksle pilna Jame tarytum trūks- čiau laistyti ir prižiūrėti
nerimo. Mergaitė ver- ta gyvybės tą medį
kia
Norėčiau padėti 2-am 1-ame paveikslėlyje Šis vaizdas negeras, nes Aš jam palinkė-
paveikslėliui, nes ten aš matau miesto aplinkui juoda ir pilka. Aš čiau, kad jame
pavaizduota ugnis ir griuvenas, juodą norėčiau jį pagerinti. Čia vaizduojama
išdegusi žolė. Padėti dangų ir stiprų lietų gali būti gražus miestas gamta būtų graži
norėčiau, kad nedeg- ir puikus oras. Kaltas dėl ir kad šviestų sau-
tų žolė ir nebūtų liū- to yra juodas dangus ir lė, o dangus būtų
desio lietus šviesiai mėlynas

72
 Diskutuojant apie antrojo koliažo turinį, daug dėmesio skirta gamtos apsaugai ir
tam, kad dažnai žmonės yra kalti dėl pačių didžiausių gamtos nelaimių. Mokiniai aktyviai
kalbėjo apie tai, kad jie jau dabar turi pradėti mokytis kaip išsaugoti gamtą, ką turi žinoti,
kad jos nenuskriaustų.
Aptariant, kas kaltas dėl to, kas įvyko paveikslėliuose vaizduojamose situacijose,
mokiniai konstatavo, kad viskas įvyko dėl netinkamos žmogaus veiklos. O norint to iš-
vengti, reikia stengtis saugoti ir mylėti gamtą.
Dar vienas mokiniams užduotas klausimas buvo apie tai, ką naujo jie sužinojo šioje
pamokoje, vykusioje gamtoje. Dažniausiai pasitaikę mokinių atsakymai: kad pasaulyje
yra gerų ir blogų dalykų; kad negalima skriausti gamtos, o reikia ją mylėti; kad žmonės
dažniausiai kalti dėl blogų dalykų.
Mokinių kritinio mąstymo ir atsakomybės už savo veiksmus suvokimas buvo aki-
vaizdus.
Apie šios pamokos ugdomąjį poveikį norėta sužinoti ir iš mokinių tėvų. Iš anksto
su tėveliais buvo susitarta, kad jiems bus išsiųstos anketos su klausimais, į kuriuos jie tu-
rės atsakyti. Norėta sužinoti, ar vaikai dalinosi pamokos įspūdžiais su tėvais, kaip inter-
pretavo mokymosi turinį ir kokius atradimus jie padarė.
Apibendrinus visų tėvų (19) elektroniniu paštu atsiųstus atsakymus, tenka konsta-
tuoti, kad mokiniai noriai dalijosi įspūdžiais su tėveliais, pasakojo matytus vaizdus, atpa-
sakojo potyrius. Tėvai pažymėjo, kad mokiniai suprato, jog jie turi jausti atsakomybę už
savo veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad mokiniai suprato, jog ne visi pasaulyje yra tokie
laimingi kaip jie. Tėvai pripažino, kad jiems buvo nauja tai, jog vaikai prisiėmė atsako-
mybę net už kitų asmenų veiksmus. Vadinasi, matydami kitų žmonių veiklos padarinius ir
patys jaučia atsakomybę, ugdosi supratimą, kaip pastebėjo tėvai, kad taip elgtis nedera.
Tėvai minėjo, kad vaikai dalijosi mintimis apie žmogaus įtaką gamtai, ir tai, kad
žmonės privalo rūpintis mažesniais už save.
4 lentelėje pateikiama, kaip mokiniai vertino savo susidomėjimą pamokoje ir ko-
kie veiksniai lėmė jų susidomėjimą, padėjusį padaryti atradimus.
4 lentelė
Veiksniai, lėmę mokinių susidomėjimą
 ☻ 
9 5 5
Mokytojo pa- Stebėjimo ob- Nauji potyriai, Atsakymų į klau- Vaizdinė me-
sakojimas jektas veikla simus paieška džiaga
2 7 5 1 10

4 lentelėje matyti, kad kiekvienas mokinys pamokoje rado sau ką nors įdomaus.
Įdomiausia mokiniams buvo analizuojama vaizdinė medžiaga (teigiamų ir neigiamų emo-
cijų koliažai), taip pat stebėjimas (gamtos reiškinių žaliojoje aplinkoje), nauji potyriai (si-
nestezijos metodas).
Apibendrinant tyrimą, kuriuo buvo stengtasi padėti mokiniams suprasti gamtos vie-
tą žmogaus gyvenime ir žmogaus vietą gamtoje, pažinti aplinkos sukeliamas emocijas,

73
 reikia konstatuoti, kad mokiniai geba emocijas atpažinti. Dideliu atradimu mokiniams
buvo supratimas, kad jie turi atsakyti už savo veiksmus gamtoje.
Atradimai, kuriuos padarė mokiniai, tyrėjai ir tėvai, pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė
Mokinių, jų tėvų ir tyrėjų padaryti atradimai
Mokiniai Tėvai Tyrėjai
Kitokio mokymosi Suvokimas, kad yra ir Mokinių gebėjimas prisiimti
pripažinimas (aplinką galima nelaimingų žmonių, atsakomybę už žmogaus
pajusti ir patirti ne taip, kaip stokojančių žmoniškos veiklą gamtoje
esame įpratę) šilumos, pagalbos
Aplinkosauginių nuostatų Vaikų turimas atsakomybės Mokinių nuovargis, poreikis
raiška (gyvąją gamtą reikia jausmas gauti teigiamų emocijų.
saugoti)
Įvairių emocijų pažinimas Vaikų pastabumas Mokinių empatiškumas
Pasakojimo ir interpretavimo Vaikų noras dalytis tuo, kas Mokinių aktvumas,
įgūdžių plėtotė buvo įdomu, malonu susidomėjimas

Lentelėje matyti, kad kai kurių gupių nuomonės kai kuriais klausimais sutampa
arba yra panašios.

Išvados

 Kitoje mokymosi aplinkoje vykstančios pamokos yra atradimai ne tik mokiniams,

bet ir mokytojams bei jų tėvams, nes leidžia geriau pažinti vaikus, jų jausmus.
 Pamokoje sudominti mokiniai grįžę į namus savo patirtimi dalijasi su šeimos nariais.
Taip pamažu vyksta žinių interiorizacija, kasdieninės sąvokos virsta mokslinėmis. O
jei šeimos nariai randa laiko ir turi noro palaikyti savo vaikų augantį atradimo
džiaugsmą, to net nepastebėdami, gerina mokyklos bendruomenės santykius ir savo
santykius su vaikais.
 Tyrimas rodo, kad mokiniai yra gana empatiški. Jiems mokantis yra svarbi
vizualizacija, jiems patinka tokie metodai, kurie leidžia ieškoti, aiškintis ir patiems
atrasti tiesą (pvz., stebėjimas).
 Nustatyta, kad tirtos klasės mokiniams atrasti padeda nauja veikla, kurios jie dar nėra
išbandę, o tai atitinka atradimų teoretikų idėjas.

Literatūra

Anderson R. D. (2002). Reforming science teaching: What research says about inquiry.
Journal of Science Teacher Education, 13, 1–12.
Brown J. S., Collins A., Duguid P. (1989). Debating the situation: A rejoinder to Palincsar
& Wineburg's response. Educational Researcher, 180, 10–12
Carter J. (2009). Discovery: What do you mean by that? Editorial board thoughts: Issue in-
troduction. Information technology and libraries, p.161–163.

74
 Cole M. (1990). Cognitive development and formal schooling. In L. C. Moll (Ed.), Vygot-
sky and education: Instructional implications and applications of sociohistoricalpsychology pp. 89-
110. New York: Cambridge University Press.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (2000). Red. kol.: St. Keinys (vyr. red.) ir kt. 4-asis leid.
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., p. 53.
De Jong T., Van Joolingen W. R. (1998). Discovery learning with computer simulations of
conceptual domains. Review of Educational Research, 68, 179–201.
Domin D. S. (1999). A review of laboratory instruction skyles. Journal of Chemical Educa-
tion, 76, 543-547.
Grendstad N. M. (1996). Mokytis – tai atrasti. Vilnius: Margi raštai.
Lave J. (1988). Cognition inpractice: Mind, mathematics, andculture in everyday life. New
York: Cambridge University Press.
Hameyer U. (1999). Entdeckendes Lemen [Discovery leaming]. In J. Wiechmann (Ed.),
Zwölf Unterrichtsmethoden: Vielfalt för die Praxis [Twelve teaching methods: Diversity for prac-
tical use], Weinheim. Germany: Bcltz. p. 114–129.
Hedegaard M. (1998). Situated learning and Cognition: theoretical learning and cognition.
Mind, Culture and Activity, 5 (2), 114–126,
Lave J., & Wenger E. (1991) Situated leaming: Legitimate peripheral participation. New
York: Cambridge University Press.
Lave J. (1996). Teaching, as learning, in practice. Mind, Culture and Activity, 3, 149–164.
McLellan R. (2006). The Impact of Motivational „World view“ on Engagement in a Cogni-
tive Acceleration Programme. International Journal of Science Education, 28 (7), 781–819.
Mercer N. C. (1992). Culture, context and construction of knowledge in the classroom. In
P. Light & G. Butterworth (Eds.), Context and cognition (p. 28–38). Hemel Hempstead, Great Bri-
tain: Harvester Wheatsheaf.
Tijūnelienė O. (2007). Kūrybiškai dirbančio mokytojo kalbos bruožai. Pedagogika, 87, 49–
58.
Van Linden J., Erkens G., Schmidt H., Renshaw P. (2000). Collaborative learning. In P. R.
J. Simons, J. van der Linden, T. Duffy (Eds.), New learning. Dordrecht: Kluwer Academic Publis-
hers, p. 37–55.

Summary

DISCOVERIES IN A LESSON OF SURROUNDING WORLD LEARNING:

FROM THEORY TO SPECIFIC ACTIVITY

Silvija Kazakevičienė¹
¹Vilnius Baltupiai Progymnasium

Rita Makarskaitė-Petkevičienė²
²Lithuanian University of Educational Sciences

The article discusses the notion of discoveries penetrating into certain theoretical aspects of
discoveries (Grendstad, 1996; McLellan, 2006; Carten, 2009 and others). The most considerable
attention is paid to the role of teacher in it: how s/he manages activities during a lesion, how learn-

75
ers’ motivation is promoted and how a teacher facilitates internalisation of learners’ knowledge
(Domin, 1999; Tijūnelienė, 2007 and others).
The second part of the article presents pedagogical experience, which was accumulated or-
ganising a lesson of surrounding world learning oriented to discoveries and evaluating its success.
The intended outcome: while exploring school learners (N=19) will discover and understand that
everything is connected in the ecosystem (park); will experience the joy of discovering; will
evaluate human behaviour in the nature. Such lesson focuses on development of emotions. The
educative effect of the lesson was revealed not only by school learners’ comments and reflections
but it was also expressed by their parents. It was established that children shared their expressions
with parents after lessons but provided individual interpretation of the learning content. It is obvi-
ous that they made different discoveries.
Key words: lessons of lessons, teacher’s role, surrounding world learning, process of cog-
nition, success of a lesson, participants of education process.

AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SVEIKOS GYVENSENOS

SAMPRATA

Vincentas Lamanauskas
Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva
El. paštas: lamanauskas@projektas.lt

Jūratė Armonienė
Sveikatos ir sporto centras, Vilniaus universitetas, Lietuva
El. paštas: begike@gmail.com

Įvadas

Nuo XX a. vidurio, kai sveikatą imta suvokti kaip visaapimančią biopsichosociali-

nę gerovę, daug dėmesio imta skirti pirminei profilaktikai, sveikatos specialistai susido-
mėjo visuomenės gyvensena: iki šiol vis planuojami ir atliekami sveikatos tyrimai, sie-
kiama suvokti ir atrasti gyvenimo būdui įtaką darančius veiksnius, bandoma aptikti ir pa-
aiškinti skirtumus tarp lyčių, amžiaus grupių ir tarp imčių, sudarytų remiantis kitokiais
kriterijais (pvz., asmenybės charakteristikos, išsilavinimas, socialinė padėtis ir kt.) (Škė-
mienė, Ustinavičienė, Piešinė, Radišauskas, 2007; Conner, Norman, 1995; Comptom,
2005 ir kt.). Kadangi sveikata įvardijama kaip gerovė (Comptom, 2005), tai pradėta do-
mėtis ir subjektyviu šios visuminės gerovės pajautimu, t. y. subjektyviu savo sveikatos
vertinimu, kuris prognozuoja sergamumą ir mirštamumą kartais net geriau nei objektyvūs
sveikatos rodikliai (Mossey, Shapiro, 1982).
Nuolat augantis žalingų įpročių, nesubalansuotos mitybos, hipodinamijos ir nesau-
gaus elgesio plitimas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, stresinių situacijų išgyveni-
76
mai, neigiamai veikia visuomenės (ypač jaunimo) sveikatą (Gaižauskienė, Starkuvienė,
Petrauskienė, Kevalas, 2006). Mokslininkai ieško tinkamiausio sprendimo, kaip mažinti
rizikos veiksnius, susijusius su gyvenimo būdu. Pozityviosios psichologijos šalininkai
didelį dėmesį skiria žmogaus vidiniams resursams, kurie galėtų paskatinti praktikuoti
sveiką gyvenseną ir galėtų pagerinti subjektyvų savo sveikatos vertinimą (Smith, Yung,
Lee, 2004; Comptom, 2005). Vienu iš vidinių resursų laikomas psichologinis atsparumas
(hardiness) (Bartone, Roland, Picano, Williams, 2008). Kiti autoriai pabrėžia, jog atspa-
rumo įtaka netiesioginė, ji pasireiškia per streso reguliaciją, o atsparūs žmonės lengviau
reaguoja į stresines situacijas, taigi streso sukelta reakcija tampa palankesnė sveikatai)
(Wiebe, McCollum, 1986). Literatūros analizė parodė, kad tiriant gyvensenos ypatumus
tarp lyčių, sunku pasakyti, kas (moterys ar vyrai) gyvena sveikiau; kartais mokslininkai
linkę palankiau vertinti moterų gyvenimo būdą (esą jis yra sveikesnis nei vyrų (Sari,
2003)).
Kalbant apie su amžiumi susijusius gyvensenos skirtumus, pastebima, kad gyveni-
mo būdas gerėja pereinant į vyresnio amžiaus tarpsnius (Monk ir kt., 2006; Zakotnik,
2002). Paauglystės laikotarpiui būdingas blogesnis sveikatos vertinimas, palyginti su vy-
resniais amžiaus tarpsniais (Vingilis, Wade ir Seeley, 2002), tačiau vis tiek dominuoja
tendencija, kad su amžiumi blogėja abiejų lyčių subjektyvus sveikatos vertinimas.
Akivaizdu, kad sveikos gyvensenos problematika išlieka aktuali. Ypač svarbūs
jaunimo sveikos gyvensenos tyrinėjimai įvairiais aspektais. Autorių atliktas kompleksinis
tyrimas atskleidė įdomių tendencijų. Atlikus kiekybinę duomenų analizę buvo nustatyta,
kad dauguma respondentų mano, jog sveikas gyvenimo būdas yra svarbus ir būtinas. Ta-
čiau sveikas gyvenimo būdas yra daug svarbesnis merginoms nei vaikinams. Be to, svei-
ką gyvenimo būdą daugiau propaguoja jaunesnieji moksleiviai, palyginti su vyresniaisiais
(Lamanauskas, Armonienė, 2011b).
Tyrimo objektas – mokinių požiūris į sveiką gyvenseną
Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos aukštesniųjų klasių
moksleivių nuomones apie sveiką gyvenseną.

Tyrimo metodologija

Bendra tyrimo charakteristika

Tyrimas „Sveikas gyvenimo būdas mokinių akimis“ grindžiamas pozityvistiniu-

kiekybiniu požiūriu. Autoriai laikosi pozicijos, kad priežastinių ryšių tarp kintamųjų ma-
tavimas yra itin svarbus. Lygiai taip pat autoriai pripažįsta kokybinės analizės svarbą.
Kokybiniai duomenys neretai papildo, patikslina kiekybiškai išmatuotus ir išanalizuotus
požymius. Tyrimas atliktas 2011 m. sausio–vasario mėnesiais. Šiame straipsnyje prista-
tomi kai kurie kiekybiniai rezultatai, taip pat ir kokybinės analizės rezultatai, susiję su
sveikos gyvensenos problematika. Pirminiai rezultatai, susiję su moksleivių fizinio akty-
vumo problematika, publikuoti anksčiau (Lamanauskas, Armonienė, 2011a). Rezultatai,

77
susiję su sveikos gyvensenos vertinimu, taip pat publikuoti anksčiau (Lamanauskas,
Armonienė, 2011b).
Instrumentas
Tyrime naudota autorių parengta anketa, sudaryta iš atvirųjų ir uždarųjų klausimų
(Lamanauskas, Armonienė, 2011a). Respondentų prašyta įvertinti faktorius, labiausiai
lemiančius jų sveikatos prastėjimą, taip pat įvertinti esminius komponentus, susijusius su
sveika gyvensena. Anketoje buvo pateiktas vienas atvirasis klausimas siekiant sužinoti
detalesnes respondentų pozicijas apie sveiką gyvenimo būdą. Taip pat anketoje buvo
pateikta 15 teiginių apie sveiką gyvenseną ir prašyta respondentų juos įvertinti (taikyta
ranginė skalė: sutinku, iš dalies sutinku, nesutinku). Pateikti klausimai apie bendrą poži-
ūrį į sveiką gyvenseną, taip pat klausimai apie fizinį aktyvumą ir pan. Į anketą taip pat
įtraukta demografinė dalis (respondentų lytis, klasė).
Tyrimo imtis

Tyrime dalyvavo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 9–12 klasių moksleiviai.

Išplatinta 1500 anketų. Iš viso 1265 anketos buvo pripažintos tinkamomis. Plačiau tyrimo
imtis aprašyta anksčiau (Lamanauskas, Armonienė, 2011a).
Duomenų analizė
Tyrimo duomenims analizuoti taikomi aprašomosios statistikos matai (absoliutieji
ir santykiniai dažniai). Skirtumams tarp kintamųjų nustatyti taikomas neparametrinis chi-
kvadratu (χ2) kriterijus. Ryšiams tarp tiriamų požymių nustatyti atlikta koreliacinė analizė
(taikomas Spearmen ranginės koreliacijos koeficientas ρ-rho).
Atviruoju klausimu gauti duomenys išanalizuoti kokybiškai. Atlikta respondentų
pateiktų komentarų turinio analizė. Laikomasi metodologinės nuostatos, kad turinio ana-
lizė padeda atskleisti ir suprasti tikrovę. Naudojamas daugkartinis pateiktų komentarų
skaitymas ir analizė, vėliau išskiriamos subkategorijos, kurios vėliau jungiamos į stam-
besnius semantinius vienetus – kategorijas. Atlikta kategorijų interpretacija.

Tyrimo rezultatai
Kiekybinės analizės rezultatai
Išanalizavus respondentų poziciją sveikatos vertinimo aspektu nustatyta, kad dau-
giau nei pusė jų sveikatą vertina kaip gerą (1 lentelė).
1 lentelė
Sveikatos vertinimas (N/%)

Vertinimo lyg- Lytis

muo Moksleivė Moksleivis Iš viso
Gera 331/49,5 362/60,7 693/54,8
Patenkinama 320/47,8 204/34,2 524/41,4

78
 Prasta 18/2,7 30/5,0 48/3,8
Iš viso 669/100,0 596/100,0 1265/100,0

Kaip matyti 1 lentelėje, beveik pusė respondentų savo asmeninę sveikatą vertina
kaip patenkinamą. Galima pastebėti, kad merginos savo sveikatą vertina prasčiau nei vai-
kinai. Toks skirtumas yra statistiškai reikšmingas (χ2= 25,94, df=2, p < 0,000). Vaikinai
paprastai daugiau akcentuoja fizinius sveikatos aspektus, sportuodami dažniau patiria fi-
zines traumas, todėl dažniau kreipiasi medicininės pagalbos, merginos labiau akcentuoja
psichologinius sveikatos aspektus. Subjektyvūs sveikatos vertinimai skiriasi priklausomai
nuo respondentų amžiaus. Subjektyviai išreiškiamų sveikatos nusiskundimų su amžiumi
daugėja. Vertinant skirtumus tarp klasių statistiškai reikšmingų skirtumų neužfiksuota.
Kitas svarbus aspektas yra sveikatos tikrinimo dažnis. Galima manyti, kad tie res-
pondentai, kurie mano, kad sveikata yra itin svarbi, sveikatą tikrinasi kur kas dažniau nei
tie, kurie neskiria itin daug reikšmės sveikatai. Rezultatai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė
Sveikatos tikrinimo dažnis (N/%)

Tikrinimo dažnis Lytis

Moksleivė Moksleivis Iš viso
Kartą per pusmetį 116/17,3 149/25,0 265/20,9
Kartą per metus 299/44,7 248/41,6 547/43,2
Tik susirgus 254/38,0 199/33,4 453/35,8
Iš viso 669/100,0 596/100,0 1265/100,0

2 lentelėje matyti, kad beveik pusė respondentų sveikatą tikrinasi kartą per metus.
Daugiau nei trečdalis respondentų sveikata rūpinasi tik susirgę. Galima pastebėti, kad
vaikinai sveikatą tikrinasi dažniau nei merginos. Toks skirtumas statistiškai reikšmingas
(χ2= 11,36, df=2, p < 0,003). Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad nemaža dalis responden-
tų lanko sporto šakų treniruotes, dalyvauja varžybose, konkursuose, todėl būtina gauti
medikų leidimą ir sveikatą privalu tikrintis kas pusę metų. Intensyviai sportuojantys ir
fiziškai aktyvūs žmonės rūpinasi savo išvaizda, stengiasi trūkumus (esamus ar tariamus)
sumažinti fiziniais pratimais. Išanalizavus rezultatus pagal klases taip pat pastebimi tam
tikri skirtumai (3 lentelė).
3 lentelė
Sveikatos tikrinimo dažnis priklausomai nuo klasės (N/%)

Tikrinimo dažnis Klasė

Devinta Dešimta Vienuolikta Dvylikta Iš viso
Kartą per pusmetį 92/27,5 71/21,1 44/15,1 58/19,1 265/20,9
Kartą per metus 126/37,7 149/44,3 143/49,1 129/42,4 547/43,2

79
Tik susirgus 116/34,7 116/34,5 104/35,7 117/38,5 453/35,8
Iš viso
334/100,0 336/100,0 291/100,0 304/100,0 1265/100,0

Galima pastebėti, kad jaunesnieji moksleiviai linkę sveikatą tikrintis dažniau nei
vyresnieji (χ2 = 17,87, df = 6, p < 0,007). Tai gali būti siejama su tuo, kad jaunesnieji
moksleiviai yra labiau kontroliuojami tėvų. Vyresnieji moksleiviai menkiau kontroliuo-
jami, didesnis jų mokymosi krūvis ir užimtumas.
Svarbus sveikos gyvensenos aspektas – mityba. Daugiau nei pusė respondentų tei-
gia, kad jiems rūpi tai, kaip maitinasi. Rezultatai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė
Respondentų nuomonė apie mitybą (N/%)

Lygmuo Lytis
Moksleivė Moksleivis Iš viso
Taip, man tai rūpi 411/61,4 295/49,5 706/55,8
Iš dalies taip 243/36,3 259/43,5 502/39,7
Man tai nėra svarbu 15/2,2 42/7,0 57/4,5
Iš viso 669/100,0 596/100,0 1265/100,0

4 lentelėje matyti, kad merginos labiau rūpinasi mityba nei vaikinai. Joms mitybos
klausimai aktualesni ir svarbesni (χ2 = 28,24, df = 2, p < 0,000). Statistiškai reikšmingi
skirtumai pagal klasės kintamąjį nefiksuojami.
Analizuotas ir respondentų požiūris į kūno svorį. Šis parametras glaudžiai susijęs ir
su požiūriu į mitybą. Rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė
Respondentų nuomonė apie kūno svorį (N/%)

Lygmuo Lytis
Moksleivė Moksleivis Iš viso
Taip, man tai rūpi 476/71,2 234/39,3 710/56,1
Iš dalies taip 152/22,7 233/39,1 385/30,4
Man tai nėra svarbu 41/6,1 129/21,6 170/13,4
Iš viso 669/100,0 596/100,0 1265/100,0

5 lentelėje matyti, kad merginos kur kas labiau susirūpinusios kūno svoriu nei
vaikinai. Toks skirtumas akivaizdžiai statistiškai reikšmingas (χ2 = 141,3, df = 2, p <
0,000). Rūpinimasis mityba ir kūno svoriu yra tiesiogiai susiję požymiai. Spearmen
koreliacijos koeficientas yra 0,30 (kai p < 0,01). Tai rodo, kad šie požymiai vienas kitą
sąlygoja. Tie moksleiviai, kurie rūpinasi mityba, atitinkamai rūpinasi ir kūno svoriu.

80
Merginos labiau nei vaikinai domisi kūno formomis, antsvorį laiko estetiniu kliuviniu.
Jos domisi sveika mityba, valgo daugiau daržovių, linkusios atsisakyti alkoholio, domisi
kūno masės indeksu, nuolat kontroliuoja savo kūno svorį. Vaikinai nori būti altetiško
kūno sudėjimo, o sportuojant su svarmenimis, treniruoliais ypač greitai didėja raumenų
masė, tai teikia pasitikėjimo savimi ir atliekama fizine veikla.

Kokybinės analizės rezultatai

Išanalizuota respondentų samprata apie sveiką gyvenseną. Rezultatai pateikiami 6
lentelėje.
6 lentelė
Respondentų samprata apie sveiką gyvenseną (N/%)
Kategorija Subkategorija N/% N/%
Racionali mityba Sveika, subalansuota mityba 440/28,0
Saikinga ir taisyklinga mityba 27/1,7 470/29,8
Vitaminų vartojimas 3/0,2
Optimalus fizinis Aktyvus, gana dažnas ir reguliarus sporta- 263/16,7
aktyvumas ir grū- vimas 423/26,8
dinimasis Pakankamas fizinis aktyvumas, fizinė veikla 142/9,0
Rytinė reguliari mankšta 18/1,1
Racionalus intere- Tiesiog svarbu, reikalinga žmogui, tai gy- 100/6,3
sas venimo dalis 150/9,5
Teisingas gyvenimo būdas 50/3,2
Racionali darbo ir Geras miegas, pakankama miego trukmė 66/4,1
poilsio kaita Reguliarus ir tinkamas poilsis, turiningas 38/2,4
poilsis, geras laisvalaikis 138/8,7
Tinkamas dienos režimas, subalansuota 34/2,2
dienotvarkė
Psichoemocinis Tinkama emocinė būsena, emocinė savijau- 60/3,8
stabilumas ta, gyvenimas be streso
Gera nuotaika 16/1,0
Dvasinis tobulėjimas, meditacija 15/1,0 113/7,2
Gyvenimas be rūpesčių 12/0,7
Buvimas savimi, nepasidavimas „bandos 10/0,6
instinktams“, savęs realizavimas
Asmens higiena Tiesiog rūpinimasis savo sveikata, savęs 85/5,4
priežiūra, sveikatos saugojimas ir tausoji- 110/7,0
mas, reguliarus sveikatos tikrinimas
Tinkama asmeninė higiena 25/1,6
Žalingų įpročių Žalingų įpročių nebuvimas 47/3,0 94/6,0
atsisakymas Žalingų įpročių vengimas 47/3,0
Indiferentiškas Tai nėra svarbu, kaip noriu, taip gyvenu 43//2,7 51/3,2
interesas Nėra galimybių jį plėtoti 8/0,5

81
Saugios ir sveikos Vienas iš pagrindinių žmogaus privalumų – 15/0,96 28/1,8
aplinkos kūrimas geresnis gyvenimas ateityje
Gyvenimo stilius 13/0,84

6 lentelėje matyti, kad atlikus turinio analizę išskirtos 9 kategorijos. Trečdalis

respondentų sveiką gyvenseną suvokia kaip racionalią mitybą (29,8%). Tai suvokiama
kaip sveika, subalansuota mityba. Komentaruose respondentai pastebėjo, kad dabartiniu
metu būtina atidžiai domėtis perkamais maisto produktais ir t. t. Panašų svorį turi ir
antroji kategorija „Optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis“. Tai ir aktyvus, gana
dažnas sportavimas, fizinė veikla apskritai. Atkreipti dėmesį reiktų į tai, kad itin mažai
dėmesio respondentai skiria mankštai. Devintoji kategorija „Saugios ir sveikos aplinkos
kūrimas” yra mažiausiai reikšminga respondentams. Galima manyti, kad sveikos
gyvensenos sampratą respondentai sieja labiau su praktiškais, pragmatiniais, lengviau
apčiuopiamais dalykais. Jų orientacija į ilgalaikę perspektyvą silpnai išreikšta. Ugdant
sveiką gyvenseną būtina didinti kiekvieno žmogaus savigarbą, kuri ypač svarbi kiekvieno
gyvensenos pasirinkimui. Juk laisvą valią turintis žmogus pats gali nuspręsti, sveikai ar
nesveikai jis gyvens. Vykdant sveikos gyvensenos programas reikėtų stebėti, kaip kinta
mokinių subjektyvus sveikatos vertinimas, ar gerai savo sveikatą vertinantys mokiniai
taps fiziškai aktyvesni, ar gebės atsispirti žalingiems įpročiams, kaip kis jų socialinis
statusas.

Išvados

Sveikos gyvensenos samprata akivaizdžiai nevienareikšmė. Akivaizdu, kad

aukštesniųjų klasių moksleivių turi savitą poziciją sveikos gyvensenos klausimu. Galima
teigti, kad tokia samprata sąlygota tiek mokyklos įtakos, tiek visuomenės nuomonės
apskritai. Nors apskritai moksleiviai savo sveikatą vertina kaip gerą, vis dėlto egzistuoja
tam tikri lyčių skirtumai. Galima pastebėti, kad merginos savo sveikatą vertina prasčiau
nei vaikinai. Gana nemaža dalis moksleivių (daugiau nei trečdalis) savo sveikata rūpinasi
tik susirgę, ir tai kelia susirūpinimą. Be to, jaunesnieji moksleiviai linkę sveikatą tikrintis
dažniau nei vyresnieji moksleiviai. Lyčių skirtumai išryškėja ir vertinant kitus sveikos
gyvensenos aspektus. Nustatyta, kad merginos labiau rūpinasi mityba nei vaikinai, taip
pat jos labiau nei vaikinai susirūpinusios savo kūno svoriu.
Atlikto tyrimo rezultatai pagrįstai leidžia teigti, kad sveiką gyvenimo būdą atspindi
šie pagrindiniai veiksniai: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, racionalus
miego ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas, dvasinis augimas, streso valdymas,
saugus elgesys, palankaus socialinio tinklo kūrimas. Problemiška tai, kad sveikos
gyvensenos samprata iš esmės fokusuojama į sveiką, racionalią mitybą ir optimalų fizinį
aktyvumą ir grūdinimąsi. Tokie sveikos gyvensenos sampratos komponentai, kaip
psichoemocinis stabilumas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena, moksleivių
populiacijoje yra silpnai išreikšti.

82
Literatūra

Bartone P. T., Roland R. R., Picano J. J., Williams T. J. (2008). Psychological Hardiness
Predicts Success in US Army Special Forces Kandidates. International Journal of Selection and
Assessment, 16 (1).
Comptom W. C. (2005). An introduction to positive psychology. Belmont: Middle Tennes-
see State University, Belmont.
Conner M., Norman P. (1995). Predicting Health Behaviour: research and practice with
social, cognition models. Buckingham: Open University Press.
Gaižauskienė A., Stankuvienė S., Petrauskienė J., Kevalas R., (2006). Vaikų mirtingumas,
sergamumas ir traumatizmas (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2005, p. 26–31).
Vilnius: VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“.
Lamanauskas V., Armonienė J. (2011a). Fizinis aktyvumas kaip sveikatą sąlygojantis
veiksnys: socioedukaciniai aspektai. – Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education, Nr.
1(30), p. 18–29.
Lamanauskas V., Armonienė J. (2011b). Sveika gyvensena bendrojo lavinimo mokykloje:
Lietuvos aukštesniųjų klasių moksleivių pozicija. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science
Education, Nr. 3 (32), p. 6 – 18.
Mossey J. M., Shapiro E. (1982). Self-rated health: a predictor of mortability among the el-
derly. American Journal of Public Health, 72 (8).
Sari T. (2003). Wellness And Its‘ Correlates Among University Students: Relationship Sta-
tus, Gendre, Place Of Residence, And Gpa. Middle East Technical University: Department of
Educational Sciences.
Smith N., Young A., Lee Ch. (2004). Optimism, Health-related Hardiness and Well-Being
among Older Australan Women. – Journal of Health Psychology, 9 (6).
Škėmienė L., Ustinavičienė R., Piešinė L., Radišauskas R. (2007). Studentų medikų mity-
bos ypatybės. – Visuomenės Sveikata, 46 (2).
Wiebe D. J., McCollum D. M. (1986). Health practices and hardiness as mediators in the
stress-illness relationship. – Health Psychology, 5 (5).

Summary

UPPER-SECONDARY SCHOOL STUDENTS UNDERSTANDING OF THE

CONCEPT OF A HEALTHY WAY OF LIFE

Vincentas Lamanauskas
University of Siauliai, Lithuania

Jūratė Armonienė
Vilnius University, Lithuania

Stepping into the 21st century changes inevitably increase in all spheres of human life. The
development of technologies, availability of different resources, the shifts of social roles and many
other novelties determined human life which is getting more and more complicated. Challenges of

83
modern society in one way or another affect the young person as well and many of them are en-
couraged to choose unhealthy way of living (e.g., smoking, drugs, immoderate usage of alcohol,
unhealthy nutrition and other). Healthy way of living in this context becomes as urgent as never
before.
The problem of healthy way of living has obviously many aspects. Over the last decade
quite a lot of tests in the sphere of healthy way of living have been carried out in various countries.
These tests confirm, in fact, that such components as nutrition, physical activity, overweight, self-
evaluation, good learning achievements, health, image, self-confidence, behaviour and other are
closely interrelated and influence each other.
The research “Healthy way of living in pupils’ eyes” is based on positivistic-quantitative
approach. The authors keep to the position that measurement of causative links between variables
is very important. The research was carried out in January-February, 2011. The aim of the research
is to investigate Lithuanian comprehensive school upper school students’ opinions on healthy way
of living. In the research the authors’ prepared questionnaire formed from open and closed ques-
tions was used (Lamanauskas, Armonienė, 2011a). 1265 Lithuanian comprehensive school 9-12
form pupils participated in the research.
It has been stated, that most of the respondents think, that healthy way of living is important
and necessary. However, healthy way of living is much more important for girls than for boys. It is
believable, that this, first of all, is related with self-evaluation and image. On the other hand, it is
believed, that a big gap exists between the understanding of importance of healthy way of living
and propagation of such way of living in practice. It has been stated, that approximately one-third
of respondents propagate such way of living. Besides, younger pupils propagate more such way of
living comparing with senior ones. This can be related with senior form pupils’ bigger occupation,
bigger learning load. During the lessons attention is practically not paid to healthy way of living,
teachers, in fact, are not interested in pupils’ activity and rest regime and do not help them to plan
their daily routine properly. At school pupils do not get enough information on these questions,
healthiness events are also very rare in schools. A healthy way of living concept is clearly ambi-
guous. It is obvious that the senior pupils have a unique position on that issue. Generally students
evaluate their health as good, however there are some gender differences. It can be stated that girls
assess their health as worse than the boys. It was found that girls are more interested in nutrition
issues than boys, also girls are much more concerned about their body weight than boys.
Key words: comprehensive school, healthy way of living, healthiness events, survey.

GAMTOTYRA ŠILUTĖS PRADINĖJE MOKYKLOJE

Violeta Lukočienė
Šilutės pradinė mokykla
El.paštas: violeta.lukociene@gmail.com

Įvadas
Įgyvendinat švietimo reformas mokykloje, veikiant įvairiems globalizacijos proce-
sams, atitinkamai keičiasi ugdymo(si) procesai ir turinys. Vis labiau siekiama atsigręžti į

84
globalius klausimus ir jų nagrinėjimą, paliekant lokalizuotus klausimus savieigai. Gamtos
pažinimo pamokų liko nedaug, todėl daugiau dėmesio skiriama pasaulio pažinimo daly-
kui, kuriame daug istorinių, fizikinių, socialinių dalykų. Kaip pastebėjo V. Lamanauskas
(2001), gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje tapo integralus. Ypač svarbi gam-
totyrinė veikla, susijusi su mus supančia aplinka, jos pažinimu. Neįmanoma išmokti apie
gamtą, kai apie ją mokaisi tik klasėje teoriniu lygmeniu. Tik išbraidę apylinkės upelius,
miškus, vaikai pažįsta gyvosios gamtos įvairovę, formuojasi gyvas ryšys tarp jų ir gam-
tos. Todėl dirbant su mokiniais reikia siekti juos uždegti meile gamtai, išugdyti kritiškai
mąstančias asmenybes ir suformuoti tinkamą požiūrį į gamtą, nes sparčiai besikeičian-
čiame pasaulyje vis rečiau atsigręžiame į gamtą, o veikiami globalizacijos, gyvename pa-
togų gyvenimą, kuris dažniausiai yra priešiškas gamtai. Pasak V. Lamanausko (2001), iki
mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu, kad tos žinios būtų sis-
temingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje. Šio straipsnio tikslas pristatyti
gamtotyrinę veiklą, vykdomą Šilutės pradinėje mokykloje. Tam tikslui mano pačios ini-
ciatyva kartu su mokyklos mokiniais 2003 m. buvo įkurtas gamtos būrelis „Kaštoniukas“.
Todėl šiai veiklai aprašyti keliami tokie klausimai: kaip būrelio veikla tampa atsaku į
gamtamokslinio ugdymo poreikio patenkinimą pradinėse mokyklose; Kokia veikla empi-
riškai ugdomas gamtos pažinimas?
Aptardama gamtos būrelio „Kaštoniukas“ veiklą, pirmiausia noriu pristatyti būrelio
ugdymo tikslus:
- supažindinti mokinius su gyvąja gamta;
- diegti suvokimą, kad visa gyvoji gamta yra vientisas organizmas;
- plėtoti ekologinio švietimo aktualijas ir problematiką;
- formuoti supratimą, kad visi esame priklausomi nuo gamtos;
- įtraukti mokinius į aplinkos tvarkymo, saugojimo ir tyrimo darbus.
Mūsų veikla prasideda, kai kiekvienais metais aplankome Pagrynių ąžuolą (Šilutės
rajono gamtos paminklas), pasisemiame stiprybės – juk nuo senovės lietuviai garbino
ąžuolus. Keliaudami su mokiniais įvairiais gamtos keliais, mėginame iš lapų ir žiedų at-
spėti ir įsidėmėti augalų vardus, išmokti orientuotis pagal saulę ar samanas šiaurinėje me-
džių kamienų pusėje. Siekdami sumažinti pramoninių gaminių naudojimą, užkirsti kelią
gamtos niokojimui, renkame gamtines medžiagas, iš kurių vėliau gaminame įvairius dar-
belius. Stebime gamtos pokyčius įvairiais metų laikais ir mokyklos bendruomenę džiugi-
name surengę šventę „Rudens parodėlė“. Norėdama įvairiapusio gamtos pažinimo, ugdau
nuostatą – jeigu žmogus siektų vien sau naudos, miškas greit išnyktų. Sunku suvokti miš-
ke vykstančius procesus, mokantis tik iš knygų, dar sunkiau, neišeinant į gamtą, įgyti tam
tikrų įgūdžių ir vertybių. Todėl stengiuosi su mokiniais kuo dažniau išeiti į mišką, stebėti
miško gyvenimą, bendrauti su gamta tiesiogiai, įvertinti ir pasaulį atrasti patiems. Aiški-
namės priemones, kurios padeda išlaikyti mišką, t. y. susipažįstame su žmogaus galimy-
bėmis atnaujinti mišką, sodinant sodinukus, rūpinantis jų priežiūra. Pastebime, kad neap-
galvotas žmogaus elgesys gamtai gali labai pakenkti (pvz., kaip pasikeičia ekosistema,
įsikišus žmogui), todėl su mokiniais studijuojame gamtos pusiausvyros sutrikimų priežas-
tis. Aiškinamės, kokios žmogaus intervencijos gali suardyti natūralią gamtos ekosistemą.

85
Pasak S. Pollocko (1999), „Medžių sodinimas tapo aplinkosaugos judėjimo simboliu pir-
miausia dėl labai svarbių ekologinių priežasčių. Miškų atželdinimas simbolizuoja atgi-
mimą ir naujos pradžios galimybę, tačiau tai yra taip pat daugelio aplinkos problemų
praktinis sprendimas“ (p. 63). Itin svarbu jausmai, todėl mokiniams rekomenduoju piešti
plakatus, kuriuose atsispindi miškų
saugojimas ir globojimas.
Kita svarbi kasmetinė būrelio
„Kaštoniukas“ veikla yra spalio mė-
nesį atliekamas klevų lapų juodulių
grybo testas (Rhytisma Acerinum)
(žr. 1 pav.).
Mokiniams labai patinka pa-
gal šį testą nustatyti oro užterštumą
mieste. Taip per eksperimentinę
veiklą mokiniai ne tik susipažįsta su
įvairiomis technologijomis, kaip
1 pav. Klevo lapų grybas galima nustatyti užterštumą, suvokti,
kaip jis atsiranda, bet tampa atsa-
kingesni ir sąmoningesni piliečiai, suvokia oro užterštumo pasekmes. Pagal 2011 m. spa-
lio mėnesio tyrimo rezultatus Šilutės miestas yra 3 zonoje pagal užterštumą (žr. 2 pav.).

Zonos Kaip atrodo klevo lapai

1 Visiškai nėra dėmių
2 Tik vieno medžio lapai (arba kelių) turi juodų
dėmių
3 Dviejų–keturių medžių lapai turi juodų dėmių
4 Juodų dėmių randama ant kiekvieno lapo
2 pav. Oro kokybės įvertinimas

Kiekvienam mokiniui svarbu tapti atsakingam ne tik už laukinės gamtos gyvūnus,

bet būti atsakingam ir už savo naminius augintinius. Todėl kiekvienais metais švenčiame
Pasaulinę gyvūnų dieną, susipažįstame su jos ištakomis. Kiekvienam vaikui jo augintinis
yra pats svarbiausias. Todėl piešiame savo augintinį, rašome apie jį rašinėlius, laiškus, o
neturintys gyvūnėlio leidžia sau pasvajoti, kokio augintinio jie norėtų. Mokykloje ren-
giame savo augintinių parodą. Prie kiekvieno augintinio pridėta anketa leido plačiau suži-
noti apie gyvūnėlį. Lankytojai kankorėžiais galėjo balsuoti už labiausiai patikusį gyvūnė-
lį. Paroda buvo gausiai lankoma, daugiausiai balsų surinkęs gyvūnėlis buvo pripažintas
populiariausiu. Gyvūnėlio priežiūra ugdo atsakomybę už kitus. Mokiniai suvokia, kad
prižiūrėti gyvūnėlį nėra lengva ir kad prieš įsigyjant jį būtina gerai pagalvoti. Taip pat
parengėme plakatų parodą apie laukinius gyvūnus, siekdami ugdyti mokinių nuostatą, jog
laukiniai gyvūnai yra svarbi gamtos dalis. Sugrįžę po kalėdinių atostogų, neužmirštame
paukštelių ir žvėrelių. Per atostogas kartu su tėveliais ar seneliais mokiniai padaro lesyk-
lėlių. Keletą lesyklėlių esame pakabinę ir prie mokyklos palangių, siekdami nuolat stebė-
86
ti. Taip pat esame dovanoję ir miesto įstaigoms, taip įtraukdami ir bendruomenę į bendrą
veiklą. Aktyviai dalyvavome akcijoje „Lesyklėlė“, kurią skelbė Lietuvos jaunųjų gamti-
ninkų centras, kai mokiniai iš antrinių žaliavų gamino ir kūrė lesyklėles žiemos skrajū-
nams. Kadangi mokiniams svarbu ne tik ką išmoksta ar su kuo susipažįsta mokykloje, bet
ir šeimos aplinka, jos narių elgesys, į gamtotyros veiklą įtraukiame ir tėvus. Kartu su tė-
vais žiemos metu einame į netoli esantį miškelį, nešame žvėreliams vaišių – morkų, bul-
vių, kopūstų, grūdų. Dar stebime sniege žvėrelių pėdsakus, bandome atspėti, kieno jie,
taip susipažįstame, kokie laukiniai žvėrys gyvena mūsų krašte. Stebime apsnigtus me-
džius, klausomės miško tylos.
Kiekvienais metais pažymime ir Žemės dieną. Tą dieną keliame inkilėlius, mums
talkina tėveliai bei seneliai. Keletą inkilų padovanojome lopšeliui-darželiui „Pušelė“.
Puošiame kaštonų medžius, esančius mokyklos kieme. Šie medžiai džiugina mus nuo pat
ankstyvo pavasario: nuo pumpurėlių išsiskleidimo, žiedų – „žvakių“ puošnumo iki kašto-
nų byrėjimo.
Ankstyvą pavasarį mūsų mokyklos gamtos kampelis atgyja, jame padaugėja įvairių
dėžučių, indelių, kuriuose pradedame savo sodinimo, stebėjimo ir eksperimentavimo dar-
bus. Ne viena daržovė „apsigyvena“ stiklainio „darže“. Jame auginame laiškinius svogū-
nus, pupeles, ridikėlius. Merkiame įvairių medžių šakelių (paaiškinu, kad be reikalo ne-
laužytume, o imtume vėjo nulaužtas ar nugenėtas). Stebime, kaip sprogsta pumpurėliai,
brandinami žiedai. Stebėjimo kalendoriuje žymime, kada pamerkėme, kada prasiskleidė
lapeliai, žiedai. Lyginame patalpoje ir lauke esančius augalus. Laukiame parskrendančių
paukščių. Klausomės, kas pirmiausia išgirs pirmojo sparnuočio balsą, stebime pavasario
pranašus, kai po ilgų kelionių jie vėl sugrįžta į gimtuosius namus. Mokomės pažinti
paukštelį ne tik iš matomo vaizdo, bet ir iš jo giesmių. Aktyviai dalyvaudami tarptauti-
niame „Baltijos jūros“ projekte (The Baltic Sea Project), kurį vykdo 9 Baltijos jūros ša-
lys, atliekame fenologinius stebėjimus (Phenological Studies). Visus duomenis fiksuoja-
me stebėjimo lapuose, paskui apibendriname. Tai suteikia mokiniams galimybę būti ne
tik gamtos dalyviais, bet ir stebėtojais, taip ugdomas mokinių atsakingumas, skatinamas
noras stebėti gamtoje vykstančius pokyčius. Taip pat praktinį paukščių stebėjimą atlieka-
me atvykę į Ventės ragą. Šiame ornitologijos centre mokiniai turi galimybę ne tik susipa-
žinti ir stebėti paukščių migravimo kelius, susipažinti su paukščiais, bet ir patys tapti da-
lyviais, t. y. jiems suteikiama galimybė sužieduoti paukščius.
Džiaugiamės, kad gyvename gražiame kampelyje, devyni kilometrai už Šilutės –
dar vienas didingas gamtos kampelis, tai Nemuno deltos regioninis parkas – Rusnės sala.
Kartu su mokiniais galime stebėti susipynusių upių, ežero – Krokų lankos ir daugybės
pelkių ir liūnų žaismą, saulėtekį, kartais reikia keltis dar neišaušus, kad galėtume stebėti
laukinių paukščių gyvenimą. Akistata su gamta palieka mums ryškiausią pėdsaką. Taip
pat galime kiekvienais metais stebėti potvynį, fiksuoti gamtos reiškinių padarinius žmo-
gaus gyvenimui. Tačiau pavasaris ne tik gamtos išdaigos žmogui, bet ir žmogaus žala
gamtai. Diskutuojame, kokią žalą gamtai daro žmogus, degindamas pernykštę žolę (ugny-
je žūva daugybė vabzdžių ir kitų gyvūnų, pasitaiko, kad nekontroliuojama ugnis tampa

87
miško gaisrų priežastimi, o kartais žmogus nenorėdamas gali sudeginti sodybą). Kaip
prevencinę priemonę naudoju piešinius, kurie tampa plakatais „Nedegink žolės“.
Skatinu mokinius pamąstyti apie žmogaus veiklą gamtinėje aplinkoje. Rūpintis
švaria jūra, upe, ežeru – būtinybė, kad nežūtų augalai, gyvūnai, kad žmogus galėtų mau-
dytis, poilsiauti. Todėl mokinius supažindinu su šiukšlių poveikiui aplinkai ir žmogui,
mokau rinkti šiukšles, kalbame apie būtinybę jas rūšiuoti. Anot S. Pollocko (1999),
„Daugelio dirbtinių cheminių medžiagų, įskaitant plastmasę ir kai kuriuos metalus, skai-
dytojai nepajėgia suskaidyti. Jos lieka aplinkoje, visam laikui nusinešdamos su savimi
gamtinius išteklius, sunaudotus joms pagaminti“ (p. 61). Kiekvieną pavasarį tvarkome
mokyklos kiemą, rengiame ekologines savaites „Gamtą terši – sau kenki“, mokau rūpintis
gamta, iš atliekų pasidaryti žaisliukus. 2010 m. dalyvavome „Ekomokyklos“ akcijoje
„Išsaugokime švarią aplinką savo vaikams“. Per šią akciją mokyklos mokiniai surinko
apie šešias tonas plastiko, o vėliau devynias tonas makulatūros. Taip pat kiekvienais me-
tais birželio mėnesį mokykloje veikia vaikų vasaros poilsio dieninė stovykla, kurioje sto-
vyklautojai aktyviai prisideda prie šiukšlių rinkimo, aplinkos tvarkymo.
Apibendrinant vykdomą gamtotyros veiklą Šilutės pradinėje mokykloje, galima
teigti, jog mokiniai turi galimybę ne tik teoriškai susipažinti su gyvosios gamtos įvairove,
bet jiems suteikiamos ir įvairios galimybės praktiškai pažinti, būti gamtos tyrėjais, stebė-
tojais, teikti tyrimo rezultatus. Taip pat į gamtotyros veiklą įtraukiami ir bendruomenės
nariai: tėvai, savivaldybė, kiti subjektai. Reikia pastebėti, jog mokykla yra įtraukta ne tik į
lokalizuotą veiklą, bet ir aktyviai dalyvaudama tarptautiniuose projektuose (Baltijos šalių
projektas ir kt.), sudaro galimybes mokiniams susipažinti ir su platesne gyvosios gamtos
įvairove, taip ugdomi mokinių lyginamosios analizės įgūdžiai.

Literatūra
Klevo lapų demėtligė. Vilnius: Valstybinė miškų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos sky-
rius. 2011. Prieiga per internetą:http://www.msat.lt/lt.php/kenkejai/infekcines-ligos/spygliu-lapu-
ligos/klevo-lapu-demetlige/ (žiūrėta 2012-02-05).
Lamanauskas V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai.
Lukočienė V. (2009). Ecological Education at Primary School. The Baltic Sea Project: In-
ternational Conference – Vision and Tradition. Vilnius, p. 34–36.
Pollock S. (1999). Žvilgsnis į pasaulį. Ekologija. Vilnius.

Summary

NATURAL SCIENCES AT ŠILUTĖS PRIMARY SCHOOL

Violeta Lukočienė
Šilutė Elementary School

Implementing of educational reforms in schools, influencing various processes of

globalization, change educational process and its content. Mostly we turn to global issues and on
its discussions. Lessons of Natural Sciences are left not much at school, as a result is more

88
emphasised on World Sciences subject, where are number of historical, physical, social things.
Natural science subject in primary school has become an integrated thing. In a rapidly changing
world, more rarely we turn to nature, and influenced by globalization, we live a comfortable life,
which is often hostile to environment. Therefore, when working with schoolpupils a teacher
should set them on fire with love for nature, to develop critical persons and develop the right
attitudes to nature. For this purpose, on initiative of by myself and my pupils we established nature
club named „Kaštoniukas“ in 2003. The purpose of this article is to represent activities of this
club. Our activities are mostly related with empirical knowledge. With pupils we try to get ac-
quainted with alive nature by excursion, observations, participating in various projects – local and
international. Every year we observe pollution of the city. We do the test of maple leave which is
called Rhytisma Acerinum. As well we organise various projects against pollution. We go to orni-
thological center which is located in Šilutės district, where pupils are able to observe migration of
birds, and also have a possibility to ring them. For the purpose to educate responsible person to
nature, we participate in project Eco–School. Pupils are explained that to sort wastes are very im-
portant in case to protect the nature. In participating in the Baltic Sea Project we do Phenological
Studies. As well we visit forest, where pupils know more about trees, learn how to to identify
one’s location by the position of the sun or the moss growing on the northern side of three trunks.
In winter they have a possibility to recognize animals from their hoof sign. There are many topics
we discuss while in nature. This allows pupils to get better acquainted with the surrounding nature,
look at nature with other eyes, and learn the secrets of nature; pupils learn how to study and solve
problems. Experience has revealed that pupils most like the tasks they can prepare independently
and those that demonstrate their inventiveness and creativity.
Key words. Natural Sciences, Eco–School, Phenological Studies, pollution, responsible
person.

TĖVŲ NUOMONĖ SVEIKOS GYVENSENOS KLAUSIMAIS:

VIENOS MOKYKLOS PATIRTIS

Rita Makarskaitė-Petkevičienė
Lietuvos edukologijos universitetas,
El. paštas: petkeviciene.r@gmail.com

Jurgita Pagrandytė
Birštono viešoji biblioteka

Įvadas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visapusę fizinę, dva-
sinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą, t. y. sveikatą apibūdina
kaip visapusišką reiškinį ir teigia, kad nesant tam tikrų sąlygų žmonės negali būti sveiki.

89
Vadinasi, PSO sveikatą apibūdina kaip visumą tarpusavyje susijusių veiksnių: fizinės,
protinės, emocinės sveikatos, socialinės aplinkos, dvasinės gerovės (Sveikatos stiprini-
mas..., 2008).
R. Proškuvienė (2004), kalbėdama apie sveiką gyvenseną, nurodo jos veiksnius:
racionalią mitybą, optimalų fizinį aktyvumą ir grūdinimąsi, racionalią poilsio ir darbo
kaitą, asmens higieną ir kūno priežiūrą, psichoemocinį stabilumą, saugios ir sveikos ap-
linkos kūrimą, žalingų įpročių atsisakymą ir kt. Autorė išreiškia lūkestį, jog kiekvienas
vaikas turėtų suvokti sveikatos reikšmę sau pačiam, norėtų ir aktyviai siektų tapti sveikas,
stiprus ir gerai išsivystęs.
PSO turi duomenų, kad paveldimumas lemia tik 20 proc. žmogaus sveikatos. Ap-
linkos įtaka sveikatai taip pat sudaro apie 20 proc. Vadinasi, užterštas oras, vanduo, dir-
vožemis, maisto produktai, prastos šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, men-
kos pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka mokykloje ir pan. sveikatai gali tu-
rėti neigiamos įtakos. Tik apie 10 proc. žmogaus sveikatos lemia medikų pastangos, jų
veikla. Nustatyta, kad didžiausią poveikį (apie 50 proc.) sveikatai turi gyvenimo būdas,
žmogaus pastangos gyventi sveikai (Sveikatos stiprinimas..., 2008)
Iš šeimos vaikas ateina į mokyklą. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų svei-
katą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų ir sveikos gyvensenos. Į mokinius orientuota
veikla pritaikoma prie vaiko amžiaus tarpsnio ypatumų ir emocinės būklės (European
strategy..., 2005). Pvz., jaunesniems ar nerimastingiems vaikams rekomenduojama siūlyti
labiau struktūrizuotą, konkrečia patirtimi besiremiančią veiklą. Joje erdvės savarankiš-
kumui ugdytis nedaug. Nors galimybių savarankiškai veikti visgi yra. Vaikams augant,
didėja jų gebėjimas suvokti aplinkoje vykstančius procesus, naudoti abstraktesnes idėjas
ir principus. Todėl vis daugiau iniciatyvos sveikatos stiprinimo srityje tenka pačiam vai-
kui (Sveikatos stiprinimas..., 2008). Juk be įgytų žinių, kintančio supratimo ir ugdomų
įgūdžių daug kas turi „persitvarkyti“ vertybių skalėje, o vertybinė nuostata „noriu sveikai
gyventi ir esu atsakingas už savo sveikatą“ neišugdoma iš karto. Pedagogams reikia įdėti
daug darbo. Žinoma, procesas vyksta daug sklandžiau, jei namų aplinka tam palanki, o
tėvai savo vaikui yra tinkamas pavyzdys.
Sąvoka sveikatos saugojimas yra gana plati. Ją sudaro trys dėmenys: žinios >
nuostata > elgsena. Žinios – tai žinojimas, kaip saugoti sveikatą, kokie yra sveikatą
silpninantys ir stiprinantys veiksniai. Nuostata – tai noras būti sveikam, teigiamas
požiūris į fizinį aktyvumą, sveikos gyensenos įpročius, neigiamas požiūris į žalingus
įpročius. Elgsena – tai gyvenimas, laikantis sveikų įpročių, gebėjimas apginti save,
pasakyti „Ne“.
Šiandienos Lietuvoje formalusis ugdymas sveikai mokinių gyvensenai skiria
nemažai dėmesio. Sveikatos saugojimas, sveika gyvensena – asmeninės kompetencijos,
ugdomos nuo pirmos klasės, dalis. Kai kuriose mokyklose ugdymą lydi įvairios pro-
gramos ir projektai, veikia sveikatos stiprinimo būreliai ar klubai, t. y. sveikatos ugdymo
klausimai persikelia ir į neformalųjį ugdymą. Remiantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosiose programose (2008) paliestais sveikos gyvensenos klausimais, galima sudaryti
mokyklos pagrindinių uždavinių, saugant ir stiprinant vaikų sveikatą schemą (žr. 1 pav.).

90
 MOKYKLA

Uždaviniai

Psichinė sveikata Fizinė sveikata

- pasitikėjimas savimi, Socialinis saugumas - fizinis aktyvumas,

- pagarba sau ir kitiems -
- dienos režimas,
atsipalaidavimas,
- sveika mityba,
- emocinis stabilumas,
- asmens higiena.
- glaudus ryšys su gam-
- orientavimasis aplinkoje, - taisyklinga laikysena,
tine aplinka.
- atsakomybės už save ir ki- - sveikatą stiprinančios
tus stiprinimas, gyvenimo nuostatos.
- sugyvenimas su kitais as-
menimis ir grupėmis,
- dalyvavimas kultūriniame,
pilietiniame gyvenime.

1 pav. Mokyklos uždaviniai saugant ir stiprinant mokinių sveikatą

Šiame straipsnyje labiau susitelksime ties fizine sveikata ir sveika gyvensena. Pas-
taroji, kaip pastebi A. Adamkevičienė, R. Dilienė (2000), teigiamai veikia vaiko anatomi-
nes ir funkcines sistemas, formuoja judesių kultūrą, ugdo savikontrolę. Atliekant fizinius
pratimus aktyvėja beveik visų organizmo fiziologinių sistemų veikla, atsiranda adaptaci-
niai pokyčiai, kurie padidina organizmo funkcines galimybes, mažina įvairių ligų riziką.
Fizine veikla vaikai patenkina svarbiausius savo poreikius – judėjimo, pažintinius, veiki-
mo, bendravimo, saviraiškos, atskleidžia savo fizines išgales ir gebėjimus. Visa tai lemia
gerą savijautą (žr. 2 pav.)
Taigi harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys – judėjimas.
Vaikui judėjimas – įgimta savybė, todėl sveikas vaikas nori veikti, yra aktyvus, ieško bū-
dų, kaip save išreikšti. Nors judesių ir veiksmų lavinimas yra ilgas procesas, bet vaikui
judant jis tobulėja.
Kalbant apie vaiko fizinį aktyvumą dera pridurti, kad jis ne tik stimuliuoja orga-
nizmo augimą, bet ir gerina protinį bei fizinį darbingumą. Tai mokiniui ypač svarbu.

Gera kraujotaka 91
 Greita medžiagų Anatominių ir funkci-
apykaita nių sistemų vystyma-
sis

GERA SAVIJAUTA
GERA SAVIJAUTA

Motorikos
vystymasis Organizmo augimo
FIZINIS stimuliavimas
AKTY-
Taisyklinga kūno VUMAS Organizmo aprūpini-
laikysena mas deguonimi

Protinis ir fizinis Toksinų šalinimas

darbingumas

2 pav. Fizinio aktyvumo reikšmė besivystančiam organizmui

R Proškuvienė (2006), V. Gudžinskienė (2007), šeimą laikančios tarpininku tarp

vaiko ir visuomenės, pastebi, kad sąlygos ne visada palankios sveikam vystymuisi. Judė-
jimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka – XXI a. palydovai. Tai irgi lemia,
kad ne visi vaikai auga ir vystosi tinkamai.
Vienoje Lietuvos pradinėje mokykloje sumanyta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti mo-
kyklos bendruomenės narių (mokinių, jų tėvų, pedagogų) požiūrį į sveikos gyvensenos
ugdymo situaciją mokykloje, aptarti jų nuostatas šiuo klausimu, lūkesčius, pasiūlyti idė-
jas, kaip tobulinti sveikos gyvensenos ugdymą.
Šiame straipsnyje pristatoma tik nedidelė šio tyrimo dalis – pradinių klasių moki-
nių tėvų apklausos rezultatai.

Tyrimo objektas – N mokyklos pradinių klasių mokinių tėvų požiūris kai kuriais
fizinės sveikatos ir sveikatos stiprinimo klausimais.
Tikslas – išsiaiškinti, ką mokinių tėvai galvoja apie savo vaikų sveikatą, kokią turi
sveikos gyvensenos patirtį.

Tyrimo metodologija

Naudotas tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketą sudarė 9 atviro tipo klausi-
mai. Buvo išdalinta 50 anketų. Grįžo – 28. Vadinasi, tik 56% mokinių tėvų pasidalijo
mintimis apie sveiką gyvenseną.

92
Tyrimo rezultatai

Respondentų klausėme, ar tėvai kalbasi su vaikais apie sveiką gyvenseną, prašėme

atsakymą pagrįsti. 57,1 proc. respondentų teigė, kad kalbasi dažnai, todėl, kad nuo svei-
kos gyvensenos priklauso visų sveikata; tai yra įdomu ir naudinga. Vienas respondentas
rašo, kad sveikata svarbiausias dalykas mūsų šeimoje. Kiti tiesiog teigia: norim būti svei-
ki. Tačiau 37,5 proc. tiriamųjų pasirinkto atsakymo nepagrindė. 39,2 proc. tiriamųjų nu-
rodė, kad sveikatinimo klausimais su savo atžalomis kai kada kalbasi ir teigia: norime
daugiau žinoti apie sveiką gyvenseną; apie tai būtina kalbėtis ir pan. 3,57 proc. tiriamųjų
prisipažino, kad minėtais klausimais su vaikais kalbasi retai.
Žinių apie sveiką gyvenseną, kaip rodo tyrimas, respondentai daugiausia gauna iš
TV laidų, spaudos, skaito specialią literatūrą, konsultuojasi su šeimos gydytoju ir kt. Ne-
maža dalis respondentų nurodė, kad informacijos gauna iš kitų šaltinių (žr. 1 lentelę).
Visgi galima teigti, kad pagrindinis informacijos šaltinis yra žiniasklaida: TV laidos ir
spauda. Tačiau ne visada rodoma ar rašoma informacija būna teisinga, tiksli. Daugelis
laidų ar žurnalų, atstovaudami laidos ar straipsnių užsakovams, siekdami asmeninių tiks-
lų, gali iškreipti informaciją. Tokiu atveju nesunku susidaryti klaidingą nuomonę ir apie
kai kuriuos sveikos gyvensenos klausimus.
1 lentelė
Atsakymų į klausimą, iš kur tiriamieji semiasi žinių apie sveiką gyvenseną,
pasiskirstymas
Žinių šaltiniai N %
Iš TV laidų, spaudos 19 67,8
Iš specialios literatūros 5 17,8
Iš šeimos gydytojo 3 10,7
Kita 8 28,57

Tiriamųjų buvo klausiama, kas skatina domėtis sveika gyvensena. Savo atsakymą
jie grindė (nors ne visi), kad tai noras sveikai maitintis; noras sveikai gyventi; suprati-
mas, kad reikia tuo domėtis; gyvenimo būdas ir pan.
Pasidomėta šeimų leidžiamu laisvalaikiu. Jis ypač svarbus atgauti jėgoms, fizinės ir
emocinės sveikatos dermei palaikyti. Paaiškėjo, kad tėvai su vaikais dažniausiai laisvalai-
kį leidžia tvarkydamiesi namuose (žr. 2 lentelę).

2 lentelė
Atsakymų į klausimą, kaip tiriamieji leidžia laisvalaikį su vaikais, pasiskirstymas
Laisvalaikiu su šeima... N %
Būname lauke, gamtoje 21 75,0
Lankome senelius 15 53,5
Skaitome knygas 8 28,5
Laiką leidžiame namuose, prie TV 4 14,2
Apsiperkame prekybos centre 4 14,2

93
 Tvarkomės namuose 22 78,5
Turime svečių 3 10,7
Žaidžiame kompiuterinius žaidimus 4 14,2
Sportuojame 3 10,7
Kita 1 3,5

Kiti su vaikais būna lauke, gamtoje, lanko senelius, skaito knygas, apsiperka pre-
kybos centruose, laiką leidžia namie prie TV, žaidžia kompiuterinius žaidimus, sportuoja.
Vienas respondentas nurodė, kad laisvalaikiu šeima priima svečius. Vadinasi, dauguma
tėvų su vaikais laisvalaikį leidžia būdami gamtoje. Tai sveikatos požiūriu labai tinkamas
laisvalaikio praleidimo būdas. Nors vaiko sveikatą sąlygoja daugelis veiksnių, bet labiau-
siai ji priklauso nuo šeimos gyvensenos ypatumų, t. y. kiek tėvų gyvenimo būdas padeda
stiprinti ir saugoti sveikatą (kiek paisoma fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, racionalaus
darbo ir poilsio režimo, higienos ir saugos reikalavimų), kiek tėvų įsitikinimai, vertybės ir
žinios sveikatos saugojimo bei stiprinimo srityje dera su gebėjimu turimas žinias taikyti
praktiškai (Sveikos gyvensenos. 2007).
Kitu klausimu siekta išsiaiškinti, ar respondentai patenkinti savo šeimos laisvalai-
kiu. Per trečdalį tiriamųjų nurodė esą patenkinti. Šiek tiek daugiau nei pusė mano, jog iš
dalies, o nedidelė dalis tirtų tėvų prisipažino esantys nepatenkinti. Į klausimą, ką norėtų
keisti savo laisvalaikyje, atsakė: norėčiau daugiau keliauti; gerai būtų aktyviau leisti
laisvalaikį; daugiau būti gryname ore. Per ketvirtį apklausos dalyvių teigė, kad norėtų
turėti daugiau laisvo laiko, nes jo labai trūksta; norėtų nepervargti per dieną. Beveik du
trečdaliai respondentų į klausimą neatsakė. Didelis gyvenimo tempas, papildomi darbai
norint gauti didesnį atlyginimą, laiko trūkumas – tai tik keletas priežasčių, trikdančių
šeimų laisvalaikį.
Aiškintasi, kaip tėvai vertina savo vaiko sveikatą, prašyta įvardinti ją lemiančius
veiksnius. Didžioji dalis tiriamųjų savo vaiko fizinę ir emocinę sveikatą įvardija kaip gerą
ir teigia, kad tokią būklę lemia didelis dėmesys sveikatai; nes sveikai maitinasi; laiku eina
miegoti; aktyviai poilsiauja; ribojamas TV žiūrėjimas; visada pasakau, jei netaisyklingai
sėdi ir kt. Ketvirtadalis tiriamųjų pripažino, kad jų vaikų fizinė sveikata yra gera, bet pras-
ta emocinė sveikata. Savo atsakymus jie aiškino taip: atsiranda nuovargis; didelis krūvis
mokykloje; režimo nesilaikymas; per greitas augimas; kompiuteriniai žaidimai. Lygiai
tokia pati respondentų dalis pasirinko kitokią kombinaciją – „prasta fizinė sveikata, bet
gera emocinė sveikata“. Jie nurodo šias priežastis: greitas augimas; nepastovus oras kla-
sėje; netinkamos temperatūros palaikymas mokykloje. Apibendrinant galima teigti, kad
vaikų sveikatai tiriamieji nėra abejingi. Jie rūpinasi vaikų gyvenimo būdu, kontroliuoja
TV žiūrėjimą ir pan. Reikia pripažinti, kad dauguma tiriamųjų stengiasi pažinti savo vai-
kus, geba atpažinti sveikatą trikdančius veiksnius.
Respondentų klausėme, kaip jie elgiasi vaikams lengvai susirgus. Pusė apklausoje
dalyvavusių tėvų nurodė žinomas ir patikrintas priemones, ką rekomenduotų ir šeimos
gydytojas (žr. 3 lentelę).

94
 3 lentelė
Atsakymų, kaip tėvai elgiasi ištikus lengvai vaikų ligai, pasiskirstymas
Elgsena susirgus N %
Kreipiasi į gydytojus 3 10,7
Eina į pirtį, geria arbatą, kartais vaistus 2 7,1
Naudojasi senelių patarimais 1 3,5
Gydosi namuose žolelių arbatomis, homeopatiniais vais-
tais, geria daug skysčių, valgo vaisius, medų 14 50,0
Neatsakė nieko 9 32,1

Keletas tiriamųjų nurodo, kad sunegalavus vaikui kreipiasi į gydytojus. Trečdalis

tiriamųjų į klausimą neatsakė. Matome, kad esant lengvam negalavimui respondentai ne-
sigriebia vaistų, stengiasi išgydyti arbatomis, medumi, vaisiais ir poilsiu.
Vienas svarbesnių veiksnių, užtikrinančių gerą vaikų sveikatą, – tinkama mityba.
Maistas suteikia organizmui būtinos energijos ir „statybinių“ medžiagų, reikalingų gyvam
organizmui vystytis, funkcionuoti, atsinaujinti. Kalbant apie mitybą, paaiškėjo (žr. 4 len-
telę), kad dviejų trečdalių tiriamųjų šeimose reguliariai, t. y. kasdien valgomas šiltas, na-
muose paruoštas maistas. Nustatyta, kad visgi ne visose tyrime dalyvavusiose šeimose
reguliariai valgomas šiltas maistas. Panaši respondentų dalis nurodė, kad jų vaikai valgo
pakankamai vaisių ir daržovių. Tačiau penktadalis respondentų prisipažino, kad pastarie-
siems produktams mitybos racione vietos beveik neatsiranda, esą brangu. Tyrime dalyva-
vusiųjų gyvenamoji vieta leidžia maistui naudoti ir ekologiškus produktus. Juos renkasi
arti pusės tiriamųjų.

4 lentelė
Atsakymų apie tiriamųjų šeimų mitybos įpročius pasiskirstymas

Teiginys Taip Ne
N % N %
Reguliariai kasdien valgome karštą mais- 21 75,0 3 10,7
tą
Dažnai vartojame šaltus užkandžius 11 39,2 9 32,1
Ne visada maitinamės reguliariai 6 21,4 13 46,4
Per daug vartojame riebalų 3 10,7 14 50,0
Per daug vartojame cukraus 7 25 10 35,7
Valgome daug vaisių, daržovių 17 60,7 6 21,4
Per daug valgome 6 21,4 11 39,2
Valgome ekologiškus produktus 12 42,8 5 17,8
Sveikam maistui stokojame pinigų 7 25 10 35,7

95
 Pasidomėta, ką respondentai norėtų keisti savo mitybos įpročiuose. Jie nurodė, kad
norėtų vartoti daugiau daržovių, vaisių. Tam pinigų nestokoja. Kiti rašė, kad norėtų iš-
braukti iš savo raciono saldumynus. Buvo norinčių vartoti daugiau skysčių. Dar kiti rašė:
esame patenkinti savo mityba. Beveik du trečdaliai tiriamųjų atsakydami į šį klausimą
argumentų nepateikė.
Norėta sužinoti, kas trukdo šeimoms sveikai maitintis (žr. 3 pav.). Gauta įvairiausių
atsakymų. Per trečdalį tiriamųjų nurodė, kad kalčiausia materialinė padėtis; trukdo lėšų
stygius; dirbame po 12–14 valandų per parą; greitas gyvenimo tempas. Ketvirtadalis ti-
riamųjų nurodė, matyt, su dideliu užimtumu susijusią laiko stoką. Kiek mažesnė dalis ti-
riamųjų pripažino valios stoką, kiti neslėpė: žalingi įpročiai; žinių stoka. Keli įvardijo su
savo asmeniu nesusijusias priežastis, pavyzdžiui, nesąžiningi maisto augintojai ir gamin-
tojai; prekeiviai, ieškantys pigiau nupirkti ir brangiau parduoti ir pan.

45
39,2
40
35
28,5
30
Procentai

25
20 17,8
14,2
15 10,7
10 7,1
5
0
Materialinė Laiko stoka Valios stoka Žalingi įpročiai Žinių stygius Kitos
padėtis priežastys
Priežastys

3 pav. Priežastys, trukdančios sveikai gyventi

Be to, aiškintasi, kaip dažnai tiriamieji lankosi pas gydytoją. Pusė jų teigė, jog
kasmet lankosi pas savo gydytoją. Jie eina tada, kai suserga, tuomet drauge su gydytoju
aptaria ligos priežastis ir kaip jas gydyti, kaip stiprinti imuninę sistemą. Kiti, nors ir apta-
ria su savo gydytojais rūpimus klausimus, tačiau apsilanko retai. Nors, kaip žinia, profi-
laktinis sveikatos patikrinimas yra būtinas, respondentai privalo rūpintis savo sveikata ir
kasmet turėtų patikrinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatą.
Į klausimą, ar pakankamai informacijos sveikatos saugojimo klausimais gauna iš
savo gydytojo, trečdalis respondentų atsakė, kad gauna pakankamai. Penktadalis tiriamų-
jų teigė, kad ne. Ketvirtadalis respondentų į šį klausimą neatsakė. 14,2 proc. tiriamųjų
teigė, kad jei patys neklausia, tai daktaras ir nesuteikia jokios informacijos ir svarsto gal
dėl to, kad neturi laiko diskutuoti. Šioje srityje, ko gero, ir pacientai, ir gydytojai turėtų
labiau bendradarbiauti.

Išvados
 Nors tyrime dalyvavę mokinių tėvai yra nedidelio miestelio gyventojai, kur gyven-
dami nesusiduria su didmiesčiams būdingomis problemomis (dideli atstumai, au-

96
 tomobilių kamščiai ir kt.), jie pripažįsta pasikeitusį gyvenimo tempą, įvardija laiko
stoką, turinčią įtakos laisvalaikio, leidžiamo su šeima, kokybei.
 Respondentams leidžiant laisvalaikį su šeima dominuoja aktyvūs laisvalaikio lei-
dimo būdai gamtinėje aplinkoje, kurie gali būti traktuojami kaip naudingi sveikatai.
 Dauguma respondentų žino sveikos mitybos nuostatas ir stengiasi sveikai maitinti
savo šeimos narius, tačiau dėl menkų materialinių išteklių, laiko stokos ar asmeni-
nių ydų kartais sveikai maitintis nepavyksta. Pastarąsias priežastis tiriamieji įvardi-
ja kaip labiausiai trukdančias jų sveikai gyvensenai.
 Šeimų ir gydytojų bendradarbiavimas kol kas nėra pakankamas. Manytina, kad abi
pusės turėtų galvoti apie naują kultūrą saugant ir stiprinant sveikatą.
 Gyvenimo būdas, net 50 proc. sudarantis žmogaus sveikatos, kaip nurodo PSO –
didžiulė erdvė respondentams veikti savo ir savo vaikų labui.

Literatūra

Adamkevičienė A., Dilienė R. (2000). Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa, aukime
sveiki ir stiprūs. Klaipėda, Klaipėdos universitetas.
European strategy for child and adolescent health and development. (2005).
EUR/05/5048378, World Health Organization,
Gudžinskienė V. (2007). Mokymasis sveikai gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai. Meto-
dinė priemonė. Vilnius, VPU leidykla.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Vilnius.
Proškuvienė R. (2006). Mityba. Judėjimas. Vilnius, VPU leidykla
Proškuvienė R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius, VPU leidykla.
Sveikatos stiprinimas mokykloje (2008). Metodinės rekomendacijos. Parengė A. Jociutė, A.
Krupskienė, D. Sabaliauskienė, N. Paulauskienė. Valstybinis aplinkos sveikatos centras.
Sveikos gyvensenos ugdymas mokykloje, tyrimo ataskaita (2007). Švietimo ir mokslo min-
isterija. Vilnius.

Summary

PARENTS’ OPINION REGARDING HEALTHY LIFESTYLE:

EXPERIENCE OF ONE PRIMARY SCHOOL

Rita Makarskaitė-Petkevičienė¹, Jurgita Pagrandytė²

¹ Lithuanian University of Educational Sciences, ²Birštonas Public Library

Children adopt lifestyle and habits from their parents. Pointing to the family as a mediator
between a child and society, R Poškuvienė (2006) and V. Gudžinskienė (2007) noticed that condi-
tions in the family are not always favourable for healthy development of a child. The reasons for it
are various and they lie in family, school as well as in society. Insufficient movement, television,
computers as well as polluted environment accompany life in the 21st century. This also results in
inappropriate development of some of children.

97
 This article aims to identify the role of school students’ parents developing the competence
of health protection of children. The attitude of parents of primary children towards certain issues
of healthy lifestyle in one small primary school in Lithuania is analysed.

It was established that the respondents expressed favourable attitude towards healthy lifestyle is-
sues (nutrition, physical activity, prevention of harmful habits, etc.). They tend to believe that for-
mation of healthy lifestyle habits in their families remains in the central issue. However, the re-
spondents point out the factors that impede healthy lifestyle: poor financial situation and lack of
time. On the other hand, parents allocate the majority of their time to children. One of the most
frequent forms of spending leisure time with children is being outside and activities in the nature.
Such leisure activities are favourable for health.
Key words: leisure activity, attitude of pupils’ parents, factors conditioning health, devel-
opment of healthy lifestyle.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SUSIDOMĖJIMO GAMTA

SKATINIMO GALIMYBĖS

Danutė Plytnykienė, Ramunė Vėželytė

Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“
El. paštas: ramunewe@yahoo.com

Įvadas

Gamta, jos gėrybės, grožis yra visos visatos turtas, priklausantis ne tik mums, bet ir
būsimoms kartoms, nepaisant to, kad mus skiria laiko sąlygos.
Pasak Griunevaldo B. (1993), ateities kartos, kurios dar neegzistuoja, taip pat
įtrauktos į mūsų pareigą saugoti gamtą. Tad dabar gyvenanti žmonija negali bet ko daryti
su gamta, nes ji neturi teisės bet kaip pasielgti su būsimųjų kartų laisve.
Gamtoje kiekvienas žmogus stebi, patiria ir įgyja žinojimą apie įvairius reiškinius.
Gamtos mokslas remiasi hipotezėmis, kurios kartais yra klaidingos ir palaipsniui
aiškinantis, samprotaujant, tyrinėjant užleidžia vietą teisingesnėms išvados ar
sprendimams.
A. Schopenhaueris (1995, p. 139) teigia, jog gamtos stebėjimas ir kiekvienas
intelekto pasireiškimas yra betarpiška įžvalga, akimirkos kūrinys, intuicija; išprotavimai
tarnauja tik tam, kad betarpišką intelektinį pažinimą galima būtų užfiksuoti abstrakčiomis
sąvokomis (padaryti jį aiškesnį), t. y. susikurti galimybę jį paaiškinti ir padėti tiksliau
suprasti, suvokti. Tam reikalingas intelekto aštrumas (įžvalgumas, minties skvarbumas),
dėl kurio suvokiami priežastiniai santykiai tarp netiesiogiai pažintinių objektų, juos
taikant gamtotyroje. Taigi priežasties ir padarinio pažinimas yra ne kas kita kaip išorinio
pasaulio pažinimas, kurio išankstinė sąlyga – stebėjimas. Tačiau tik tikslingai

98
atliekamuose stebėjimuose, tyrinėjimuose, eksperimentuose pažinimas eina nuo
priežasties prie padarinio, t. y. teisingu keliu, nes tam reikia turimą patirtį panaudoti,
kaupti, plėtoti ir lyginti su įgyta nauja patirtimi.
Vienas iš svarbiausių pažinimo būdų yra juslinis stebėjimas ir patyrimas, nes juo
galima perduoti žinojimui sprendinių harmoniją ir vienos minties vienybes. Anot
Schopenhauerio (1995, p. 244), gamtos dalys prisiderina viena prie kitos ir jose visose
pasireiškia vieninga valia.
R. Tagorė (1957) teigia, jog individui reikia būti arčiau vandens, žemės, dangaus ir
oro, su kuriais žmogus susietas ir tik jie jam padeda egzistuoti, nes, esant šiai sąlygai,
galima tapti visaverčiu visuomenės nariu.
Visas gamtos turinys, visi jos reiškiniai irgi yra absoliučiai būtini ir šitą kiekvienos
dalies, kiekvieno reiškinio, kiekvieno įvykio būtinumą galima kaskart įrodyti, nes visada
galima surasti priežastį, nuo kurios jis priklauso kaip padarinys, kadangi bet koks daiktas
gamtoje turi savo jėgas ir savybes, konkrečiai reaguojančias į konkretų poveikį ir
sudarančias tam tikrą jo charakterį.
Pastaraisiais metais gamtamokslinis ugdymas glaudžiai siejamas su technologijų
(IKT) panaudojimo galimybėmis ugdymo procese. Tačiau ikimokykliniame amžiuje
sąlytis su gamta turi būti tiesioginis, per empirinį pažinimą. Vaikas empiriniam pažinimui
teikia pirmenybę, o loginis (abstraktus) mąstymas atsiranda vėlesniam protinio brendimo
etape.
Vaikas nuo pat mažumės yra nenuilstantis tyrinėtojas ir atradėjas. Pažindamas ar-
timiausią aplinką, sėkmingai įvaldo kai kuriuos pasaulio pažinimo būdus, įgyja pirmąsias
žinias apie gamtoje vykstančius dėsningumus ir jų priežastinius ryšius.
Pedagogo siekiamybė – sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui pažinti gamtoje
vykstančius procesus. Gamtotyra, išvykomis, tyrinėjimais, bandymais, eksperimentais
atkreipiamas ugdytinių dėmesys į priežastinius ryšius, padedant įgyti ir įprasminti patirtį,
formuojant atsakingumą, vertybinį, dorovinį santykį (sąmoningumą, kūrybiškumą, prisi-
taikymą) su visu tuo, kas vaiką supa.
Maceina A. (1990) teigia, jog pedagoginis aktas čia yra ne tarpasmeninė sąveika,
bet sąveika tarp išsivysiančios vaiko prigimties ir objektyvios gamtos. Tad pedagogo
kompetencija, jo erudicija, supratingumas, entuziazmas, atvirumas naujovėms ir poky-
čiams link sisteminės kaitos ikimokykliniame ugdyme, sudaro galimybes ugdytiniui ten-
kinti pažinimo (suvokimo, žinojimo) galias ir puoselėti jo prigimtinius poreikius. Reikia
pripažinti, kad pažinimo procesas produktyvus vaikui tik tada, kai pats vaikas jame
aktyvus.
Straipsnio tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimo gamta
stoprinimo galimybes.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimas gamta

Vaiko gamtos pasaulio suvokimo vaizdas yra sinkretiškas, visuminis – tai ne atski-
rų faktų ar reiškinių rinkinys, o tarpusavyje įvairiais ryšiais susijusių reiškinių visuma
(Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Vilnius, 2004, p. 299). Ikimokyklinio

99
amžiaus ugdytiniai pasaulį pažįsta visais pojūčiais, veikdami praktiškai: jie stebi, įsiklau-
so, apčiupinėja, glosto, uodžia, ragauja. Pažinimo procese vaikui natūraliai kyla daug
klausimų: Kas tai? Kodėl? Kodėl taip, o ne kitaip? Ar tikrai taip? O jeigu būtų kitaip? Kas
atsitiktų, jeigu? ir taip toliau. Vaikas klausinėdamas aiškinasi, savaip sprendžia problemą,
sugalvoja keletą sprendimo būdų, modeliuoja, pritaiko savo žinojimą ir gebėjimą,
tyrinėdamas išbando, kad sužinotų ir įgytų naujos patirties. Vadinasi, pažindami pasaulį
vaikai ne tik atpažįsta, pavadina, tapatina, įsidėmi, bet ir kaupia patirtį, dalinasi ja, kelia
hipotezes, diskutuoja.
Šiame straipsnyje pateikiame vaikų susidomėjimo gamta stiprinimo galimybes
ugdymo(si) procese (žr.1 pav.). „Pažinimo medis“ šaknimis auginamas ir maitinamas
ugdytinių stebėjimais ir ekskursijomis gamtoje: pateikiant klausimus ir atsakymus,
dalijantis patirtimi, keliant ir sprendžiant, naudojant „minčių lietų”, modeliavimą,
tyrinėjimą, eksperimentavimą, veiklos planavimą, viktorinas, projektus. Tai demonstruoja
ikimokyklinio amžiaus vaiko susidomėjimą, norą pažinti, išsiaiškinti, būti aktyviam.
„Pažinimo medžio“ tvirtą kamieną sudaro tikslinga vaikų ugdymo(si) programos
dalis. Svarbiausios ir aktualiausios – savęs pažinimo, gimtojo krašto, socialinės aplinkos,
visatos (žemės, dangaus kūnų, laiko tėkmės) pažinimo dalys. Tai pedagogų sukurtas ir
sumanytas tikslingas vaikų susidomėjimo gamta skatinimo turinys. Programos turinys
remiasi laipsniškumo, nuoseklumo (nuo artimo prie tolimo), vientisumo, sąryšingumo
principu.

100
 M UZIK A
D AILE VAID YB A
M EN AI
K UNO
K ULTU RA

SVEIKATA D ARB INE

K OMU N IKA VIM AS VEIKLA

G IM TOJI
M ATE MAT IKA
K A LB A

ŽA IDIM AI

SA V ŽEME
GA S,
ES GIMT SOC I
MT DAN G
P AŽ OJO OS A LI NE
KRA S AUS
INIM P AŽ
ŠTO A PLI N KUNU
AS IN IM
PA Ž. K OS LAI KO
AS PA Ž.
PA Ž.

PAŽINI MO
MEDIS
KLAUSIMAI -
DALIJ IMASIS S TEB EJ IM AS
ATSAK YMAI
PATIRTIMI
„MINCIU LIETUS“

EKSKURSIJO S

EKSPERIMEN TAI

PROJEK TAI
SPR ENDIMAS

PLANAVIMAS
MODELIAVIMAS

VIK TORINOS
PROB LEMU

VEIK LOS
IM
INT , SAEJ
YR

1 pav. Vaikų susidomėjimo gamta ugdymo priemonė „Pažinimo medis“

„Pažinimo medžio“ šakų laja – tai pažintiniai integraciniai ryšiai su kita vaikų
veikla: bendravimas ir kalba, meninė raiška, sveikatos saugojimas ir puoselėjimas,
elementarių matematinių vaizdinių, darbinių gebėjimų ir įgūdžių formavimas.
Svarbiausioji ikimokyklinio ugdymo(si) sritis – žaidimas, tai vaiko gyvenimo būdas, jo
saviraiška ir kūryba.
„Pažinimo medis“ augs dėl vaikų susidomėjimu gamta, žaliuos, klėstės dėl
tikslingai integruotos pažintinės veiklos.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimo gamta ugdymas apima visuminį ug-
dymo(si) procesą. Pažinimo plėtimo galimybės atspindi vaiko savaiminės veiksenos, pe-
dagogo inspiruotos ir organizuotos veiklos sąryšingumą bei įvairumą.

101
Išvados

1. Vaiko gamtos pasaulio suvokimo vaizdas yra visuminis, sinkretiškas.

2. Pedagogo kompetencija sudaromos galimybės ugdytiniui tenkinti pažinimo
(suvokimo, žinojimo) galias ir puoselėti savo prigimtinius poreikius.
3. Paveikslas „Pažinimo medis“ atspindi ikimokyklinio amžiaus vaikų
susidomėjimą gamta, norą būti aktyviems.

Literatūra

Griunevaldas B. (1993). Ekologija, teisė, moralė. – Filosofija, sociologija, Nr. 3(12).

Maceina A. (1990). Pedagoginiai raštai. Kaunas, Šviesa.
Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas (2004). Vilnius, p. 299.
Schopenhauer A. (1995). Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. Vilnius, ALK, Pradai.
Taгор Р. (1957). Сочинения. Т. VIII. Москва, c. 351.

Summary

POSSIBILITIES OF IMPLEMENTATION OF PRE–SCHOOL CHILDREN’S

INVOLVEMENT IN NATURE

Danutė Plytnykienė, Ramunė Vėželytė

Vilnius Nursery-Kindergarten „Pasaka“

Nature, its goods and beauty is our common property. For every person Nature provides
possibilities to observe, experience and acquire knowledge about various phenomena. Natural sci-
ence bases upon hypotheses, reasoning, research, solutions and conclusions.
Sensual contemplation and experience are among the most important methods of recogni-
tion, as due to them the harmony of solutions and integration of thoughts can be transferred to
knowledge.
From the very young days every child is inexhaustible researcher and discoverer. By get-
ting acquainted with the immediate environment the child successfully masters certain ways of
recognition of the world, acquires initial information on consistency of natural phenomena and
their causative relations. Educator’s purpose consists in providing for the child the most favourable
conditions for recognition of processes going on in Nature.
The presented picture The Tree of Knowledge reflects the possibilities of boosting chil-
dren’s interest and involvement in Nature that can be implemented in the process of
(self)education.
Key words: Nature, recognition, knowledge, implementation possibilities, The Tree of
Knowledge.

102
 GEOGRAFINIAI RENGINIAI MOKYKLOJE, SKIRTI ŽEMĖS
DIENAI

Laima Railienė
Šiaulių universitetas. Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras. Šiauliai
El. paštas: laimarailienė@yahoo.com

Įvadas
Siekiant aktyvinti ugdymo(si) procesą, sudominti mokinius dėstomu dalyku mo-
kykloje, labai svarbu keisti ugdymo stilius, dalykų dėstymo metodiką, įvairinti mokinių
veiklą pamokoje ir nepamokinėje veikloje.
Pakitus ugdymo programoms bendrojo lavinimo mokyklose, ypač akcentuojama
ugdymo(si) kokybė. Nemažai dėmesio skiriama ne tik dalykinėms kompetencijoms įgyti,
bet labai akcentuojamas ir bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, komunikavimo,
pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, kultūrinės, socialinės pilietinės ir asmeninės
kompetencijos) įgijimas, mokinių gebėjimų ugdymas. Taip atiduodamas prioritetas gebė-
jimams, o ne žinioms. Mokinys turi tapti aktyviu pamokos ir nepamokinės veiklos daly-
viu. Taip jis aktyviai dalyvaus veikloje, kurioje bus apdorojama informacija ir formuoja-
mos žinios. Tokio pobūdžio gebėjimų mokiniai gali įgyti ne tik pamokose. Tinkamas pa-
pildomo moksleivių ugdymo organizavimas taip pat turi reikšmingos įtakos moksleivių
dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymui.
Knygoje ,,Papildomojo ugdymo formos“ (Dapkienė, 1998) teigiama, kad papildo-
mojo ugdymo organizavimas yra įdomi veikla po pamokų, atitraukianti moksleivius nuo
tuščio, beprasmio laiko leidimo, kartu ir nuo žalingų įpročių, nusikalstamumo. Tokia
veikla sudaro sąlygas realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį, ugdytis dalykines ir
bendrąsias žinias bei kompetencijas, taip pat kelia ir kultūrinę moksleivių savimonę.
Labai dažnai teigiama, kad tokią papildomą veiklą moksleiviai turėtų pasirinkti pa-
tys. Tačiau kyla klausimas – o jei jie visiškai nepanorės užsiimti tokia veikla? Peršasi iš-
vada, kad tokiai veiklai svarbu mokinius paskatinti ir nukreipti. Papildoma veikla moki-
niai gali užsiimti ne tik po pamokų. Įvairia veikla, kuri gali būti vardinama ir dalyvavimu
mokykloje organizuojamuose renginiuose, mokiniai užsiima ir specialiai tam skirtų pa-
mokų metu.
Straipsnio tikslas – atskleisti Kėdainių ,,Ryto“ vidurinėje mokykloje organizuo-
jamų renginių, skirtų Žemės dienai, privalumus, ugdant moksleivių dalykines ir bendrą-
sias kompetencijas, skatinant moksleivių domėjimąsi geografijos dalyku.

Geografinių renginių organizavimo kriterijai ir metodika

Kiekviena veikla reikalauja tam tikros struktūros, tinkamai parinktos metodikos.
Tokių sąlygų laikantis bus pasiektas norimas ir efektyvus rezultatas. Organizuojant daly-

103
kines šventes ar renginius, o juo labiau juos kartojant, svarbu išvengti monotoniškumo ir
pasikartojimo. Tokiuose renginiuose svarbu mokiniams suteikti teigiamų emocijų, pasi-
tenkinimo savo darbo rezultatais. Juk šventei ar renginiui reikėjo pasiruošti. Tokia veikla
turi būti prasminga ir suteikti šventiškumo jausmą.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Kėdainių ,,Ryto“ vidurinėje mokykloje atskirų ge-
ografinių renginių organizavimas per ilgesnį laiką tapo tradicija. Tokius renginius ar
šventes kiekvienais metais stengiamasi organizuoti kitaip, vis įtraukiant naujų elementų.
Kiti geografiniai renginiai gali būti vedami naujai. Patikę mokiniams, pateisinę savo efek-
tyvumą renginiai taip pat gali tapti tradiciniai.
Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis mokykloje organizuojama veikla, skirta
Žemės dienai, yra:
 kurioms klasėms skiriamas renginys, šventė;
 kurio amžiaus ar koncentro mokiniai dalyvaus renginyje;
 vyks per specialias pamokas ar po pamokų;
 dalyviai tik vienos mokyklos mokiniai ar renginyje dalyvaus ir kitų mokyklų at-
stovai;
 kuriam laikui planuojamas renginys (pamokai, kelioms pamokoms, dienai, savai-
tei ir kt.).

Labai svarbu tokiuose renginiuose leisti pasireikšti ne tik aktyviems mokiniams,

bet ir tiems, kurie yra mažiau aktyvūs ar net pasyvūs.
Per ilgesnį tokio pobūdžio renginių organizavimo laikotarpį pasitvirtino tam tikra
jų parengimo ir vedimo metodika ir reikalavimai. Svarbiausia iš jų:

 laiko ir vietos numatymas;

 renginio ar šventės vietos apipavidalinimas;
 tikslų ir uždavinių numatymas;
 renginio atributikos numatymas ir paruošimas;
 temos parinkimas ir scenarijaus paruošimas;
 dalyvių numatymas ir išankstinis jų parengimas numatytai veiklai (komandų su-
darymas);
 renginio vedėjų parinkimas ir paruošimas;
 paties renginio vedimas;
 šventės ar renginio užbaigimas;
 aptarimas, analizavimas ir koregavimas (jei tai tradicinis renginys).

Ugdomojo proceso efektyvinimas taikant nepamokinę veiklą

Kėdainių ,,Ryto“ vidurinėje mokykloje, kaip ir kitose šalies bendrojo lavinimo mo-
kyklose, jau tapo tradicija organizuoti įvairius renginius, skirtus Žemės dienai. Šiais ren-
giniais stengiamasi sudaryti sąlygas mokiniams pagilinti geografijos žinias, suteikti tei-

104
giamų emocijų. Mokiniai mokosi bendrauti, dirbti komandoje, ugdytis atsakomybę už
atliktą individualų darbą ir darbą komandoje.
Kiekvieno renginio sėkmė labai priklauso ne tik nuo parengimo, bet ir nuo visų da-
lyvių nusiteikimo tam renginiui. Visada lengviau paruošti šventę ar renginį, kai dirba mo-
kytojų ir mokinių komanda. Tokia praktika ir yra naudojama straipsnyje minimoje mo-
kykloje.
Žemės dienai paminėti gali būti organizuojamas vienas numatytas renginys. Gali
būti organizuojamas kelių renginių ciklas. Tada Žemės dienos paminėjimas neapsiriboja
tik konkrečia diena, bet yra išdėstomas per kelias dienas, savaitę ar net mėnesį. Kadangi
įvairių renginių, skirtų šiai šventei, jau nemažai, tai kiekvienais metais yra galimybė juos
keisti, taikyti įvairių amžiaus grupių mokiniams. Mokiniams visada įdomu, kai tokiuose
renginiuose dalyvauja jų tėvų ir mokytojų komandos.
Geografiniai renginiai, kurie yra ir gali būti vedami Žemės dienos proga, pateikti
schemoje (pav.1).

Geografinis „Klausimėlis“

Geografijos savaitė Konferencija

REN-
GINIAI
Debatai Projektų diena

Pramoginė šventė „Planeta – Žemė“

1 pav. Renginiai, skirti Žemės dienai mokykloje

Iš schemos matome, kad pagrindiniai renginiai, skirti Žemės dienai, yra gana įvai-
rūs. Jie gali būti susiję tarpusavyje arba kiekvienas renginys gali būti organizuojamas at-
skirai.
Vienas iš renginių – geografinių projektų rengimas. Mokykloje jie pristatomi per
projektų dieną. Kurdami projektą mokiniai mokosi bendradarbiauti, dirbti komandoje,
pritaiko teorines žinias praktikoje. Projektai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Per pro-
jektą yra sudaromos sąlygos visiems grupės nariams pareikšti savo nuomonę, pasiūlyti
projekto vykdymo būdus. Temos pasirinkimas turėtų būti laisvas, svarbu, kad mokiniai
rastų bendrą ir jiems visiems svarbią temą, mokytųsi kartu dirbti, jį parengtų ir pristatytų,
parinkę tam tikrą būdą ar formą. Projektų pristatymas gali būti labai įvairus – rašytinis,
žodinis, eksplikacinis, maketinis, panaudojant naujausias IKT technologijas (Railienė,
Lamanauskas, 2000).

105
 Parengtus projektus svarbu įvertinti. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra darbo ori-
ginalumas, išsamumas, estetiškumas, darbe panaudotų žinių praktinė išraiška, praktinė
reikšmė (Railienė,2006).
Mokykliniai debatai, kaip mokymo metodas, svarbūs tuo, kad moko suvokti, jog
nėra ir negali būti vienos nuomonės, moko argumentuotai ir logiškai mąstyti, aiškinti ir
pagrįsti savo nuomonę faktais, ugdo kritinį mąstymą ir savarankiškumą, skatina išklausyti
oponentą, gerbti priešingą nuomonę ir kt. Debatai gali būti viena iš veiklos formų, kai
siekiama sudominti geografijos dalyku. Jie leidžia moksleiviams parodyti geografijos da-
lyko žinias ir gebėjimus. Tai tokia pat komandinė mokinių veikla kaip ir projektai. Deba-
tai gali vykti ir specialių pamokų metu (Railienė, 2008).
Geografijos savaitė mokykloje – labiau struktūrizuotas renginys. Jos svarbiausi
tikslai – praplėsti moksleivių geografines žinias, skatinti jų aktyvumą, savarankiškumą,
siekti, kad įgytos žinios apie gamtą, socialinę aplinką, jos tyrimą, išsaugojimo perspekty-
vas taptų neatskiriama moksleivių veiklos dalimi. Geografijos savaitė, kaip ir kiti geogra-
finiai renginiai mokykloje, yra ne tik moksleivių geografinių žinių patikrinimas, bet ir
akiračio plėtimas, teigiamų emocijų suteikimas. Žinoma, jei visą laiką butų dirbama pagal
tą patį scenarijų, tai po kiek laiko geografijos savaitė taptų neįdomus renginys. Svarbu
keisti veiklos būdus. Moksleiviams visada būna įdomiau, jei jie patys tampa ne tik akty-
viais geografijos savaitės dalyviais, bet ir rengėjais. Mokiniai tokiam renginiui dažnai pa-
teikia įdomių idėjų ir sumanymų (Railienė, 1994, 2008).
Jau daug metų balandžio mėnesį Kėdainių ,,Ryto“ vidurinėje mokykloje organizuo-
jama respublikinė moksleivių ir mokytojų konferencija ,,Gamta ir mes“. Joje savo prane-
šimus skaito šalies mokyklų moksleiviai bei mokytojai, neformaliojo ugdymo specialis-
tai. Moksleivių pranešimai remiasi atliktų tyrimų ir projektinių darbų medžiaga, mokyto-
jai dalinasi savo darbo patirtimi, rengiant moksleivius tiriamiesiems darbams. Konferen-
cijoje dalyvauja įvairaus amžiaus moksleiviai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jie patei-
kia tokių tyrimų, kuriais suaugusieji net nepasidomi, medžiagos.
Vienas iš naujausių renginių, vedamų mokykloje, – geografinis ,,Klausimėlis“.
Mokiniai užduoda geografinius klausimus mokiniams, mokytojams, kitiems mokyklos
darbuotojams. Atsakymai būna labai įvairūs, teisingi, neteisingi, su tam tikru humoro at-
spalviu. Paskui gauti atsakymai tam tikra forma pateikiami mokyklos bendruomenei.
Jau tradiciniu tampantis renginys mokykloje – rajoninė šventė šeštokams ,,Planeta
– Žemė“. Tai labiau pramoginio pobūdžio šventė šeštos klasės mokiniams, kurie tik tais
metais pradeda mokytis geografijos. Per šventę mokiniai atlieka praktines užduotis, dirba
komandose, žaidžia geografinius žaidimus. Tokiu renginiu norima ne tik lavinti mokinių
įgūdžius, įtvirtinti geografijos žinias, bet ir suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų.

Apibendrinimas
Daug metų Kėdainių ,,Ryto“ vidurinėje mokykloje organizuojamos šventės ir ren-
giniai, skirti Žemės dienai, parodė, kad tai padeda ne tik mobilizuoti visą mokyklos ben-
druomenę, bet ir paįvairina ugdomąjį procesą.

106
 Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visi renginiai turi būti gerai suplanuoti laiko ir tu-
rimų išteklių atžvilgiu. Jei renginiai vyksta vieną dieną ar savaitę, tai jų mažiau. Jei tam
skiriamas visas mėnuo, tada renginių įvairovė didesnė. Kai kurie renginiai, kaip, pvz.,
konferencija, geografijos savaitė, projektų diena, šeštokų šventė ,,Planeta – Žemė“ jau yra
tapę tradiciniais renginiais.
Visi tokio pobūdžio renginiai turi nemažą vertę. Jie ne tik ugdo moksleivių dalyki-
nes, bet ir bendrąsias kompetencijas.

Literatūra

Dapkienė S. (1998). Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai.

Railienė L. (1994). Geografijos savaitė mokykloje. Vilnius.
Railienė L., Lamanauskas V. (2000). Projektinis gamtamokslinis moksleivių ugdymas. –
Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: respublikinės mokslinės praktinės konfe-
rencijos rinkinys. Šiauliai, p. 41–50.
Railienė L. (2006). Projekto metodas – vienas efektyviausių veiksnių, ugdant moksleivių
aktyvumą mokymo procese. VII respublikinės moksleivių ir mokytojų konferencijos ,,Gamta ir
Mes“ pranešimų straipsniai ir tezės. Kėdainiai, p. 25–26.
Geografijos savaitė kaip galimybė efektyvinti moksleivių geografijos mokymą. – Gamta-
mokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Šiauliai, p. 29–33.
Railienė L. (2008). Gamtamokslinis moksleivių ugdymas, naudojant debatų metodą –.
Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: respublikinės mokslinės praktinės konfe-
rencijos rinkinys. Šiauliai, p. 107–110.

Summary

EARTH DAY GEOGRAPHICAL EVENTS AT SCHOOL

Laima Railienė
University of Siauliai, Lithuania

After the change of the teaching programmes in secondary schools a special emphasis is
laido n educational quality. Attention is paid not only to the subject competencies acquirement.
Common competences are even more emphasized. Thus abilities are prior to knowledge. Students
are able to get such abilities not only in the lessons. Appropriate students‘ extra activities organiza-
tion influences subjective and common competencies development.
The article deals with the festivals and events of the Earth Day, organized in „Rytas“ sec-
ondary school. The description and presentation methods of such activities are introduced.
Keywords: subjective and common competencies, educational effectiveness, educating
strategies and styles.

107
 TRUMPA MOKINIŲ KŪRYBINIŲ IR TIRIAMŲJŲ DARBŲ
KONKURSO „MANO ŽVILGSNIS Į SUPANTĮ PASAULĮ“
VEIKLOS 1999−2012 m. APŽVALGA

Irena Stankevičienė, Julija Baniukevič

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
El. paštas: irena.stankeviciene@lmitkc.lt, julija.baniukevic@lmitkc.lt

Laimutė Salickaitė-Bunikienė
Drūkšių ekologinio ugdymo mokykla
El. paštas: laimute@deum.info

Įvadas

2002 m., apžvelgdami neformaliojo gamtamokslinio ugdymo įtaką mokinių chemi-

jos mokslinių darbų konkursų raidai, turiniui ir pasiekimams, rašėme (L. Salickaitė-
Bunikienė ir kt, 2002), kad pirmieji mokinių chemijos mokslinių tiriamųjų darbų konkur-
sai įvyko 1984 m. ir 1986 m. Jie tuo metu buvo vadinami respublikinėmis jaunųjų chemi-
kų konferencijomis. Nuo 1988 m. iki 1996 m. respublikinės jaunųjų chemikų konferenci-
jos vyko kas dvejus metus. Dalyvių skaičius šiose konferencijose labai varijavo, tačiau
niekada nebuvo didelis. Pati didžiausia (25 pranešimai) konferencija įvyko 1994 m. Au-
gant dalyvių skaičiui tapo aišku, kad konferencijos darbą reikia organizuoti keliose sekci-
jose. Tokie Lietuvos mokinių mokslinės techninės kūrybos konkursai vyko kasmet
(1996 m. ir 1997 m.). 1998 m. buvo organizuojami nacionaliniai jaunųjų mokslininkų
konkursai, kuriuose darbas vyko pagrindinėse dviejose sekcijose: Eksperimentinės chemi-
jos ir Cheminių aplinkosaugos aspektų. Bėgant metams darbų temos darėsi vis įvairesnės.
Iki 2001 m. (imtinai) visus mokinių pateiktus konkursams darbus galima suskirstyti į de-
šimt pagrindinių krypčių: oro užterštumo, ežerų, upių, tvenkinių, šulinių, dirvožemio,
maisto produktų tyrimai, atliekų perdirbimo ir tvarkymo technologijos, chemija gyvojoje
gamtoje, chemija buityje, keramikoje ir kiti darbai.
Mokinius tiriamajai veiklai skatino atsivėrusios naujos galimybės, nes nuo 1997
metų Lietuvos mokyklų mokiniai pradėjo dalyvauti Europos Sąjungos jaunųjų moksli-
ninkų konkurse. Šie konkursai, į kuriuos suvažiuoja patys kūrybiškiausi ir talentingiausi
mokiniai iš įvairių Europos šalių, buvo ir yra tarsi savotiškos kūrybinės dirbtuvės, naujų
pažinčių, idėjų, diskusijų ir racionalių, veiksmingų mokslo problemų sprendimo būdų pa-
ieškų laikas.
Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, šie konkursai tapo Europos Sąjun-
gos jaunųjų mokslininkų nacionalinio etapo konkursais. Jų pagrindiniai tikslai – skatinti
jaunimą kurti, padėti atskleisti prigimtines galias, stebėti jų raišką, skleisti gamtos, tech-
nikos, humanitarinių ir socialinių mokslų žinias, formuoti mokslinio mąstymo ir tiriamojo
darbo įgūdžius, atrinkti geriausius darbus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkur-
108
sui. Dažniausiai mokinių pasirenkamos darbų temos yra iš biomedicinos, chemijos, tech-
nologijų, informatikos, fizikos, astronomijos, biologijos mokslų sričių. Taip pat būna ne-
mažai darbų iš ekologijos, visuomenės sveikatos, aplinkotyros, inžinerijos, etnologijos ir
kt. mokslų šakų. Pastebima tendencija: tokių renginių dalyviai, įgiję daugiau naujų žinių
ir pasitikėjimo savimi, tolimesnėms studijoms renkasi gamtos mokslus ir ryžtasi eiti ne-
lengvu, bet įdomiu ir prasmingu mokslininko kūrėjo keliu, Kiti įgyja inžinieriaus, mediko
ar kitą jų suprastą ir asmeninę savastį atitinkančią specialybę.

Konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ idėjos gimimas, raida ir rezulta-

tai.
Maždaug apie 1998 metus mes pradėjome galvoti, kad reikėtų dar vieno konkurso,
kuris būtų skirtas žemesniųjų klasių mokinių darbams. Prasmingas ir ankstyvas kūrybinis
darbas ugdo vaizduotę, gebėjimus, savo talentų pažinimą, brandina pasitikėjimo savimi
daigus. Dalyvavimas darbų pristatymų renginiuose dar labiau plečia akiratį, padeda išryš-
kėti polinkiui į vieną ar kitą mokslo ir pažinimo sritį. O kartu tai būtų ir įžanga rimtam
ruošimuisi ateityje dalyvauti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų nacionalinio etapo
konkurse. Be to, kur kas plačiau ir giliau galėtų išsiplėsti šiame konkurse dalyvaujančių
mokyklų geografija, dalyvių skaičius.
Žodis „konkursas“ (lot. concursus) tarptautinių žodžių žodyne (red. Ch. Lem-
chenas, 1969) apibūdinamas kaip reiškiantis suėjimą, suplaukimą, susirėmimą, lenktynia-
vimą, varžybas, kurių tikslas − išskirti geriausius dalyvius iš visų, kurie dalyvauja vieno-
kiame ar kitokiame šią sąvoką apibūdinčiame procese. Tai griežtas ir labai sausas apibū-
dinimas. Ilgai galvojome, ar jis taikytinas tiems jauniausiems moksliukams. Juk jų darbai
− tarsi maži, dailūs langeliai, atsiveriantys į begalinį mokslo ir pažinimo pasaulį. Turbūt
neapsirikome, kai naująjį konkursą apibendrintai ir netgi simboliškai pavadinome žvilgs-
niu – visas jo pavadinimas yra „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Ir, kaip matysite vė-
liau, pastaraisiais metais šis jauniesiems moksliukams skirtas konkursas per 14 metų išau-
go į visų klasių, t. y. įvairaus amžiaus mokinių atliktų darbų konkursą.
1999 metais įvyko pirmasis, daug jaudulio ir susirūpinimo sukėlęs konkursas. Rū-
pėjo, ar patiks mokiniams ir jų mokytojams mūsų suformuluoti konkurso tikslai (suprasti
supančio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, suvokti žmogų kaip gamtos dalelę, formuoti
mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžius, gebėti naudotis pagrindiniais mokslinio tyrimo
metodais, išmokti susirasti informaciją, ją kaupti, apdoroti ir perteikti kitiems), ar pavyks
sutelkti juos kūrybiniam darbui ir dalyvavimui pačiame konkurse. Pavyko (1 pav.).

109
 90
85
80

70
68
63
60 60
54
50 50 50 Mokslinių – tiriamųjų darbų sk.
47
44
40 41 41 Dalyvių sk.
38
35
32 33 32 32
30 29 30
27 28 27
22 24
20
16 18 16 16
10

0
1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014

1 pav. Konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ raida per 14 metų laikotarpį

Nors konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ kreivė yra ryškiai pulsuojanti, bet
viltingai ir tvirtai kyla į viršų. Jau pačioje pradžioje kurdami konkurso nuostatas numatė-
me, kad jame galėtų dalyvauti 1–12 klasių mokiniai. Tai irgi vėliau pasiteisino. Mokiniai
konkursui galėjo pateikti įvairius gamtos tyrimus, stebėjimų duomenis, praktinius darbus,
susijusius su medžiagomis ir jų kitimais, aprašymus, pačių pagamintas vaizdines priemo-
nes, sukurtus prietaisus ir kt. Atliekamo tiriamojo darbo autoriais galėjo ir gali būti 1 ar 2
mokiniai. Konkursui pateikiama medžiaga turėjo būti tinkamai apipavidalinta, parengta
pristatyti stende.
Dabar jau įdomu prisiminti, kokius darbus ir kokiomis temomis pristatė mokiniai
pirmaisiais konkurso gyvavimo metais. Pavyzdžiui, 2000 m. Vilniaus Naugarduko vidu-
rinės mokyklos penktokai Vika Karpova ir Dima Kumpanas patys pagamino įvairiausių
klijų, kurie savo tvirtumu tikrai nenusileido pirktiniams. O Lietuvos mokinių informavi-
mo ir techninės kūrybos centro mokinys Lukas Baranauskas pagamino cheminį „termo-
metrą“ iš kamparo. Jis pasinaudojo kamparo tirpalo savybe atšalus sudaryti labai gražius
kristaliukus, kurie panašūs į mažytes plunksneles. Kuo lauke būna šalčiau, tuo plunksne-
lių susidaro daugiau. Įdomiai mokiniai pavasarį vertino savo kiemo mokyklos ar darželio
aplinką. „Kiek šiukšlių slepiasi po sniegu!“ − stebėjosi jie. Todėl Vilniaus Žirmūnų mo-
kyklos mokiniai nutarė savo jėgomis sutvarkyti mokyklos aplinką. Gintarė Garunkštytė
su savo klasės drauge visa tai aprašė. Jos ištyrė šiukšles, nustatė, kokių pasitaiko daugiau-
sia. Visas jas surūšiavo ir pasvėrė. Pasiremdamos savo duomenimis parodė, kad mokyk-
los aplinka labiausiai buvo užteršta popieriukais nuo saldainių, kramtomosios gumos, le-
dų, pakeliais nuo sulčių, kitomis pakuotėmis, popieriaus skiautėmis ir nuorūkomis. Kitos
šiukšlės buvo stiklas, plastmasė, metalas, skudurai. Jų nuomone, visa tai surūšiavus ir
perdirbus galima pagaminti daug naudingų daiktų. Mokiniai, apsilankę Širvintų atliekų
perdirbimo įmonėje, pamatė, kaip perdirbimo procesas vyksta realiai. Visi konkurso da-
lyviai buvo labai patenkinti konkursu ir galimybe pasidalyti savo stebėjimais, patirtimi,
idėjomis.

110
 2001 m. buvo daug su chemija ir ekologija susijusių darbų. Pvz., Lietuvos mokinių
informavimo ir techninės kūrybos centro chemijos būrelio narys Gintas Zajančkovskis ir
Giedrius Perevičius kelis mėnesius Vilniuje matavo kritulių rūgštingumą. Pasirodo, pu-
čiant vėjui nuo Gariūnų (vakarų vėjų kryptis), ant Vilniaus lyja arba krinta snaigės, rūgš-
tesnės už pomidorų sultis. Tai atsitinka dėl didelio kiekio automobilių ir Elektrėnų šilu-
minės elektrinės išmetamų dujų, kurios, ištirpusios lietuje, pavirsta rūgštimis. Mokiniai
aiškino, kad šios rūgštys labai kenkia ne tik žmogui, augalijai, bet ardo metalą ir betoną.
Du to paties būrelio mokiniai Aurimas Mažylis ir Vytautas Micka tyrinėjo įvairių bulvių
krakmolingumą. Jie manė, kad jų tyrimas ypač naudingas šeimininkėms, kad jos žinotų,
kokios veislės bulves reikia pirkti didžkukuliams, o kokios labiau tinka virti vakarienei.
Kiti jaunieji chemikai norėjo įrodyti, kad ne viskas sveika, kas vaikus vilioja ryš-
kiomis spalvomis. Jie tyrinėjo įvairių rūšių limonadą, saldainius, kramtomąją gumą. Pasi-
rodo, kad daugelis jų tinka audiniams dažyti ir geriau tų produktų nei valgyti, nei gerti.
Net sunku patikėti, kiek daug gali nuveikti mokiniai, įgyvendindami savo idėjas.
Pvz., tyrinėdami gyvenamąją aplinką jie, padedami mokytojų, įtraukia į darbą netgi dalį
mokyklos bendruomenės (Vilniaus Žirmūnų vidurinės mokyklos projektas „Išvalykime
pasaulį“ ir Vilniaus r. Marijampolio vidurinės mokyklos darbas „Vandens lašelis“). Tai
išsamūs, platūs darbai, atlikti daugelio mokinių pastangomis. Tokioms temoms gvildenti
reikalingos vietos gyventojų apklausos, statistiniai tyrimai ir pačių jauniausiųjų mokinių
rašiniai nagrinėjama tema.
Darbuose buvo pažvelgta į kasdienę mūsų aplinką – tai fotografija, įvairių firmų,
mineralinio vandens sudėtis, automobilių išmetami teršalai, populiariausių baliklių povei-
kis audiniams ir kt. Teorinio pobūdžio temos – Vilnelės tyrimai, cheminis „laikrodis“ ir
„termometras“. Mokiniai patys sukonstravo, patobulino kai kuriuos prietaisus, kad galėtų
tirti buitines elektronines ir neelektronines medžiagas, metalų aktyvumą.
2001 m. nugalėtojomis tapo Birutė Masaitytė ir Aliona Šlyčkova iš Simono Dau-
kanto vidurinės mokyklos su darbu „Augalų fitoncidinių savybių tyrimas“ (vadovė moky-
toja Rita Makarskaitė), tyrusios kvapiųjų augalų fitoncidų įtaką pipirnės sėklų dygimui,
Rasa Urbonavičiūtė, Neringa Ališauskaitė ir Jurgita Janonytė iš Gabijos gimnazijos su
darbu „Kokybinė analizė ir jos svarba gyvenime“ (vad. Mokytoja Rožė Beinorienė), ieš-
kojusios įvairių metalų jonų mokyklos valgyklos maiste, ir Agnė Zalanskaitė su darbu
„Skirtingų kristalų augimo greičiai“ iš RMTKR (vad. Rima Bareikaitė ir Irena Stankevi-
čienė), fotografavusi ir matavusi po mikroskopu augančius įvairių druskų kristalus.
Galima būtų kalbėti apie kiekvienus konkurso metus. Mokiniai sugeba nustebinti
idėjų originalumu, pastabumu, užsidegimu ir motyvacija dirbti. Tiriamasis darbas ir daly-
vavimas konkurse jiems yra smagus ir naudingas laisvalaikio leidimo būdas, suteikiantis
papildomų žinių ir naudingos patirties.

111
 2 pav. Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos 4 kl. mokinių darbas „Dažomosios medžia-
gos saldumynuose ir vaisvandeniuose“ temos aktualumu nenusileidžia ir vyresnių konkurso daly-
vių darbams. Ketvirtokų darbas ir jų pagaminta vaizdinė priemonė pelnė specialų simpatijų prizą
Pastaraisiais metais ypač išsiplėtė konkurso dalyvių geografija. Per 14 konkurso
gyvavimo metų mokiniai buvo atvykę iš Alytaus, Jurbarko, Kauno miesto, Kauno rajono,
Lazdijų, Panevėžio, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono, Šilalės, Varėnos rajono, Vilniaus,
Vilniaus rajono, Kretingos, Telšių, Vilkaviškio, Joniškėlio, Kėdainių, Pasvalio, Raseinių,
Elektrėnų, Širvintų. Atsirado sudėtingesnių temų ir daug įvairių žinių, eksperimentų, tyri-
nėjimo, kūrybiškumo reikalaujančių darbų. Pvz., net patys jauniausieji konkurso dalyviai
stebėjo savo ir draugų mitybos įpročius, domėjosi senelio rūsio fauna ir skrynios turiniu,
aplinkos vabzdžiais ir net fenologiniais reiškiniais. Šeštų–aštuntų klasių mokiniai tyrė
medžio bioenergetinę įtaką žmogui, domėjosi bestuburių pasaulio įvairove, fiziniu ben-
draamžių aktyvumu, triukšmo lygiu mokykloje. Vyriausieji tyrė vandens bakterijas ir fla-
vonoidų antibakterines savybes, sintetino elektrai laidžius polimerus, kūrė ekologiškus
augalinius dažiklius.
Norisi pasidžiaugti gausiu 2012 m. laureatų būriu, apimančiu visus mokyklinio
amžiaus tarpsnius, pasidžiaugti mokinių įgyvendintomis arba tęstinį pobūdį turinčiomis
idėjomis ir darbais. Tai Varėnos r. Matuizų vidurinės mokyklos mokytojos Svetlanos Va-
ranauskienės mokiniai: Kamilė Keršytė ir Evelina Graževičiūtė (2 kl., darbas „Ekolo-
giškos beržo dovanos“), Silvija Keršytė (6 kl.) ir Vidmantas Varanauskas (7 kl.), dar-
bas „Vandens meškučiai, arba samanų paršiukai“; Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos
mokytojos Vandutės Šlionskienės mokinės: Rasa Masiliūnaitė ir Barbora Groblytė (2
kl., darbas „Česnako, citrinos ir svogūno poveikis maisto šviežumui“); Lazdijų darželio
mokyklos „Kregždutė“ mokytojos Rasos Bareikienės mokinė Liucija Eidukaitytė (3 kl.,
„Senelio Jono bulvių rūsio fauna“); Širvintų pradinės mokyklos mokytojos Rūtos Tama-
šauskaitės mokinys Džiugas Tamašauskas (4 kl., darbai „Amalasyra – augalas, kuris
auga ant kitų medžių“ ir „Kodėl išnyko dinozaurai?“); Lietuvos mokinių informavimo ir

112
techninės kūrybos centro meninių technologijų būrelio narys Kęstutis Žiemys (4 kl., dar-
bas „Iš senelio skrynios“, vad. Teresa Zajančkovskaja); Lietuvos mokinių informavimo ir
techninės kūrybos centro aplinkotyros būrelio narys Gediminas Žiemys (5 kl., darbas
„Gamtiniai dažikliai“, vad. Irena Stankevičienė, Rima Skrabienė); Lietuvos mokinių in-
formavimo ir techninės kūrybos centro aplinkotyros būrelio narė Saulė Skrabaitė (4 kl.,
darbas „Gamtiniai dažikliai“ (vad. Irena Stankevičienė, Rima Skrabienė); Kauno jezuitų
gimnazijos mokytojos Rigondos Skorulskienės mokiniai: Paulius Advilonis (6 kl., dar-
bas „Kieto (miltelių) ir skysto pavidalo skalbikių ir dėmių valiklių efektyvumas skalbiant
rašalo dėmes“) ir Vytenis Petrauskas (6 kl, darbas „Taškelių įtaka ekrano raiška“).
Vyresniųjų grupėje yra Šakių r. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytojos Lili-
jos Ūsienės mokiniai Milda Dvilaitytė ir Giedrė Staskevičiūtė (8 kl., darbas „Triukšmo
lygio mokykloje tyrimas“); Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytojos Zitos Gu-
dauskienės mokinys Modestas Gudauskas (8 kl., darbas „Veiksniai, turintys įtaką de-
guonies kiekiui žmogaus organizme“); Vilkaviškio r. Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės
mokyklos mokytojos Janinos Vasaitienės mokiniai Diana Želvytė, Greta Ivaščenkaitė
(8 kl., darbas „Vištyčio miestelio oro ir vandens užteršimo įvertinimas naudojant bioindi-
katorius – kerpes ir vandens mikroorganizmus“); Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos
mokytojos Danutos Mureikienės mokinės Ana Krupovič, Karina Miskevič (9 kl., dar-
bas „Šalčininkų miesto vandens telkinių stebėjimas ir vertinimas“);
Mišrioje ir pačių vyriausiųjų grupėje yra Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinės
mokyklos mokytojų Svetlanos Griško, Galinos Vincukevičienės mokinių Gretos Vincu-
kevičiūtės (10 kl.), Michailo Griško (8 kl.), darbas „Invazinių augalų (Uosialapio klevo)
ekstraktų sukeliamo poveikio Nitellopsis Obtusa ląstelėse tyrimas“; Vilkaviškio r. Pilviš-
kių „Santakos“ gimnazijos mokytojos Daivos Paškauskienė mokinių Lauryno Mocke-
liūno ir Ritos Šiaučiukėnaitės (10 kl.) darbas „Detergentų įtaka vikių ir kviečių vysty-
muisi“; Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio
narių Natalijos Stepurko (12 kl), Algirdo Žiemio (9 kl.) darbas „Antibakterinės šelako
plėvelės gaminimas ir jos savybių tyrimas“ (vad. Julija Baniukevič); Lazdijų Motiejaus
Gustaičio gimnazijos mokytojos Astos Eidukaitienės mokinių Aistės Eidukaitytės, Luko
Gambicko (11 kl.) darbas „Plaukų dažymas augaliniais pigmentais“; Lietuvos mokinių
informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio narės Lanedos Burbulytės
(12 kl.) „Flavanoidų sąveikos su metalo jonais ir antioksidacinių savybių tyrimas“ (vad.
Julija Baniukevič).
Paskatinamieji diplomai ir prizai buvo įteikti dar 13 mokinių iš įvairių Lietuvos
mokyklų.
Konkursas buvo pastebėtas įvairių firmų ir bendrovių (pvz., UAB „ThermoFis-
herScientific“, UAB „Bioeksma“, UAB „Lokmis“ ir UAB „Kremblis“). Rėmėjų dėka
konkurso laureatai buvo apdovanoti ne tik Centro diplomais, bet ir dovanomis. Kol moki-
niai komisijos nariams pristatė savo darbus, mokytojai ir tiriamųjų darbų vadovai dalyva-
vo jiems surengtame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Tiriamųjų darbų sėkmės aspek-
tai“. Jiems savo įspūdžius papasakojo 2011 metų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų
konkurso nugalėtojas Povilas Kavaliauskas.

113
 Konkursas vyksta Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre. In-
formacija apie konkurso laiką kiekvienų metų spalio mėn. paskelbiama tinklalapyje
www.lmitkc.lt. Dalyvio paraišką ir darbo santrauką (apimtis – ne daugiau kaip pusė pus-
lapio) reikalaujama atsiųsti iki konkurso likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui šiuo adre-
su: Žirmūnų g. 1B, LT09101, Vilnius arba elektroniniu paštu: chemija@lmitkc.lt. Po to
kiekvienas autorius yra pakviečiamas asmeniškai.
Apibendrinimas
Konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ sėkminga 14 metų veikla ir rezultatai
akivaizdžiai parodo, kad jis užima svarbią vietą mokinių gamtamoksliniame ugdyme, mo-
tyvuoja mokinius užsiimti moksline tiriamąja, projektine veikla, padeda plėsti savo žinias,
taikyti turimus ir naujai įgyjamus gebėjimus ir įgūdžius. Be to, tai puiki galimybė pasitar-
ti su vertinimo komisijos nariais, įvairių mokslo sričių ir technologijų specialistais, kaip
toliau ir geriau vystyti pasirinktą tyrimų temą, pamatyti jos perspektyvas ir tinkamai pasi-
ruošti aukštesnės pakopos gamtamokslinio ugdymo konkursams.
Mes pastebėjome, kad konkurso dalyviams ypač svarbi tarpusavio komunikacija.
Mokiniai bendraudami tarpusavyje ir stebėdami vieni kitų darbus, girdėdami, kaip kiti
atsakinėja į vertinimo komisijos narių klausimus, mokosi dar tinkamiau pristatyti savo
darbus, semiasi idėjų.
Per 14 konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ gyvavimo metų žymiai išsiplė-
tė dalyvių geografija. Mokiniai jau buvo atvykę iš Alytaus, Jurbarko, Kauno miesto,
Kauno rajono, Lazdijų, Panevėžio, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono, Šilalės, Varėnos ra-
jono, Vilniaus, Vilniaus rajono, Kretingos, Telšių, Vilkaviškio, Joniškėlio, Kėdainių, Pa-
svalio, Raseinių, Elektrėnų, Širvintų. Tai rodo konkurso reikalingumą ir būtinybę jo veik-
lą tęsti ir pagal galimybes plėsti kaip efektyvią moksleivių gamtamokslinio ugdymo for-
mą.

Literatūra
Salickaitė-Bunikienė L., Stankevičienė I. (2002). Neformalaus gamtamokslinio ugdymo
įtaka moksleivių chemijos mokslinių darbų konkursų raidai, turiniui ir rezultatams. – Gamtamoks-
linis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (konferencijos pranešimų medžiaga). Vilnius, 194–
200 p.
Tarptautinių žodžių žodynas. Red. Ch. Lemchenas (1969). Vilnius, 411 p.
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro svetainė: http://www.lmitkc.lt/
(žiūrėta 2012.03.15)

114
 Summary
SYNOPSIS OF SCHOOLCHILDREN SCIENTIFIC AND CREATIVE RESEARCH
WORKS CONTEST „My view at the world around me” WITHIN 1999−2012
YEARS PERIOD

Irena Stankevičienė, Julija Baniukevič

Lithuanian Youth Information and Technical Creativity Centre, Vilnius

Laimutė Salickaitė-Bunikienė
Drukshiai Ecological Education School, Vilnius

This article shows the importance of young researchers’ preparation to scientific contests
in biology, chemistry, physics and other fields. It is discussed and shown how research works con-
test „My view at the world around me” in fourteen years period (1999−2012) influenced the
schoolchildren development successfully. It plays the important role in Natural Science Education,
helps to motivate students to pursue scientific and exploratory project work. The participation in
this contest teaches students to think creatively, to find out crazy ideas and apply existing, newly
acquired abilities and skills to make this ideas become real research work. Furthermore, it is an
opportunity to consult and discuss your obtained results with jury members, experts of different
fields of science and technology, which helps to develop and improve selected research topic. This
contest is the first step on the way to the participation in the higher level of natural science educa-
tion competitions between young scientists.
It was observed that important element in the contest is communication between partici-
pants. Students communicate to each others, watch others research works, hear the answers to jury
questions and learn to present their work, ideas more properly and precisely.
Within fourteen years of the contest existing period this competition expanded the geogra-
phy of tenderers significantly and became popular among Lithuanian schools from Alytus,
Jurbarkas, Kaunas, Lazdijai, Panevezys, Šiauliai, Šilalė, Varėna, Vilnius, Kretinga, Vilkaviškis,
Joniškis, Telšiai, Pasvalys, Raseiniai, Elektrėnai, Širvintos etc. This is the best evidence that this
contest must be continued because it is a good and effective form to teach natural sciences at
schools and important for scientific students education.
Keywords: schoolchildren, creative research works contest, natural sciences, biology,
chemistry, physics.

115
 PRAKTINĖS VEIKLOS PARADOKSAI – DAR VIENA VAIKŲ
PAŽINTINIO UGDYMO GALIMYBĖ

Danguolė Savičienė
Visagino „Verdenės“ gimnazija
El. paštas: danguole@tts.lt

Įvadas

Šio meto mokykloje norint vaikus sudominti mokomąja medžiaga ir pasiekti tai, ko
reikalauja bendrosios mokymo programos, mokytojui privalu ieškoti tokių mokymo
metodų ir būdų, kurie atneštų laukiamų rezultatų. Ieškoti naujų darbo su mokiniais formų
skatina ir Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimo medžiaga. Remiantis Nacionalinių mo-
kinių pasiekimų tyrimo išvadomis (Vilnius, 2006 m.), galima teigti, kad mokiniai teorines
žinias menkai sugeba taikyti praktikoje. Kaip spręsti šią problemą? Vienas iš proble-
mos sprendimo kelių ugdant pažintinius mokinių gebėjimus – praktinė veikla ugdymo
proces. Einat šiuo keliu mokytojui būtina dirbti netradiciškai, įtraukti mokinius į mokymo
procesą taip, kad jie net patys nesusivoktų, kad yra mokomi, kad iš jų ko nors tikimasi;
tiesiog galima veikti kartu, atliekant tyrimą ir laukti jo rezultatų... O kartu stebėti, fiksuo-
ti, analizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti.
Savo darbe taikau ne vieną praktinio mokymo metodą, mokydama vaikus pasaulio
pažinimo, bet noriu pristatyti, kaip sekėsi atlikti bandymą „Kopūstinio baltuko vysty-
masis“ iškeliant hipotezę. Noriu pastebėti, kad atliekant praktinius tyrimus reikalingas
didelis mokytojo pasiruošimas būsimai veiklai, nes įvykiai gali klostytis nenumatyta lin-
kme.
Veiklos patirtis
Mokydamiesi pasaulio pažinimo mokiniai daug sužino apie gyvūnų gyvenimą.
Mokantis temą „Vabzdžių vystymasis“ trečioje klasėje nagrinėjama vadovėlyje nubraižy-
ta schema, kaip vystosi kopūstinis baltukas. Įdomu mokiniams klausytis mokytojos pasa-
kojimų, bet daug įdomiau patiems praktiškai veikti ir įsitikinti, kad vadovėlis sako tiesą.
Šiuo atveju vaikams galima pasiūlyti patiems pamatyti, suprasti, kaip kopūstinis baltukas
sugeba taip permainingai elgtis – iš vikšrelio pavirsti nejudančia lėliuke ir tik paskui –
drugiu. „Mokytoja mums pasiūlė atlikti bandymą: iš kopūstinio baltuko lervų išauginti
suaugėlius drugelius. Mes sutikome, nes patiems atlikti įvairius bandymus yra visuomet
smagu, galima pasijusti mokslininkais“, – taip savo apsisprendimą atlikti bandymą patvir-
tino viena iš klasės mokinių.
Bandymo tikslas – iš kopūstinio baltuko vikšrų išauginti suaugėlius (drugius).
Iškeliama hipotezė: kopūstinio baltuko vikšrai, stropiai maitinami kopūsto lapais,
pavirs lėliukėmis, o lėliukės sėkmingai pavirs į suaugusį drugį – kopūstinį baltuką.

116
 Bandymo priemonės: kopūstinio baltuko vikšreliai (trys vienetai), indelis su smė-
liu vikšrams auginti, kopūstas vikšreliams maitinti, drugelių auginimo indas (suaugėliams
laikyti), rudojo cukraus sirupas drugiams maitinti.
Bandymo laikotarpis: rugsėjo mėnuo (3–4 savaitės)
Bandymo eiga. Kartu su mokiniais aptarėme, kaip darysime bandymą, kokių rei-
kės priemonių, kokių galime sulaukti rezultatų. Interneto svetainėse ir vadovėlyje domė-
jomės kopūstinio baltuko gyvenimo būdu, mityba. Pasiruošėme bandymo stebėjimo la-
pus, kad galėtume nuosekliai fiksuoti bandymo eigą, pokyčius. Viena mokinė su mama
savo sodyboje prigaudė kopūstinio baltuko vikšrų (žr. 1 nuotrauką) ir atnešė į klasę rugsė-
jo 5 dieną.

1 nuotrauka. Kopūstinio baltuko vikšrai

Kiti mokiniai atnešė smėlio. Į specialių indelį įdėjome smėlio, suvilgėme jį vande-
niu, įdėjome keletą kopūsto lapų ir įleidome vikšrelius (žr. 2 nuotrauką).

117
 2 nuotrauka. Indelis, kuriame buvo apgyvendinti vikšrai

Vikšreliai godžiai ėdė kopūstų lapus ke-

letą dienų. Storėjo. Buvome labai patenkinti,
kad bandymas vyksta pagal planą. Mokiniai
pokyčius fiksavo „Stebėjimo lape“. Atrodytų,
kad bandymas klostėsi pagal numatytą hipote-
zę. Bet gyvenimas pilnas staigmenų! Rugsėjo 9
d. mokinė „Stebėjimo lape“ parašė: „Vienas
vikšras prilipo prie indelio stiklo ir pradėjo leis-
ti geltonas išskyras, turbūt ruošė lėliukę. Taip
pasielgė ir kiti du mūsų stebimi vikšreliai. Ne-
trukus, po kelių dienų, tos geltonos išskyros
pradėjo judėti! Ir tai buvo maži geltoni vikšre-
liai!“ (žr. 3 nuotrauką).

3 nuotrauka. Mūsų laukė staigmena – netikėtas posūkis bandymo eigoje

„Kas tai galėtų būti?“ – spėliojo vaikai, „Juk vikšrai – tai drugio vaikai, o vaikai
vaikų turėti negali, nes dar nesubrendę...“ Neramiai laukėme, kas bus toliau. Rugsėjo 17
diena: mokinys „Stebėjimo lape“ parašė: „Kopūstinio baltuko vikšrai subliūško ir tapo

118
panašūs į išnaras, o geltonieji vikšreliai pavirto į geltonus kokonus – lėliukes“. Rugsėjo
19 dieną iš tų lėliukų pasirodė mažytės muselės (žr. 4 nuotrauką).

4 nuotrauka. Bandymo rezultatas – išauginti ama-

riniai vyčiai. Kopūstinio baltuko parazitai

Mokiniams teko paaiškinti, kad tos mu-

selės – tai amariniai vyčiai, didžiausi kopūsti-
nukų „priešai“ – parazitai. Amarinius vyčius

keletą dienų laikėme drugių augimo inde

(žr. 5 nuotrauką) ir maitinome rudojo cuk-
raus sirupu.
O rugsėjo 21 dieną, pasielgėme taip,
kaip ir užfiksavo „Stebėjimo lape“ viena
mokinė: „Amarinius vyčius paleidome į
laisvę, nes lauke dar šilta.“
Bandymo rezultatai: iškelta kartu su
mokiniais bandymo hipotezė nepasitvirtino
– išauginome ne kopūstinį baltuką, o jo pa-
razitus – amarinius vyčius.
Bandymo išvados
 atlikdami bandymą mokiniai įtvirti-
no žinias apie vabzdžių vystymąsi
 teorines žinias pritaikė praktikoje 5 nuotrauka. Drugių auginimo indas.
 sužinojo naujų dalykų apie vabzdžių Vaikai ruošia cukraus sirupą
gyvenimą
 tarpusavyje bendravo ir bendradarbiavo
Pabrėžtinas faktas, kad praktinės-tiriamosios veiklos nauda yra labai didelė.
Mokinių pažintinis smalsumas tik auga: jie susidomi tokiais dalykais, apie kuriuos be
praktinės veiklos net nesusimąstytų. Tai rodo vaikų mintys iš apklausos, atliktos po ban-
dymo atlikimo: „Patiko dirbti, stebėti.“ „Patiko maitinti, rūpintis vikšreliais.“ „Patiko
gaudyti pabėgusius vikšrelius po klasę.“ „Patiko laukti ir galvoti, kaip bus toliau... ar pa-
vyks bandymas.“ „Taip susidomėjau, kad namuose auginau juodą, pūkuotą vikšrelį ir jis
pavirto lėliuke!“ „Norėčiau sužinoti, ar amariniai vyčiai turi savo priešų.“
Praktinės veiklos paradoksai – dar viena vaikų pažintinio ugdymo galimybė, kuri
vaikams pateikia daugiau klausimų negu atsakymų, priverčia vaikus mąstyti, ieškoti atsa-
kymų, daryti išvadas.

119
Literatūra

Švietimo plėtotės centras. Pradinio ugdymo bendroji programa (2009). Vilnius.

www.nacionaliniaityrimai.lt

Summary

„PRACTICAL ACTIVITY PARADOXES – ANOTHER ONE CHILDREN

COGNITIVE EDUCATION POSSIBILITY”

Danguolė Savičienė
Visaginas „Verdenė“ gymnasium

In modern age school in order to interest children in teaching material and achieve goals of
the general education program, the teacher must find the right methods and techniques which bring
the wanted results.
Finding the new forms of the work with the students is also promoted by the results of Na-
tional student research material.
Based on the conclusions of National student research (Vilnius, 2006), it can be stated that
students are not so good at applying theoretical knowledge in practice. How to solve this prob-
lem? One of the possible ways in addressing this problem is – practical activity in educational
process. Going this way it’s necessary for the teacher to work with nontraditional methods, to in-
clude students in the educational process in a way that they cannot even feel like they are being
taught, that results are expected, that they can just work together, do the investigation and make
the conclusions… And while in the process – observe, analyze and communicate.
This article presents the experience on how was the experiment „The growth of the but-
terfly” by bringing hypothesis conducted. It is noticed, that while conducting practical activities
it is required for the teacher to be very well prepared, because in practice there are often possibility
for the events to develop in unforeseen direction.
Key words: teaching , practical activity, science education.

120
 ASMENINIO INTERNETINIO PUSLAPIO NAUDOJIMAS
APLINKOS PAŽINIMO UGDYMO PROCESE

Dainius Statkevičius
VšĮ Kauno „Vyturio“ katalikiškoji vidurinė mokykla
El. paštas: dainstat@gmail.com

Įvadas

Plečiantis informacinių technologijų galimybėms, virtualioje erdvėje nuolat kuria-

mos tiek socialinės internetinės, tiek komercinio pobūdžio, tiek edukacinės paskirties sve-
tainės. Mokyklose įprasta tapo naudotis www.emokykla.lt portalu, mokiniai dažnai naudo-
jasi www.google.lt, www.wikipedia.org portalais. Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado
daug besidominčių egzotiniais gyvūnais, kurie susibūrė forume www.egzotika.info. Buvo
įvertinta, kad dauguma forumo dalyvių – 14–26 metų amžiaus jaunimas. Dažnai forume
dalinamasi ne asmenine patirtimi, bet informacija iš kitų šaltinių, kuri ne visuomet pasi-
rodo teisinga. Vakarų Europoje daugelis egzotikos mėgėjų yra įkūrę savo asmeninius in-
ternetinius puslapius, kur dalinasi asmenine praktine patirtimi. Pavyzdžiui,
www.schlangenland.de. Todėl atsirado poreikis sukurti edukacinės paskirties internetinį
puslapį, kuriame stengiamsi pateikti kiek galima daugiau asmeninės praktinės informaci-
jos.

Dėstymas
Asmeninis internetinis puslapis http://www.zoo-dainius.lt sukurtas 2010 metų spa-
lio mėnesį. Puslapį padėjo sukurti VDU informatikos lektorė Vida Statkevičienė. Interne-
tinio puslapio tikslas – pristatyti asmeninę gyvūnų kolekciją, skatinti visuomenę domėtis
egzotiniais gyvūnais, jų laikymo sąlygomis; plėsti besidominčių egzotiniais gyvūnais būrį
Lietuvoje. Interne-
tinis puslapis yra
ne komercinės, o
edukacinės paskir-
ties. Gyvatės, vieni
paslaptingiausių
gyvūnų Žemėje,
nuo senų laikų
žmonėms kėlė ne-
žinomybę. O tai
skatina tokius gy-
vūnus sudievinti ir
laikyti šventais arba 1 pav. Internetinio puslapio titulinis pavyzdys

121
tiesiog pasmerkti ir naikinti.
Aprašant auginamas gyvačių rūšis, stengiamasi atkreipti dėmesį ir į religinius as-
pektus. Gyvatę ir žaltį baltai laikė gyvybės ir jos atsinaujinimo simboliais. Manyta, kad
gyvatės arba žalčiai rūpinasi gyvo žmogaus gerove ir apsaugo mirusiuosius pomirtiniame
gyvenime. Kai Buda meditavo, jį užklupo lietus. Didžiulė kobra uždengė jį savo gobtuvu.
Todėl budizme kobra simbolizuoja išminčių. Nigerijoje karališkasis pitonas (Python re-
gius) simbolizuoja žemę ir žemės turtus, todėl ligšiol yra garbinamas. Tuo tarpu katali-
kiškoje visuomenėje dažnai gyvatė siejama su piktosiomis dvasiomis, skatinant jas
naikinti. Todėl stengiamasi skatinti kritinį tokio požiūrio vertinimą, kaip prieštaraujantį
žmogiškumo, dvasingumo vertybėms. Taip galima skatinti visuomenę pažinti religijų is-
toriją, ją supantį pasaulį ir evoliuciją.
2010 metų lap-
kričio mėnesį asmeni-
niame internetiniame
puslapyje įdiegta pa-
pildoma nuoroda –
„Mano mokinių au-
gintiniai“. Čia moki-
niai gali nurodyti savo
auginamų gyvūnų
duomenis ir pristatyti
savo augintinius. Taip
pradėtas tęstinis pro-
2 pav. Nuorodos „Mokinių augintiniai“ pavyzdys
jektas, pristatantis
mokinių auginamus
gyvūnus. Auginamų gyvūnų aprašymas pateikiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Taip mo-
kiniai skatinami gilinti lietuvių ir anglų kalbos žinias. Pateikdami augintinių aprašymus
mokiniai privalo
apibūdinti pateik-
tos rūšies (arba
veislės) natūralias
gyvenimo sąly-
gas, paplitimą,
mitybą (veislės
apibūdinimą, iš-
vedimo tikslą).
Paskui pateikia-
mos aprašomo
gyvūno laikymo
3 pav. Mokinio pateiktas augintinio aprašymas namuose sąlygos.
Tai skatina moki-
nius domėtis savo auginamais gyvūnais, jų natūraliomis gyvenimo sąlygomis, paplitimu.

122
Projektas plečia ir gilina mokinių istorijos, geografijos žinias. Mokiniai gali naudoti tik
savo pačių darytas gyvūnų nuotraukas, aprašymas pateikiamas visiškai sumaketuotas,
laisvai pasirenkant foną, raidžių dydį ir šriftą. Mokiniai skatinami gilinti savo žinias ir
gebėjimus informacinių technologijų srityje, ugdomas jų kūrybiškumas.
Prieš pateikiant mokinių parengtus augintinių aprašymus internetiniame puslapyje,
pasilikta teisė puslapio autoriui tik ištaisyti pastebėtas gramatines klaidas. Niekada nekei-
čiamas aprašymo stilius, fonas, nuotraukų išdėstymas ir pan. Taip pat palikta teisė nepub-
likuoti blogai parengtų aprašymų su prastos kokybės, ne pačių fotografuotomis nuotrau-
komis. Nepublikuojami ir aprašymai, kurie skatina smurtą prieš gyvūnus, netinkamą jų
priežiūrą, retų ir pavojingų rūšių auginimą namuose.
Internetinis puslapis yra nuolat atnaujinamas, todėl jo turinys nuolat keičiasi.

Apibendrinimas

Šis tęstinis projektas populiarus tarp mokinių. Mokiniai gali pritaikyti savo įgytas
žinias ir gebėjimus biologijos, informacinių technologijų, lietuvių k., anglų k., geografijos
ir kitiems dalykams. Taip pat mokiniai plačiau susidomėjo egzotiniais gyvūnais, atsirado
auginančių gyvates, driežus, vorus, o 8 klasės mokiniai sukūrė mokomąjį filmą „Gyva-
tės“. Internetinis puslapis populiarus, peržiūrimas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valsty-
bėse (Lenkija, Švedija, Vokietija, Slovakija, Čekija, Islandija, Šri Lanka). Kai kurių Lie-
tuvos mokyklų mokytojai ir mokiniai naudojasi šiame puslapyje pateikta informacija,
ruošdamiesi pamokoms, rengdami referatus ir pan. Planuojama plėsti šio puslapio gali-
mybes – pristatyti filmuotą medžiagą, asmeninius pasiekimus.

Summary

THE USE OF PERSONAL WEBSITE IN THE PROCESS OF ENVIRONMENTAL

KNOWLEDGE TEACHING

Dainius Statkevicius
Kaunas Vyturys Catholic Secondary school

The personal website http://www.zoo–dainius.lt was created in October in 2010. The aim of
this website is to represent personal animals collection, to encourage society to get knowledge
about exotic animals and conditions keeping them as pets; and to widen the number of Lithuanian
people interested in exotic animals. In November of 2010 the new link „ My students' pets“ was
added to this website. Here the students can describe and represent their pets. In this way students
are encouraged to get more knowledge on their pets' natural life conditions and population. Desc-
riptions are in Lithuanian and English. Descriptions of bad quality, with photos made not by them-
selves, and those that provoke violence against animals, also inappropriate keeping conditions and
keeping of rare or dangerous species at home, are not published. It must be highlighted that this
continuous project is very popular among students. This website is watched not only in Lithuania,
but also in Poland, Sweden, Germany, Slovakia, Czech Republic, Iceland, Sri Lanka also. Students
can adapt their knowledge and abilities in Biology, Information technology, Lithuanian, English,

123
Geography and other subjects. Students got interested in exotic animals, some of them now keep
snakes, lizards, and spiders as pets. The students of 8th grade made an educational film „Snakes“.
Key words: personal website, students pets, descriptions, knowledge, abilities.

FIZIKOS DALYKO TURINIO POKYČIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO

GALIMYBĖS ATNAUJINTŲ VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ
PROGRAMŲ KONTEKSTE

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras
El. paštas: fk@fm.su.lt, loretar@gmail.com

Įvadas

2011 m. vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministras patvirtino atnaujintas vidurinio

ugdymo bendrąsias programas (VUBP). Programos buvo atnaujinamos pasitelkiant mo-
kytojus praktikus, mokslininkus ir turinio ekspertus. Vyko viešieji svarstymai su dalykų
mokytojų, tėvų ir vaikų asociacijų, aukštųjų mokyklų atstovais (Jakimovas, 2011 m.).
Spaudos konferencijoje „Atnaujintos vidurinio udymo programos – modernaus švietimo
erdvės“ pristatydamas programas, ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė: „Judame
nuo nuolatinio „kalimo“ kultūros mąstančios, pilietiškos asmenybės ugdymo link. Mo-
kantis pagal atnaujintas programas, mums rūpi matyti ugdymo individualizavimą ir dife-
rencijavimą bei pažangos ir pasiekimų vertinimą, kuris yra vienintelė aiški paskata jau-
niems žmonėms mokytis“. Ministras taip pat kalbėjo apie akivaizdžią būtinybę keistis:
„Apie tai byloja tarptautinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys mūsų pasiekimus arba,
drįsčiau sakyti, visišką pažangos nebuvimą. Mums itin svarbūs visuomenės lūkesčiai, ma-
tyti išsilavinusį, savo tautos tapatumą suvokiantį, gebantį kurti, pilietišką žmogų. Todėl
turime suteikti kompetencijų, kurios ugdymo procese padėtų mokyti ir tobulėti“ (Židžiū-
nienė, 2011).
Pagrindinis atnaujinto vidurinio ugdymo siekis – mokinys, pasirengęs tolesniam
mokymuisi, profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. VUBP orientuotos į ugdymo
kokybę: ugdymo turinys atitinka besikeičiančius visuomenės poreikius; išlaikoma dermė
tarp ugdymo pakopų; ugdymo turinys prieinamas ir efektyvus visoje šalies švietimo sis-
temoje; ugdymo turinio kaita nuosekli (Jakimovas A., 2011 m.). Kas ir kaip keitėsi vidu-
rinio ugdymo programose:
 Patikslintos pasiekimų formuluotės, kad padėtų išvengti perteklinių žinių.
 Programos papildytos naujomis aktualiomis žiniomis ir atsisakyta aktualumo ne-
tekusių žinių.

124
  VUBP turinio apimtys suderintos su atnaujintomis Pagrindinio ugdymo progra-
momis.
 Atsisakyta atskirų išsilavinimo standartų (tapo programų sudėtine dalimi).
 BP papildytos vertinimo lentelėmis, kuriose aprašyti 3 pasiekimų lygmenys.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys aptardamas baigiamas rengti pako-
reguotas vidurinio ugdymo programas vylėsi, kad šis programų koregavimas padės iš-
spręsti ir įsisenėjusią korepetitoriavimo problemą (Bacys, 2010). Korepetitoriavimas turi
gilias tradicijas ir formavosi nuo pat švietimo sistemos atsiradimo. Kad ši problema aktu-
ali ir šiandien, įrodo ir 2010–2011 m. šio straipsnio autorių atliktas tyrimas, kuriame da-
lyvavo 436 Šiaulių universiteto jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ Lietuvos bendrojo
lavinimo vidurinių mokyklų /gimnazijų XI-XII klasių mokiniai. Paaiškėjo, kad net
266/61% apklaustųjų korepetitoriaus paslaugos neabejotinai reikalingos. Iš 140/32,1%
abejojančių nemaža dalis taip pat rinksis papildomą rengimąsi egzaminams. Tik 30/6,9%
mokinių pakanka mokykloje suteikiamų žinių. Tai rodo, kad žinios ir gebėjimai, sutei-
kiami mokykloje, nėra tokie, kad mokinį visiškai parengtų atsakingam žingsniui – žinių
įvertinimui brandos egzaminuose, todėl vis daugiau mokinių renkasi papildomą mokymą
ir ruošimą egzaminams.
Pastaraisiais metais sparčiai keičiasi ir gamtos mokslai kaip mokslo sritis, ir gamtos
mokslų vaidmuo bendrojo ugdymo turinyje. Dėl šios priežasties, koreguojant vidurinio
ugdymo bendrąsias programas, buvo ieškoma sprendimų, kaip gamtos mokslų vidurinio
ugdymo bendrąsias programas būtų galima pritaikyti prie pasikeitusių gyvenimo poreikių.
Labiausiai pakito gamtos mokslų bendrųjų programų išdėstymo forma, mažiau – dalykinė
tematika (Informacija apie vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektus, 2010).
Kaip pakito fizikos ugdymo programos, kokiomis temomis pasipildė jų turinys,
kokie galimi naujo turinio realizavimo būdai, ir norima apžvelgti šiame straipsnyje.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti fizikos dalyko turinio pokyčius ir jų realizavimo

galimybes atnaujintų vidurinio ugdymo bendrųjų programų kontekste.
Tyrimo metodologija

 Fizikos dalyko turinio pokyčių analizei naudotos 2011 metų atnaujintos vidurinio
ugdymo fizikos bendrosios programos ir kiti švietimo dokumentai.
 Atlikta egzistuojančių mokomųjų internetinių šaltinių apie nanotechnologijas
analizė, išversta, išanalizuota ir susisteminta mokomoji medžiaga, tinkama atnaujintam
fizikos mokomajam turiniui.
 Atnaujintų vidurinio ugdymo bendrųjų programų kontekste sukurta elektroninė
informacinė mokomoji priemonė „Fulerenai“, kaip fizikos vadovėlius papildanti moko-
moji medžiaga.

125
Tyrimo rezultatai
Tematikos požiūriu fizikos vidurinio ugdymo bendroji programa pakito santykinai
nedaug. Koreguojant vidurinio ugdymo bendrąsias programas, švietimo ir mokslo vice-
ministras Vaidas Bacys akcentavo, kad „privalome labai rimtai permąstyti turinio apimtis,
apsispręsti, ko galėtume atsisakyti. Turinio apimtis mažintume, siekdami esminio pokyčio
pamokoje, galimybės analizuoti giliau. Kad nereikėtų prabėgti paviršiumi. Kai apimtys
didelės, laiko nebelieka nei diskusijai, nei kitokiam mokymo metodui. Jeigu turinio apim-
tys bus mažesnės, mokytojas turės laiko gilintis ir aiškintis tai, ko mokinys nesuprato, ir
tai jau bus viena iš permainos sėkmių. Mažindami turinio apimtis, mažinsime mokymosi
krūvius“ (Bacys, 2010).
Mažinant Gamtamokslinio pagrindinio ugdymo programos apimtį, buvo atsisakyta
dalies sudėtingesnių fizikos temų, pvz.: elektros srovės tekėjimo terpėse dėsningumų
(nagrinėjamas tik praktinis pritaikymas), elektromagnetinės indukcijos reiškinio dėsnin-
gumų (su šiuo reiškiniu tik susipažįstama), fotoefekto dėsnių ir kt., nagrinėjimo, todėl
atitinkamai pakoreguotos fizikos vidurinio ugdymo programos. Išlaikant pagrindinio ug-
dymo programos tęstinumą, fizikos vidurinio ugdymo bendroji programa orientuota į
gamtamokslinės kompetencijos plėtotę ir bendrųjų pažinimo, mokymosi mokytis, komu-
nikavimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymą. Taip pat aprašyta, kaip plėtojami prakti-
niai, problemų sprendimo, mokymosi mokytis, gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai
ir pateiktos jų vertinimo gairės.
Atnaujintoje fizikos vidurinio ugdymo bendrojoje programoje nebelieka rekomen-
duojamų laboratorinių darbų sąrašo. Laboratorinių darbų bei savarankiškų tyrimų atliki-
mas įtrauktas į pasiekimus (pvz., Gebėjimai: Atlikti srovės skirtingose terpėse tyrimus.
Eksperimentiškai nustatyti šaltinio elektrovarą ir vidinę varžą. Eksperimentiškai nustatyti
laisvojo kritimo pagreitį). Pasirinkusiems bendrąjį fizikos kursą mokiniams siūloma atlik-
ti ne mažiau kaip 4–6 darbus, iš kurių bent du turėtų būti atliekami savarankiškai kaip
tyrimai. Pasirinkusiems išplėstinį fizikos kursą – 6–10 eksperimentinių darbų, iš kurių
bent keturis mokiniai turėtų atlikti savarankiškai kaip tyrimus. Keletą darbų rekomenduo-
jama atlikti kompiuteriu (pavyzdžiui, naudojantis kompiuterinėmis mokomosiomis pro-
gramomis (KMP) „Interactive physics”, „Crocodile Physics”, „Crocodile Technology”,
„Niutonas” ar kitomis). Kiti tyrimai galėtų būti pagal galimybes atliekami aiškinantis te-
mą. Svarbiausia programoje iškeliama idėja – procesų mokykloje kaita: perėjimas nuo
formulių mokymosi ir treniravimo jas taikyti į giluminį reiškinių ir dėsnių supratimą, ge-
bėjimą jas taikyti naujose, nestandartinėse situacijose, spręsti problemas, ugdyti kūrybiš-
kumą, pereiti nuo praktinių darbų atlikimo pagal detalų darbo aprašymą savarankiško ty-
rimų planavimo ir atlikimo.
Fizikos dalyko turinio aspektu atsisakyta pasenusių technologijų nagrinėjimo, pa-
vyzdžiui, kineskopo veikimo. Juos pakeičia naujųjų technologijų, pavyzdžiui, skystųjų
kristalų televizoriaus veikimo principo nagrinėjimas ir pan. Įtraukta viena iš sparčiausiai
pasaulyje besiplečiančių mokslo sričių – nanotechnologijos, atnaujinta informacija apie
ryšio technologijas, energijos šaltinius, šviesą spinduliuojančius įrenginius ir kt. Toks ži-

126
nių atnaujinimas leis priartinti vidurinį ugdymą prie šiandienos reikalavimų ir pagerinti
mokinių mokymosi motyvaciją.
Didesnio masto žinių atnaujinimas visada kelia didelių iššūkių mokyklai. Pasikei-
tus ugdymo turiniui, natūraliai kyla klausimas, iš kur mokytojams ir mokiniams gauti
naują mokymo medžiagą. Reikia atnaujinti vadovėlius, kitas mokymo priemones ir padėti
mokytojams išmokti su naujomis žiniomis dirbti. Todėl atskirų mokomųjų dalykų žinių
atnaujinimo procesas bus vykdomas pamažu (ypač jei dar nėra tinkamų vadovėlių), už-
truks keletą metų (Gudynas, 2010).
Šiuo metu mokyklose naudojami P. Pečiuliauskienės ir A. Rimeikos vadovėliai yra
naudotini ir toliau. Trūkstamą, naujai įtrauktą medžiagą mokytojai ir mokiniai gali rasti
internete (informacinių gebėjimų ugdymas – svarbi programos dalis). Integruojant IKT į
ugdymo procesą siekiama dvejopo tikslo: veiksmingiau, orientuojantis į ugdytinį, įgy-
vendinti ugdymo uždavinius ir atliepti visuomenės ir nuolatinio mokymosi poreikius, plė-
toti IKT kompetenciją (Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo pro-
cese galimybės, 2005). Interneto atsiradimas ir išpopuliarėjimas paspartino informacijos
sklaidą šimtus kartų. Vis didėjančios elektroninės bibliotekos, enciklopedijos, mokomo-
sios priemonės leidžia moksleiviams, studentams, mokytojams, dėstytojams greičiau ir
efektyviau mokytis, tobulėti. Radę mus dominančią temą, galime ne tik perskaityti teoriją,
bet kartu peržiūrėti ir nuotraukas, vaizdinę medžiagą, net apžiūrėti trimačius objektų mo-
delius, virtualiai dalyvauti mokslininkų iš viso pasaulio paskaitose.
Tačiau internetas – tik iš pirmo žvilgsnio paprastas naujos medžiagos gavimo bū-
das. Pavyzdžiui, atnaujintose bendrosiose programose prie mokinių pasiekimų iš makro-
sistemų fizikos nurodoma, kad mokiniai gebės apibūdinti nanotechnologijas; pateikti na-
notechnologijų taikymo pavyzdžių (Vidurinio ugdymo bendrosios programos, 2011).
Apie nanotechnologijas pasidomėjus internete, (įvedus į paieškos sistemą www.google.lt
žodį „nanotechnologija“) gauta apie 272 000 rezultatų lietuvių kalba ir (įvedus žodį „na-
notechnology“) apie 26 200 000 rezultatų anglų kalba. Susiorientuoti mokytojui ir tuo
labiau mokiniui šioje informacijos gausoje tikrai nemažas iššūkis. Tuo labiau, kad tam
nėra papildomai skirta laiko, ir naują vadovėliuose nesančią medžiagą reikia išmokti to-
kiu pačiu tempu.
Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė viena iš sparčiausiai besiplečiančių taiko-
mojo mokslo ir technologijų šakų, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis–
nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) ir jų pritaiky-
mą technologijose (http://lt.wikipedia.org/wiki/Nanotechnologija). Jos pagrindinės kon-
cepcijos vystėsi per ilgą laiką nuo 1981 metų. Šis mokslas ir vis tobulėjanti technologija
atvėrė plačias galimybes kurti naujas medžiagas, prietaisus, kurių anksčiau niekas net ne-
galėjo įsivaizduoti. Deja, nedaugelis žino, kad būtent fulerenų atradimas 1985 m. davė
pradžią nanotechnologijoms, atvėrė ne tik šią naują mokslo šaką, bet ir stipriai paveikė
fizikos, chemijos, daugelį kitų mokslo sričių (ACS to Honor Discovery of Fullerenes. Azo
Nanotechnology, http://www.azonano.com/news.asp?newsID=19861). Fulerenų
atradimas buvo toks svarbus, kad 1996 m. buvo įvertintas Nobelio premija.

127
 Nors nanotechnologijos mokslinių tyrimų plėtra prasidėjo palyginti seniai, į ben-
drojo ugdymo programas šis klausimas įtrauktas tik dabar. Kokia apimtimi ir kiek giliai
nagrinėti nanotechnologijas, sprendžia pats mokytojas. Todėl, rengiant būsimuosius fizi-
kos ir informatikos mokytojus Šiaulių universitete, siekiama, kad mokytojas būtų pasi-
rengęs dirbti nuolat kintančioje mokymo(si) aplinkoje, gebėtų realizuoti naujausius didak-
tikos principus. Studentai per įvairius mokomuosius dalykus skatinami būti ne pasyviais
stebėtojais, o aktyviais ugdymo proceso dalyviais, mokymo(si) procese naudoti informa-
cines komunikacines technologijas, nes tai gerina jų profesinę kompetenciją. Jie kuria
patrauklias, nesudėtingas naudoti kompiuterines fizikos mokomąsias priemones, interne-
tines mokomąsias svetaines, modeliuoja fizikinius reiškinius, kompiuterizuoja realius la-
boratorinius darbus, atlieka įvairias individualias užduotis ir kt.
Atliepiant į svarbiausius fizikos dalyko turinio pokyčius pakoreguotose viduriniojo
ugdymo bendrosiose programose ir siekiant bent iš dalies apibendrinti ir susisteminti in-
formacijos apie nanotechnologijas gausą, ŠU Gamtos mokslų fakulteto studentams buvo
suformuluota užduotis – sukurti elektroninę informacinę mokymo(si) priemonę apie spar-
čiai visame pasaulyje populiarėjančių nanotechnologijos mokslų pagrindą – fulerenus.
Šios užduoties ėmėsi fizikos ir informatikos specialybės studentas Rimvydas Velykis.
Buvo siekiama informaciją apie fulerenus pateikti kiek galima patraukliau ir prieinamai
įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaitytojams. Šios temos išmokimas ir internetinės sve-
tainės apie fulerenus sukūrimas virto studento bakalauro darbu.
Kuriant mokomąją priemonę kaip internetinę svetainę buvo atsižvelgta į tokioms
svetainėms keliamus reikalavimus ir nurodymus. Buvo vadovaujamasi priimtais interneto
svetainių standartais ir Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnybos prie Švie-
timo ir mokslo ministerijos parengtomis metodinėmis rekomendacijomis „Mokyklų inter-
neto svetainės“ (Mokyklų interneto svetainės. Mokyklų tobulinimo programa.
http://www.mtp.smm.lt/metodines.htm).
Svetainės lankytojai savo naršyklės adreso juostoje surinkę adresą
http://www.fulerenai.eu/ patenka į svetainės Fulerenai titulinį puslapį (1 pav.), kuriame
mato vieno iš fulerenų atradėjo Nobelio premijos laureato Roberto F. Curlio pasveikinimą
ir trumpą svetainės aprašymą.
Pagrindinis svetainės meniu yra visada matomas puslapio viršuje ir jį sudaro aštuo-
ni skyriai. Kai kurie iš jų išsišakoja iki 3 vidinių lygių. Pelės žymeklį užvedus ant kiek-
vieno iš pagrindinių skyrių yra parodomas papildomas meniu su vidiniais pirmo lygio
puslapiais. Naršymo patogumui papildomas meniu yra kiekvieno puslapio apačioje. Jis
rodo visą „kelią“ nuo titulinio puslapio iki to, kuris dabar peržiūrimas.

128
 1 pav. Svetainės „Fulerenai“ titulinis puslapis

Pagrindiniame svetainės meniu paspaudus mygtuką Apklausa siūloma užpildyti

anketą apie fulerenus.
Puslapyje Teorija pateikiamas teorijos skyriaus vidinių puslapių sąrašas su akty-
viomis nuorodomis:
 Kaip buvo atrasti fulerenai – fulerenų atradimo istorija;
 Apie atradėjus – skyrius, skirtas mokslininkams, atradusiems fulerenus (Harold W.
Kroto, Robert F. Curl, Richard E. Smalley);
 Nobelio premija – puslapyje aprašoma, kada, kas ir už ką gavo apdovanojimą;
 Antra Nobelio premija – aprašomas dar vienas svarbus apdovanojimas, kuris yra susi-
jęs su fulerenais. Aprašomas grafenas, jo atradimas ir panaudojimo galimybės;
 Atradimo reikšmė – paaiškinama, kuo naudingas fulerenų atradimas mokslui, žmoni-
jai, kokias naujas galimybes tai atvėrė;
 Kas yra fulerenai – teorija, apibrėžimas, pavyzdžiai, iliustracijos;
 Panaudojimas – aprašomos, kokios yra panaudojimo galimybės dabar, kokios gali-
mos ateityje;
 Pavadinimo kilmė – paaiškinta, iš kur ir kodėl kilo toks naujas medžiagos pavadini-
mas;
 Fulerenų rūšys – aprašomi egzistuojantys fulerenų tipai.
Puslapyje Įdomybės pateikiamas temos vidinių puslapių sąrašas:
 Įvairūs faktai – surinkti įdomūs, trumpi pastebėjimai, faktai apie fulerenus;

129
 Vaizdinė medžiaga – pateikiamas C60 modeliavimas (vaizdo klipas, kuriame paro-
doma, kaip galima kompiuteriu modeliuoti fulereno C60 molekulę, trimatį modelį),
 Dokumentika – išsamus ir informatyvus dokumentinis filmas apie fulerenų atradimą;
 Google ir C60 – pateiktas klipas, kuriame užfiksuota, kaip buvo pakeistas didžiausios
paieškos kompanijos logotipas minint fulerenų atradimo 25-metį;
 Gaminame fulereną – pateiktos instrukcijos, kaip pasigaminti popierinį fulereno mo-
delį, yra reikalingi šablonai, kuriuos galima atsiųsti ir atsispausdinti;
 Fulerenų kainos – aprašytos buvusios ir dabartinės fulerenų gamybos, pardavimo
kainos, palyginimai;
 Fulerenai kosmose – aprašomas neseniai užfiksuotas faktas, kad fulerenai buvo aptik-
ti ir kosminėje erdvėje. Pateikiama vaizdinė medžiaga;
 Geoset – informacija apie „GEOSET“ mokomąjį tinklą, kurį įkūrė vienas iš fulerenų
atradėjų H. Kroto.
Puslapyje Siuntiniai. aprašomos programos Ninithi ir Nanotube modeler, kurios
gali modeliuoti trimačius fulerenų modelius, paaiškinama, kaip jomis naudotis, prideda-
mos atsisiuntimo nuorodos.
Puslapyje Simuliacijos pateikiamas C60 ir kitų rūšių fulerenų įvairios simuliacijos.
Pagrindiniame meniu paspaudus mygtuką Instrukcijos galima rasti reikalingus nar-
šyklės priedus ir nuorodas, iš kur juos atsiųsti. Čia pat pateikiami patarimai, kokias nar-
šykles geriausia naudoti, kaip veikia puslapio navigacija, papildomos funkcijos.
Puslapyje Svetainės žemėlapis automatiškai generuojama ir pateikiama aiški visos
svetainės struktūra su aktyviomis nuorodomis.
Daugumai svetainėje pateiktų vaizdo klipų yra sukurti lietuviški titrai (2 pav.)
Kuriant šią informacinę
mokomąją svetainę, elektroni-
niu paštu buvo užmegzti daly-
kiniai ryšiai su vienu iš fulerenų
atradėju Nobelio premijos lau-
reatu prof. Robertu F. Curliu.
Gauta daug vertingos informa-
cijos, jo asmeninių darbų susi-
jusių su fulerenais. Prof. R. Cur-
lis atsiuntė pasirašytą palinkė-
jimą svetainės lankytojams, ku-
ris įdėtas tituliniame puslapyje
(1 pav.).
Dirbant elektroniniu paš- 2 pav. Vaizdo klipai pateikiami su lietuviškais titrais
tu bendrauta ir su kitu fulerenų
atradėju prof. Haroldu W. Kroto. Šis Nobelio premijos laureatas pateikė daug naudingų
nuorodų į informacijos šaltinius, gerų patarimų kuriant svetainę, atrenkant tinkamą me-
džiagą. Haroldas W. Kroto įrašė trumpą virtualią paskaitą ir šios elektroninės informaci-

130
nės mokomosios priemonės svarbą. Joje H. Kroto kalba apie „Geoset“ tinklą Lietuvoje,
dėkoja elektroninės informacinės mokomosios priemonės „Fulerenai“ autoriui už prisi-
jungimą prie šio mokomojo tinklo. Paskaita „GEOSET in Lithuania“ (3 pav.) yra viešai
prieinama „GEOSET“ (Global Educational Outreach for Science, Engineering and
Technology – Pasaulinis mokomasis centras mokslui, inžinerijai ir technologijai) tinklo
svetainėje – www.geoset.fsu.edu (jos kopija yra pateikta ir šioje svetainėje adresu
http://www.fulerenai.eu/). Sukurtoje elektroninėje informacinėje mokomojoje svetainėje
išanalizuota ir susisteminta medžiaga apie nanotechnologijas. Tai turėtų nors iš dalies už-
pildyti mokomosios medžiagos spragą šia tema. Tokia mokomąja svetaine mokytojas gali
tinkamai organizuoti naujos medžiagos apie nanotechnologijas mokymą.

3 pav. H. Kroto virtuali paskaita apie Lietuvos prisijungimą

prie „Geoset“
Išvados

 Pagrindinis atnaujinto vidurinio ugdymo siekis – mokinys, pasirengęs tolesniam mo-

kymuisi, profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Atnaujintose vidurinio ugdymo
programose patikslintos pasiekimų formuluotės, kad padėtų išvengti perteklinių žinių;
programos papildytos naujomis aktualiomis žiniomis ir atsisakyta aktualumo netekusių
žinių; turinio apimtys suderintos su atnaujintomis pagrindinio ugdymo programomis; at-
sisakyta atskirų išsilavinimo standartų (jie tapo programų sudėtine dalimi); papildytos
vertinimo lentelėmis, kuriose aprašyti 3 pasiekimų lygmenys.
 Atnaujintose vidurinio ugdymo programose iškeliama idėja – procesų mokykloje kai-
ta: perėjimas nuo formulių mokymosi ir treniravimo jas taikyti prie giluminio reiškinių ir
dėsnių supratimo, gebėjimą jas taikyti naujose, nestandartinėse situacijose, spręsti pro-
blemas, ugdyti kūrybiškumą, pereiti nuo praktinių darbų atlikimo pagal detalų darbo ap-
rašymą prie savarankiško tyrimų planavimo ir atlikimo.
 Fizikos dalyko turinio aspektu atsisakyta pasenusių technologinių sprendimų nagrinė-
jimo, įtraukiamas naujųjų technologijų, pavyzdžiui, skystųjų kristalų televizoriaus veiki-
131
mo principo, nagrinėjimas ir pan., atnaujinta informacija apie ryšio technologijas, energi-
jos šaltinius, šviesą spinduliuojančius įrenginius ir kt. Įtraukta viena iš sparčiausiai pasau-
lyje besivystančių mokslo krypčių – nanotechnologijos.
 Atsakant į svarbiausius fizikos dalyko turinio pokyčius pakoreguotose viduriniojo
ugdymo bendrosiose programose ir siekiant bent iš dalies apibendrinti ir susisteminti in-
formacijos apie nanotechnologijas gausą, sukurta elektroninė informacinė mokymo(si)
priemonė apie sparčiai visame pasaulyje populiarėjančių nanotechnologijos mokslų pa-
grindą – fulerenus.
 Sukurtoje elektroninėje informacinėje mokomojoje svetainėje išanalizuota ir susiste-
minta medžiaga, kurią sudaro fulerenų atradimo istorija, skyrius apie mokslininkus atra-
dėjus, fulerenų teorija, jų panaudojimas, pavyzdžiai, iliustracijos, įdomybės, simuliacijos.
 Sukurta elektroninė informacinė mokomoji priemonė „Fulerenai“
(http://www.fulerenai.eu/) turėtų nors iš dalies užpildyti mokomosios medžiagos spragą
šia tema. Ši elektroninė priemonė gali būti panaudota kaip pažintinė ar mokomoji prie-
monė mokymo įstaigose. Ji galėtų būti naudinga fizikos ir chemijos mokytojams, taip pat
studentams, moksleiviams ir visiems besidomintiems mokslo naujovėmis žmonėms.
Naudodamasis tokia mokomąja medžiaga mokytojas gali tinkamai organizuoti naujos
medžiagos apie nanotechnologijas įsisavinimą, perteikimą ir išmokimą.

Literatūra

ACS to Honor Discovery of Fullerenes. Azo Nanotechnology. Prieiga internete:

http://www.azonano.com/news.asp?newsID=19861 (žiūrėta 2012-03-10).
Bacys V. (2010). Kad pokyčiai įvyktų iš tiesų. Švietimo naujienos. 2010’5/294.
Fulerenai. Elektroninė informacinė mokymo priemonė. http://www.fulerenai.eu/ (žiūrėta
2012-03-10).
Gudynas P. (2010). Baigiamos rengti ir derinti pakoreguotos vidurinio ugdymo bendrosios
programos. Švietimo naujienos. 2010’4/293.
Informacija apie vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektus (2010). Informacinio lei-
dinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas.
Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės (2005). Pri-
eiga internete: http://www.pedagogika.lt/knyga.pdf (žiūrėta 2012-03-10).
Jakimovas A. (2011). VUBP atnaujinimas – žingsnis kokybės link. Vidurinio ugdymo ben-
drosios programos. Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 3 (303) priedas.
Mokyklų interneto svetainės. Mokyklų tobulinimo programa. Prieiga internete:
http://www.mtp.smm.lt/metodines.htm (žiūrėta 2012-03-10).
Nanotechnologija. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. Prieiga internete:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Nanotechnologija (žiūrėta 2012-03-10).
Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011). Prieiga internete:
http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/vidurinis_ugdymas_bendras.aspx (žiūrėta 2012-03-10).
Vingelienė S. (2010) Fizika. Informacija apie vidurinio ugdymo bendrųjų programų projek-
tus (2010). Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas.
Židžiūnienė A. (2011) Patvirtintos Atnaujintos Vidurinio Ugdymo bendrosios programos.
Švietimo naujienos. 2011’3/303.

132
 Summary

CHANGES OF PHYSICS CONTENT AND OPPORTUNITIES OF THEIR

IMPLEMENTATION IN THE CONTEXT OF RENEWED GENERAL SECONDARY
EDUCATION PROGRAMS

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

University of Siauliai, Lithuania

In 21 February 2011 renewed general secondary education programs were approved. The
main aim of renewed secondary education - a student who is ready for further education, profes-
sional career and personal life. The renewed programs are oriented to the quality of education: the
curriculum responds to the changing needs of society; maintained the harmony between educa-
tional levels; curriculum accessible and efficient in nationwide system of education, curriculum
changes are consistent. This paper analyzing how changed physics education programs, by which
subjects was supplemented the content, what are the possible ways of implementation of the
renewed content. In the context of the renewed general secondary education programs the
electronic information tool for teaching nanotechnology is presented. It is presented as educational
materials to supplement textbooks of physics. It analyzed and structured educational material
about nanotechnology: the history of the discovery of fullerenes, scientists who discovered them,
the theory of fullerenes, their applications, examples, illustrations, points of interest, simulation.
Developing the site relationship with the Nobel Prize laureates who discovered fullerenes Profes-
sor Robert F. Curl and Professor Harold W. Kroto has been established. This electronic informa-
tion tool should be at least partly filling the gap in educational materials on this subject. Developed
electronic information teaching tool "Fullerenes" (http://www.fulerenai.eu/) can be used as a cog-
nitive tool for secondary schools and others educational institutions. It can help teachers to organ-
ize the uptake of new material on nanotechnology.
Key words: general secondary education programs, physics curriculum, nanotechnology,
fullerenes, web site.

133
 VERSLUMO UGDYMAS DALYKINIAIS ŽAIDIMAIS
PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE

Loreta Vaitkevičiūtė
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
El. paštas: loretex@rambler.ru

Įvadas

Šiandien dėl pokyčių visuomenėje, didėjančios konkurencijos darbo rinkoje, augant

asmeninių kompetencijų ir gebėjimų reikalavimams, svarbiausia skatinti mokinius pla-
nuoti karjerą, reikiamus įgūdžius. Tad iškyla būtinumas mokyklose ugdyti ekonomikos
raštingumą, ir verslumo įgūdžius. Pradinėse klasėse turi būti ugdomos vaiko asmeninės
savybės. Verslumo ugdymas priklauso nuo mokytojo noro, žinių, gebėjimų. Nedaugelyje
šalies mokyklų galima atrasti verslumo gebėjimus ugdančių mokytojų, programų, meto-
dikų. Jų vis dar trūksta. Integruojant verslumo ugdymą pradinėje mokykloje, mokytojui
iškyla probleminiai klausimai, kokiomis priemonėmis galima ugdyti vaikų asmenines sa-
vybes, kokie mokymosi būdai aktualiausi ir efektyviausi, norint sulaukti gerų mokymosi
pasiekimų.
Pagrindinis straipsnio tikslas – supažindinti mokytojus su viena iš verslumo sričių
– ugdymo dalykiniais žaidimais, kurie taikomi pasaulio pažinimo pamokose.

Verslumo samprata
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose verslumo ug-
dymas akcentuojamas kaip viena iš prioritetinių veiklos sričių. Valstybinėse švietimo stra-
tegijos 2003–2012 metų nuostatose (2003) nurodoma, kad verslumą būtina ugdyti jau nuo
pradinės mokyklos, apimti visas klases ir integruoti į visus mokomuosius dalykus. Pradi-
nėje mokykloje turėtų būti ugdomas kūrybiškumas, lyderiavimas, savarankiškumas, akty-
vumas, asmeninės iniciatyvos, kurios laikomos tipinėmis verslumo savybėmis. Šioje mo-
kymo pakopoje siūloma supažindinti mokinius su verslo praktika įtraukiant į ugdymo
procesą verslo įmones iš vietinių bendruomenių.
Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje (2004) suformuluoti pa-
grindiniai tikslai ir uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti įvedant verslumo ugdymą ben-
drojo lavinimo mokyklose. Verslumo ugdymo tikslas – ugdyti mokinių gebėjimus, reika-
lingus jiems kaip individams ir kaip visuomenės nariams, kad mokėtų gyventi visuome-
nėje, pagrįstoje rinkos ekonomikos sąlygomis. Verslumo ugdymo uždaviniai:
 Supažindinti su tradicijomis, verslo kaita, jo poveikiu visuomenės pažangai.
 Suteikti mokiniams ekonominių, teisinių, kultūrinių žinių.
 Mokyti reikšti savo poreikius, vertinti galimybes, rizikuoti priimant sprendi-
mus.

134
  Supažindinti su perspektyviomis specialybėmis.
 Suteikti žinių apie galimybes siekti karjeros ir kt.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (2008) akcentuojamas ver-
slumo ugdymas, kuris pradinėje mokykloje turėtų būti integruojamas į kitus mokomuo-
sius dalykus. Integruojant į socialinius mokslus reikėtų labiau atkreipti dėmesį į įžymių
žmonių indėlį, plėtojant krašto ūkį ir atskiras verslo sritis, išryškinti jų paramą kultūrai ir
t. t. Integruojant į gamtos mokslus – praktiniams pavyzdžiams, kaip saugoti gamtą ūki-
niame šeimos ir visuomenės gyvenime (Integruojamų programų gairės, 2005).
Verslumo sąvoka apima daug sričių ir įgūdžių: gerą savęs pažinimą, asmenines sa-
vybes, bendravimo ir komunikacijos įgūdžius, vertybines nuostatas apie save, aplinkinį
pasaulį, sugebėjimą prognozuoti, planuoti, priimti sprendimus. Verslumo sąvoka kildi-
nama iš anglų kalbos žodžio entrapreneurship ir gali turėti dvi reikšmes – verslumas pla-
čiąja ir siaurąja reikšme. Verslumas siaurąja reikšme suprantamas kaip mokėjimas sukurti
pridėtinę ekonominę vertę, t. y. mokėjimas uždirbti pinigų, pritraukti investicijų ir sudo-
minti potencialius paslaugų ar prekių vartotojus. Verslumas plačiąja reikšme yra įgimtas
ar įgytas asmeninių savybių rinkinys (Mincienė, 2004).
Asmenybės savybės, verslumo gebėjimai ugdomi tiek formalioje, tiek neformalioje
aplinkoje ir turi būti ugdomi nuolat, t. y. mokantis visą gyvenimą. Verslumo ugdymas
orientuotas į individualių mokinių įgūdžių sklaidą. Moksleivis yra pagrindinis proceso
dalyvis, mokytojas – tik konsultantas, patarėjas, padėjėjas. Kiekvienas vaikas yra unika-
lus, todėl reikia ir atitinkamo ugdymo proceso organizavimo planuojant pamokas, paren-
kant ugdymo metodus ir pritaikant mokymo medžiagą gyvenimo aktualijoms.
Užsienio mokslininkas J. Godfrey (2005) tyrė verslumo ugdymo taikymo galimy-
bes ikimokykliniame ir pradiniame ugdymo procese. Autorius pagal socialinį ir emocinį
išsivystymą skirsto vaikus į keturis amžiaus tarpsnius. Aptarsime tik du, apimančius pra-
dinę mokyklą. Mokslininkas siūlo nuo 5–8 metų amžiaus pradėti mokyti vaiką elgtis su
pinigais, suprasti jų paskirtį ir vertę, formuoti gebėjimą atskirti norus nuo galimybių. Šio
amžiaus tarpsnio vaikams siūloma:
 Vesti savo pinigų apskaitą (tai turėtų tapti kasdieniu įpročiu).
 Suaugusiuosius informuoti vaiką apie jam labiausiai rūpimos šeimos srities fi-
nansines išlaidas (pvz., apie gyvūno išlaikymą).
 Turėti piniginę savo pinigams laikyti.
 Nustatyti naminio gyvūnėlio išlaikymo biudžetą.
 Leisti savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkinių.
 Paskirti jam namų ūkio darbą ir aptarti apmokėjimą.
 Skolinti nedideles pinigų sumas, kurias galėtų grąžinti iš savo kišenpinigių.
Mokslininkas 9–12 metų amžiaus vaikams siūlo ugdyti gebėjimus taupyti, tvarkyti
apskaitą, įvertinti savo atliktą darbą, protingai leisti pinigus, mokėti kalbėti apie pinigus,
gyventi pagal galimybes, skolintis pinigų, valdyti juos, imtis verslo veiklos, spręsti pro-
blemas.
Jau neabejojama, kad verslumo mokymas nuo mažens turi įtaką tolesnei vaiko rai-
dai, ugdo svarbias jo asmenines savybes, kurios pravers gyvenime. Geriausias mokymosi

135
būdas pradinėse klasėse yra žaidimas, kuris skatina mokinį aktyviai veikti, padeda indivi-
dualizuoti ir diferencijuoti ugdymą.
Taigi, šiame straipsnyje pateiksime dalykinių žaidimų pavyzdžių, susijusių su gy-
venimo aktualijomis ir taikomų imituotoje darbinėje aplinkoje.
1. Pasakyk savo vardą
Laikas 10–15 min.
Priemonės: ratu sustatytos kėdės.
Tikslai:
 Sužinoti vardus.
 Atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.
 Gerai praleisti laiką.
Aprašymas
Žaidimą vardais pradeda mokytojas, kuris sako: „Mano vardas...“ Po jo mokinys
sako: „Mano vardas...“, o čia... (pasako mokytojo vardą). Kiekvienas pasako savo vardą,
o paskui – visus jau pasakytuosius. Taip daroma tol, kol prisistato visi vaikai.
2. Kas yra verslumas?
Galima pasirinkti keletą būdų.
Išvykos: surengiamos išvykos už mokyklos ribų į įmones, kurias sukūrė klasės
vaikų tėvai. Mokiniai susitinka su versliais žmonėmis ir susipažįsta su verslu. Tai padeda
sužinoti apie tikrąjį verslo pasaulį ir vaikams gali kilti įdomių idėjų, kurias vėliau mėgins
įgyvendinti.
Diskusija: diskutuodami vaikai susipažįsta su verslumu, kokių savybių reikia ver-
slininkui.
Svečių pasikvietimas: įmonių atstovai supažindina su savo verslu mokyklos ap-
linkoje, vaikai mokosi priimti svečius: planuoti, parinkti susitikimo vietą, paruošti klau-
simus ir pan.
3. Bingo
Laikas 20 min.
Priemonės: veiklos lapas, pieštukai.
Tikslai:
 Užmegzti glaudesnius ryšius vieniems su kitais.
 Dalyvauti kūrybiškame, mokymąsi skatinančiame žaidime.
 Gerai praleisti laiką.
Aprašymas
Vaikams padalijami veiklos lapai, jie laisvai vaikšto po klasę, vienas kito lapuose
įrašydami savo vardą tame langelyje, kuris tinka jam ar jai apibūdinti. Viename lape vie-
nas mokinys gali pažymėti tik vieną langelį. Žaidimas pasibaigia, kai bent vieno asmens
lape atsiranda horizontali, vertikali ar įstriža langelių eilutė. Kai kurie langeliai gali likti
tušti, jei klasėje nėra mokinių, kuriems tiktų pateikti apibūdinimai.

136
 Veiklos lapas „Bingo“
Turiu kišenpi- Esu vienintelis Kai reikia, pasko- Rengiuosi mėly- Turiu taupyk-
nigių vaikas šeimoje linu savo pinigus nai lę
kitiems
Niekada ne- Užsuku vande- Taupau pinigus Moku taupyti Esu gyvenęs
plaunu dantų nį, kol valausi savo svajonei įgy- kitame mieste
dantis vendinti
Neturiu plaukų Esu labai Turiu pinigų Turiu neblogą Mėgstu šiukš-
energingas humoro jausmą linti
Neperku jokių Svajoju tapti Žinau, kiek kai- Perku tik reika- Nemoku tau-
daiktų verslininku nuoja išlaikyti au- lingus daiktus pyti
gintinį
Už atliktą dar- Mėgstu mokyk- Moku apsiskai- Turiu žalias akis Taupau elek-
bą gaunu pini- lą čiuoti grąžą trą
gų

4. Suskaičiuok vardo kainą

Laikas 30 min.
Priemonės: popieriaus lapas, pieštukas.
Tikslas – praktikuoti mintinį skaičiavimą, mokytis įvertinti.
Aprašymas
Žaidime gali dalyvauti visi vaikai arba mažos grupelės. Visas abėcėlės raides įver-
tinkite litais (A = 1 Lt, Ą = 2 Lt, B = 3 Lt ir t. t.). Abėcėlės „kainoraštį“ surašykite lentoje
(galima parengti iš anksto). Visi mokiniai įvertina savo vardo raides litais ir suskaičiuoja
vardo vertę (pvz., Alma = 1+ 16 + 17 + 1 = 35 Lt). Sužinokite, kurio klasės (grupelės)
mokinio vardas „brangiausias“. Apskaičiuokite savo pavardės vertę. Suskaičiuokite, koks
pavardės ir vardo vertės skirtumas. Sugalvokite vardą, kainuojantį 50 Lt (100 Lt).
Galima sužinoti mamos (tėtės) vardo vertę; miesto (gyvenvietės), kuriame gyvena-
te, pavadinimo vertę; visų savaitės dienų vertę; sugalvoti, kokio daikto vertę dar galima
suskaičiuoti.
5. Žaidimas „Rinka“
Laikas 20 min.
Priemonės: žaidėjo sąskaitos lapas, pieštukas.
Tikslas – mokytis derėtis, pirkti, apskaičiuoti pelną, nuostolius.
Aprašymas
Vaikus suskirstome į dvi grupes. Viena grupė vaidina pirkėjus, kita – pardavėjus.
Pardavėjų grupei paaiškinamos taisyklės, negirdint pirkėjų grupei (jiems siūloma palaukti
už durų). Pardavėjams išdalijamos raudonos spalvos kortelės, kurių kitoje pusėje užrašyta
parduodamo daikto kaina (pvz., obuoliai 6 Lt ar 12 Lt). Šių kortelių negalima rodyti pir-
kėjams. Pirkėjams išdalijamos mėlynos spalvos kortelės, kurių kitoje pusėje užrašyta li-
mito suma, kurios jie negali viršyti pirkdami, bet gali derėtis už mažesnę kainą nusipirkti
siūlomą daiktą. Žaidimo vedėjas stebi žaidimą ir turi papildomų raudonos, mėlynos spal-
vų kortelių. Išrenkami du vaikai sąskaitininkai, kurie ves lentoje apskaitą (vienas surašo
pardavėjų vardus ir gautą pelną ar nuostolį, kitas – tą patį su pirkėjais). Pardavėjai renkasi

137
pirkėjus ir siūlo savo prekę už didesnę kainą, nei nurodyta kortelėje, gali ją nuleisti iki
nurodytos ar visai sumažinti. Jei pirkėjas ar pardavėjas nesudera, jie ieško kito pirkėjo ar
pardavėjo ir siūlo ar perka prekę. Jei sandėris įvyksta, tai pardavėjas ir pirkėjas savo są-
skaitos lapuose fiksuoja rezultatą ir jį perduoda sąskaitininkui. Vėliau susiranda žaidimo
vedėją ir iš jo pasiima naują savo spalvos kortelę. Su ta kortele sudarinėjamas naujas san-
dėris. Laimi, tas, kas per duotą laiką gavo didžiausią pelną.
Žaidimas „Rinka“ Vardas....................................... Pirkėjas.................
Pardavėjas.............

ŽAIDĖJO SĄSKAITOS LAPAS

Mainų Kortelės Mainų Pirkėjo ar pardavė- Pelnas Nuostoliai
Nr. kaina kaina jo vardas
1.
2.
3.
4.
5.
Iš viso Mainų Pelnas Nuostoliai
Nr...... ........... ...............
GRYNASIS PELNAS Pelnas.........................
(pažymėkite pelnas ar nuostoliai) Nuostoliai ..................

Apibendrinus, galima teigti, kad pradinių klasių mokytojai galėtų savo pamokose
taikyti kuo daugiau dalykinių žinių, nes tai yra efektyvi mokymosi priemonė, paįvairinan-
ti pamokas, emociškai nuteikianti vaikus darbui, skatinanti vidinį mokinio nuostatų for-
mavimąsi ir aktyvumą, ugdanti valingą elgesį, atskleidžianti kūrybinius mokinių gebėji-
mus, lavinanti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, taikant gamtamokslinio ugdymo
žinias.

Literatūra
Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija (2004). Vilnius: ŠMM.
Godfrey J. Raising Financially Fit Kids. Berkeley. – California, 2005 [interaktyvus],
Prieiga per internetą:
http://www.morethanmoney.org/magazine/back_issues/mtm39/graphics PDFs/mtm39_godfrey.pd
(žiūrėta 2012–02–03)
Integruojamų programų gairės (2005). Vilnius: ŠMM.
Mincienė L. (2004). Verslumo pradmenys. Parengta remiantis ES PHARE profesinio mo-
kymo reformos programai. Vilnius.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendroji programa (2008). Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa. Vil-
nius: Švietimo ir mokslo ministerija, 2003 [interaktyvus] Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/ti/ teisesaktai.htm (žiūrėta 2012–02–03).

138
 Summary

THE ENTREPRENEURSHIP EDUCATION IN SUBJECT GAME DURING

SCIENCE LESSONS

Loreta Vaitkeviciute
Simonas Dachas progymnasium, Lithuania

In this article The Entrepreneurship Education during primary school Science lessons is
discussed. General education curriculum documents present the entrepreneurship education as an
important issue in today`s society. In these documents there are foreseen spesific goals and means
to put the education into practice. The entrepreneurship education is being integrated into other
primary school subjects. Spesific entrepreneurship skills such as creativity, leadership, indepen-
dence, activity and personal initiatives are developed during primary school Science lessons. In
this stage of education spesific subject game are used. They help to gain initial knowledge of en-
trepreneurship.
Keywords: Entrepreneurship, Education, Integration, Subject games.

EKOLOGINĖS SAVIMONĖS UGDYMAS IKIMOKYKLINĖJE

ĮSTAIGOJE: PROJEKTINĖS VEIKLOS ASPEKTAI

Gražina Valeikaitė, Jolanta Baltakienė

Vilniaus nevalstybinis SOS darželis
El. paštas: g.valeikaite@yahoo.com, jolanta05@inbox.lt

Įvadas

Lietuvoje atliekų rūšiavimas vis dar nėra populiarus. Augant vartojimui, daugėja ir
buitinių atliekų. Nesusimąstome, kad pirkdami, mes dar labiau prisidedame prie šiukšlių
didėjimo. Gausus vartojimas turi šalutinį poveikį, užuot rūšiavę atliekas, žmonės pasi-
renka lengvesnį būdą – išmesti šiukšles į bendrą konteinerį, net nepagalvoję, jog surū-
šiuotos šios antrinės žaliavos gali būti perdirbtos. O kitu atveju – atliekos išmetamos bet
kur t. y. galime matyti krūvas šiukšlių miškuose, pakelėse. Tai pavojinga žmonių sveika-
tai, gyvūnų gyvybei.
Be to, standartiniame daugiabutyje kasmet išmetama per 450 m3 perdirbti tinkamų
atliekų. Dažnai šiukšles sumetame į vieną konteinerį net nepamąstę. Įgudę rūšiuoti, tauso-
tume gamtinius išteklius ir mažiau terštume aplinką. Diegti gerus įpročius reikia pradėti
nuo mažens. Todėl jau darželinukams reikia rodyti tinkamą pavyzdį, kaip tinkamai rū-
šiuoti šiukšles, taip ugdyti ir jų šeimų sąmoningumą.

139
 Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie šiukšlių rūšiavimą. Tai jau tam pa net
madinga. Bet svarbiausia – rūšiuojant šiukšles ne tik neteršiama aplinka, bet ir sutaupoma
nemažai gamtinių išteklių. Net Europos Sąjunga mus įpareigoja kuo daugiau buitinių at-
liekų perdirbti ar kitaip panaudoti. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug pa-
prasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo
daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Kiekviena perdirbto popieriaus tona
išsaugo 17 medžių.

Rūšiavimo nauda:
 išsaugoma sveika aplinka;
 kaupiamos antrinės žaliavos iš kurių galima pagaminti naujų produktų;
 tausojami gamtos ištekliai ir energija;
 mažinamas atliekų kiekis sąvartyne ir aplinkos kenksmingumas;
 mažiau kertama miškų;
 švaresnis vanduo ir oras.
Kalenda Č. (1992) taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog norint, kad įpročiai ir ekologi-
nės žinios taptų individo įsitikinimais ir elgesio orientyrais, jos turi būti įtrauktos į kon-
krečią žmogaus veiklą, privalo tapti asmenybės vertybine, dorovine norma. Gamtos ap-
saugos moralė kaip tik formuluojasi veikloje, kurios tikslas – saugoti natūralią aplinką,
garantuoti ekosistemų išlikimą. Ši veikla neatsiejama nuo įsisąmoninimo, kad gamta nau-
dinga, vertinga ir priklauso visiems žmonėms, nuo suvokimo, kokią didžiulę reikšmę ji
turi dabartinės kartos ir būsimųjų kartų gerovei.
Kiekviena visuomenė turi susiformavusias savo nuostatas. Atliekų tvarkymo klau-
simas turi būti plačiai diskutuojamas visuomenėje. Dažniausiai šį sprendimą veikia šios
visuomenėje susiformavusios nuostatos:
Galiu mesti visas atliekas į buitinių atliekų konteinerį. Juk tam jis yra ir skirtas.
Atliekų rūšiavimas nėra patogus. Trijų – keturių skirtingoms atliekoms skirtų mai-
šų neturi mano kaimynas, todėl nebus nieko blogo, jei ir aš atliekų nerūšiuosiu.
Visi seni ir nereikalingi daiktai yra šiukšlės, ir vienintelis mano rūpestis yra tai, kad
jos patektų į buitinių atliekų konteinerį.
Elgdamiesi pagal šias nuostatas mes jaučiamės teisūs, nes nesame „baltos varnos“
ir nerūšiuodami neišsiskiriame iš visos visuomenės. Deja, aplinkosauginiu požiūriu ne-
vykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir
neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai“ išmestas daiktas gali
būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, išsaugant mūsų planetą–žemę.
Tačiau imantis šios naudin-
gos veiklos, reikia įsigyti kelias
šiukšliadėžes arba vieną su skyre-
liais. Jų dabar yra įvairių formų,
spalvų ir faktūrų.

140 1.pav. Švari planeta – laiminga planeta

Projekto realizavimo patirtis

Pradėjus domėtis atliekų rūšiavimu Vilniaus nevalstybinis SOS darželis įsigijo

konteinerius buitinėms atliekoms rūšiuoti. Vaikai buvo nuvesti prie atvežtų konteinerių
susipažinti, apžiūrėti ir, žinoma, išsiaiškinti, kaip reikia rūšiuoti, ką reiškia spalvos, ko-
kios atliekos metamos į tam tikrą konteinerį, kodėl reikia tai daryti.
Pedagogai nusprendė organizuoti ekologinį ugdymo projektą „Mokomės rūšiuoti
buitines atliekas“, kurio metu buvo vykdomas eksperimentas ir mokymasis rūšiuoti atlie-
kas pagal taisykles.
* Į popieriui skirtą konteinerį mesti švarų popierių, laikraščius, žurnalus, pakavimo
popierių, kartonines dėžes, gėrimų pakuotes ir jokiu būdu nemesti tapetų, servetėlių, po-
pierinių nosinių, riebalais sutepto popieriaus.
* Į stiklo konteinerius mesti butelius, stiklainius, stiklo duženas, stiklines pakuotes
ir nemesti elektros lempučių, veidrodžių, krištolo, keramikos šiukšlių.
* Į plastikui skirtą konteinerį mesti plastikinius PET butelius, plastikinius maiše-
lius, polietileno plėvelę, žaislus, kompaktinius diskus, taip pat galima mesti metalinius
dangtelius, aliuminio foliją ir nemesti riebalais užterštų indelių nuo jogurto, margarino,

2pav. Vilniaus nevalstybinio SOS darželio teritorijoje esantys buitinių atliekų konteine-
riai
grietinės, pakelių nuo traškučių.
Interviu metodu, norėjome išsiaiškinti, kokius daiktus vaikai laiko šiukšlėmis, kur
išmeta, kaip galima rūšiuoti, kodėl, kam skirti konteineriai (žr. 2 paveikslą). Tyrime da-
lyvavo „Šnekučių“ (4–5 m.), „Smalsučių“ (5–6m.), „Gudručių“ (6–7 m.) grupių vaikai.
Buvo apklausta 15 Šnekučių grupės, 15 Smalsučių, 16 Gudručių grupės vaikų.
Buvo domėtasi, ar vaikai žino, kam skirti rūšiavimo konteineriai. Tai atsispindi 3
paveiksle.

141
 3 pav. Konteinerių paskirtis (n= 46)

Gauti duomenys rodo, jog didesnė vaikų dalis - 93,3 % „Šnekučių“ (4–5 m.), 80 %.
„Smalsučių“ (5–6 m.) ir 62,5 %. „Gudručių“ (6–7 m.) nežino, kokioms šiukšlėms skirti
konteineriai. Tik maža tyrime dalyvavusi vaikų dalis galėjo teigti, kad žino apie konteine-
rių paskirtį (6,7 %. „Šnekučių“, 20 %. „Smalsučių“ ir 37,5 % „Gudručių“). Atlikę anke-
tinę apklausą pastebėjome, jog vaikai nežino, kodėl reikia rūšiuoti atliekas ir kam skirti
spalvoti konteineriai.
Todėl nusprendėme metus vykdyti projektą, mokyti vaikus tinkamai rūšiuoti atlie-
kas ir tokiu būdu prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
Projekto tikslas: aktyviai rinkti ir rūšiuoti atliekas, kad būtų galima jas vėl panaudoti,
perdirbti ir kitaip pritaikyti.
Projekto uždaviniai:
1. Išmokti surinktas atliekas tinkamai rūšiuoti.
2. Siekti atliekų rūšiavimo tęstinumo šeimoje ir namuose.
3. Ugdyti atsakomybę už aplinkos apsaugą ir atsakingą vartojimą.
4. Taupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.
Trukmė: vieni metai. Projektas truko visus 2010–2011 mokslo metus.
Projekto vykdytojai: 4 darželio grupės, 4–7 metų vaikai, įstaigos bendruomenė, tėvai.
Projekto metodai: diskusijos, praktinės užduotys, veikla, akcijos, parodos, žaidimai,
ekskursijos, pokalbiai.
Priemonės: lankstinukai, plakatai, atliekų rūšiavimo konteineriai, mokomoji priemonė.
Praktinės užduotys vaikams ir tėveliams vasaros metu
Vasarą vaikai atostogauja, daug keliauja, būna gamtoje, todėl norėjome, kad jie
atidžiau pažvelgtų į aplinką, suvoktų jos unikalumą, harmoniją. Pasiūlėme vaikams ir
šeimoms fotografuoti gamtos trapumo, grožio, harmonijos akimirkas: peizažus, augalus,
gyvūnus, gėles, pievą arba įamžinti žmogaus padarytą žalą gamtai. Po to surengėme vai-
kų nuotraukų parodą: „Žemė juokiasi, Žemė verkia“. Paroda padėjo visiems suprasti, kad
gamtai reikia mūsų pagalbos, ją mylėti ir puoselėti, kad toliau būtų švari, graži ir mus
džiugintų.

142
 Šiukšlių rūšiavimo problemai spręsti organizuota veikla
Išmokti tinkamai rūšiuoti atliekas mums padėjo speciali priemonė grupėje, dėl ku-
rios vaikai tam tikrą paveikslėlį, pvz., kartoninę dėžę, turėjo priklijuoti prie jam skirto
(mėlynos) spalvos konteinerio. Taip pat grupėje įsigijome spalvotus kibiriukus, kad vai-
kai patys formuotųsi įgūdžius ir rūšiuotų buitines atliekas. Daugiausiai susikaupdavo po-
pieriaus atliekų, plastiko – ma-
žiau, o mažiausiai – stiklo.
Kiekvienoje grupėje yra dvi
šiukšliadėžės ir trys spalvoti kibi-
rėliai. Todėl kas kartą pradedame
savo šiukšlių esančių grupėje rū-
šiavimo problemos spręndimą čia
pat. Vaikai vienas kitą kontroliuo-
ja, moko kaip reikia rūšiuoti, ko-
kią šiukšlę į kurią šiukšliadėžę ar
kibirėlį dėti. Tokia veikla padeda
vaikams geriau įsiminti, kaip rū-
3pav. Buitinių atliekų rūšiavimo priemonė šiuoti, į kurį konteinerį reikia
mesti šiukšlę.
Norėdami prisidėti prie sėkmingo šiukšlių mažinimo ir perdirbimo proceso, turime
kaskart apsvarstyti, ar išmetamos atliekos negali būti panaudojamos kitiems tikslams.
Dauguma iš pirmo žvilgsnio nebenaudojamos produkcijos iš tiesų gali būti perdirbama ar
įgyti naują paskirtį. Pakartotinis naudojimas šiuo atveju tampa viena svarbiausių taisyk-
lių. Buvo organizuota išvyka į EMP, apžiūrėti kaip ten apdorojamos atvežtos buitinės at-
liekos, kokios jos ir t. t. Grįžę iš kelionės vaikai, susėdę pokalbių rate, pasidalijo savo pa-
stebėjimais: ką matė, kaip ten surūšiuojamos ir laikomos įvairios buitinės atliekos, kaip ir
į ką jos perdirbamos. Dėmesingesni prisiminė EMP vadovo pasakymą, jog už buitines
atliekas mokami pinigai, todėl suteikia stimulą neišmesti, bet vežti ir priduoti, gauti atly-
gį.
Kilo idėja bandyti panaudoti sukauptas popierines šiukšles
Darželyje buvo organizuota popieriaus rinkimo akcija, kurios tikslas buvo kūrybiš-
kas vaikų antrinis popieriaus panaudojimas veikloje. Pedagogai pasiūlė, inicijavo veiklą
kurti iš lengviau prieinamos
medžiagos – popieriaus:
kartono dėžučių, laikraščių,
žurnalų, kito popieriaus
rankų darbus. Vaikams pa-
liko labai gilų įspūdį pats
kūrybinis procesas: galvojo,
dalijosi savo idėjomis, ste-
bėjo, plėšė, lamdė, lankstė,
klijavo klijais, lipnia juoste-

5 pav. Drabužių kolekcijos (iš popieriaus) pristatymas

143
le, dažė guašu, akvarele. Kūrė įvairius žaisliukus: laivelius, lėktuvus, sniego gniūžtes,
muzikos instrumentus, savo atvaizdus, kepures, karūnas, drabužėlius. Pateikiame kelias
vaiko mintis: „Iš šiukšlių galima pasidaryti daug darbelių, tik reikia išsikirpti“ (Tomas 5
m.); „Aš padariau didelį laivą. Kai važiuosiu prie jūros, tada plauksiu“ (Rojus 6 m.). Vi-
si darbeliai buvo eksponuojami grupėse, darželio fojė, sukurta „Gudručių“ grupės drabu-
žių kolekcija buvo pristatyta kitų grupių draugams, svečiams, šeimoms.
Aplinkos tvarkymo akcija „Darom 2011“.
Kelias į darželį veda pro miškelį, kiekvieną rytą juo keliaujame. Pavasarį džiugina
ten gyvenančių paukščių giesmelės. Tačiau, kai tik baigiasi žiema, visus likusius tris metų
laikus miškelį „puošia“ šiukšlės, o Žemei bei miškeliui dėl to labai liūdna. Tad darželinu-
kai imasi gerų darbų surinkti šiukšles nuo takelio ir miškelyje. Pasiėmę šiukšlių maišus,
kibirus, pirštines, nuėję į miškelį renka šiukšles. Radę įvairių daiktų iš plastiko, popie-
riaus, medžiagos, stiklo, deda į skirtingus maišus ir atnešę į darželio teritoriją prie esančių
konteinerių išrūšiuoja. Vaikai jau žino, kiek daug metų reikia laukti, kol visos tos buitinės
atlikos suirs. Bet liūdniausia, kad jos nepuošia aplinkos.
Kas kartą apsidžiaugėme išgirdę apie pavasarį organizuojamą visuotinę akciją „Da-
rom“ ir kasmet prie jos prisidedame. Labai smagu dirbti, kai žinome, kad visi žmonės tuo

6 pav. Akcija „Darom 2011“

pačiu metu tvarko aplinką. Dabar takelis švarus ir smagu juo keliauti į darželį.
Atlikome su vaikais eksperimentą, kurio tikslas – nustatyti per kiek laiko buitinės
atliekos suyra gamtoje. 2010 m. birželio mėnesį užkasėme darželio teritorijoje netoli gy-
vatvorės šias buitines atliekas: saldainių popierėlius, mažą stiklainiuką, folijos lapelį,
plastmasinį šaukštelį ir kas tris mėnesius atkasdavome ir pažiūrėdavome, žiemą nežiūrė-
jome, nes buvo užšalę. Pavasarį, t. y. balandžio mėn., atkasę pamatėme, jog tik saldainių
popierėliai pradėję irti, stiklainiukas, plastmasinis šaukštelis, folijos lapelis buvo purvini,
bet sveikut sveikutėliai. Projekto metu vaikai sužinojo iš pedagogų, kad popierius gamto-
je nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90, plastiko pakuotės – 200, stiklas – 900 metų.

Apibendrinimas
Projektas atskleidė vaikų susidomėjimą buitinių atliekų rūšiavimu. Jiems siūlyta ir
inspiruota veikla buvo naudinga, tikslinga: vaikai įgavo žinių, įgūdžių, išmoko tinkamai
rūšiuoti atliekas, suvokė švarios gamtos svarbą žmogui, jo gyvenimui. Ugdant ekologiš-

144
kai šeimos labai aktyviai domėjosi ir domisi atliekų rūšiavimu, konsultuojasi su pedago-
gais, skaito jiems siūlomą informaciją. Ugdytiniai ir šeimos noriai prisideda prie aplinkos
apsaugos, taip tapdami atsakingais vartotojais. Organizuotos išvykos į EMP, kūrybinės
improvizacijos laisvė naudinga vaiko ekologiniam ugdymui, idėjoms. Kiekvienas vaikas
turėjo galimybę praktiškai pritaikyti įgytas žinias per visą projektą. Nuolat dalyvaudami
darželio organizuojamose švaros akcijose, projektuose, prisidėsime prie ekologinio ug-
dymo – mokysimės rūšiuoti buitines atliekas, kad taptų kiekvieno žmogaus kasdienio gy-
venimo norma, įpročiu. Norėdami prisidėti prie šiukšlių mažinimo ir perdirbimo procesų,
turime kaskart apsvarstyti, ar išmetamos atliekos negali būti panaudojamos kitiems tiks-
lams. Dauguma iš pirmo žvilgsnio nebenaudojamos produkcijos iš tiesų gali būti perdir-
bama ar įgyti naują paskirtį. Sudėtingiausia ne perdirbti atliekas, bet išmokti jas tinkamai
rūšiuoti.

Literatūra
„Rūpinkis savimi ir aplinka“. Aplinkosaugos informacijos centras. (2007)
“Rūšiuok rūšiuok“ ir visa kita. Ozonas Nr. 4, 2007.
Kalenda Č. (1992). Ekologinė krizė ir dorovė. Vilnius.
Savaitė Nr. 36, 2008 rugsėjo 3 d. Rūšiuojame šiukšles
Ivinskienė V. (2004). Kaip Žiurkius Pilėnas mokė savo vaikus atliekas rūšiuoti.
Žaliasis taškas. Kodėl svarbu rūšiuoti? [Interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.zaliasistaskas.lt/lt/rusiuokime/kaip-teisingai-rusiuoti/ (žiūrėta 2012 02 17)

Summary

THE formation OF ECOLOGICAL self-consciousness IN THE preschool ins-

titution: the aspects of PROJECT WORK

Gražina Valeikaitė, Jolanta Baltakienė

The Non-Governmental Kindergarden “SOS”, Vilnius, Lithuania

The sorting of waste is still not popular enough in Lithuania. With ever increasing con-
sumption, the amount of household waste is also increasing. We don‘t give enough thoughts to the
fact that while buying more and more stuff, we further promote the increase of waste.
The implementation of good habits needs to start from an early age. That‘s why the good
example of sorting the waste needs to be set even in the kindergarten, and in that way also educa-
ting the families about the use of secondary raw materials, the sorting of it and re-use of it.
The project “I‘m Learning How to Sort Household Waste” has been running for one year.
This project helped children to learn how to sort waste correctly, and in that way to contribute to-
wards saving the nature. The implementation of this project revealed childrens` interest towards
sorting the household waste. The activities that were offered and inspired, were useful and purpo-
seful: children gained knowledge and skills, and learned how to sort waste correctly. They also
realized the importance of clean nature to the human being and his life. In the process of formation

145
of the ecological self-consciousness, the families of the children were very interested in the sorting
of waste, were consulting the educators, and reading the information provided to them.
Key words: ecological self-consciousness, kindergarten, sorting of waste, education of sor-
ting.

РАЗВИТИЕ ОБЩЕОБРАЗОВАТЕЛЬНОЙ ФИЗИКИ ДЛЯ

СОВРЕМЕННОГО СРЕДНЕГО ОБРАЗОВАНИЯ

Андрис Брокс
Латвийский Университет
E-mail: andris.broks@lu.lv

Введение

Современная жизнь и образование продолжает усложняться – непрерывно

растёт их разнообразие и темп развития. Соответственно меняется организация и
осуществление образовательной деятельности как по основным видам (общего и
профессионального), так и ступеням (дошкольного, основного, среднего, высшего)
образования. Серьёзные изменения закономерно касаются также всех отдельных
секторов и предметов образования, включающих модернизацию (инновацию) как
содержания образования, так и методики освоения этого содержания. Ведутся
работы как на уровне усовершенствования стандартов – общих целевых установок
образования, так и на уровне предметных программ образования и педагогической
реализации этих программ (Eurydice, 2011). Основня проблема проблем –
эффективный учёт взаимосвязи всего, ориентация в иерархической структуре
содержаия и форм современной образовательной деятельности – системное
развитие нашей жизни и образования.
Настящая статья посвящена краткой обзорной характеристике предлагаемых
автором общих положений инновационного развития общеобразовательной физики
(Брокс, 2011), акценртируя внимаеие на соответствующий контекст и структуру
содержания предмета в системе современного среднего образования (Broks, 2011).

1. Контекст предмета физики в системе современного общего

образования

Ф и з и к а – фундаментальная научная т е о р и я движения материальных тел

и их взаимодествий как мысленное построение ощущаемого мира в сознании
Человека.

146
 Мысленный мир
ТЕОРИЯ

ФИЗИКА
Обдумывание
Познание Поведение

Ощущаемый или материальный мир -

физические явления

Рис. 1. Философские и психологические основания физики

Ф и з и к а – это научное познание и использование физических явлений для

удовлетвория соответствующих нужд Человека и Общества. Это следует
рассматривать как основной контекст успешного развития образования физики.

Образование

ПОЛИТИКА ЭКОНОМИКА

Наука (физика) Государственная

и искусство безопасность

Здоровье
Внешняя среда

Рис. 2. Политический и экономический контекст физики как науки и предмета

образования

Научно исследовательская деятельность – творческое приобретение нового

жизненного опыта (знаний, умений, отношений) для жизни (познания,
обдумывания, поведения). Физика как теория представляет собой результат
научного исследования физических явлений для последующего использования этих
явлений на практике.

147
 ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ ТЕОРИЯ ПРИКЛАДНАЯ
наука наука
* Описание:
причинность * Проектирование
Использование
* Осмысление : явлений * Обеспечение
фактология средств
Познание
* Наблюдение явлений * Выполнение
проекта

Что, где, когда, почему? П Р А К Т И К А Как это использовать?

Рис. 3. Профессиональное научное исследование физических явлений

Ф и з и к а – специфический фундаментальный жизненный опыт

Человечества, накопленный и продолжающий накапливатся людьми для людей.
Следовательно этот опыт соответственно паредаётся между людьми как в рамках
одного, так и многих поколений.

ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ ПРИКЛАДНАЯ
ФИЗИКА ФИЗИКА

Профессиональная ФИЗИКА Профессиональная

образовательная физика образовательная физика

ОБРАЗОВАТЕЛЬНАЯ ФИЗИКА

ОБЩЕОБРАЗОВАТЕЛЬНАЯ ФИЗИКА
Рис.4. Фундаменталная, прикладная и образовательная физика

Кроме профессионального научно-исследовательского контекста

современная общеобразовательная физика имеет также контекст образовательной
деятельности – особо организованного приобретения жизненного опыта для
жизни.

148
 Образовательная физика - образование физики

Фундаментальная Прикладная
физика ФИЗИКА физика

Философия Образование физики Психология

Φ Руководство
образования физики
Ψ
(мир) (человек)
Педагогика физики

Руководство
образования ОБРАЗОВАНИЕ Педагогика

Общее образование Профессиональное образование

Высшее
Среднее
Основное
Дошкольное Пожизненное

Рис. 4. Генезис образования физики в общем контексте научно–исследовательской и

образовательной деятельности

149
ПОТРЕБНОСТЬ Оценка эффективности
образования удовлетворения потребности образования

Политика
образования
Педагогика УДОВЛЕТВОРЕНИЕ
( учебная Оценка потребности
и
воспитательная качества образования образования
деятельность)
Экономика
образования

СРЕДСТВА для образования Оценка полезности расходования средств

Рис. 5. Универсальная организационная структура образовательной деятельности

О б р а з о в а н и е – в особо организованном виде приобретённый

жизненный опыт (знания, отношения – ценностные ориентации, умения) для
жизнедеятельности (познания, обдумывания, поведения) людей.
Наконец, для полноценного системного развития образования физики
необходимо учесть также общий педагогический контекст организации и
осуществления образования физики.

Основные положения содержания физики -

целевые установки - стандарты образования физики

* Программирование содержания предмета

Педагогический
(учебный и воспитательный) * Обеспечение средств
процесс
* Выполнение программы
Р е з у л ь т а т педагогического процесса -
приобретённый требуемый жизненный опыт

Рис. 6. Педагогический процесс – осуществление содержания образования (цель –

целенаправленное действие – результат)

П р о г р а м м и р о в а н и е содержания предмета – это разработка

программы предмета образования. Основные положения и главные цели

150
осуществления содержания образования определены соответствующим стандартом
конкретного предмета.
О б е с п е ч е н и е с р е д с т в для выполнения разработанной программы
включает обеспечение соответствующей методики, техических средств, времени,
источников соответствующей информации, вспомогателного персонала, денежных
и других необходимых ресурсов.
В ы п о л н е н и е разработанной предметной программы – это
целенаправленное творческое сотрудничество школьников и педагогов, совместно
исследуя основные физические явления окружающего нас материального мира.

2. Инновация структуры содержания предмета общеобразователной

физики для современных средних школ

Основываясь на освоенных в основном образовании основ физики –

ознакомления с широким набором повседневно наблюдаемых физических явлений
и их практического использования в практической жизни людей, на последушщей
ступени среднего общего образования следует ставить акцент на обобщение
накопленного опыта – целенапрвленное развитие научного мышления путём
освоения общих методологических основ научного исследования физических
явлений. При этом средняя общеобразовательая физика становится надёжной
основой для последующего современного профессионального образования,
обеспечивая полноценное развитие личности и гораздо более обоснованный выбор
соответствующих профессий в условиях быстро меняющегося запроса высоко
квалифицированных специалистов.
Основой предлагаемого автором иновационных построений является
последовательное применение теории систем как всеобщей теории системности
мышления Человека. Знакомство и следование автором основным положениям
теории систем началось в научном исследовании явлений сегнетоэлектричества и
продолжалось, активно влючаясь с социальные процессы управления коллективами
и организации их научной и образователной деятелности. Многолетний опыт
соответствущей работы, особенно в области преподавания курса общей физики и
системологии образования лёг в основу предлагаемых инновационных структур
общеобразовательной физики.

151
 Ощущаемый (материальный) мир как совокупность взаимодействующих тел
Тело / Явление
ФИЗИКА Внутренняя Внешняя
среда тела среда тела
Система (системы) (системы)

Человек - исследователь своств систем

Система - мысленное посроение явлений как совокупностей
взаимодействующих тел в сознании Человека
Материализация мысленных структур - основа поведеия Человека
для удовлетворения соответствующих потребностей жизни

Рис.7. Системное предствление мира и физических явлений – системность научногог

мировозрения

Мегамир ТЕЛА
Отдельные тела
Макромир
Среды
Микромир

ФАКТОЛОГИЯ Научное ПРИЧИННОСТЬ

(состояния - исследование ( взаимодействия тел -
пространство, сила, работа,
время) энергия)

ДВИЖЕНИЯ
1. Движение тел 4. Движение
во внешней среде взаимодействий тел
ārējā vidē
2. Движение внутренней 3. Движение внутренней и внешней среды
среды тела через поверхность тела
vides kustība caur ķermeņa virsmu

Рис.8. Общая структурнологическая характеристика физики

Предлагаемая на рис.8 структурнологическая характеристика физики явно

акценирует методологический аспект рассмотрения физических явлений и в
выявляет общее, универсальное для всего их разнообразия. Обращая особое
внимание на фундаментальные методологические аспекты научного исследования,
общие понятия и закономерности, следует избежать традиционную перегрузку
общеобразовательной программы деталями профессиональной физики.
Общеобразовательная физика на средней ступени образования должна быть
ориентирована на сознательное развитие умений научного мышления – понимания

152
научного мировозрения, а не на формальное освоение специфических умений
соответствующих конкретных профессий.

ВВЕДЕНИЕ ( мир - человек - физика )

Философские и психологические основы физики

1.1. Механика
1. Физика МАКРОмира 1.2. Электричество
1.3. Излучения
2. Физика МИКРОмира
3. Физика МЕГАмира

ЗАКЛЮЧЕНИЕ ( мир - общество - физика )

Использование достижений научно - технического прогресса

Рис. 9. Инновационная структура содержания общеобразовательной физики среднего

образования

В качестве примера дальнейшей детализации основных структурных

составляющих можно привести структурншлогическую схему планирования
содержания раздела «Механика» для системного рассмотрения разновидных
движений тел макромира..

МЕХАНИКА

1. МЕХАНИКА ТЕЛ 2. МЕХАНИКА СРЕД

( движение тел во внешней среде) (возбуждения среды, перенос среды)

1.1. Механика тел м а к р о мира Механика тел Механика тел

(перемещения, повороты, деформации) м и к р о мира м е г а мира

1.1.1. Механика точечных тел : 1.1.2. Механика неточечных тел :

поступательное, колебательное,
вращательное движение и деформации

1.1.1.1. Прямолинейное 1.1.1.2. Криволинейное

движение движение

Детерминированное Стохастическое
поступательное (равномерное, (случайное)
неравномерное), колебательное
колебательное движение движение

153
 Рис.10. Структура раздела «Механика» для рассмотрения движения тел макромира

Ориентируясь на практическое внедрение предлагаемой структуры

содержания предмета общеобразовательной физики (рис.8 ), следует обратить
внимание на взамосвязь этой структуры с организацией и осуществлением
современного педагогического процесса (рис.6).

СОДЕРЖАНИЕ МЕТОДИКА ОЦЕНКА

Что делать - Как делать - Что сделано -
цели, задания обеспечение процесса результат

Научное осознание Образовательные Отчёты проведённых

физических явлений научные исследования исследований

ТЕЛА ТЕОРИЯ 3
2 4
Фактология Причинность
1 5
ДВИЖЕНИЯ ПРАКТИКА Введение Заключение
Приобретение людьми нового жизненного опыта для жизни
путём научного исследования
физических явлений
Рис. 11. Инновационная структура педагогического процесса общеобразовательной физики
среднего образования

Приведённая на рис.9 структура педагогического процесса представляет

собой модифицированный вариант приведённой на рис.6 структуры, акцентируя
особое внимание на методику как основное средсво его обеспечения
педагогического процесса. Более того, в соответствии с приведённой в начале
статьи характеристике понятия «ФИЗИКА» (рис.1 и рис.3) становится очевидной
чрезвычайно важная системообразующая взаимосвязь составляющих
педагического процесса и научного исследования. Результатом осуществления
людьми обоих процессов является приобретенный новый жизненный опыт для
жизни.
В завершении обсуждения предлагаемых инноваций можно привести
сравнительную характеристику традиционных и инновационных предметных
программ физики на ступени среднего образования.

154
 Образование Содержание Методика Оценка

Элементарная Контроль
Традиционное освоенных
профессиональ- Учёба
(профориентированное) знаний и
ная физика умений

Само-
Научное Образователь- стоятельное
Инновационное осознавание ное творческое
(общеразвивающее) физических приобретение
научное
явлений жизненного
исследование опыта

Рис. 12. Основные характеристики традиционных и инновационных программ

общеобразовательной физики среднего образования

В настящее время доминируют инновации в области методики

образовательной деятельности, связанные с внедрением в педагогический процесс
современных информационных технологий и образовательных исследований. При
этом остро встаёт проблема соответствущей инновации также предметного
содержания, значительно снижая перегрузку программ профессиональными
деталями физики и акцентируя общие методологические аспекты научного
мышления. Наряду с этим освобождающееся время должно быть направлено на
обеспечение самостоятельной творческой исследовательской деятельности
школьников, где педагоги выступают в качестве их научных руководителей.

Заключение

Продолжающееся бурное развитие нашей современной жизни и образования

настотйчиго требует соответствующего развития не только современной методики
и технического обеспечения педагогической деятельности, но и инновации
предметного содержания образования. Это задача специалистов, работающих в
области современной политики образования, разрабатывающих стандарты
образования. Однако при этом в целом имеется проблема отсутствия должного
системного учёта всех основнэых аспктов общего контекста образования физики. К
сожалению очень часто продолжается традиционное проивостояние
профессиональнэых физиков и педагогов физики, в результате чего существенно
страдает разработка не только эффективной политики образования физики, но и
современная подготовка молодых педагогов физики (Vollmer, 2003). Для
успешного решения существующих проблем развития современной
общеобразовательной физики (и не только физики) может служить поиск ответов
на вопрос – какое кому образование для какой жизни ?

155
 Для Для
ОБРАЗОВАНИЕ – развития существования в
ЖЗНЕННЫЙ ОПЫТ ДЛЯ ЖИЗНИ жизни жизни

Доминирует
УМ – Фунд. Обслуживание и
НАУЧНОЕ понятия, и прикл. ремонт техники
научное исследования
мышление
Доминирует
ВОЛЯ – Хозяйственное Испоьзование
ПРАКТИЧЕСКОЕ потребности, творчество достижений науки
средства и искусства
Доминируют
ХУДОЖЕСТВЕННОЕ ЧУВСТВА – Творческое Бытовые
образы, вдохновление развлечения
художественно
е мышление

Рис.13. Какое кому образование для какой жизни?

Литература

Eurydice (2011). Science Education in Europe: National Policies, Practices and Research
Education. – Published by Audiovisual and Culture Executive Agency P9, Eurydice, 162 p. Avai-
lable on the Internet: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice
Брокс А. (2011). Системнэые инновации в развитии общеобразовательной физики.
– Материалы X Международной научно–методической конференции «Физическое
образование: проблемы и перспективы развития», часть I, Москва, Московский
Педагогический Государственный Университет, 2011 (стр.44–48)
Доступ в интернете: http://blogi.lu.lv/broks/ раздел «Мои материалы на русском
языке»
Broks A. (2011). Philosophical and Psychological Basis of General Science Education. –
Report material – VIII IOSTE Symposium for Central and Eastern Europe: Science and Technolo-
gy Education – trends and main tendences in the 21st century,University of Latvia, RIGA, Decem-
ber 2nd, 2011. Available on the Internet: http://blogi.lu.lv/broks/files/2010/01/A.Broks–
REPORT_IOSTE–2.12.11.pdf
Vollmer M. (2003). Physics teacher training and research in Physics education: results of
an inquiry by the European Physical Society. Available on the Internet:
http://education.epsdivisions.org/documents/inquiries–by–the–eps–division–of–
education/Vollmer_Eur_J_Phys_24_2003.pdf/view

156
 Summary

DEVELOPMENT OF GENERAL UPPER SECONDARY SCHOOL EDUCATIONAL

PHYSICS

Andris Broks
University of Latvia, Latvia

Fast and manifold development of modern global life requires corresponding development
of modern general as well as professional education. Author’s experience within systemic devel-
opment of general upper secondary school educational physics is reported. Development of scien-
tific thinking as overall goal is proposed to be realized by educational research based pedagogical
approach and science methodology studies centred content of educational physics. General Sci-
ence Education as part of modern Fundamental Education at upper secondary school level is advo-
cated.
Key words: science education, general physics education, upper secondary education.

КАЧЕСТВО ЕСТЕСТВЕННОНАУЧНОГО ОБРАЗОВАНИЯ КАК

ОДИН ИЗ ИНДИКАТОРОВ УСТОЙЧИВОГО РАЗВИТИЯ
РЕГИОНА ЛАТГАЛЕ

Борис Яриновский
Резекненская Высшая школа, Резекне, Латвия
E-mail: Boris.Jarinovskis@ru.lv

Введение

Современное устойчивое развитие человечества находится под угрозой в

результате стремительного развития экономики, технологий и демографических
проблем. Увеличения темпов и инерция всё более снижают возможность
проведения своевременных мероприятий. В этих условиях, несмотря на то, что
развитие системы прогнозировать достаточно сложно, большую важность
приобретает процесс идентификации подсистем и индикаторов, которые смогли бы
предоставлять необходимую информацию об устойчивости системы и её
подсистем. Качество образования является одним из индикаторов устойчивого
развития (Trusina, 2010).
С вовлечением Латвии в международные интеграционные процессы, более
актуальным становится вопрос об оценке и повышении конкурентоспособности
Латвии и регионов. Изучая уровень конкурентоспособности регионов Латвии Jud-
157
rupa и Senfelde (2007) разработали индекс конкурентоспособности, по которому
можно провести оценку регионов. Индекс конкурентоспособности включал 9
факторов: человеческие ресурсы, социальную сферу, образование, культуру,
здоровье, инновации и научные исследования, экономику и производство,
природные ресурсы, экологию. Оценка регионов проводилась по индексам: очень
низкий индекс – 0 – 0.1; низкий – 0.2 – 0.3; средний – 0.4 – 0.5; хороший – 0.6 – 0.7;
высокий – 0,8; очень высокий – 0.9 – 1.0. Регион Латгале по уровню
конкурентоспособности занял последнее место среди пяти регионов Латвии.
Фактор „экология” в регионе Латгале составлял 0.7, все другие факторы составляли
в пределах 0.09 – 0.3 (экономика и производство – 0.09; инновации и наука – 0.1;
образование – 0.1; социальная сфера – 0.2; культура – 0.3); фактор здоровья
равнялся индексу 0.5.
Образование для устойчивого развития – чрезвычайная актуальная
международная социально–педагогическая проблема, подчеркивающая
взаимосвязь окружающей среды, экономики и общества. Основы образования для
устойчивого развития были заложены в докладе, подготовленном Международной
комиссией по окружающей среде и развитию Организации Объединенных наций в
1987 году. Важной вехой в разработке проблемы устойчивого развития стала
конференция глав государств и правительств, проведенная в 1992 году в Рио–де–
Жанейро (Бразилия). Эта конференция подчеркнула чрезвычайную актуальность
образования для устойчивого развития. Определены важнейшие задачи
образования на XXI век: совершенствование базового школьного образования,
переориентация содержания и методов существующего образования, развитие
общественного мнения и местных инициатив. Нации с высоким уровнем
неграмотности и неквалифицированными трудовыми ресурсами имеют слишком
мало шансов и возможностей для будущего устойчивого развития (Каропа, 2004, с.
289).
Разработка и внедрение новых информационных технологий в систему
образования по мнению многих исследователей является необходимым и
закономерным условиям для повышения качества подготовки и переподготовки
специалистов, эффективности всех форм учебного процесса, совершенствования и
существенного обновления организационной структуры системы образования, до
уровня, соответствующего международным стандартам и интегрирование её в
международную образовательную систему (Кацубо, Кацубо, 2004, с. 291).
Кафедра математики и компьютерных наук Лиепайского университета
обучает как будущих преподавателей, так и людей, которые намерены продолжать
учиться, чтобы сосредоточиться на инженерных науках и научных исследованиях.
Это долгосрочный вклад в развитие Латвии, ибо никому не секрет, что, несмотря на
нынешнюю критическую ситуацию, нам не хватает экспертов точных наук как в
школах, так и в инженерных областях. В 2007 году профессором Я. Римшаном был
создан Институт Математических наук и Компьютерных технологий. Работа
Института сосредоточена на создании комплексного подхода к устойчивому

158
землепользованию и управлению речными бассейнами, на соблюдении
экологической оценки и участия общественности в процессе принятия решений.
Институт ежегодно организует олимпиады городских и районных школьников по
математике и физике (Zhaime, 2010).
Стратегия образования в интересах устойчивого развития должна быть
направлена на подготовку высококвалифицированных кадров и формирование
высокого интеллектуального потенциала, способного активно влиять на развитие
экономики, науки и культуры (Клименко, 2004, с. 293).
На качество образования в условиях устойчивого развития региона является
финансирование структурных фондов Евросоюза (ЕС). Авторы Vitola, Senfelde
(2010) предлагают новый метод финансирования фондов ЕС в соответствии с
основными принципами политики кохезии ЕС, который способствовал бы
развитию менее развитых регионов Латвии.
В настоящее время регионы начинают играть значимую роль в
инновационном развитии государства, поскольку, как показывает мировой опыт,
территориальная близость экономических агентов (власти, университетов,
промышленности и др.) позволяет быстрее решать сложные проблемы
инновационного развития. Неравные экономические, социальные и экологические
условия, в которых находятся регионы республики, обусловливают
множественность вариаций и методологии подхода к разрешению проблемы
устойчивого развития региона. Важная роль в выборе варианта развития
принадлежит органам власти местного уровня (Порошина, 2007).
Изучая вопросы образования в области окружающей среды в высших школах
Латвии Zaloksnis (2009) отмечает ряд проблем в развитии государства: небольшой
процент студентов, которые учатся в высших школах и получают образование по
долгосрочному развитию и охране окружающей среды, небольшой объем
финансирования и недостаточная поддержка со стороны государства, низкий
уровень знаний студентов по естественным наукам, в том числе и по математике.

Объект исследования

Студенты 1 и 2 курсов, следующих специальностей: инженер–программист –

34, инженер охраны среды – 33, инженер–мехатроник – 23, студенты по
специальности „электронная коммерция” – 19, студенты факультета экономики и
управления – 45. В исследовании приняли участие 154 респондента.

Цели и задачи исследования

Проанализировать качество естественнонаучного образования (ЕНО)

студентов Резекненской Высшей школы (РВШ), как один из критериев устойчивого
развития региона Латгале. В рамках данного исследования были поставлены
следующие задачи:

159
  выяснить уровень знаний естественнонаучных курсов (ЕНК), по
результатам централизованных экзаменов в средней школе;
 состояние материально–технической базы;
 использование новых учебных средств в учебном процессе;
 уровень квалификации преподавателей;
 отношение студентов и преподавателей к учебному процессу.

Методология исследования

Методологией исследования послужили многочисленные сообщения ряда

исследователей, политиков, учителей и родителей о низком уровне ЕНО
образования школьников, студентов практически во всех регионах Латвии, включая
город Ригу и регион Латгале.
Исследования проводились в период 2010/2011 и 2011/2012 учебных годов на
кафедре естествознания и инженерных наук и кафедре математики и
компьютерных наук инженерного факультета РВШ.

Методы исследования

Для исследования использовали анонимное анкетирование студентов. В

анкетах использовали ответы на поставленные вопросы, которые отражали
качество образования по ЕНК, трудности приобретения знаний респондентами по
изучаемым курсам, как в средней школе, так и в РВШ; отношение студентов к
использованию информационно–коммуникационных технологий (ИКТ) в учебном
процессе, мотивация студентов к обучению и др. Кроме того, проводили
индивидуальные беседы со студентами и преподавателями по вопросам учебы и
планирования планов на будущее. Использовали доступную научную литературу,
статистические данные региона Латгале и Латвии, проводили анализ результатов
экзаменационных сессий.

Результаты исследования

Результаты исследования показали, что уровень знаний ЕНК в 2011 году по

результатам централизованных экзаменов (СЕ) учащихся 12 классов по Латвии был
не очень высокий (Уровень знаний централизованных экзаменов, 2011). Так по
математике он составил: самый высокий уровень D составил 26,81% 6387
школьников; уровень А – 3,09% 808 школьников; уровень B – 12,73% 3033
школьника; уровень С – 22,48% 5354 школьника; уровень Е – 23,09% 5501
школьник и уровень F – 11,50 % 2739 школьников.
Уровень знаний по биологии составил: уровень А – 4,07% 71 школьник;
уровень В – 13,75% 240 школьников, уровень С – 35,42% 618 школьников; уровень

160
D – 32,49% 567 школьников, уровень Е – 11,17% 195 школьников; уровень F –
3,09% 54 школьника.
Уровень знаний по химии составил: уровень А – 3,68% 33 школьника;
уровень В – 11,72 % 105 школьников; уровень С – 36,38% 326 школьников; уровень
D – 35,27% 316 школьников; уровень Е – 10,38% 93 школьника; уровень F – 2,57%
23 школьника.
Большинство высших школ Латвии предъявляют высокие требования к
абитуриентам: результаты СЕ у абитуриентов по профилирующим курсам должны
быть на уровне А, B, C или D. Исходя из выше приведенных данных, значительная
часть школьников не смогла претендовать на студенческое место в высшей школе с
обучением за счет государственного бюджета.

Рисунок 1: Средний балл, полученный рефлектантами РВШ по математике после

окончания средней школы (Yarinovsky, 2011)

Оценки по математике, как одной из важных дисциплин ЕНК, полученные

рефлектантами, поступившими на инженерный факультет РВШ после окончания
средней школы, были не очень высокими 9 баллов – 5,93%, 8 баллов – 11,86%, 7 –
19,49%, 6 – 35,59%, 5 – 21,19%). Оценки по физике и химии у большинства
рефлектантов находились на уровне C, D (Рисунок 1).
На вопрос „Какие ЕНК трудно усваиваются в процессе учебы?” –
большинство студентов инженерного факультета назвали физику, математику,
электронику; студенты факультета экономики и управления трудно усваиваемыми
назвали математику.
Важнейшим условием качества образования является использование ИКТ в
учебном процессе. Анализ мотивации студентов в обучении ЕНК с использованием

161
ИКТ отображен на рисунке 2. Большой процент студентов положительно относятся
к обучению с использованием ИКТ. (Yarinovsky, 2011).

Рисунок 2: Мотивация студентов к обучению ЕНК с использованием ИКТ

Анализ результатов экзаменационных сессий по математическим курсам,

физике, химии показал, что студенты, которые имели высокие баллы по ЕНК за
среднюю школу, имеют более высокие оценки и значительно лучше усваивают
учебный материал, чем студенты с низким уровнем знаний за среднюю школу. Как
правило 10–9 баллов по ЕНК получают лишь отдельные студенты, основная масса
студентов имеют оценки на уровне 5–7 баллов.
Изучая материально–техническую базу и оснащение новыми учебными
средствами ИКТ) РВШ следует отметить, что за последние 2–3 года они
значительно улучшились. Наличие учебно–методической и научной литературы
значительно возросло, улучшилось оснащение учебных лабораторий. Большая
часть преподавателей, особенно инженерного факультета, в учебном процессе
используют ИКТ. Значительно хуже обстоит вопрос о разработке и наличии
учебно–методического материала в электронном виде.
Количество студентов в РВШ практически на всех 4 факультетах ежегодно
снижается. Демографическая ситуация и наличие школьников в школах региона
ухудшается. Школьники, окончившие средние школы с более высокими оценками,
материально обеспеченные, в большинстве поступают учиться в столичные высшие
школы.
Учитывая снижение государственного финансирования в РВШ и снижение
общего количества студентов по отдельным специальностям, нагрузка на
преподавателя ежегодно возрастает, а заработная плата снижается. Для того, чтобы
иметь учебную нагрузку в объеме одной ставки, отдельным преподавателям РВШ

162
необходимо преподавать 7–8 и больше курсов. Учитывая, что процент
преподавателей небольшой, количество учебных дней в неделю уменьшается до 4
или в отдельные дни нагрузка на студента составляет до 8 часов и более.
Большинство докторов наук находятся в предпенсионном и пенсионном возрасте.
Пополнение молодых докторов наук ожидается в ближайшие 2–3 года. Отдельные
высоко квалифицированные преподаватели из Риги и других стран читают курс
лекций за 3–4 дня. Все выше изложенное несомненно сказывается на качество
подготовки будущих специалистов.
Высокий процент безработных, отсутствие крупных предприятий, низкий
уровень заработной платы в регионе не удовлетворяет молодых специалистов, и
они вынуждены уезжать в Ригу или за пределы Латвии.
Для устойчивого развития региона Латгале необходимы естественно
высокообразованные и конкурентно–способные специалисты.
В Латвии принят ряд нормативных документов, международных программ и
рекомендаций по устойчивому развитию государства. Так, разработана Стратегия
долгосрочного развития „Латвия–2020” и „Латвия–2030”, в которой акцентируется
качественные показатели среднего и высшего образования, повышение
финансирования образования (0,46 % от внутреннего валового продукта (ВВП) в
2009 году до 1,5 % в 2020 и > 3 % в 2030 году) (Zinojums par Latvijas tautas
tautsaimniecības attistibu, 2011).

Выводы

В результате проведенного исследования можно сделать следующие выводы:

 ЕНК для устойчивого развития – актуальная международная социально–

педагогическая проблема.
 Уровень знаний школьников и студентов в области ЕНО довольно
низкий.
 Качество ЕНО можно улучшить, используя отдельные компоненты
образовательной системы: усиление мотивационных сфер школьников, студентов и
преподавателей, развитие творческих способностей, применение новых учебных
средств, использование ИКТ, наличие хорошей материально–технической базы,
подготовку высоко квалифицированных преподавателей.
 Несоответствие между спросом рынком труда и выбором профессии
обучающихся студентов. РВШ в 2012 году предлагает рефлектантам 41
аккредитованную программу. Учитывая низкую демографическую ситуацию во
всех регионах Латвии и наличие дублирующих программ довольно сложно набрать
необходимое количество студентов с высоким уровнем знаний.
 Изменение финансовой политики государства в сфере образования.
Доступность и разумное расходование финансовых средств из Европейских
фондов.

163
Литература

Judrupa I., Senfelde M. (2010). Competitiveness of The Kurzeme Region. In: Sustainable
Spatial Development. Volume I, Series 14, Scientific journal of Riga Technical University, ISSN
1691–6174, p. 52–57.
Trusina I. (2010). Criteria’s and Indicators for Sustanaible Development Systems. In: Su-
stainable Spatial Development. Volume I, Series 14, Scientific journal of Riga Technical Universi-
ty, ISSN 1691–6174, p. 32–37.
Vitola A., Senfelde M. (2010). The Possibilities for the Implementation of Regional Quotas
to Promote Sustainable Regional Development in Latvia. In: Sustainable Spatial Development.
Volume I, Series 14, Scientific journal of Riga Technical University, ISSN 1691–6174, p. 58–61.

Zaloksnis J. (2009). Environmental and Education for Sustainable Development in Policies

and at Universities. In: Environmental Education at Universities, Riga:LU akadēmiskais Apgads,
p. 107–126.
Zinojums par Latvijas tautas tautsaimniecības attistibu. (2011), Riga:LR Ekonomikas mi-
nistrija, p. 82–86.
Zhaime D. (2010). MZIT Institute and Department of Mathematics and Computer Science
of Liepaja University in the Context of Regional Spatial Planning Strategy. In: Sustainable Spatial
Development. Volume I, Series 14, Scientific journal of Riga Technical University, ISSN 1691–
6174, p. 49–51.
Yarinovsky B. (2011). Motivation of Students of Rezekne Higher Education Institution to
Study the Mathematical Science. In: Proceeding of the Seventeenth National Scientific–Practical
Conference „Natural Science Education at a General School”, Vilnius, 29–30 April, 2011 ISBN
9786099521916, p. 145–153.
Каропа Г.Н. (2004). Образование для устойчивого развития: истоки, тенденции,
перспективы. В кн.: Международная научно–практическая конференция по устойчивому
развитию (Минск, 27–28 мая 2004); Мн.:Юнипак, ISBN 985–6745–05–5, с. 289–290.
Кацубо С.П., Кацубо В. П. (2004). Использование инновационных технологий в
образовании как условие устойчивого развитие общества. В кн.: Международная научно–
практическая конференция по устойчивому развитию (Минск, 27–28 мая 2004);
Мн.:Юнипак, ISBN 985–6745–05–5, с. 291–293.
Клименко В.А. (2004). Образование и устойчивое развитие Беларуси. В кн.:
Международная научно-практическая конференция по устойчивому развитию (Минск, 27–
28 мая 2004); Мн.:Юнипак, ISBN 985–6745–05–5, с. 293–294.
Порошина О.О. (2007). Принципы и подходы к управлению инновационной
экономикой в регионе. В кн.: Техника и технологии: Инновации и качество (Материалы
международной научно–практической конференции 23–24.11.2007). Барановичи:РИО
БарГУ, с. 214–216.
Уровень знаний централизованных экзаменов (2011) Retrieved 2/20/2012 from
http://zinas.nra.lv/latvija/izglitiba-karjera/51498-centralizeto-eksamenu-rezultati-parada-samera-
viduvejus-rezultatus.htm

164
 Summary

QUALITY OF NATURAL SCIENCE EDUCATION IN REGION OF LATGALE AS

AN INDICATOR OF SUSTANAIBLE DEVELOPMENT

Boris Yarinovsky
Rezekne Higher Education Institution, Rezekne, Latvia

Formation for a sustainable development – the extreme actual international socially–

pedagogical problem underlining interrelation of environment, economy and a society. The quality
analysis of Natural Science Education (NSE) of students of Rezekne Higher Education Institution
(RHEI) is made as a one of indicators of sustainable development in region of Latgale. Results of
research have shown that level of knowledge of NSE in 2011 by results of the centralized exami-
nations of pupils of 12 classes both in Latvia, and in regions was not so high. The author suggests
to improve quality of NSE, using separate components of educational system: strengthening of
motivational spheres of pupils, students and teachers, development of creative abilities, application
of new educational means, usage of ICT, presence of good material base, preparation of skilled
teachers, change of a financial policy of the state in an education sphere and also availability and a
reasonable expenditure of financial assets from the European funds.
Key words: Quality of NSE, students of RHEI, region of Latgale, sustainable development.

УЧЕБНО–МЕТОДИЧЕСКИЕ КОМПЛЕКСЫ ПО ХИМИИ В

СРЕДНЕЙ ШКОЛЕ РЕСПУБЛИКИ БЕЛАРУСЬ: СТРУКТУРА И
СОДЕРЖАНИЕ

Ольга Сечко, Елена Василевская

Белорусский государственный университет, г. Минск, Республика Беларусь
E-mail: olga.сechko@gmail.com, evas@tut.by

Введение

Изменение парадигмы образования, усиление роли самообразования на

современном этапе требуют и существенного пересмотра подхода к созданию
методического обеспечения учебного процесса. Этот вопрос достаточно
интенсивно обсуждается на конференциях и семинарах, в периодической печати,
имеются и обзорные работы (см., например, Mbajiorgu, 2006; Бигелене, 2004). Все
чаще речь идет о комплексном подходе к методическому обеспечению учебного
процесса, заключающемся в создании учебно-методических комплексов по
конкретной дисциплине.

165
 В методической литературе под учебно-методическим комплексом (УМК)
понимают систему необходимых и достаточных средств обучения, на базе которых
можно эффективно организовать разнообразную учебную и творческую
деятельность обучаемых. Основными компонентами УМК, предложенными
Пальчевским (1993, 2007), Серкутьевым (1998), Дмитриевым (2006), Макаровым
(2008) и др. являются:
 учебный план и программа изучения конкретного учебного предмета, а
также рабочая программа курса;
 учебник или базовое учебное пособие, где отражено основное содержание
учебного предмета;
 методика обучения, содержащая предметные знания с их логической
структурой, технологию обучения, методические рекомендации к учебным
ситуациям;
 блок–конспект для учащихся, содержащий, в том числе, и систему учебных
заданий для организации самостоятельной работы;
 атлас технических средств обучения, в котором приведены рисунки, схемы,
таблицы и прочее;
 вспомогательный дидактический материал (хрестоматии, отрывки из
оригинальных работ и др.) по конкретному учебному предмету.
Алтайцев и Наумов (2002), Матвеев (2007), Шупляк (2008) в этот перечень
включают также технические средства обучения, обучающие программы и
средства телекоммуникации, материалы для контроля знаний обучаемых. Таким
образом, учебно–методический комплекс выступает как совокупность учебно–
методических материалов и программно-технических средств, способствующих
эффективному освоению учащимися учебного материала, входящего в учебную
программу дисциплины.
Целевая установка УМК при этом состоит не только в передаче
обучающимся знаний по предмету, представляющим собой педагогически
адаптированное содержание науки в соответствии с учебным планом. В
содержании учебно–методического комплекса должны находить отражение
современные методические идеи, направленные на развитие и совершенствование
личности, такие как «учение на повышенном уровне», «содержательное
обобщение», «развитие творчества на основе проблемного подхода к обучению» и
др. Компоненты УМК должны также соответствовать основным дидактическим
принципам: доступности, наглядности, единства содержания и методической
структуры, минимизации объема при высокой информационной насыщенности,
коммуникативности, убедительности и т.п.
Целью данного исследования является анализ структуры и содержания
методического обеспечения учебного процесса по химии в средней школе на
примере учебно-методического комплекса для 8 класса, а также выяснение мнения
учителей по этому поводу.

166
 Методика исследования включала анализ нормативных документов,
действующих учебных пособий и публикаций в периодической печати, а также
анкетирование учителей химии. Анкетирование было проведено в декабре 2011 г.
на курсах по повышению квалификации для учителей химии Минской области
Республики Беларусь. В анкетировании принимали участие 20 человек. Как
правило, эти учителя работают в школах небольших населенных пунктов и
преподают два предмета: химию и биологию.
Структура учебно–методических комплексов по химии для средней
школы
УМК по предметам естественнонаучного цикла в средней школе, как
правило, состоят из двух частей: традиционных изданий на печатной основе и
электронной оболочки. Материал на печатной основе – это: программа курса,
учебник, сборник задач, рабочая тетрадь, книга для чтения, книга для учителя,
комплект дидактического материала. Электронная оболочка может быть
представлена электронными версиями традиционных изданий, видеокурсами и
фильмами на DVD, методическим портфелем учителя, содержащим авторские
учебные программы, учебно-тематические планы, электронные презентации
отдельных тем курса, набор цифровых образовательных ресурсов, лучшие
учительские и ученические проекты, подборки статей из различных методических
источников и т.п. Нам также представляется целесообразным включить в структуру
УМК по химии научное и учебное оборудование, средства наглядности,
технические средства обучения.
В настоящее время курс химии в средних школах Республики Беларусь
представлен следующими компонентами УМК для каждого года обучения:
учебник, сборник задач, пособие для учителя, дидактические материалы, сборник
контрольных работ, рабочая тетрадь для школьников, тетрадь для лабораторных и
практических работ. Разработаны и используются в школьной практике
электронные средства обучения (Хвалюк и др., 2011; Лахвич и др., 2010).
Рассмотрим более подробно отдельные компоненты УМК по химии на
примере комплекса для 8 класса средней школы.

Содержание УМК по химии

В качестве основной учебной литературы для обучения химии в Республике

Беларусь выступают учебники, созданные авторским коллективом под
руководством И. Е. Шимановича. Это новое поколение учебной литературы,
которое существенно отличается от предыдущего, как по содержанию, так и по
характеру формирования у учащихся общеучебных и специальных умений.
Согласно принятым в Республике Беларусь «Общим рекомендациям авторам по
созданию учебников для общеобразовательной школы» (2000), учебник должен
соответствовать основным требованиям и положениям дидактики, целям обучения
(образования и воспитания), содержанию обучения в целом и по конкретной

167
дисциплине, общепринятым принципам обучения, организационным формам
обучения. Так, в частности, содержание учебника должно соответствовать
программе учебного курса по структуре (в нем выделяются разделы, темы,
параграфы, в соответствии с программой курса); объему знаний (степени полноты
отражения в учебнике фактов, раскрытия содержания понятий, законов теорий);
характеру формирования у учащихся общеучебных и специальных умений и
навыков (для этого необходимо наличие системы заданий), характеру раскрытия
понятий, законов, теорий, отдельных вопросов и целых разделов программы
(учебник должен соответствовать принятой концепции образования по предмету,
требованиям методики преподавания предмета). Традиционный учебник
(«программный учебник» по классификации Жерара (1998)) чаще всего является
исчерпывающим и достаточным сам по себе, т.е. содержит все необходимые в
учебном процессе элементы: информацию, методы, упражнения, критерии оценок
и т.д.
Конструкция действующего в настоящее время в Республике Беларусь
учебника «Химия–8» (2011) построена с учетом логико–психологических
особенностей формирования мышления и личности учащихся. Авторы сделали
попытку достичь максимального уровня доступности учебного материала путем
уменьшения числа незнакомых слов в тексте и абстрактности изучаемого
материала, совершенствования структуры текста, включения дополнительного и
пояснительного материала, связи с повседневной жизнью учащихся. Особое место
отведено иллюстрациям. Это и яркие цветные фотографии объектов живой
природы, промышленных предприятий, а также химических опытов, проведение
которых в условиях школьных лабораториях невозможно. Соблюдены нормы
фактического объема основного содержания параграфа, которые для 8 класса
установлены в 3,0–3,5 страницы машинописного текста. Учебно-методическое
обеспечение представлено вопросами и заданиями после каждого параграфа,
составленными в порядке возрастания уровня сложности. Включены упражнения,
которые могут не только помочь учащимся в понимании проблемы, но также
способствуют осознанию ими своего понимания. «Учащийся, который осознает,
что он знает и чего он не знает, задумывающийся над методами обучения, является
таким учащимся, работа с которым приносит наилучшие результаты» (Жерар, 1998,
с. 63). Особое внимание в учебнике 8 класса уделено химическому эксперименту,
который представлен лабораторными опытами и практическими работами.
Разработаны новые лабораторные опыты («Уменьшение жесткости воды»,
«Ознакомление с образцами природных соединений металлов»).
Для развития и закрепления знаний, формирования устойчивых умений для
учащихся 8 класса разработаны и изданы такие компоненты УМК, как рабочая
тетрадь (Шиманович, Сечко, 2011), дидактические материалы (Василевская, Сечко,
2011), тетрадь для лабораторных опытов и практических работ (Сечко, 2011).
Применение данного методического обеспечения позволяет не только более

168
рационально использовать учебное время на занятиях, но и организовать
самостоятельную домашнюю работу учащихся.
Так, например, в дидактических материалах по химии для 8 класса по каждой
изучаемой теме предлагаются:
– краткий перечень понятий и определений, составляющий основу изучения
темы;
– текстовые задания и расчетные задачи;
–тесты;
– обобщающие тесты по теме (контрольные работы).
Текстовые задания и тесты составлены с учетом разноуровневого подхода к
оценке учебных достижений учащихся. Тесты каждого из шести вариантов
контрольных работ, представленных в данном пособии, равноценны по сложности,
а задания в них расположены в порядке возрастания уровня сложности. К каждому
тестовому заданию приведены четыре ответа, учащиеся могут выбрать только один
правильный. Наличие шести вариантов обобщающих тестов позволяет учителям
более эффективно проверять уровень усвоения учебного материала, обучать
учащихся первоначальному умению выполнять тесты, правильно организовывать
самостоятельную работу. Таким образом, на основе содержания рассматриваемого
пособия, учителя получают возможность не только провести контроль уровня
учебных достижений учащихся, но и организовать работу на уроке.
«Тетрадь для лабораторных опытов и практических работ по химии для 8
класса» явилась результатом обобщения опыта более ранних изданий,
ознакомления с аналогичными тетрадями, используемыми в школах Литвы,
Латвии, России. Все работы в тетради представлены по общей схеме, например:

Тема «Металлы»
Лабораторный опыт 9
«____»_______________20____г.
Тема: определение ионов кальция в растворе
Цель: провести качественную реакцию обнаружения ионов кальция в
растворе ее соли
Оборудование и реактивы: штатив для пробирок, пробирки; растворы
хлорида кальция, карбоната бария.
Выполнение опыта
Однако, описание выполнения опытов существенно отличается при
изложении материала по каждой теме в зависимости от ее содержания.
Разнообразие форм и приемов представления химического эксперимента с точки
зрения авторов тетради повышает интерес учащихся к изучению химии.
Применение рабочей тетради на печатной основе при изучении химии в
школе является спорным, особенно для учащихся 10–11 классов (таблица). Многие
учителя считают, что применение рабочих тетрадей снижает их творческую
активность, сковывает деятельность учащихся на уроке. Тем не менее, рабочие

169
тетради на печатной основе по большинству предметов прочно вошли в школьную
практику, и с нашей точки зрения их можно использовать на уроках химии в 7–9
классах. Мы надеемся, что пользуясь тетрадью, учащиеся смогут более эффективно
использовать учебное время, работать с текстом учебника.
Так, например, в рабочей тетради на печатной основе для 8 класса темы
уроков соответствуют темам в учебнике и учебной программе. Содержание заданий
нацелено на закрепление и осмысление учебного материала, а самостоятельное их
выполнение должно способствовать развитию внимания и умений сравнивать и
анализировать, делать выводы. В формулировках заданий приводятся конкретные
указания на порядок действий, их содержание позволяет на каждом уроке
построить изучение материала от простых понятий к более сложным. Задания для
самоконтроля даны в рубрике «Проверь себя». Приведем в качестве примера
несколько фрагментов одного из уроков:

Урок 3. Кислоты.
Кислоты – сложные вещества, состоящие из атомов водорода и кислотного
остатка.
Классификация кислородсодержащие бескислородные
Примеры Н2СО3, Н3PO4, Н2SO4 HCl, H2S, HF
Классификация одноосновные двухосновные трехосновные
Примеры HCl, HNO3 H2SO3, H2SiO3 H3PO4
Химические Изменяют окраску индикаторов.
свойства Вступают в реакции
– с металлами, стоящими в ряду активности металлов до водорода;
– с основными оксидами;
– с основаниями;
– с солями (если образуются нерастворимые в воде соли или летучие
кислоты).
Получение Взаимодействие:
1. Неметаллов с водородом (бескислородные кислоты);
2. кислотных оксидов с водой (кислородсодержащие кислоты);
3. твердых солей с безводной серной кислотой.
Меры Кислоты – едкие вещества, вызывающие ожоги кожи, тканей, глаз,
безопасности в внутренних органов. При работе с кислотами необходимо
работе с использовать перчатки, надевать халат.
кислотами При приготовлении раствора помните: серную кислоту необходимо
приливать к воде, но не наоборот!

Наиболее значимые для человека кислоты: серная (аккумуляторы,

производство удобрений, лекарственных средств и др.), азотная (производство
удобрений, взрывчатых веществ и др.), фосфорная (производство удобрений,
снятие ржавчины), соляная (очистка от накипи, в составе чистящих средств,
снятие ржавчины, получение водорода в лабораториях и др.).

170
 Задания для самостоятельной работы
1. Из предложенных формул HI, BaSO4, Н2SO4, SO3, Н2CO3, Fe2O3, N2O5, HCl,
H2SiO3, CaO, H2S, BaO, H3AsO3, Na2O, H3PO4, HNO2 выпишите формулы веществ,
соответствующие кислотам.
Проверьте себя:
1. К реакциям нейтрализации не относится реакция взаимодействия
а) кислоты со щелочью
б) кислотного оксида с водой
в) основного оксида с кислотой
г) кислоты с нерастворимым основанием
Наряду с компонентами УМК для школьников, авторским коллективом
(Шиманович И. Е., Василевская Е. И., Мякинник Т. Н., Сечко О. И.) подготовлено к
печати и методическое пособие для учителей «Уроки химии в 8 классе». Следует
отметить, что необходимость такого пособия не вызывает сомнения у учителей
(таблица).

Таблица. Результаты оценки учителями отдельных элементов УМК по

химии.
№ Наименование Оценка Оценка Оценка Оценка
пособий высокая, высокая, позитивная, негативная,
применение применение применение применение в
в школах в школах в школах школах
обязательно желательно возможно нежелательно
1 Учебник 100 % – – –
2 Сборник задач и 80 % 20 % – –
упражнений
3 Сборник 50 % 45 % 5% –
самостоятельных
работ
4 Дидактические 85% 15 % – –
материалы
5 Тетрадь для 35% 15% 35% 15 %
лабораторных
опытов и
практических работ
6 Рабочая тетрадь 5% 10% 25% 60 %
7 Пособие для учителя 90% 10 % – –
8 Электронные 50 % 40 % 10 % –
средства обучения

При проведении анкетирования учителям было предложено указать, какие

еще компоненты, кроме перечисленных в таблице, должны быть включены в УМК
по химии для средней школы. Учителя отметили необходимость книги для чтения
по химии или научно–популярного издания «Химия вокруг нас», книги с
материалами по истории химии, сборника тестов по всем темам учебного
материала, набора химических реактивов и посуды и др. Заслуживает внимания и
171
достаточно высокая значимость для учителей электронных средств обучения в
процессе преподавания химии.
Заключение
Таким образом, применение учебно–методических комплексов при обучении
химии отвечает запросам учителей и позволяет организовать процесс преподавания
с учетом психологических и возрастных особенностей учащихся. При этом
решаются не только педагогические и методические проблемы, но и социальные,
благодаря ориентации отдельных элементов учебно–методических комплексов на
разноуровневое обучение предмету, их пригодность для самообучения. Материалы
учебно–методических комплексов по химии позволяют также эффективно и
разнообразно организовать работу учащихся и учителя на стадии освоения
практического материала и контроля качества знаний. Вместе с тем, дальнейшего
обсуждения и совершенствования требует структура учебно–методических
комплексов по химии с учетом существующих и необходимых электронных
средств обучения, электронных тренажеров, 3D-анимаций химического
эксперимента и др. Одно не вызывает сомнения: на современном этапе учебно–
методический комплекс является необходимым условием эффективного
функционирования процесса преподавания.

Литература

Алтайцев А. М., Наумов В. В. (2002). Учебно–методический комплекс как модель

организации учебных материалов и средств дистанционного обучения. Университетское
образование: от эффективного преподавания к эффективному учению. Минск. С. 229–241.
Бигелене Д., Салицкайте–Буникене Л. (2004). Ситуация и проблемы преподавания
химии в системе образования Литовской республики. Часть 1. Химия в
общеобразовательных школах. Свиридовские чтения: сб. статей. Вып. 1. Минск. С. 210–
213.
Дмитриев Е. И. (2006). Методические особенности проектирования и разработки
учебно–методических комплексов профильного типа. Кiраванне ỳ адукацыi, № 6. С. 38–39.
Жерар Ф. М., Рожье К. (1998). Разработка и анализ школьных учебников. Вильнюс.
Лахвич Ф.Ф., Окаев Е.Б., Мицкевич Е.М.,.Травникова О.М. (2010). Химия. 7–9 классы.
Химический практикум. Электронное средство обучения. Минск.
Макаров А. В., Трофимова З. П., Вязовкин В. С., Гафарова Ю. Ю. (2008). Учебно–
методический комплекс: модульная технология разработки: учеб.–метод. пособие. Минск.
Матвеев А. А. (2007). От электронных учебных пособий к электронным учебно–
методическим комплексам. Вышэйшая школа, № 5. С. 73–76.
Общие рекомендации авторам по созданию учебников для общеобразовательной
школы. (2000). Минск.
Пальчевский Б. В. (2007). Модель готовности к разработке учебно–методических
комплексов для системы образования. Веснiк адукацыi, № 5. С. 3–11; № 6. С. 3–8.
Пальчевский, Б. Ф., Фридман Л. С. (1993). Концепция учебно–методического
комплекса. Минск.

172
 РД РБ 02100.0.004–2001 Система стандартов в сфере образования. Оригиналы
авторских учебных изданий. Общие требования (2001). Минск.
Серкутьев Г. В. (1998). Проектирование содержания и структуры учебно–
методического комплекса. Тэхналагiчная адукацыя, № 4. С. 66–74.
Сечко О. И. (2011). Тетрадь для лабораторных опытов и практических работ по
химии для 8 класса: пособие для учащихся учреждений, обеспечивающих получение общего
среднего образования, с русским языком обучения – Минск.
Сечко О. И., Василевская Е. И. (2011). Химия 8. Дидактические материалы: учебное
пособие для 8 класса учреждений, обеспечивающих получение общего среднего
образования, с русским языком обучения. Минск.
Сечко О. И., Шиманович И. Е. (2011). Химия 8. Рабочая тетрадь: учебное пособие
для 8 класса учреждений, обеспечивающих получение общего среднего образования, с
русским языком обучения. Минск.
Хвалюк В. Н., Василевская Е. И., Мякинник Т. Н. (2011). Химия. 10 класс. Металлы и
неметаллы. Электронное средство обучения. Минск.
Шиманович И. Е., Василевская Е. И., Мякинник Т. Н., Сечко О. И. (2012). Уроки
химии в 8 классе: пособие для учителя. Минск (в печати).
Шиманович И. Е., Василевская Е.И., Сечко О. И. (2011). Химия: учебник для 8 класса
учреждений, обеспечивающих получение общего среднего образования, с русским языком
обучения. Минск.
Шупляк В. И. (2008). Создание и методическое обеспечение электронных учебных
изданий для высшей школы. Вышэйшая школа, № 1. С. 58–63.
Mbajiorgu N., Reid N. (2006). Factors influesing curriculum development in chemistry.
RS·C: University of Glasgow.

Summary

EDUCATIONAL COMPLEXES FOR COURSE OF CHEMISTRY AT HIGH

SCHOOL OF BELARUS: STRUCTURE AND CONTENT

Olga Sechko, Elena Vasilevskaya

Belarusian State University
E–mail: olga.sechko@gmail.com, evas@tut.by

The article presents description of educational complexes that have been developed as by
Belarusian so by foreign scientists. Possible use variants of these complexes are being analyzed;
several educational complexes and tutorials on chemistry for the 8–th grade are being character-
ized, with all this research being legitimate for schools in Belarus. The article contains fragments
of several tutorials that have been partially approbated in high school. Teachers’ opinions research
has been held to analyze quality and use possibility of the abovementioned tutorials in school.
Key words: school chemistry education, educational complexes.

173
 Information about
Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education
(publication prices and other important information for 2012)
NATURAL SCIENCE EDUCATION – is a periodical, peer reviewed, scientific-methodical journal,
issued by the SMC „Scientia Educologica“. It is an international journal, wherein the scientific and me-
thodical articles published in Lithuanian, English and Russian languages. This journal is intendent for
the teachers of general education schools, the lecturers of higher educational institutions and all, who
are interested in the problems of natural science education.

1. ORDERING INFORMATION
 We will invoice everyone for material ordered;
 Orders have to be renewed annually not later than till November, 20 th of a current year;
 It is possible to order only for the one year period.
 Cancellations are not accepted;
 The frequency is: 3 times a year – March, August, December;
 In 2012 we will publish: No. 1 (33), 2 (34), 3 (35);
http://www.gu.projektas.lt/GUwww/numeriai_issues.htm

2. PRICE INFORMATION
 Foreign regular (annual) price is 60 EUR (including postage) (20 EUR for one copy of journal);
 Domestic regular (annual) price is 60 LTL (including postage) (20 LTL for one copy of journal);
 Methods of payment: Payments should be made by electronic transfer directly into the bank ac-
count /but not by cheque/. It is important that you quote your ID and VAT numbers and name
(or customer number and name) and the type of payment (e.g. subscription fee), so that your
payment can be identified when received.

3. DETAILS OF PAYEE

Scientia Socialis, UAB;

ID number: 302614473; VAT: LT100006097614;
Donelaicio Street 29, Siauliai, Lithuania
„SWEDBANK“, AB, 20A Konstitucijos Street, Vilnius, Lithuania; SWIFT: HABALT22;
IBAN: LT077300010126557188

4. OTHER IMPORTANT INFORMATION

Telephone number: +370 687 95668. E-mail: gu@projektas.lt

Home page: http://www.gu.projektas.lt/GUwww/indeks.htm
The postal address: SMC „Scientia Educologica“, 29 K. Donelaicio Street, LT-78115 Siauliai, Lithua-
nia.
Editor-in-Chief of GU/NSE: prof. dr. Vincentas Lamanauskas, Lithuania.
Publisher: SMC „Scientia Educologica“ in Cooperation with Scientia Socialis, UAB, Lithuania, the
Associated Member of Lithuanian Scientific Society, the Association of Lithuanian Serials, European
Society for the History of Science (ESHS) and International Council of Associations for Science Educa-
tion (ICASE)

174
 Information about
Problems of Management in the 21st Century
(publication prices and other important information for 2012)

1. ORDERING INFORMATION
 We will invoice everyone for material ordered;
 Cancellations are not accepted;
 The frequency is not fixed.
P.S. Before ordering please check the number of volumes published at:

http://www.jbse.webinfo.lt/PMC/Problems_of_Management_Volumes.htm

2. PRICE INFORMATION
 Foreign regular price is 35 EUR (including postage) for one copy of journal;
 Domestic regular price is 35 LTL (including postage) for one copy of journal;
 To continual customers (not individual) the discount at a rate of 5 percent is applied.
 To individual customers the discount at a rate of 10 percent from the regular prices is applied;
 Methods of payment: Payments should be made by electronic transfer directly into the bank ac-
count /but not by cheque/. It is important that you quote your ID and VAT numbers and name
(or customer number and name) and the type of payment (e.g. subscription fee), so that your
payment can be identified when received.

3. DETAILS OF PAYEE

Scientia Socialis, UAB;

ID number: 302614473; VAT: LT100006097614;
Donelaicio Street 29, Siauliai, Lithuania
„SWEDBANK“, AB, 20A Konstitucijos Street, Vilnius, Lithuania; SWIFT: HABALT22;
IBAN: LT077300010126557188

4. OTHER IMPORTANT INFORMATION

Telephone number: +370 687 95668. E-mail: problemsofmanagement@gmail.com

Home page: http://www.jbse.webinfo.lt/PMC/Problems_of_Management.htm
http://www.jbse.webinfo.lt/PMC/Problems_of_Management_Abstracting.htm
The postal address: SMC „Scientia Educologica“, 29 K. Donelaicio Street, LT-78115 Siauliai, Lithua-
nia.
Editor-in-Chief of PMC: prof. dr. Vincentas Lamanauskas, Lithuania.
Publisher: SMC „Scientia Educologica“ in Cooperation with Scientia Socialis, UAB, Lithuania, the
Associated Member of Lithuanian Scientific Society, the Association of Lithuanian Serials, European
Society for the History of Science (ESHS) and International Council of Associations for Science Educa-
tion (ICASE)

175
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE – 2012

XVIII nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys, Plungė, 2012 m. balan-

džio mėn. 27-28 d.

***

NATURAL SCIENCE EDUCATION AT A GENERAL SCHOOL - 2012

Proceedings of the Eighteenth National Scientific-Practical Conference, Plungė, 27-28 April,

2011

Sudarė Vincentas Lamanauskas

Redaktorė Genovaitė Lapinskaitė
Leidybos vadovė Danguolė Vasiliauskienė

2012-04-25. 12,5 leidyb. apsk. l. Tiražas 150 egz.

Išleido MMC „Scientia Educologica“

K. Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai
El. paštas: gu@projektas.lt

Spausdino K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus,

Lyros g. 14-25, LT-78288 Šiauliai.

176