Karlas Gustavas JUNGAS VELGIANT PASAMON I angl kalbos vert Jrat Musteikyt Sapn svarba mogus sakytais ir raytais

s odiais ireikia prasm to, k jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simboli, bet jis danai vartoja enklus ir vaizdinius, kurie n ra tiksliai apraomi. Kai kurie t ra santrumpos arba pirmj odio raidi virtin , kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pastami verslo enklai, patentuot vaist pavadinimai, enkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikmiai, jie gyja atpastam reikm prastiniame vartojime ar smoningos intencijos d ka. Tai n ra simboliai. Tai yra enklai, ir jie vien tik ymi objektus, kuriems yra priskiriami. Tai, k mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas, kuris gali bti prastas kasdieniniame gyvenime, taiau kuris, be visuotinai priimtos ir akivaizdios reikm s, turi dar ir specifines papildomas uuominas ir reikmes. Jis nurodo kak neapibr t, neinoma ar pasl pt nuo ms. Pavyzdiui, daugelis Kretos paminkl paym ti dvigubos adz s (kauptuko pavidalo kirvis - /red./) enklu. Mes inome objekt, bet neinome jo simbolini reikmi (nuorod). Kitas pavyzdys gal t bti indas, kuris, lanksis Anglijoj, namie pasakojo draugams, jog anglai garbina gyvulius, nes jis mats senose banyiose ereli, lit ir jaui. Jis neinojo (kaip ir daugelis krikioni), kad ie gyvnai yra evangelist simboliai, kil i Ezekielio vizijos ir kad tai, savo ruotu, yra Egipto saul s dievo Horo ir jo keturi sn analogija. Dar daugiau, yra toki daikt, kaip ratas ir kryius, kurie yra inomi visame pasaulyje, bet tam tikromis aplinkyb mis jie turi simbolin reikm. K jie tiksliai simbolizuoja, teb ra ginytinas dalykas. Taigi odis arba vaizdinys yra simbolis, kai jis reikia (nurodo) kak daugiau negu jo akivaizdi ir tiesiogin reikm . Jis turi platesn "nesmoning" aspekt, kuris niekad n ra tiksliai apibr iamas ir iki galo iaikinamas. N ra net vilties j apibr ti ar paaikinti. Kai protas tiria simbol, jis msto apie tokias id jas, kurios yra u intelekto suvokimo rib. Ratas gali nukreipti ms mintis link "dievikos" saul s svokos, bet ioj vietoj intelektas turi pripainti savo nekompetentingum; mogus negali apibr ti "dievikos" esyb s. Kai, nepaisant vis savo intelekto ribotum, kak pavadiname "dieviku", mes tesuteikiame jam vard, kuris gali bti pagrstas tik jimu, bet niekad faktiniais rodymais. Kadangi daugyb dalyk yra u mogiko supratimo rib, mes nuolat vartojame simbolinius terminus, kad jie atstovaut svokoms, kuri mes negalime apibr ti ar visikai suprasti. Tai viena i prieasi, kod l visos religijos naudoja simboli kalb arba vaizdius. Bet itoks smoningas simboli naudojimas t ra tas didiai svarbaus psichologinio fakto vienas aspektas. mogus taip pat kuria simbolius nesmoningai ir spontanikai - sapn forma. N ra lengva tai suvokti. Bet btina, jeigu norime daugiau suinoti apie tai, kaip funkcionuoja mogaus psichika. Valand l pamst suprasime, kad mogus niekad iki galo nieko nesuvokia ir nieko visikai nesupranta. Jis mato, girdi, lieia, jauia skon, taiau kaip toli jis mato, kaip girdi, k pasako jam lyt jimas ir kok skon jis jauia, priklauso nuo jo poji kiekio ir kokyb s. Tai apriboja jo aplinkinio pasaulio supratim. Naudodamas mokslinius instrumentus, jis i dalies kompensuoja iuos jusli trkumus. Pavyzdiui, jis gali ipl sti reg jimo lauk ironais, o klausos - elektriniu stiprintuvu. Taiau ir labiausiai itobulinti aparatai tegali priartinti akims tolimus ir maus objektus arba pagarsinti silpnus garsus. Nesvarbu, kokius instrumentus naudoja, kada nors mogus pasiekia tikrumo rib, kurios smoningas painimas negali perengti.

Be to, yra ir nesmoningi ms tikrov s suvokimo aspektai. Pirmasis - faktas, kad net kai ms jutimai reaguoja realius reikinius, vaizdus ir garsus, jie yra kakaip "iveriami" i realyb s sferos psichikos sfer. Psichikoje (/mind/) jie tampa psichiniais vykiais, kuri galutin prigimtis yra nepaini (nes /psyche/ negali painti savo paios substancijos). Taigi bet kokiame patyrime yra neapibr tas skaiius neinom veiksni, nekalbant apie fakt, kad kiekvienas konkretus objektas tam tikrais atvilgiais visada lieka nepaintas, nes mes neinome paios materijos pirmin s prigimties. Yra tam tikr vyki, kuri smoningai mes nepastebime; vadinasi, jie lieka u smon s slenksio. Jie vyksta, bet jie suimami save nesmoningai, mums smoningai neinant. Mes suinome apie tokius vykius tik intuicijos akimirkomis arba giliai mstydami v liau sismoniname, jog jie tur jo atsitikti; ir nors mes i pradi nekreip me d mesio j emocin ir gyvybin svarb, tai v liau isiveria i pasmon s kaip kokia pav luota mintis. Pavyzdiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio vykio nesmoningas aspektas atsiskleidia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos poiriu, kaip tik sapn tyrin jimas pirmiausia ir leido psichologams tirti smoning vyki nesmoningus aspektus. Kaip tik tokiu pagrindu psichologai taria egzistuojant nesmoning siel (/psyche/), nors daugelis mokslinink ir filosof tai neigia. Jie naiviai ginija, kad tokia prielaida reikt, kad tame paiame individe yra du "subjektai", arba paprastai tariant, dvi asmenyb s. Bet kaip tik i prielaida ir yra visikai korektika. Viena i iuolaikinio mogaus b d ir yra tai, kad daugelis moni kenia nuo tokio asmenyb s susidvejinimo. Tai jokiu bdu ne patologinis simptomas; tai normalus reikinys, pastebimas bet kada ir visur. Taip yra ne tik neurotikams, kuri dein neino, k daro kair . i kebli pad tis tik rodo bendr nesmoningum, kur nenuneigiamai paveld jo visa monija. mogus savo smon pl tojo l tai ir per varg, daugyb ami, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rato iradim, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir i evoliucija toli grau nesibaig , nes didel s mogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tai, k mes vadiname siela (/psyche/), anaiptol nesutampa su ms smone ir jos turiniu. Tasai, kuris neigia pasmon s egzistavim, i tikrj daro prielaid, jog iandien siel esame visikai pain. Ir is sitikinimas aikiai yra toks pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog inome vis, k reikia inoti apie gamtos pasaul. Ms siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat berib . Taigi mes negalime tiksliai apibr ti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kad, ms manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant), ir aprayti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos surinkt rodym, yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius teiginius kaip: "N ra jokios pasmon s". Tokius dalykus kalbantys ireikia senatvika "mizoneizm" - baim to, kas nauja ir neinoma. is pasiprieinimas miniai apie neinom mogaus psichikos dal turi istorini prieasi. Smon yra labai nesena gamtos gija, ir ji teb ra "eksperimentika". Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai paeidiama. Kaip pasteb jo antropologai, vienas i labiausiai paplitusi psichini sutrikim, pasitaikani tarp primityvi taut, yra tai, k jos vadina "sielos netekimu" - tai reikia, kaip rodo ir pavadinimas, matom smon s suirim (arba, specialiau tariant, disociacij). Tokie mon s, kuri smon s isivystymo lygis yra kitoks nei ms, "sielos" (arba psych s) nejauia kaip vientisos. Daugelis primityv mano, kad mogus, taip pat kaip savo, turi ir "miko siel", ir kad i miko siela yra siknijusi laukiniame gyvne arba medyje, su kuriuo mogus tam tikru bdu yra psichikai tapatus. Kaip tik tai ymus prancz etnologas Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino "mistiniu dalyvavimu". Jis atsisak io termino prieikos kritikos spaudiamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo neteiss. Tai yra gerai inomas psichologinis faktas, kad individas nesmoningai gali bti tapatus su kitu asmeniu ar objektu. is tapatumas primityv tarpe gyja daug form. Jei miko siela yra gyvno siela, pats gyvnas yra laikomas tam tikru mogaus broliu, pavyzdiui, manoma, kad mogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai sau plaukioti krokodil knibdanioje up je. Jei miko siela yra medis, tas medis

tariamas kaip turs tam individui kak panaaus t vik autoritet. Abiem atvejais miko sielos eidimas suprantamas kaip paties mogaus eidimas. Kai kuriose gentyse manoma, kad mogus turi kelet siel; is tik jimas ireikia kai kuri primityvi individ jausm, kad jie yra sudaryti i keleto sujungt; bet skirting vienet. Tai reikia, kad individo siela toli grau n ra saugiai suvienyta; prieingai, jai gresia pavojus pernelyg lengvai suskilti, upldus nevaldomiems jausmams. i situacij mes inome i antropolog studij, bet ji n ra tokia jau netinkama ir ms pai paangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti. Mes irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatum. Mus uvaldo ir pakeiia nuotaikos, mes prarandame sugeb jim mstyti ir negalime prisiminti svarbi dalyk apie save ir kitus,- ir mon s ima klausti: "Koks velnias tave lindo?" Kalbam, jog sugebam "kontroliuoti save", bet savitvarda yra reta ir nepaprasta doryb . Mes galime manyti, kad save valdome, bet koks nors draugas nesunkiai mums papasakos apie mus toki dalyk, apie kuriuos mes nieko neinome. N ra abejon s, net ms vadinamame auktame civilizuotume mogaus smon dar n ra reikiamai vientisa. Ji teb ra paeidiama ir linkusi skilin ti. Sugeb jimas izoliuoti dal savo psichikos i tikro yra vertinga savyb . Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam reikia ms d mesio. Bet yra didiulis skirtumas tarp smoningo sprendimo atsiskirti ir laikinai nuslopinti dal savo sielos, ir bsenos, kai tai atsitinka savaime, mogui ito neinant, nesutinkant ir net prieingai jo norams. Pirmasis yra civilizacijos laim jimas, antrasis - primmityvus "sielos netekimas" arba net patologin neuroz s prieastis. Taigi net ms dienomis smon s vieningumas teb ra abejotinas: jis labai lengvai gali bti suardytas. Sugeb jimas valdyti savo emocijas, labai pageidautinas vienu poiriu, bus abejotinas laim jimas kitu, nes d l to socialiniai tarpusavio santykiai netekt vairov s, spalv ir ilumos. Taigi tokiame kontekste ir turime apvelgti, kokie svarbs yra sapnai - tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaikios ir netikros fantazijos. Nor damas paaikinti savo poir, apraysiu kaip jis rutuliojosi daugel met ir kaip a pri jau prie ivados, kad sapnai yra daniausiai pasitaikantis ir visuotinai prieinamas altinis tirti mogaus sugeb jim simbolizuoti. Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bands empirikai tirti pasmonin smon s pagrind. Jis dirbo, remdamasis bendra prielaida, kad sapnai n ra atsitiktiniai, bet yra susij su smoningomis mintimis ir problemomis. i prielaida anaiptol nebuvo savavalika. Ji buvo pagrsta ymi neurolog, pavyzdiui, Pjero an (Pierre Janet), ivadomis, kad neuroz s simptomai susij su tam tikru smoningu patyrimu. Jie netgi yra atskilusios smoningos psichikos sritys, kurios kitu laiku ir kitokiomis aplinkyb mis gali bti smoningos. Paioje pra jusio amiaus pabaigoje Froidas ir Jozefas Broieris pripaino, kad neurotiki simptomai - isterija, tam tikri skausmai ir nenormalus elgesys - i tikrj yra simbolikai reikmingi. Jie yra vienas bdas, kuriuo pasmonin psichika ireikia save, kaip kad ir per sapnus; ir jie yra tokie pat simboliki. Pavyzdiui, pacientui, pakliuvusiam nepakeliam situacij, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti. Jis "negali to praryti". Kit pacient panaiomis psichologinio streso aplinkyb mis itinka astmos priepuolis. Jis dsta nuo "nam oro". Treiasis patiria savotik koj paralyi: jis negali paeiti, t.y. "jis toliau eiti nebegali". Ketvirtasis, kuris vemia pavalgs, "negali suvirkinti" nemalonaus fakto. Gal iau pateikti daugyb toki pavyzdi, bet tokios somatin s reakcijos t ra viena forma, kuria mus kamuojanios problemos gali nesmoningai pasireikti. Daniausiai jos pasireikia per ms sapnus. Bet kuris psichologas, iklauss gausyb moni, pasakojani savo sapnus, ino, kad sapn simboliai kur kas vairesni, negu fiziniai neuroz s simptomai. Sapnai danai yra sud tingos ir spalvingos fantazijos. Bet jei analitikas, susidrs su ia sapn mediaga, naudoja originali Froido "laisv asociacij" technik, jis mato, kad sapnus galima redukuoti tam tikrus pagrindinius modelius. i technika suvaidino labai svarb vaidmen psichoanaliz s raidoje, nes leido Froidui panaudoti sapnus kaip ieities tak, kuriuo remiantis galima prad ti tirti paciento pasmonin problem.

Froidas pasteb jo paprast, bet labai svarb, esmin dalyk, kad jei sapnuotojas skatinamas tsti pasakojim apie savo sapn vaizdinius ir mintis, kurias ie jam sukelia, jis prasitars ir atskleis pasmonin savo negalavim pagrind tuo, k jis kalba, ir tuo, k jis kalb damas smoningai praleidia. Jo mintys gali pasirodyti neprotingos ir netinkamos, bet po kurio laiko pasidaro jau aiku, ko jis stengiasi vengti, koki nemaloni mint ar patyrim slopina. Kad ir kaip jis bando tai umaskuoti, visa, k jis sako, rodo jo nemalonum esm. Gydytojas pamato tiek daug ivirkios gyvenimo pus s dalyk, kad jis retai bna toli nuo tiesos, kai paciento daromas uuominas interpretuoja kaip neramios sin s enklus. Deja, tai, k jis gal gale atranda, patvirtina jo bgtavimus. Kol kas niekas negali paprietarauti Froido nuslopinimo ir nor ipildymo, kaip neabejotin sapn simbolizmo prieasi, teorijai. Froidui sapnai buvo ypatingai svarbs, kaip "laisv asociacij" proceso ieities takas. Bet po kurio laiko a miau jausti, jog tai klaidingas ir neadekvatus turting fantazij, kurias pasmon sukuria miegant, panaudojimas. Mano abejon s i tikrj prasid jo tada, kai vienas kolega man papasakojo tai, k jis patyr ilgai keliaudamas po Rusij traukiniu. Nors jis nemok jo kalbos ir net nemok jo skaityti kirilicos, jis staiga m gilintis keistas raides, kuriomis buvo parayti geleinkelio uraai, ir atsidav svajon ms, kuri metu jis toms raid ms suteikdavo vairiausias reikmes. Viena mintis sek kit, ir, bdamas atsipalaidavs, jis pajuto, kad ios "laisvos asociacijos" suk l jam daug sen prisiminim. Jis suirzo juose aptiks kai kurias seniai palaidotas nemalonias temas dalykus, kuriuos nor jo pamirti ir kuriuos /smoningai/ buvo pamirs. I tikrj jis pri jo prie to, k psichologai vadina "kompleksais" - t.y. nuslopintas emocines temas, kurios gali sukelti nuolatinius psichologinius sutrikimus arba daugeliu atvej net neuroz s simptomus. is epizodas atv r man akis: supratau, kad nebtina naudoti sapn kaip "laisv asociacij" proceso ieities tak, jei nori atskleisti paciento kompleksus. Jis man parod , kad centr galima pasiekti tiesiai i bet kurio apskritimo tako. Galima prad ti nuo kirilicos, nuo meditacij apie kritolin rutul, maldininko rat arba modernistin paveiksl, arba net nuo atsitiktinio pokalbio apie kok nors banal atsitikim. Sapnas n ra nei daugiau, nei maiau naudingas iuo poiriu, kaip bet kuris kitas galimas ieities takas. Taiau sapnai yra ypatingai reikmingi, netgi jei jie danai kyla i emocinio susijaudinimo, kur taip pat eina ir prastiniai (nuolatiniai) kompleksai. (Nuolatiniai kompleksai yra velniosios psich s vietos, greiiausiai reaguojanios iorinius stimulus ar sutrikimus.) tai kod l laisvos asociacijos gali nuvesti i bet kurio sapno kritikas slaptas mintis. ia man at jo mintis, kad (jei a buvau teisus iki iol) protinga bt daryti ivad, jog sapnai turi kakoki atskir ir daug reikmingesn funkcij. Labai danai sapnai turi apibr t, akivaizdiai tiksling struktr, nurodani pagrindin id j arba krypt - nors daniausiai ji n ra i karto suprantama. Tod l prad jau svarstyti, ar negeriau skirti daugiau d mesio tikrajai sapno formai ir turiniui, uuot leidus "laisvoms" asociacijoms per id j grandin nuvesti kompleksus, kuriuos lygiai taip pat galime pasiekti ir kitais bdais. i nauja mintis pakeit mano psichologijos raid. Tai reik , kad a pamau atsisakiau sekti asociacijas, kurios nuvesdavo toli nuo sapno teksto. miau telkti d mes ne tiek prie asociacij, kiek prie paties sapno, manydamas, kad jis ireikia kak specifik, k bando pasakyti pasmon . Mano poirio sapnus pasikeitimas pakeit ir metod,- naujoji technika tur jo atsivelgti vairiausius platesnius sapno aspektus. Smoningas pasakojimas turi pradi, raid ir pabaig, bet tai netinka sapnui. Jo erdv s ir laiko matmenys visai kitokie, kad j suprastum, reikia tyrin ti kiekvienu aspektu - lyg imtum nepastam daikt rankas ir tol j sukiotum, kol tapt pastama kiekviena formos detal . Jau turbt pakankamai parodiau, kaip vis labiau prad jau nesutikti su "laisv asociacij" metodu, kur pirmasis pasil Froidas, - nor jau likti kiek galima ariau prie paties sapno, atsisakydamas vis netinkam id j ir asociacij, kurias jis gali sukelti. inoma, jos gali atskleisti paciento kompleksus, bet a tur jau daug didesn tiksl, nei vien atskleisti kompleksus, kurie sukelia neurotinius sutrikimus. Juos galima nustatyti daugybe kit bd, pavyzdiui, psichologas gali

suprasti visas uuominas, kuri jam reikia, odini asociacij testu (klausdamas paciento, kokias asociacijas jam sukelia tam tikri odiai ir analizuodamas jo atsakymus). Bet norint painti ir suprasti vis asmenyb s psichinio gyvenimo proces, svarbu suvokti, kad jo sapnai ir j simboliniai vaizdiniai turi atlikti kur kas svarbesn vaidmen. Beveik kiekvienam aiku, kad, pavyzdiui, yra nesuskaiiuojama daugyb vaizdi, kurie gali simbolizuoti lytin akt (arba, kitaip tariant, atvaizduoti j alegorikai). Bet kuris i i vaizdi per asociacijas gali atvesti prie lytini santyki id jos ir prie specifini kompleks, kuriuos kiekvienas gali jausti savo paties seksualinio gyvenimo atvilgiu. Bet iuos kompleksus galima taip pat atskleisti ir usisvajojus prie neskaitom rusik raidi. Taigi a padariau prielaid, kad sapnas gali praneti ir k kit nei seksualin alegorija ir kad taip yra d l tam tikr prieasi. Pailiustruosiu i mint. mogus gali sapnuoti, kad kia rakt spyn, darbuojasi su sunkia lazda ar lauia duris kojos spyriu. Visa tai galima traktuoti kaip seksualin alegorij. Bet pats faktas, kad jo pasmon pasirinko kur nors vien i i vaizdi - rakt, lazd ar spyr - taip pat turi didel reikm. Tikroji uduotis yra suprasti, kod l pasirinktas raktas, o ne lazda, arba lazda, o ne spyris koja. Kartais tai net padeda atskleisti, kad ia i viso vaizduojamas ne lytinis aktas, o visai kiti psichologiniai dalykai. Taip mstydamas, a pri jau prie ivados, kad tik ta mediaga, kuri yra aiki ir regima sapno dalis, gali bti naudojama j interpretuojant. Sapnas turi savo apribojimus. Jo specifin forma pati mums pasako, kas jam priklauso ir kas veda al nuo jo. Jei "laisvos" asociacijos vilioja al nuo ios (sapno) mediagos, galima bt pasakyti, nelyg koks zigzagas, tai mano sukurtas metodas labiau primena spiral, kurios centre yra sapno pieinys. A dirbu su paiu sapno pieiniu, nekreipdamas d mesio sapnuotojo pastangas nuo jo atitrkti. Dirbdamas savo profesin darb, a vis turiu kartoti: "Grkime prie Js sapno. K sako /sapnas/?" Pavyzdiui, mano pacientas sapnavo girt, nevalyv, vulgari moter. Sapne toji moteris buvo jo mona, nors realiame gyvenime jo mona buvo visikai kitokia. I pirmo vilgsnio sapnas atrod siaubingai neteisingas, ir pacientas tuoj pat j atmet kaip susapnuot nesmon. Jeigu a, jo gydytojas, biau leids jam eiti asociacij keliu, jis neivengiamai bt bands kaip galima labiau nutolti nuo nemaloni sapno uuomin. Ir bt pri js prie vieno i savo pagrindini kompleks komplekso, ko gero, neturinio nieko bendro su jo mona - ir mes nieko nesuinotume apie ypating, btent io sapno prasm. Taigi k jo pasmon nor jo pasakyti tokiu akivaizdiai neteisingu teiginiu? Aiku, ji ireik id j apie puolusi moter, kuri buvo artimai susijusi su sapnuotojo gyvenimu. Bet kadangi io vaizdio projekcija jo mon visikai nepagrsta ir i esm s neteisinga, man teko iekoti kitur, kol supratau, k atvaizdavo toks atstumiantis vaizdis. Dar viduramiais, daug anksiau nei fiziologai rod , kad d l endokrinini liauk struktros visuose mumyse yra ir vyriki, ir moteriki elementai, buvo sakoma, kad "kiekviename vyre yra moteris". Kaip tik moterikj element kiekviename vyre a ir pavadinau "anima". Tas "moterikasis" aspektas yra i esm s tam tikras emesnio pobdio susietumas su aplinka, ir ypa su moterimis, kuris yra rpestingai slepiamas nuo kit ir nuo savs. Kitaip tariant, nors regimoji individo asmenyb atrodo visikai normali, ji gali sl pti nuo kit - ar netgi nuo savs - apgail tin "moters savyje" pad t. Taip buvo ir iam mano pacientui: jo moterikoji pus nebuvo patraukli. Jo sapnas sakyte sak : "Kai kuriais atvilgiais tu elgiesi kaip puolusi moteris", ir suk l jam ok. (is pavyzdys, suprantama, neturi bti laikomas rodymu, kad pasmon rpinasi "moraliniais" draudimais.) Sapnas neliep pacientui "elgtis geriau", bet tiesiog band atsverti pernelyg vienpusik jo smoningo proto prigimt, kuri palaik klaiding sitikinim, kad jis yra visais atvilgiais dentelmenas. Lengva suprasti, kod l sapnuotojai link ignoruoti ir netgi neigti savo sapn praneimus. Smon natraliai prieinasi viskam, kas nesmoninga ir neinoma. A jau nurodiau, kad primityviuose mon se yra tai, k antropologai vadina "mizoneizmu", t.y. gili ir prietaringa naujovi baim .

Primityvai reaguoja nepalankius vykius tokiomis pat reakcijomis, kaip ir gyvnai. Bet ir "civilizuotas" mogus naujas id jas reaguoja labai panaiai, kurdamas psichologinius barjerus, kad susidrs su naujove, apsisaugot nuo oko. Lygiai t pat galima pasteb ti kiekvieno individo reakcijoje savo paties sapnus, jei tenka priimti neprast mint. Daugelis filosofijos, mokslo, netgi literatros pionieri tapo gimto savo aminink konservatyvumo aukomis. Psichologija yra vienas jauniausi moksl. Kadangi ji stengiasi nagrin ti pasmon s veikl, tai neivengiamai susiduria su kratutiniu mizoneizmu. Praeitis ir ateitis pasmon je Kol kas a tik pateikiau kelet princip, kuriais remdamasis a tiriu sapnus, nes jei mes norime itirti mogaus sugeb jim kurti simbolius, sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia mediaga. Du esminiai sapn aikinimo dalykai yra ie: pirmiausia, sapnus reikia ir ti kaip fakt, kurio atvilgiu nereikia tur ti joki iankstini nuostat, iskyrus tai, kad jie kakaip kuria prasm; antra, kad sapnas yra specifin pasmon s iraika. Vargu ar galima dar kukliau pateikti iuos principus. Nors ir kokia menka bt kieno nors nuomon apie pasmon, jis turi pripainti, kad j verta tyrin ti; pasmon yra bent jau ut l s lygio, kuri gal gale labai domina entomologus. Jei kas nors, nepatyrs ir maai imanantis apie sapnus, mano, kad sapnai yra nieko nereikiantys chaotiki atsitiktinumai, jis turi teis taip manyti. Bet jeigu darome prielaid, kad jie yra normals vykiai (o tokie jie ir yra), tai esame priversti pripainti, kad jie yra arba prieastiniai,- t.y. kad j buvimas turi racionali prieast,- arba tam tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie. Pabandykime pavelgti iek tiek atidiau tai, kaip smoningos ir nesmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susij. Panagrin kime pavyzd, kuris visiems gerai inomas. Staiga js pamirote, k ketinote sakyti, nors dar prie akimirk mintys buvo labai aikios. Arba, pavyzdiui, norite kam nors pristatyti savo draug ir staiga, kai ruoiat s itarti jo vard, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors i tikrj mintis tapo pasmonine ar bent jau akimirk atsiskyr nuo smon s. Taip pat ir su ms pojiais. Jei mes klausom s kokios nors nenutrkstamos, bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodikai nutrksta, o paskui v l atsiranda. Toks vibravimas atsiranda d l periodiko d mesio susilpn jimo ir sustipr jimo, o ne d l to, kad keistsi pats garsas. Taiau kai kas nors islysta i ms smon s, jis nenustoja egzistavs, kaip kad u kampo pradings automobilis neitirpsta ore. Mes tik jo nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime t automobil v l pamatyti, taip pat mes v l ivystame mintis, kurios laikinai buvo prading. Taigi pasmonin dalis susideda i daugyb s laikinai neryki mini, spdi ir vaizdini, kurie, nors ir umirti, ir toliau veikia ms smoningas mintis. tai mogus isiblaks eina per kambar ko nors atsineti. Staiga sustoja, atrodo visikai sutriks - jis pamiro, ko jam reik jo. iupin ja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, taiau nesmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasmon . Stebint neurotiko elges, galima pamatyti, kad daugelis dalyk, kuriuos jis daro, atrodo taip tarsi jis juos daryt smoningai ir tikslingai. Taiau jeigu mes j apie tai paklaustume, paaik t, kad jis arba j nesuvokia, arba visai k kita turi galvoje. Jis girdi ir negirdi, mato, bet yra aklas, ino ir neino. ie pavyzdiai yra tokie dani, kad specialistas greitai suvokia, jog nesmoningas psichikos turinys veikia taip, tarsi jis bt smoningas, ir kad niekada tokiais atvejais negali inoti, ar mintis, kalba ar veiksmas yra tikrai smoningi, ar ne. Btent d l tokio elgesio daugyb gydytoj atmeta isterik pacient teiginius kaip gryn mel. Tokie mon s ities pasako daugiau netiesos, negu bet kuris i ms, bet ia visai netinka odis "melas". I tikrj, j dvasin bkl sukelia elgesio netikrum, kadangi j smon danai nelauktai utemsta, sikius pasmonei. Panaiai gali kaitaliotis netgi j odos poji suvokimas. Vien

akimirk isterikas pajunta adatos dr rank, o jau kit gali ito visai nepasteb ti. Jeigu jo d mesys yra sutelktas kok nors vien tak, visas knas gali bti visikai nejautrus skausmui tol, kol atslgsta utemdanti jo pojius tampa. Tada pojiai ikart atgyja. Taiau jis vis laik nesmoningai ino, kas vyksta. Hipnotizuodamas tok pacient gydytojas proces mato labai aikiai. Visai nesunku rodyti, kad pacientas inojo visas smulkmenas. Dris rank arba fraz , pasakyta smon s utemimo metu, gali bti prisiminta taip gerai, lyg nebt buv nejautrumo skausmui ar "usimirimo". Prisimenu moter, kuri buvo atveta klinik visiko stuporo bkl je. Kit dien atgavusi smon, ligon inojo, kas ji tokia, bet neinojo, kur ji yra, kaip ir kod l ia atsidr ir netgi atvykimo datos. Taiau po to, kai j uhipnotizavau, ji man pasak , kod l ji susirgo, kaip pakliuvo klinik, kas j atve . Visas ias detales galima buvo patikrinti. Ji netgi pasak tiksl laik, kada buvo atveta, nes mat laikrod pri mimo kambaryje. Hipnoz s metu jos atmintis buvo visikai aiki, lyg ji bt tur jusi smon vis laik. Aptardami tokius dalykus, mes remiam s klinikiniais steb jimais. Tod l daug kritik mano, kad pasmon ir visi jos subtils pasireikimai priskirtini iimtinai psichopatologijos sferai. Jie mano, kad bet koks pasmon s pasireikimas yra kakas neurotika arba psichotika ir neturi nieko bendra su normalia dvasine bsena. Bet neurotiniai reikiniai nebtinai yra sukeliami vien tik ligos. I esm s jie ne daugiau kaip normali reikini patologinis padid jimas ir btent bdami tokiu patologiniu padid jimu, jie yra rykesni negu normals. Isterijos poymiai bdingi visiems normaliems mon ms, bet jie yra tokie neyms, kad daniausiai yra nepastebimi. Pavyzdiui, umarumas yra normalus reikinys - tam tikros smoningos id jos praranda savo specifin energij d l to, kad nukreipiamas d mesys. Kai jis nukrypsta kitur, e lyje lieka dalykai, kurie rp jo anksiau, panaiai kaip proektorius apvieia nauj plot, palikdamas tamsoje anksiau apviest viet. Tai neivengiama, nes smon vienu metu gali ilaikyti visikai aikius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais j aikumas kinta ("banguoja"). Bet pamirtos id jos nenustoja gyvavusios. Nors panorus j negalima ikart atgaminti, jos egzistuoja pasmon je, ia pat u prisiminimo slenksio, ir i ia jos v l gali staiga ikilti bet kuri akimirk, kartais po daugelio visikos umarties met. ia a kalbu apie dalykus, kuriuos smoningai mat me ar gird jome ir v liau pamirome. Bet mes visi girdime, matome, uuodiame ir ragaujame daugel dalyk, tuo metu j visai nepasteb dami, nes ms d mesys tuo metu nukreiptas k nors kita, arba tod l, kad poveikis ms pojiams pernelyg silpnas, kad ilikt smoningas spdis. Taiau pasmon juos pasteb jo, ir itokie pasmoniniai jusli suvokimai svarbs ms kasdieniame gyvenime. Mums to nesuvokiant, jie daro tak tam, kaip mes reaguojame vykius ir mones. Ypa pamokant, mano nuomone, pavyzd pateik vienas profesorius. Jis vaikiojo po laukus su savo mokiniu ir buvo sigilins rimt pokalb. Staiga jis pajuto, kad jo mintis nutrauk netik tai upld ankstyvos vaikyst s prisiminimai. Jis niekaip negal jo suprasti, kod l taip atsitiko. Niekas i to, apie k kalb ta, nebuvo su jais susij. Atsigrs pamat , kad jie jo pro ferm, kai ikilo pirmasis vaikyst s prisiminimas. Jis pasil savo mokiniui grti t pai viet, kur j upldo jo prisiminimai. Grs pajuto s kvap ir ikart suprato, kad btent tas kvapas paadino prisiminimus. Jaunyst je jis gyveno fermoje, kurioje buvo auginamos sys ir specifinis j kvapas paliko neidildom, nors ir umirt, spd. Eidamas pro ferm, jis pajuto kvap nesmoningai, ir is nesmoningas suvokimas sugrino seniai pamirtus vaikyst s potyrius. is suvokimas buvo pasmoninis, nes d mesys buvo sutelktas kitur, ir stimulas nebuvo pakankamai stiprus, kad pakeist d mesio krypt ir tiesiai pasiekt smon. Taiau jis vis d lto paadino "umirtus" prisiminimus. Toks "uuominos" (pasufleruojanios replikos) arba "gaiduko" efektas gali paaikinti neurotini simptom pradi ir taip pat kai kuriuos malonius prisiminimus, kai koks nors vaizdas, kvapas ar garsas primena praeities aplinkybes. Pavyzdiui, mergina, at jusi darb, regis, gerai jauiasi ir yra neblogai nusiteikusi. Ir staiga jai ima klaikiai skaud ti galv, pasireikia ir kitokie negalavimo

poymiai. Nors smoningai ji to ir nepasteb jo, ji gird jo tolimo laivo ruko siren, kuri jai nesmoningai primin nelaiming isiskyrim su mylimuoju, kur ji labai nor jo pamirti. Be normalaus umirimo, Froidas apra kelis atvejus, kai "pamirtami" nemalons prisiminimai prisiminimai, kuri mogus mieliau netur t. Kaip sak Ny , ididumo spiriama atmintis pasiduoda. Taigi, tarp umirt prisiminim esama nemaai toki, kurie atsiduria pasmon je (ir panorus nemanoma j atgaivinti) d l to, kad jie nemalons ir nepriimtini. Psichologai juos vadina "/nuslopintu/ turiniu". Toks atvejis gal t bti sekretor , kuri pavydi vienam i savo virininko koleg. Ji nuolat umirta pakviesti asmen susirinkimus, nors jo pavard bna aikiai parayta jos turimame srae. Bet paprayta pasiaikinti, ji paprasiausiai pasako "umirusi" arba, kad kakas jai "sutrukd ". Ji niekada neprisipasta - net sau paiai - tikrosios nepakvietimo prieasties. Daugyb moni klaidingai pervertina savo valios galios vaidmen ir mano, kad jo mstymui nieko negali atsitikti, ko jie nenusprend ar neketino. Bet reikia imokti aikiai atskirti smoningus (intencionalius) ir nesmoningus (neintencionalius) proto turinius. Pirmieji kyla i /ego/ asmenyb s; antrieji, vienok, kyla i altinio, kuris nesutampa su /ego/, bet yra jo "kita pus ". Kaip tik i "kita pus " ir privert sekretor umirti pakvietimus.Yra daugyb prieasi, d l kuri mes umirtam dalykus, kuriuos pasteb jome ir patyr me; ir lygiai taip pat yra daugyb bd, kuriais jie proto gali bti prisiminti. iuo poiriu yra domus kriptomnezijos arba "pasl pto prisiminimo" pavyzdys. Autorius gali nuosekliai rayti pagal i anksto susidaryt plan, pl todamas savo rodymus arba siueto linij, ir staiga jis nukrypsta nuo temos. Tikriausiai jis ivydo nauj id j, kitok vaizd ar apskritai nauj siueto atak. Jei js jo paklausite, kas paskatino j nukrypti, jis nesugeb s to pasakyti. Jis galbt net nepasteb jo to pasikeitimo, nors dabar para kak i viso nauja, ko jis prie tai neinojo. Taiau kartais galima tikinamai parodyti, kad tai, k jis para , yra nepaprastai panau kito autoriaus krin, kurio, kaip jis yra sitikins, jis niekad neskait . A pats radau tok tiesiog stulbinant pavyzd Ny s knygoje "Taip kalb jo Zaratustra", kur jis tiesiog odis odin atpasakoja atsitikim, urayt laivo dienyne 1686 metais. Grynai atsitiktinai a perskaiiau netik tin jrininko pasakojim vienoje knygoje, ileistoje apie 1835 metus (pus amiaus prie savo veikal paraant Nyei); ir kai a suradau pana fragment knygoje "Taip kalb jo Zaratustra", buvau tiesiog pribloktas savito jo stiliaus, kuris taip skyr si nuo prastin s Ny s kalbos. A buvau sitikins, kad Ny taip pat skait i knyg, nors jis apie tai savo veikale neusimin . A paraiau tuo metu dar gyvai jo seseriai laik, ir i patvirtino, kad ji ir brolis i tikro skait i knyg kartu, kai jam buvo vienuolika met. Sprendiant i konteksto, man atrodo, kad visai netik tina, jog Ny bt suvoks, kad jis plagijuoja kit pasakojim. A manau, kad pra jus penkiasdeimiai met, tas pasakojimas netik tai pateko jo smoningo proto akirat. Tokiais atvejais tai bna tikri, bet nesuvokti prisiminimai. Panaus dalykas gali atsitikti kompozitoriui, kuris vaikyst je gird jo valstiei melodij ar liaudies dain, ir staiga netik tai ji sibrauna kaip atskira tema jo simfonij, kuri jis kuria suaugs. Id ja ar vaizdinys i pasmon s v l at jo smon. Tai, k a iki iol pasakiau apie pasmon, t ra vien tik greitosiom apmesti metmenys, rodantys, kokia yra ios sud tingos mogaus sielos dalies prigimtis ir kaip ji funkcionuoja. Bet jie nurodo t sublimuot mediag, i kurios savaime gali atsirasti ms sapn simboliai. i pasmonin mediaga susideda i vis potrauki, impuls ir ketinim; i vis suvokim ir intuicij; vis racionali ir iracionali mini, ivad, indukcij, dedukcij ir prielaid; ir i visos jausm vairov s. Visi jie (ar bet kuris j) gali gyti dalinio, laikino ar pastovaus nesmoningumo pavidal. i mediaga daniausiai tampa nesmoninga tod l - kad, taip sakant,- jai n ra vietos smon je. Kai kurios mintys praranda savo emocin energij ir tampa pasmonin s (arba bt galima pasakyti, jos nebesusilaukia ms smoningo d mesio) tod l, kad ima atrodyti nedomios ar nereikalingos, ar tod l, kad esama koki nors prieasi, d l kuri mes norime istumti jas i ms akiraio.

I tikrj yra normalu ir btina, taip "umirti", kad ms smoningame prote atsirast vietos naujiems spdiams ir naujoms mintims. Jeigu taip nebt, viskas, k mes esame patyr, pasilikt vir smon s slenksio, ir ms protas tapt be galo sujauktas ir sumis. is reikinys iandien yra taip plaiai pripaintas, kad daugelis moni, kurie k nors ino apie psichologij, laiko j savaime aikiu. Bet lygiai taip pat kaip smoningi turiniai gali pradingti pasmon je, nauji turiniai, kurie niekad iki tol nebuvo smoningi, gali i ten /ikilti/. Pavyzdiui, mogus gali numatyti, kad kakas tuoj pat siver smon - kad "kakas tvyro ore", arba kad "pakvipo iurke" - nujausti kak negero. is atradimas, kad pasmon n ra tik praeities sand lis, bet kad taip pat joje gausu bsim psichini situacij ir id j gemal bei uuomazg, atved mane prie mano paties naujo poirio psichologij. iuo klausimu ikilo daugyb prietaring diskusij. Bet viena yra tikra,- kad be atsiminim i nutolusios smoningos praeities, i pasmon s gali ateiti visikai naujos mintys ir krybin s id jos,mintys ir id jos, kurios niekad iki iol nebuvo smoningomis. Jos kaip latosas iauga i tamsi proto gelmi ir sudaro svarbiausi pasmonin s psich s dal. Mes matome tai kasdieniniame gyvenime, kai vairs prietaravimai kartais netik tai yra isprendiami, ikilus stulbinantiems naujiems pasilymams; daugyb meninink, filosof ir netgi mokslinink savo geriausias id jas gauna i kv pimo, kuris staiga ateina i pasmon s. Sugeb jimas uiuopti toki turting gysl ir jos teikiam mediag efektyviai iversti filosofij, literatr, muzik ar mokslinius atradimus yra vienas genialumo poymi. Akivaizdi io fakto rodym mes galime rasti paties mokslo istorijoje. Pavyzdiui, prancz matematikas Puankar ir chemikas Kekul u savo svarbius mokslinius atradimus yra d kingi (kaip jie patys teig ) netik tiems "vaizdingiems apreikimams" i pasmon s. Prancz filosofo Dekarto "mistinis" patyrimas taip pat kilo i panaaus netik to apreikimo, kai jis akimirksniu ivydo "moksl tvark". Brit raytojas Robertas Lui Stivensonas daugyb met iekojo istorijos, kuri atitikt jo "stipr dvejopos mogaus bties pojt", kol "Dakarto Dekilio ir misterio Haido" siuet jis staiga ivydo sapne. V liau a smulkiai apraysiu, kaip tokia mediaga ikyla i pasmon s, ir tirsiu form, kuria ji bna ireikta. Dabar a vien tik noriu paym ti, kad mogaus sielos sugeb jimas sukurti toki nauj mediag yra ypa reikmingas tiriant sapn simbolizm, nes a savo profesiniame darbe nuolat sitikinu, kad sapn vaizdiniai ir id jos negali bti paaikinti vien tik remiantis atmintimi. Jie ireikia naujas mintis, kurios dar niekad nebuvo pasiekusios smon s slenksio. Sapn funkcija A kiek paanalizavau ms sapn gyvenimo kilm ir itakas, nes sapnai yra toji dirva, i kurios pirmiausia iauga daugelis simboli. Deja, sapnus sunku suprasti. Kaip jau esu nurods, sapnas visikai nepanaus smoning pasakojim. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, k nori pasakyti, pasirenka taigiausi pasakojimo bd ir stengiasi, kad jo pastabos bt logikai nuoseklios. Pavyzdiui, isilavins mogus vengs miglot metafor, nes jos gali ikreipti jo mint. Taiau sapn struktra kitokia. Sapnuotoj uplsta vaizdiniai, kurie atrodo prietaringi ir juokingi, prarandamas normalus laiko pojtis, o prasti daiktai gauna avint ar gr sming aspekt. Gali atrodyti keista, kad pasmon tvarko savo mediag taip skirtingai nuo tokio i pairos tvarkingo modelio, kur mes suteikiam savo mintims bud dami. Taiau kiekvienas, nors akimirk bands prisiminti sapn, pasteb s kontrast, kuris, ties sakant, ir yra viena i svarbiausi prieasi, kod l paprastam mogui yra taip sunku suprasti sapnus. Jie neturi prasm s normalios patirties, gytos nemiegant, poiriu, tod l mogus linksta arba visai j nepaisyti, arba pripainti, kad sapnai j trikdo. Gal bt lengviau suvokti dalyk, jei pirmiausia pripaintume, kad tos id jos, su kuriomis turime reikalo savo tariamai sutvarkytame budriame gyvenime, jokiu bdu n ra tokios tikslios, kaip mes

manome. Prieingai, j reikm (ir j emocin svarba mums) tampa juo netikslesn , juo sunkiau nusakoma, juo daugiau jas tyrin jame. Taip yra d l to, kad visa, k igirstame ar patiriame, gali tapti pasmoninga - kitaip tariant, pereiti pasmon. Ir netgi tai, k isaugome savo smon je ir panor galime atkurti, gyja pasmonin atspalv, kuris nuspalvina id j kiekvien kart, kai ji prisimenama. Ms smoningi spdiai i tikrj greitai gyja pasmonin s reikm s element, kuris mums reikmingas fizikai, nors smoningai mes ir neinome apie ios pasmonin s reikm s buvim, arba kokiu bdu ji ipleia ir supainioja konvencionali reikm. inoma, kiekvieno mogaus psichiniai atspalviai skiriasi. Kiekvienas ms priimame bet kuri abstraki id j savo individualaus proto kontekste ir tod l individualiai j suprantame ir taikome. Kai pokalbyje vartoju tokias svokas, kaip "valstyb ", "pinigai", "sveikata" ar "visuomen ", tariu, kad mano klausytojai jas supranta "madaug" taip, kaip ir a. odis "madaug" yra btent tai, apie k kalbu. Kiekvienas odis reikia kak truput skirtinga kiekvienam mogui, netgi tuomet, kai kultrinis pagrindas tas pats. io kintamumo prieastis ta, kad bendrin svoka suvokiama individualiame kontekste, tod l ir suprantama bei taikoma iek tiek individualiai. Savaime suprantama, reikm s prasm s skiriasi daugiausiai, kai moni socialin , politin , religin ir psichologin patirtis labai nevienoda. Kadangi svokos tapaios su odiais, is skirtingumas beveik nepastebimas ir neturi jokios praktin s reikm s. Bet kai reikia tikslaus apibr imo ar isamaus paaikinimo, galima pamatyti, kokie stulbinantys ne tik grynai intelektualaus svok supratimo, bet ypa emocini j atspalvi ir vartojimo skirtumai. Paprastai jie yra nesmoningi, tod l niekuomet nesuvokiami. Galima nekreipti d mesio iuos skirtumus, kaip nereikalingus ar pernelyg ipstus reikm s niuansus, kurie maai susij su kasdieniniais poreikiais. Bet pats faktas, kad jie egzistuoja, rodo, kad net dalykikiausias smon s turinys yra gaubiamas netikrumo e li. Netgi rpestingiausiai apibr ta filosofin ar matematin svoka, kurioje, ms sitikinimu, n ra nieko daugiau, negu mes jai suteik me, yra daugiau, negu mes manome. Tai psichinis vykis, ir, bdamas toks, yra i dalies nepainus. Net skaitmenys, kuriuos naudojame skaiiuodami, yra daugiau, negu mes manome. Tai ir mitologiniai elementai (pitagorieiams jie buvo netgi dieviki), nors js, tuos skaitmenis naudodami praktiniais tikslais, be abejon s, to nesuvokiate. Trumpai tariant, kiekviena svoka ms smon je turi savo psichines asociacijas. Kadangi asociacijos gali bti vairaus intensyvumo (pagal tos svokos santykin reikmingum ms asmenybei arba priklausomai nuo kit id j ir netgi j kompleks, su kuriais toji svoka yra susieta ms pasmon j), jos gali pakeisti "normal" svokos pobd. Ji netgi gali tapti kakuo visikai skirtingu, kai "plaukioja" emiau smon s lygmens. Gali atrodyti, kad ie pasmoniniai visko, kas mums atsitinka, aspektai turi maai reikm s ms kasdieniniame gyvenime. Bet sapn analiz je, kur psichologas nagrin ja pasmon s iraikas, jie labai reikmingi, nes jie yra beveik nematomos ms smoning mini aknys. tai kod l prasti objektai ir id jos sapne gali gyti toki didiul psichin reikm, kad mes nubundame smarkiai susijaudin, nors, atrodyt, kad nieko baisiau nei urakintas kambarys ar tai, kad pav lavome traukin, nesapnavome. Vaizdiniai, sukurti sapnuose, yra kur kas turtingesni ir gyvesni nei svokos ir patyrimai, kurie yra j atitikmenys gyvenime. Viena prieasi yra ta, kad sapne ios svokos gali ireikti savo pasmonin reikm. Savo smoningose mintyse mes neperengiame racionali teigini rib teigini, kurie daug maiau spalvingi, nes mes apval me juos nuo daugelio psichini asociacij. Pamenu vien savo sapn, kur man buvo sunku paaikinti. Tame sapne kakoks mogus band ueiti u mans ir uokti man ant nugaros. A nieko neinojau apie t mog, iskyrus tai, kad jis nusigrieb vien mano pastab ir taip ikreip jos prasm, kad i tapo groteskika jos parodija. Bet negal jau suvokti ryio tarp io fakto ir jo pastang sapne uokti ant mans. Mano profesiniame gyvenime danai pasitaikydavo, kad kas nors ikreipdavo mano odius - taip danai, kad perdaug nesirpinau, ar supykd mane btent is ikraipymas. inia, kontroliuoti savo emocines reakcijas yra tam tikra vertyb , ir labai greitai supratau, kad btent tai sako sapnas. Austrik posak jis

ivert regim vaizdin. i fraz , tokia prasta paprastame pokalbyje, yra tokia: /"Du kannst mir auf den Buckel steigen"/ (Gali ulipti man ant nugaros). Tai reikia: man nerpi, k apie mane sakai. Amerikietikas io posakio atitikmuo, kuris gali lengvai atsirasti panaiame sapne, bt: "Gali sau okti eer". Kai kas gali tvirtinti, kad io sapno vaizdas - simbolinis, nes juo ne tiesiogiai buvo nusakyta situacija, bet esm ireikta netiesiogiai, metafora, kurios i pradi a negal jau suprasti. Kai taip vyksta - o vyksta danai - tai nebna tyin sapno "maskuot ", tai paprasiausiai parodo, kad mes nelabai suprantame emocikai turting vaizd kalb. Savo kasdien je patirtyje turime bti kuo tikslesni, ir imokome atsisakyti fantazijos ir puomen tiek savo kalboje, tiek mintyse - taip prarasdami savyb, kuri dar teb ra bdinga primityviam protui. Daugelis ms perk l me pasmon visas fantastikas psichines asociacijas, kuri turi kiekvienas objektas ir id ja. Kita vertus, primityvus protas dar neumiro i psichini savybi, jis suteikia gyvnams, augalams ir akmenims toki gali, kurios mums atrodo keistos ir nepriimtinos. Afrikos diungli gyventojas, ivyds nakties gyvn dienos viesoje ino, kad tai ker tojas, laikinai pri ms jo pavidal. Arba mano j esant krmo siela ar jo genties vieno i prot vi dvasia. Medis gali vaidinti svarb vaidmen primityvo gyvenime, neabejotinai tur ti savo siel ir bals, ir bendr likim su mogumi, kuris juo domisi. Kai kurie Piet Afrikos ind nai jus tikin s, kad jie yra raudonosios Arara papgos, nors ir puikiai ino, kad neturi plunksn, sparn ir snap. Kadangi primityvo pasaulyje daiktai neturi toki ryki rib, kaip ms "racionaliose" visuomen se. Tai, k psichologai vadina "psichiniu tapatumu" ar "mistiniu dalyvavimu", i ms daikt pasaulio buvo istumta. Bet btent is pasmonini asociacij vyt jimas ir daro primityvo pasaul spalving ir fantastik. Tai mes jau taip praradome, kad susitik jau nebeatpastame. Mes iuos dalykus istm me emiau smon s slenksio, ir kai jie v l atsitiktinai pasirodo, mums ne kart rodosi, kad kakas negerai. Su manimi ne kart tar si isimokslin ir inteligentiki mon s, kurie reg jo ypatingus sapnus, fantazijas ir netgi vizijas, ir tai juos labai sukr t . Jie man , kad n vienas, kas yra sveiko proto, negali kent ti nuo toki dalyk ir kad bet kas, kas mato vizij, turi patologini sutrikim. Kart vienas teologas man pasak , kad Ezekielio vizijos tebuvo liguisti simptomai, o Mozei ir kitiems pranaams kalbantys "balsai" - tik haliucinacijos. Tik sivaizduokite, koks j ap m siaubas, kai kakas panaaus "spontanikai" nutiko jam paiam. Mes taip priprat prie tariamai racionalios ms pasaulio prigimties, kad sunkiai sivaizduojame, kad gali kas nors atsitikti, ko negalima paaikinti sveiku protu. Primityvus mogus, itiktas panaaus oko, nesuabejos savo sveikumu, jis galvos apie fetius, dvasias ir dievus. Taiau emocijos, kurios mus veikia, yra tokios paios. I esm s, baim s, kurias sukuria ms pramatni civilizacija, yra kur kas baisesn s u tas, kurias primityvs mon s priskiria demonams. i laik civilizuoto mogaus poiris man danai primena psichoze sergant pacient i mano klinikos, kuris pats buvo gydytojas. Vien ryt paklausiau, kaip jis jauiasi. Jis atsak puikiai praleids nakt, dezinfekuodamas vis dang merkurijaus chloridu, taiau atlikdamas kruopt darb, nerado jokio Dievo p dsako. ia mes susiduriame su neuroze ar netgi kai kuo blogiau. Vietoj Dievo ar "Dievo baim s" matome nerimo (baim s) neuroz ar tam tikr fobijos r. Emocija iliko ta pati, taiau ir jos objekto pavadinimas ir prigimtis tapo blogesni. Prisimenu filosofijos profesori, kuris kart konsultavosi d l savo v io fobijos. J kamavo nenugalimas sitikinimas, kad jis turi piktybin augl, nors nieko panaaus nebuvo rasta deimtyse rentgeno nuotrauk. "A inau, kad nieko n ra,- sakydavo jis,- bet /gali/ kas nors ir bti". Kas btent suk l i id j? Ji be abejon s kilo i baim s, kuri nebuvo teigta smoningo svarstymo. Liguista mintis j uklupo staiga, ir su tokia j ga, kurios jis negal jo nugal ti. iam isilavinusiam mogui buvo kur kas sunkiau pripainti tai, k bt padars primityvus mogus - tarti, kad j aps do dvasia. Kenksminga piktj dvasi taka yra bent jau priimtina hipotez pirmykt je kultroje, ir kur kas labiau gniudantis dalykas civilizuotai asmenybei pripainti, kad jo

rpesiai t ra kvaila vaizduot s idaiga. Primityvus /aps dimo/ fenomenas neinyko, jis teb ra toks kaip ir visada. Tik dabar kitaip ir daug nemaloniau aikinamas. Esu padars kelet panai palyginim tarp naujj laik ir primityvaus mogaus. Tokie palyginimai, kaip v liau parodysiu, yra labai svarbs, norint suprasti mogaus polinkius kurti simbolius ir sapn vaidmen juos ireikiant. Nes matome, kad daugelis sapn pateikia vaizdius ir asociacijas, analogikus primityviosioms id joms, mitams ir ritualams. iuos sapn vaizdius Froidas pavadino "archaikomis liekanomis", is pasakymas reikt, kad jos yra psichiniai elementai, isilaik mogaus prote nuo sen ami. itoks poiris bdingas tiems, kurie pasmon laiko vien smon s apendiksu (ar, kalbant vaizdingiau, atliek skardine, kurioje renkama viskas, k atmeta smon ). Toliau tyrin damas sitikinau, kad toks poiris netinkamas ir jo reik t atsisakyti. A supratau, kad tokios asociacijos ir vaizdiai yra neatskiriama pasmon s dalis ir gali bti regimi visur - ar sapnuotojas bt isilavins, ar beratis, inteligentikas ar kvailas. Jokiu bdu jie n ra negyvos ir bereikm s "liekanos". Jie tebefunkcionuoja ir yra itin vertingi (kaip daktaras Hendersonas parodo savo "Senov s mituose ir iuolaikiniame moguje" - "mogaus ir jo simboli" 2_sk.) btent d l savo "istorikos" prigimties. Jie nutiesia tilt tarp t bd, kuriais mes smoningai reikiame savo mintis, ir primityvesn s, spalvingesn s ir vaizdingesn s iraikos formos. Btent i forma tiesiai kreipiasi jausmus ir emocijas. ios "istorin s" asociacijos yra ryys tarp racionalaus smon s pasaulio ir instinkt pasaulio. Jau kalb jau apie dom kontrast tarp "kontroliuojam" ms budraus gyvenimo minui ir vaizduot s lobi, kuriuos sukuria sapnai. Galima pasteb ti ir kit io skirtumo prieast: savo civilizuotame gyvenime i tokios gausyb s mini mes at m me j emocin energij ir i tikrj jas mes jau nebereaguojame. Tokias id jas mes vartojame savo kalboje, ir prastai jas reaguojame, kai kiti jas vartoja, taiau jos nedaro mums gilaus spdio. Reikia kako daugiau, kad mums kai kurie dalykai bt pasakyti taip aikiai, kad mes btume priversti pakeisti savo poir ir elges. Btent tai daro "sapn kalba"; jos simbolizmas turi tiek daug psichin s energijos, kad mes esame priversti j kreipti d mes. Pavyzdiui, buvo tokia ponia, pagars jusi savo kvailais prietarais ir usispyr liku prieinimusi protingiems argumentams. Galima buvo rodin ti jai itis nakt be jokio rezultato, ji nekreipdavo menkiausio d mesio. Taiau jos sapnai laik si kitokios taktikos. Vien nakt ji sapnavo, kad dalyvauja svarbiame visuomen s renginyje. eiminink j pasveikino odiais: "Kaip puiku, kad gal jote atvykti. Visi js draugai ia, ir laukia js". Paskui eiminink nuved j prie dur ir jas atidar , sapnuotojai eng tiesiai - karvid! Sapno kalba buvo tokia paprasta, kad j suprasti gal jo net bukaprotis. I pradi moteris nenor jo pripainti kad sapnas taip tiesiai taiko jos ipuikim, bet informacija vis tik pasiek tiksl, ir po kurio laiko ji tur jo j priimti, nes negal jo nesuprasti pokto i savs paios. Tokia informacija i pasmon s yra svarbesn , negu daugelis moni mano. Savo smoningame gyvenime mes esame atviri vairiausiems poveikiams. Kiti mon s mus stimuliuoja arba slegia, vykiai staigoje ar socialiniame gyvenime mus trikdo ir atitraukia. Tokie dalykai gundo mus pasukti keliu, kuris netinkamas ms individualybei. Ar mes suvokiame j poveik ms smonei, ar ne - ji vis tiek yra j trikdoma ir nuo j poveikio yra beveik neapsaugota. Tai ypatingai bdinga mon ms, kuri ekstravertiko mstymo nuostata ypa pabr ia iorinius objektus arba tiems, kurie slepia savo menkavertikumo jausmus ir nepasitiki savo pai giliausiu ir slapiausiu "a". Kuo labiau toji smon veikiama prietar, klaid, fantazij ir infantili nor, tuo labiau plat ja jau esantis plyys pereidamas neurotin skilim ir atvesdamas daugiau ar maiau dirbtin gyvenimo bd, labai nutolus nuo sveik instinkt, prigimties ir tiesos. Pagrindin sapn funkcija yra bandyti atstatyti ms psichologin pusiausvyr, sukuriant sapn mediag, kuri labai subtiliai atstato vis psichin lygsvar. Btent tai a vadinu papildomu (arba kompensuojaniu) sapn vaidmeniu ms psichin je sandaroje. Tai paaikina, kod l mon s,

turintys nerealistini id j arba esantys pernelyg geros nuomon s apie save, arba kuriantys grandiozinius planus, neatitinkanius j reali galimybi, sapnuoja, kad skrenda arba krinta. Sapnas kompensuoja j asmenybi trkumus ir kartu sp ja apie pavojus, kurie jiems gresia gyvenant taip, kaip jie dabar gyvena. Jei nepaisoma sapn sp jim, gali i tikro vykti nelaimingi atsitikimai. Auka gali nukristi nuo laipt arba patekti automobilio avarij. A prisimenu vien atvej, kai mogus buvo smarkai sipainiojs kelis tamsius reikalus. Jam atsirado tiesiog liguista aistra - pavojingai kopti kalnus - kaip savotika kompensacija. Jis nor jo "pakilti vir paties savs". Vien nakt sapne jis ivydo save engiant nuo aukto kalno virn s tui erdv. Kai jis man papasakojo savo sapn, a i karto pamaiau jam gresiant pavoj ir bandiau pabr ti sp jim ir tikinti j, kad susilaikyt. A netgi pasakiau, kad sapnas - jo ties kalnuose enklas. Viskas veltui. Po ei m nesi jis "eng erdv". Alpinist vadovas mat , kaip jis su draugu leidosi emyn labai sunkioje vietoje. Draugas rado ant briaunos atram kojai, o sapnuotojas leidosi emyn paskui j. Staiga, vadovo odiais tariant, jis paleido virv, "lyg okt or". Jis ukrito ant savo draugo, ir abu nukrit emyn, usimu . Kitas tipikas atvejis - ponia, kuri gyveno nieko nepaisydama. Savo kasdieniniame gyvenime ji buvo ididi, bet sapnavo baisius sapnus, primenanius jai apie vairiausius bjaurius dalykus. Kai jai tai atskleidiau, ji pasipiktinusi atsisak juos pripainti. Sapnai pasidar grass, pilni uuomin apie pasivaikiojimus mikuose, kur ji eidavo viena ir atsiduodavo jausmingoms fantazijoms. A maiau pavoj, bet ji nenor jo klausyti mano sp jimo. Netrukus mike j upuol seksualinis ikryp lis, ir jeigu ne mon s, kurie igirdo riksm, j bd nuuds. ia n ra jokios magijos. Jos sapnai man pasak , kad toji moteris slapta ilg josi tokio nuotykio kaip ir kop jas kalnus nesmoningai siek pasitenkinti, surads tam tikr ieit i savo sunkum. Be abejon s, n vienas i j nesitik jo tokios auktos kainos: jai sulau kelis kaulus, jis sumok jo gyvybe. Taigi, sapnai kartais gali praneti apie kai kurias situacijas gerokai ankiau nei jos i tikrj vyksta. Tai nebtinai stebuklas ar ateities numatymo forma. Daugelis ms gyvenimo krizi turi ilg nesmoning prieistor. Mes einam prie j pamau, net nenutuokdami apie besitelkianius (susikaupusius) pavojus. Bet tai, ko nepavyksta pamatyti ms smonei, danai pastebi ms pasmon , kuri gali perduoti informacij per sapnus. Danai sapnai gali sp ti mus, bet lygiai taip pat danai nesp ja. Tod l prielaida, kad yra gero linkinti ranka, kuri mus laiku sustabdo, yra abejotina; atrodo, kad geros valios agentra kartais dirba, kartais ne. Paslaptingoji ranka gali net nurodyti, kur tyko pratis; kartais sapnai bna tikri spstai, arba atrodo tokie esantys. Jie kartais yra kaip Delf orakulas, kuris Karaliui Krezui pasak , kad jeigu is perplauks Halio up, tai sunaikins didel karalyst. Tik v liau, jau visikai sutriukintas perplauks t up - karalius suprato, kad orakulo min toji karalyst buvo jo paties. Negalima bti naiviam, nagrin jant sapnus. Jie kyla i dvasios, kuri n ra visai mogika,- tai greiiau gamtos dvelksmas - graios ir kilnios, taiau ir iaurios deiv s dvasia. Jei norime apibdinti i dvasi, kur kas labiau prie jos priart sime senoviniuose mituose, pirmyki mik legendose, negu dabartinio mogaus smon je. Neneigiu, kad dideli laim jim pasiekta evoliucionuojant civilizuotai visuomenei. Bet ie laim jimai pasiekti milinik praradim kaina, kuri apimt vos pradedame vertinti. Vienas tiksl, kuri siekiu lygindamas pirmykt ir civilizuot mogaus bsen - pateikti i laim jim ir praradim sskait. Pirmykt mog kur kas labiau vald instinktai, negu jo "racionaliuosius" i laik palikuonis, kurie imoko save "kontroliuoti". iame civilizacijos procese mes vis labiau atribojame savo smon nuo mogaus psichikos instinktyvij sluoksni, ir beveik visikai nuo somatinio psichini fenomen pagrindo. Laimei, mes nepraradome i esmini instinktyvi sluoksni, jie teb ra pasmon s dalis, nors gali ireikti save tik per sapn vaizdinius. ie instinktyvs fenomenai - nors jie ne visada i karto atpastami d l savo simbolinio pobdio - yra gyvybikai svarbs tam, k a pavadinau kompensuojania sapn funkcija.

Psichinio stabilumo ir netgi fizin s sveikatos labui pasmon ir smon turi bti vieningai susietos ir veikti lygia greta. Jei jos suskyla ar yra "atsiejamos", atsiranda psichologiniai sutrikimai. iuo poiriu sapn simboliai yra pagrindiniai informacijos ne jai i instinktyvios racionali psichikos srit, o j aikinimas praturtina smon s skurdum ir ji v l imoksta suprasti umirt instinkt kalb. inoma, mon s link abejoti ia funkcija, kadangi jos simboliai danai lieka nepasteb ti ar nesuprasti. Normaliame gyvenime danai manoma, kad suprasti sapnus netgi n ra reikalinga. Galiu tai pailiustruoti tuo, k patyriau bendraudamas su pirmykte Ryt Afrikos gentimi. Mano nuostabai, tie genties mon s neig kada nors sapnuoj. Bet po kantri, netiesiogini pokalbi su jais netrukus supratau, kad jie sapnuoja, kaip ir visi kiti, bet yra sitikin, kad j sapnai yra bereikmiai. "Paprasto mogaus sapnai nieko nereikia",- sak jie man. Jie man , kad tik vad ir yni sapnai yra reikmingi, t.y. t moni, kurie rpinasi genties gerove. Vienintelis nesklandumas - ir vadas, ir ynys tvirtino jau nebesapnuoj prasming sapn. Jie sak , tas pasikeitimas vyks po to, kai j krat atvyko anglas. Apygardos valdytojas - pareignas i Britanijos, atsakingas u juos - per m "didij sapn" funkcij, kurie iki to laiko l m j elges. Kai ie genties mon s prisipaino sapnuoj, bet man savo sapnus neturint prasm s, jie buvo panas i laik mones, kurie mano, kad j sapnai nieko nereikia vien tod l, kad j nesupranta. Bet netgi civilizuotas mogus kartais pastebi, kad sapnas (kurio gali ir neprisiminti) pataiso ar sugadina jo nuotaik. Tai reikia, kad sapnas jau "suprastas", bet tik nesmoningai. Btent itaip paprastai ir bna. Tik labai retai, kai sapnas yra ypa spdingas ar reguliariai pasikartoja, daugelis moni mano, kad j reikia isiaikinti. ia a turiu sp ti d l nemokikos ir nekompetentikos sapn analiz s. Esama moni, kuri psichika be pusiausvyros, tod l j sapn aikinimas gali bti labai rizikingas: tokiu atveju labai vienpusika smon yra atkirsta nuo atitinkamai iracionalios ar "beprotikos" pasmon s, ir j negalima sujungti nesant ypatingai atsargiam. O kalbant apskritai, visika kvailyst tik ti, kad galimi sistemiki sapn aikinimo vadov liai, kai kiekvienas, nusipirks inyn, gal t susirasti bet kok simbol. Joks sapno simbolis negali bti atskirtas nuo individo, kuris j sapnuoja, ir n ra jokio tikslaus ir tiesioginio sapno aikinimo. Kiekvienas individas labai skiriasi tuo, kaip jo pasmon papildo ar kompensuoja smon, tod l nemanoma nustatyti, kiek sapnai ar j simboliai i viso gali bti klasifikuojami. Tiesa, yra sapn ir atskir simboli (juos veriau vadiniau motyvais), kurie yra tipiki ir pasitaiko danai. Tokie motyvai - tai kritimas, skridimas, jus persekioja pavojingi v rys ar prieiki mon s, js netinkamai ar kaip nors absurdikai apsirengs vieoje vietoje, skubate ar pasimetate minioje, kovojate su ginklu, kuris neveikia, ar esate visikai beginklis, smarkiai b gate ir niekur nenub gate. Tipikas infantilus motyvas - sapnuojate, kad be galo suma jate ar be galo iaugate, arba i vienokio esate paveriamas kitokiu - kaip, pavyzdiui, Lewis Caroll knygoje "Alisa stebukl alyje". Bet turiu dar kart pabr ti, kad tai motyvai, kuriuos btina aikinti paties sapno kontekste, o ne ir ti juos kaip ifrus, kuriuos galima paaikinti i j pai. Periodikai pasikartojantys sapnai yra d mesio vertas reikinys. Esama atvej, kai mon s sapnavo t pat sapn nuo vaikyst s iki v lesni brandaus gyvenimo met. Toks sapnas - tai daniausiai pastangos kompensuoti kok nors trkum sapnuotojo poiryje gyvenim; arba jis gali prasid ti nuo tos akimirkos, kai vyko trauma, palikusi savo ym. Kartais jis gali numatyti kok nors svarb ateities vyk. A pats kelet met sapnavau vien motyv: vis "atrasdavau" savo namo dal, apie kuri nieko iki tol neinojau. Kartais tai bdavo kambariai, kuriuose gyveno mano seniai mir t vai, mano nuostabai, t vas ten tur davo laboratorij ir studijavo lyginamj uv anatomij, o mama laik vis viebut uklydusioms dvasioms. Paprastai is neinomas namo fligelis bdavo senovinis istorinis pastatas, seniai umirta, taiau mano paveld ta nuosavyb . Joje stov davo doms senoviniai baldai. Baigiantis iai sapn serijai, atradau sen bibliotek su man neinomomis knygomis.

Galiausiai, paskutiniame sapne, atskleidiau vien knyg ir ivydau joje gausyb nuostabi simbolik pieini. Kai nubudau, mano irdis dau si i susijaudinimo. iek tiek ankiau, prie susapnuojant sapn, usakiau antikvarui surasti vien klasikin vidurami alchemijos leidin. Literatroje buvau rads citat, kuri, mano nuomone, gal jo tur ti ry su ankstyvosios Bizantijos alchemija, ir a nor jau tai patikrinti. Pra jus kelioms savait ms po io sapno apie neinom knyg, i antikvariato at jo siuntinys. Jame buvo XVI amiaus rankratis, iliustruotas nuostabiais simboliniais pieiniais, kurie man i karto primin matytuosius sapne. Kadangi naujas alchemijos princip atradimas buvo svarbi mano, kaip nauj psichologijos keli skyn jo, darbo dalis, nesunku suprasti mano pasikartojanio sapno motyv. Namas, suprantama,mano asmenyb s ir jos smoning interes simbolis, o neinomas priestatas reik bsim nauj interes ir tyrin jim srit, apie kuri mano smon tuomet dar neinojo. Nuo to laiko - tai buvo prie 30 met - niekad daugiau to sapno nesapnavau. Sapn analiz Prad jau es nurodydamas skirtum tarp enklo ir simbolio. enklas visada yra maiau nei svoka, kuri jis ymi, tuo tarpu simbolis visada reikia daugiau, negu jo akivaizdi, i karto suvokiama prasm . Joks genijus, atsis ds su plunksna ar teptuku rankoje, nesako: "Dabar a sukursiu simbol". Daugiau ar maiau racionaliai miniai, gimusiai logikai samprotaujant ar sumanytai i anksto kruopiai apsvarsius, niekas negali suteikti "simbolin s" formos. Nesvarbu, kaip fanatikai papuotume toki id j, ji vis tiek liks enklas, susijs su u jo slypinia smoninga mintimi, o ne simbolis, kuris yra tik uuomina apie kak, ko mes dar neinome. Sapnuose simboliai atsiranda spontanikai, nes sapnai bna, o ne sukuriami; tod l jie yra pagrindinis viso inojimo apie simbolizm altinis. Taiau a turiu paym ti, kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Jie yra visose psichikos apraikose. Yra simbolin s mintys ir simboliki jausmai, simboliki veiksmai ir situacijos. Danai atrodo, kad net negyvi daiktai bendradarbiauja su pasmone formuodami simbolinius modelius. Yra gausyb liudijimais patvirtint pasakojim apie tai, kad sustoja laikrodis t akimirk, kai mirta jo savininkas. Kad ir vytuoklinis laikrodis Fridricho Didiojo rmuose Sans Souci, kuris sustojo imperatoriui mirus. Taip pat paplit yra pavyzdiai, kad suskyla ar sudta veidrodis, nukrinta paveikslas kam nors mirus; ar maesni skilimai ar limai namuose, kuriuose kas nors igyvena emocin kriz. Netgi jei skeptikai ir atsisakyt patik ti toki pasakojim tikrumu, jie vis pasirodo ir vien tai parodo j psichologin svarb. Taiau daug simboli (tarp j ir patys svarbiausi), savo kilme yra ne individuals, bet /kolektyviniai/. Tai daniausiai religiniai vaizdiai. Tikiniajam atrodo, kad jie dievikos kilm s ir buvo apreikti mogui. Skeptikas kategorikai tvirtins, kad jie buvo sukurti. Abu klysta. Teisinga, kaip pastebi skeptikas, kad religiniai simboliai ir svokos itisus imtmeius buvo kruopiai ir visikai smoningai pl tojami ir tobulinami. Ir lygiai taip pat teisinga, kaip teigia tikintysis, kad j kilm gldi taip giliai - praeities paslaptyje - kad atrodo atsirad ne i mogikojo altinio. Bet i esm s tai "kolektyviniai simboliai", kil i pirmapradi svajoni ir krybini fantazij. Tad ie vaizdiniai yra nesmoningi spontaniki pasireikimai, ir jokiu bdu n ra smoningai sugalvoti. is faktas, kaip v liau paaikinsiu, turi tiesiogin ir labai svarb ry su sapn aikinimu. Aiku, jeigu manysime, jog sapnas yra simbolikas, tai ir aikinsime j kitaip, negu mon s, kurie mano, kad sapn suadinanti mintis ar emocija yra jau inoma, o sapnas paprasiausiai j "paslepia". Pastaruoju atveju sapn interpretacija maai t ra prasminga, nes mes suinome vien tai, kas jau yra inoma. D l ios prieasties a visuomet sakiau savo mokiniams: "Suinokite visk, kas tik manoma, apie simbolius. Po to visa tai umirkite, kai js analizuojate sapn". is patarimas yra taip praktikai

svarbus, kad a nuolat ir pats sau primenu, kad niekuomet negaliu suprasti kito mogaus sapno taip gerai, kad gal iau j teisingai interpretuoti. A taip darau, kad gal iau kontroliuoti savo paties asociacij ir reakcij sraut, kuris prieingu atveju gali nustumti mano paciento abejones ir dvejojimus. Kadangi analitikui gydymo tikslais ypatingai svarbu kuo tiksliau gauti btent to sapno ypating specifin praneim (tai yra t pagalb, kuri pasmon daro smonei), jam reikia kuo tiksliau itirti sapno turin. Kai dirbau su Froidu, sapnavau sapn, iliustruojant teigin. Sapnavau, kad buvau "savo namuose", atrodo, antrame aukte jaukiame mielame svei kambaryje, apstatytame XVIII amiaus stiliaus baldais. Nustebs, kad niekada anksiau nebuvau mats io kambario, panorau apir ti ir pirmj aukt. Nulipau emyn ir pamaiau, kad ten gana tamsu, sienos apmutos plokt mis, o sunks baldai yra XVI amiaus ar net senesni. Mano nuostaba ir smalsumas did jo. Nor jau pamatyti vis nam. Tod l nulipau emyn rs, kur radau duris, atsiverianias akmeninius laiptus, vedanius didel skliautuot kambar. Grindys buvo i dideli akmenini ploki, o sienos atrod labai senos. Apir jau skiedin ir pamaiau, kad jis sumaiytas su plyt nuolauomis. Akivaizdiai sienos buvo rom nikos kilm s. A vis labiau jaudinausi. Viename kampe ant akmens plokt s a pamaiau gelein ied. Pak liau plokt ir pamaiau dar vienus siaurus laiptus. Jie leidosi lyg koki ol, kuri atrod kaip prieistorinis kapas su dviem kaukol m, keliais kaulais ir suduusio puodo skeveldromis. Paskui pabudau. Jei Froidas, kai jis analizavo sapn, bt r msis mano metodu, t.y. tyrin js jo specifines asociacijas ir kontekst, bt igirds labai reikming pasakojim. Bet bijau, kad bt nekreips j d mesio - kaip papraiausi bandym ivengti problemos, kuri i tikrj buvo jo paties. Sapnas tuo tarpu yra trumpa mano gyvenimo, dar tiksliau, mano intelektualin s raidos santrauka. A uaugau 200 met senumo name, namas daugiausia buvo apstatytas koki 300 met senumo baldais, o intelektualiai tuo metu didiausias mano dvasinis igyvenimas buvo Kanto ir openhauerio filosofijos studijos. Tuo metu didel triukm suk l arlzo Darvino darbai. Iki tol a gyvenau supamas rami viduramik savo t v pair, o jiems pasaulis ir mogus tebebuvo valdomas dievikos visagalyb s ir apvaizdos. is pasaulis jau buvo pasens ir apleistas. Mano krikionikas tik jimas, susidrs su Ryt religijomis ir graik filosofija, tapo reliatyvus, dalinis. Btent tod l pirmasis auktas buvo toks ramus, tamsus ir aikiai negyvenamas. Mano v lesnis dom jimasis istorija pirmiausia kilo i to, kad dirbdamas asistentu Anatomijos institute, susiav jau lyginamja anatomija ir paleontologija. Mane suav jo suakmen jusio mogaus kaulai, ypa neandertalieio, d l kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama, ir dar didesnis diskusij objektas - Dubois pitekantropo kaukol . Tiesa sakant, jie ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos, bet nedrsau usiminti Froidui apie kaukoles, skeletus ir lavonus, nes inojau, kad tos temos jam nepatinka. Jis puosel jo keist id j, kad a trokts jo ankstyvos mirties. i ivad jis padar i to, kad a labai dom jausi mumijomis vadinamajame Bleikeller Bremene, kur mes abu lank m s 1909 metais pakeliui uost, i kur mes plauk me Amerik. Tad nesinor jo parodyti savo mini, nes neseniai man buvo padariusi didiul spd beveik neperengiama bedugn tarp Froido intelektualinio akiraio, isilavinimo ir konteksto, kuriame jis buvo susiformavs, ir mano paties. Bijojau prarasti jo draugyst, jei biau atv rs jam savo vidin pasaul, kuris, kaip maniau, jam bt pasirods keistas ir tartinas. Jausdamasis gan netikras d l savo paties psichologijos, a, galima sakyti automatikai jam pamelavau apie savo "laisvsias asociacijas", kad ivengiau nemanomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenik ir visikai skirting konstitucij. Turiu atsiprayti d l io gana ilgo pasakojimo apie t kebli pad t, kuri patekau papasakojs Froidui savo sapn. Bet tai aikiai parodo, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai imiesi tikros sapn analiz s. Tiek daug priklauso nuo asmenini analizuotojo ir analizuojamojo skirtum. Greitai supratau, kad Froidas iekojo kokio nors mano nepriimtino trokimo. Tod l pam ginau pakiti jam mint, kad tos kaukol s, kurias sapnavau, gal jo priminti kai kuriuos mano gimin s

mones, kuri mirties a d l koki nors prieasi gal jau trokti. iai mano miniai buvo pritarta, bet a pats nebuvau patenkintas tokiu "apgavikiku" sprendimu. Kol a iekojau tinkamo atsakymo Froido klausim, mane staiga sutrikd intuityvus suvokimas, koki reikm psichologiniame supratime turi subjektyvusis faktorius. Mano intuicija buvo tokia stipri, kad galvojau tik apie tai, kaip isivaduoti i tos nemanomos painiavos, ir pasirinkau lengviausi ieit - mel. Tai nebuvo nei elegantika, nei moraliai pateisinama, bet kitaip biau rizikavs visiems laikams susiginyti su Froidu - o to nenor jau d l daugelio prieasi. Mano intuicija - tai staigus ir visikai netik tas suvokimas, kad mano sapnas reik /mane pat, mano/ gyvenim, /mano/ pasaul, vis mano tikrov - prieingai teorinei struktrai, kuri sukr kitas, man svetimas protas d l sav prieasi ir tiksl. Tai buvo ne Froido sapnas, tai buvo mano sapnas: ir a staiga supratau akimirksniu, k mano sapnas reik . is konfliktas parodo nepaprastai svarb sapn analiz s moment. Tai ne technika, kurios galima imokti ir taikyti pagal taisykles, o dialektiniai mainai tarp dviej asmenybi (du mon s analitikas ir sapnuotojas - pasikeiia savo asmenyb mis - /red./). Jei tai suprasime tik mechanikai kaip technik - inyks individuali psichin sapnuotojo asmenyb , o terapin problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris i dviej moni - analitikas ar sapnuotojas - ims valdyti kit? D l tos paios prieasties a atsisakiau gydyti hipnoze - nenoriu savo valios primesti kitiems. A noriu, kad igijimas iaugt i paios paciento asmenyb s, o ne kilt d l mano patarim, kuri poveikis bt tik praeinantis. Mano tikslas - isaugoti ir ilaikyti paciento orum ir laisv, kad jis gal t gyventi savo gyvenim pagal savo norus. iame pasikeitime (asmenyb s - /red./) su Froidu man pirm kart kilo mintis, kad prie kurdami abstrakias teorijas apie mog ir jo psichik tur tume daugiau imanyti apie real mog, su kuriuo dirbame. Individas yra vienintel realyb . Kuo labiau mes tolstame nuo individo abstrakias id jas apie /Homo sapiens/, tuo labiau mes galime suklysti. iais socialinio pakilimo ir spari pokyi laikais reik t inoti apie individuali mogik btyb daug daugiau, negu mes inome, nes labai daug priklauso nuo jos protini ir moralini savybi. Bet jeigu norime tiesiogiai matyti daiktus, turime suprasti ir mogaus praeit - ne tik dabart. tai kod l nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius. Tip problema Visose kitose mokslo akose yra teis ta taikyti hipotezes beasmeniams subjektams. Taiau psichologijoje js neivengiamai susiduriate su gyvenimikais ryiais tarp dviej individ, kur n i vieno i j negalima atimti jo subjektyvios asmenyb s ar kaip nors kitaip depersonalizuoti. Analizuotojas ir jo pacientas gali susitarti, kad ir s pasirinkt problem bealikai ir objektyviai, bet jiems sitraukus diskusij, traukiamos ir j asmenyb s. iuo poiriu tolesnis progresas manomas tik pasiekus abipus sutarim. Ar galime k nors objektyviai nusprsti apie galutin rezultat? Tik tuomet, jei palyginsime savo ivadas su tomis normomis, kurios galioja toje socialin je aplinkoje, kuriai priklauso individas. Netgi tokiu atveju turime atsivelgti to individo protin pusiausvyr (arba "sveikum"). Kadangi rezultatas negali bti visikai kolektyvinis individ sulyginimas, kad pritaikyt juos prie j visuomen s "norm". Tai sukelt visikai nenatrali bsen. Sveika ir normali visuomen yra tokia, kur mon s, kaip prasta, nesutaria, nes visuotinis sutarimas yra gan retas dalykas anapus instinktyvi mogik savybi sferos. Nesutarimas (nuomoni skirtumas) - visuomen s intelektualinio gyvenimo variklis, taiau tai n ra tikslas; sutarimas ne maiau svarbus irgi. Kadangi psichologija vis pirma susijusi su prieybi pusiausvyra, jokio sprendimo negalima laikyti galutiniu, jei neatsivelgta jo atvirktyb. io ypatumo prieastis ta, kad n ra jokio poirio tako vir ar u psichologijos, kuris galint mus galutinai nusprsti, kas yra siela (psich ).

Nepaisant to, kad sapnai reikalauja individualaus poirio, btinos ir kai kurios bendryb s, kad galima bt klasifikuoti ir aikinti t mediag, kuri psichologai surenka tyrin dami daugel individ. Be abejo, bt nemanoma suformuluoti koki nors psichologin teorij ar jos mokyti, apraant daugyb atskir atvej, nepasistengus pamatyti, k jie turi bendro ir kuo skiriasi. Pagrindu galima pasirinkti bet koki bendr charakteristik. Viena, pavyzdiui, gal t bti slyginai paprastas skirtumas tarp individ, kuri asmenyb s "ekstravertikos", ir t, kuri "intravertikos". Tai tik vienas i daugyb s galim apibendrinim, bet jis i karto leidia pamatyti sunkumus, kurie gali ikilti, jei pasitaikys, kad analitikas priklauso vienam tipui, o pacientas - kitam. Kadangi bet kokia gilesn sapn analiz suprieina du individus, be abejon s, didelis skirtumas, ar j pasaul jautos tipai tie patys, ar ne. Jei abu priklauso tam paiam tipui, tai gal s ilg laik s kmingai bendrauti. Bet jei vienas ekstravertas, o kitas intravertas, j skirtingi ir prieingi poiriai gali i karto susidurti, ypa jei jie neino savo asmenyb s tipo, arba jei mano, kad j tipas yra vienintelis teisingas. Pavyzdiui, ekstravertas pasirinks daugumos poir; intravertas j atmes vien tod l, kad jis madingas. Toks nesupratimas gana lengvas, kadangi kas atrodo vertinga vienam, kitam neturi vert s. Pats Froidas, pavyzdiui, tok intravertik tip aikino kaip mog, liguistai susirpinus savimi. Bet introspekcija ir savs painimas gali bti labai vertingi ir svarbs. Aikinant sapnus, gyvybikai svarbu atsivelgti tokius asmenybi skirtingumus. Negalima manyti, kad analitikas - supermenas, esantis aukiau toki skirtingum vien tod l, kad jis gydytojas, imoks psichologijos teorijos ir atitinkamos technikos. Jis gali tik sivaizduoti ess pranaesnis tiek, kiek mano savo teorij ir technik esant absoliuiai teisingomis, galiniomis apr pti vis mogaus psichik. Kadangi tai daugiau negu abejotina, jis tikrai negali bti tuo sitikins. Taigi, j ugrius slaptos dvejon s, jeigu savo pacient mogikajai pilnatvei prieprieins teorij ar technik (kuri t ra hipotez , arba bandymas), o ne savo paties gyvenimikj pilnatv. Visa analitiko asmenyb yra vienintelis lygiavertis paciento asmenyb s atitikmuo. Psichologin patirtis ir inios yra ne daugiau, nei tam tikras analizuotojo pranaumas. Jie neapsaugo analitiko nuo "susir mimo", kuriame jis bus ibandytas, kaip ir jo pacientas. Tod l labai svarbu, ar j asmenyb s yra harmoningos, ar konfliktuojanios, ar papildo vienas kit. Ekstravertikumas ir intravertikumas yra tik du i daugelio mogaus elgesio savitum. Bet daniausiai jie gana akivaizds ir lengvai atpastami. Pavyzdiui, jei patyrin tume ekstravertikus individus, greitai pamatytume, kad jie daug kuo skiriasi vienas nuo kito; tad ekstravertikumas yra pavirutinikas ir pernelyg bendras kriterijus, kad gal t bti tikr apibdinimu. Tod l jau seniai bandiau surasti kokius nors kitus esminius savitumus, kurie gal t pad ti sutvarkyti i pairos berib mogikj individualum vairov. Mane visada stulbino, kad yra nesivaizduojama daugyb individ, kurie niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to ivengti; ir lygiai tiek pat t, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar mane stebino, kad esama daug proting ir apsukri moni, kurie gyvena (tiek, kiek galima taip gyventi), lyg niekad nebt imok naudotis savo jutimo organais: jie nemato daikt prie savo akis, negirdi odi, skambani ausyse, nejunta daikt, kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena, neinodami apie savo kno bsen. Esama ir toki moni, kurie atrodo tarsi gyvent, tur dami nepaprastai keist smon s bsen, lyg ta pad tis, kuri jie pasiek iandien, bt galutin , jos visikai nebt galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela bt statiki ir tokie bt visada. Atrodo, i j atimta vaizduot , ir jie visikai ir iimtinai priklauso nuo savo jutim. Progos ir galimyb s neegzistuoja j pasaulyje, ir "iandienoje" n ra tikro "rytoj". Ateitis t ra praeities pakartojimas. Bandau trumpai perteikti skaitytojui savo paties pirmuosius spdius, kai prad jau steb ti daugyb sutikt moni. Greitai man tapo aiku, kad tie mon s, kurie naudojasi savo protu, yra tie, kurie msto - t.y. kurie savo intelekto sugeb jimus naudoja bandydami prisitaikyti prie moni ir aplinkybi. O lygiai taip pat inteligentiki mon s, kurie negalvoja, yra tie, kurie ieko ir randa savo keli /"jausmais"/.

"Jausmas" yra odis, kur reikia paaikinti. Pavyzdiui, vieni sako "jausmas", kalb dami apie emocijas (atitinka pranczik od "sentiment"). Bet tas pats odis vartojamas "nuomon s" reikme; pavyzdiui, praneimas i Baltj Rm gali prasid ti: "Prezidentas mano (angl. /feels/)..." Be to, odis gali bti vartojamas apibdinti intuicij: "A jauiu, tarsi..." Kai vartoju od "jausti" kaip prieyb odiui "mstyti" ("galvoti"), turiu galvoje vertybin sprendim: priimtinas ar nepriimtinas, geras ar blogas ir t.t. Pagal apibr im jausmas nereikia emocijos (kuri pagal odio reikm yra nevalinga). /Jausmas/, kaip a tai suprantu, yra (kaip mstymas) /racionali/ (t.y. tvarkanti) funkcija, tuo tarpu intuicija yra /iracionali/ (t.y. suvokianti) funkcija. Kadangi intuicija yra nuojauta, tai negali bti smoningo veiksmo produktas; tai greiiau nesmoningas vykis, kuris priklauso nuo skirting iorini ir vidini aplinkybi, o ne nuo sprendimo. Intuicija labiau primena juslin suvokim, kuris taip pat yra iracionalus vykis, kadangi priklauso daugiausia nuo objektyvi stimul, kurie atsiranda d l fizini, o ne d l intelektualini prieasi. ie keturi funkciniai tipai atitinka akivaizdius bdus, kuriais smon orientuojasi patirt. /Jutimas/ (t.y. suvokimas jusl mis) pranea, kad kas nors egzistuoja; /mstymas/ pasako, kas tai yra; /jausmas/ pasako, ar tai priimtina, ar ne; /intuicija/ pasako, i kur tai ateina ir kur eina. Skaitytojas tur t suprasti, kad ie keturi mogaus elgesio tip kriterijai t ra keturi poiriai i daugelio kit, panaiai kaip valios j ga, temperamentas, vaizduot , atmintis ir t.t. Tai n ra dogmatika, bet pati j kilm silo juos kaip tinkamus klasifikavimo kriterijus. Man jie ypa patogs, kai reikia paaikinti t vus vaikams, vyrus monoms, ir atvirkiai. Jie naudingi ir aikinantis savo pai iankstines nuostatas. Taigi, jei norite suprasti kito mogaus sapn, reikia paaukoti savo pai polinkius ir atsisakyti iankstini nuostat. Tai n ra lengva ir patogu, kadangi tai jau vidin s pastangos, kurios ne kiekvienam patinka. Bet jei analitikas nesistengia kritikai vertinti savo paties poirio ar pripainti jo reliatyvumo, jis negaus teisingos informacijos ir tiek, kiek reikia, nevelgs savo paciento proto ir sielos. Analitikas tikisi, kad pacientas bent jau bus links iklausyti jo nuomon ir rimtai j pair ti, bet ir pacientas turi tur ti toki pat teis. Nors toks tarpusavio santykis privalomas norint bet k suprasti ir tod l yra savaime suprantama btinyb , reikia sau vis priminti, kad gydant svarbiau, kad suprast pacientas, negu kad analitikas patenkint savo teorinius lkesius. Paciento pasiprieinimas analitiko interpretacijai nebtinai neteisingas; tai veikiau tikras enklas, kad kas nors "neveikia". Arba pacientas dar nesupranta, arba interpretacija netinkama. Ms pastangomis iaikinti kito mogaus sapn simbolius visada trukdo tai, kad mes esame link upildyti neivengiamas savo supratimo spragas projektuodami (patys mintyse prid dami nuo savs), t.y. tardami, kad t pat, k suvokia ir galvoja analitikas, suvokia ir galvoja sapnuotojas. Kad ivengiau io klaid altinio, visada tvirtinau, kad svarbiausia laikytis konkretaus sapno konteksto (nuo jo nenukrypti) ir atsisakyti teorini prielaid apie sapnus apskritai - iskyrus hipotez, kad sapnai vienaip ar kitaip prasmingi. I to, k pasakiau, aiku, kad sapnams aikinti negalima nustatyti bendr taisykli. Kai anksiau tvirtinau, kad bendroji sapn funkcija - kompensuoti smon s trkumus ir ikrypimus, tur jau galvoje, kad i prielaida leido priart ti prie /konkrei (individuali)/ sapn prigimties. Kai kuriais atvejais i funkcija aikiai parodyta. Vienas mano pacientas buvo labai geros nuomon s apie save ir neinojo, kad beveik visus, j painojusius, erzino jo moralinio pranaumo jausmas. Jis at jo pas mane susapnavs girt valkat, kuris ritosi duob. Tas vaizdas jam suk l tik glob jik nusisteb jim: "Baisu, kaip emai gali pulti mogus". Buvo aiku, kad nemalonus sapnas bent i dalies buvo m ginimas atsverti pernelyg ipst nuomon apie savo paties nuopelnus. Bet ne vien tai. Paaik jo, kad jis tur jo brol degradavus alkoholik. Be to, sapnas atskleid , kad tas jo pranaumo jausmas kompensavo brol kaip iorin ir vidin figr. Kitu atveju, prisimenu, moteris, kuri labai didiavosi savo psichologijos imanymu, reg jo pasikartojanius sapnus apie kit moter. Jai kasdieniame gyvenime labai nepatiko ta moteris, kai su

ja susipaino, nes man , kad ji yra tuia ir nedora intrigant . Bet sapnuose moteris pasirodydavo beveik kaip sesuo, buvo draugika ir miela. Mano pacient negal jo suprasti, kod l taip palankiai sapnavo mog, kurio nem go. Bet tie sapnai band perteikti mint, kad ant jos paios "met e l" nesmoningas jos bdas, kuris labai primin t kit moter. Mano pacientei, kuriai jos paios asmenyb visuomet atrod gera ir viesi, buvo sunku suprasti, kad sapnas jai kalb jo apie jos paios valdios trokimo kompleks ir jos slaptus motyvus - nesmoning tak, kuri ne kart privert j susivaidyti su draugais. Ji visada kaltino kitus, ne save. Mes nepastebime, nepaisome ar slopiname ne tik "e lin" savo asmenyb s dal. Taip pat galime elgtis ir su savo teigiamomis savyb mis. tai pavyzdys, kuris man ateina galv - prisimenu i pairos kukl, nuoaliai besilaikant, avi manier mog. Atrod , kad jis visada tenkinasi paskutine vieta, taiau nori visur dalyvauti. Paklaustas jis visada pasakydavo savo - imananio mogaus - nuomon, bet pats niekada jos nepirdavo. Nors kartais jis usimindavo, kad tas reikalas gal t bti tvarkomas kur kas tobuliau ir "auktesniu lygiu" (nors niekada nepaaikindavo kaip). Savo sapnuose jis nuolat susitikdavo su didiosiomis istorin mis asmenyb mis - Napoleonu ir Aleksandru Didiuoju. Tie sapnai aikiai kompensavo jo nepilnavertikumo kompleks. Bet buvo ir kita prasm . Sapnas klaus - koks a turiu bti mogus, kad mane lanko tokie yms mon s? iuo poiriu sapnas nurod slapt megalomanij, kuri atsv r sapnuotojo nepilnavertikumo jausm. i nesmoninga didyb s id ja izoliavo j nuo jo aplinkos realyb s ir leido likti nuoaly nuo pareig, kurios privalomos kitiems mon ms. Jis nemat reikalo rodin ti sau ar kitiems, kad jo pranaesni sprendimai pagrsti ir pranaesn mis savyb mis, ir nuopelnais. I tikrj jis nesmoningai aid liguist aidim, ir jo sapnai band ikelti tai smon s lygmen keistai dviprasmiku bdu. Ig rin ti su Napoleonu ir draugikai nekuiuotis su Aleksandru Didiuoju - btent tokias fantazijas sukelia nepilnavertikumo kompleksas. Bet tuomet kyla klausimas, kod l sapnas negali pasakyti to tiesiai ir atvirai. Man ne kart uduodavo klausim, ir a pats savs to klausiau. Mane danai stebino, kaip kankinaniai sapnai vengia tikslios informacijos ar praleidia esminius sprendimus. Froidas man , kad esama ypatingos psichikos funkcijos, kuri jis vadino "cenzoriumi". is, jo nuomone, neatpastamai klaidinaniai ikreipia sapno vaizdinius, kad apgaut sapnuojani smon, ir ji nesuprast, apie k yra sapnas. Nusl pdamas nuo sapnuotojo kritik mint, "cenzorius" saugo mieg nuo oko, kur gali sukelti nemalons prisiminimai. Bet a skeptikai iriu teorij, pagal kuri sapnas saugo mieg; ne reiau sapnai mieg trikdo. Danai atrodo, kad art jimas smoning bsen "utrina" psichikos pasmoningj turin. Pasmon s bsena ilaiko id jas ir vaizdius su daug maesne tampa nei ta, kuri paprastai bna smoningoje bsenoje. Pasmon je jie praranda aik apibr tum; santykiai tarp j ne tokie nuosekls ir analogiki, maiau racionals, tod l labiau "nesuprantami". Tai pastebima visose sapn panaiose bsenose - pavargus, kariuojant, apsinuodijus. Bet jeigu atsitinka taip, kad kas nors suteikia iems vaizdiniams daugiau tampos, jie ima maiau priklausyti pasmonei, ir art dami prie smoningumo slenksio, darosi aikiau apibr ti. Btent i io fakto galima suprasti, kod l kartais sapnai ireikia save analogijomis, kod l vienas sapno vaizdinys silieja kit, kod l netinka ms gyvenimo logika nei laiko skal . i sapn forma visikai normali pasmonei, kadangi mediaga, i kurios atsiranda sapnai, pasmon je ilaikoma btent tokiu pavidalu. Sapnai nesaugo miego nuo to, k Froidas vadino "nepriimtinais trokimais". Tai, k jis vadino "nusl pimu", i ties t ra forma, kuri pasmon je natraliai gyja visi impulsai. Taigi, sapnas negali sukelti apibr tos minties. Jei sapnas sukelia mint, jis tampa nebe sapnu, nes engia smon. tai kod l atrodo, kad sapnai praleidia btent tuos momentus, kurie svarbiausi smonei, ir ireikia "smon s pakraius" - panaiai kaip silpnas vaigdi vyt jimas matyti visiko saul s utemimo metu. Turime suprasti, kad sapno simboliai daniausiai ireikia t psichikos dal, kurios nekontroliuoja smon . Prasm ir tikslingumas n ra vien proto prerogatyva, jie bdingi visai gyvajai gamtai. I

esm s n ra skirtumo tarp organin s ir psichin s pl tros. Kaip augalas iaugina ied, taip psichika sukuria savo simbolius. Kiekvienas sapnas tik iliustruoja proces. Taigi, per sapnus (kartu su vairiomis intuicijomis, impulsais bei kitais spontanikais dalykais) instinktyviosios j gos veikia smon. Ar ta taka gera, ar bloga, priklauso nuo esamo pasmon s turinio. Jei joje yra daug daugiau dalyk, kurie normaliai tur t bti smoningi, tuomet jos funkcija ikreipiama ir tampa alinga, atsiranda motyv, kurie n ra pagrsti tikraisiais instinktais, bet atsiranda ir daro tak psichikai d l to, kad, slopinami ir ignoruojami, jie buvo nustumti pasmon. Jie tarytum udengia normali psichikos pasmon ir ikreipia jos natral polink ireikti pagrindinius simbolius ir motyvus. Tod l psichoanalitikui, kuriam rpi protini sutrikim prieastys, svarbu pasiekti, kad pacientas daugiau ar maiau savanorikai ipaint ir sismonint visk, ko jis bijo ar nem gsta. Tai panau daug senesn banytin ipaint, kuri daugeliu atveju kur kas anksiau jau naudojo i dien psichologin technik. Tai bendra taisykl . Taiau praktikoje ji gali veikti ir atvirkiai. Jei visk nustelbia nepilnavertikumo jausmas ar silpnumas tikrai yra rimtas, pacientui gali bti labai sunku, netgi nemanoma drsiai pavelgti naujus savo paties netinkamumo rodymus. Tod l danai man atrod , kad naudinga i pradi pacientui parodyti pozityvij pus; tai suteikia saugumo jausm, kuris padeda, pacientui art jant prie skaudesni dalyk. Pavyzdiui, pavelkime "asmeninio iauktinimo" sapnus, kai mogus geria arbat su Anglijos karaliene arba artimai bendrauja su popieiumi. Jei sapnuotojas n ra izofrenikas, praktin sapno simbolio interpretacija didele dalimi priklauso nuo dabartin s paciento proto (psichikos) bsenos t.y. nuo jo ego bsenos. Jei sapnuotojas pernelyg auktai save vertina, lengva parodyti (i id j asociacij sukurtos mediagos), kokie nevyk ir vaikiki yra sapnuotojo ketinimai, ir kaip didele dalimi jie kyla i vaikik nor bti lygiu ar net pranaesniu u t vus. Bet jei tai nepilnavertikumo kompleksas, kai visaapimantis nevertingumo jausmas jau virija visus teigiamus sapnuojanio asmenyb s aspektus, bt neteisinga dar labiau j prisl gti, parodant koks jis infantilus, juokingas, netgi usispyrs. Tai dar labiau padidint jo nepilnavertikumo jausm, sukelt nepriimtin ir visikai nereikaling pasiprieinim gydymui. N ra visiems tinkani gydymo metod ar teorijos, kadangi kiekvienu atveju gydomasis yra individas, kurio bsena yra savita. Prisimenu pacient, kur gydiau devynerius metus. Matydavau j kas metai tik kelet savaii, kadangi jis gyveno usienyje. I pat pradi inojau, kokia b da j kankina, bet taip pat maiau, kad menkiausias bandymas priart ti prie tiesos sukeldavo audring gynybin reakcij, kuri gr s visiku santyki tarp ms nutrkimu. Patiko man tai, ar ne, bet tur jau daryti visk, kad isaugoiau ms ry; tur jau nusileisti iam jo palinkimui, kur r m jo sapnai, ir kuris stm mus tolyn nuo jo neuroz s akn. Mes klaidiojome taip toli, kad danai a kaltindavau save, klaidinant savo pacient. Tik tai, kad jo bkl l tai, bet neabejotinai ger jo, sulaik mane nuo kuo brutaliausio visos tiesos atskleidimo. Taiau deimtaisiais metais pacientas pareik ess igydytas ir isilaisvins nuo vis simptom. Buvau nustebs, nes teorikai jo bkl buvo nepagydoma. Pasteb js mano apstulbim, jis nusiypsojo ir pasak (siekdamas padaryti efekt): "Ir vis pirma noriu pad koti jums u neisenkam kantryb ir takt, padedant man nugal ti skausming mano neuroz s prieast. Dabar esu pasiruos visk jums papasakoti. Jei biau gal js laisvai apie tai kalb ti, biau papasakojs per pirmj konsultacij. Bet tai bt nutrauk ms ry. Kur tada biau atsidrs? Biau dvasikai lugs. Per deimt met imokau jumis pasitik ti, ir mano pasitik jimui did jant, ger jo mano bkl . A jauiuosi geriau, nes is l tas procesas atstat mano pasitik jim savimi. Dabar esu pakankamai stiprus, kad gal iau kalb ti apie problem, kuri mane lugd ". Paskui kankinaniai atvirai ipaino savo problem, ir tai man atskleid prieastis, d l kuri mums reik jo ypatingo gydymo kurso. Pirminis okas buvo toks, kad jis vienas negal jo drsiai jo sutikti. Reik jo kito mogaus pagalbos ir gydytojo uduotis buvo pamau diegti pasitik jim, o ne demonstruoti klinikin teorij.

I toki atvej imokau daugiau taikyti savo metodus prie individuali paciento poreiki, negu atsiduoti bendriems teoriniams svarstymams, kurie gali netikti jokiu atskiru atveju. mogaus prigimties painimas, sukauptas per 60 praktinio patyrimo met, imok mane ir ti kiekvien atvej kaip visikai nauj, prie kurio, pirmiausia, prieiti tur jau visikai individualiai. Kartais nedvejodamas pasinerdavau rpestingus infantili atvej ir fantazij tyrin jimus. Kitkart prad davau "nuo viraus", net jeigu tai reik , kad reikia skrieti visikai nutolusius metafizinius ivediojimus. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebi imokti individualaus paciento kalb ir kiek gali sekti jo pasmon s jim apgraibomis viesos link. Vienais atvejais reikia vieno metodo, kitais kito. Tai ypa tinka, kai nori aikinti simbolius. Du skirtingi asmenys gali sapnuoti beveik tok pat sapn. (Tai, kaip greitai paaik ja i gydymo praktikos, n ra taip reta, kaip atrodo pradedaniajam). Taiau jeigu, pavyzdiui, vienas sapnuotojas yra jaunas, o kitas senas, atitinkamai skiriasi ir juos varginanios problemos, tod l, be abejo, bt absurdika aikinti sapnus vienodai. Man galv ateina toks pavyzdys - sapne jaun vyr brelis joja arkliais per plat lauk. Sapnuotojas joja pirmas ir peroka duob, piln vandens - taip jis parodo tykant pavoj. Kiti jaunuoliai sukrinta duob. Taigi, jaunuolis, kuris pirmasis man papasakojo sapn, buvo atsargus, intravertiko tipo mogus. Bet tok sapn gird jau i seno, narsaus bdo mogaus, kuris gyveno aktyv gyvenim ir buvo kupinas iniciatyvos. Tuo metu, kai sapnavo sapn, jis sirgo ir savo gydytojui bei slaugei k l daug rpesi - jis tiesiog kenk sau nepaisydamas medicinini nurodym. Man buvo aiku, kad jaunajam mogui is sapnas sak, k jis /tur t/ daryti. Bet senajam jis kalb jo apie tai, k jis tebe/dar /. Sapnas drsino neveikl, svyruojant jaunuol, o senajam mogui tokio padrsinimo nereik jo - veiklos dvasia, kuri jame teberuseno, buvo didiausias jo rpestis. is pavyzdys parodo, kaip smarkiai sapn ir simboli aikinimas priklauso nuo individuali sapnuotojo aplinkybi ir nuo jo proto bsenos. Sapn simboli archetipai Jau min jau, kad sapnai atlieka kompensacijos funkcij. i prielaida reikia, kad sapnas yra normalus psichikos reikinys, kuris pasmon s reakcijas ir spontanikus impulsus perduoda smonei. Daugel sapn galima aikinti padedant paiam sapnuotojui, kuris pateikia asociacijas ir sapno vaizdini kontekst, o jais remiantis, galima pavelgti visus jo aspektus. is metodas, tinka visiems paprastiems atvejams, pavyzdiui, kai giminaitis, draugas ar pacientas papasakoja savo sapn pokalbio metu. Bet kai pasitaiko pasikartojantys ar labai emocingi sapnai, asmenini pasakotojo asociacij paprastai nepakanka tinkamai interpretacijai. Tokiais atvejais pirmiausiai turime atsivelgti fakt (pirmas j pasteb jo ir komentavo Froidas), kad sapne danai atsiranda element, kurie n ra individuals ir negali bti kildinami i asmenin s sapnuotojo patirties. Kaip jau anksiau min jau, ie elementai yra btent tai, k Froidas vadino "archaikomis liekanomis" - tai yra mentalin s formos, kuri negalima paaikinti niekuo i paties individo gyvenimo ir kurios, atrodo, yra aborigenikos, gimtos, paveld tos mogikojo proto formos. Kaip mogaus knas yra tarytum itisas organ muziejus ir kiekvienas turi ilg evoliucijos istorij, proto sandara tur t bti panai. Jis ilgiau negali bti kakoks produktas be istorijos, skirtingai negu knas, kuriame jis egzistuoja. Sakydamas "istorijos", a nemanau, kad protas pats kuria save, smoningai susiedamas save su praeitimi - per kalb ir kultrines tradicijas. A kalbu apie biologin, prieistorin, nesmoning archaiko mogaus proto raid, kurio psichika dar nedaug skyr si nuo gyvno. ios nepaprastai senos psichikos formos yra ms proto pamatas, kaip ir ms kno sandara remiasi bendru anatominiu induolio modeliu. Patyrusi anatomo ar biologo akis gali ms knuose

pasteb ti daug io pirminio modelio p dsak. Patyrs proto tyrin tojas gali panaiai ir ti analogij tarp iuolaikinio mogaus sapno vaizdini ir pirmykio proto vaisi - jo "kolektyvini vaizdini" ir mitologini motyv. Jei biologui reikia lyginamosios anatomijos ini, tai psichologas negali apsieiti be "lyginamosios psichikos anatomijos". Kitaip tariant, psichologas turi ne tik gerai imanyti sapnus ir kitus pasmon s veiklos vaisius, bet ir mitologij plaiausia prasme. Be io pasirengimo niekas negali pasteb ti svarbi analogij; pavyzdiui, nemanoma pamatyti analogijos tarp kyri bsen neuroz s ir klasikinio demono aps stumo, jei gerai nepasti abiej. Mano poir "archaikas liekanas", kurias a vadinu "archetipais", arba "pirmykiais vaizdiniais", nuolat kritikavo mon s, kuriems stinga reikiam ini apie sapn psichologij ir mitologij. Terminas "archetipas" danai suprantamas neteisingai - kaip reikiantis tam tikrus apibr tus mitologinius vaizdinius ir motyvus. Bet tai ne kas kita, kaip smoningas atvaizdavimas; bt absurdika teigti, kad tokios vairios iraikos formos gali bti paveldimos. Archetipas yra tendencija (polinkis) kurti tokias motyvo iraikas (pavaizdavimus) - iraikos gali labai skirtis detal mis, taiau nenukrypsta nuo pagrindinio modelio. Pavyzdiui, esama daug prieik broli motyvo iraik, nors pats motyvas ilieka tas pats. Daugelis kritik neteisingai tvirtino, kad a kalbu apie "paveld tsias iraikas", ir, tuo remdamiesi, jie atmet pai archetipo id j kaip paprasiausi prietar. Jie neatkreip d mesio tai, kad jeigu archetipai bt iraikos, kurios kyla ms smon je (arba yra smon s gyjamos), mes tur tume juos gerai suprasti, o ne suglumti ir apstulbti, kai jie pasirodo ms smon je. Kai i tikrj jie yra instinktyvi /linkm /, kaip instinktyvus pauki impulsas sukti lizdus arba skruzdi - kurti organizuotas gyvenvietes skruzd lynus. ia turiu paaikinti ry tarp instinkt ir archetip: tai, k mes vadiname instinktais, yra fiziologiniai poreikiai, suvokiami pojiais. Bet tuo paiu metu jie pasireikia fantazijomis ir danai jie pasireikia tik simboliniais vaizdiniais. ios apraikos ir yra tai, k a vadinu archetipais. J kilm neinoma; jie atsikuria bet kuriuo metu ir bet kuriame pasaulio krate - netgi tada, kai visikai nemanoma, kad bt buv perduoti tiesioginio per mimo ar "kryminio apvaisinimo" keliaujant i vietos viet. Prisimenu daugyb moni, kurie konsultavosi su manimi, nes juos trikd j pai ar j vaik sapnai. Jie visikai nesugeb jo suprasti savo sapn kalbos. Prieastis buvo ta, kad sapnuose bta toki vaizdi, kuri jie negal jo susieti su niekuo, k prisimint ar bt perdav savo vaikams. Nors kai kurie mano pacientai buvo labai isilavin, kiti net patys psichiatrai. A gerai prisimenu profesori, kuris netik tai ivydo vizij, ir man ess nesveikas. Jis at jo pas mane apimtas panikos. O a tik pa miau i lentynos 400 met senumo knyg ir parodiau jam medio raiin, kur buvo pavaizduota jo vizija. "N ra reikalo manyti, kad esate nesveikas",pasakiau jam. - "Js vizija buvo inoma jau prie 400 met." Jis atsis do visikai subliks, bet v l jausdamasis normaliai. Labai reikming atvej man pademonstravo mogus, kuris pats buvo psichiatras. Kart jis man atne ranka parayt ssiuvin, kur gavo kaip kal din dovan i savo 10 met dukters. Jame buvo surayti sapnai, kuriuos ji reg jo bdama atuoneri met. Ten buvo keisiausi, kokius tik man kada nors teko sutikti, sapn, ir gerai supratau, kod l jos t vas buvo daugiau negu suglums. Nors sapnai buvo vaikiki, bet nejauks ir iurpiai paslaptingi, ir juose buvo vaizdini, kuri kilm s t vas visikai negal jo suprasti. tai svarbiausi sapn motyvai: 1. "Piktas (blogio) gyvnas", panaus gyvat pabaisa su daugybe rag, kuris umua ir ryja kitus gyvnus. Bet Dievas pasirodo i keturi kamp, kuris i ties yra keturi atskiri Dievai ir prikelia visus negyvus gyvnus. 2. engimas dang, kur pagonys oka ventinius okius; nusileidimas pragar, kur angelai daro gerus darbus.

3. Brys ma gyvn igsdina sapnuotoj. Gyvnai did ja iki miliniko gio ir vienas i j praryja mergait. 4. ma pelyt siskverbia kirminai, gyvat s, uvys ir mon s. Taip pel tampa mogumi. Tai vaizduoja keturias mogaus atsiradimo stadijas. 5. Laas vandens, kaip jis atrodo, kai iri j per mikroskop. Mergait mato, kad laas pilnas medio ak. Tai atspindi pasaulio kilm. 6. Blogas berniukas turi em s grumst ir m to jo gabaliukas kiekvien praeiv. Tokiu bdu visi praeiviai tampa blogi. 7. Girta moteris krinta vanden ir ibrenda atsinaujinusi ir blaivi. 8. Veiksmas vyksta Amerikoje, daugyb moni eina pro skruzd lyn, o skruzd l s juos puola. Apimta panikos, sapnuotoja puola up. 9. Dykuma m nulyje, kur sapnuotoja taip giliai nugrimzta em, kad pasiekia pragar. 10. iame sapne mergaitei pasirodo vytinio kamuolio vizija. Ji palieia kamuol. Nuo jo sklinda garai. Ateina mogus ir j umua. 11. Mergait sapnuoja sunkiai serganti. Staiga i po jos odos inyra paukiai ir visikai j udengia. 12. Uod spieius ustoja saul, m nul ir visas vaigdes, iskyrus vien. Ta vaigd nukrinta ant sapnuotojos. Nesutrumpintame vokikame originalo tekste kiekvienas sapnas prasideda kaip sena pasaka: "Kart seniai seniai...". iais odiais maoji sapnuotoja duoda suprasti, kad kiekvienas sapnas jai tarsi pasaka, kuri ji nori pasekti savo t vui - kaip kal din dovan. T vas band aikinti sapnus, remdamasis j pai kontekstu, bet nes kmingai, nes atrod , kad juose n ra joki asmenik asociacij. Galimyb, kad tie sapnai buvo smoningai sugalvoti, gali atmesti tik mogus, kuris mergait gerai pasta ir absoliuiai tiki jos siningumu. (Taiau jie vis tiek likt ikiu ms supratimui, netgi jei jie bt sufantazuoti). iuo atveju t vas buvo sitikins, kad sapnai autentiki, ir a netur jau pagrindo juo abejoti. Pats painojau mergait, bet tai buvo dar prie jai dovanojant savo sapnus t vui, tad negal jau jos apie juos pasiklausti. Ji gyveno usienyje ir madaug pra jus metams po t Kal d mir nuo infekcin s ligos. Jos sapnai neabejotinai saviti. J pagrindin ms mintims bdinga aiki filosofin samprata. Pavyzdiui, pirmajame yra pikta pabaisa, kuri udo kitus gyvnus, bet Dievas juos visus atgaivina dieviku atkrimo (/Apokatastaz s/) aktu. Vakar pasauliui i id ja inoma i Krikionyb s tradicij. J galima rasti /Apatal darbuose 3, 21/: "[Krist] turi priimti dangus iki vis dalyk atnaujinimo meto..." Ankstyvieji Banyios T vai graikai (pvz., Origenas) ypa akcentavo mint, kad galiausiai Atpirk jas visk sugrins pirmykt ir tobul bsen. Pagal /v. Mat 17, 11/, tai jau buvo sena yd tradicija: "Tiesa, Elijas turi ateiti ir visk atitaisyti". /Laike korintieiams 15, 22/ prie tos paios minties grtama kitais odiais: "Kaip Adome visi mirta, taip Kristuje visi bus atgaivinti". Galima bt manyti, kad ias mintis vaikas gijo i savo religinio aukl jimo. Bet jos religinis aukl jimas buvo labai menkas. Jos t vai tik vadinosi protestantais, bet Biblij jie inojo tik i nuogird. Ypa nepanau, kad mergaitei bt buvusi paaikinta sunkiai suprantama /Apokatastaz /. Bent jau jos t vas niekad nebuvo gird js apie i mitin id j. Devyniuose i 12 sapn buvo griovimo ir atkrimo motyvas. Ir n viename i i sapn n ra krikioniko aukl jimo takos p dsak. Prieingai, jie artimiau susij su pirmykiais mitais. ry patvirtina dar vienas motyvas - "kosmogoninis mitas" (pasaulio ir mogaus sukrimas), kuris pasirodo ketvirtame ir penktame sapnuose. Tas pats ryys randamas /I Laike korintieiams 15, 22/, kur k tik citavau. ioje pastraipoje Adomas ir Kristus (mirtis ir prisik limas) susij vienas su kitu. Bendriausiu poiriu Kristaus Atpirk jo id ja priklauso visame pasaulyje prie Kristaus gimim paplitusiam motyvui: didvyris ir igelb tojas, nors buvo pabaisos prarytas, v l pasirodo, stebuklingu bdu nugal js pabais, kuri j buvo prarijusi. Kur ir kada atsirado toks motyvas - niekas neino. Mes netgi neinom, kaip prad ti tirti i problem.

Vienintelis, atrodo, tikras dalykas - kiekviena karta inojo j kaip tradicij, at jusi i ankstesni laik. Mes galime tvirtai teigti,kad ji "atsirado" tuo metu, kai mogus dar neinojo, kad jis turi herojin mit, kai jis dar smoningai nereflektavo to, k sak . Herojin figra yra archetipas, egzistuojantis nuo neatmenam laik. Vaik sukurti archetipai yra ypa reikmingi, nes kartais galima bti visikai tikram, kad vaikas nebuvo tiesiogiai susipains su minima tradicija. iuo atveju mergait s eimoje krikionikosios tradicijos buvo labai pavirutinikos. Krikionikuosius motyvus, inoma, ireikia Dievo, angel, rojaus, pragaro, blogio id jos. Bet tai, kaip jas traktuoja ita mergait , rodo, kad j kilm visikai n ra krikionika. Pavyzdiui, pirmasis sapnas apie Diev, kuris i tikrj susideda i keturi diev, ateinant i "keturi kamp". Kieno kamp? Sapne neminimas joks kambarys. Kambarys netgi netikt iam neabejotinai kosminiam vykiui, kur sikia pati Universalioji Btis. Ketveryb (arba "keturi" elementas) yra keista id ja, bet jos vaidmuo svarbus daugelyje religij ir filosofij. Krikionyb je ji buvo pakeista Trejybe, ir, reikia manyti, i svoka mergaitei buvo inoma. Bet kas i eilin s viduriniosios klas s eimos iandien gal t inoti apie dievik ketveryb? i svoka buvo gana gerai inoma vidurami hermetin s filosofijos studentams, taiau XVIII amiaus pradioje ji inyko ir buvo visai umirta itisus 200 met. Kur tada j "ikas " maa mergait ? I Ezekielio vizijos? Bet krikionikasis mokymas netapatina serafimo su Dievu. Tas pats klausimas kyla d l raguoto slibino. Biblijoje, tiesa, yra daugyb raguot gyvn /Apokalips je/, pavyzdiui. Bet visi jie keturkojai, j valdovas - drakonas, kurio graikikas pavadinimas (/drakon/) taip pat reikia slibin. Raguotas slibinas atsiranda XVI amiuje rom n alchemik kriniuose kaip keturragis slibinas (/quadricornutus serpens/), Merkurijaus simbolis ir krikionikosios Trejyb s prieyb . Bet tai n ra garsus altinis. Kiek galiu sprsti, tai vieno autoriaus krinys, ir mergait jokiu bdu negal jo apie j inoti. Antrajame sapne pasirodo aikiai nekrikionikas motyvas, kuris yra prieingas pripaintoms vertyb ms - pavyzdiui, pagoni okiai danguje ir gerieji angel darbai pragare. is simbolis sukelia mini apie moral s vertybi reliatyvum. Kur vaikas atrado tok revoliucin poir, vert Ny s genijaus? ie klausimai suformuluoja dar vien: kokia kompensuojanti i sapn reikm , kuriai mergait teik , be abejon s, toki didel reikm - kad net padovanojo juos savo t vui Kal d proga. Jei sapnuotojas bt buvs pirmyktis ker tojas, bt galima pagrstai teigti, kad sapnuose matome mirties, prisik limo ir prik limo, pasaulio kilm s, mogaus sukrimo, vertybi reliatyvumo filosofinius motyvus. Taiau beviltika net m ginti aikinti tuos sapnus, remiantis tik asmenybe. Juose neabejotinai yra "kolektyviniai vaizdiniai", ir jie tam tikra prasme panas tas doktrinas, kuri mokomi pirmyki geni jaunuoliai prie inicijuojant juos vyrus. Tuo metu jie suino, k padar Dievas arba dievai, arba pirminiai gyvnai, kaip buvo sukurtas pasaulis ir mogus, kaip ateis pasaulio pabaiga ir kokia mirties prasm . Ar kada nors panai dalyk mokomi mes krikionikoje civilizacijoje? Taip - jaunyst je. Bet daugelis moni v l pradeda galvoti apie panaius dalykus senyvame amiuje, art jant miniai. Maoji mergait , kaip v liau paaik jo, buvo netoli i abiej bsen. Ji art jo prie savo lytinio subrendimo ir kartu prie savo gyvenimo pabaigos. Maai - beveik niekas - jos sapn simboliuose nerodo normalaus suaugusiojo gyvenimo pradios, bet yra daug griovimo ir prik limo aliuzij. Tikrai, kai pirm kart perskaiiau jos sapnus, mane ap m iurpi art janios negandos nuojauta. A taip pasijutau d l ypatingo kompensacijos pobdio, kur a nustaiau i simboli. Tai buvo visikai prieinga tam, ko gal tum tik tis i tokio amiaus mergait s smon s. ie sapnai atskleidia nauj ir baug gyvenimo ir mirties aspekt. Toki vaizdini galima bt tik tis i seno mogaus, kuris velgia atgal savo gyvenim, o ne i vaiko, kuris tur t ir ti ateit. J nuotaika labiau primena sen rom n posak: "Gyvenimas - tai trumpas sapnas", o ne tryktant pavasario diaugsm. io vaiko gyvenimas buvo panaus "skaistaus pasiaukojimo ad" - "/ver sacrum vovendum/", kaip sako poetas. Patirtis byloja, kad mirties art jimas, ypa kai apie j

neinoma, meta /adumbratio/ - pasitikimo nuojautos e l - aukos gyvenimui ir sapnams. Netgi altorius krikionikose banyiose reikia ir kap, ir prisik limo viet - mirties pavertim aminuoju gyvenimu. ias mintis vaikui teig sapnai. Jie buvo paruoimas miriai, ireiktas trumpais pasakojimais tarsi pasakomis, kurias seka pirmyki iniciacij metu - arba dzen budizmo koanais. is pranaavimas nepanaus ortodoksik krikioni mokym, jis artimesnis senajai pirmyktei miniai. Atrodo, kad jis kilo u istorin s tradicijos i seniai umirt psichikos altini, kurie jau nuo prieistorini laik teik pen filosofams ir religiniams apmstymams apie gyvenim ir mirt. Atrod , tarytum bsimieji vykiai mest e l atgal, sukeldami mergait s prote tam tikras minties formas, kurios,- iaip jau paprastai jos miega,- nusako ir lydi art jani mirt. Nors specifinis j iraikos pavidalas daugiau ar maiau asmenikas, bendras j modelis yra kolektyvinis. Tos minties formos sutinkamos visur ir visais laikais - panaiai kaip gyvn instinktai gerokai vairuoja skirtingose ryse, nors tarnauja tiems patiems bendriems tikslams. Mes netvirtiname, kad kiekvienas gyvnas gims susikuria savo instinktus, tarsi pats juos kaip nors sigyt, taigi, neturime manyti, kad ir mon s vis iranda savo specifines mogikas ypatybes kiekvienam naujam mogui gimus. Kaip ir instinktai, kolektyviniai monijos minties modeliai yra gimti ir paveldimi. Ikilus reikalui, jie ima funkcionuoti daugiau ar maiau vienodai visuose mumyse. Emocin s apraikos, kurioms priklauso ir tokie minties modeliai, yra atpastamos visoje em je. Jas galima atpainti netgi gyvnuose - ir gyvnai iuo atvilgiu supranta vienas kit, netgi jei priklauso skirtingoms rims. O k jau kalb ti apie vabzdius ir j sud tingas simbiotines funkcijas? Daugelis j netgi nepasta savo t v ir neturi kas juos mokyt. Kod l tad tur tume manyti, kad mogus yra vienintel gyva btyb , i kurios atimti specifiniai instinktai ir kad jo psichikoje (psich je) neliko vis jo evoliucijos p dsak? inoma, jei tapatinsime psichik (psich) su smone, mus gali lengvai suklaidinti id ja, kad mogus ateina pasaul su tuia psiche ir kad v liau joje nebna nieko daugiau nei tai, k jis imoksta i savo individualaus patyrimo. Bet psichika (psich ) yra daugiau u smon. Gyvnai turi menk smon, bet daug impuls ir reakcij, o tai reikia, kad egzistuoja ir psich ; pirmykiai mon s taip pat dar daugyb dalyk, kuri prasm jiems neinoma. Daugyb civilizuot moni gali veltui klausti, kokia Kal d eglut s ar Velyk kiauinio prasm . Tiesiog taip jau yra, kad mon s daro daugyb dalyk, neinodami kod l. A links manyti, kad i pradi apskritai visi dar vien ar kit dalyk, o tik pra jus daug laiko kas nors prad jo klausin ti kod l. Psichoterapeutas danai susiduria su iaip visais atvilgiais protingais pacientais, kurie elgiasi keistai ir nenusp jamai, ir netgi nenumano, k jie sako ar daro. Juos staiga apima nepagrstos nuotaikos, kuri jie patys negali paaikinti. I pairos atrodo, kad toki reakcij ir impuls prigimtis labai asmenika, tod l mes j nepaisome kaip idiosinkratiko elgesio. I tikrj j pagrindas - i anksto suformuota ir visuomet pasiruousi veikti instinktyvi sistema, bdinga mogui. Minties formos, visuotinai suprantami gestai, daugeliu atvilgiu laikosi modeli, kurie susiformavo anksiau, negu moguje atsirado reflektyvi smon . Visai manoma, kad mogaus sugeb jimas mstyti, reflektuoti, kadaise atsirado kaip stipri emocini smgi skausmingas padarinys. tai pavyzdys, iliustruojantis tok poir. Australijos brzgyn gyventojas pykio ir nusivylimo akimirk - nepavyko pagauti n vienos uvies pasmaugia savo vienintel labai mylim sn; j apima neapsakomas gailestis, kai laiko savo rankose ma negyv knel. Toks mogus atsimins i skausmo valand visiems laikams. Mes negal jome inoti, ar btent toks patyrimas i tikrj buvo pirmoji mogaus pasmon s vystymosi prieastis. Bet neabejotina, kad kartais reikia panaaus emocinio oko, kad mon s pabust ir atkreipt d mes tai, k jie daro.XIII amiuje gyveno ispanas hidalgas Raimon Lull, kuriam po dideli pastang pagaliau pavyko slapta susitikti su dama, kuria jis av josi. Ji, netardama n odio, atsiseg suknel ir parod jam savo krtin, subjaurot v io. Tai buvo smgis, kuris pakeit Lullo gyvenim; jis tapo garsiu teologu ir vienu ikiliausi banyios

misionieri. Tokiais staigaus pasikeitimo atvejais danai galima rodyti, kad pasmon je ilg laik veik archetipas, meistrikai klostydamas aplinkybes, kad jos atvest kriz. Tokie atsitikimai rodo, kad archetipin s formos n ra nejudrs modeliai. Tai dinamiki faktoriai, kurie pasireikia impulsais taip pat spontanikai, kaip ir instinktai. Netik tai gali pasirodyti tam tikri sapnai, vizijos, mintys; kad ir kaip kruopiai juos tyrin tum, neatrasi juos suk lusi prieasi. Tai nereikia, kad jie neturi prieasi, jie, be abejo, turi. Bet jos tokios atitolusios ir neaikios, kad sunku net suprasti, kokios jos. Tokiu atveju reikia laukti, kol sapnas ir jo prasm taps pakankamai aiks, arba kol nutiks koks nors iorinis vykis, kuris paaikins sapn. Tuo metu, kai regimas sapnas, tas vykis dar gali bti ateityje. Pasmon ir jos sapnai, kaip ir ms smoningos mintys, danai uimtos ateitimi ir jos galimyb mis. Ilgai vyravo sitikinimas, kad ir pagrindin sapn funkcija - prognozuoti ateit. Senov je iki pat Vidurami pabaigos sapnai atliko tam tikr vaidmen medicinin se prognoz se. Remdamasis iuolaikiniu sapnu, a galiu patvirtinti prognoz s (arba iankstinio painimo) element, kur galima rasti sename sapne, min tame Artemidoro i Daldio II_m.e. amiuje: mogus sapnuoja, kad jo t vas uvo deganio namo liepsnose. Netrukus jis pats mir nuo /phlegmone/ (liepsna, kartin ) - tai, man regis, tur jo bti pneumonija. Taip atsitiko, kad mano koleg buvo ap musi mirtina gangrenos kartin , t.y. - i tikrj /phlegmone/. Buvs jo pacientas, kuris nieko neinojo, kokia liga serga gydytojas, susapnavo, kad jis uvo dideliame gaisre. Tuo metu gydytojas dar tik atsigul ligonin, ir liga buvo tik prasid jusi. Sapnuotojas inojo tik t fakt, kad gydytojas serga ir guli ligonin je. Po trij savaii gydytojas mir . Kaip rodo is pavyzdys, sapnuose gali bti ir numatanios nuojautos, ir pranayst s aspektas, tad imantis sapnus interpretuoti, reikia tai atsivelgti, ypa jei akivaizdiai reikmingas sapnas nepateikia pakankamai mediagos, reikalingos j iaikinti. Toks sapnas danai pasirodo visai nelauktai, kaip perknas i giedro dangaus, ir mogus neino, kas j gal jo sukelti. Aiku, jei mes inotume ir jo slapt prasm, mums bt aiki ir jo prieastis. Nes to neino tik ms smon pasmon apie tai jau turi ini ir jau pri jo prie ivados, kuri ireikia sapne. Ir i ties pasmon kur kas geriau sugeba tirti faktus ir daryti i j ivadas, negu smon . Kai kuriuos faktus ji net gali panaudoti ir numatyti galimus j rezultatus vien tod l, kad mes j dar nesuvokiame. Bet kiek galima sprsti i sapn, pasmon svarsto instinktyviai. is skirtumas svarbus. Login analiz yra smon s prerogatyva: mes faktus atsirenkame protu ir inojimu. Pasmon valdo instinktyvios srov s, ireiktos atitinkamomis minties formomis, t.y. archetipais. Gydytojas, papraytas nusakyti ligos eig, vartos tokias racionalias svokas, kaip "infekcija", "kartin ". Sapnas poetikesnis. Jis sergant kn apibdina kaip emik mogaus bst, o kartin - kaip gaisr, kuris j naikina. Kaip rodo min tas sapnas, archetipinis protas ioje situacijoje elg si taip, kaip ir Artemidoro laikais. Dalykus, kuri prigimtis nelabai suprantama, intuityviai paiumpa pasmon ir perduoda nagrin ti archetipams. I to galima sprsti, kad ten, kur smoningas protas bt ms svarstyti ir samprotauti, engia archetipinis protas ir ima prognozuoti. Taigi archetipuose slypi iniciatyva, jie turi savo specifin energij. ios j gos leidia jiems pateikti prasming interpretacij (savuoju simboliniu stiliumi) ir siterpti nagrin jam situacij su savaisiais impulsais ir savosiomis minties struktromis. iuo poiriu jie funkcionuoja kaip ir kompleksai: jie pasirodo ir dingsta kada jiems patinka ir danai sugriauna ar pakeiia ms smoningus ketinimus, mus sutrikdydami. Specifin archetip energij galime pajusti tada, kai patiriame j ypating aves. Atrodo, jog archetipuose esama ypating ker. Tokia specifin savyb bdinga asmeniniams kompleksams; kaip asmeniniai - taip ir socialiniai archetipiniai kompleksai turi savo istorij. Bet asmeniniai kompleksai sukelia tik asmenin poveik, tuo tarpu archetipai sukuria mitus, religijas ir filosofijas, kurios daro tak ir apibdina itisas tautas ir istorines epochas. Asmeninius kompleksus mes laikome vienpusi ar klaiding smon s nuostat kompensacijomis; taip ir religin s kilm s mitai

gali bti traktuojami kaip visos monijos kani ir rpesi - bado, karo, lig, senatv s, mirties tam tikra dvasin terapija. Pavyzdiui, universaliame herojiniame mite, kalabma apie galing mog - arba diev-mog, kuris nugali blog, pasirodant drakon, slibin, pabais, demon ir t.t. pavidalu. Jis ivaduoja monij nuo sunaikinimo ir mirties. Pasakojimas, ritualinis ventj tekst arba ceremonij kartojimas, herojaus garbinimas okiais, muzika, himnais, maldomis ir aukomis, pavergia publik mistikomis, nemonikomis emocijomis (kaip magikais burtaodiais) ir suteikia tok dvasin pakilim mogui, kad jis ima tapatintis su herojumi. Jei itoki situacij pam ginsime pavelgti tikiniojo akimis, tikriausiai suprasime, kaip eilinis mogus gali bti ivaduotas i jo asmeninio bej gikumo ir nelaimi bei (bent laikinai) bti apdovanotas beveik antmogika galia. Gana danai toks sitikinimas ilgai j palaiko ir suteikia jo gyvenimui tam tikr stili. Jis gali duoti ton netgi visai visuomenei. Nuostab pavyzd galima rasti Elenzino misterijose, kurios buvo udraustos VII_m.e. amiaus pradioje. Kaip ir Delf orakulas, jos ireik senov s Graikijos esm ir dvasi. Pavelgus plaiau, krikionyb s eros vardas ir reikm kilusi i antikin s dievo-mogaus paslapties, kurios aknys gldi Senov s Egipto OzirioHorus archetipiniame mite. Pripainta, kad prieistoriniais laikais ypatingomis progomis imintingas senas filosofas arba pranaas "pramanydavo" svarbiausias mitologines id jas, kuriomis paskui visais laikais tik davo patikls ir nekritiki mon s. Sakoma, kad istorijos, kurias pasakoja valdios siekiantys dvasininkai, n ra pagrstos tiesa, tai tik "mintys apie pageidaujam". Bet pats odis "/invent/" (irasti, sugalvoti, pramanyti) kils i lotyniko "/invenire/" ir reikia "atrasti", t.y. rasti tai, ko iekai. Pastaruoju atveju pats odis yra uuomina apie i anksto inom dalyk, kur ir ketinama rasti. Grkime prie t keist id j, kurias randame maosios mergait s sapnuose. Nepanau, kad btent toki id j ji iekojo, nes nustebo, jas suradusi. Mergaitei jos buvo keistos ir netik tos istorijos, pasirodiusios vertos d mesio ir tinkama Kal d dovana t vui. Taip darydama mergait jas ik l mums vis dar gyv krikionikos Kristaus paslapties sfer - ms Viepaties gimimas, sumis su aminai aliuojanio medio paslaptimi, kuri atnea naujai gimusi vies (taip nurodo penktasis sapnas). Nors yra pakankamas istorinis pagrindas teigti, kad egzistuoja simbolinis ryys tarp Kristaus ir medio simbolio, maosios mergait s t vai nejaukiai suglumt, jei juos kas nors paprayt paaikinti, kod l, vsdami Kristaus gimim, jie puoia eglut ir udega vakutes. Jie atsakyt: "Toks Kal d paprotys". Rimtam atsakymui reik t isamaus mokslinio darbo apie antikos mirtanio dievo simbolizm ir jo ry su Didiosios Motinos kultu ir jos simboliu - mediu. O tai bt tik vienas ios sud tingos problemos aspektas. Kuo labiau gilinam s "kolektyvini vaizdini" kilm (arba dogm, jei kalb sim banytine kalba), tuo labiau atidengsime nesibaigiant archetipini pavyzdi audin, kuris iki i laik nebuvo smoning apmstym objektas. Tad, nors ir paradoksalu, mes apie mitologin simbolizm inome daugiau negu kuri nors prie mus gyvenusi karta. Ankstesni laik mon s nesusimstydavo apie simbolius: jie jais gyveno ir nesmoningai buvo j prasm s sudvasinti. Tai galiu iliustruoti pavyzdiu i savo patirties su Mount Elgon (Afrika) gyventojais. Kiekvien ryt autant jie ieidavo i savo bst autant ir kv pteldavo arba spjaudavo delnus, po to jie itiesdavo rankas pirmuosius saul s spindulius, tarytum jie aukot savo kv pavim ar savo seiles kylaniam dievui - /mungu/. (Tai suaheli odis, kuriuo jie nusako ritualin akt, kils i polinezietikos aknies, jis yra /mana/ arba /mulungu/ atitikmuo. ie ir panas odiai reikia nepaprast, vis persmelkiani "gali", kuri mes vadintume dievika. Taigi odis /mungu/ yra nelyg Dievo arba Alacho atitikmuo). Kai paklausiau, koki reikm jie suteikia iam aktui ir kod l j atlieka, jie visikai sutriko ir tegal jo pasakyti: "Mes visada taip dar me. Taip visada buvo daroma tekant saulei". Jie juok si i mano, atrodyt, akivaizdios ivados, kad saul yra /mungu/. Saul n ra /mungu/, kai pakyla vir horizonto; /mungu/ - tai saul tekio akimirka.

Tai, k jie dar , buvo aiku man, bet ne jiems; jie tiesiog taip dar , niekad nesusimstydami, k jie daro. Jie visikai negal jo paaikinti savs. A padariau ivad, kad jie aukojo savo sielas /mungu/, nes kv pavimas (gyvenimas) ir seil s reik "sielos substancij". Kv ptelint ar spjaunant k nors perduodamas "magikas" poveikis - taip, pavyzdiui, Kristus seil mis igyd aklj. Arba snus kvepia savo mirtanio t vo paskutin atods, kad perimt jo siel. Nepanau, kad afrikieiai kada nors, netgi tolimiausioje praeityje, bt inoj k nors daugiau apie ios ceremonijos prasm. J prot viai tikriausiai inojo dar maiau, nes jie dar labiau nesuvok savo poelgi motyv ir dar maiau galvojo apie tai, k jie daro. Goethe's Faustas sako: "/Im Anfang war die Tat/" (Pradioje buvo darbas). "Darb" niekas neirado, jie tiesiog buvo daromi; antra vertus, mintys yra santykinai v lesnis monijos atradimas. Pirmiausia, veiksmams mog paskatino nesmoningi faktoriai; tik pra jus daug laiko jis prad jo svarstyti, kokios prieastys j paskatino veikti, ir i tikrj reik jo labai daug laiko, kol mogus padar absurdik ivad, kad jis pats save skatina - mogus negal jo rasti kitos motyvuojanios galios - tik savo paties. Mums pasirodys juokinga mintis, kad augalas arba gyvnas sugalvojo pats save, taiau daugelis moni tiki, kad (psich arba) protas pats save sugalvojo, sukr , taigi yra savo egzistencijos kr jas. Ties sakant, protas iaugo iki dabartinio smoningumo kaip gil iauga uol arba i roplio isivysto induolis. Protas, kaip tobul jo, vyst si tok ilg laik, taip tobul ja ir toliau,- taigi mus skatina ir vidin s j gos, ir ioriniai stimulai. ie vidiniai motyvai atsiranda i gilaus altinio, kurio smon nesukr ir kurio ji nekontroliuoja. Senojoje mitologijoje ios j gos buvo vadinamos /mana/, arba dvasiomis, demonais ir dievais. Jos tokios pat aktyvios, dabar kaip ir anksiau. Jei jos atitinka ms norus, mes vadiname jas gera nuojauta ar geru akstinu ir pleknojam sau per pet, kad esame aunuoliai. Jei j gos mums nepalankios, sakome, kad tiesiog mums nepasisek ar kad kai kurie mon s yra prie mus, ar kad nelaimi prieastis yra patologin . Vienintelis dalykas, kur mes atsisakome pripainti,- tai, kad priklausome nuo "j g", kurios yra ne ms valioje. Tiesa, ne taip seniai civilizuotas mogus gijo tam tikr valios j g, kurias panor js gali taikyti. Jis imoko gerai atlikti savo darb, nepraydamas giesmi ir bgn, kad ie uhipnotizuot j ir sukelt reikiam darbui bsen. mogus netgi apsieina be kasdienin s maldos, kuria jis pra Dievo pagalbos. Jis gali padaryti k sumans, gali nekliudomas perkelti savo mint veiksm, tuo tarpu kiekvien pirmykio mogaus ingsn stabd baim , prietarai ir kitos nematomos klitys. Posakis: "Reikia tik panor ti, o galimyb s atsiras" - yra iuolaikinio mogaus prietaras. Taiau, kad palaikyt savo tik jim, i dien mogus sumoka didel kain - tai netik tinas introspekcijos trkumas. Jis nesupranta, kad nepaisant viso jo racionalumo ir galingumo, j valdo "j gos", kurios nepaklsta jo valiai. mogaus dievai ir demonai niekur nedingo, jie tik gavo naujus vardus. Tie demonai palaiko jame nuolatin nerim, neaiki baim, psichologinius konfliktus, nepasotinam piliuli, alkoholio, tabako, maisto alk - ir, be visa ko, daugyb neurozi. mogaus siela Tai, k mes vadiname civilizuota smone, tvirtai atsiriboja nuo pagrindini instinkt. Bet tie instinktai neinyko. Jie tik prarado ry su ms smone ir yra priversti pasireikti netiesiogiai fiziniais neurozi simptomais ir kitais vairiais netik tumais, pavyzdiui, nepaaikinamomis nuotaikomis, netik tu umirimu ar kalbos klaidomis. mogus nori tik ti ess savo sielos eimininkas. Bet jis negali kontroliuoti savo nuotaik ir emocij, jis negali suvokti begalin s daugyb s slapt keli ir bd, kuriais pasmon s veiksniai siskverbia jo gyvenimo tvark ir sprendimus, taigi, negali bti ir paties savs eimininkas. Pasmon s faktori egzistavim slygoja archetip autonomija. Kad nematyt savo skilimo, iuolaikinis mogus ginasi

vadinamja pertvar sistema. Tam tikros iorinio gyvenimo ir jo paties elgesio sferos laikomos nelyg atskiruose staliuose ir niekada viena su kita nesusiduria. Kaip ios "pertvar" psichologijos pavyzd prisimenu alkoholiko atvej, kuris, pateks teigiamon vieno religinio jud jimo takon ir suav tas jo entuziazmo, umiro poreik gerti. J akivaizdiai ir stebuklingai igyd J zus, ir jis buvo eksponuojamas kaip dievikos malon s ir ios religin s organizacijos veiksmingumo liudytojas. Bet po keli savaii vie ipaini naujov m bl sti ir prireik atsigaivinti alkoholiu - taigi jis v l prad jo gerti. Bet gelbstinioji religin organizacija pri jo prie ivados, kad tai - "patologinis" atvejis, akivaizdiai netinkamas J zaus sikiimui, taigi jie paguld j ligonin, manydami, kad paprastas gydytojas padarys savo darb geriau nei dievikasis Slaugytojas. Tai vienas i iuolaikinio "kultringo" proto aspekt, kur verta panagrin ti. Jis rodo, kad susiskaidymas ir psichologin painiava darosi nepaprastai pavojingi. Jei nors akimirk pavelgtume monij, kaip individ, pamatytume, kad moni ras, kaip ir vien asmen, yra uvaldiusios nesmoningos j gos; monija taip pat m gsta kai kurias problemas laikyti atskiruose staliuose. tai kod l mes tur tume gerai apmstyti, k darome, kadangi dabar monijai gresia jos paios susikurti mirtini pavojai, kurie darosi mums nepavalds. Ms pasaulis yra suskils kaip neurotikas, ir Gelein udanga ymi simbolin susiskirstymo linij. Vakarieiai pajut agresyv Ryt nor valdyti, mano prival imtis ypating gynybos priemoni, bet kartu jie didiuojasi savo doryb mis ir gerais ketinimais. Jie nesugeba suprasti, kad tai j pai ydos, kurias jie bando dangstyti tarptautin mis elgesio normomis ir kurias komunistinis pasaulis sviedia jiems atgal veid - beg dikai ir metodikai. Tai, k Vakarai slapta ir truput g dydamiesi toleravo (diplomatinis melas, sistemingas apgaudin jimas, umaskuoti grasinimai) grta i Ryt atvirai ir su visa j ga, ir suria mus neurotiniais mazgais. Jo paties blogio e lis liai iepiasi vakar mogui i anapus udangos. Tai paaikina ypating Vakar visuomeni mogaus bej gikumo jausm. Jis pradeda suprasti, kad mums ikylantys sunkumai yra moralin problema, ir bandyti veikti juos politin mis priemon mis kaupiant branduolinius ginklus ar ekonominiu "lenktyniavimu" - duoda menkus rezultatus, nes ukerta visus kelius. Daugelis ms dabar supranta, kad efektyvesni yra moraliniai ir dvasiniai bdai, kadangi jie mums suteikia psichin imunitet prie nuolat did jani infekcij. Bet kiekvienas toks atskiras bandymas buvo iki iol neefektyvus, ir taip bus tol, kol save ir pasaul bandysime tikinti, kad tik /jie/ (t.y. ms oponentai), yra neteiss. Kur kas tikslingiau bt pripainti savo pai tamsius e lius ir nedorus darbus. Jei matytume savo e l (tamsij ms prigimties pus), tai gytume imunitet bet kuriai moralinei ar dvasinei infekcijai ar kaltinimui. Dabar gi mes esame atviri bet kokiai infekcijai, nes i esm s darome t pat, k ir /jie/. Bet turime ir papildom trkum - nes mes nei matome, nei norime suprasti, k patys darome, prisidengdami geromis manieromis. Galima paym ti, kad komunistinis pasaulis turi vien didel mit (kur mes vadiname iliuzija ir veltui viliam s, kad vertindami j i aukto priversime inykti). Tai laiko ibandymus pak lusi archetipin svajon apie Aukso ami (arba Roj), kur kiekvienas turi visko iki valiai, o didis, teisingas ir imintingas vadas valdo monijos vaikyst. is galingas archetipas savo infantiliuoju pavidalu paverg mones, ir jis niekada neinyks i em s, nors ir kaip i aukto j vertintume. Mes j netgi palaikome savuoju vaikikumu, nes msik Vakar civilizacij yra pavergusi ta pati mitologija. Nesmoningai mes puosel jam tas paias nuostatas, viltis ir lkesius. Tikime klestinios gerov s valstybe, visuotine taika, moni lygybe, aminosiomis mogaus teis mis, teisybe ir teisingumu, ir (gal tai ir pernelyg smarkiai pasakyta) Dievo karalyste em je. Lidna tiesa yra ta, kad tikrasis mogaus gyvenimas susideda i daugelio nepermaldaujam prieybi - dienos ir nakties, gimimo ir mirties, laim s ir nelaim s, g rio ir blogio. Mes netgi nesame tikri, kad viena prieyb veiks kit, kad g ris nugal s blog, o diaugsmas - skausm. Gyvenimas yra mio laukas. Jis visada toks buvo ir visuomet bus, o jeigu taip nebt, baigtsi ir egzistencija.

Kaip tik is vidinis konfliktas leido pirmiesiems krikionims tik tis ir laukti greitos io pasaulio pabaigos, o budistams - atsisakyti vis emik trokim ir sieki. ie esminiai atsakymai bt buv tiesiog saviudiki, jei jie nebt susieti su savitomis dvasin mis ir moralin mis id jomis ir praktikomis, kurios sudaro abiej religij didiausi dal ir kurios kakiek modifikavo radikal pasaulio neigim. Pabr iu dalyk, nes ms laikais milijonai moni prarado tik jim bet kokia religija. ie mon s jau nebesupranta religijos. Kol gyvenimas ramus ir sklandus, religijos praradimas beveik nepastebimas. Bet kitas reikalas, kai ateina kania. Tada mogus pradeda iekoti ieities ir susimsto apie gyvenimo ir jo stulbinanios skaudios patirties prasm. Reikminga ir tai, kad (remiantis mano paties patyrimu), ydai ir protestantai su psichoterapeutais konsultuojasi daniau negu katalikai. Nenuostabu, nes katalik banyia vis dar jauiasi atsakinga u /cura animarum/ (rpinimasis sielos gerove). Bet iame mokslo amiuje psichiatras yra pasiruos, kad jo bus klausiama ir t dalyk, kurie anksiau priklaus teolog kompetencijai. mon ms atrodo, kad yra (ar bt) didiulis skirtumas, jei jie vien tik s prasmingu gyvenimu, ar Dievu ir nemirtingumu. Art janios mirties m kla danai labai paskatina tokias mintis. Nuo neatmenam laik mon s galvojo apie Aukiausij Btyb (vien ar kelias) ir apie pomirtin al. Ir tik iandien jie mano, kad gali apsieiti be toki mini. Kadangi Dievo sosto danguje negalima surasti teleskopu, ir nemanoma tikrai nustatyti, kad mir mylimi t vas ar motina kur nors egzistuoja kakokia fizine forma, mon ms atrodo, kad ir tokios id jos yra "neteisingos". A pasakyiau, n ra /pakankamai/ "teisingos", nes jos lyd jo mogaus gyvenim nuo neatmenam laik ir vis dar siskverbia smon pasitaikius menkiausiai progai. iuolaikinis mogus gali manyti, kad jis gali be j apsieiti ir savo nuomon paremti tvirtinimu, kad nesama mokslinio toki id j teisingumo rodymo. Jis gali netgi gail tis prarads tik jim. Bet kadangi mes susiduriame su nematomais ir nepainiais dalykais (Dievas yra u mogaus painimo rib, ir nemanoma rodyti nemirtingum), kod l tur tume jaudintis d l rodym? Net jei protu ir nesuvokiame, kod l maiste reikia druskos, vis tiek turime naudos j vartodami. Galime tvirtinti, kad druskos vartojimas t ra skonio iliuzija ar nusistatymas; bet jis vis tiek tarnauja ms gerovei. Tad kod l mes tur tume atsisakyti pair, kurios gali pad ti igyventi krizes ir suteikti prasm ms egzistencijai? I kur inome, kad tos id jos neteisingos? Daugelis pritart man, jei tiesiog pasakyiau, kad tos id jos turbt t ra iliuzijos. mon s nesupranta, kad religinio tik jimo neigim lygiai taip pat nemanoma "rodyti", kaip ir teigim. Mes esame visikai laisvi pasirinkti, kurio poirio mes laikom s; bet kuriuo atveju tai bus ms valios pasirinkimo sprendimas. Taiau esama ir svarbi prieasi, d l kuri reikt puosel ti id jas, kuri niekad negalima rodyti. Mes inome, kad jos naudingos. mogui btinai reikia bendrj id j ir sitikinim, kurie suteikt prasm jo gyvenimui ir pad t surasti savo viet visatoje. Jis gali veikti tiesiog netik tinus sunkumus, kai yra sitikins, kad visa turi prasm; ir yra visai sugniudomas, jei veiks visas savo nelaimes, turi pripainti, kad dalyvauja tik "idioto sekamoje pasakoje". Btent religiniai simboliai suteikia prasm mogaus gyvenimui. Pueblo ind nai tiki es T vo Saul s sns, ir tas tik jimas suteikia j gyvenimui perspektyv (ir tiksl), kuris siekia kur kas toliau negu j ribota egzistencija. Jis atveria didiul erdv atsiskleisti asmenybei ir leidia gyventi pilnavert gyvenim. Taigi j pad tis nepalyginamai geresn negu civilizuoto mogaus, kuris ino, kad yra (ir liks) niekas daugiau, tik pasigail tinas vargas, neturintis jokios gilesn s gyvenimo prasm s. Btent platesn s savo egzistencijos prasm s suvokimas ikelia mog aukiau noro tik gauti ir ileisti. Jei v._Paulius bt tik js, kad t ra keliaujantis kilim aud jas, jis tikrai nebt taps tuo, kuo tapo. Tikrasis ir prasmingas jo gyvenimas kilo i vidinio sitikinimo, kad jis yra Dievo pasiuntinys. Galima j apkaltinti didyb s manija, bet toks poiris nublanksta prie istorijos liudijimus ir v lesni kart vertinim. J uvalds mitas padar j didesn nei paprastas amatininkas. Taiau mit sudaro simboliai, kuri niekas niekada smoningai nebuvo sukrs. Jie vyko. Ne mogus J zus sukr mit apie diev-mog. Jis egzistavo daug imtmei prie Kristaus gimim.

J uvald i simbolin id ja, kuri, kaip pasakoja v._Matas, ik l j aukiau riboto Nazareto dailid s gyvenimo. Mit aknys siekia pirmykius pasakotojus ir j sapnus, mones, kuriuos ved j svajon s. Tie mon s nelabai skyr si nuo t, kuriuos v lesn s kartos vadino poetais ir filosofais. Pirmyki pasakotoj nejaudino j fantazij kilm ; tik daug v liau mon s prad jo galvoti, i kur kilo tie pasakojimai. Taiau prie daugel imtmei, tuo metu, kur mes vadiname "Senov s" Graikija, mogaus protas buvo pakankamai itobul js, kad suvokt, jog pasak dievai yra ne kas kita, kaip archaiki ir perd ti padavimai apie seniai mirusius karalius ir vadus. mon s per m poir, kad mitai pernelyg netikimi, kad reikt tai, apie k juose kalbama. Tod l jie band juos supaprastinti iki visiems suvokiamos formos. V lesniais laikais, kaip matome, tas pats atsitiko su sapn simbolizmu. Tais laikais, kai psichologija dar gyveno savo vaikyst s ami, suinojome, kad sapnai yra svarbs. Taiau kaip graikai buvo tikin save, kad j mitai tebuvo idalinta racionali ar "normali" istorija, taip kai kurie psichologijos pionieriai padar ivad, kad sapnai nereikia to, k atrodo reiki. Sapn simboli ir vaizdini buvo nepaisoma kaip keist form ar pavidal, kuriais smoningam protui pasirodo nuslopintas psichikos turinys. Taigi buvo manoma, kad sapnas reikia kak kit, o ne t, kas jame aikiai pasakyta. Jau raiau, kad nesutinku su iuo poiriu - btent tai privert mane tyrin ti sapn form ir turin. Kod l sapnai tur t reikti k kit, nei j turinys? Ar gamtoje egzistuoja dar kas nors, kas bt kita, nei yra? Sapnas - normalus ir natralus reikinys, ir nereikia kako, kuo jis n ra. Netgi Talmude sakoma: "Sapnas yra jo paties aikinimas". Painiava kyla d l to, kad sapn turinys yra simbolikas, taigi turi daugiau negu vien reikm. Simboliai rodo k kita nei tai, k suvokiame smoningai. Tod l jie susieja su tuo, kas nesmoninga arba bent jau ne visai smoninga. Moksliniam protui toks reikinys kaip simbolin s id jos sudaro keblum, nes j negalima suformuluoti pagal intelekto ir logikos reikalavimus. Be abejon s, tai n ra vienintelis toks atvejis psichologijoje. Sunkumai prasideda, susidrus su tokiais reikiniais kaip "afektai" arba emocijos, kurie niekaip nesileidia psicholog galutinai apibr iami. Sunkum prieastis yra ta pati abiem atvejais - pasmon s siverimas. Esu pakankamai gerai susipains su moksliniu poiriu ir suprantu, kaip pikta dirbti su faktais, kuri negalima visikai ir adekvaiai suvokti. Sunkumas i fenomen atveju yra tas, kad faktai nepaneigiami, taiau jie negali bti suformuluoti intelekto svokomis. Tam reikia suprasti pat gyvenim, nes kaip tik gyvenimas sukelia emocijas ir simbolines id jas. Akademinis psichologas yra visikai laisvas nesvarstyti emocij fenomeno ir pasmon s svokos. Taiau jos yra kaip faktas ir psichologas gydytojas turi joms bent jau skirti reikiam d mes; nes emociniai konfliktai ir pasmon s siverimas yra klasiniai jo mokslo bruoai. Jei jis i viso gydo pacient, tai jis susiduria su iais iracionalumais kaip su "kietais" faktais, nesvarbu, ar jis sugeba juos suformuluoti racionaliais terminais (intelekto svokomis). Tod l visikai natralu, kad mon ms, neturintiems gydytojo psichologo praktikos, bna sunku suprasti, kas vyksta, kai psichologija i ramios mokslini tyrin jim laboratorijos persikelia tikr gyvenim ir tampa jo aktyvia dalimi. Taiklumo pratybos audykloje visikai skiriasi nuo mio lauko; gydytojas susiduria su nelaimingais atsitikimais tikrame kare. Jis turi rpintis psichikos realijomis, net jeigu negali j mokslikai apibr ti. tai kod l joks vadov lis negali imokyti psichologijos, ji imokstama tik i aktualaus patyrimo. Tai mes galime gerai pamatyti, analizuodami kai kuriuos gerai inomus simbolius: pavyzdiui, krikionyb s kryius yra prasmingas simbolis, ireikiantis daugyb aspekt, id j ir emocij. Taiau kryius srae prie pavard s paprasiausiai nurodo, kad tas mogus mirs. /Phallus/ visaapimantis induizmo simbolis, bet jeigu gatv s padaua nupieia j ant sienos, tai tik reikia, kad berniktis domisi savo lyties organu. Kadangi infantilios ir brendimo fantazijos danai tsiasi ir suaugusiojo gyvenime, daugelyje sapn yra neabejotinos seksualin s aliuzijos. Bt absurdika aikinti jas kaip nors kitaip. Bet kai masonas

kalba apie vienuol paguldyt ant vienuol s arba elektrikas - apie vyrik kituk ir moterik rozet, bt juokinga velgti ia jaunuolikas seksualines fantazijas. Jis tiesiog vaizdingais odiais apibdina savo darbo rankius. Kai isimokslins indas kalba apie Lingam (/phallus/, kuris ind mitologijoje reikia diev iv), galima igirsti dalyk, kuriuos mes, vakarieiai, niekaip negalime sieti su lyties organu. Be abejon s, Lingam n ra nepadori aliuzija, kaip ir kryius n ra vien mirties enklas. Daug kas priklauso nuo sapnuotojo, kuriam gimsta tokie vaizdiniai, brandumo. Sapn ir simboli aikinimas reikalauja inteligencijos. Jo negalima paversti mechanine sistema ir sukrauti nesugebanius sivaizduoti smegenis. Interpretuotojas turi vis geriau painti ir sapnuotojo individualyb, ir pat save. Joks patyrs ios srities specialistas neneigs, kad yra tam tikr apskaiiavim, kurie gali praversti praktikai, bet juos btina taikyti imintingai ir sumaniai. Galime laikytis vis teising taisykli, bet klimpti kokioje nors baisiausioje nesmon je, tiesiog praleidus koki nors, atrodyt nereikming detal, kurios nebt praleids labiau ilavintas protas. Netgi aukto intelekto mogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trksta intuicijos ar jautrumo. Bandydami suprasti simbolius, susiduriame ne tik su paiu simboliu, bet ir su visu simbol sukrusiu individu. Btina isiaikinti sapnuotojo kultrin isilavinim ir besiaikindamas interpretatorius pats upildo daugel savo isilavinimo sprag. Nusistaiau sau toki taisykl - kiekvien atvej iriu kaip visikai nauj dalyk, apie kur neinau visikai nieko. prastiniai atsakymai gali praversti tiriant pavirinius dalykus, bet priart jus prie gyvybikai svarbi problem, pats gyvenimas ima vir ir netgi nuostabiausios teorin s prielaidos tampa neveiksmingais odiais. Vaizduot ir intuicija yra nepaprastai svarbios ms supratimui ir mstymui. Ir nors yra paplitusi prasta nuomon , kad jos itin reikmingos poetams ir menininkams (kad "proto" dalykuose reik t jais nepasitik ti), taiau i tikrj jos ne maiau svarbios ir auktesniuosiuose mokslo lygmenyse. ia jos darosi vis svarbesn s, papildydamos "racionalj" intelekt ir jo vaidmen sprendiant specifines problemas. Netgi fizika, tiksliausia i taikomj moksl, steb tinai priklauso nuo intuicijos, kuri veikia pasmoningai (nors v liau galima parodyti, kaip loginis mstymas gali atvesti prie t pai rezultat, kaip ir intuicija). Intuicija tiesiog btina aikinant simbolius ir danai gali tikinti, kad sapnuotojas i karto juos suprato. Bet kokia laiminga nuojauta, nors subjektyviai ir tikinanti, taip pat gali bti ir pavojinga. Ji gali labai lengvai sukelti apgauling saugumo jausm. Ji gali vilioti ir analitik, ir sapnuotoj toliau jaukiai ir slygikai lengvai bendrauti, o tai gali virsti savotiku bendru sapnu. Saugus tikro intelektualinio painimo ir moralinio supratimo pagrindas gali bti prarastas, jei tenkinsim s miglotu sitikinimu, kad suprato i "nuojautos". Paaikinti ir painti galima tik pavertus intuicijas tiksliu fakt ir j loginio ryio inojimu. Siningas tyrin tojas tur s pripainti, kad jis negali visuomet to padaryti, net bt nesininga netur ti nuolat to galvoje. Netgi mokslininkas yra mogus. Tod l jam, kaip ir kitiems, natralu nem gti dalyk, kuri jis negali paaikinti. Yra paplitusi iliuzija manyti, kad tai, k pastame dabar, yra viskas, k apskritai kada nors galime painti. Nieko n ra labiau paeidiamo, nei mokslin teorija, kuri t ra trumpalaikis bandymas paaikinti faktus, o ne pai amin ties. Simboli vaidmuo Kai gydytojas psichologas domisi simboliais, jam vis pirma rpi "natrals" simboliai, kurie skiriasi nuo "kultrini". Pirmieji kil i psichikos pasmon s turinio, tod l jie ireikia nesuskaiiuojam daugyb pagrindini archetipini vaizdini variacij. Daugeliu atveju galima ir ti j archaiksias aknis - t.y. tas id jas ir vaizdinius, kuriuos galima rasti senoviniuose ratuose ir pirmykt se visuomen se. Kita vertus, kultriniai simboliai yra tie, kurie buvo naudojami ireikti "aminsias tiesas" ir kurie teb ra naudojami daugelyje religij. Jie patyr daug

transformacij ir netgi ilg daugiau ar maiau smoningos raidos keli,- tod l jie tapo kolektyviniais vaizdiniais, priimtais civilizuot visuomeni. Taiau tokie kultriniai simboliai ilaik daug savo pirmapradio mistikumo ir "magijos". inoma, kad kai kuriems individams jie sukelia gil emocin atsak, ir d l io psichinio "utaiso" (sujaudinimo, sugeb jimo jaudinti) jie funkcionuoja panaiai kaip prietarai. Jie yra faktorius, su kuriuo psichologas privalo skaitytis, ir kvaila j nepaisyti tod l, kad racionaliai irint jie atrodo absurdiki ir bereikalingos atgyvenos. ie simboliai yra svarbi sud tin ms psichin s sandaros dalis ir didiul j ga kuriant moni visuomenes; jie negali bti inaikinti be rimt nuostoli. Ten, kur jie slopinami ar neigiami, specifin j energija pereina pasmon ir gali sukelti nenumatomas pasekmes. Psichin energija, kuri, regis, taip buvo prarasta, i ties atgaivina ir suaktyvina tai, kas svarbiausia pasmon je - tendencijas, kurios iki iol netur jo progos pasireikti arba joms bent jau nebuvo leidiama laisvai reiktis ms smon je. Tokios tendencijos suformuoja nuolat pakibus ir potencialiai destruktyv ms proto "e l". Netgi tie polinkiai (tendencijos), kurie tam tikromis aplinkyb mis gali daryti teigiam tak, yra paveriami demonais, jeigu yra slopinami. tai kod l daugelis geravali moni visikai suprantamai bijo pasmon s, o kartu ir psichologijos. Ms laikai parod , kas atsitinka, kai atveriami pragaro vartai. vyko tokie dalykai, kuri baisumo idilikai nekaltame pirmajame ms amiaus deimtmetyje niekas negal jo ir sivaizduoti, ir apvert pasaul auktyn kojom. Nuo to laiko pasaulis ir yra izofrenijos bsenoje. Ne tik civilizuotoji Vokietija iliejo bais savo primityvum, jis taip pat valdo ir Rusij, suk l gaisr Afrikoje. Nenuostabu, kad Vakar pasauliui neramu. iuolaikinis mogus nesupranta, kiek jo "racionalumas" (sunaikins jo sugeb jim reaguoti paslaptingus, magikus simbolius ir id jas), padar j priklausom nuo psichikos "poemi". Jis isilaisvino i "prietar" (bent jau taip jis galvoja), bet kartu prarado tiek daug savo dvasini vertybi, kad tai jau darosi pavojinga. Jo dvasin s ir moralin s tradicijos suiro, ir u suirim jis moka pasaulio masto dezorientacija ir susiskaldymu. Antropologai danai rao, kas atsitinka primityviai visuomenei, kai jos dvasin s vertyb s tampa atviros iuolaikin s civilizacijos poveikiui. mon s praranda gyvenimo prasm, socialin organizacija suyra, jie moraliai lunga. Ms pad tis dabar tokia pat. Bet mes niekada i tikrj nesupratome, k praradome, nes ms dvasios vadams, deja, labiau rp jo apginti savo institucijas, negu suprasti simboli paslapt. Mano nuomone, tik jimas neatmeta mstymo (kuris yra stipriausias mogaus ginklas), bet, deja, daugelis tikinij, atrodo, taip bijo mokslo (kartu ir psichologijos), kad nenori matyti paslapting psichikos gali, kurios visada valdo mogaus likim. I vis daikt mes at m me j paslapt ir dievikj prad; neliko nieko venta. Ankstesniais laikais, kai instinktyviosios svokos vyravo mogaus prote, jo smoningas protas, be abejo, gal jo integruoti jas vientis psichin model. Bet "civilizuotas" mogus to nesugeba. Jo "tobulesn " smon panaikino priemones ir bdus, kuriais galima asimiliuoti pagalbin instinkt ir pasmon s na. ie asimiliacijos ir integracijos organai buvo paslaptingi, magiki simboliai, visuotinu sutarimu laikomi ventais. Pavyzdiui, dabar kalbame apie "mediag" - materij. Apibdiname jos fizines savybes. Atliekame laboratorinius eksperimentus, kad parodytume kai kuriuos jos aspektus. Bet odis "materija" lieka sausa, nemonika, grynai intelektuali svoka, neturinti mums jokios psichin s reikm s. Kaip skyr si ankstesnis materijos vaizdis - Didioji Motina - ap ms ir ireiks didel emocin Motinos em s reikm. Tai, kas anksiau buvo dvasia, dabar tapatinama su intelektu, ir jau neb ra Visko T vas. Svoka nusmuko iki ribot egocentrikai orientuot mogaus mini; didiul emocin energija, ireikiama "ms T vo" vaizdini, inyko intelektualin s dykumos sm lynuose. ie du archetipiniai principai sudaro dviej prieing sistem - Ryt ir Vakar - pagrind. Visuomen ir jos lyderiai, be abejo, nesupranta, kad n ra esminio skirtumo, ar pagrindin pasaulio princip vadinsime vyru ir t vu (angl. dvasia - /spirit/), kaip daro Vakarai, ar moterimi ir motina (materija), kaip komunistai. I esm s mes maai inome ir apie vien, ir apie kit. Ankstesniais

laikais ias pirmines prieastis garbindavo vairiais ritualais, ir taip bent jau rod , koki psichin reikm jie turi mogui. Dabar jie t ra abstrakios svokos. Did jant moksliniam painimui, ms pasaulis tampa vis labiau dehumanizuotas. mogus jauiasi izoliuotas kosmose, nes jau neb ra susiliejs su gamta ir prarado savo emocin "nesmoning" tapatum su gamtos reikiniais. Griaustinis jau neb ra pikto dievo balsas, o aibas jau n ra jo kerto str l . Up je jau neb ra dvasios ir joks medis n ra mogaus gyvenimo vaizdis, gyvat n ra iminties siknijimas, kaln ola - didij demon buvein . Akmenys, augalai ir gyvnai neprabyla mog gyvais balsais, ir jis su jais nekalba, tik damas, kad jie j girdi. mogaus ryys su gamta inyko, ir su juo inyko gilumin emocin energija, kuri teik i simbolin jungtis. didiul praradim kompensuoja ms sapn simboliai. Jie atskleidia pirmin ms prigimt jos instinktus ir ypating mstysen. Deja, simboli turinys ireikiamas gamtos kalba, kuri yra mums keista ir nesuprantama. Tod l mums ikyla udavinys - iversti j racionalius dabartin s kalbos odius ir svokas, kalbos, kuri isivadavo i savo primityvi suvarym - ypa nuo mistinio bendravimo su dalykais, kuriuos apibdina. Dabar, kai mes kalbame apie m klas ir kitas paslaptingas, antgamtines figras ir dievybes, mes jau nebandome j prisiaukti ar kaip nors kitaip uker ti. Galia ir lov jau pasitrauk i i kadaise visagali odi. Mes jau nebetikime magikomis formul mis; nebedaug liko tabu ir kit panai apribojim; ir ms pasaulyje, atrodo, jau inaikinti visi tokie "prietarai" - dvasios ir dievyb s, kaip "raganos, burtininkai ir laum s", o k jau kalb ti apie vilkolakius, vampyrus, miko dvasias ir kitas keistas btybes, kurios gyveno pirmykiuose mikuose. Tiksliau kalbant, ms pasaulio pavirius, atrodo yra apvalytas nuo vis prietar ir iracionali element. Taiau ar tikrasis vidinis mogaus pasaulis (o ne ms troktamas fiktyvus jo sivaizdavimas) taip pat isivadavo i primityvumo - ia jau kitas klausimas. Ar skaiius 13 kai kuriems mon ms vis dar n ra tabu? Argi n ra daugyb s moni, kuriuos vis dar tebevaldo iracionals prietarai, projektai ir vaikikos iliuzijos? Realistinis mogaus proto vaizdas parodo daugyb toki pirmyki bruo ir liekan, kurie atlieka savo vaidmen taip, lyg per pastaruosius 500 met nieko nebt ir atsitik. Labai svarbu vertinti dalyk. i laik mogus - tai keistas vairi bruo, gyt per ilgus jo protinio vystymosi amius, miinys. Mes turime reikalo su painia btybe - mogumi ir jo simboliais, ir turime kruopiai itirti jo proto vaisius. Skepticizmas ir moksliniai sitikinimai jame egzistuoja greta senovik prietar, pasenusi mstymo ir jausenos proi, atkaklaus usispyr liko klaidingo aikinimo ir aklo nemokikumo. Tokios yra iuolaikin s mogikosios btyb s, kuri simbolius mes, psichologai, tyrin jame. Kad iaikintume iuos simbolius ir j prasm, btina itirti, ar j atvaizdai (iraikos) yra susijusios su grynai asmenine patirtimi, ar jas sapnas pasirinko, tur damas kok nors savo atskir tiksl, i bendrj smoningo inojimo itekli. Pavyzdiui, sapnas su skaiiumi 13. ia neaiku, ar pats sapnuotojas tiki nelaimingomis io skaiiaus savyb mis, ar sapnas t ra aliuzija mones, kurie vis dar pasiduoda iam prietarui. Nuo atsakymo labai priklauso aikinimas. Pirmuoju atveju tenka pripainti, kad sapnuotojas teb ra nelaimingojo "13" valdioje, tod l jis nejaukiai jausis ir tryliktame viebuio kambaryje, ar s d damas u stalo, kur yra trylika moni. Antruoju atveju "13" gali bti tik nemandagi, eidianti pastaba. "Prietaringasis" sapnuotojas dar jauia "13" "kerus"; "racionalesnis" sapnuotojas atmet pirmin emocin skaiiaus 13 prasm. is pavyzdys parodo tai, kaip praktikai patyrime pasirodo archetipai. Jie sykiu yra ir vaizdiniai, ir emocijos. Galima kalb ti apie archetipus tik tuo atveju, jei ie abu aspektai pasireikia vienu metu. Kai yra tik vaizdinys, susiduriame su paprastu odiniu vaizdu (vaizdingu odiu), kuris n ra labai svarbus. Bet kartu su emociniu aspektu vaizdinys gyja dvasikumo ir dievikumo (arba psichin s energijos); jis tampa dinamiku ir gali sukelti kokias nors pasekmes. Suprantu, kad sunku perprasti i koncepcij, kadangi bandau apibdinti odiais dalykus, kurie d l savo prigimties negali bti tiksliai apibr ti. Bet kadangi daugelis moni archetipus iri taip, lyg

jie bt mechanin s sistemos dalis, kuri galima imokti atmintinai, btina rodyti, kad tai n ra tiesiog pavadinimai ir netgi filosofin s svokos. Tai paties gyvenimo dalis - vaizdiniai, kurie yra neatsiejamai susieti su gyvu individu emocij tiltais. tai kod l nemanoma pateikti savavalik, sutartin (ar universali) bet kokio archetipo interpretacij. Jis turi bti paaikintas taip, kaip nurodo kiekvieno individo, su kuriuo jis yra susijs, visa gyvenimo situacija. Taigi, kai kalbame apie atsidavus krikion, kryiaus simbol galima interpretuoti tik krikionikame kontekste - nebent sapne bt labai svarbi prieastis, verianti velgti kitaip (u io krikioniko konteksto). Ir netgi tuomet reikia tur ti galvoje specifin krikionik reikm. Bet negalima sakyti, kad visuomet ir visomis aplinkyb mis kryiaus simbolis turi t pai reikm. Jei taip bt, jis prarast savo dvasikum, prarast savo gyvybingum ir tapt vien odiu. Kas nejauia ypating emocini archetipo atspalvi, jo dvasios, tas nemato nieko daugiau kaip tik mitologini svok kratin, kurios gali bti suvarstytos tik tam, kad bt parodyta, jog viskas reikia k tik nori - arba visai nieko. Visi pasaulio lavonai yra chemikai tapats, bet to negalime pasakyti apie gyvus individus. Archetipas atgyja tik tuomet, kai kantriai bandome atrasti, kod l ir kaip jie tampa prasmingi gyvam individui. Bergdias dalykas vien vartoti odius, jei neinai, kas u j slypi. Tai ypa taikytina psichologijai, kur kalbama apie tokius archetipus kaip gyvyb , dvasia, iminius, Didioji Motina ir t.t. Galima visk inoti apie ventuosius, iminius, pranaus, kitus dievikus mones ir visas didisias pasaulio motinas. Bet jeigu tai tik vaizdiniai, kuri dievikumo niekada nepatyr te, tai bus tas pats, lyg kalb tum te per sapn,- vis tiek neinosite, apie k kalbate. Js vartojami odiai bus tuti ir beveriai. Jie atgyja ir gauna prasm tik tada, kai bandoma atsivelgti j dvasikum - t.y. j ry su gyvu individu. Tik tada prad site suprasti, kad j vardai reikia labai maai, o svarbiausia yra tai, kaip jie yra /susij/ su jumis. Taigi, ms sapn simbolius kurianti funkcija yra bandymas perkelti pirmykt mogaus prot "tobulesn", arba diferencijuot, smon, kur jis niekada anksiau nebuvo, vadinasi, niekada kritikai savs paties neapmst . Nes prie daugel ami is pirmyktis protas sudar mogaus asmenyb s visum. Tobul jant mogaus smonei, jo smoningas protas prarado slyt su tam tikra ios pirmin s psichin s energijos dalimi. Smoningas protas niekada nepaino pirmykio proto; nes jis buvo imestas kaip nereikalingas, evoliucionuojant diferencijuotai smonei, kuri vienintel apie j ir gal t inoti. Taiau atrodo, kad tai, k mes vadiname pasmone, ilaik pirmyktes savybes, kurios sudar dal pirmykio proto. Btent ias savybes nuolat nukreipia sapn simboliai, tarytum pasmon nor t susigrinti visus senus dalykus, kuri protas evoliucijos procese atsikrat - iliuzij, fantazij, archaik minties form, pagrindini instinkt ir t.t. Btent tai paaikina pasiprieinim, netgi baim, kuri danai jauia mon s susidurdami su pasmon s reikiniais. ie pasmon je ilik seni, reliktiniai turiniai neretai n ra neutrals ir indiferentiki. Prieingai, kartais jie turi tok didel "krv", kad bna daugiau negu neparanks. Jie i tikrj gali sukelti baim. Kuo labiau jie yra slopinami, tuo labiau jie paplinta visoje asmenyb je, pasireikdami neuroz mis. Kaip tik d l ios psichin s energijos tas reliktinis turinys tampa toks nepaprastai svarbus. Bt lygiai taip pat, jei mogus, kur laik buvs be smon s, staiga suprast, kad jo atminty atsirado spraga - atrodo, kad buvo svarbi vyki, kuri jis negali atsiminti. Kadangi, jo manymu, psichika yra iimtinai asmeninis dalykas (taip paprastai manoma), jis bando susigrinti tuos tariamai prarastus vaikyst s prisiminimus. Taiau jo vaikyst s prisiminim spragos t ra daug didesnio praradimo - pirmykt s psichikos praradimo - simptomas. Kaip embrioniko kno evoliucija pakartoja savo prieistor, taip ir protas pereina itisas prieistorines stadijas. Svarbiausias sapn udavinys yra sugrinti prieistorinio - lygiai kaip ir vaikiko pasaulio "prisiminim", apimant net pai primityviausi instinkt lygmen. Tokie prisiminimai kartais turi nuostab gydant poveik, k Froidas suprato jau seniai. is pasteb jimas

patvirtina poir, kad vaikyst s prisiminim spraga (vadinamoji amnezija) yra pozityvus praradimas, ir tos atminties atgavimas gali pagerinti ir praturtinti gyvenim. Kadangi vaikas fiziniu poiriu yra maas, o jo smoningos mintys menkos ir paprastos, mes nesuvokiame vaiko proto sud tingumo, kuris kyla i jo pradinio tapatumo su prieistorine psiche. "Pirminis protas" dalyvauja ir funkcionuoja vaike taip, kaip embrioninis knas pakartoja monijos evoliucijos stadijas. Jei skaitytojas pamena, k esu anksiau saks apie nuostabius vaiko sapnus, kuriuos jis padovanojo t vui, jis gerai supras, k turiu galvoje. Vaikyst s prisiminim amnezijoje galima rasti keist mitologini fragment, kurie danai iryk ja v lesn se psichoz se. Tie vaizdiniai yra labai sakrals, ir tod l labai svarbs. Jei tokie prisiminimai dar kart aplanko suaugusiuosius, gali kai kuriems sukelti rimt psichologini sutrikim, o kitiems igijimo stebukl ar religin atsivertim. Danai jie sugrina gyvenimo dal, kuri jau buvo umirta, ir kuri suteikia mogui tiksl ir praturtina jo gyvenim. Vaikyst s prisiminim atsiminimas ir archetipini psichikos elgsenos bd atkrimas gali prapl sti smon s horizontus ir labiau j iskleisti, jei smoningam protui pavyks asimiliuoti ir integruoti prarast ir v l atgaut turin. Kadangi is turinys n ra neutralus, jo asimiliavimas pakeis asmenyb, ir pats kakiek pasikeis. ioje dalyje, vadinamoje "individualizacijos procesu" (j aprao Dr.M.-L. von Franz kitame knygos "mogus ir jo simboliai" skyriuje), simboli interpretacija turi didel praktin reikm, kadangi simboliai yra natralios pastangos sutaikyti ir i naujo suvienyti psichikos prieybes. Natralu, kad vien pasteb ti ir atmesti simbolius nebus tas pats, netur s to paties poveikio,- tai tiesiog atstatys sen neurotin bsen ir sugriaus sintez s pastangas. Deja, tie nedanai sutinkami mon s, kurie neneigia archetip egzistavimo, beveik visada laiko juos tik odiais ir umirta j realum. Kai taip (neteis tai) atsisakoma j sakralumo, prasideda begalinis j keitimo procesas kitaip tariant, lengvai slystama nuo vieno archetipo prie kito - kur viskas reikia, k tik nori. Tiesa, archetip formos tam tikra prasme gali pakeisti viena kit. Bet yra ir ilieka j sakralumas, jis ireikia archetipinio vykio /vert/. i emocin vert reikia atsivelgti ir j pripainti, teisinti per vis intelektualin sapno interpretavimo proces. Labai lengva prarasti i vert, nes mstymas ir jausmas yra tokie diametraliai prieingi, kad mstymas beveik automatikai atmeta jausmo vertybes ir atvirkiai. Psichologija yra vienintelis mokslas, kuris turi atsivelgti vert s (t.y. jausmo) faktori, kadangi tai yra ryys tarp fizini vyki ir gyvenimo. Psichologija yra danai kaltinama, kad iuo poiriu ji nesanti mokslika; bet jos kritikai nesuvokia mokslin s ir praktin s tinkamo poirio jausm btinyb s. Gydant skilim Ms intelektas sukr nauj pasaul, kuris valdo gamt, ir jame apgyvendino pabaisikas mainas. Jos tokios neabejotinai naudingos, kad net nesivaizduojame, kad gal tume j atsikratyti ar isivaduoti nuo tarnavimo joms. mogus privalo paklusti drsiems savo mokslinio ir iradingo proto impulsams ir av tis savo nuostabiais pasiekimais. Tuo pat metu jo genialiam protui bdingas kraupus polinkis iradin ti daiktus, kurie darosi vis labiau pavojingi,- nes tai yra vis tobulesn s masin s saviudyb s priemon s. Kadangi planetos gyventoj skaiius nesulaikomai did ja, mogus prad jo iekoti bd ir priemoni, kaip sustabdyti potvyn. Bet gamta gali ub gti mums u aki, atgrdama prie mog jo paties krybing prot. Pavyzdiui, vandenilin bomba gali s kmingai sustabdyti gyventoj skaiiaus did jim. Nors didiuojam s tuo, kad valdome gamt, vis dar esame jos aukos, nes net neimokstame valdyti savo prigimties. L tai, bet neivengiamai usitraukiame nelaim.

Jau n ra diev, kuriuos gal tume pasikviesti sau pagalb. Didiosios pasaulio religijos kenia nuo vis did janio isekimo, nes gelbstinti dievyb inyko i mik, upi, kaln ir gyvn, o dievasmogus dingo pasmon s pasaulio poemiuose. Mes apgaudin jame save, kad jie slapta tebeegzistuoja tarp ms praeities relikt. Ms dabartin gyvenim valdo Proto deiv - didiausia ir tragikiausia iliuzija. Mes tikin jam save, kad, pasitelk prot, "nugal jome gamt". Bet tai tik lozungas, kadangi vadinamasis gamtos ukariavimas priblokia mus natraliu gyventoj pertekliumi, ir prie ms rpesi dar prideda psichologin nesugeb jim padaryti btinus politinius susitarimus. mon ms ir dabar teb ra visai natralu ginytis ir kovoti vieniems su kitais, rodin jant savo pranaum. Kaipgi tada mes "nugal jome gamt"? Kiekvienas pasikeitimas turi kur nors prasid ti,- ir tik atskiras mogus gali j patirti ir vykdyti. Pokyius i tikrj turi prad ti individas - juo gali bti bet kuris i ms. Niekas negali leisti sau dairytis ir laukti, kad kas nors padaryt tai, ko jis pats nenori daryti. Bet kadangi, regis niekas neino, k daryti, vert t kiekvienam i ms paklausti, ar kartais jo ar jos pasmon neino ko nors, kas gal t mums pad ti. Atrodo, kad smoningas protas ia negali nieko padaryti. mogus iandien skausmingai suvokia, kad nei didiosios religijos, nei vairios filosofijos negali suteikti jam t stipri gaivinani id j, kurios suteikt saugum, kurio jam reikia, kad gal t gyventi tokiame dabarties pasaulyje. inau, k pasakyt budistai: viskas bt gerai, jei mon s eit "atuoneriopu tobul jimo keliu" pagal Dharmos d snius ir teisingai paint save. Krikionis pasakyt, kad jeigu mon s tik t Diev, ms pasaulis bt geresnis. Racionalistas tvirtina - jei mon s bt protingesni ir sumanesni, visos ms problemos bt veikiamos. B da, kad n vienas i j pats nepaj gia isprsti i problem. Krikionys danai klausia, kod l Dievas nekalba su jais, kaip bdavo anksiau. Kai girdiu tokius klausimus, a visuomet prisimenu vien rabin, kurio klaus , kod l taip yra, kad ankstesniais laikais Dievas danai pasirodydavo mon ms, o dabar niekas jo nemato. Rabinas atsak : "dabar jau n ra moni, kurie gal t pakankamai emai nusilenkti". Atsakymas - kaip pirtu ak. Mus taip uvald ir kalino ms pai subjektyvi smon , kad umirome seniai inom dalyk - Dievas daniausiai kalba per sapnus ir vizijas. Budistas atmeta pasmon s fantazijas kaip nereikalingas iliuzijas, krikionis tarp savs ir pasmon s pastato banyi ir Biblij, racionalusis intelektualas dar neino, kad jo smon - dar ne visa jo psichika. is neinojimas gajus ir dabar, nepaisant, kad jau daugiau kaip 70 met pasmon buvo pagrindin mokslin svoka, be kurios negal jo apsieiti joks rimtas psichologinis tyrin jimas. Mes negalime sau leisti ir toliau nelyg Visagalis Dievas sprsti apie gamtos reikini vertingum arba nevertingum. Botanikos ini mes jau negrindiame pasenusiu skirstymu naudingus ir nenaudingus augalus, o zoologijos - naiviu gyvn padalijimu pavojingus ir nepavojingus. Bet vis dar esame prat teigti, kad tai, kas smoninga, yra prasm , o tai, kas nesmoninga,- beprasmyb . Moksle toks teiginys bt ijuoktas. Pavyzdiui, ar mikrobai yra prasmingi, ar nesmon ? Kad ir kokia bt pasmon , ji yra natralus reikinys, sukuriantis simbolius, kurie, kaip paaik ja, yra prasmingi. Negalima tik tis, kad kas nors, niekad nepavelgs pro mikroskop, bt mikrob inovas; taip pat niekas, rimtai netyrin js natralij simboli, negali kompetentingai apie juos sprsti. Bet bendras nepakankamas mogaus sielos vertinimas yra toks didiulis, kad nei didiosios religijos, nei filosofijos, nei mokslinis racionalizmas nemat reikalo atidiau j pavelgti. Nepaisant to, kad katalik banyia pripasta /somnia a Deo missa/ (Dievo siuniamus suapnus), daugelis mstytoj n neband suprasti sapn. Abejoju, ar yra koks nors protestant traktatas ar doktrina, kurie bt nusileid iki to, kad pripaint galimyb, kad /vox Dei/ gali bti igirstas sapne. Bet jeigu teologas tikrai tiki Dievu, kuo remdamasis jis mano, kad Dievas negali prabilti per sapn? Daugiau kaip pus amiaus tyrin jau natralius simbolius ir padariau ivad, kad sapnai ir kiti simboliai n ra nei kvaili, nei bereikmiai. Prieingai, sapnai teikia labai domios informacijos tiems, kurie bando suprasti j simbolius. Rezultatai, be abejon s, maai turi bendro su tokiais viso pasaulio

didiausiais rpesiais - kaip parduoti ir pirkti. Bet gyvenimo prasm s biznio s km neisemia, ir trokim, kylani i mogaus irdies gelmi, nenumalina banko sskaita. Tokiu monijos istorijos laikotarpiu, kai visa energija ieikvojama tirti gamtai, labai maai d mesio skiriama mogaus esmei - jo sielai (psichei), nors daug tyrin jamos smon s funkcijos. Bet tikrai sud tinga ir nepastama psichikos dalis, i kurios kyla simboliai, dar beveik netyrin ta. Tiesiog netik tina, kad, nors kiekvien nakt gauname i jos signalus, taiau iifruoti i informacija atrodo pernelyg varginantis darbas beveik visiems, iskyrus tik nedaugel. Apie didiausi mogaus veiklos instrument - jo siel (psich), maai mstoma, jos danai nepaisoma ir ja nepasitikima. "Tai tik psichologija",- pernelyg danai reikia: tai niekas. I kur is toks neteisingas nusistatymas? Mes daniausiai taip sigilin tai, k galvojame, kad umirtame paklausti, k pasmonin psichikos dalis galvoja apie mus. Zigmundo Froido id jos daugeliui moni sutvirtino jau esani paniek sielai (psichei). Iki Froido jos buvo tiesiog nepaisoma arba ji buvo neigiama; dabar ji tapo moralini atliek svartynu. is dabartinis poiris, be abejo, yra vienpusikas ir neteisingas. Jis netgi neatitinka inom fakt. Ms dabartin s inios apie pasmon rodo, kad tai natralus reikinys, ir kad, kaip ir pati Gamta bent jau /neutralus/. Joje visi mogaus prigimties aspektai - viess ir tamss, gras ir bjaurs, geri ir blogi, imintingi ir paiki. Individuali ir kolektyvini simboli studijos - milinikas udavinys, ir jis dar toli grau neatliktas. Bet pradia jau padaryta. Pirmieji rezultatai teikia drsos, ir atrodo, kad jie gal s duoti atsakym daugel dar neatsakyt dabarties monijai rpim klausim.