Klausimai/atsakymai

1.Aprašomasis/konstatuojamasis
2. Mechanistinis
3. Filogenetinis/evoliucinis
4. Ontogenetinis
5. Funkcinis/galutinis
6. Mechanizmų
7. Psichologinis

Evoliucinė psichologija – priežasčių mokslas.

Artimosios priežastys: kodėl paraudo, nusišypsojo, nusikeikė, išsižiojo, išsigando, sunerimo, pasikrapštė nosį, ir pan.
Tolimosios priežastys: adaptacija, paveldėjo, susiformavo toks mechanizmas, priklauso žinduoliams, yra stuburinis
gyvūnas, evoliucijos eigoje susiformavo toks jutimas ir pan.

1-2 paveiksliukai!!!

Raida ir gyvenimo kokybės veiksniai

Fizinė: kūno struktūros ir funkcijos
Pažintinė: jutimai, suvokimas, atmintis, kalba, mąstymas ir intelektiniai gebėjimai;
Psichosocialinė: asmenybės savybės, profesinis pasirinkimas, atliekami socialiniai vaidmenys, santykiai

Sąvokos biopsichosocialinis taikymo sritys

1. Žmogaus prigimties ir gyvenimo prasmės aiškinimas (filosofinis lygmuo);
2. Žmogaus raidos aiškinimas (raidos mokslai);
3. Psichinių reiškinių prigimties ir mechanizmų aiškinimas (psichologija, evoliucinė psichologija, psichogenetika);
4. Smegenų organizacijos aiškinimas (neurologija, neuropsichologija, socialiniai neuromokslai);
5. Psichikos sutrikimų aiškinimas (psichiatrija, neuropsichiatrija ir evoliucinė psichiatrija );
6. Sveikatos ir neįgalumo modeliai;
7. Kūno ir sielos problemos aiškinimas.

Redukcija – tai aiškinimo būdas:

1. Psichologijai išorinis redukcionizmas: 1.1. Sociologinis/socialinis; 1.2. Fizikalistinis (fizikinis fundamentalizmas); 1.3.
Biologinis (organistinis, fiziologinis).
2. Vidinis psichologinis redukcionizmas: 2.1. Geštaltizmas, biheiviorizmas, rekfleksologija; 2.2. Psichoanalitinis
(Froidizmas); 2.3. Genetinis (Pjaže prasme); 2.4. Kiti modeliai, teorijos, koncepcijos.
3. Išorinis psichologinis redukcionizmas: 3.1. “Į viršų”; 3.2. “Į apačią”.

3-4 paveiksliukai!!!

EVOLIUCINĖ PSICHOLOGIJA - psichologijos šaka, tirianti ir aiškinanti:

1. Psichikos kilmę, adaptacijas ir raidą biologinės evoliucijos ir žmonijos istorijos aspektais (evoliucinis-istorinis
psichikos / elgesio aiškinimas);
2. Žmogaus psichikos/elgesio kilmę, priežastinius ryšius, biologinę ir sociokultūrinę determinaciją (raišką, sąsajas,
mechanizmus);
3. Atskirų gyvūnų rūšių (ir Homo genties) psichikos/elgsenos raiškos ypatumus, determinantes (artimąsias ir tolimąsias
priežastis), biologinį prasmingumą.

Keletas evolicinės psichologijos teiginių:

• Evoliucinė psichologija – socialinių ir gamtos mokslų prieiga, kurios tyrinėjimų objektu yra elgesio ir psichikos apraiškų
– suvokimo, atminties, kalbos evoliucija.
• Ji siekia nustatyti psichikos apraiškų adaptacinę funkciją, t. y. aiškina psichikos apraiškas kaip natūralios, lytinės ir
grupinės atrankų rezultatą.
• Adapcionistinė prieiga skatina žvelgti į psichikos reiškinius taip kaip evoliucinė biologija aiškina imuninės, kvėpavimo
ar kraujotakos sistemų funkcijas.
• Teigiama, kad psichika (ir smegenys) veikia modulių principu, kaip kad modulių principu veikia ir mūsų kūnas.
•Žmogaus elgesys ir psichika – tai psichologinės adaptacijos, susiformavusios mūsų protėvių gyvenimo aplinkybėmis
• Evoliucinė psichologija – tai šiuolaikinės evoliucijos teorijos taikymas psichikos reiškinių ir jų mechanizmų aiškinimui,
kas skatina psichologinės metateorijos kūrimą. Teorinė psichologija negali ignoruoti šio visas psichologijos žinias
jungiančio požiūrio.
• Tokios kultūrinės universalijos kaip kito žmogaus emocijų supratimas, giminaičio skyrimas nuo ne giminaičio,
kooperavimasis su kitais, sveikesnio gyvenimo partnerio (sutuoktinio) pasirinkimas, seksualinis pavydas, rūpinimasis
palikuonimis yra puikūs psichikos ir elgesio adaptacijų pavyzdžiai.

Baimės požymiai panašūs visoms žmonių rasėms– tai baimės emocijos raiškos universalija: Suraukta kakta, pakelti
antakiai, vokai, matosi daugiau akies baltymo, išplėstas vyzdys, atgal patemptos lūpos, praverta burna

Nuostaba: šia universalija pranešama sau ir kitiems apie tai kas vyksta, kokia mūsų būsena. Tai paveldėta – universalu.

Adaptacijos ir jų šalutiniai produktai

•Elgesio / psichikos adaptacijos – natūralios atrankos veikimo rezultatas - evoliucinės psichologijos tyrinėjimo objektai
•Pašaliniai produktai
•Atsitiktiniai ypatumai /požymiai
•Filogenetinės adaptacijos ir individualios adaptacijos

Evoliucinės psichologijos variantai

1.Žmogaus evoliucinė psichologija
2.Lyginamoji psichologija
3.Zoopsichologija
4.Etologija
5.Psichikos/elgsenos evoliucija
6.Paleopsichologija
7.Istorinė psichologija
8.Ekologinė psichologija
9.Geografinė psichologija
10.Lyginamoji aukštoji nervinė veikla

Pažinimo objektas, subjektas ir tarpininkai

Pažinimo subjektas – tyrėjas; Pažinimo objektas – elgesys, psichika, veiksmai, kismas, evoliucija, istorija, raidos etapai,
veiksniai, skirtumai ir panašumai, santykiai, ir pan., smegenų ir psichikos koevoliucija. Papildomumo principas ir žinių
validumas, ekologinis validumas, patikimumas

Tyrimo būdai pagal tyrėjo sąveiką su tyrimo objektu

1. Teorinis tyrimas (sąveika su mintiniu objekto modeliu);
2. Empirinis tyrimas (reali tyrėjo ir tyrimo objekto sąveika);
3. Interpretacija ir aprašymas (tyrėjo sąveika su tyrimo objekto ženkline-simboline prezentacija: skaičiai, kiti simboliai,
lentelės, grafikai, kreivės, schemos ir pan.).

Teorinio tyrimo metodai: 1) dedukcija (nuo bendro prie dalinio); 2) indukcija (apibendrinimas: klasifikacija,
sistematizacija, taksonomija); 3) modeliavimas (fizinis, simbolinis ir programinis kompiuterinis).
Evoliucinių hipotezių tikrinimo būdai: 1) Žemyneigės hipotezės (top-down): kyla iš bendresnės teorijos; 2)
Aukštyneigės hipotezės (bottom-up): kyla iš paprasčiausio elgsenos ar psichikos apraiškos stebėjimo

Žemyneigės hipotezės tikrinimas

1.Hipotezė kyla iš egzistuojančios teorijos
2.Prielaidos skatins kurti eksperimentą ar kitokį tyrimą, kuriuo galima parodyti, kad moteris ilgiau “temps” laiką iki
pirmosios sueities, tam kad patikrintų vyro galimybes investuoti į šeimą;
3.Eksperimento ar kito tyrimo rezultatai rodo, kad moteris tikrai ilgiau delsia iki pirmosios sueities.

Aukštyneigės hipotezės tikrinimas

1.Stebėjimo rezultatas: Vyras teikia daugiau svarbos moters išvaizdai (dar iš seno patirta, kad moters vaisingumas susijęs
su jos išvaizda);
2.Atlikti eksperimentą/tyrimą, kuris patikrintų prielaidą kad moters kūno konstitucija susijusiu su vaisingumu;
3.Eksperimento/tyrimo rezultatai rodo, kad vyrams svarbus kuo mažesnis talijos ir klubų apimties santykis (svarbus
vaisingumo koreliatas). Platesnių klubų moteris sėkmingiau gimdo.

Žmogaus evoliucijos hipotezių tikrinimo faktų šaltiniai

1.Paleontologiniai
2. Archeologiniai;
3. Lyginamieji morfologiniai ir fiziologiniai;
4. Embriologiniai, ontogenetiniai;
5. Biocheminiai;
6. Genetiniai;
7. Lyginamieji etologiniai;
8. Populiaciniai ir tarpkultūriniai;
9. Žmonių primityvių genčių gyvenimo faktai;
10. Žmonių gyvenimo istorijos;
11. Senovės/pirmykščių žmonių gyvenimo detalių modeliniai eksperimentai;
12. Istorijos artefaktai
13. Psichologijos metodai.

Lyginimo metodas:
1. Tarptaksoninis lyginimas;
2. Tarpopuliacinis lyginimas;
3. Tarprūšinis lyginim.
4. Ontogenetinis lyginimas;
5. Interindividinis lyginimas;
6. Intraidividinis lyginimas;
7. Tarpkultūrinis lyginimas;
8. Istorinis kultūrinis lyginimas;
9. Lytinio dimorfizmo ir dipsichizmo tyrimai;
10. Elgesio ir kitų funkcijų koreliacinis tyrimas;
11. Eksperimentinis lyginimas;
12. Kitas lyginimas.

Lyginimo ribotumai:
1. Tiesioginio lyginimo su protėviais ribotumai;
2. Morfofiziologinės skirtybės;
3. Elgesio/psichikos adaptacinės skirtybės;
4. Konvergentinė ir divergentinė raida;
5. Metodikų neadekvatumas.

Faktų aiškinimo būdai: Interpretacijos; Filogenetinės rekonstrukcijos; Istorinės rekonstrukcijos; Homologijos ir

analogijos nustatymo.

ADAPTACINĖ FUNKCIJA – elgesio / psichikos elemento pajėgumas padidinti:

1) Individo išlikimo šansus susiklosčiusiomis aplinkybėmis;
2) Realizuoti reprodukcinę paskirtį
3) Pagelbėti realizuoti reprodukcinę paskirtį genetiniams giminaičiams; Evoliucija+istorija: sąmonė praplėtė adaptacinės
funkcijos paskirtį:
4) Efektyviau prisidėti prie rūšies klestėjimo
5) Efektyviau prisidėti prie gyvybės, žemės ir žmonijos klestėjimo

Žmogaus elgesio paradoksas: stipri agresija, silpni jos stabdymo mechanizmai, silpnos natūralios agresijos priemonės ir
efektyvios dirbtinės priemonės.

Terminas Evoliucinė psichologija

• Vienas pirmųjų terminą evolutionary psychology pavartojo JAV psichologas funkcionalistas W. James (1890) knygoje
The Principles of Psychology
• W. McDougal (1908) vadovėlyje An Introduction to Social Psychology irgi naudoja terminą evoliucinė psichologija
(socialinį elgesį motyvuoja instinktai).

Evoliucinės psichologijos raidos etapai

1. Ikimokslinis mitologinis (animizmas, zoolatrija, zooteizmas, animalizmas – gyvūnų dievinimas);
2. Filosofinis (Senovės Graikai, iki XVIII a.);
3. Biologinis evoliucinis (nuo XVIII a. vidurio);
4. Eksperimentinės zoopsichologijos (lyginamosios psichologijos; nuo XIX a. pabaigos); Etologijos (nuo XX 4-to
dešimtmečio); Sociobiologijos (XX a. 7-8 dešimtmečiai)
5. SINTEZĖ: Evoliucinės ir žmogaus evoliucinės psichologijos (nuo XX a. 10-o dešimtmečio)

Ikimokslinis mitologinis periodas Sąvokos:

Animizmas – visos gamtos įdvasinimas arba bekūnių esybių buvimo pripažinimas;
Animistinis mąstymas – mažų vaikų manymas, kad negyvi daiktai turi gyvų daiktų savybes (pvz., ketinimus, norus,
jausmus);
Animalizmas, zoomorfizmas – žmogaus prilyginimas gyvūnams;
Zoolatrija – gyvūnų garbinmas, kultas;
Zooteizmas – gyvūnų sudievinimas.
Baigiantis akmens amžiui prijaukinti (domoestikuoti)

1. Filosofinis periodas
2. Biologinis evoliucinis periodas
3. Eksperimentinės zoopsichologijos ir lyginamosios psichologijos periodas
4. Evoliucinės psichologijos periodas: sintezė

5 paveiksliukas!!!

Elgesys (elgsena) - išoriškai stebimos ir tiriamos gyvųjų organizmų aktyvumo apraiškos

Psichika - vidinis nerealizuotos arba realizuojamos elgsenos
(Neuro)fiziologiniai koreliatai - elgesio ir psichinio aktyvumo (veiklos) atitikmenys, registruojami joninių srovių,
magnetinių laukų, cheminių medžiagų apykaitos arba jos pokyčių pavidalu.
Veikla, aktyvumas - elgsenos ir psichikos aktyvumo, procesualumo, tikslingumo, nuoseklumo akcentavimas.
Elgesio ir psichikos analizės variantai
1. Aprašomoji (deskriptyvinė);
2. Biologinė evoliucinė (sociobiologinė, filogenetinė);
3. Istorinė (istorinė psichologija);
4. Ontogenetinė (raidos psichologija);
5. Fazinė;
6. Komponentinė;
7. Teleologinė;
8. Psichologinė, evoliucinė psichologinė;
9. Fiziologinė (neurofiziologinių mechanizmų).

Psichikos traktuotės (redukcionistinės)

• Psichika – nervinis procesas
• Psichika – refleksas
• Psichika – veiksmas, elgsena
• Psichika – idealybė (filosofai)
• Psichika – subjektyvumas
• Psichika – specifinė atspindėjimo forma (filosofai)
• Psichika – informacinė organizmo veikla, adaptacinių uždavinių
• Psichika – specifinė energija
• Psichika – nemirtinga siela (daugelis religijų);

Žinojimo kaip pasielgti šaltiniai

1.Paveldėti (evoliucionavę) mechanizmai: rūšies patirtis perduodama fiksuotais nerviniais tinklais;
2.Įgyti (išmokti) mechanizmai: individuali patirtis realizuojama susiformavusiais nerviniais tinklais mokantis raidos
eigoje;
3.Intelektiniai: mąstymas (adaptacinių uždavinių sprendimas nesimokius): naujo nervinio tinklo sukūrimas;
4.Mišrieji mechanizmai: filogenetinė parengtis praturtinama individualia patirtimi (privalomasis mokymasis –
imprintingas, fakultatyvusis mokymasis).

5.Priešpriešos: įgimta (paveldėjimas ir branda) ar įgyta, paveldėjimas ar auklėjimas / mokymas(-is), biologija ar kultūra ir
biokultūrinė koevoliucija.

Kinezės ir taksiai: žemesniųjų organizmų reakcijos.

Kinezė - organizmo aktyvumo pasikeitimas
Taksis (tropizmas) – orientuota organizmo reakcija veikiančio dirgiklio
Taksių klasifikacija: geo-, foto-, fono- ir chemotaksis. Aukštesniesiems stuburiniams ir žmogui, kaip organizmui jau
nebūdingi – analogai bendro aktyvumo ar aksonų kryptingo augimo

Nesąlyginis refleksas (NR) – paveldėtais nerviniais ryšiais grįsta viso organizmo arba jo dalių, organų ir sistemų reakcija
(atsakas) į išorinį dirginimą ar vidaus terpės pokytį.
Klasifikacijos:
• Pagal receptorius: eksterocepciniai, interocepciniai ir propriocepciniai
• Pagal efektorius: somatiniai, vegetaciniai, homesostatiniai
• Pagal biologinę paskirtį: gynybos, orientacinis, lytiniai, mitybiniai, homeostatiniai;
• Pagal nervinio tinklo sudėtingumą: monosinapsiniai ir polisinapsiniai
• Pagal poveikio efektoriui pobūdį: žadinantieji ir slopinantieji
• Pagal NR nervinio centro vietą CNS: spinaliniai ir galvos smegenų
• Pagal trukmę individo gyvenime: pastovieji, laikinieji ir susiformuojantys tam tikru raidos metu
Reflekso nervinis pagrindas – reflekso lankas (žiedas): receptorius – įcentrinis nervas – centrinis vykdomasis ir tarpinis
neuronas (-ai) – išcentrinis nervas – efektorius – grįžtamas ryšys;
Instinktas
sąvoka psichologijoje pirmą kartą panaudota W. Wundt (1870). W Ch. Darwin ją panaudojo savo Rūšių kilmėje (1859).
Instinkto skiriamieji požymiai:
• a) automatiškumas;
• b) nesustabdomumas;
• c) pasirodo tuo pačiu raidos laiku;
• d) paleidžiamas specifinio aplinkos poveikio;
• e) būdingas visiems tos rūšies individams;
• f) nekintantis, nepasiduodantis keitimui;
• g) reguliuoja organizmo veiklą ir nesant patirties (nors patirtis gali tą veiklą padaryti efektyvesne ir kažkiek
modifikuoti); Punktai a–g tinka bet kuriai paveldimai reakcijai. Tad būtinas dar vienas svarbus etologų pridėtas požymis:
• h) organizmo vidinė parengtis (predispozicija).

Mokymasis – daugiareikšmė sąvoka: patirties kaupimas, įgūdžių lavinimas, žinių įsiminimas, sąlyginių refleksų
susidarymas,
Mokymasis – naujų žinių, veiksmų, veiklų, elgesio strategijų, paties mokymosi būdų, vertybių, nuostatų ir pan.
įsisavinimas arba jų keitimas;
Mokymasis – tai adaptacinių uždavinių sprendimas remiantis mėginimais ir klaidomis;

• Mokymosi pagrindas – tai pokytis smegenyse ir tai įgalina nervų sistemos plastiškumas;
• Mokymasis – tai naujų ryšių susidarymas ir jų optimizavimas
• Mokymuisi svarbi pastipra - veiksnys, padedantis tenkinti vieną ar kitą poreikį
• Mokymasis vyksta visais individualios raidos periodais: prenataliniu, perinataliniu ir postnataliniu;
• Mokymosi (kaip ir atminties) svarbi prielaida – kartojimas (nors yra daug dalykų, kurių išmokstama ir įsimenama iš
vieno karto).

Mokymosi rūšys:
1. Pseudmokymasis;
2. Pripratimas
3. Klasikiniai ir instrumentiniai sąlyginiai refleksai;
4. Asociacinis;
5. Mokymasis skirti;
6. Mokymasis parinkti pagal pavyzdį;
7. Atidėti veiksmai
8. Nuostatinis mokymasis;
9. Mokymosi perkėlimas;
10. Latentinis mokymasis;
11. Tikimybinis mokymasis;
12. Labirintinis mokymasis;
13. Mokymasis mėgdžiojant;
14. Mokymasis stebint;
15. Mokymasis kalbos ir veikti pagal kalbą
14. Mokymasis vengti priešų;
15. Mokymais vengti ligų;
16. Mokymasis “gydytis” susirgus ar patyrus traumą.

Elgesio psichologinė analizė: jutiminis pažinimas

1. Jutimai ir pojūčiai (slenksčiai, koduojami parametrai: stimulų kokybė, jėga, trukmė, vieta);
2. Jutimų ir pojūčių rūšys: regimieji, girdimieji, taktiliniai, kinesteziniai, chemorecepcija, specifiniai (echolokacija,
elektrorecepcija), laiko jutimas ir bioritmika;
3. Suvokimas ir jo savybės: konstantiškumas (invariantiškumas), visybiškumas, daiktiškumas;
4. Dėmesys ir psichikos atrenkamumas: valininis ir nevalinis dėmesys, palaikomas dėmesys.

6 paveiksliukas!!!

Elgsenos psichologinė analizė: (intelektinis komponentas) racionalusis pažinimas

1. Sensualizmas/empirizmas ir racionalizmas/teoretizmas kaip priešpriešos
2. Mąstymas: 2.1. Veiklinis; 2.2. Vaizdinis 2.3. Sąvokinis
3. Kalba ir sąvokų formavimas;
4. Ketinimas
5. Supratimas
7. Intelektas (protas) – pažintinių / mąstymo gab. visuma
6. Sąmonė ir savimonė.

Sąmonė ir mentalizacija
1. Žinojimas
2. Refleksija, mentalizacija ir supratimas;
3. Savirefleksija, savimonė;
4. Vertinimas, savęs vertinimas;
5. Tikslingumas ir ketinimas;
6. Savireguliacija ir valia;
7. Subjektyvumas ir idealumas;
8. Hipotezių kėlimas ir tikrinimas (ne tik mokslas);
9. Simbolizmas ir meninė kūryba
10. Estetiniai jausmai
11. Doroviniai jausmai, psichikos teorija ir empatija;
12. Sąmonė ir atsakomybė

Psichikos ir elgesio varos: motyvacijos

Biologinės motyvacijos – specifinės energijos (etologai), poreikiai / reikmės arba instinktai, keičiantys organizmo
reaktyvumą tam tikrų stimulų atžvilgiu
Poreikiai – tai filogenezės ir ontogenezės eigoje susiformavusios varos, aktyvuojančios specifinius elgesio mechanizmus:
alkis, troškulys, libido, saugos ir gynybos, smalsumo ir žingeidumo, mokymo ir mokymosi, globos, pagalbos prašymo,
socialiniai instinktai etc

Jausmas – tai pastovus, ilgiau trunkantis santykis su tikrovės objektais ir reiškiniais;

Emocija – tai trumpalaikis situacinis išgyvenimas, situacinė jausmo raiška vidinių ir išorinių reakcijų pavidalu:

Pirminės emocijos: baimė, nuostaba, pyktis, džiaugsmas, pasibiaurėjimas; Pagrindas - limbinė sistema (migdolas);

Antrinės (socialinės) emocijos: tai jausmai (meilė, atjauta, estetiniai ir etiniai jausmai). Pagrindas – prefrontalinė žievė
(socialinės smegenys).

EMOCIJŲ ADAPTACINĖ FUNKCIJA: tai visų stuburinių ir žmonių kultūrų universalija, kurios paskirtis:
1. Vertinamoji
2. Signalinė
3. Intuicinė
4. Sprendimo priėmimo
5. Mobilizacinė: energetinės aktyvacijos;
6. Motyvacinė
7. Empatinė
Emocijų komponentai
• Subjektyvusis – vidinio išgyvenimo, kurį išreiškiame “jaučiu”, “nervinuosi”, “kažkoks kirminas griaužia” ir pan.;
• Kognityvusis: a) atpažįstame savo išgyvenimus: malonumą ir nemalonumą; b) pastovus pažinimo palydovas
• Elgesinis – išorinių ekspresijų – išraiškų
• Fiziologinių reakcijų
• Pasąmonės komponentas - sprendimas iš intuicijos

Imprintingas (įsidėmėjimas) – greitas veiksmo išmokimas, objekto ar giesmės melodijos įsiminimas tam tikru –
jautriuoju / kritiniu gyvenimo laikotarpiu.

Imprintingas – privalomasis (obligatinis) mokymasis. Fakultatyvinio mokymosi priešprieša. Imprintingo įvairovė:

1. Tai rūšiai būdingas mokymasis
2. Vyksta jautriuoju periodu
3. Paukščiai įsidėmi: sekimo objektą, maistą, net migracijos lyderį

Imprintingas:
1.Lytinis imprintingas: daug prieštaringų duomenų – pirmenybė kiek kitokiam, nei augta kartu; globojančio asmens kaip
sekso objekto įsidėmėjimas; žmogaus daiktų įsidėmėjimas
2.Suvokimo raida: forma ir erdvė, melodijos, komunikacijos ženklai
3.Žmogaus raida ir imprintingas: muzikavimas, kalba, „meilė iš pirmo žvilgsnio“
4.Ančiuko sindromas: pirmenybė teikiama pirmam potyriui, pamatytam objektui, paragautam maistui, kompiuteriui.

Evoliucijos suformuotas psichologinis (elgesinis) mechanizmas (EvPsiMech; Evolved psychological mechanism) – tai
vidinių procesų visuma, įgalinanti spręsti susiklosčiusią problemą

Du sprendimo mechanizmo (mąstymo) tipai: greitas ir lėtas

EvPsiMech savumai:
• EvPsiMech turi funkcinę paskirtį: padeda spręsti išgyvenimo ar reprodukcijos problemas, kurios kartojasi iš kartos į
kartą;
• EvPsiMech susijęs su specifine problema: skirtas tik siaurai jutimo, suvokimo ar veikimo sričiai
• Gaunama informacija (įvestis) pasufleruoja su kokia problema susiduriama;
• Įvesties informacija transformuojama į sprendimą: spirti gyvatę, atbaidyti pagaliu, pabėgti, sustingti;
• EvPsiMech išvestis – fiziologinė, judesinė arba verbalinė reakcija, arba informacija kitam sprendimui
• EvPsiMech išvestis nukreipta į specifinės adaptacinės problemos sprendimą
• Žmogus kaip universali rūšis turi ypatingai daug EvPsiMech: pavojų išvengimo, neperšalimo, vedybų, vaikų auginimo,
konfliktų sprendimo, giminystės etc.;
• Žmogaus EvPsiMech daug sudėtingesni, skaitlingesni ir paslankesni, nes gali būti panaudoti abu problemos sprendimo
mechanizmai: greitasis ir lėtasis
• Racionalusis sprendimas rečiau būna klaidingas.

Gyvūnų ir žmogaus prigimtis – įgimtų ir įgytų komponentų unitariškas visetas - kontinuumas!:

1) Kiekvienas EvPsiMech, t. y. problemos sprendimo būdas buvo pasikartojamai atrenkamas milijonus metų
2) Aplinkos įnašas individualios raidos eigoje toks pat svarbus, kaip ir ankstesnių kartų atveju;
3) Aplinka aktyvuoja EvPsiMech. Nesvarbu ar pavydas evoliucijos suformuotas ar išmoktas: suformuotas nėra išmokto
priešprieša. Tai potencija realizavimui.

Trys adaptacinės problemos sprendimo būdai:

1) Rūšies patirtimi;

2) Rūšies patirtimi + individualia patirtimi

3) Rūšies patirtimi + individualia patirtimi + racionaliuoju mąstymu.

Elgesys – išorinis aktyvumo aspektas: lyginamoji prieiga

Elgsenos klasifikacijos
1.Pagal tikslus arba funkciją: pvz., bauginimas, asistavimas, medžioklė. Iš principo visais būdais klasifikuojama elgsena
yra tikslinga arba motyvuota.
2.Pagal kilmę (komponentus): įgimtoji, įgytoji (išmoktoji) ir intelektinė (protingoji);
3.Pagal efektorius: judesinė (dominuojanti), išorinė ir vidaus sekrecija, švytėjimas, metaboliniai pokyčiai, spalvos
keitimas, elektrinės reakcijos.

Tikslingo elgesio klasifikacija:

1. Bendro aktyvumo: rąžymasis, šokinėjimas, bėgiojimas uždaruose voljeruose, bėgimas uždaru ratu. Vara nekonkreti:
vidinės ir periferinės kilmės..
2. Orientacinė tiriamoji veikla: a) Orientacinis refleksas b) Tiriamoji veikla; c) Manipuliacinė tiriamoji veikla. Vara –
smalsumas be aiškios lokalizacijos smegenyse.
3. Gynyba: nuo maskavimosi, spalvinio ar kitokio mėgdžiojimo iki tariamos mirties, puolimo ar pasitraukimo. Vara:
baimė su aiškia lokalizacija pamato branduoliuose. Visų gyvulinių organizmų universali emocija. Paveldimi arba lengvai
įsimenami pavojingi ženklai. Psichologiniai saugumo mechanizmai. Stresas, agresija ir mobilizacija.
4. Žaidimas – specialios paskirties neturinti, dažniausiai spontaniška veikla, labiau būdinga jauniems individams.
Biomotyvacija – bendroji reikmė.

Komforto elgsena - Visuma veiksmų ir veiklų, kuriomis organizmas kuria sau ir auginamiems jaunikliams jaukią, saugią,
patogią ir švarią aplinką, siekia savo ir jauniklių kūno optimalios būklės. Biomotyvacijos įvairios. 1. Termoreguliacija; 2.
Aklimatizacija; 3. Migracija ir navigacija; 4. Valyvumas; 5. Miegas ir būdravimas; 6. Mankšta; 7. Statybos elgsena.

Medžiagų apykaitos elgsena - Viso organizmo, organų ir sistemų aprūpinimo energija elgsena. Visi gyvuliniai
organizmai – heterotrofai – gaunantys energiją iš organinių medžiagų skaidymo. 1. Kvėpavimo 2. Mitybos ir maisto
ruošimo 3. Gėrimo 4. Maisto kaupimo 5. Šlapinimosi 6. Defekacijos.

Keli mitybos elgsenos aspektai:

1. Mitybos funkcijos palaikymui gyvūnai skiria daugiausiai savo aktyvumo – ir laiko, ir energijos prasme. Kita didelė
dalis energijos eikvojama reprodukcinei veiklai.
2. Mitybos veikla: maisto suradimas, paėmimas, paruošimas (žmogui), suvalgymas ir virškinimas.
3. Problemiškiausia visaėdžių mityba (pvz., žmonės, žiurkės): daug augalų nuodingi.
4. Žmogui mityba svarbi ir kaip socialinis reiškinys (dalinimasis maistu – skerstuvės, vakarėliai, šventės ir pan.). Iš
praeities, kai trūkdavo maisto.
5. Metaforizacija: „sunkiai virškinama idėja“.

Pirmenybės teikimas maistui (žiurkė ir žmogus):

1. Kūdikių kalorijos tik iš motinos
2. Pirmenybė saldžiam maistui;
3. Nemėgsta kartaus ir rūgštaus
4. Naujo maisto fobija – neofobija
5. Susirgus nuo naujo maisto, jis nebevartojamas vėliau;
6. Vienas iš mitybos elgesio psichologinių mechanizmų – pasibjaurėjimo emocija – apsaugo nuo užkrato
7. Moterys jautresnės nei vyrai blogam kvapui, bet savo vaiko išmatos joms ne tokios „bjaurios“ kaip svetimo
8. Pirmasis nėštumo trimestras: jautrumas maistui

Poligaminė ir monogaminė strategijos 1. Poligaminė (išorinio ir vidinio apvaisinimo atvejais); 2. Monogaminė

strategija: a) vienkartinė; b) vieno sezono; c) kelių sezonų; d) daugiametė (visam gyvenimui – tikroji monogamija).
Vidinio apvaisinimo elgsenos fazės
1. Paruošiamoji: demonstracinė elgsena;
2. Koopuliacija (sueitis);
3. Postkoopuliacinė elgsena;
4. Nėštumas ir adaptacijos;
5. Gimdytojiška elgsena;
6. Jauniklių atjunkinimo ir ats(is)kyrimo.

Moters trumpalaikiai ir ilgalaikiai santykiai: (pirmenybė ilgalaikiams du kart stipresnė negu vyrų)
Trumpalaikiai santykiai:
• “Pasižvalgymas po parduotuvę”
• Sužino ko reikia ilgalaikiams santykiams;
• Papildomų resursų gavimas;
• Palikuonių genotipo pagerinimas;
• Partnerio pakaitalo ieška.
Ilgalaikiai santykiai:
• Geresnio gyvenimo garantija, saugumas,
• Didesni šansai išlikti palikuonims
• Noras būti apvaisintai prieštaringas: turėti aukšto statuso ir geros genetikos partner

Vyrų preferencijos trumpalaikių ir ilgalaikių santykių atvejais:

Trumpalaikiai santykiai
1.Neapvaisinta moteris
2.Žemi atrankos standartai
Ilgalaikiai santykiai
1.Moters ištikimybė
2.Ištikimos moters įspūdis,
3.Nedidelis seksualinis aktyvumas,
4.Geri vaikų priežiūros įgūdžiai,
5.Vaisingumas,
6.Geras genotipas

Lytinių skirtumų atranka

1. Ne viską lemia natūralioji atranka
2. Č. Darwino idėja: Evoliucija ne tik skirtingas išlikimas, bet ir veisimosi skirtumai;
3. Dvi lytinės atrankos kategorijos: a) konkurencija patinas-patinas (skatinama nugalėti savybių raida – raumenys, ragai,
iltys, protas, kalbėjimas); b) patelės „spaudimas“ (pirmenybės teikimas požymiams , rodantiems geresnį genotipą –
spalva, morfologiniai požymiai);

Porų susidarymas: įsimylėjimas – poros susidarymo garantas 3-4 m.

Įsimylėjimo būsena:
1. Įkyrios mintys apie meilės objektą;
2. Poreikis atsakomųjų jausmų iš meilės objekto;
3. Ignoruojami daugelis kitų poreikių ir reikalų
4. Stiprus, kartais į kliedesį panašus, šališkumas meilės objekto atžvilgiu, iškraipantis suvokimą: sustiprinimas teigiamų,
nematymas neigiamų savybių;
5. Stiprus lytinis potraukis.

Gimdytojiška elgsena – tai rūpinimosi jaunikliais elgsena

Universali taisyklė: visos patelės (taip pat ir moterys) investuoja į naujos kartos auginimą, globą ir auklėjimą ženkliai
daugiau, negu patina. Kodėl taip: Tėvystės netikrumo hipotezė: Patelės gimdo ir yra garantuotos, kad 50 % genų tikrai jų
(patinai tokios garantijos neturi); Poravimosi galimybių hipotezė: gimdymas ir maitinimas pienu sumažina galimybes
poruotis su daugiau patinų. Patinų galimybė poruotis didesnė.

Gimdytojystės lytinės adaptacijos

1. Visumoje vyrai iš visų primatų patinų į vaikus investuoja daugiausiai;
2. Moteris daugiau domisi vaikais
3. Geriau atpažįsta kūdikių ir vaikų veido išraiškas;
4. Mažiau agresyvesnės, komunikabilesnės, geresnės „vaikų draugės“;
5. Infanticidas mažėja su motinos amžiumi.

Tėvo investicijos į vaikus:

1. Vyras investuoja daugiau į savo genetinius vaikus, nei į įvaikius;
2. Vyras investuos mažiau į vaikus, kai jo tėvystė nėra garantuota;
3. Vyras investuoja daugiau į vaikus, kai gyvena su jų motina, negu į ankstesnės santuokos vaikus.
4. Smurtą daug rečiau patiria genetiškai giminingi vaikai, nei įvaikiai.
5. Smurtauja labiau patėviai nei pamotės

Šeima ir giminė: visuminis išlikimas

1. Šeima – genetiniais ryšiais susaistytų ir kartu gyvenančių individų grupė. Branduolinė ir išplėstinė šeima.
2. Giminė – kraujo ryšiais susijusi individų grupė
3. Visuminis išlikimas – individo reprodukcinė sėkmė plius jo įtaka giminaičių reprodukcinei sėkmei.

Vedybų įvairovė
Monogamija: a) tikroji monogamija; b) serijinė monogamija.
Poligamija: a) poliginija; b) poliandrija; c) Polimorija

Veisimosi elgsena: lytinio dipsichizmo ir dimorfizmo adaptacijos

1. Agresyvumas;
2. Empatiškumas;
3. Kūno linijos ir tipai;
4. Poravimosi partnerio rinkimosi preferencijos;
5. Smurtas šeimoje;
6. Investicijos į vaikus: vyras santykinai daug daugiau investuoja, nei kitų rūšių patinai

LYČIŲ NELYGYBĖ – DAUGIAPRIEŽASTINIS REIŠKINYS:

1. Lytinis dimorfizmas: raumenų jėga, greitis, kūno dydis, patriarchalinis genas
2. Lytinis dipsichizmas: agresyvumas, empatiškumas, globėjiškumas, siekis dominuoti;
3. Moters socialinė ir ekonominė priklausomybė: 9 mėn. nėštumas, kūdikio maitinimas, globa, mokymas ir t. t.

Socialinė elgsena – elgsena, kurios skatintoju yra kitas arba kiti organizmai. Plačiąja prasme socialine elgsena vadintina
bet kuri tarpusavio sąveikos elementų turinti elgsena. Siaurąja prasme socialinė elgsena – tai tokia, kurios motyvacinis
pagrindas yra socialinis instinktas.
Socialinis instinktas – tai evoliucijos eigoje susiformavęs ir ontogenezėje iš dalies naujai išmokstamas rūšiai būdingas
psichologinis tarpindividinių ir tarpgrupinių sąveikų mechanizmas. Interakcijos ir transakcijos.

Pavienio ir visuomeninio gyvenimo būdų įvairovė

1. Socialinio elgesio evoliucija nebuvo vienakryptė: atsiskyrėliškumą keitė būrimasis į bendruomenes ir atvirkščiai;
2. Skirtingas bendruomenių organizavimo mechanizmas: pvz., vabzdžių visuomenės ir žinduolių bandos.
Afiliacinė (prosociali) elgsena – buvimo ar veikimo kartu elgsena, kurios paskata yra kitas arba kiti organizmai, jų
elgesys:
1. Socialinio stimuliavimo, mėgdžiojimo;
2. Pagalbos prašymo (epimeletinė);
3. Pagalbos teikimo (etepimeletinė);
4. Kooperacijos: bendros gynybos, bendro medžiojimo, teritorijos žymėjimo ir aibė žmonių darbinių bei kultūrinės veiklų,
su aiškia jų specializacija (darbo pasidalinimu);
5. Kooperacija – ypatingai svarbus žmogaus evoliucijos veiksnys;
5. Socialinis mokymas(sis).

Socialinė elgsena: agonistinė

1. Varžymasis: dėl maisto; dėl priešingos lyties partnerių; dėl statuso grupėje;
2. Teritorijos gynimas: gynimas ir žymėjimas;
3. Varžymosi įrankiai: agresija ir jėgos demonstravimas, dominavimo ir pavaldumo ženklai; prestižas;
4. Tarpgrupiniai ir tarprūšiniai konfliktai: tarp bandų, tarp plėšrūnų, tarp plėšrūno ir aukos;
5. Karyba ir karai: karas yra kooperacijos pavidalo aktas interesams ginti / plėsti, organizuojamas vyrų; Grupinio
dominavimo tendencijos.
6. Tarplytinis konfliktas, lygios lyčių teisės, patriarchalinė visuomenė ir moterų kova už savo teises; smurtas prieš moterį
– išlaikyti nesuirusią šeimą.

Socialinė elgsena: komunikacija

Bendravimas – tai vienakryptis, abikryptis, arba daugiakryptis informacijos teikimas, priėmimas ir reagavimas į ją.

Gyvūnų bendravimo pagrindas – signalų jutimas ir suvokimas: regimieji, girdimieji, cheminiai (uodimo, skonio),
lietimo (mechaniniai).

Biosemiotika: gyvūnų signalų funkcijų ir prasmės aiškinimas.

Žmonių bendravimo pagrindas – kalba ir šneka: žodinė ir nežodinė komunikacija.

Kalbos – adaptacinių problemų sprendimo hipotezės:

1. Socialinių plepalų
2. Socialinio kontrakto tarp vyro ir moters
3. Šeherezados hipotezė: kalbiniai gebėjimai įgalino lengviau surasti veisimosi partnerį.

Muzika ir muzikavimas – viena iš specifinių elgesio ir psichikos adaptacijų, reprezentuojamų smegenyse panašiu būdu
kaip kalba ir kalbėjimas, manipuliavimas daiktais, piešimas, žaidimas ir pan.

Muzikos filogenezės hipotezės

1. Darvino lytinės atrankos ir prokalbės hipotezė : dainavimas ir muzikavimas – patinų savęs demonstravimas patelėms,
patelių viliojimo būdas; Visi menai iš to kilo;
2. Ritmikos hipotezė: žmogus gyvena vidinių ir išorinių ritmų pasaulyje;
3. Grupinės atrankos / grupinio grumingo hipotezė: muzikavimas suburia grupę, stiprina tarpusavio ryšius, tapatumą;
4. Muzika - kalbos raidos šalutinis produktas

Biologinė evoliucija - daugiakryptė ir negrįžtama gyvosios gamtos raida, naujų adaptacijų atsiradimas, rūšių populiacijų
kismas, naujų rūšių atsiradimas ir senų išnykimas, biogeocenozių ir visos biosferos kismas.

Mikroevoliucija: rūšies viduje vykstantys adaptacijų ir atrankos procesai;

Makroevoliucija: kismas viršrūšinių taksonų ligmeniu.

Ontogenezė-individualus organizmo vystymasis – visuma pakitimų nuo individo gimimo iki mirties.

Filogenezė-organizmų būrių, rūšių ar organų vystymosi raida evoliucijos metu.

Embriogenezė-gemalo vystimąsis

Filontogenezė-ontogenezės evoliucija

Biogenetinis dėsnis- (E. Haeckel, 1860) Filogenezės pasikartojimas ontogenezės metu.

Individas savo raida pakartoja rūšies raidą;
Protėvių požymių pasikartojimas organizmo individualaus vystymosi metu
Žmogaus ir kitų gyvūnų embrionai vystydamiesi (embriogenezė) atkartoja rūšies vystymąsi - filogenezę.

Psichologinė rekapituliacija- Individas savo psichikos raida atkartoja rūšies psichologinę raidą

Mikroevoliucija
1. Trumpas laikas
2. Nedidelė genų pokyčių skalė
3. Populiacijos / rūšies lygmuo
4. Nedidelis evoliucinis kismas
5. Pastebimas kismas;
6. Tyrimais įrodoma
7. Mažiau prieštaringi faktai
8. Pavyzdžiai: bakterijų atsparumas antibiotikams, šunų arba karvelių veislės

Makroevoliucija
1. Ilgas laikas
2. Didelė genų pokyčių skalė
3. Viršrūšinis lygmuo
4. Didelis evoliucinis kismas
5. Tiesiogiai nepastebimas
6. Iškastiniai įrodymai
7. Labiau prieštaringi faktai
8. Pavyzdžiai: nuo roplių iki paukščių, nuo australopiteko iki šiuolaikinio žmogaus

Darvino teorijos pagrindiniai teiginiai

1. Skaitlingumu palikuonys ženkliai viršija tėvus;
2. Populiacijos ir rūšies viduje individai ženkliai skiriasi savo morfofiziologinėmis ir elgesio savybėmis;
3. Dėl to kai kurie iš jų bus labiau prisitaikę, o kiti - mažiau;
4. Šitie adaptyvūs požymiai pasireikš ir kitose kartose: kuo jie svarbesni išlikimui, tuo labiau jie kartosis;
5. Natūralios atrankos pasėkoje pokyčiai skatins populiaciją izoliacijai veisiantis . Taip ir atsiranda naujos rūšys.

Kintamumas – bendra organizmų savybė įgyti naujų požymių, būdingų visiems tos pačios rūšies / populiacijos
individams.
Kintamumas: nepaveldimas ir paveldimas.
Mutacijos: 1) Lytinių ir somatinių ląstelių; 2) Nebranduolinės ir branduolinės; 3) Mutacijos pobūdis:

Demonstracinės elgsenos raidos šaltiniai

• Intenciniai (ketinimo) judesiai;
• Perkeltas aktyvumas, peradresuoti veiksmai;
• Ritualinis maitinimas iš pasikeitimo maistu;
• Primatų pasisveikinimas iš reakcijos į staigų stimulą;
• Ikikopuliaciniai veiksmai iš komfortonių veiksmų
• Plunksnų/plaukų pašiaušimas iš termoreguliacinių veiksmų.

Divergentinė raida - homologija;

Konvergentinė raida - analogija;

Homologijos konvergentinė raida - homojologija.

HOMOLOGIJOS KRITERIJAI:
1. Lokalizacija
2. Panašumo raiška;
3. Panašių požymių skaičius;
4. Giminingų formų skaičius;
5. Paveldėjimas hibriduose.

Požiūriai į psichikos kilmę

Psichomorfologiniai:
1. PANPSICHINIS (Fechneris, Robine);
2. ANTROPOPSICHINIS (Dekartas);
3. BIOPSICHINIS (Bernaras, Hekelis);
4. ZOOPSICHINIS;
5. NEUROPSICHINIS (Darvinas, Spenseris)
Funkciniai:
1. HEDONISTINĖ PSICHIKA;
2. JUSLUMO TEORIJA (Leontjevas, Fabris);
3. INFORMACINĖ METAFORA

Psichikos filogenezės stadijos:

1. Sensorinė psichika: Aukštesnioji; Žemesnioji;
2. Percepcinė psichika: Aukštesnioji; Žemesnioji.
arba
1. Ikipsichinė (jaudrumo);
2. Sensorinės psichikos;
3. Percepcinės psichikos;
4. Mąstančios psichikos;
5. Sąmoningos psichikos (sąmonės).

Kaktos skiltys ir vykdomosios funkcijos:

1.Dorzolateralinė žievė: atsako slopinimas, tikslų kėlimas ir siekimas, veiklos organizavimo ir planavimo strategijos,
ilgalaikis dėmesys, dėmesio perkėlimas ir paskirstymas, trumpalaikė ir veiklioji atmintis, savistaba, savireguliacija,
veiklos nuoseklumas.
2.Frontoorbitalinė žievė: taktiškumas, jautrumas, emocinis slopinimas, dėmesingumas, veiklumas.
3.Priekinė juostinė žievė: motyvacija ir veiksmo pradžia, kūrybiškumas, elgesio slopinimas, atrenkamas / paskirstytas
dėmesys, veiklioji atmintis, savikontrolė, šneka, reakcija į naujumą.

Mentalizacija / mentalizavimas – tai psichinio aktyvumo forma, pasireiškianti savęs ir kitų žmonių, jų vidinių būklių,
ketinimų ir elgesio bei jo priežasčių suvokimu, įsivaizdavimu ir aiškinimu.

Disfunkcija – kai suformuotas tam tikru būdu ir tam tikromis aplinkybėmis veikti mechanizmas ne(su)veikia. Galimi trys
disfunkcijos (neveikimo) atvejai: 1. Mechanizmas neveikia susidūrus su problema 2. Mechanizmas suveikia ne tomis
aplinkybėmis 3. Mechanizmo veikla nedera su kitais mechanizmais.
ONTOGENEZĖS AIŠKINIMAI:
1. Preformizmas - vystymosi nėra, yra organizmo dalių augimas ir sklaida: ovistai - miniatiūrinis organizmas
kiaušialąstėje; animakulistai - miniatiūrinis organizmas spermotozoido galvutėje;
2. Epigenezė - organizmo vystymasis(organų formavimasis) iš bestruktūrės homogeninės masės veikiant aplinkai;
3. Genetika: genetinės informacijos, užkoduotos DNR, sklaida;
4. Epigenetika - vidaus ir išorės veiksnių sąveika, genetinės ir išorinės raidos programų sąveikos realizavimas.
Epigenetikos mechanizmas: vidinės ir išorinės aplinkų poveikis genų raiškai: A. Viso kūno ląstelių lygmeniu; B. Nervų
sistemos lygmeniu.

Organizmo raida – tai organizmo, psichikos ir elgsenos pokyčiai, vykstantys dėl biologinių procesų ir aplinkos poveikių
sąveikų.

Raidos procesai: Augimas, brendimas, senėjimas;

Genotipas: konkretaus organizmo genomas

Fenotipas – paveldėjimo ir aplinkų sąveikų nulemta savybių visuma

Socializacija – organizmo socialinių įgūdžių raida;

GEMALINIAI LAPELIAI

EKTODERMA
Išorinis gastrulės sluoksnis: Odos epidermis, burnos ir tiesiosios žarnos epitelinė išklotinė, nervų sistema
MEZODERMA
Vidurinis gastrulės sluoksnis: griaučiai, umenų sistema, tikroji oda, kraujotakos sistema, šalinimo ir veisimosi sistemos,
dauguma epitelinių išklotinių, kvėpavimo ir virškinimo sistemos
ENDODERMA
Vidinis gastrulės sluoksnis: virškinimo ir kvėpavimo takų epitelinė išklotinė, su šiomis sistemomis susijusios liaukos,
šlapimo pūslės epitelinė išklotinė

ONTOGENEZĖS TIPAI
1. Tiesioginės raidos: 1.1. Be lervos stadijos 1.2. Motinos organizme
2. Netiesioginės raidos: Su metamorfoze. Kritiniai periodai ir raidos krizės, Jautrieji periodai

Individualios raidos etapai

A. Prenatalinis
1. Gametų susidarymas;
2. Apvaisinimas ir zigota;
3. Blastulė;
4. Gastrulė ir invaginacija
5. Embrionas
6. Vaisius
B. Perinatalinis
C. Postnatalinis:
1. Kūdikystės
2. Juvenilinis
3. Brandos;
4. Senatvės;
5. Mirties/mirimo.