PRATARM

i mokomoji knyga yra metodin priemon kolegijos verslo vadybos ir buhalterins

apskaitos specialybi studentams, kurie mokosi studij planuose numatyt statistikos ir
sociologini tyrim dalyk.
Leidinyje glaustai idstyta statistikos mokslo teorija, pateikta nemaai naujausios
statistins informacijos, udavini sprendimo pavyzdi, kurie padeda geriau suprasti teorinius
teiginius. Kiekvienoje temoje studentams yra silomos savarankiko darbo uduotys, kuri
atlikimas turi lemiam tak dstomam dalykui sisavinti ir galutinms inioms vertinti.
Mokomosios knygos autorius nuoirdiai dkoja doc. O.Molienei, susipainusiai su leidiniu,
u pastabas ir pasilymus, bei kolegijos darbuotojoms V.iapaitei ir J.Sudeikytei u profesionali
pagalb rengiant leidin spaudai.

2

TURINYS


1. Statistikos mokslo objektas ir raida.
Statistikos organizavimas ir veiklos principai ................................

3
1.1. Bendras statistikos aptarimas .................................................... 3
1.2. Statistikos mokslo raida ir pagrindins svokos ........................ 4
1.3. Statistikos organizavimas ir veiklos principai ............................. 10
2. Statistinis stebjimas .................................................................... 18
3. Atrankinis stebjimas. Imties sudarymo bdai ............................. 22
4. Statistins mediagos sisteminimas ............................................. 27
5. Statistins eiluts .......................................................................... 32
6. Statistins lentels ........................................................................ 35
7. Grafinis statistikos duomen vaizdavimas .................................... 38
8. Vidurkiai ........................................................................................ 45
9. Sklaidos rodikliai ........................................................................... 52
10. Dinamikos eiluts .......................................................................... 58
11. Indeksai ........................................................................................ 73
12. Reikini tarpusavio ryio tyrimas ................................................ 81
Literatra ...................................................................................... 89
Priedai .......................................................................................... 90-102



3
1 tema. Statistikos mokslo objektas ir raida.
Statistikos organizavimas, veiklos principai.


1.1. Bendras statistikos aptarimas

Svoka statistika yra kilusi i lotyn kalbos odio status padtis, bkl, stovis ir i
ital kalbos odio stato valstyb.
Visi mokslai paprastai skirstomi fundamentaliuosius ir taikomuosius. Fundamentalieji
mokslai nagrinja gamtos, visuomens gilumines struktras, j pokyius, tiria tarpusavio
santykius, formuluoja dsnius. Fundamentalieji mokslai yra matematika, teorin fizika, kalbotyra
ir kt. Taikomieji mokslai praktikai pritaiko fundamentalij moksl tyrim rezultatus, taiau juose
gali bti nagrinjamos ir teorins problemos.
Konkreiai i moksl klasifikacij galima iliustruoti ms nagrinjamos disciplinos
pavyzdiu. Tikimybi teorija, matematin statistika yra fundamentalaus mokslo matematikos
disciplinos, nagrinjanios masini atsitiktini reikini dsningumus, i reikini pasekmi
vairi duomen sisteminimo, j apdorojimo ir panaudojimo daryti ivadoms bdus.
Statistika pritaiko iuos ir kitus fundamentaliuosius mokslus atskiro regiono, daniausiai
valstybs ribose esantiems masiniams socialiniams ekonominiams bei kitiems reikiniams
nagrinti.

Statistika metodologinis taikomasis mokslas, nagrinjantis statistini duomen
rinkimo, sisteminimo, analizs metodus ir j naudojim. io mokslo taikymo sritys: alies kis,
vairi kin veikla (pramon, statyba, ems kis), socialin sfera (vietimas, medicina, kultra) ir
t.t.

Statistika tiria masini visuomens reikini kiekybin pus neatskiriamai nuo j
kokybins puss, atskleidia ir kiekybikai ireikia juose esamus dsningumus konkreiomis
vietos ir laiko slygomis.
Statistika sudaro rodikli, atspindini socialini-ekonomini reikini apimt ir santykius,
sistem.




4
1 schema
Reikinio evoliucija

Esama kokyb Kiekybiniai reikinio Nauja kokyb
pakitimai
savybi visuma, savybi visuma, perengus
reikinio apibrtumas tam tikr rib

Statistikos mokslo tyrimo objektas
masiniuose visuomens
reikiniuose


Pagrindinis statistikos tikslas - gauti apibendrintas ivadas i nesuderint
duomen.

Statistikos metodas - dialektikos, formaliosios logikos ir kit bendrj moksl
principais pagrst bd, naudojam kiekybinei masini visuomens reikini pusei tirti, visuma.

Tyrimui bdinga: reikiniai ir procesai tiriami visapusikai susij, nuolat besivystantys,
dinamiki, kaip atsitiktinumo ir btinumo dialektinis ryis.
Tyrimo etapai:
1) statistinis stebjimas,
2) statistikos duomen suvedimas,
3) duomen analiz.
Svarbiausi proceso, apimanio visus tyrimo etapus, bruoai: masini stebjim btinumas
kaip pagrindas remtis tikimybi teorija ir joje formuluojamu didij skaii dsniu, naujos
tvarkos stebimuose reikiniuose pastebjimas ir tam tikr tvirtinim (hipotezi) formulavimas,
atitinkam rodikli, apibdinani proces, parinkimas.
Statistikos mokslo struktra - r. 2 schem.

1.2. Statistikos mokslo raida ir pagrindins svokos

Svok statistika pirm kart paminjo vokiei mokslininkas Achenvalis (1719-1773).
iuo pavadinimu nauj disciplin jis pradjo dstyti 1746 m. Marburgo universitete. Statistika
Lietuvoje buvo pradta dstyti XIX a. Vilniaus universitete.

5
2 schema

Statistikos mokslo struktra


teorin
statistika



Nagrinja duomen apie masinius visuomens reikinius rinkimo, apdorojimo ir analizs
principus, taisykles bei metodus, aikina apibendrinam rodikli esm.


MS (makroekonomin kio) GS (gyventoj, demografin SS (socialin
statistika) statistika) statistika)

Tyrinjimo objektas socialini
ekonomini reikini ir proces,
ekonomini rodikli sistemos
kio bklei proporcijoms ir
ryiams bei dinamikai analizuoti
sukrimas makroekonomikos
lygyje.
Gyventoj suraymai ir
kiti tyrimai apie pasaulio,
konkreios alies mones.
Tyrinjimo objektas
empirini duomen apie
socialinius reikinius ir
procesus kiekybin analiz.


Konkrei kio ak mikroekonomikos (moni) lygyje, visuomens gyvenimo sfer
statistika.



Pramons ems kio Kultros vietimo Kitos
statistika statistika statistika statistika statistikos



Remiasi TS, MS, SS principais, skaiiavimo metodika, nustato rodiklius, atsivelgdama
tyrimo objekto specifik. Pateikia svarbi valdymo informacij konkretiems sprendimams priimti.

TS


6
Aptariant XIX amiaus statistikos mokslo pltr, galima paminti iuos vykius:
- 1853-1875 met laikotarpiu vyko devyni tarptautiniai statistikos kongresai, kuri
metu buvo apsvarstytos ir priimtos gyventoj suraymo programos, aptartos
usienio prekybos preki klasifikacijos, suformuluoti reikalavimai statistinei
informacijai rinkti;
- Romoje 1887 m. buvo kurtas Statistikos universitetas, kuris ilg laik veik kaip
tarptautin organizacija, koordinavusi teoretik ir praktik pastangas statistikos
duomen rinkimo ir publikavimo klausimais;
- antroje imtmeio pusje buvo pradtos skaiiuoti nacionalins pajamos, sudaryti
ir ileisti pirmieji pasaulins statistikos praktikoje odynai ir inynai.
Svarbiausi XX amiaus statistikos mokslo vykiai:
- suformuluota tarptautins statistikos metodika; tai pakeit daugumos ali
nacionalini statistikos institucij pobd, padar statistin informacij universali
ir atvir pasauliui;
- pradtas oficialus nacionalinio produkto ir pajam skaiiavimas, sukurta
nacionalini sskait sistema;
- pradta gausiai leisti tarptautini organizacij informacijos altinius: bendras
publikacijas, specializuotus leidinius.
Isamiau apie statistikos mokslo raid pasaulyje pateikta vairiuose leidiniuose (r.
literatros sra ([9])).
Lietuvos statistikos teorijos praktikos raida nagrinjama priekario laikotarpio rykiausio
statistiko Albino Rimkos (1886-1944) veikaluose Socialekonomin statistika, K., 1933 m.,
Statistika. Teorija ir metodai (1939 m.). Lietuvos XX a. statistikos ir praktikos raida pateikta
rinkinyje Lietuvos statistika XX amiuje (V. Statistikos departamentas, 1999). Alb. Rimkos veikla
nagrinjama leidinyje Akademikas profesorius Albinas Rimka 1886-1944. Konferencijos
mediaga V., 1996.

Pagrindins statistikos svokos

1. Didij skaii dsnis
Kaip minta 1.1. skirsnyje statistika, nagrindama masinius pasikartojanius reikinius,
remiasi didij skaii dsniu. is dsnis nagrinjamas tikimybi teorijoje ir formuluojamas
teoremomis, kuriose rodoma, kad esant pakankamai dideliam bandym skaiiui gauta stebjim

7
procese skaitin charakteristika neymiai skiriasi nuo tikrosios (teorins) savo reikms. Grup
teorem, kurios sudaro didij skaii dsn pateikia io skirtumo tikimybin vertinim.

2. Statistin visuma
Statistin visuma panai savo turiniu objekt arba reikini, egzistuojani laike ir
erdvje, turini bendr poymi ir besiskiriani j reikmmis grup (aib).
Statistins visumos pavyzdiai Lietuvos studentai, Lietuvos miestai, kolegijos darbuotojai,
pasaulio bankai, apskrities mons, gyventojai ir t.t.
Pirminiai nedalomi visumos elementai, turintys tiriamus poymius, vadinami visumos
vienetais (studentai, miestai, mons).
Visumos vienet savybs, kuriomis domimasi atliekant tyrim, vadinamos statistiniais
poymiais (studento poymiai tokie: lytis, amius, mokymo staiga, gaunama stipendija ir t.t.).
Statistiniai poymiai pagal vieneto esm yra skirstomi kiekybinius (variacinius) ir
kokybinius (atributinius).
Kiekybiniams poymiams bdinga tai, kad j veiksmai skiriasi imatuojamu dydiu (laikas,
atstumas, amius), j tarpe iskiriami diskretieji (gyja tik tam fiksuotas reikmes) ir tolydieji
(reikms gyjamos i atitinkamo intervalo).
Kokybiniai poymiai ireikimai tik svokomis (socialin grup, gyvenamoji vieta, lytis), i
j iskiriami alternatyviniai poymiai (taip, ne), ranginiai ir nominaliniai poymiai (svokoms
priskiriami skaiiai, parodantys objekto kokybinius poymius).

3. Statistinis rodiklis
Pasaul pastame lygindami vairius neinomus reikinius procesus, su jau paintais.
Vienas i lyginimo atvej statistinis lyginimas. Tai visuomenini reikini kokybini skirtum
vaizdavimas kitais analogikais reikiniais. Vis lyginim rezultatas tam tikri rodikliai, mintu
atveju statistiniai rodikliai. Jais ireikiami duomen rinkimo ir grupavimo rezultatai, todl jie
vadinami apibendrinamaisiais rodikliais.

Statistinio rodiklio atributai:
Kiekvienam statistiniam rodikliui bdingas kokybinis, kiekybinis, vietos ir laiko
apibrtumas.
Tiriamj objekt savybs, poymiai yra glaudiai tarpusavyje susij, todl ir j rodikliai
sudaro tam tikr sistem.

8
Pavyzdiui, charakterizuojant verslo mon, reikia keli rodikli: apyvartos apimties,
statinio kapitalo dydio, darbuotoj skaiiaus, nuosav ir skolint l dalies bendrame turte ir
kt.
Visi ie rodikliai yra susij, mon apibdinama j sistema.
Statistini rodikli sistemai bdingi horizontals ir vertikals ryiai. Horizontals
rodikliai ilaiko koordinacinius, o vertikals subordinacinius (priklausomybs) ryius.



9
3 schema

Statistini rodikli klasifikacija
Apibendrinamieji statistiniai rodikliai
(bendra visumos arba atskiros jos dalies charakteristika)

Ekstensyvs apimties, kiekybiniai rodikliai


Absoliuts statistiniai
dydiai
(apibdina masinius reikinius svorio, ilgio,
ploto ir kt. matavimo vienetais)


Individualieji Bendrieji
(ireikia atskir (ireikia vis
stebim vienet visumos vienet
poymi apimtis) apimtis)

Naudojama: natriniai matai
(m, t, km, g ir kt.)
vertiniai matai
(vis ri valiuta)
darbo matai (mogaus
valandos, mogaus
dienos ir t.t.)
Intensyvs kokybiniai, palyginimo
procese gauti rodikliai

Santykiniai dydiai:
(dviej absoliutini dydi nagrinjamo
reikinio rodiklio ir bazs santykis)

Sutarties sipareigojim
vykdymo
faktinis rodiklis
sutartinis rodiklis

Struktros
visumos dalies dydis
visa visuma

Koordinacijos

Dinamikos
- baziniai y
i

y
0


- grandininiai y
i

y
i
-1

Lyginamieji
(vienvardi rodikli skirtingiems
objektams santykis)

Intensyvumo
(reikini paplitimas aplinkoje gyv.
sk / 1 km
2
)

PASTABA. Santykiniuose dydiuose yra labai svarbi lyginam rodikli sugretinimo galimyb
statistinio stebjimo objekto apimties, administracinio padalijimo, valiut kurso, duomen altini
ir kitais atvilgiais.

10
1.3. Statistikos organizavimas ir veiklos principai

Statistikos organizavimas ir veiklos principai pasaulyje

Pasaulio valstybi praktikoje statistikos organizavimas yra paremtas centralizuotu valstybs
valdymu visam statistikos darbui atitinkamoje alyje. Statistikos tarnyboms yra suteikiami
ministerijos statusai arba jos tiesiogiai pavaldios valstybi vadovams, svarbiausioms
ministerijoms. Tai patvirtina i lentel:

Statistikos tarnyb pavaldumas

Europos Sjungos alys EFTA alys
Airija Ministrui pirmininkui Islandija Ministrui pirmininkui
ministerijos statusas
Austrija Ministerijos statusas Norvegija Finans ministerijai
Danija Ekonomikos reikal ministerijai alys kandidats
Graikija Ekonomikos ministerijai Bulgarija Parlamentui
Ispanija (INE) Ekonomikos ir finans ministerijai Estija Finans ministerijai
Jungtin Karalyst Vyriausybei ekija Ministerijos statusas
Liuksemburgas
(STATEC)
Ekonomikos ministerijai Vengrija Ministrui pirmininkui
Olandija Ekonomikos reikal ministerijai Latvija Ekonomikos
ministerija
Portugalija Planavimo ministerijai Lietuva Vyriausybei
Pranczija (INSEE) Ekonomikos, finans ir pramons
ministerijai
Lenkija Ministrui pirmininkui
Suomija Finans ministerijai Rumunija Ministrui pirmininkui
vedija Teisingumo ministerijai Slovakija Ministerijos statusas
Vokietija Vidaus reikal ministerijai, taiau
vairiose emse yra skirtingas
pavaldumas (pvz., Heseno emje
Ministrui pirmininkui, Baden-
Wuertenbergo emje Finans
ministrui)


11
Statistikos tarnybose dirba imtai ir tkstaniai darbuotoj, tai patvirtina i lentel:

Darbuotoj skaiius statistikos tarnybose

Darbuotoj
skaiius
Darbuotoj skaiius
100 tkst. gyventoj
alys kandidats
Bulgarija 1 857 22,3
Estija 375 26,1
ekija 2 012 19,5
Vengrija 1 985 19,5
Latvija 390 15,1
Lietuva 600 16,2
Lenkija 7 799 20,2
Rumunija 2 490 11,0
Slovakija 1 100 20,4
Slovnija 355 17,9

Pasaulio ali statistikos tarnyb darb koordinuoja vairios tarptautins organizacijos (r.
4 schem).

Pasaulio ali statistikos tarnybos ir visi su statistika susij asmenys privalo vadovautis
fundamentaliais oficialiosios statistikos principais, patvirtintais Jungtini taut organizacijos (JT) ir
Europos Ekonomikos komisijos (Ek).
1. Neutralumas
2. Profesin nepriklausomyb
3. Taikom metod skaidrumas
4. Teis komentuoti klaidingai interpretuojamus duomenis
5. Veiksmingiausi duomen altini naudojimas
6. Konfidencialumas
7. Taikom statym skaidrumas
8. Bendradarbiavimas tarp institucij
9. Tarptautini standart laikymasis
10. Tarptautinis bendradarbiavimas


12
alies statistikos tarnybos ryiai
Kit ali statistikos tarnybos
Europos organizacijos
Tarptautins organizacijos

Europos Bendrijos statistikos tarnyba (Eurostatas,
Liuksemburgas)
JT statistikos tarnybos (Niujorkas)
Europos ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacija (OECD, Paryius)
Kitos organizacijos
EFTA ali statistika
Mitybos ir ems kio organizacija (FAOO, Roma)
Europos statistik konferencija (eneva)
Junesko (Paryius)
Euroaparatas (Strasbras)
JT, Europos ekonomikos komisija (eneva)
4 schema

Tarptautins ir Europos statistikos organizacij struktra





























13
Savarankiko darbo uduotis
1. Isiaikinkite deimties pateikt oficialiosios statistikos princip esm. Praveskite
diskusij apie tai, kaip laikomasi i princip Lietuvoje.


Statistikos organizavimas Lietuvoje

Lietuvoje kaip ir kiekvienoje valstybje masinius statistinius duomenis renka ir apibendrina
tam tikras skaiius moni, dirbani valstybinse, inybinse ir privaiose struktrose.
1999 m. rugsjo 25 d. buvo paminta Lietuvos statistikos 80-ties met sukaktis. ios
metins yra skaiiuojamos nuo 1919 m. rugsjo mn., kai tuometinje Lietuvoje buvo kurtas
Bendros Statistikos Departamentas.
Svarbios ir kitos Lietuvos statistikos raidoje pamintinos iki nepriklausomybs atkrimo
1990 m. datos:
1528 m. pirm kart istoriniuose altiniuose pamintinas visuotinis eminink suraymas.
1897 m. atliktas pirmasis gyventoj suraymas pagal lyties, tikybos, verslo, amiaus ir
kitus poymius.
1922 m. Steigiamasis Seimas prim Visuotinio Lietuvos gyventoj suraymo statym, o
1923 m. buvo atliktas pirmasis Visuotinis Lietuvos gyventoj suraymas.
1927 m. pirm kart sudarytas Lietuvos mokjim balansas.
1930 m. birelio 24 d. Ministr kabinetas prim Valstybs statistikos statym.
1940 m. prasidjus sovietinei okupacijai, Lietuvos statistika tapo sovietins statistikos
sistemos dalimi.
iuo metu statistikos organizavim Lietuvoje reglamentuoja LR statistikos statymas,
priimtas 1993 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir 1999 m. gruodio 22 d. priimtas LR
statistikos statymo pakeitimo statymas (paskelbtas 1999-12-31 Valstybs inios Nr. 114).
Pagal statym statistik Lietuvoje tvarko Respublikos statistikos departamentas bei
administracini vienet statistiniai skyriai. Bendroji statistikos organ sistema pateikta 5
schemoje, Statistikos departamento prie LR Vyriausybs organizacin struktra 6 schemoje.
Statistikos departamentas organizuoja ir tvarko valstybin statistik, rengia masines
statistikos darb programas, jas gyvendina, sprendia bendruosius metodinius klausimus, teikia
valstybs valdios ir valdymo institucijoms numatytos apimties statistikos informacij, atstovauja
al tarptautinse statistikos organizacijose.

14
Prie Statistikos departamento nuo 1994 m. veikia Statistikos Taryba. Ji nagrinja
svarbiausius statistikos organizavimo ir metodologijos klausimus, svarsto suraym, statistini
registr svarbiausi tyrim metodologijos principus, teikia silymus statistikos departamentui.
Statistikos Taryb eina mokslo, suinteresuot ministerij, kit institucij, visuomenini
organizacij atstovai. Jos nuostatus ir sudt tvirtina LRV.
inybins institucijos tvarko jiems pavest statistin informacij, pavyzdiui, Finans
ministerija tvarko valstybs pajam ir ilaid statistik, vietimo ir mokslo ministerija bendrojo
lavinimo staig statistik, Respublikin darbo bira informacij apie nedarbo lyg Lietuvoje.
Statistikos departamentas aktyviai dalyvauja tarptautinje statistikos veikloje.
Bendradarbiavimas su EUROSTATu ir Europos Sjungos alimis pagrstas bendru pareikimu, kur
1995 m. pasira Europos Bendrj ir Baltijos valstybi Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos
tarnybos.
Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas integruoti Lietuvos statistik Europos ali
statistikos sistem.
Tarptautiniame bendradarbiavime vykdomos dvials ir daugiaals programos. Didiausia
parama gaunama pagal PHARE program, kuri jungia visas 13 Vidurio Europos ali, o taip pat
vykdo param nacionalinms programoms.
Lietuvoje veikia ir visa eil nevalstybini privai statistins informacijos rinkimo,
sociologini tyrim tarnyb: Sic Gallup Media, Baltijos tyrimai, Vilmorus ir kitos. Visos
statistikos struktros privalo laikytis fundamentali oficialiosios statistikos princip, apie kuriuos
buvo paminta ankstesniame skyriuje, patvirtint Jungtini taut ir Europos Ekonomikos
Komisijos.
Isamesn informacij apie statistikos organizavim Lietuvoje galima rasti Statistikos
departamento svetainje www.std.lt. Teirautis Statistikos informacijos biure el-patas
public.relations@mail.std.lt, vairiuose leidiniuose, kuriuos silo salonas Statistika Jums,
Gedimino pr. 29, Vilnius.

Savarankiko darbo uduotys
1. Termino statistika kilm, jo evoliucija, iandienin samprata. Prisiminkite, kur
susidrte su iuo terminu praktikoje, kaip j supratote.
2. Pateikite statistini tyrim pavyzdi, kurie buvo skelbti spaudoje, specialiuose
leidiniuose ir kt. Pamginkite pamstyti, kaip Js pats iuo metu turimomis iniomis atliktumte
statistin tyrim.

15
3. Suraskite periodikoje, naujausioje literatroje konkrei vietimo, mokslo, verslo ir kt.
kio ak statistikos duomen. Pasiruokite papasakoti apie j nagrinjam tematik, pateikite
domesni fakt apie nagrinjamus rodiklius.
4. Paraykite vien referat i i tem: Statistikos organizavimas Lietuvoje, X - Europos
Sjungos valstybs statistikos organizavimas ir veiklos principai, Tarptautins ir Europos
statistikos organizacij struktra, Statistikos publikacij sistema ir kt.



16
5 schema



LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB





























Statistika tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos statymu,
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostatais,
apskrii statistikos valdyb bei miest ir rajon skyri statistikos nuostatais,
statistikos srit reglamentuojaniais Europos Sjungos teiss aktais
bei kitais oficialiais juridiniais dokumentais
Statistikos departamentas
prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs
Visuomenini
judjim
statistika
Religini
konfesij
statistika
Privaios
statistikos
staigos
Apskrii administracijos statistika
Savivaldybi statistika
VALSTYBS STATISTIKOS ORGANIZAVIMO SCHEMA
Statistikos Taryba
Institucij statistika
Sveikatos apsaugos ministerija
Kitos valstybs institucijos
Socialins apsaugos ir darbo
ministerija
ems kio ministerija
Lietuvos bankas
vietimo ir mokslo
ministerija
Finans ministerija
Susisiekimo ministerija
Vidaus reikal ministerija
Kultros ministerija
Teisingumo ministerija
Aplinkos ministerija
Lietuvos darbo bira
Apskrii statistikos
valdybos (10)
Miest ir rajon statistikos
skyriai (38)

17
6 schema






















1

2
STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS
ORGANIZACIN STRUKTRA
(1999 m. liepos mn.)
GENERALINIS DIREKTORIUS
Statistikos Taryba Kolegija
PHARE grup Padjjas
Vadybos skyrius
Tarpvalstybinio bendradarbia-
vimo ir integracijos ES skyrius
Ryi su iniasklaida ir
visuomene skyrius
ems kio ir aplinkos
apsaugos statistikos skyrius
Vyriausiasis juristas
Ekonomikos ir finans skyrius
Statistins informacijos skyrius
kio skyrius
Generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja
Generalinio direktoriaus
pavaduotojas
Generalinio direktoriaus
pavaduotoja
Vieoji staiga
Statistikos centras
Ekonomini tyrim
konsultant grup
Valstybs finans statistikos
skyrius
Nacionalini sskait skyrius
Statistikos pltojimo skyrius
Darbo statistikos skyrius
Kain statistikos skyrius
Gyventoj suraymo skyrius
Demografins statistikos skyrius
Uimtumo statistikos skyrius
Socialins statistikos skyrius
Kultros ir vietimo stat. sk.
Gyventoj inf. sist. padalinys
STATISTIKOS SKYRIAI
Aptarnaujantys skyriai
Pramons statistikos skyrius Vidaus prekybos stat. skyrius
Statybos ir inovacij
statistikos skyrius
Energetikos st. skyrius
Transporto ir paslaug
statistikos skyrius
moni stat. skyrius
Usienio prekybos
stat. skyrius
Nam kio skyrius
Ekonomini tyrim skyrius
kio subjekt registro
tarnyba
Apskrii statistikos valdybos
-10

18
II tema. Statistinis stebjimas

Socialiniai ekonominiai reikiniai apibdinami naudojantis atitinkama statistini duomen
visuma. Duomen apie tiriamj objekt surinkimas statistikoje vadinamas statistiniu
stebjimu.
Statistinis stebjimas - vienas i statistinio tyrimo etap (kiti etapai: duomen
suvedimas ir grupavimas; duomen analiz).

Statistinis stebjimas planingas, sistemingas, mokslikai pagrstas masini
duomen apie socialinius ekonomikos reikinius ir procesus rinkimas, registruojant j esminius
poymius pagal i anksto sudaryt program konkreiam laiko momentui arba tam tikram laiko
tarpui.
Statistinio stebjimo metu registruojami stebimos visumos vienet esmins savybs
poymiai, iskiriant esminius, pagrindinius i j. Pavyzdiui, studentai skiriasi pagal daugel
poymi ami, lyt, tautyb, kurs, mokymosi institucij, g, aki spalv, eimynin padt ir
t.t. Statistinio stebjimo metu pagrindiniais poymiais daniausiai bus pasirenkama amius, lytis,
mokymosi institucija. Statistini stebjim klasifikavimo sistema pateikta 7 schemoje.

Statistinio stebjimo etapai: paruoiamieji darbai, tiesioginis duomen rinkimas, surinktos
informacijos kontrol.

Statistinis stebjimas, kaip pirmasis tyrimo etapas yra labai svarbi, atsakinga statistinio
darbo dalis: iame etape padedami esminiai pagrindai skmingam tolimesniam tyrimui.
Todl pravedant statistin tyrim btina prisilaikyti i nuostat:
1. Pasirinkti bdingas stebimam reikiniui vietos ir laiko slygas.
2. Stengtis surinkti pakankamai ilgo ir nepertraukiam laiko tarpo statistinius duomenis,
kurie tuo paiu turi bti tiksls, patikimi, atitinkantys reali tikrov.
3. Tyrimas turi bti savalaikis, nes tai turi svarbi reikm gyvendinant valdymo funkcijas;
prognozuojant ir nukreipiant reikini vystymsi atitinkama linkme.



19
7 schema
Statistini stebjim klasifikavimas
O Valstybiniai: rengiami pagal LR Vyriausybs darb program, j bdus ir
R formas nustato statistikos departamentas.
G
V A
Y N inybiniai: atliekami pagal LR ministerij, departament ir kit tarnyb bei
K I visuomenini judjim nustatyta tvarka. Registruojami Statistikos
D Z departamente.
Y A
M V
O I Savaveiksmiai: atliekami monse, organizacijose j iniciatyva, statistikos
M tarnybose nederinami.
A
S

A
P Itisinis: apskaitomi visi tyrinjamos visumos vienetai.
I
M
T : apskaitoma tik dalis tiriamos visumos.
I
S


Atrankinis Monografinis Anketinis Pagrindinio masyvo
(visumos dalis atren- (smulkiai itiriami (savarankikas (stebimi
kama pagal tam tikrus tik atskiri visumos tam tikro klausi- svarbiausi
principus) vienetai) myno upildymas) objektai)

R
E
G M Einamasis: atliekamas nuolat arba atsiradus tiriamam faktui.
I O
S M
T E Pertraukiamasis: atliekamas tam tikrais fiksuotais laiko momentais (perio-
R N dikai per lygius laiko tarpus arba vien kart atsivelgiant
A T poreik).
V A
I S
M
O

G Betarpikas stebjimas: stebtojai patys fiksuoja rezultatus, pildo statisti-
A B kos blankus.
V
I D Dokumentai: nagrinjamos ataskaitos, apyskaitos ir kiti dokumentai.
M A
O S : apklausiami gyventojai.


Tipai Rys

Ekspertin Individuali Ekspedicin Saviskaita Korespondentin
Dalinis
(neitisinis)
Apklausa

20
Pagrindins statistinio stebjimo organizacins formos:
1. Atskaitomyb: iki nustatyto termino pateikiami dokumentai upildyti remiantis pirmine
apskaita. Ataskaitas statistikos organams mons, organizacijos pristato pagal i anksto
statistikos departamento patvirtintas formas bei pristatymo terminus. U savalaik ataskait
pristatym ir j teisingum atsako moni, organizacij vadovyb. Asmenys, paeid statistikos
duomen pateikimo valstybs statistikos tarnyboms tvark, arba pristat klaidingus duomenis
traukiami administracinn ir baudiamojon atsakomybn.
2. Specialiai organizuoti statistiniai tyrimai: organizuojamos akcijos surinkti statistinius
duomenis, pvz., gyventoj suraymai, nam ki biudeto tyrimai ir kt.
ia forma surenkami statistiniai duomenys, kuri negalima gauti naudojant atskaitomyb.
Danai tai bna informacija apie nam kio pajamas, vartojim, moni sitikinimus, pomgius,
poir vairius gyvenimo reikinius. Organizuojant specialj tyrim, nustatomas atskaitomybs
duomen patikimumas.
3. Registrai ir kiti duomen altiniai: kuriamos gyventoj, atskir moni tip veiklos ri
ir t.t. duomen bazs.
1992 m. sausio 23 d. buvo priimtos respublikos gyventoj registro statymas, io
statymo nauja redakcija priimta 1996-06-01 d. Vadovaujantis iuo statymu, alyje kuriama
vairi tip moni, organizacij, o taip pat ir gyventoj registrai. Registras informacin
sistema, kuriai bdinga labai daug poymi atspindini tam tikras juridini arba fizini asmen
charakteristikas, j veikl. Pavyzdiui, profesinio mokymo staig, auktj mokykl registr
kuria ir tvarko vietimo ir mokslo ministerija, vairi moni Statistikos departamentas, miest
ir rajon savivaldybs, gyventoj registras iuo metu perduotas tvarkyti Vidaus reikal
ministerijai.
Registruose sukaupta informacija daniausiai yra konfidenciali, prieinama tik tam tikram
asmen skaiiui. Apibendrinta registr informacija paprastai skelbiama vairiuose statistiniuose
leidiniuose.

alyje, pereinant prie rinkos ekonomikos, btina sukurti gyventoj valstybin registr.
Atsirado poreikis aprpinti informacijos vartotojus isamia statistine informacija apie alies
mones vairiais apsektais tiek visoje alyje, tiek ir bet kuriuose administraciniuose dariniuose
(apskrityje, valsiuje, mieste, kaime, gatvje ir t.t.). Registro sukrimas sudaro galimyb teikti
personifikuot informacij apie kiekvien mog.


21
Statistinis tyrimas danai atliekamas pagal i anksto sudaryt plan, kuriame numatomi
programiniai metodiniai ir organizaciniai klausimai. is planas yra vadinamas statistinio
stebjimo planu ir yra isamesns statistikos mokslo studij klausimas.

Vadovaujantis statistinio stebjimo planu yra sudaroma statistinio stebjimo programa
poymi, kuriais bus apibendrinamas stebimas objektas, ivardijimas. Programos sudarymas yra
labai atsakingas ir svarbus statistinio stebjimo etapas. Programa turi numatyti esmingiausi,
atitinkani stebjimo tiksl, poymi parinkim. Programoje svarbu suformuluoti aikius tikslus,
visiems gerai suprantamus klausimus.
Formuluojant programos klausimus ir juos pateikiant statistinio stebjimo eigoje,
pavyzdiui, anketose svarbu prisilaikyti i reikalavim:
1. traukti tik esminius klausimus.
2. Formuluoti klausimus taip, kad juos bt lengva atsakyti.
3. Klausimai turi bti suprantami numatomam respondentui, atitikti jo kompetencij,
sukelti teigiam reakcij.
4. Klausimai turi atitikti respondento tipui, j psichologiniam mikroklimatui.
Statistinio stebjimo metu gaunami duomenys uraomi statistiniuose blankuose
(formuliaruose). Statistini blank pavyzdiai yra anketos, laktai, magnetins informacijos
laikmenos.

Savarankiko darbo uduotys
1. Pateikite 2-3 pavyzdius i jums inom statistikos stebjim praktikos arba pasilykite
savo sugalvotus galimus pavyzdius ir apibdinkite juose naudojamus statistinio stebjimo ris
ir bdus.
2. Isamiau susipainkite su apklausos organizavimo metodika, klausim sudarymo
taisyklmis ir kitais io darbo aspektais.
3. Paraykite vien referat i i tem: Nam kio tyrimo organizavimas Lietuvoje,
Gyventoj uimtumo tyrimas Lietuvoje, Statistikos stebjimas - eimos ir j tipai, 2001 m.
Lietuvos gyventoj suraymas.


22
III tema. Atrankinis stebjimas. Imties sudarymo
bdai.


Kasdieninje praktikoje mes susiduriame su daugybe tvirtinim arba paneigim, kuriuose
minima tam tikra skaitin arba kiekybin informacija.

Pavyzdiai:
1. Daugiau kaip pus ms alies gyventoj tiki geresne Lietuvos ateitimi.
2. Per 60 procent Lietuvos gyventoj pasitiki spauda, o daugiau kaip 70 procent -
banyia.
3. Lietuvos prezidento reitingas per paskutinius 3 mnesius pakilo 20 procent.

Tokius teiginius vadiname statistiniais teiginiais. Jie paremti duomenimis, kurie
gaunami statistinio stebjimo eigoje. Renkant duomenis, visuomet reikia itirti tam tikr objekt
ar individ grup, kuri statistikoje, kaip jau buvo minta, vadinama statistine visuma, taip pat
naudojami terminai generaline aibe arba populiacija. Danai yra sudtinga tiksliai apibdinti
populiacij, nustatyti jos dyd, o sugebjus tai padaryti, sitikiname, kad visuma tiriam objekt
yra labai didel.

Savarankiko darbo uduotis
Apibdinkite visum tiriam objekt (generalin aib arba populiacij) pateiktuose
pavyzdiuose. Pateikite statistini teigini pavyzdi ir nustatykite juose generalin aib.

Kiekvienos generalins aibs narys - potencialus duomen altinis. Taiau kaip jau buvo
minta, vykdyti itisin tyrim, rinkti duomenis apie kiekvien objekt ar individ danai yra
nemanoma arba tai reikalauja dideli laiko ir materialini snaud. Todl daniausiai renkami
duomenys tik i dalies visumos nari, vykdomas pasirinktinis tyrimas.

Dalis generalins aibs objekt arba individ, apie kuriuos renkame mus dominanius
duomenis, vadinama imtimi (praba).

Imi pavyzdiai: 50 atsitiktinai pasirinkt kolegijos student, penkios Vilniaus miesto
mokesi inspekcijos patikrintos mons, tkstantis per mnes pagamint gamini ir t.t. Imties

23
element skaiius vadinamas imties dydiu arba triu, imties element tiriamo poymio
reikms vadinamas duomenimis arba duomen aibe.
Esmin statistinio stebjimo problema - parinkimas imties, kuri atstovaut visai
generalinei aibei, t.y. bt reprezentatyvi.

Pagrindin imties reprezentatyvumo utikrinimo slyga yra jos atsitiktinis parinkimas i
generalins aibs. Utikrindami tok imties parinkim, mes galsime, remdamiesi imties tyrimo
rezultatais, daryti ivadas apie vis generalin aib.

Pagrindins atrankinio stebjimo svokos:
1. Imties koeficientas k =
n
, k =
n
.
100%
N N

N - gen. aibs element skaiius,
n - imties element skaiius,
k - imties ir generalins aibs element skaiiaus santykis.

2. Parametras - dydis, apibdinantis vis generalin aib (Tai bus itisinio tyrimo
eigoje gauta skaitin charakteristika, ymsime - P).

3. Statistika - parametro vertinimas, imties elementams apskaiiuota analogika
skaitin charakteristika, ymsime - S).

4. Imties paklaida - parametro ir statistikos skirtumas. Iskiriama atsitiktin
paklaida, kuri gaunama dl dalins (imties) informacijos ir sistemin paklaida, kuri nulemia
imties ikreiptis (jos netinkamas parinkimas).
Imties paklaida sumainama, gaunamas patikimesns ivados, kai didinamas imties tris,
bet taip bna ne visada. Labai didels imtys naudojamos retai, nes panaios patikimumo
informacij galima gauti ir i ma imi, pritaikius tinkam jos sudarymo metod.

Savarankiko darbo uduotys
1. Apibdinkite pagrindines atrankinio stebjimo svokas konkreiais pavyzdiais.
2. Pateikite reali pavyzdi i JAV rinkim praktikos (r. 7 literatros srae psl. 376-
378), Lietuvos politinio gyvenimo apie pasitaikiusias prognozi paklaidas.
3. Viena i labiausiai inom pasirinktini tyrim ri yra vieosios nuomons apklausos,
kurias vykdo pasaulyje gerai inomos vieosios nuomons tyrimo kompanijos: Gallup, Haris,
Apibriamas tik baigtinmis
populiacijomis.

24
Sistemingoji
Sluoksnin
Paprastoji
atsitiktin
Lizdin
Grintin
Negrintin
Kvotin
Ekspertin
Progin
Imtis
Mai ir kt. Lietuvos spauda danai spausdina Baltijos tyrim, Vilmorus atlikt vieosios
nuomons apklaus rezultatus.
Pateikite toki tyrim pavyzdi. Kaip iais atvejais galt bti utikrintas imties
reprezentatyvumas?

Imties parinkimo bdai:
Statistinje literatroje danai vartojama svoka imties tyrimas, kur apraomas
iuolaikinis imi parinkimo ir taikymo vairiose gyvenimo srityse atvejai, taikomi kasdieninje
statistini inyb veikloje. Galimi imi parinkimo atvejai pateikiami ioje schemoje:


Tikimybin









Netikimybin




Apibdinsime trumpai kiekvien imi sudarymo atvej.
Sudarant paprastj atsitiktin imt, vis populiacijos element galimybs priklausyti
imiai yra vienodos. Tai utikrinama naudojant atsitiktini skaii lenteles, burt metod (visi
elementai sunumeruojami, numeriai uraomi ant korteli ir traukiama). mimai gali bti
grintini ir negrintini.

25
Sistemingosios imties sudarymo principas atsivelgiant imties ir populiacijos didum
parenkamas irinkimo ingsnis, elementai irikiuojami eil i pirmj parenkamas vienas, o
toliau pasirinktu ingsniu atrenkami visi lik elementai.
Sluoksnins imties atveju visa populiacija suskirstoma sluoksnius (stratus), kiekvienam
sluoksniui taikomas paprastosios atsitiktins grintins imties sudarymo bdas. Tokiu bdu
galim atlikti ir visos populiacijos ir atskir sluoksni tyrim.
Lizdins imties atveju visa populiacija suskirstoma pagal tam tikr poym panaias
grupes lizdus (klasterius). I vis lizd aibs paprastosios atsitiktins imties bdu atrenkama
dalis.
Visi aptarti tikimybi imi sudarymo atvejai sudaro galimyb surinkt statistini
duomen tolesnei analizei taikyti tikimybi teorij.
Ekspertins imties atveju elementai imt traukiami atsivelgiant ekspert nuomon.
iuo atveju gali pasireikti daug subjektyvumo ir gaunamos imtys yra maai reprezentatyvios.
Sudarant kvotin imt atsivelgiama populiacijos sandar, i anksto numatomos
populiacijos dali kvotos. Pavyzdiui, tiriant kolegijos student nuomon apie studij slygas
mokymo staigoje ir sudarant 100 student imt, joje turt bti ilaikytos visos kolegijos
student populiacijos proporcijos: dieninio ir neakivaizdinio skyriaus, vyr ir mergin, pirmo,
antro, treio, ketvirto kurso ir t.t. Toliau kiekvienoje kvotoje atsitiktinai pasirenkant elementus
yra utikrinamas pakankamas imties reprezentatyvumas.
Progins imties atveju imt traukiami pirmi pasitaik populiacijos elementai. iuo atveju
daug lemia atsitiktinumas ir imtis daniausiai yra nereprezentatyvi. Pavyzdiui, apklausus
atsitiktinai sutikt praeivi nuomon apie vien ar kit reikin, negalima daryti ivad k
galvoja apie tai dauguma gyventoj.
Imtys neapima visos populiacijos, todl jos elementais apskaiiuotas parametras skiriasi
nuo visos populiacijos atitinkamo parametro. Gaunama jau anksiau minta imties paklaida, kuri
gali bti atsitiktin (priklauso nuo imties didumo) ir sisteminga (nulemia matavimo
instrumento netobulumas).
Sistemingosios paklaidos danai daromos prognozuojant rinkim rezultatus. Imties
paklaidai didel poveik turi ir atsakymo lygmuo atsakiusij ir vis parinkt respondent
santykis.
Praktikoje danai naudojamos taip vadinamos porins imtys: dvi imtys, kuri elementai
nesusij, bet kiekvienas pirmos imties elementas turi savo porinink antrojoje imtyje.
Pavyzdiui, sudaromos vyr ir mon imtys i t pai eim, student imtys iki pradedant

26
mokytis kolegijoje ir j baigus, moni deins ir kairs rank imtys. Porini imi atveju
mginama nustatyti atitinkamo faktoriaus tak tiriamam poymiui.

Savarankiko darbo uduotis
Pateikite pavyzdi i realios tyrim praktikos arba pamginkite modeliuoti tokius tyrimus
patys, iliustruodami vairius imties parinkimo bdus.


27
IV tema. Statistins mediagos sisteminimas


Statistinio stebjimo eigoje surinkti duomenys apie kiekvien objekto vienet - didelis
kiekis mediagos, kuri danai neteikia isamesns informacijos apie pat objekt. i mediag
btina susisteminti, susumuoti ir apdoroti. Tik tuomet bus galima isiaikinti bdingus
statistins visumos bruous, nustatyti dsningumus. Todl statistin mediaga grupuojama,
parenkama rodikli sistema, skaiiuojami grupi ir pogrupi vienetai ir bendros j sumos,
rezultatai idstomi lentelse. Duomen sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodus nagrinja
statistikos mokslo skyrius, taip vadinama apraomoji statistika.

Statistinis grupavimas - stebimo objekto vienet suskirstymas pagal
esminius poymius kokybikas vienares grupes.
Tai mokslinis statistini duomen apdorojimo pagrindas, statistikos siela, galimyb
priversti duomenis kalbti.

Grupavimo etapai
1. Esmini grupavimo poymi parinkimas. Kintamieji ir j
matavimo skals.

Poymiai - grupavimo pagrindas duomen visumai suskirstyti pogrupius. J parinkimas
priklauso nuo grupavimo tikslo ir preliminarins analizs. Iskiriami kokybiniai (atributiniai) ir
kiekybiniai poymiai. Kiekybiniai poymiai gali bti diskretiieji (reikms - konkrets fiksuoti
skaiiai) ir tolydieji, arba nepertraukiami (skirtumas tarp kintamojo reikmi gali bti kiek
norima maas). Pavyzdiui, darbuotoj skaiius, sigyt kompiuteri skaiius, finansins veiklos
patikrinim skaiius - diskretiniai poymiai, o veiklos apimtis (apyvarta), pelnas, ilaidos -
tolydiniai poymiai. Pagal tarpusavio ry poymiai skirstomi faktorinius (turinius takos
kitiems poymiams) ir rezultatinius (jiems takos turi kiti poymiai). Priklausomai nuo esam
slyg poymiai gali keistis vaidmenimis. Pavyzdiui, apyvarta, pelnas, ilaidos vienais atvejais
yra faktoriniai, kitais rezultatiniai poymiai.
Parinkus populiacijos ir tuo paiu imties nariams grupavimo poymius juos tenka matuoti.
Matuodami poymius gauname tam tikrus dydius, kurie kinta kartu su imties nariais. iuos

28
dydius vadinsime kintamaisiais. Populiacijos arba imties duomen aib tai atitinkam
kintamj reikmi aib. Kintamieji kaip ir poymiai klasifikuojami kokybinius ir kiekybinius, i
kuri iskiriami diskretieji ir tolydieji.

Iskiriamos keturios kintamj matavimo skals:
1. Pavadinim (nominalioji, klasifikacin) skal.
i skal taikoma tada, kai imties objektus galima tik klasifikuoti, t.y. priskirti vienai ar
kitai grupei. Imties nariams arba j grupms priskiriami kodai arba kiti simboliai. Kintamieji,
kurie matuojami pavadinim skalje, vadinami nominaliaisiais kintamaisiais. i kintamj
pavyzdiai: lytis, socialinis statusas, tautyb, kraujo grup, student numeris mokomj dalyk
urnale, komandos aidjo numeris, telefono numeris, akademins grups numeris ir t.t.
Nominalieji kintamieji tarpusavyje nepalyginami, j reikmms aritmetinis vidurkis neturi
prasms.
2. Rang (tvarkos) skal.
i skal taikoma tada, kai yra galimyb nustatyti objekt tiriamojo poymio skirtumus ir
pagal tai objektus irikiuoti eil. Kintamieji, kurie matuojami rang skalje, yra vadinami
ranginiais kintamaisiais. i kintamj pavyzdiai: konkurso dalyviams pagal parodytus
rezultatus skiriamos vietos: pirma, antra, treia ir t.t.; pedagoginiai ir moksliniai vardai:
dstytojas, vyr. dstytojas, docentas, daktaras, habilituotas daktaras; mokymosi lygiai: bendras,
sustiprintas ir t.t.
Rang skalje dydiai gali bti lyginami tik eilikumui nustatyti, tai nra kiekybins
charakteristikos (pirm viet krose ums studentas nenubga tris kartus greiiau u trei
viet umus).
Ranginiai ir nominalieji kintamieji dar vadinami kategoriniais.
3. Interval skal.
i skal naudojama, kai imties objektai yra skaitiniai, juos galima vertinti kiekybikai.
Nulis ir intervalo ilgis parenkami laisvai; dviej ios skals interval santykis nepriklauso nei nuo
numatom vienet, nei nuo nulinio tako.
Intervalini kintamj pavyzdiai: temperatra, kalendorinis laikas, gabum, intelekto
test rezultatai. Pavyzdiui, pasaulyje naudojamos vairios met skaiiavimo skals: nuliniu
taku pasirenkama Kristaus gimimas, Romos krimas ir kt., laiko intervalai skaiiuojami pagal
Saul, Mnul ir kt.
Su intervaliniais duomenimis atliekami vairs aritmetiniai veiksniai.

29
4. Santyki skal.
i skal skiriasi nuo interval skals tik tuo, kad joje yra apibrta absoliuti atskaitos
pradia (absoliutusis nulis).
Santyki skals kintamieji: kaina, laikas, svoris, amius ir kt. Skaii, gaut matuojant
poymius, santykis parodo kiekybin matuojamo poymio santyk, kuris nepriklauso nuo
matavimo vienet.

Savarankiko darbo uduotys
1. Pateikite savo silymus, pagal kokius poymius bt galima klasifikuoti Js grups,
specialybs, mokyklos student visum.
2. Suraskite Jums domi statistini duomen, pamginkite juos sugrupuoti pagal jus
dominanius poymius, kokias matavimo skales js galtumte pritaikyti iuos poymius
atitinkani kintamj dydi matavimui.
3. Abstrakts dydiai: protiniai gabumai, psichologinis tipas, sitikinimai ir kiti
neimatuojami tiesiogiai. iuo atveju galima taikyti testus, anketas ir j rezultatus (takus,
reikmes) naudoti grupavimui. Pateikite toki pavyzdi.
4. Pateikite pavyzdi teigini, pagrst apraomosios statistikos, o taip pat statistini
ivad metodais.


2. Grupi skaiiaus ir intervalo dydio nustatymas

Grupuojant pagal kokybin poym, grupi skaiius nustatomas savaime (pvz., pagal lyt,
isilavinim, gyvenamj srit ir t.t.). Esant didesniam poymio pavadinim skaiiui, nustatyti
grupi skaii yra sudtingiau, dal reikmi tenka sujuosti ir pavadinti kiti, vairs ir t.t.
Grupuojant pagal kiekybinius poymius, t.y. poymius, kuri duomenys ireikiami
skaitiniais kintamaisiais, svarbu tinkamai parinkti grupi skaii, kuris daniausiai priklauso nuo
grupavimo tikslo bei paymio variacijos. Didesnis grupi skaiius sudaro galimyb isamiau
nagrinti statistin visum. Parenkant grupi skaii laikomasi i nuostat:
1. kiekvien grup turi patekti pakankamai didelis grupuojamos statistins visumos
vienet skaiius;
2. grupi neturi bti per daug, nes bus sunku pastebti reikinio vystymosi
dsningum;

30
3. grupi neturi bti per maai, nes t pai grup paklius labai skirtingi variantai ir
bus sunku nustatyti svarbiausias objektyvias statistins visumos savybes.
Grupi skaii lemia ir grupuojamo poymio pasiskirstymo sklaida (variacija); t.y. kokios
yra poymio kitimo ribos.
Grupuojant pagal kiekybin poym, reikms skirstomos intervalais. Galimi atvejai:
apibrti ir neapibrti (udari ir atviri) intervalai, lygs ir nelygs intervalai, sudaryti
skiriamuoju metodu (interval galins reikms nesutampa) ir jungiamuoju metodu (gretim
interval virutin ir apatin ribos sutampa). Skiriamuoju metodu intervalai sudaromi
diskretiesiems, jungiamuoju - tolydiesiems poymiams, j reikmes daniausiai grupuojant nuo
iki.
Pavyzdiui, reikia sugrupuoti esani auditorijoje student aib pagal g. Priklausomai
nuo student skaiiaus, j visumos gio vienarikumo bus parenkamas interval ilgis, j
tipas, grupavimo metodas (jungiamasis arba skiriamasis).
PASTABA. Galima i anksto paprayti student siuniamame lapelyje surayti savo gio
duomenis ir iuo konkreiu pavyzdiu pamginti padiskutuoti grupavimo tema, atlikti praktikai
uduotis dabar ir vliau, isiaikinus interval nustatymo bdus.

Praktikoje naudojami vairs lygi interval nustatymo bdai:

1 atvejis. d intervalo ilgis, x
max
did. poymio reikm, x
min
ma. poymio
reikm, n - interval skaiius, parenkamas savarankikai
d =
x
max
- x
min

n

2 atvejis. Sterdeso formul
Pirmo atvejo formulje imamas n = 1 + 3,322 lgN
N - tiriam objekt skaiius

d =
x
max
- x
min


1 + 3,322 lg N

Analizuojant sugrupuotus intervalais statistinius duomenis, danai reikalinga apskaiiuoti
intervalo vidutines reikmes. Jos gaunamos kaip atitinkamo intervalo apatins ribos (intervalo
pradins reikms) ir virutins ribos (intervalo pabaigos reikms) aritmetinis vidurkis:

2
x x
X
j j
j

+
= ia
x j

- j - tojo intervalo apatin riba

x j

- j - tojo intervalo virutin riba

31

X j
- j - tojo intervalo vidutin reikm
Praktikoje, kaip vliau sitikinsime, panaudojant intervalo vidutines reikmes gali bti
pergrupuojami statistikos duomenys.

Statistikos tyrimuose grupavimas danai atliekamas kelis kartus, t.y. sugrupuota
statistin mediaga pergrupuojama. Toks pergrupavimas vadinamas antriniu grupavimu.

Duomenys suskirstomi naujas grupes pagal t pat poym, pagal kur buvo atliktas
pirminis grupavimas: pirminiai intervalai arba sustambinami, arba iskaidomi.


3. Gaut rezultat apibdinimas statistikos rodikliais

Parinkus esminius grupavimo poymius, nustaius grupi skaii ir grupavimo intervalus,
gauta statistikos mediaga toliau analizuojama j apibdinant vairiais statistikos rodikliais.
J parinkimas ir konkrets skaiiavimo atvejai bus nagrinjami atskiroje temoje.

Savarankiko darbo uduotis:
vairiuose statistiniuose leidiniuose suraskite jums domius statistinius duomenis.
Sugrupuokite iuos duomenis intervalais, taikydami vairius j nustatymo bdus.
Palyginkite atskirus atvejus informatyvumo prasme.

32
V tema. Statistins eiluts


Vykdant statistin stebjim, gauti pirminiai duomenys suraomi eilut, kuri vadinama
statistine eilute. Duomenys ioje eilutje gali bti uraomi eils tvarka, kaip buvo gauti,
arba iriuoti pagal dyd didjania arba majania tvarka. Tokiu bdu gauta eilut vadinama
raniruota (gine).

Pavyzdiai:
1. Studentai laikydami ekonomikos dalyko egzamin gavo iuos paymius: 9 8 7 5 6
10 10 8 7 4 9 3 8 9 7 9 8 10 9 5 5 7 6 6 9. Tai paymi statistin eilut.
PASTABA. Galima paimti konkreius rezultatus i mokomj dalyk urnalo.
Raniruota i duomen eilut:
3 4 5 5 5 6 6 6 7 7 7 7 8 8 8 8 9 9 9 9 9 9 10 10 10

2. Oficialus Vokietijos marks santykis su nacionaline valiuta - litu 2001 m. atitinkamais
mnesiais buvo: 2,1; 2,05; 1,9; 1,85; 1,83; 1,8; 1,79; 1,7.
iuo atveju ufiksuoti duomenys i karto sudaro raniruot eilut.

3. Vaikai gim nesantuokoje Lietuvoje 2000 m. pagal motinos ami

Motinos amius 16-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44
Gimusi vaik sk. 1418 2523 1691 1195 651 181
% nuo vis gimusi 25,2 22,5 16,3 19,6 24,8 30,8

Pagal turin statistins eiluts skirstomos pasiskirstymo ir dinamikos eilutes.

Pasiskirstymo eilutmis vadinamos tokios skaitmenini rodikli eiluts, kurios
apibdina visumos vienet pasiskirstym pagal kok nors poym.

Dinamikos eilutmis vadinamos statistini dydi eiluts, parodanios
visuomenini reikini rodikli pasikeitim laiko atvilgiu.


33
Pasiskirstymo eiluts gali bti sudarytos pagal atributin (kokybin) poym arba kiekybin
poym. Priklausomai nuo to jos atitinkamai vadinamos atributinmis arba variacinmis
eilutmis.

Pateikti temos pradioje 1-3 pavyzdiai yra variacins paskirstymo eiluts.
Atributins paskirstymo eiluts pavyzdiai gali bti auktesnij mokykl student
pasiskirstymas pagal lyt, tautyb, gyvenamj viet ir t.t.

Dinamikos eiluts pavyzdiu gali bti auktj mokykl pagrindini studij student,
mokani u studijas procentas i student tarpe per paskutinius 5 mokslo metus:

Mokslo metai 1995-1996 1996-1997 1997-1998 1998-1999 1999-2000
% 7,6 9,5 13,4 21 25,2

Bendruoju atveju bet koki variacin eilut galima urayti:

Poymiai (variantai)
x
i
x
1
, x
2
, x
3
, ..... x
n

Svorio koeficientai
(daniai) f
i
f
1
, f
2
, f
3
, ..... f
n


Variacin eilut, kurioje poymio reikms viena nuo kitos skiriasi tik tam tikru apibrtu
dydiu, paprastai sveikuoju skaiiumi, vadinama diskretine variacine eilute (1 pvz.).
Diskretins variacins eiluts gali bti paprastos (x
i
- fiksuoti atskiri kiekybinio poymio
variantai) ir intervalins (x
i
- ireikti intervalais). Pvz., 1 pvz. eilut galtume urayti:

x
i
3-5 6-8 9-10 x
i
3 4 5 6 7 8 9 10
f
i
5 11 9 f
i
1 1 3 3 4 4 6 3
Intervalin diskretin eilut Paprasta diskretin eilut

Variacin eilut vadinama tolydine (nenutrkstama), jeigu grupavimo poymis,
sudarantis grupavimo pagrind, tam tikrame intervale gali turti bet kurias reikmes (3 pvz.
temos pradioje). Nenutrkstamos variacijos atveju variantai paprastai grupuojami intervalais, o
daniai priskiriami visam intervalui.

34
Kartais pasiskirstymo eiluts pertvarkomos pagal sukauptus (sumuojamus) danius.
Pvz. Sudaryti diskretin ekonomikos egzamino paymi variacin paprast eilut,
naudodami sukauptus danius, galtume, ura:

x
i
3 4 5 6 7 8 9 10
f
i
1 2 5 8 12 16 22 25

Sukaupti daniai rodo, kiek visumos vienet arba kuri j dalis nevirija konkreios
poymio reikms. ios eiluts dar vadinamos kumuliatyvinmis eilutmis.

Savarankiko darbo uduotis
1. Pateikite statistikos eilui pavyzdi: pasiskirstymo (variacini ir atributini)
dinamikos, kumuliatyvini. Pamginkite, surad konkreius Jums domius statistikos duomenis,
juos urayti statistine eilute.
2. Sudarykite duomen apie savo kurso studentus pasiskirstymo eilutes pagal vairius
atributinius ir kokybinius poymius, pavyzdiui, gaut mikroekonomikos paym rudens semestro
sesijos egzamino metu, turim mokymosi vidurk semestre, vietoves, i kuri atvyko mokytis ir
t.t. Apibendrinkite gautus grupavimo rezultatus.



35
VI tema. Statistins lentels


Gauta statistin informacija, j suvedus ir sugrupavus, paprastai idstoma statistinse
lentelse.
Statistin lentel - tai pagal tam tikr eilui ir stulpeli sistem idstyta
statistikos informacija apie mus dominanius objektus, reikinius arba procesus.
Statistins lentels maketas pateiktas ioje schemoje:
Lentels numeris
Pavadinimas (paantrat)
Bendras eiluts
(veiksnio)
pavadinimas
Skili (tarinio) pavadinimai
A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10


Eiluts
langeliai
Eilui
pavadinimai


Skiltys
Inaos
Duomen altiniai

Informacijos idstymas statistinje lentelje yra gerokai aikesnis ir vaizdingesnis negu
odinis tekstas. Svarbu imokti tai atlikti logikai, nuosekliai, glaustai.


Statistins lentels elementai: pagrindin lentels dalis - skiltys (vertikalios
linijos), eiluts (horizontaliosios linijos), langeliai (horizontali ir vertikali linij susikirtimas),
lentels numeris (raomas deiniajame lapo krate), lentels pavadinimas (trumpai, aikiai
ir tiksliai apibdinama, pateikt duomen prasm, laikas, vieta).
Iskiriamos lentels veiksnio ir tarinio svokos. Lentels veiksnys kaip ir sakinyje
parodo apie k lentelje kalbama, jame pateikiami apibdinamo reikinio tam tikr element
arba grupi pavadinimas. Lentels tarinys parodo, kokiais rodikliais apibdinamas veiksnys,
Skili
numeracija

36
jame atvaizduojama konkretaus reikinio element arba grupi, parodyt veiksnyje,
skaitmeniniai dydiai.
Po lentele gali bti pateiktos inaos vieno ar kito skaiiaus patikslinimai.
Jei lentel neatspindi paties autoriaus surinkt duomen, btina po lentele nurodyti
altin. Statistiniai duomenys gali bti paimti i spaudos, knyg, biuleteni, interneto.

Pavyzdiai:
1. Gyventojai ir tankumas Lietuvoje. (1 priedas)
2. Mirtingumas pagal ami ir lyt Lietuvoje. (2 priedas)
3. Valstybins ir nevalstybins mokymo staigos. (3 priedas)
4. Gimusieji nesantuokoje. (4 priedas)

Statistini lenteli sudarymo taisykls

Statistins lentels turi teikti vaizdi ir lengvai suprantam informacij. Todl jas
sudarant btina laikytis tam tikr taisykli:
1. Lentel reikia sudaryti nedidel, lengvai apvelgiam. Kartais tikslinga vietoje vienos
didels sudaryti kelet ma lenteli.
2. Jeigu tekste pateikiama keletas lenteli, jos numeruojamos. Lentels numeris
raomas prie pavadinim deinje pusje taip: 1 lentel, 2 lentel ir t.t.
3. Jeigu lentelje daug stulpeli, juos btina numeruoti. Veiksnio skiltys numeruojamos
didiosiomis raidmis (A, B, C ir t.t.), o tarinio - skaitmenimis (1, 2, 3, ir t.t.).
Tarpusavyje susij duomenys raomi alia esaniuose stulpeliuose.
4. Lentelje odiai raomi pilni, be sutrumpinim. Kai nra bendro matavimo vieneto,
kiekvienoje skiltyje raomas atskiras matavimo vienetas.
5. Rodikliai, ireikiami ne tik sveikais skaiiais, bet ir j dalimis, lentel raomi vienodo
tikslumo, daniausiai lentel raomus skaiius apvaliname.
6. Upildant lenteles negalima palikti tui lenteli, reikia vartoti iuos sutartinius
ymjimus:
- - duomen nra,
... - nra informacijos apie reikin,
( ) nepakankamas reikinio vertinimo tikslumas,
/ duomenys nepateikiami, nes verio paklaida virija leistin lyg,

37
0,0 - nagrinjamo reikinio skaitmenin reikm yra maesn nei pasirinktas
tikslumas lentelje,
X - eiluts pildyti nereikia, nes tokie rodikliai neskaiiuojami,
0 - toks rodiklis yra, bet neskelbiamas, nes parodo konfidencialius duomenis.
7. Statistikos lentels analiz logika pradti nuo bendro rezultato, kuris galina gauti
bendrj visumos charakteristik, o toliau pereiti prie kiekvienos eiluts ir stulpelio
nagrinjimo.

Statistini lenteli rys

V Paprastos (veiksn sudaro stebjimo chronologini dat
P E pavyzdys: 1 priede arba teritorini padalini sraas)
A I
G K Grupins (veiksn sudaro sugrupuoti stebjimo vienetai pagal
A S pavyzdys.: 3 priede vien esmin poym)
L N
Kombinuotos (veiksn sudaro sugrupuoti stebjimo vienetai pagal
pavyzdiai: 4 priede kelet esmini poymi)

Vis schemoje pamint lenteli tip tarinys gali bti paprastas (rodikliai idstomi
lygiagreiai) arba sudtingas (rodikliai idstomi kombinuotai). Tarinys negali bti perpildytas
nereikalinga informacija, smulkmenomis, ypa t lenteli, kurios publikuojamos plaiam
visuomens ratui. Rodikli lentelse idstymas logika, grieta seka utikrina tam tikr mini
sistem, ireikt skaii kalba. Esant didesniam rodikli skaiiui, rekomenduojama sudaryti ne
vien lentel, o j sistem.

Savarankiko darbo uduotis
1. Pateikite statistikos lenteli pavyzdi su Jums domia informacija. Apibdinkite
pateiktas statistikos lenteles, atkreipdami dmes, kaip yra laikomasi i lenteli sudarymo
taisykli. Pateikite savo silymus, kaip bt galima sudaryti statistikos lenteles konkretiems
duomenims analizuoti.
2. Pasirinkite domius statistinius duomenis, sudarykite vairi statistini lenteli ris
laikydamiesi vis statistini lenteli sudarymo taisykli.


38
VII tema. Grafinis statistikos duomen vaizdavimas


Statistini eilui bei lenteli duomenys yra vaizduojami grafikai. Statistikos grafikais
vadinamas statistikos duomen slyginis vaizdavimas geometrinmis figromis, linijomis ir
schemomis geografiniuose emlapiuose. Grafikas ukoduota informacija apie duomenis.
Grafikas vaizdingai ir kompaktikai aprao duomenis, suteikia dar didesnes galimybes nei eiluts
ar lentels juos analizuoti. Ypa plaiai ir efektyviai grafikas kaip analizs ir informacijos
apibendrinimo priemon, gali bti taikomas naudojant jam nubrti kompiuterius. Naudojant
vairius taikomj program produktus, pvz., teksto redaktori WORD, elektronikos lenteli
paket EXCEL, statistines programas SPSS, SAS ir kt., galima lanksiai keisti duomen
parametrus ir operatyviai, nededant daug darbo, gauti vairius grafikus.
Grafiko kokyb priklauso nuo ms gebjim vizualiai informacij dekoduoti. Tam
reikalinga patirtis, loginis mstymas, vaizduot. Sudarant grafikus, btina siekti: aikumo
(grafikai turi bti sudaromi be papildom apraym), skiriamosios galios (visi elementai grafike
turi bti lengvai irimi), kopijuojamumo (nespalvota grafiko kopija turi bti informatyvi).

Grafik rys

pagal sudarymo bd

Statistiniai emlapiai Diagramos
(atymime duomenis geografiniame (brinys, kuriame statistiniai duomenys
emlapyje) vaizduojami figromis, enklais)

Kartogramos Kartodiagramos Centrogramos

pagal naudojamas vaizdines priemones

Linijins Ploktumins Erdvins

pagal statistini rodikli turin

Palyginimo Struktros Dinamikos Reikini tarpusavio
ryi grafikai

39
Linijins diagramos naudojamos reikini kitimui tam tikru laiku, j palyginimui bei
tarpusavio ryiams koordinuoti. Vaizduojant reikini kitim, braioma staiakamp koordinai
sistema, kurios abscisi ayje pagal pasirinkt nuotol, atidedamas laikas, o ordinai ayje
reikinio rodikliai. Ai susikirtimo viet takus sujungus tiesmis, gaunama linijin diagrama.
Linijini diagram pavyzdiai pateikti 5 priede. Linijins diagramos yra pranaesns tuo,
kad jose i karto galima pavaizduoti daugelio rodikli dinamik.

Ploktumins diagramos
Duomen grafiniam vaizdavimui ploktumoje yra braioma stulpelin, juostin,
kvadratin ir apskritimin bei sektoriaus diagramos.
Stulpelins diagramos naudojamos duomen kitimui per atitinkam laikotarp, j
palyginimui bei struktrai vaizduoti.
Sudarant stulpelin diagram ant abscisi aies pagal pasirinkt mastel atidedamas
laikas, o stulpeli auktis vaizduoja duomenis atitinkant kintamj dyd. Stulpelinje diagramoje
stulpeli plotis turi bti vienodas, jie turi bti idstyti vienodais atstumais, gali bti ir suglausti
arba sunerti. Nepatariama naudoti nutraukt skali, tarpai tarp stulpeli turi bti ne maesni
kaip stulpelio ploio ir ne didesni kaip stulpelio plotis. Stulpelini diagram pavyzdiai pateikti
6 priede.
Vienoje stulpelinje diagramoje galima pavaizduoti ir keli kintamj dinamik.
Naudojamos grupuotos stulpeli diagramos. Tuomet kiekvienam kintamajam parenkama spalva
arba trichuot. (r. 6 priedo 1 pavyzd)
Stulpelins diagramos danai sudaromos ir reikini palyginimui, iuo atveju abscisi
ayje ymimas ne laikas, o objektai. (r. 6 priedo 2 pavyzd)
Analogikai kaip stulpelinmis diagramomis kintamuosius galima vaizduoti ir juostinmis
diagramomis. iuo atveju skal idstoma ant horizontalios linijos, o stulpeliai (juostos) ant
vertikalios (r. 6 priedo 3 pavyzd). Danai juostinmis diagramomis vaizduojami kintamj
pokyiai, j nukrypimai nuo tam tikr pastovi dydi. Tokiais atvejais sudarom dviej krypi
juostins arba stulpelins diagramos (r. 6 priedo 4 pavyzd).
Vaizduojant reikinio struktr, stulpeli auktis (juost plotis) prilyginamas 100% ir
dalijamas dalis, proporcingas to reikinio struktrai. (r. 6 priedo 5 pavyzd)
Praktikoje kartais i dvimai ploktini grafik naudojamos ir kvadratins bei
apskritimins diagramos. Kvadratinse ir apskritiminse diagramose vaizduojamas dydis

40
ireikiamas plotu, t.y. sudaromo kvadrato ar apskritimo plotas priklauso nuo vaizduojam dyd
atitinkanio kintamojo reikms.
Sektorinmis diagramomis vaizduojama reikini struktra. iuo atveju apskritimo ilgis
prilyginamas 100%, o struktros santykiniai dydiai perskaiiuojami laipsnius (1% = 3,6
0
). (r.
7 priedo pavyzdius)
Sudarant apskritimines ir sektorines diagramas, svarbu vertinti tai, kad:
1) ios diagramos yra maiau tikslios u stulpelius;
2) ipjovos diagramose yra idstomos majimo tvarka pagal laikrodio rodykl,
pradedant 12-ja pozicija. Apskritime raoma absoliutiniai arba struktros santykiniai
dydiai.
3) vienoje diagramoje patartina pavaizduoti ne daugiau kaip 4-5 sudtines statistins
visumos dalis, ipjova turi bti nemaesn u 3%.
Ploktumini diagram atveju gali bti naudojamos ir vairios figros, paveikslai.

Erdvins diagramos
Erdvini diagram atveju yra naudojami vertikals arba horizontals staiakampiai,
gretasieniai kbai, skrituliai, sferins ipjovos. Visi ploktuminmis diagramomis aptarti
reikalavimai ir j pritaikoma metodika yra bdingi ir erdvinms diagramoms. Erdvins diagramos
daniau naudojamos interjero apipavidalinimui, reklaminiams tikslams.
Erdvini diagram pavyzdiai pateikti 8 priede.

Palyginimo diagramos grafikai apibdina statistini visum santykius pagal
besikeiiant poym. Plaiausiai taikomos stulpelins ir juostins diagramos. (r. 6 priedo 1-3
pav., 8 priedo 1 pav.)

Struktrins diagramos sudaro galimyb palyginti visumos sudt, apibdinti jos
dali santyk su visa visuma. iuo atveju daniausiai pasirenkamos stulpelins arba sektorins
diagramos. (r. 6 priedo 5 pav., 7 priedo pavyzdius)

Dinamikos diagramos apibdina reikini pasikeitim laiko atvilgiu. Jos daniausiai
vaizduojamos stulpelinmis arba juostinmis ir linijinmis diagramomis (8 priedas).
iose diagramose kiekvienas stulpelis arba juosta vaizduoja tam tikro laikotarpio reikinio
dyd, paprastai idstom chronologine tvarka. Tarpai tarp atskir laikotarpi diagramoje turi
atitikti vaizduojamus laikotarpius. (r. 6 priedo 5 pavyzd, 8 priedo 1-2 pavyzdius)

41
Plano vykdymo grafikai yra atskiras dinamikos diagram atvejis. Naudojant
staiakamp koordinai sistem, horizontaliojoje ayje atidedamas laikas, o vertikaliojoje -
nagrinjamo rodiklio dydis. Daniausiai braiomos trys statistikos kreivs: planini duomen,
faktini duomen, prajusio laikotarpio duomen.

Statistiniai emlapiai

Kartograma - daniausiai naudojamas statistikos emlapio atvejis.
Kartograma geografiniame emlapyje arba jo schemoje sutartiniais enklais (takais,
trichais ir t.t.) arba spalvomis vaizduoja reikinio paplitim teritorijoje. Sudarant io tipo
grafik, parenkamas teritorinis vienetas (pvz., apskritis, valsius, seninija ir t.t.), vliau ie
vienetai gali bti grupuojami pagal vaizduojamo rodiklio dyd (9-10 priedai). Kartogramos
skirstomos fonines ir takines. Foninje kartogramoje trichuoti arba spalvos intensyvumas
lemia vaizduojamo reikinio paplitim teritorijoje. Takinje kartogramoje kiekvienam takui
suteikiama tam tikra skaitmenin reikm, vaizduojamo reikinio paplitim atitinkamoje
vietovje parodo tak skaiius.

Kartodiagrama - scheminio geografinio emlapio ir vairi diagram derinys.
Pavyzdiui, Lietuvos schemoje gali bti sutartiniais enklais pavaizduota kolegij, universitet ir
kit mokymo staig isidstymas. Atitinkamoje alies dalyje bus kuriamos stulpelins arba kitos
diagramos.

Centrograma - isamus statistinis geografinis apraymas. iuo atveju dinamikos
eilui duomenys pateikiami ne lentelse, o kontriniuose - geografiniuose emlapiuose.
Centrogramos taikomos tiriant gyventoj migracij, vairi pramons gamini gamybos centr
perklim.


VARIACINI EILUI GRAFIKAI

Pasiskirstymo variacins eiluts grafikai vaizduojamos poligonu, histograma ir kumuliate.
Poligonas (daugiakampis) naudojamas diskretinms pasiskirstymo eilutms pavaizduoti.
Jam sudaryti naudojama staiakamp koordinai sistema. Ant abscisi aies atidedamos

42
poymio reikms (variantai), o ant ordinai - atskir variant daniai. Ant abscisi ir ordinai
susikirtimo atidedami takai, atitinkantys konkrei pasiskirstymo eilut.
Juos sujungus tiesmis, gaunama lautin kreiv, vadinama poligonu.

0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
1 2 3 4 5 6 7 8

1 pav. Student pasiskirstymas pagal surinkt tak skaii LIK konkurse


Histograma vaizduojamos intervalins pasiskirstymo eiluts. Ji sudaroma taip: ant
abscisi aies atidedami pasiskirstymo eiluts intervalai, ant kuri braiomi staiakampiai, o ant
ordinai - interval daniai arba santykiniai daniai. Gautas laiptuotas daugiakampis ir
vadinamas histograma.

0
50
100
150
200
1 2 3 4 5 6 7 8

2 pav. Histograma. Student pasiskirstymas pagal sugaitam laik kelionei namus.

Histograma gali bti pertvarkyta poligon, staiakampi virni pagrind vidur
sujungus tiesiomis linijomis.

43
Kumuliate vaizduojamos kumuliatyvins pasiskirstymo eiluts.

5 pvz. Kumuliate. Nubrkite student pasiskirstym pagal tak sk. LIK konkurse.



Intervalini variacini eilui variant pasiskirstymo vertinimas

Empirikai nustatyta, kad daugelis histogram yra panaios funkcijas
( )
( )

2
2
2
exp
2
1 x x
x grafik normalin kreiv (r. brin). Teorinis ir praktinis ios
kreivs vaidmuo yra labai didelis. Pavyzdiui, galima suformuluoti empirines taisykles:

1. Jeigu duomen histograma yra varpo formos, tai:
- apytiksliai 68% vis duomen patenka interval ( + x x , );
- apytiksliai 95% vis duomen patenka interval ( 2 , 2 + x x );
- beveik visi duomenys patenka interval ( 3 , 3 + x x ).












3 pav. Histograma ir normalioji kreiv




600

500

400

300

200

100

0

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0
2,5 7,5 12,5 17,5

44

Savarankiko darbo uduotis
Pasirinkite Jums domi statistini duomen lenteles, pasiskirstymo arba dinamikos
eilutes. Parink pat efektyviausi i duomen grafinio vaizdavimo bd, prisilaikydami pateikt
ioje temoje rekomendacij ir nurodym, nubrkite atitinkamus grafikus.
Paraykite referatus viena i tem: Grafinis statistini duomen vaizdavimas n-tj met
Statistiko metratyje, 2001-j met gyventoj suraymo duomen grafinis vaizdavimas,
Duomen apie kolegijos veikl grafinis vaizdavimas ir kt.



45
VIII tema. Vidurkiai

Analizuojant ekonomin veikl, danai naudojami statistiniai rodikliai, apibdinantys
vidutines analizuojam poymi reikmes. ie apibendrinamieji rodikliai vadinami vidutiniais
dydiais. Jie ireikia atitinkamus ekonomins veiklos dsningumus. Konkreti vidutins
reikms iraika yra vairi ri vidurkiai.
Vidurkis yra kiekybinis rodiklis, kuris apibendrina ir ireikia vienari reikini tam tikro
varijuojanio poymio tipik lyg, konkreiomis vietos ir laiko slygomis.
Daniausiai statistinio vidurkio pagalba nustatomi vairios ekonomins veiklos normos
standartai, vidutins pajamos, ilaidos, laiko snaudos reikiniui planuoti bei prognozuoti.
Panaudojant statistinius vidurkius galima palyginti dvi ir daugiau skirtingas visumas,
kuriose tam tikr socialini ekonomini reikini poymiai varijuoja ir turint tik j reikmes
nemanoma vertinti visumos. Pavyzdiui, turint dviej akademini grupi student iemos
sesijoje gautus vertinimus negalime palyginti vienos ir kitos grups mokymosi rezultat. Tai
galsime atlikti paskaiiav kiekvieno studento gaut vertinim vidurk (gaut poymi sum
dalijame i j skaiiaus) ir bendr kiekvienos grups vidurk (student vidurki sum dalijame i
student skaiiaus).
Vidurkius reikini analizei reikia naudoti atsargiai, nes danai vidurkis slepia
varijuojanio poymio atskir vienet nuokrypius. Praktikoje vidurki apskaiiavimas derinamas
su grupavimu. Gaunama visapusikesn reikini analiz, nes jie analizuojami ne pagal vien
bendr vidurk, o pagal atskir grupi vidurki sistem.
Skaiiuojant vidurkius, btina laikytis i reikalavim:
- vidurkius skaiiuoti tik kokybikai vienarei visumai;
- vidurk skaiiuoti i pakankamai didelio vienet skaiiaus;
- parinkti tinkam vidurkio r.

Pateiksime daniausiai naudojam vidurki apskaiiavimo bdus:

1. Aritmetinis vidurkis
Tegu tam tikr objekt visum tiriame pagal mus dominant poym X, o io poymio
galimos reikms (variantai) visumos objektams yra x
1
x
2
x
3
x
n
. Padalij variant
reikmi sum i j skaiiaus, gauname i reikmi paprast aritmetin vidurk
(ymima
xP
).

46
n n
x x x x
X
i n
p

=
+ + +
=
...
2 1


Tuo atveju, kai variant reikms kartojasi, skaiiuojamas svertinis aritmetinis
vidurkis (ymimas x
s
).
f
f
x
f f f
f
x
f
x
f
x
X
i
i
i
n
n
n
S

=
+ + +
+ + +
=
...
...
2 1
2
2
1
1


f
i
yra reikms x
i
pasikartojim skaiius daniai

Pavyzdys. Paprast arba svertin gaut paymi vidurk studentai skaiiuoja pasibaigus
sesijai.
Tuo atveju, kai poymio reikms yra duotos intervalais, variant reikmmis
imama intervalo vidurio reikm

2
2 1 x x
x
i i
i
+
=


Duota I kurso student kelions i nam iki kolegijos sugaito laiko pasiskirstymo eilut
Laikas 0-5 5-10 10-15 15-20 20-25 25-30
Student sk. 12 4 3 15 10 6

Apskaiiuosime kiek vidutinikai utrunka I kurso studentai kelionei i nam iki kolegijos.
Pertvarkome duot interval pasiskirstymo eilut diskreij, variant reikmmis
imdami intervalo vidurio takus.
x
i
2,5 7,5 12,5 17,5 22,5 27,5
f
i
12 4 3 15 10 6

Skaiiuojame ios eiluts svertin aritmetin vidurk:
=
+ + + + +
+ + + + +
= =

6 10 15 3 4 12
6 5 , 27 10 5 , 22 15 5 , 17 3 5 , 12 4 5 , 7 12 5 , 2
f
f
x
X
i
i
i
S
15 min.

x
i1
apatin intervalo
reikm

x
i2
virutin intervalo
reikm

47
2. Harmoninis vidurkis
Harmoninis paprastas vidurkis skaiiuojamas eiluts nari skaii n dalijant i atvirktini
dydi x
i
bendros sumos:
x
X
i
hp
n
1
=

Pavyzdys. Automobilis su kroviniu i mons iki sandlio vaiavo 40 km/h, o atgal 60
km/h greiiu. Koks vidutinis automobilio greitis?
h km
Xhp
/ 48
5
120 2
40 / 1 60 / 1
2
=

=
+
=

PASTABA. Patikrinkite skaiiavimo teisingum, kai atstumas 96 km, paaikinkite, kodl
iuo atveju negalima skaiiuoti paprasto aritmetinio vidurkio.

3. Kvadratinis vidurkis
is vidurkis skaiiuojamas, kai duomenys yra ireikti kvadratine funkcija: pvz., vamzdi,
medi kamien vidutiniai skersmenys, kvadrato formos sklypo vidutinis plotas ir t.t.
n
x
X
i
k

=
2


Pavyzdys. Turime 3 kvadrato formos ems sklypus, kuri kratins atitinkamai lygios
100, 200, 300 metr. Apskaiiuoti, kokia turi bti kratin ems sklypo, kurio plotas
bt lygus i trij sklyp plot vidurkiui.
m
x
X
i
k
216
3
2
300
200 100
2 2
=
+ +
=

4. Geometrinis vidurkis
Naudojamas reikinio pokyio vidutiniams tempams skaiiuoti.
n
n g x x x X
= ...
2 1


PASTABA. Apskaiiav visus mintus vidurkius, gausime i priklausomyb:
x x x x
k a g h
< < <


x
1
poymio
reikms

48
5. Chronologinis vidurkis
Tegu yra duotas poymio reikms atitinkamais laiko momentais:
t
1
x
1
, t
2
- x
2
, t
3
x
3
, t
n
x
n


Poymio x chronologiniu vidurkiu vadiname io poymio reikmi atitinkamuose laiko
intervaluose aritmetini vidurki vidurk.
1
2
...
2
1
2
...
2 2
3 2
1 1 3 2 2 1

+ + + +
=

+ +
+
+
+
=

n n
x
x x
x x x x x x x
X
n n n
chr


is vidurkis naudojamas dinamikos eilui analizei, pagrindini verslo charakteristik -
apyvartos greiio ir kitoms apskaiiuoti.

6. Progresinis vidurkis
Apskaiiavus nagrinjamo poymio reikmi aritmetin vidurk, irenkamos geresns
reikms: didesns u aritmetin vidurk (pvz., derlingumas, pelnas ir t.t.) arba
maesns (ilaidos, nuostoliai ir t.t.) ir i pastarj reikmi apskaiiuojamas naujas
aritmetinis vidurkis, kuris ir vadinamas progresiniu vidurkiu.

7. Struktriniai vidurkiai
Visumos sudiai (struktrai) apibdinti naudojami rodikliai, kuriuos vadiname
struktriniais vidurkiais.
7.1. Moda tai poymio reikm, daniausiai pasikartojanti statistinje eilutje. Galima
skaiiuoti kiekybini, tiek ir kokybini duomen mod.
Diskretinje variacinje eilutje moda tai didiausi dan turinti jo reikm.

M
0
= x
i
x
i
~ f
i


f
i
= max (f
j
)
j = 1,2 i n
Pavyzdiui, tiriant avalyns paklaus, parduotos avalyns dydio moda bus daniausiai
perkam bat dydis.
Intervalinje pasiskirstymo eilutje, kai intervalai lygs, moda skaiiuojama pagal
formul:

49
( ) ( )
f f f f
f f
x M
i i i i
i i
h
1 1
0 0
1
+
+

+

=

ia x
0
modalinio intervalo (turinio didiausi dan) emutin riba (ris),
h modalinio intervalo dydis,
f
i
modalinio intervalo danis,
f
i-1
priemodalinio intervalo danis,
f
i+1
pomodalinio intervalo danis.

PASTABA. Kai intervalai nelygs modalusis intervalas nustatomas pagal didiausi tank

h
f
i
i
ir formulje vietoje danio imami atitinkami tankio rodikliai.

Pavyzdys. Apskaiiuoti student sugaito laiko kelionei i nam iki mokyklos
pasiskirstymo eiluts mod:
M
0
= 15 + 5
15-3
= 18,53 19 min.
(15-3) + (15-10)

Ivada: daniausiai studentai kelionei sugaita 19 minui.

PASTABOS:
1. Jeigu visos reikms variacinje eilutje pasikartoja vienodai danai, sakoma, kad
pasiskirstymas modos neturi.
2. Jeigu keli gretim variacins eiluts reikmi danis vienodas ir yra didesnis negu
bet kuri kit reikmi danis, tai moda yra i reikmi vidurkis.
3. Jeigu dvi negretimos variacins eiluts reikms pasikartoja vienodu daniu ir jis
didesnis negu bet kuri kit reikmi, tai egzistuoja dvi modos ir sakoma, kad eilut
yra bimodin (atveju kai daugiau negu dvi multimodin).

7.2. Mediana

Mediana vidurinis raniruotosios (poymio reikms idstytos didjania arba
majania tvarka) statistins eiluts narys, dalijantis j dvi lygias dalis. Esant

50
raniruotosios eiluts lyginiam nari skaiiui, mediana apskaiiuojama kaip dviej
vidurini nari aritmetinis vidurkis. Kuri nari vidurk imti, nustatome pagal formul
2
1 + N
.
Pvz., jei
a) N = 10
2
11
= 5,5, t.y. M
e
bus 5 ir 6 nari x reikmi vidurkis;
b) N = 11
2
12
= 6
M
e
bus 6-asis narys, t.y. vidurinioji eiluts reikm.

Intervalinje pasiskirstymo eilutje mediana apskaiiuojama pagal formul:
f
S
f
x M
i
m
i
e
h
1
0
2

+ =

ia f
i
medianinio intervalo danis
h medianinio intervalo dydis
x
0
apatin medianinio intervalo riba (ris)
S
m-1
dani iki medianinio intervalo suma
f
i
eiluts dani suma

Pavyzdiai.
1. Apskaiiuoti 6.1. skyrelyje pateiktame pavyzdyje duomen median.
f
i
50, medianinis intervalas - 15-25
17
15
19
2
50
5 15 =

+ =
Me

Ivada: Pus student atvyksta mokykl maiau kaip per 17 minui, o kita pus
daugiau kaip per 17 minui.

2. Sudaryta paymi, gaut per matematikos skait, diskreioji variacin eilut.
x
i
3 4 5 6 7 8 9 10
f
i
4 3 8 9 2 1 1 2

51

Apskaiiuokite mod ir median.


Mediana dalija eilut dvi lygias dalis. Atliekant isamesn duomen analiz, surandamos
poymio reikms, dalijanios eilut keturias dalis kvartilis, deimt dali decilis. J
vartojimas padeda smulkiau apibdinti tiriam visum.

Moda ir mediana padeda sprsti vairius statistinius udavinius. Pavyzdiui, nustatant
preki kain lyg prekybos monse, tiriant gyventoj paklaus danai skaiiuojami ms aptarti
struktriniai vidurkiai. Vidurkis, moda, mediana yra duomen centro charakteristikos. Tuo
atveju, kai X = M
0
= M
e
duomen pasiskirstymas laikomas simetriku.


Savarankiko darbo uduotys
1. Pasirinkite konkrei statistini duomen i pateikt prieduose pavyzdi, parinkite
Js nuomone tinkamiausi vidurkio r ir j apskaiiuokite.
2. Suraskite Jums domius statistinius duomenis, apskaiiuokite vairi ri vidurkius.
Paaikinkite, ar ie vidurkiai apibdina esamas duomen savybes: bendrum,
dsningumus, nepastebimus pavieniuose reikiniuose.
3. Nustatykite galimas priklausomybes (daugiau, maiau ir kt.) tarp x , M
0
, M
e
ir kt.
vidurki.

M
0
= 6
M
e
= 5 , 5
2
6 5
=
+


52
IX tema. Sklaidos rodikliai


Poymio atskir reikmi skirtumai tam tikros visumos viduje, statistikoje vadinami
poymio sklaida. Visumos elementai apibdinami kiekybinmis ir kokybinmis poymi
reikmmis. Sklaida statistikoje suprantama nagrinjam reikin apibdinanio poymio dydio
kiekybiniai pokyiai, kurie gaunasi dl skirting veiksni neprognozuojamos takos.
Kaip jau aptarme prajusioje temoje, bdingiausius visumos bruous apibdina vidurkis.
Danai svarbu vertinti poymio reikmi isisklaidymo apie vidurk dyd ir amplitud. Tai nustato
sklaidos rodikliai.

Panagrinsime pagrindinius i j:

1. Sklaidos plotis (ymimas R)
x
max
didiausia poymio reikm,
x
min
maiausia poymio reikm

R = x
max
x
min


Sklaidos plotis tai maksimalios ir minimalios poymio reikms skirtumas.

Pateikti duomenys apie vairi duonos ri kainas u 1 kg skirtingose Vilniaus miesto
parduotuvse.

Duonos 1 kg kaina 1 1,2 1,4 1,8 2
Daniai 3 5 4 3 5

R = 2-1 = 1

2. Vidutinis tiesinis nuokrypis (ymimas d)
n
x
d
xi

= - paprastasis
f
f
x
i
i
i
x
d

= - svertinis


53
ia:
x
i
poymio reikms
x reikmi aritmetinis vidurkis
f
i
reikmi daniai

Pateiktame 1 punkte pavyzdyje gausime:
5 , 1 = x

d =
1 1,5 3 + 1,21,5 5 + 1,41,5 4 + 1,81,5 3 + 2 1,5 5
= 0,34
20

3. Dispersija (ymima
2
)
( )
n
x
xi
2
2

=

( )
f
f
x
i
i
i
x

=
2
2

- sugrupuotiems duomenims

Dispersija tai poymio reikmi nuokrypi nuo aritmetinio vidurkio kvadrat
aritmetinis vidurkis.
Pritaik dviej nari skirtumo klimo kvadratu formul, gauname supaprastint bd
dispersijai apskaiiuoti:
2
2 2
x x
=

Dispersija yra dydis be dimensijos.

Nagrintame pavyzdyje

2
=
(1 1,5)
2
3 + (1,21,5)
2
5 + (1,4 1,5)
2
4 + (1,8 1,5)
2
3 + (2 1,5)
2
5
=
20
= 2,76 = 0,138.
20

4. Standartinis nuokrypis (ymimas )
=

2


is sklaidos rodiklis parodo, kiek vidutinikai poymio reikms yra nutolusios nuo vidurio
ir apibdina, kaip aritmetinis vidurkis ireikia vis nagrinjam visum. Kuo maesnis, tuo

54
vidurkis geriau ireikia vis visum. Vidutinis (standartinis) kvadratinis nuokrypis ireikiamas
tais paiais matavimo vienetais kaip ir pats variacijos poymis.

Nagrintame pavyzdyje = 138 , 0 = 0,37.

5. Sklaidos koeficientas (ymimas V)
% 100 =
x
V

is rodiklis nustato sklaidos laipsn.

Vertinamas taip:
- iki 10% sklaida maa
- 10-20% sklaida vidutin
- 20-30% sklaida didel
- 30% ir daugiau labai didel
Nagrinjamame pavyzdyje
V =
0,37
100% = 24,7%
1,5
Sklaida didel.
Galima tvirtinti, kad kuo V maesnis, tuo visuma vienarikesn.

6. Alternatyviojo poymio sklaidos rodikliai
Tuo atveju, kai visuma objekt yra tiriama pagal kokybin poym ir is poymis turi dvi
alternatyvias reikmes, yra skaiiuojama j variacijos rodikliai.
Paymime poymio buvim nagrinjamam visumos objektui 1, jo nebuvim 0. T dal
objekt, kurie turi nagrinjam poym, ymsime p, o t, kuri neturi, paymsime q.

Gauname variacin 1 0 x
alt
=
1 p + 0 q
= p
eilut p q p+q

p
2
=
1 p
2
p + 0 p
2
q
= p q
p+q
Pavyzdys: Brokuot gamini dalis sudaro 5%, o ger gamini 95%. Apskaiiuoti
alternatyviojo poymio brokuot detali skaiiaus vidurk ir dispersij.
p = 0,05 q = 0,95
xp
= 0,05


p
2
= 0,05 0,95 = 0,0475

p
= 0,2179

55
7. Tarpgrupin, vidurkin ir bendroji dispersijos
Bendroji dispersija
2
apibdina poymio variacij, kuri priklauso nuo vairi slyg
tiriamam dydiui.
Tuo atveju, kai statistin visuma suskirstyta grupmis pagal atitinkamus poymius
(veiksnius) tai galima nustatyti, koki tak tiriamam dydiui turi vienas i poymi. Atliekame
pagal j grupavim ir skaiiuojame tarpgrupin dispersij ( - delta).
( )
f
f
x
j
j
j
X
x

=
2

Apskaiiavus dispersijas, atskirose grupse (
j
2
), skaiiuojama vidutin grupin
dispersija

2
.
f
f
j
j
j

2
2

rodoma, kad visos mintos dispersijos yra susijusios priklausomybe:

2 2 2
+ = (galime pasitikrinti, ar teisingai suskaiiavome)

Rezultat priklausomumui nuo atitinkam veiksni nustatyti skaiiuojamas determinacijos
koeficientas:
2 =

x
2


x
2

Koeficientas rodo, koki dal visos poymio variacijos nulemia konkretus poymis: 1
faktorinio poymio taka galutinam rezultatui didja.

Pavyzdys: Duota grups student pasiskirstymo pagal gaut matematikos semestrin
paym ir gyvenimo slygas.

Matematikos paymiai 4 5 6 7 8 9 10 I viso
Gyvena bendrabutyje 3 3 4 2 4 2 2 20
Negyvena bendrabutyje 1 5 8 7 10 5 4 40
4 8 12 9 14 7 6 60

Nustatyti ar turi lemiam tak mokymosi rezultatams student gyvenimo slygoms.
ia:
xj
j-tosios grups vidurkis
x bendrosios visumos vidurkis
f
j
j-tosios grups poymi danis

j
2
j-tosios grups dispersija
f
j
j-tosios grups poymi danis

56
8. Variacini eilui asimetrijos nustatymas
Poymio reikmi pasiskirstymo asimetrikum, j dani nevienod isidstym
abi puses nuo aritmetinio vidurkio, apibdina asimetrijos rodikliai. Vienas i paprasiausi
rodikli yra asimetrijos koeficientas A
s
, kuris apskaiiuojamas taip:

M
A
x
S
0

= arba

M
A
e
S
x
=
Galime skaiiuoti Fierio asimetrijos koeficient.

3
3 M
AS
=

Apskaiiav A
s
darome ivadas:
1. A
s
= 0 pasiskirstymas simetrinis
2. A
s
> 0 teigiama asimetrija: poymio reikms yra susikaup daugiau
kair
nuo vidurkio, t.y. gausiau atstovaujamos reikms maesns u x
a
.
3. A
s
< 0 - neigiama asimetrija: poymio reikms yra susikaup daugiau
dein nuo vidurkio, t.y. gausiau atstovaujamos reikms didesns
u vidurk.

9. Imties element skaiiaus nustatymas
Svarbiausias atrankinio stebjimo organizacinis klausimas yra imties element skaiiaus
nustatymas. Atrenkam objekt skaii paprastai slygoja tyrimo tikslas, atrankos bdas, visos
tiriamos visumos apimtis, norim gauti rezultat tikslumas.
Esant vidutinei paklaidai, imties element skaiiaus n gali bti nustatomas:
1) atv.
t
n

2
= , kai atranka kartotin;
2) atv.

2
2
+
=
N t
N
n , kai atranka nekartotin.

2
generalins aibs dispersija, jeigu ji neinoma, tai atveju, kai atrenkama
pakankamai didel imtis (n > 20), ji pakeiiama imties dispersija
N generalins aibs element skaiius

57
t pasirenka tyrintojas atsivelgdamas nagrinjamo reikinio esm ir norim gauti
reikini patikimum, j reprezentatyvum. Tiriant socialins ekonomikos reikinius, tikimybinis
daugiklis paprastai imamas nuo 2 iki 3. Tai atitinka tikimybs laipsn nuo 0,954 iki 0,997.

Savarankiko darbo uduotys
1. Sugrupuokite grups student paskutinio semestro mokymosi rezultatus pagal j
bendr isidstym suvestinje ir pergrupuokite atsivelgdami konkret poym,
pvz., j brandos atestato vidurkius. Apskaiiuokite bendrj ir tarpgrupin dispersijas,
determinacijos koeficient. Padarykite ivadas apie konkretaus poymio tak
mokymosi rezultatams ioje mokykloje.
2. Pasirinkite Jums domius statistinius duomenis, apskaiiuokite j sklaidos rodiklius,
padarykite ivadas.
3. Paraykite vien referat i i tem: x faktoriaus taka student mokymosi
rezultatams, x faktoriaus taka student buityje, x faktoriaus taka prekybos
mons apyvartai ir kt.


58
X tema. Dinamikos eiluts



1. Dinamikos eilui samprata
Dinamikos eiluts atskiras statistini eilui tipas. Jos apibdina visuomenini reikini
statistini rodikli kitim laiko atvilgiu. Statistiniai rodikliai idstomi chronologine
tvarka ir tai slygoja turimos statistins mediagos sisteminim, analiz.

Dinamikos eilut sudaro du pagrindiniai elementai:
- laiko (t) charakteristika (dienos, savaits ir t.t.)
- eiluts lygiai (y
i
) (rodiklio reikms atskirais laikotarpiais arba laiko momentais)

Bendruoju atveju dinamikos eiluts uraomos:
t
1
t
2
t
i
t
n

y
1
y
2
y
i
y
n


Pavyzdiai:
1 pvz. Besimokanio jaunimo skaiiaus kitimas visose mokymo staigose (mokslo met
pradioje).
Mokslo metai
1995-
1996
1996-
1997
1997-
1998
1998-
1999
1999-
2000
2000-
2001
Besimokanij
skaiius (tkst.)

665

686

713

739

767

787

2 pvz. Mergin dalies procentais Lietuvos auktosiose mokyklose.
Mokslo metai 1995-1996 1996-1997 1997-1998 1998-1999 1999-2000
Mergin dal. % 56,2 56,3 57,7 57,8 57,9

3 pvz. Preki likutis tkst. Lt T-Market prekybos monje 2000 m.
Data 01 01 04 01 07 01 10 01 01 01 (2001)
Preki likutis
tkst. Lt
73,4 81,5 84,6 90,7 76,8


59
2. Dinamikos eilui sudarymo taisykls, eilui rys.
Norint utikrinti tolesn statistins mediagos analiz, sudarant dinamikos eilutes,
btina laikytis i taisykli:
- lygi reikms turi bti fiksuojamos tais paiais laikotarpiais,
- lygi reikms turi bti ireiktos tais paiais matavimo vienetais,
- vertiniai rodikliai turi bti ireikiami to paties tipo kainomis,
- lygi reikms turi bti apskaitomos pagal vienod metodik ir turi atitikti t pai
teritorij.

Laikantis i taisykli, gali bti sudaromos vairi ri dinamikos eiluts.

Fiksuojamas Lygio reikms (y
i
)
laikas (t) ireikiamos

Momentinis Vidurkiais
(t- konkretus) (vairi ri y)

Santykiniais dydiais
(%, kartais ir kt.)

Periodinis Absoliuiais dydiais
(t laikotarpis) (vnt., m, s ir kt.)



Sudarius vienos ar kitos ries dinamikos eilut, yra nagrinjami jose ufiksuot
socialini-ekonomini reikini dsningumai: reikinio raidos lygi charakteristika laiko
atvilgiu, reikinio dinamika, kitimo tendencija (trendas), prognozs ateiiai.

Savarankiko darbo uduotys
1. Apibdinkite 1-4 pavyzdiuose pateiktas dinamikos eilui ris.
2. Pateikite Jums domi statini duomen, idstyt viena i dinamikos eilui:
momentine absoliui dydi, momentine santykini dydi, intervaline vidurki,
intervaline absoliui dydi ir kt., pavyzdi.




60

3. Analitini dinamikos eilui rodikliai
Analizuodami pateiktus dinamikos eilutse socialini-ekonomini reikini rodiklius, juos
galime palyginti, sugretinti laiko atvilgiu. Daniausiai tenka atlikti kur kas isamesn
analiz, skaiiuoti vairius analitinius rodiklius (indikatorius) duotai dinamikos eilutei:
t
i
t
1
t
2
t
3
t
i
t
n

y
i
y
1
y
2
y
3
y
i
y
n


Panagrinsime, kaip skaiiuojami ie rodikliai.
Teorija Pavyzdiai
1. Apskaiiuoti preki likuio tkst. Lt prekybos
monje T-Market 2000 m. atitinkamuose
laikotarpiuose absoliutaus lygio padidjim:

Laikas 01 01 04 01 07 01 10 01 01 01 2001
Preki
likutis 73,4 81,5 84,6 90,7 76,8
y
g
- 8,1 3,1 6,1 -13,9
y
b
- 8,1 11,2 17,3 3,4
1. Absoliutaus lygio padidjimas
(y)
is dydis rodo keliais vienetais pasikeiia
gretim laikotarpi reikinio lygis.
1.1. Grandininis absoliutaus lygio
padidjimas:
y
i
g
= y
i
y
i-1

1.2. Bazinis absoliutaus lygio
padidjimas:
y
i
b
= y
i
y
1
PASTABA. Jei du eiluts lygiai ireikti
procentais, tai y gauname punktais.

2. Didjimo tempas (T
d
) rodo, kiek
kart pasikeit reikinio lygis iuo
laikotarpiu prajusio laikotarpio
atvilgiu. Lygi santykis ireikiamas
procentais arba koeficientu.

2.1. Grandininis didjimo tempas:
T
g
di
= y
i
100%
y
i-1


2.2. Bazinis didjimo tempas:
T
b
di
= y
i
100%
y
1

Didjimo tempas bus ireikiamas
koeficientais K
g
di
, K
b
di
, jeigu formuls
deinisias puses nedauginsime i 100.
K
d
> 1 lygis didja, K
d
< 1 - lygis maja


Nagrinjamame pavyzdyje gausime:
T
g
d1
= 81,5 100 = 111% k
g
d1
= 1,11
73,4
T
g
d2
= 84,6 100 = 103,8% k
g
d2
= 1,038
81,5
T
g
d3
= 90,7 100 = 107,2% k
g
d3
= 1,072
84,6
T
g
d4
= 76,8 100 = 84,7% k
g
d4
= 0,8467
90,7
T
b
d1
= T
g
d1
= 111% k
b
d1
= k
b
d1
= 1,11
T
b
d2
= 84,6 100 = 115,2% k
b
d2
= 1,152
73,4
T
b
d3
= 90,7 100 = 123,5% k
b
d3
= 1,235
73,4
T
b
d4
= 76,8 100 = 104,6% k
b
d4
= 1,046
73,4


61
3. Padidjimo tempas (T
p
) rodo keliais
procentais pasikeiia reikinio lygis per
nagrinjam laikotarp.

T
p
= k
d
1
T
p
= T
d
100
Padidjimo tempai ireikiami procentais

Nagrinjamame pavyzdyje gausime, kad per
pirmj ir antrj 2000 m. ketvirt parduotuvje
T-Market preki likutis padidjo atitinkamai 11 ir
4 procentais.
T
p1
= T
g
d1
100 = 11
T
p2
= T
g
d2
100 = 3,8
Atitinkamai galime skaiiuoti ir kitus T
pi
.
Atlikdami nuodugnesn dinamikos eilui
analiz, apskaiiuojame pagreiio
koeficient, kuris rodo lygio didjimo
arba majimo greiio laipsn:
K
pagreiio
= T
di

T
di-1


Nagrinjamame pavyzdyje
K
1
pagreiio
= T
d2
g
= 0,94
T
d1
g

K
2
pagreiio
= T
d3
g
= 1,02
T
d2
g

Analogikai galime apskaiiuoti ir kitus
koeficientus grandininiams ir baziniams didjimo
tempams.

Atliekant skaiiavimus didesniam duomen masyvui, naudojami kompiuteriai ir
vedamos skaiiavimo savikontrols tikrinimo priklausomybs:
1. y
i
g
= y
n
b
= y
n
y
1

2.
I
k
g
di
= k
b
dn
=
y
n

y
1



Savarankiko darbo uduotis
Patikrinkite, ar teisingai apskaiiavome atitinkamus rodiklius nagrintame pavyzdyje,
pritaikydami pateiktas 1, 2 priklausomybes, rodykite i priklausomybi teisingum
bendruoju atveju.



62
4. Vidutiniai dinamikos eilui kitimo
rodikliai
Tai viso laikotarpio, kur apima dinamikos
eiluts duomenys, apibdinimui naudojami
rodikliai vidutins reikms vis lygi
arba anksiau nagrint indikatori.
4.1. Vidutinis lygis (y):
n
y
y
i

= - intervalinms dinamikos eilutms,

1
2
...
2
2
3 2

+ + + +
=
n
y
y
y y
y
n i
- momentinms
dinamikos eilutms.
(kai laikotarpiai tarp dat lygs)
4.2. Vidutinis absoliutusis padidjimas
(sumajimas) ( y ) rodo, keliais vienetais
pasikeiia reikinio lygis vidutinikai per
laiko vienet.
y =
y
i
g

m -
g
y m - skaiius
arba y =
y
n
- y
i

n - 1

4.3. Vidutinis didjimo (majimo) tempas
(T
d
) apibendrinamasis dinamikos eiluts
kitimo temp rodiklis, parodantis, kiek
vidutinikai didja reikinio lygis per laiko
vienet.
1
1 2 1

=
n
dn
g
d
g
d
g d k k k k

T
di
vienod laiko tarp grandininiai
didjimo tempai:
100 1
1
= n
n
d
y
y
T

100
k T d d
=

Pateikiame nagrintos dinamikos eiluts apie
T-Market parduotuvs preki likuius rodikli
suvestin lentel.

Laikas 01 01 04 01 07 01 10 01 01 01 (99)
y
i
73,4 81,5 84,6 90,7 76,8
y
g
- 8,1 3,1 6,1 -13,9
y
b
- 8,1 11,2 17,3 3,4
T
g
d
- 111 103,8 107,2 84,7
T
b
d
- 111 115,2 123,5 104,6
T
g
P
- 11 3,8 7,2 -15,3
T
b
P
- 11 15,2 23,5 4,6

Apskaiiuosime vidutinius kitimo rodiklius

4.1.
y
i
y
5

y =
2 + y
2
+ y
3
+ y
4
+ 2
=
4

73,4 76,8
=
2 + 81,5 + 84,6 + 90,7 + 2
= 82,98
4


4.2. y =
8,1 + 3,1 + 6,1 13,9
=
3,4
= 0,85
4 4

arba y =
76,8 73,4
= 0,85
4

4.3.
4
k
d
= 1,11 1,038 1,072 0,847 = 1,0105

(101,05%)
n- dinamikos
eilutslygi (nari)
skaiius

63
4.4. Vidutinis padidjimo tempas (T
P
) rodo,
kiek vidutinikai padidja reikinio lygis per
laiko vienet.

T
P
= T
d
1
T
P
= T
d
100

4.4.
T
P
= 101,05 100 = 1,05%


Dinamikos eilui analitiniai rodikliai naudojami planavime, moksliniuose tyrimuose. Jie
atskleidia kiekvieno reikinio kitimo greit bei intensyvum. Praktikoje socialiniai-
ekonominiai reikiniai yra tarpusavyje susij, todl btina nagrinti ir sudtingesnes
dinamikos eilui charakteristikas, parodanias rodikli kitimo tendencijas, svyravimus bei
ryius.

Pateiksime isamesn dinamikos eiluts rodikli skaiiavimo, j vertinimo, duomen
analizs ir ivad formulavimo pavyzd.

Pirmiausiai mums yra reikalingi duomenys, kuriuos nagrintume. Pasirinkome duomenis
apie Lietuvoje 1990-2000 metais vykusias autoavarijas. I pirmo vilgsnio ie skaiiai
atrodo nedideli, taiau vertt prisiminti, jog ia pateikti duomenys tik apie tas
autoavarijas, kurias buvo ikviesta keli policija, ir kurios buvo oficialiai formintos.
Duomenys paimti i oficialaus Policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos
vieosios keli policijos tarnybos Interneto puslapio, adresu:
http://www.policija.lt/keliu/2000/statistika.htm

Puslapyje buvo pateikta informacija apie vykusias autoavarijas 1990-2000 metais:


T
i


1990


1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000


y
i


5135


6067

4049

4319

3902

4144

4579

5319

6445

6356

5807



64
iuos duomenis pavaizdavome grafikai:

skaitini autoavarij dinamika 1990-2000 metais
5135
6067
4049
4319
3902
4144
4579
5319
6445
6356
5807
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Metai
A
u
t
o
a
v
a
r
i
j

s
k
a
i

i
u
s

Apskaiiuosime mums inomus dinamikos eiluts rodiklius:


1. Absoliutaus lygio padidjimas (y)

Grandininis absoliutaus lygio padidjimas rodo, keliais vienetais pasikeiia 2-iej gretim
laikotarpi reikini lygis, o bazinis lyginant su pastovia baze (pradiniu lygiu)

Grandininis absoliutaus lygio padidjimas:
1
=
i i
g
i
y y y
932 5135 6067
1 2
1
= = = y y y g
2018 6067 4049
2 3
2
= = = y y y g
270 4049 4319
3 4
3
= = = y y y g
417 4319 3902
4 5
4
= = = y y y g
242 3902 4144
5 6
5
= = = y y y g
435 4144 4579
6 7
6
= = = y y y g
740 4579 5319
7 8
7
= = = y y y g
1126 5319 6445
8 9
8
= = = y y y g
89 6445 6356
9 10
9
= = = y y y g
549 6356 5807
10 11
10
= = = y y y g
Bazinis absoliutaus lygio padidjimas:
1
y y y
i
b
i
=
932 5135 6067
1 2
1
= = = y y y b
1086 5135 4049
1 3
2
= = = y y y b
816 5135 4319
1 4
3
= = = y y y b
1233 5135 3902
1 5
4
= = = y y y b
991 5135 4144
1 6
5
= = = y y y b
556 5135 4579
1 7
6
= = = y y y b
184 5135 5319
1 8
7
= = = y y y b
1310 5135 6445
1 9
8
= = = y y y b
1221 5135 6356
1 10
9
= = = y y y b
672 5135 5807
1 11
10
= = = y y y b




65
2. Didjimo tempas (T
d
)

Didjimo tempas rodo, kiek kart pasikeit reikinio lygis iuo laikotarpiu prajusio
laikotarpio atvilgiu. Lygi santykis ireikiamas procentais arba koeficientu.
Grandininis didjimo tempas:
% 100
1
=
i
i
di
g
y
y
T
1
=
i
i
di
g
y
y
k

% 1 , 118 % 100
5135
6067
1
= =
d
g
T 181 , 1
1
=
d
g
k
% 7 , 66 % 100
6067
4049
2
= =
d
g
T 667 , 0
2
=
d
g
k
% 7 , 106 % 100
4049
4319
3
= =
d
g
T 067 , 1
3
=
d
g
k
% 3 , 90 % 100
4319
3902
4
= =
d
g
T 903 , 0
4
=
d
g
k
% 2 , 106 % 100
3902
4144
5
= =
d
g
T 062 , 1
5
=
d
g
k
% 5 , 110 % 100
4144
4579
6
= =
d
g
T 105 , 1
6
=
d
g
k
% 2 , 116 % 100
4579
5319
7
= =
d
g
T 162 , 1
7
=
d
g
k
% 2 , 121 % 100
5319
6445
8
= =
d
g
T 212 , 1
8
=
d
g
k
% 6 , 98 % 100
6445
6356
9
= =
d
g
T 986 , 0
9
=
d
g
k
% 4 , 91 % 100
6356
5807
10
= =
d
g
T 914 , 0
10
=
d
g
k
Bazinis didjimo tempas:
% 100
1
=
y
y
T
i
di
b

1
y
y
k
i
di
b
=

% 1 , 118 % 100
5135
6067
1
= =
d
b
T 181 , 1
1
=
d
b
k
% 9 , 78 % 100
5135
4049
2
= =
d
b
T 789 , 0
2
=
d
b
k
% 1 , 84 % 100
5135
4319
3
= =
d
b
T 841 , 0
3
=
d
b
k
% 76 % 100
5135
3902
4
= =
d
b
T 76 , 0
4
=
d
b
k
% 7 , 80 % 100
5135
4144
5
= =
d
b
T 807 , 0
5
=
d
b
k
% 2 , 89 % 100
5135
4579
6
= =
d
b
T 892 , 0
6
=
d
b
k
% 6 , 103 % 100
5135
5319
7
= =
d
b
T 036 , 1
7
=
d
b
k
% 5 , 125 % 100
5135
6445
8
= =
d
b
T 255 , 1
8
=
d
b
k
% 8 , 123 % 100
5135
6356
9
= =
d
b
T 238 , 1
9
=
d
b
k
% 1 , 113 % 100
5135
5807
10
= =
d
b
T 131 , 1
10
=
d
b
k

Jei koeficientas 1 >
d
k - lygis didja, o jei 1 <
d
k - lygis maja.


3. Padidjimo tempas (T
p
)
Padidjimo tempas rodo keliais procentais pasikeiia reikinio lygis per nagrinjam
laikotarp.

Grandininis padidjimo tempas %:
T
g
p
= T
g
d
100
T
g
p1
= 118,1 100 = 18,1
T
g
p2
= 66,7 100 = -33,3
T
g
p3
= 106,7 100 = 6,7
T
g
p4
= 90,3 100 = -9,7
T
g
p5
= 106,2 100 = 6,2
T
g
p6
= 110,5 100 = 10,5
T
g
p7
= 116,2 100 = 16,2
T
g
p8
= 121,2 100 = 21,2
T
g
p9
= 98,6 100 = -1,4
T
g
p10
= 91,4 100 = -8,6

Bazinis padidjimo tempas %:
T
b
p
= T
b
d
100
T
b
p1
= 118,1 100 = 18,1
T
b
p2
= 78,9 100 = -21,1
T
b
p3
= 84,1 100 = -15,9
T
b
p4
= 76 100 = -24
T
b
p5
= 80,7 100 = -19,3
T
b
p6
= 89,2 100 = -10,8
T
b
p7
= 103,6 100 = 3,6
T
b
p8
= 125,5 100 = 25,5
T
b
p9
= 123,8 100 = 23,8
T
b
p10
= 113,1 100 = 13,1

66

4. Pagreiio koeficientas (K
pagreiio
)

Pagreiio koeficientas rodo lygio didjimo ar majimo greit.


K
pagreiio
=
1 di
di
T
T

K
1
pagreiio
= 56 , 0
1 , 118
7 , 66
1
2
= =
g
d
g
d
T
T

K
2
pagreiio
= 6 , 1
7 , 66
7 , 106
2
3
= =
g
d
g
d
T
T

K
3
pagreiio
= 85 , 0
7 , 106
3 , 90
3
4
= =
g
d
g
d
T
T

K
4
pagreiio
= 18 , 1
3 , 90
2 , 106
4
5
= =
g
d
g
d
T
T



K
5
pagreiio
= 04 , 1
2 , 106
5 , 110
5
6
= =
g
d
g
d
T
T

K
6
pagreiio
= 05 , 1
5 , 110
2 , 116
6
7
= =
g
d
g
d
T
T

K
7
pagreiio
= 04 , 1
2 , 116
2 , 121
7
8
= =
g
d
g
d
T
T

K
8
pagreiio
= 81 , 0
2 , 121
6 , 98
8
9
= =
g
d
g
d
T
T

K
9
pagreiio
= 93 , 0
6 , 98
4 , 91
9
10
= =
g
d
g
d
T
T


Apskaiiav absoliutaus lygio padidjim, didjimo temp, padidjimo temp ir pagreiio
koeficient atliekame patikrinim, nordami isiaikinti ar nepadarme skaiiavime kokios nors
klaidos.
Patikrinimui gali bti naudojamos dvi formuls. Atlikus patikrinim paaikjo, jog klaid
skaiiavime nra.

PATIKRINIMAS


1
y y y y
n
b
n
g
i
= = 672 672 672 = = , nes:
672 549 89 1126 740 435 242 417 270 2018 932 = + + + + + = g
i
y
672 = b
n
y 672 5135 5807
1
= = y y
n



1
y
y
k k
n
dn
b
di
g
= = I 131 , 1 131 , 1 131 , 1 = = , nes:
131 , 1 914 , 0 986 , 0 212 , 1 162 , 1 105 , 1 062 , 1 903 , 0 067 , 1 667 , 0 181 , 1 = =
di
g
k I
131 , 1 =
dn
b
k 131 , 1
5135
5807
1
= =
y
y
n


5. Vidutinis lygis ) ( y

Intervalinei dinamikos eilutei yra naudojama formul:
n
y
y
i

=


5102
11
5807 6356 6445 5319 4579 4144 3902 4319 4049 6067 5135
=
+ + + + + + + + + +
= y


1
2

67
6. Vidutinis absoliutusis padidjimas (sumajimas) ) ( y

Vidutinis absoliutusis padidjimas (sumajimas) rodo, keliais vienetais pasikeiia
reikinio lygis vidutinikai per laiko vienet.


n
y
y
g
i

= 2 , 67
10
549 89 1126 740 435 242 417 270 2018 932
=
+ + + + +
= y

arba
1

=
n
y y
y
i n
2 , 67
10
5135 5807
=

= y




7. Vidutinis didjimo (majimo) tempas ) (
d
T

Vidutinis didjimo (majimo) tempas, tai apibendrinamasis dinamikos eiluts kitimo temp
rodiklis, parodantis, kiek vidutinikai didja reikinio lygis per laiko vienet.

100 1
1
= n
n
d
y
y
T 2 , 101 100 012 , 1 100 13 , 1 100
5135
5807
10
10
= = = =
d
T




8. Vidutinis padidjimo tempas ) (
p
T

Vidutinis padidjimo tempas rodo, kiek vidutinikai padidja reikinio lygis per laiko vienet.

100 =
d
p
T T % 2 , 1 100 2 , 101 = =
p
T




GALIM IVAD PAVYZDIAI:

1. Apskaiiav gavome, jog kiekvienais metais vidutinikai Lietuvos keliuose yra padaromos
5102 autoavarijos.
2. Vidutinikai kiekvienais metais nuo 1990 iki 2000 met autoavarij skaiius padiddavo
67 autoavarijomis, arba 1,2% kasmet.

68
3. Maiausiai autoavarij buvo 1994 metais - 3902, o daugiausia 1998 metais 6445
(padidjo beveik dvigubai).
4. 1992 metais buvo didiausias autoavarij skaiiaus sumajimas, palyginus su prie tai
jusiais 1991 metais. Autoavarij skaiius sumajo nuo 6067 iki 4049 (-2018).
5. Didiausias autoavarij skaiiaus padidjimas palyginus su prie tai jusiais metais
buvo 1998 metais, palyginus su 1997 m. padaryta net 1126 autoavarijom daugiau.
6. Grafike matyti, jog nuo 1994 m. iki 1998 m., t.y. keturis metus i eils, autoavarij
skaiius Lietuvoje pastoviai augo, o paskutiniuosius du metus nuo 1998 m. iki 2000m.
majo.
7. Galime numanyti, jog tok didel autoavarij skaiiaus padidjim lyginant su
deimtmeio viduriu slygojo automobili skaiiaus Lietuvoje padidjimas.
8. Galime spti, kad i eils du metus majaniam autoavarij skaiiui takos turjo
sugrietintos baudos u greiio virijim, vairavim esant neblaiviam, maksimalaus
greiio sumainimas vietovse, kuriose danai pasitaiko autoavarij.

Savarankiko darbo uduotys
1. Papildykite pateiktas inagrinto pavyzdio ivadas savomis. Pateikite pasilym,
kaip pritaikydami turimas statistikos kurso inias, galtume analizuoti pavyzd.
2. Apskaiiuokite analitinius rodiklius, vidutinius dinamikos eilui kitimo rodiklius
pateiktiems pavyzdiams, padarykite ivadas:
a) priimt mokytis Lietuvos auktosiose mokyklose skaiiaus kitimas 1995-2000 m.
(tkst. besimokani)
1995-
1996
1996-
1997
1997-
1998
1998-
1999
1999-
2000
19,3 20,4 24,6 26,6 30,1

b) nedarbo lygio darbo jgos tyrimo duomenimis %
Metai
1995 1996 1997 1998 1999 2000
Nedarbo lygis %
17,1 16,4 14,1 13,3 14,2 15,4

3. Pasirinkite Jums domius statistinius duomenis, atlikite analogikus skaiiavimus,
padarykite ivadas.

5. Reikini vystymosi pagrindins tendencijos (trendo) nustatymo bdai

69
Nagrinjamo reikinio lygi kitimas priklauso nuo daugelio j slygojani veiksni.
Analizuojant konkrei statistin informacij, svarbu eliminuoti atsitiktinius faktorius, pastebti
bendrus kitimo bruous, kuriuos takoja pagrindiniai veiksniai, nustatantys pagrindin
reikinio vystymosi tendencij (trend).
Tai galima atlikti taikant iuos dinamikos eilui pertvarkymo metodus:
1. Interval sustambinimo
Trumpesni laikotarpi reikinio lygiai labiau veikiami atsitiktini faktori negu ilgesni.
Todl sustambinus laiko intervalus, irykja nuolatini faktori tiriamo lygio kitimui taka,
aikiau pastebimos kitimo tendencijos. is metodas taikomas tik absoliui dydi
intervalinms eilutms; nes tik iuo atveju galima susumuoti eiluts lygius.

Pavyzdys
Apyvarta mokyklos bufete atitinkamais 2000 m. mnesiais
Apyvarta, tkst.
Lt
Realizuota per ketvirt
tkst. Lt

Sausis 12,2
Vasaris 10,8 I ketv. 34,5 Sustambinus intervalus,
Kovas 11,5 preki apyvartos tendencija
Balandis 11,3 yra akivaizdi apyvarta
Gegu 9,5 II ketv. 31,1 majo.
Birelis 10,3
Liepa 5,7
Rugpjtis 6,8 III ketv. 29
Rugsjis 16,5
Spalis 10,5
Lapkritis 11,3 IV ketv. 28,5
Gruodis 7,1

2. Slenkamj vidurki metodas
Stambinant intervalus, dinamikos eilutse prarandama dalis informacijos, t.y. nesimato
tiriamo reikinio lygio dinamikos intervaluose. i trkumo ivengiama ilyginant eilutes
slenkamj vidurki metodu. Jo esm ta, kad dinamikos eiluts lygiai pakeiiami vidurkiais,
apskaiiuotais i tam tikro j skaiiaus, kuriuo parenkamas nelyginis skaiius 3, 5, 7 ir t.t.


70
Slenkamieji vidurkiai i 3 nari skaiiuojami pagal formul:
y
i
=
y
i-1
+ y
i
+ y
i+1

3

Slenkamieji vidurkiai i 5 nari skaiiuojami pagal formul:
y
i
=
y
i-2
+y
i-1
+ y
i
+ y
i+1
+ y
i+2

5

Pastebjus dinamikos eilutje periodinius svyravimus, slenkamieji vidurkiai yra
skaiiuojami i tokio lygi skaiiaus, kuris atitinka svyravim ciklo trukm.

Pavyzdys.
Nagrintame pavyzdyje apie mokyklos bufeto preki apyvart jos kitimo tendencij
slenkanij vidurki metodu, gautume:
Pasirenkame grupes po tris:
y
2
=
10,8 + 11,5 + 11,3
= 11,2
3

y
3
=
11,53 + 11,3 + 9,5
= 10,76
3

y
4
=
11,3 + 9,5 + 10,3
= 10,36
3

y
5
=
9,5 + 10,3 + 5,7
= 8,5
3

y
6
=
10,3 + 5,7 + 6,8
= 7,6
3
Slenkanij vidurki metodu ilyginta dinamin eilut trumpesn u ___ duomen
eilut n-1 nariu (ms atveju: 3-1 = 2)

3. Analitinis dinamikos eilui ilyginimas

71
Tai sudtingesnis, reikalaujantis didesnio matematinio pasiruoimo metodas. Jo esm
pagrindin raidos tendencija, ireikiama kaip laiko funkcija y
t
= (t). Turdami
konkreius statistinius duomenis, uraytus dinamikos eilute, privalome nustatyti
funkcins priklausomybs tip, t.y. parinkti matematin funkcij ir surasti jos
parametrus - iraikos koeficientus ir kt.

Daniausiai statistins trendo analizs praktikoje naudojamos ios funkcins
priklausomybs:

1. Tiesin
y
t
= a
0
+ a
1
t a
1
tiesinio trendo koeficientas
Kai a
1
> 0, dinamikos eilui lygiai tolydiai didja; kai a
2
< 0 tolydiai maja.
Absoliutieji prieaugiai iuo atveju yra pastovs y const.

2. Parabolin
y
t
= a
0
+ a
1
t + a
2
t
2

iuo atveju gaunamas pastovus greiio (a
2
) prieaugio tempas. Kitimo tendencija
(didjimas arba majimas) priklauso nuo koeficiento enklo.

Galimi ir kiti funkcij pritaikymo atvejai.

Funkcij parametrai visais atvejais parenkami taip vadinamu maiausi kvadrat metodu,
kurio esm koeficientus funkcinje priklausomybje reikia parinkti taip, kad bt kuo
maesni nukrypimai tarp parinktos teorins kreivs (funkcijos grafiko) ir statistini
duomen:
(y
i
y
t
)
2
= min
y
i
empirinis tam tikro laikotarpio dinamikos eiluts lygis,
y
t
teorin reikm lygio apskaiiuota i parinktos funkcijos, kai argumento
reikm - tas pats laiko momentas ar laikotarpis, kuriuo buvo paimtas y
i
.
Konkreios formuls parametr apskaiiavimui yra pateikiamos isamesniuose
statistikos dalyko vadovliuose.
Naudojantis galutinai gauta funkcijos iraika, yra atliekama dinamikos eilui
ekstrapoliacija bsim reikinio lygi vertinimas, juos paskaiiuojant kaip funkcijos

72
reikmes bsimo laiko argumentams, bei interpoliacija neinom dinamikos eiluts
lygi vertinimas nagrinjamu laikotarpiu.

Savarankiko darbo uduotys
1. Pasirinkite Jums domius statistinius duomenis, uraykite dinamikos eilutmis,
apskaiiuokite Jums inomus i eilui statistikos rodiklius, padarykite ivadas.
2. Paraykite referat viena i i tem: Student kiekybins sudties kitimo dinamika
per paskutin deimtmet, Lietuvos gyventoj gyvenimo slyg kitimo dinamika,
Lietuvos x kio akos vystymosi tendencij dinamika ir kt., taikydami dinamikos
eilui rodikli skaiiavimo teorij.



73
XI tema. Indeksai

1. Indeks esm, rys


Indeksas (lot. index) reikia rodikl. Statistikoje indeksas vieno ir to paties reikinio
dviej bsen - laiko arba teritorijos aspektais palyginimo rodiklis.
Lyginant laiko atvilgiu gaunami dinamikos, o teritorijos atvilgiu teritoriniai indeksai.
Indeks metodas vienas i seniausi ir plaiausiai taikom statistikos metod. Jo
pagalba galima kiekybikai charakterizuoti tiek paprastus, tiek ir sudtingus, susidedanius
i palyginam (bendramai) arba nepalyginam element, reikinius.
Pavyzdiai:
1. Lyginame, kiek vienas Lietuvos gyventojas 2000 metais suvartojo pieno produkt
palyginti su prajusiais, analogikai galime rodikl lyginti su kit ali rodikliais.
Gausime santykinius dydius, kuriuos vadinsime dinamikos arba teritoriniais vartojimo
indeksais. Tai bus paprasto reikinio palyginimo charakteristika.
2. Nagrinjome gyventoj ilaid pagrindiniams maisto produktams pirkti pokyius per
paskutinius 3 metus. Norint atsakyti klausim, reikia inoti vidutines produkt kainas,
j parduotus kiekius atitinkamais metais, apskaiiuoti ilaid sumas, jas palyginti,
ireikiant santykiniais dydiais, kuriuos ir vadinsime indeksais. Tai bus sudting
reikini palyginimo charakteristika.
3. 2001 m. Lietuvos statistikos metratyje pateikta i kain lentel:

Vidutiniai metiniai vartojimo preki ir paslaug pagrindini grupi kain indeksai
(palyginti su ankstesniais metais)

1995 1996 1997 1998 1999 2000
Vartojimo preks ir paslaugos
139.6 124.6 108.9 105.1 100.8 101.0
Maisto produktai ir nealkoholiniai grimai
140.2 127.7 106.1 99.9 96.1 97.6
Alkoholiniai grimai ir tabako gaminiai
130.1 119.1 113.5 116.2 102.6 90.4
Drabuiai ir avalyn
132.1 120.0 107.7 103.9 102.2 99.2
Bstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras
161.8 126.5 117.2 116.0 106.1 112.4
Bsto apstatymas, nam apyvokos ranga ir
kasdien bsto prieira
124.2 115.8 104.3 101.4 100.0 97.9
Sveikatos apsauga
119.9 111.6 107.9 102.0 97.8 96.5
T

74
Transportas
136.5 118.6 112.3 104.3 108.1 109.4
Ryiai
161.1 133.1 129.4 131.4 115.7 116.8
Poilsis ir kultra
143.3 116.7 105.0 102.7 101.8 98.4
vietimas
132.0 130.4 117.4 111.1 105.2 110.6
Viebuiai, kavins ir restoranai
137.4 111.7 111.8 105.6 102.5 100.0
vairios preks ir paslaugos
126.4 123.0 103.0 103.5 103.9 100.3


Indeks rys
BENDROS PASTABOS. Tarptautinje praktikoje ymimi i individualus indeksas,I
bendrasis indeksas. Einamojo laikotarpio duomenimis pridedamas enklas 1, bazinio
laikotarpio (su kuriuo lyginame) 0. Kiekis ymimas q, kaina p. Pvz., p
1
, q
1
gali bti
paymta einamojo laikotarpio produkcijos kiekis ir jos kaina, p
0
, q
0
tie patys bazinio
laikotarpio dydiai.

Indeks klasifikacijos schema

I n d e k s a i

Dinamikos Teritoriniai
(lyginami du tos paios teritorijos,
taiau skirting laikotarpi dydiai)
(lyginami du to paties laikotarpio,
taiau skirting teritorij dydiai)


Individuals Grupiniai ir bendrieji
(nusako sudtingo reikinio
tam tikro elemento kitim)
(nusako sudtingo reikinio element
grups arba j visumos kitim)


Agregatiniai Vidurkiniai
lot agrega prijungiu; lyginami nagrinjamos Harmoninis Aritmetinis
statistini element visumos junginiai

Vidutinio lygio
lyginama vidutinio lygio dinamika ir j slygojani veiksni taka

ivestin

75
2. Indeks ypatumai, tyrim kryptys

1. Indeksai neatspindi reikinio dydio, o pateikia jo lyginamj charakteristik, t.y.
imatuoja reikinio kitim laiko arba teritorijos atvilgiu.
2. Indeksai tai ypatingos ries santykiniai dydiai, kurie atspindi sudting socialini
ekonomini reikini arba atskir j element kitim laiko ar teritorijos atvilgiu. Jie
sudaro tarpusavyje susijusi rodikli sistemas ir tuo skiriasi nuo dinamikos santykini
dydi (didjimo arba padidjimo temp, koeficient ir t.t.). ie dydiai dar vadinami
individualiais indeksais. Pavyzdiui, pieno , sviesto, aliejaus atitinkam laikotarpi kainos
ar parduoto kiekio kitimas alyje bus individualus indeksas, o vis maisto preki
bendrasis indeksas.
3. Indeks teorijoje lyginami to paties ekonominio turinio reikiniai. Indeksuojam rodikli
ekonominis turinys j kokybin pus: rodiklio kategorija, vietos ir laiko charakteristika,
statistin charakteristika. Pavyzdiui, indeksuojamo rodiklio ekonominis turinys gali bti
ems kio produkcija (rodiklio kategorija), Lietuvoje 1998 m. (vietos ir laiko
charakteristika) bendras pagamintas kiekis, dalis atskir ems kio kultr bendroje
apimtyje, vidutinis i kultr derlingumas (statistins charakteristikos).

Indeks metodu tyrimai vykdomi dviem kryptimis:
1. Atliekama socialini-ekonomini reikini lygi lyginamoji charakteristika laiko, teritorijos
ir kitais atvilgiais (sintetin indeks koncepcija).
2. Sudtingo reikinio absoliutaus ir santykinio pokyi iskaidymas sudedamsias dalis:
atskir slygojani veiksni takos nustatymas esamam pokyiui (analitin indeks
koncepcija). Pavyzdiui, pirmja kryptimi (pagal sintetin koncepcij) tiriamos ems
kio produkcijos apimties indeksais yra atskir jos ri visumos kitimo rodiklis, t.y.
dvej met ar kit laikotarpi lygio palyginamoji charakteristika; antrja kryptimi (pagal
analitin koncepcij) tiriamas tas pats indeksas yra atskir produkcijos ri bendrai
ems kio produkcijos apimiai rodiklis; t.y. nustatoma sudtingo reikinio - ems kio
produkcijos apimties pokytis dl kiekvieno j slygojanio veiksnio atskiros ems kio
produkcijos ries.
Statistikos mokslo pritaikymo praktikoje yra btina abiej tyrimo krypi vienyb, nes
indeks metodo pagalba kartu sprendiama sintetinio ir analitinio pobdio udaviniai.


76
3. Indeks skaiiavimo metodika ir praktika verslininko veikloje

Teorija Pavyzdiai
Sudtinga situacija alies pasaulinje
verslo praktikoje veria dideli ir netgi
ma moni savininkus, vadybininkus
pastoviai sekti pateikiam statistin
informacij apie vykstanius socialinius-
ekonominius reikinius: j apimt,
kokybinius ir kiekybinius rodiklius
egzogeninje ir endogeninje plotmje.
Vienas i statistins informacijos
pateikimo bd indeksin reikini
analiz. Kiekvienas verslo dalyvis turi
sugebti skaityti, suprasti vairias indeks
ris, mokti pats juos skaiiuoti.

3.1. Individualij indeks
skaiiavimas
i
p
=
p
i
i
q
=
q
i

p
o
q
o

i
x
=
x
i
x- gali bti bet koks ekono-
x
o
minis rodiklis: savikaina,
pajamos, pelnas ir t.t.



Skaiiuojant individualius ir kitus
indeksus, svarbu bazinio laikotarpio
parinkimas. Jis argumentuojamas
uduotimi, kuriai sudaromas indeksas.
1 pavyzdys. Pateikti duomenys apie prekybos
mons dviej laikotarpi preki realizacij ir kainas.
1 lentel
Prek Vienetai I laikotarpis II laikotarpis
kaina (Lt) kiekis kaina (Lt) kiekis
p
0
q
0
p
1
q
1


A kg 5 10000 7 12000
B m
2
20 5000 20 7000
C vnt. 10 7500 8 10000





1. Apskaiiuosime individualius (preki A, B, C) kai
kuriuos indeksus:
i
A
p
=
7
= 1,4 i
A
q
=
12000
= 1,2
5 10000
i
B
p
=
20
= 1 i
C
p
=
8
= 0,8
20 10



Individualieji indeksai rodo, kad II laikotarpiu
(ataskaitiniu) A preks kaina pakilo 40 procent, jos
kiekis padidjo 20 procent, preks B kaina nekito,
preks C kaina sumajo 20 procent.


77

3.2. Bendrj indeks skaiiavimas
Daniausiai sudtinga statistin visuma yra
ireikiama skirtingais vienetais. Todl,
skaiiuojant indeksus, traukiami specials
indeksuojam dydi bendramatikliai
daugikliai. Jais danai parenkami
ekonominiai rodikliai: kaina, kiekis ir kt.

3.2.1. Agregatini indeks skaiiavimas:
I
P
x
=
x
1
d
1


x
0
d
1

arba I
L
x
=
x
1
d
0

x
0
d
0

x indeksuojamas dydis
d bendramatiklis daugiklis

Konkrets atvejai gaunami vietoje x ir d
reikmi imant dydius p preki kaina,
q preki kiek. Juos nagrinjo yms
pasaulio teoretikai ir jie yra pavadinti j
vardais:
Paae indeksas I
p
p
=
p
1
q
1


(1874 m.) p
0
q
1


(svoriai ataskaitinio I
p
q
=
q
1
p
1

laikotarpio kiekis q
0
p
1

arba kaina)
Laspeireso indeksas I
L
q
=
p
1
q
0


(1871 m.) p
0
q
0


(svoriai bazinio I
L
q
=
q
1
p
0


laikotarpio kaina q
0
p
0

arba kiekis)

Pavyzdiui, 2000 m. gruodio mn. palyginus su 1999
m. gruodio mn.: maisto produkt ir grim
gamybos kain indeksai buvo 100,5%, tabako
gamini gamybos - 102,8%, staig rangos ir
kompiuteri gamybos 92,2%.



3.2.1. Apskaiiuokime 1 lentelje pateikto pavyzdio
agregatinius indeksus.
I
p
p
=
p
1
q
1

agregatinis kain indeksas
p
0
q
1
(Paae indeksas)

I
p
p
=
7 12000 + 20 7000 + 8 10000
=
5 12000 + 20 7000 + 10 10000
=
304000
= 1,013
300000
arba 101,3%
Preki kainos, esant einamojo laikotarpio kiekiams,
pakilo 1,3 procento. Preki apyvarta ataskaitiniu
laikotarpiu paklus kainas 1,3 procento padidjo
4000 Lt (304000 300000).
I
L
q
=
q
1
p
0

agregatinis preki kiekio
q
0
p
0
indeksas bazinio laikotar-
pio kainomis (E.Laspeireso
indeksas)

I
L
q
=
12000 5 + 7000 20 + 10000 10
=
10000 5 + 5000 20 + 7500 10
=
300000
= 1,33 arba 33%
225000

Preki realizavimo fizin apimtis, esant prajusio
laikotarpio kainoms, padidjo 33 procentais, dl to
preki apyvarta iaugo 75000 Lt.

78

3.2.2. Vidurkini indeks skaiiavimas
Skaiiuojant agregatinius indeksus,
buvo reikalingi duomenys apie vairi
preki kiek natriniais vienetais. Tokie
duomenys gaunami tik vedant kiekin
apskait (tai daniausiai atliekama tik
didmeninje prekyboje, vieajame
maitinime).
Tuo atveju, kai preki realizavimas
apskaitomas vertine (pinigine) iraika
(tai daniausiai ms alies slygomis
atliekama mameninse prekybos
monse), vartojami svertiniai ir
vidurkiniai indeksai ir vidurkinis
harmoninis, ir vidurkinis aritmetinis.
2 pavyzdys

Duota mokyklos bufeto pirktini preki apyvarta
pagal atskiras preki grupes:

p
i
p q
1 1

Preks Preki apyvarta tkst.Lt Kain Atask. laik.
1999 I ketv. 2000 I ketv. indeksai preki apyv
q
0
p
0
q
1
p
1
i
p
bazinmis
kainomis
Gaivin. grimai 8300 8500 0,95 8947,7
Saldainiai,
kramtoma guma 2500 2600 1,05 2476,19
Vaisiai 9200 11900 0,9 13222,22
I viso: 20000 23000 24646,11
i vidurkini indeks skaiiavimo
formuls gaunamos pertvarkant
agregatinius indeksus:
a) vidurkinis harmoninis indeksas
i
p
=
p
1
p
0
=
p
1

p
0
i
p

I
p
p
=
p
1
q
1

=
p
1
q
1


p
0
q
1

p
1
q
1

i
p


q
1
p
1

I
L
q
=
q
1
p
0

=
i
p


q
0
p
0
q
0
p
0


b) vidurkinis aritmetinis indeksas:
I
L
q
=
q
1
p
0

=
i
q
q
0
p
0


q
0
p
0
q
0
p
0








I
p
p
=
23000
= 0,933 arba 93,3%
24646,11

t.y. pagal pateikt preki asortiment kainos 2000 m. I
ketv., palyginus su 1999 m. I ketv., sumajo 6,7
procento ir tai sudaro 1646 Lt.

I
L
q
=
24646,11
= 1,23, arba 23 procentai,
20000

t.y. pagal pateikt preki asortiment j fizin apimtis
padidjo 23 procentais ir tai sudar 4646 Lt.

79

c) bendrasis preki apyvartos
indeksas.
= =
L
q
p
p pq
I I I


Bendras preki apyvartos indeksas bus
I
pq
=
p
1
q
=
23000
= 1,15, arba 115 procent
p
0
q
0
20000
I viso preki apyvartos apimtys padidjo 3000 Lt
(4646 1646) arba 15%.

Statistikos praktikoje danai susiduriame su reikini vidutinio lygio rodikliais. Tai
palyginam (vienari) kokybini rodikli svertiniai vidurkiai (pvz., produkcijos vidutin kaina,
vidutinis darbo umokestis, vidutinis grups student paangumas ir t.t.)
Reikini vidutinio lygio rodikli palyginamajai analizei atlikti vedami vidutinio lygio indeksai.
Tegul kokybin rodikl (pvz., preki kain, darbo umokest, derlingum ir t.t.) paymsime
x, kiekybin rodikl (preki kiek, darbuotoj sk., pasli plot) f ir apimties rodikl (preki vert,
darbo umokesio fond, bendrj derli) M. Tuomet galsime skaiiuoti vidutinio lygio
indeks:

0
1
0
0 0
1
1 1
0
0
1
1
: :
x
x
f
f x
f
f x
f
M
f
M
i
i i
i
i i
i
i
i
i
x
= = =

7
i
x ir
0
x - atitinkamai ataskaitinio ir bazinio laikotarpio vidutinis lygis.
x
- vadinamas
kintamos sudties vidutinio lygio indeksu.
Platesniuose statistikos kursuose nagrinjami ir kiti vidutini lygi indeks skaiiavimo
atvejai.
Atskir indeks ris yra teritoriniai indeksai. Jie ireikia sudting socialini-ekonomini
reikini santykin kitim atitinkam administracini vienet ar teritorij apimtyje (pvz., moni,
miest, apskrii, ali ir t.t.). Sudarant bendruosius teritorinius indeksus, svarbu teisingai parinkti
lyginimo baz ir atitinkamus svorius.
Skaiiuojami individualieji indeksai ir bendrieji teritoriniai indeksai. Pavyzdiui, lygindami
maisto produkt kainas Lietuvoje ir Estijoje (p
L
ir p
E
), galsime skaiiuoti individualiuosius
indeksus pagal kiekvien preki grup x i
x
p
=
E
L
P
p
arba bendruosius indeksus,
atitinkamai pasirinkus preki kiekius q
L
, q
E
, q
L
+ q
E
. Priklausomai nuo to galimi tokie bendr
teritorini kain indeks variantai:

80
I
p
=
p
L
q
L

I
p
=
p
E
q
E


p
E
q
L
p
L
q
E


I
p
=
p
L
(q
L
+ q
E
)
I
p
=
q
L
p
p atitinkamos preks vidutin kaina
p
E
(q
L
+ q
E
) q
E
p abiejose alyse
Konkrei teritorini indeks pavyzdi galima rasti vairiuose statistiniuose leidiniuose.
Plaiau apie vidutinio lygio ir teritorinius indeksus galima paskaityti ios mokymo priemons
pabaigoje nurodytoje literatroje [2] [5].

Savarankiko darbo uduotys
1. Pateikite indeks pavyzdi, kurie skelbiami vairiuose statistiniuose leidiniuose,
paaikinkite j esm, apibdinkite r, komentuokite I skirsnio 3 pvz. pateikt lentel.
2. Apskaiiuokite individualiuosius, bendruosius-agregatinius bei vidurkinius pasirinktos
Jums domios statistins mediagos indeksus, padarykite ivadas.
3. vertinkite konkreios verslo mons arba savo mokymo staigos kin-finansin veikl,
taikydami indeksin analiz. Parenkite ia tema referatus.
4. Paraykite ios temos referat: Gyvenimo ir buities, verslo slygos mieste (x alyje),
vertinant jas teritorini indeks bdu.


81
XII tema. Reikini tarpusavio ryio tyrimas

1. Reikini ryi rys ir formos

Ankstesnse temose buvo nagrinjami atskir ekonomikos reikini analizs bdai:
kiekybini rodikli skaiiavimas, dinamikos rodikli nustatymas, ypating santykini dydi
(indeks) radimas. Isamesnei i reikini analizei atlikti btina nustatyti tam tikr tvark,
dsningumus tarp atskir pavieni j reikmi. Ryi tarp reikini tyrimas vienas i
svarbiausi statistikos udavini. Tiriant ryius, tenka nustatyti poymi tarpusavio
priklausomyb, tyrimo metodus, ryio matus, kurie charakterizuot kiekybin ryio vertinim, t.y.
jo stiprum, krypt ir t.t.
Tiriant ryius, iskiriami faktoriniai (ymsime x) ir rezultatiniai (ymsime y) poymiai.
Tie poymiai, kurie slygoja kit poymi reikmes, vadinami faktoriniais, o priklausantys nuo
pirmj rezultatiniais.
Pavyzdiui, preks kaina, transportavimo, prekybos ilaidos yra faktoriniai poymiai
rezultatiniam poymiui prekybos mons pelnui, taiau kitu atveju tie patys poymiai gali bti ir
rezultatiniai kit poymi kaip faktorini atvilgiu.
Nagrinjant reikini ryius, iskiriami du j tipai:
1. Funkcinis (determinuotas) kiekvien rezultatinio poymio reikm apibria
faktorinio dydio (x
1
, x
2
, x
n
) reikm:
y = f (x
1
, x
2
, x
n
)
Pavyzdiui, ankstesnse temose pateiktos vairios poymi charakteristikos: vidurkiai,
variacijos matai, dinamikos rodikliai, indeksai yra apibriami funkciniu ryiu tarp
nagrinjam reikini kiekybini reikmi.
2. Koreliacinis (statistinis) ryys kiekvienai rezultatinio poymio (y) reikmei atitinka
tam tikras faktorinio poymio pasiskirstymas (statistin eilut). Keiiantis faktorinio
poymio reikmms, kinta ir rezultatinio poymio vidutin jo reikm. Tai galima susieti
priklausomybe ( )
xi
f y = .
Pavyzdiui, y student gis, x j amius. Surink duomenis kiekvienai y reikmei,
galsime parayti poymio x reikmi statistin eilut.
Esant koreliacinei poymi priklausomybei, tyrimo metu nustatomas pats io ryio buvimo
faktas, ryio pobdis (tiesinis, atvirktinis, parabolinis ir kitas), kiekybin jo iraika (ryio lygtis),
jo stiprumas (priklausomybs laipsnis).

82
Tiriant koreliacin ry, yra svarbu visumos, kurios poymi tarpusavio ryiai yra tiriami,
kokybinis vienarikumas, kuo didesnis imties tris, esminio faktorinio poymio nustatymas,
tiriam poymi tarpusavio ekonomin prasm.

2. Koreliacinio ryio stiprumo ir formos nustatymas

2.1. Ryio stiprumo nustatymo tiesins koreliacijos atveju

Panagrinsime, kaip vertinamas koreliacinio ryio stiprumas tarp faktorinio poymio x ir
rezultatinio poymio y vidurkio y tiesins koreliacijos atveju, t.y., kai is ryys ireikiamas
priklausomybe y = a x + b.
Teorijoje rodoma, kad iuo atveju vertinti ryio stiprum galima apskaiiavus koreliacijos
koeficient r
yx
.
r
yx
=
y x
y x xy

Ryio stiprumas vertinamas remiantis io koeficiento savybmis: r 1, kuo r 1,
tuo koreliacinis ryys yra stipresnis. enklas + rodo tiesiogin ry, - - atvirktin.

Koreliacijos koeficiento vertinimui naudojama tokia skal:

r - reikm 0,1-0,3 0,31-0,5 0,51-0,7 0,71-0,9 0,9-0,99
ryio stiprumo
charakteristika
silpnas vidutinis pastebimas stiprus labai stiprus
Kai r
yx
lygus 0 arba artimas jam nra tiesinio koreliacinio ryio (gali bti kreivinis).

Tiriant koreliacinio ryio stiprum, turi bti patenkinta keletas svarbi slyg:
1. Turi bti pakankamai didelis nepriklausom stebjim skaiius, nes dsningum
atskleidimas pagrstas didij skaii dsniu.
2. Visuma, kurios poymi tarpusavio ryiai yra tiriami, turi bti kokybikai
vienar.
3. Btina nustatyti pagrindinius faktorinius veiksnius tiriamam rezultatiniam
poymiui, ivados logikai pagrsti, nustatyti ar jos turi ekonomin prasm.

83

Teorija Pavyzdiai

Porins koreliacijos atveju, kai turime
paprast koreliacin duomen lentel:

x
i
x
1
x
2
x
3
x
n

y
i
y
1
y
2
y
3
y
n







x =
(x
i
)

n



y =
y
i


n

2
x
=
( )
n
x
2

xi

2
y
=
( )
n
y
i
2
y




Surinkti duomenys apie grups student savo
pastang mokytis auktesniojoje mokykloje
vertinim (poymys x) 1-10 bal sistema ir j
semestro rezultatus (mokymosi vidurk).
Nustatyti koreliacinio ryio tarp i dydi
stiprum.
x
i
4 4 5 5 5 6 6 6 7
y
i
6,5 5 5,5 6,5 5,3 6,8 7,5 7 6,8

7 7 7 7 7 7 7 8 8 9 9
7,5 8,2 8,1 8,5 8,5 8,8 7 8,5 9 9,5 9,5

x =
4 2 + 5 3 + 6 3 + 7 8 + 8 2 + 9 2
=
20

=
130
= 6,5
20


y =
6,5 + 5 + 5,5 + + 9,5
=
150
= 7,5
20 20

2
x
=
(4-6,5)
2
2 + (5-6,5)
2
3 +(6-6,5)
2
3
+
20

(7-6,5)
2
8 + (8-6,5)
2
2 +(9-6,5)
2
2
=
39
= 1,95
20 20

2
y
=
(6,5-7,5)
2
+ (5-7,5)
2
+ + (9,5-7,5)
2
=
20
=
34,36
= 1,718
20



84


( )
2 2 2
x
x x x
= =



( )
2
2
2
y
y
y y
= =



xy =
x
i
y
j

n

y x
xy
y x xy
r

=



396 , 1 95 , 1 = =
x


31 , 1 718 , 1 = =
y


xy =
4 6,5 + 4 5 + 5 5,5 + + 9 9,5 2
=50,355
20

r =
50,355 6,5 7,5
=
1,6
= 0,87
1,396 1,31 1,828


Ivada: tarp student pastang mokytis ir j rezultat egzistuoja stipri koreliacin
priklausomyb.


Bendresniu atveju, nagrindami dviej poymi koreliacin ry, duomenis uraome
koreliacinje lentelje. Pavyzdiui, nagrindami duomenis apie 100 student tv gyvenamosios
vietos atstum iki auktosios mokyklos (poymis x) ir student praleist per semestr paskait
skaii (poymis y) surinktus duomenis uraysime i koreliacin lentel:

y
x
9-11 11-13 13-15 15-17 17-19 19-21 I viso:
0-20 9 4 1 - - - 14
20-40 1 10 9 3 - - 23
40-60 - 2 6 14 6 - 28
60-80 - - 1 10 18 6 35
I viso: 10 16 17 27 24 6 100

Koreliacinio ryio stiprum tarp nagrinjam dydi nagrinsime pertvark urayt
koreliacin lentel tokiu bdu:



85
y
x
10 12 14 16 18 20 I viso
10 9 4 1 - - - 14
30 1 10 9 3 - - 23
50 - 2 6 14 6 - 28
70 - - 1 10 18 6 35
I viso: 10 16 17 27 24 6 100
Skaiiuojame reikiamus dydius koreliacijos koeficientui rasti:
x =
10 14 + 30 23 + 50 28 + 70 35
= 46,8
100

2
x
=
(10 46,8)
2
14 + (30-46,8)
2
23 + (50-46,8)
2
28 + (75-46,8)
2
35
= 445,76
100

x
= 445,76 = 21,11

y =
10 10 + 12 16 + 14 17 + 16 27 + 18 24 + 20 6
= 15,14
100

2
y
=
(1015,14)
2
10 + (12-15,14)
2
16 + (14-15,14)
2
17 + (16-15,14)
2
27 (18-15,14)
2
24

100
(20-15,14)
2
6
= 8,02
100

y
= 8,02 = 2,83

xy =
10 10 9+ 10 12 4 + 10 14 1 + 30 10 1 + + 70 20 6
= 759
100

r
yx
=
759 46,8 15,14
= 0,84
21,11 2,83

Koreliacijos koeficiento vertinimas

Atveju, kai koreliuojam variant skaiius pakankamai didelis (n>50), tai koreliacijos
koeficiento vidutin paklaida apskaiiuojama pagal formul:
1
1
2

=
n
r
r
, o patikimumo
koeficientas t pagal formul
r
r
t

= , r- koreliacijos koeficientas, n koreliuojam variant sk.

86
Laikoma, kad koreliacijos koeficientas patikimas, o ryiai tarp nagrinjam reikini reals,
kai t 3.
Kai variant skaiius pakankamai maas (n<50), koreliacijos koeficiento patikimumas
nustatomas Stjudento kriterijumi, apskaiiuojant dyd t i formuls
2
1
2
r
n r
t

= .
Gaut reikm lyginame su lentelse pateiktu Stjudento kriterijumi ir darome ivadas, jei
st
t t > , tai ryio glaudumas duotu atveju vertintas patikimai.
Nagrintame pavyzdyje
0296 , 0
1 100
84 , 0 1
2
=

=
r

t= 88 , 4
0296 , 0
84 , 0
= , t>3, todl ryiai tarp nagrinjam reikini vertinti patikimai
Ivada: tarp nagrinjam poymi (student tv gyvenamosios vietos ir student
paskait lankomumo) egzistuoja stiprus koreliacinis ryys.
Patikrinti hipotez apie ryio nebuvim galima ir pagal Fierio sudaryt lentel, kurioje
pateikti koreliacijos koeficientai, esant tam tikrai stebjimo imiai ir laisvs laipsni skaiiui, kuris
lygus n-2, k-ai prie duot slyg faktinis r
yx
r
lent.
, reikia yra esminis ryys.

2.2. Teorinis regresijos lygi radimas tiesins koreliacijos atveju.
Koreliacinio ryio priklausomyb tiesins koreliacijos atveju tarp poymi x ir y galime
ireikti lygtimis b ax y + = arba d cy x + = . io lygtys vadinamos teorins regresijos lygtimis.
rodoma, kad lygi koeficientai gali bti apskaiiuojami tokiu bdu
x a y b
x
y
r a = = ,

; y c x d
y
x
r c = = ,

Nagrintame pavyzdyje apie ry tarp student gyvenamosios vietos atstumo iki mokymo
staigos ir praleist usimim skaiiaus gausime
85 , 9 8 , 46 113 , 0 14 , 15 113 , 0
11 , 21
83 , 2
84 , 0 = = = = b a
Teorin regresijos lygtis poymiui y poymio x atvilgiu bus:
85 , 9 113 , 0 + = x y
Pasinaudodami ia lygtimi kiekvienai x reikmei studento tv gyvenamosios vietos
atstumui iki mokymo staigos, galsime apskaiiuoti teorin vidutin y reikm kiek bus
vidutinikai praleista paskait per semestr.

87
Pastaba. Kreivinio (parabolinio, hiperbolinio ir kt) koreliacinio ryio atveju jo stiprumas
nustatomas skaiiuojant empyrin koreliacijos santyk R (kai inoma regresijos lygtis):
,
2
2
y
x
y

=
( )
dispersija bendroji
f
f y y
ia
i
i
y

2
1
2


( )
dispersija tarpgrupin
f
fi y y
i
x
x
y
i

2
2

parodo koki dal rezultato poymio sklaidai lm faktin poymio sklaida. Kuo
1 > , tuo taka didesn.
2
R - vadinamas determinacijos koeficientu ir ireiktas procentais parodo faktorinio
poymio takos stiprum.
i
x
y - poymio vidurkis konkreios kito poymio x reikms
i
x atveju.

2.3. Kokybini poymi koreliacija.
Tiriant tarpusavio ryius kokybini poymi atveju apsiribojama tik ryio stiprumo
nustatymu. Tai savaime suprantama, nes regresijos lyi , ireikiani priklausomyb,
kiekybiniams poymiams sudaryti, negalime. Ryio stiprumui nustatyti skaiiuojami taip vadinami
asociacijos (
a
r ) ir kontingencijos (
K
r ) koeficientai.

Teorija Pavyzdys
Nagrinjame ry tarp dviej kokybini
(alternatyvi) poymi
2 1
P ir P .
Duomenis raome lentel.
Nagrinjame ry tarp I kurso neakivaizdini
studij skyriaus uimtumo darbe ir j sesijos
rezultatus.
P
1


P
2

1
1
P
(taip)
2
1
P
(ne)
Suma
Uimtumas

Sesijos rezultatai
Laikinai
nedirba
Dirba
2
1
P (taip) a b a+b Ilaik 90 32
2
2
P (ne) c d c+d Neilaik 30 60
Suma a+c b+d
bc ad
bc ad
r
a
+

=
) ) ( ) ( ) ( d c c a d b b a
bc ad
r
K
+ + + +

=

698 , 0
30 32 60 90
32 30 60 90
=
+

=
a
r
( )( )( )( )
403 , 0
60 32 30 90 60 30 32 90
30 32 60 90
=
+ + + +

=
K
r
Ryiai tarp nagrinjam poymi
laikomi esminiais, kai 3 , 0 , 5 , 0
K a
r r .
Ryys tarp student darbo ir sesijos rezultat
yra esminis.

88

Savarankiko darbo uduotys
1. Surinkite duomenis apie mokyklos studentus, bendrabutyje gyvenanius studentus pagal
du poymius x ir y, tarp kuri, Js nuomone, galt egzistuoti koreliacin
priklausomyb, ireikta konkreiais skaiiais. Nustatykite egzistuojanio tarp j
koreliacinio ryio stiprum.
2. Panagrinkite mokyklos padalini, Jums inom prekybos, kit verslo srii firm veikl,
taikydami koreliacijos teorij.


89

Literatra


1. Apraomoji statistika:mokomoji priemon / Pareng S.Martiius ir kt.; red.
J.Markeleviius. Vilnius: VU leidykla, 1994.
2. Bartoseviien V. Ekonomin statistika. Mokomoji knyga. K., Technologija, 2001.
3. Berenson M.L., Levine D.M. Basic Business Statistics:Concepts and Aplications, 7th edn.
Prentice Hall, 1999, 114 p.
4. ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. TEV, Vilnius, 2000.
5. Genien G., iuleviien V. ems kio statistika, A, 1996.
6. Ekonomieskaja statistika. Pod redakciji J.N.Ivanova, Moskva. INFRA M, 2000.
7. Kelions iuolaikin matematik. V., 1995.
8. Lietuvos statistikos metratis, 2001.
9. Martiius S., Vaiinas G. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams, U,
2000.
10. Martiius S. Statistini ivad teorijos pradmenys. V., 1997.
11. Rimka Al. Statistika. Teorija ir metodai. Kaunas, 1939.


90
1 priedas
Gyventojai ir tankumas
1

Gyventoj skaiius, tkst.
Palyginti su visu
gyventoj
skaiiumi, %
Vidutinis metinis gyventoj
skaiius, tkst. Metai
I viso Mieste Kaime Mieste Kaime I viso Mieste Kaime
Gyventoj
skaiius
1 km
2

1939 3037.1 695.5 2341.6 22.9 77.1 3060.8 702.4 2358.4 46.6
1950 2573.4 729.5 1843.9 28.3 71.7 2567.4 760.8 1806.6 39.5
1959 2696.7 1025.9 1670.8 38.0 62.0 2718.4 1043.8 1674.6 41.3
1970 3118.9 1557.7 1561.2 49.9 50.1 3139.7 1579.8 1559.9 47.8
1979 3391.5 2034.9 1356.6 60.0 40.0 3397.7 2053.2 1344.5 51.9
1985 3528.7 2298.4 1230.3 65.1 34.9 3544.5 2320.0 1224.5 54.0
1989 3674.8 2486.8 1188.0 67.7 32.3 3691.2 2506.5 1184.7 56.3
1990 3708.2 2526.9 1181.3 68.1 31.9 3722.3 2542.2 1180.1 56.8
1991 3736.5 2557.5 1179.0 68.4 31.6 3741.7 2562.8 1178.9 57.2
1992 3746.9 2568.2 1178.7 68.5 31.5 3741.7 2558.2 1183.5 57.4
1993 3736.5 2549.0 1187.5 68.2 31.8 3730.2 2541.2 1189.0 57.2
1994 3724.0 2533.4 1190.6 68.0 32.0 3720.8 2529.9 1190.9 57.0
1995 3717.7 2526.4 1191.3 68.0 32.0 3714.8 2522.4 1192.4 56.9
1996 3711.9 2518.4 1193.5 67.8 32.2 3709.5 2526.4 1183.1 56.8
1997 3707.2 2534.5 1172.7 68.4 31.6 3705.6 2529.9 1175.7 56.8
1998 3704.0 2525.2 1178.8 68.2 31.8 3702.4 2524.2 1178.2 56.7
1999 3700.8 2523.2 1177.6 68.2 31.8 3699.7 2522.7 1177.0 56.7
2000 3698.5 2522.2 1176.3 68.2 31.8 3695.6 2519.1 1176.5 56.6
2001 3692.6 2515.9 1176.7 68.1 31.9 56.5
1
ioje ir kitose io skyriaus lentelse gyventoj skaiius pateiktas: 1959 m. sausio 15 d.,
1970 m. sausio 15 d., 1979 m. sausio 17 d., 1989 m. sausio 12 d. - suraym duomenys;
kitais metais - apskaiiuotas met pradioje.



91
2 priedas

Mirtingumas pagal ami ir lyt
(mirusi skaiius 1000-iui atitinkamo amiaus ir lyties gyventoj)
I viso Vyrai Moterys
Amiaus grups
1995 1999 2000 1995 1999 2000 1995 1999 2000
Iki met 12.40 8.66 8.40 13.76 8.83 8.14 10.98 8.47 8.69
1-4 0.76 0.60 0.68 0.77 0.71 0.81 0.75 0.49 0.53
5-9 0.35 0.30 0.26 0.41 0.35 0.34 0.29 0.25 0.18
10-14 0.35 0.33 0.25 0.42 0.42 0.30 0.28 0.24 0.20
15-19 0.96 0.90 0.85 1.41 1.26 1.26 0.50 0.52 0.43
20-24 1.52 1.44 1.41 2.45 2.35 2.32 0.55 0.53 0.49
25-29 2.03 1.79 1.54 3.21 2.82 2.46 0.80 0.72 0.58
30-34 2.85 2.11 2.23 4.63 3.24 3.45 1.05 0.94 0.97
35-39 4.41 3.04 2.72 6.91 4.75 4.24 1.99 1.36 1.21
40-44 7.02 4.50 4.20 11.14 6.93 6.56 3.18 2.21 1.97
45-49 9.66 6.72 6.69 15.23 10.56 10.20 4.77 3.30 3.54
50-54 12.95 9.52 9.45 20.75 14.79 15.24 6.34 5.10 4.60
55-59 15.93 12.38 12.38 24.86 19.60 19.30 8.89 6.64 6.87
60-64 21.14 17.77 16.89 32.88 28.11 26.92 12.64 10.26 9.59
65-69 28.96 24.63 23.88 46.05 38.45 37.25 18.68 15.63 15.15
70-74 42.76 36.69 36.18 61.56 56.50 55.70 32.95 26.59 25.91
75-79 62.62 62.13 56.30 84.18 85.42 77.51 52.65 51.43 46.69
80-84 96.36 89.88 91.91 115.96 107.01 111.76 88.71 82.89 83.88
85-89 154.46 139.76 128.74 159.34 136.60 136.13 152.16 141.02 126.07
90-94 218.44 191.55 179.82 222.81 203.26 152.17 216.79 185.90 194.86

92
95+ 441.13 231.06 188.05 327.30 211.19 161.15 491.67 239.60 199.88
I viso 12.20 10.81 10.53 13.84 12.02 11.71 10.73 9.73 9.48
0-14 1.07 0.79 0.74 1.19 0.87 0.80 0.95 0.69 0.67
15-59 5.76 4.26 4.14 8.75 6.41 6.25 2.90 2.20 2.12
60+ 49.18 43.75 41.92 60.40 54.15 51.79 42.71 37.73 36.20



93
3 priedas

Valstybins ir nevalstybins mokymo staigos
(mokslo met pradioje)

I viso Bendrojo
l i i
Profesins
k kl
Auktesniosios
k kl
Kolegijos Universitetai
Valstybini ir nevalstybini mokykl
1990-1991
2339 2157 105 64 - 13
1995-1996
2549 2361 106 67 - 15
1996-1997
2561 2373 105 68 - 15
1997-1998
2578 2386 107 70 - 15
1998-1999
2564 2375 104 70 - 15
1999-2000
2548 2359 104 69 - 16
2000-2001
2521 2354 84 57 7 19
Jose moksleivi ir student, tkst.
1990-1991
686 525 48 46 - 67
1995-1996
665 538 49 24 - 54
1996-1997
688 551 52 26 - 59
1997-1998
717 566 54 30 - 67
1998-1999
746 581 56 34 - 75
1999-2000
774 599 52 39 - 84
2000-2001
787 604 47 37 3 96
Pedagog
1995-1996
65525 48164 4671 3941 - 8749
1996-1997
67324 49428 4760 4007 - 9129
1997-1998
68465 49915 5044 4292 - 9214
1998-1999
70506 50245 5078 4589 - 10594
1999-2000
71330 51955 5032 4274 - 10069
2000-2001
70450 51896 4922 4185 398 9049
Nevalstybini mokykl
1995-1996
36 20 1 15 - -
1996-1997
36 20 1 15 - -
1997-1998
42 24 1 17 - -
1998-1999
42 23 1 18 - -
1999-2000 39 19 1 18 - 1

94
1999-2000 39 19 1 18 - 1
2000-2001 42 20 1 14 3 4
Jose moksleivi ir student
1995-1996 3097 1092 145 1860 - -
1996-1997 3470 1378 85 2007 - -
1997-1998 4342 1620 75 2647 - -
1998-1999 5235 1734 49 3452 - -
1999-2000 6520 1660 57 4740 - 63
2000-2001 7105 1744 42 4022 575 722
Pedagog
1995-1996 583 244 19 320 - -
1996-1997 736 368 18 350 - -
1997-1998 948 448 15 485 - -
1998-1999 1125 388 11 726 - -
1999-2000 1123 355 10 720 - 38
2000-2001 1320 405 8 661 119 127



95
4 priedas