Vilniaus Gedimino technikos universitetas

EKONOMIKOS
NUOSTATØ MODELIAVIMAS

ALGIRDAS JAKUTIS

VILNIUS-2000
 TURINYS
I˛anga…………………………………………….5
Ávadas…………………………………………….9
1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos..17
1.1.Kalbos filosofija ir ekonomikos kalba…….17
1.2.Ekonomikos nuostatø modeliavimo
filosofinës problemos…………………………..28
1.3.Kompiuterio panaudojimo filosofija………41
1.4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistiniai
aspektai………………………………….50
2. Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema..71
2.1 Daþniniø þodynø analizë……………………73
2.2Kategorijø sàraðas…………………………….74
2.3 Kategorijø apibrëþimai………………………75
2.4. Kategorijø pakopiðkumo nustatymas ir pakopiðka
ekonomikos kategorijø sistema………….88
2.5Sistemos stabilumas…………………………..94
2.6Sinonimø ávertinimas…………………………95
2.7Sistemos tolygumas…………………………..96
2.8Pasikartojanèiø kategorijø ávertinimas…….105

2
 2.9Nulinës pakopos kategorijø analizë…….. 106
3. Ekonomikos nuostatø modeliavimas ir
identifikavimas……………………………………108
3.1 Ekonomikos nuostatø tipai…………………….109
3.2 Modeliavimo metodai…………………………..110
3.3 Neekonominiø kategorijø, reikalingø modeliavimui,
sàraðas…………………………….113
3.4 Modeliavimo eiga ir rezultatai…………………116
3.5 Ekonomikos nuostatø identifikavimas…………133
4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo kompiuteriu
galimybës……………………………………………..133
4. 1Ekonomikos kategorijø deriniø skaièius……….136
4. 2.Þmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant
ekonomikos nuostatas…………………………….139
4.3 Ekonomikos nuostatø modeliavimas
kompiuteriu………………………………………….142
4.3.1Kompiuterio panaudojimo galimybës…………142
4.3.2Tekstø redaktoriai………………………………142
4.3.3EDIT…………………………………………….144
4.3.4WIN WORD…………………………………..147

3
 4.3.5WORD FOR WINDOWS……………………148
4.3.6NORTON COMMANDER………………….149
4.3.7Teksto redagavimo bûdai……………………..150
4.3.8Ekonomikos nuostatø modeliavimo
algoritmai……………………………………………155
5.Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos praktinis
taikymas…………………………………..160
5.1Ekonomikos þodyno sudarymas………………..162
5.2Ekonomikos teksto sudarymas…………………163
5.3Ekonomikos teksto recenzavimas………………164
5.4Ekonomikos teksto optimizavimas……………..166
5.5Praktinis kompiuterio panaudojimas
modeliavimui……………………………………….176
5.6Modeliavimas mokymo procese………………..177
5.7Modeliavimas ne ekonomikoje…………………178
Iðvados ir pasiûlymai………………………………..179
Modelling economical regulations…………….. 185
Моделирование экономических положений……… ….208
Literatûra……………………………………………245
Priedai……………………………………………….264

4
 1.Pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos
formavimas…………………………………………..229
2.Optimalios ekonomikos kategorijø sistemos
sudarymas……………………………………………276
3.Ekonomikos tekstø optimizavimas………………301

Áþanga
Temos aktualumas. Praktinë ekonominë þmoniø veikla istorijos eigoje susidûrë su
teorinës ekonomikos poreikiu. Reikëjo apibendrinti atskirus faktus, formuluoti
ekonomikos principus, dësnius, kriterijus, savybes, tikslu panaudoti ðias nuostatas
praktinëje veikloje. Atsirado daug ekonomikos tekstø: nuo laikraðtiniø publikacijø
iki akademiniø leidiniø. Tekstø autoriø plati skalë: nuo valstieèio iki akademiko,
Nobelio premijos laureato.
Susigaudyti ðioje informacijos masëje nëra paprasta: daugelis ekonomikos
nuostatø prieðtarauja viena kitai; yra daug pasikartojanèiø, viena kità
dubliuojanèiø nuostatø; daugelio nuostatø niekur nerasime, nes jos dar
nesuformuluotos. Reikalingas sisteminis poþiûris á ðià informacijà, tuo labiau, kad
jos apimtis kiekvienà dienà auga. Reikia iðsiaiðkinti, kaip atsiranda ekonomikos
nuostatos, kaip jas teisingai formuluoti ir klasifikuoti.
Tyrimo objektas yra racionalaus ekonominio teksto parengimo procesas.
Eksperimento objektas yra ekonomikos þodynai ir ávairiø autoriø ekonomikos
tekstai.

5
Pagrindinis darbo tikslas yra parengti ekonomikos nuostatø modeliavimo
metodologijà. Ðiam tikslui pasiekti reikalinga:
• analizuoti filosofines formaliø kalbø kûrimo iðtakas;
• parengti ekonomikos kategorijø klasifikavimo metodikà;
• suformuoti ekonomikos nuostatø modeliavimo procedûras;
• analizuoti kompiuterio panaudojimo ekonomikos nuostatoms modeliuoti
galimybes;
• parodyti darbo praktinio pritaikymo rezultatus ir tolesnio panaudojimo
galimybes.
Tyrimo metodologija ir metodika. Tyrimo teorinis pagrindas yra filosofinis
mokymas, iðdëstytas fenomenologijos, analitinës kalbos filosofijos,
neopozityvizmo, struktûralizmo tyrinëtojø veikaluose.
Modeliavimui panaudota tradicinë, formalioji ir matematinë logika. Ekonomikos
kategorijø klasifikavimui pasiûlyta originali monografijos autoriaus sukurta
pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.
Mokslinis naujumas. Ekonomikos moksle iki ðiol tokia tema nebuvo nagrinëta.
Todël autorius negalëjo remtis ar analizuoti kolegø darbø taip, kaip tai daro kitø
monografijø autoriai, pasirinkdami anksèiau nagrinëtà temà. Autoriui teko labiau
susikoncentruoti ties teorine klausimo puse ir tikëtis, kad jis pats (vëliau) ar
pasekëjai pratæs praktinio panaudojimo galimybiø tyrimà.
Ið kitos pusës, formalizuota kryptis moksle ir filosofijoje egzistuoja ir yra
vystoma. Autorius rëmësi savo mokytojø, bendraamþiø, savo ir savo mokiniø
darbais.
Darbo praktinë reikðmë ir aprobavimas. Ekonomikos nuostatø modeliavimo
metodologija ágalina formuluoti ávairius ekonomikos tekstus: straipsnius, knygas,

6
kursinius bei diplominius darbus, vadovëlius, ekonominiø ástatymø bei
poástatyminiø aktø projektus.
Monografijos autorius kartu su savo kolegomis ir studentais sumodeliavo
vadovëlá "Ekonomikos teorijos pagrindai", kuris laimëjo Mokslo ir studijø fondo
paskelbtà vadovëliø konkursà. Sumodeliuota "Uþsienio ámoniø veiklos Lietuvoje
analizë", kuri panaudota Vyriausybës nutarimui rengti.
Remiantis pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, galima recenzuoti kitø
autoriø ar jø kolektyvø sudarytus tekstus. Taip buvo ávertinta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ekonominë dalis, tarpusavyje palyginti keliø ekonomistø
- Nobelio premijos laureatø - tekstai.
Monografijos medþiaga naudojama mokymo procese. VGTU, VU, Lietuvos
Teisës Akademijos, Lietuvos Karo Akademijos, privaèios Akelan vadybos
mokyklos, keliø aukðtesniøjø mokyklø studentai modeliuoja ekonomikos nuostatas.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas - principai, dësniai, savybës,
kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dësná
ar sudaryti principà buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus
ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà, principus, dësnius ir t.t. nesunkiai
modeliuoja studentai bei moksleiviai.
Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inþinerijos fakultetø
studentai, VU magistrantai, Lietuvos Teisës ir Karo Akademijø studentai,
privaèios Akelan vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukðtesniosios technikos
mokyklos, Vilniaus aukðtesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiðkiø
aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos moksleiviai.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas dëstomas paskaitø metu, ásisavinamas
pratybose, rengiami namø, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos

7
nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodikà, rengdami savo
disertacinius darbus.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas taikomas studijø programø rengimui. Tai
lieèia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo
ekonomikos ir finansø, statybos ekonomikos studijø programas.
Monografijos kilme ir bendra˛ygiai. Med˛iaga rinkti pradejau 1985 m.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo tyrimuose dalyvavo tukstanciai studentu ir
auk tesniuju mokyklu moksleiviu. Jie taip pat padejo projektuoti pakopi ka
ekonomikos kategoriju sistema. ia tema savo baigiamuosiuose darbuose
nagrinejo VGTU Verslo Vadybos fakulteto bakalaurai R. Biek a, J. Jurgaitiene,
N. Keturakis, D.Matijo kaite, I. Motiejunaite, I. Nastajute, V. Paulikas,
A.Petkeviciene, K. Petuchova, J. Skirkeviciute ir L. Talackiene. Teksto
optimizavimo projektus 1998-1999m. renge to paties fakulteto magistrantai. Su
kolega A. Stepanovu ia tema parengta ir paskelbta keletas straipsniu. Vadovelio
“Ekonomikos teorijos pagrindai”, kurio tekstas pertvarkytas pagal monografijoje
pateikta metodika, bendraautoriai yra V. Petra kevicius, A. Stepanovas, L,
eckute ir S. Zaicevas.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo idejai pritare profesoriai J. Bivainis, B.
Melnikas, S. Marciukaitis, K. Prunskiene, O. Rakauskiene, A. Kaklauskas,
docentai J. Rudalevicius, S. Butkus, J. Vijeikis, V. Auk ciunas, G. Dievulis, dr.
J. Velyvis, dr. V. Kazlovas… ios idejos nepalaiko profesoriai R. Ginevicius, V.
Rutkauskas, A. ileika, L. Simanauskas, doc. V. Bagdonas, dr. G. Vagnorius.
Dalykine parama realizuojant monografijos ideja suteike VGTU Rektorius
profesorius E.-K. Zavadskas.

8
 Med˛iaga iforminti kompiuteriu padejo studentas D. Kondratenko. Monografija
INTERNETE paskelbe magistrantas V. Sapranavicius.
Monografijos pabaigoje pateikta apie 200 mokslines literaturos altiniu, kuriais
remiausi ja rengdamas. iu altiniu autoriams ir kitiems auk ciau i vardintiems
asmenims esu dekingas u˛ parama ir kritika.

Ávadas
Ekonomikà sudaro ekonominës nuostatos. Ekonomikà galima apibrëþti
kaip mokslà, kurá sudaro ekonomikos principai, dësniai, savybës, kriterijai,
apribojimai, aksiomos ir kt. Kiekvienà iðvardintà ekonomikos nuostatà sudaro
kategorijos.
Kategorijos ( gr. kategorija-nurodymas )-teorinës sàvokos, reiðkianèios
svarbiausius tikrovës atkûrimo aspektus. Kategorijos yra praktiná patyrimà
teoriðkai áprasminanèios formos. Kategorijos ávardina ekonomikos reiðkinius.
Kategorijos pateiktos ir nagrinëjamos vadovëliuose, þinynuose, enciklopedijose.
Kategorijos yra susijusios tarpusavyje, nes ekonomikos reiðkiniai, kuriuos
atspindi kategorijos yra susijæ.
Sàryðiø tarp kategorijø yra daug-aibë. Ðie sàryðiai yra lyg tinklas arba medis,
kadangi viena kategorija yra susijusi su keliomis kitomis kategorijomis, o ðios-dar
su kitomis. Kaip pavyzdá panagrinëkime kategorijà “investicija”. Investicija
apibrëþiama kaip kapitalo ádëjimas á ámonæ. Kapitalas gi yra visa tai, kas sukurta
þmoniø darbu ir naudojama galutiniam produktui gaminti. Ámonë yra gamybos ar
prekybos ûkinis vienetas. Toliau reikëtø apibrëþti ðias kategorijas: darbas, nauda,

9
produktas, gamyba, prekyba, ûkis. Po to reikëtø apibrëþti kategorijas, áeinanèias á
kà tik paminëtø kategorijø apibrëþimus, ir t. t.
Ið aptarto pavyzdþio matyti, kad ið vienos kategorijos apibrëþimo
pakopomis gauname aibæ kategorijø. Susidaro pakopiðka kategorijø sistema.
Aktualu nagrinëti svarbiausias kategorijas. Svarbiausiomis galima laikyti
daþniausiai ekonomikos tekstuose pasitaikanèias kategorijas. Labai daþnai
kartojasi tik nedidelë þodþiø dalis. Vokieèiø stenografas S. Kedingas, iðnagrinëjæs
10 mln þodþiø, nustatë, kad 15 daþniausiø þodþiø sudaro 25% teksto. Lietuviø
kalbos daþniniame þodyne kategorija darbas yra 12 vietoje-tirtame tekste pavartota
1759 kartus. Kitos daþnai vartojamos ekonomikos kategorijos yra: ûkis, þemë,
gamyba, darbininkas, ámonë, planas.
Kiek yra þinoma kategorijø? Iðsamiausi ekonomikos terminø þodynai pateikia iki
75000 kategorijø. Dalis ðiø kategorijø priklauso negamybinës sferos ekonomikai, o
kitos yra verslo ekonomikos kategorijos. Ryðiø tarp ekonomikos reiðkiniø
(kategorijø) skaièiø galima rasti pasitelkus kombinatorikos formules. Gausime
skaièiø, kurá galima lyginti su galimø kombinacijø ðachmatø lentoje skaièiumi
(10120). Norint ið kategorijø derinio gauti racionalià ekonomikos nuostatà, reikia
deriná nagrinëti atitinkamais metodais, naudojamais ekonomikos, aibiø ar
tikimybiø teorijose. Be to, kartais tenka naudoti vienà ar kità metodø deriná-
algoritmà. Racionalûs kategorijø deriniai iðreiðkia sudëtines kategorijas, principus,
dësnius, apibrëþimus, savybes ir t. t. Pasitaiko kategorijø dësniø, kurie nesudaro
racionalaus sàryðio. tai rodo, kad tiesioginio ryðio tarp nagrinëjamø kategorijø
nëra.
Esant tokiam dideliam variantø skaièiui, atrodytø, beviltiðka net pradëti
nagrinëti ðià problemà. Taèiau bûtina ásidëmëti, kad svarbiausi sàryðiai yra

10
binariniai, kitaip sakant poriniai kategorijø sàryðiai. Turint binarinius sàryðius,
visi kiti sàryðiai lengvai modeliuojami.
Dalis sàryðiø ðiai dienai yra iðnagrinëti ir paskelbti. Yra tûkstanèiai
ðaltiniø, nagrinëjanèiø kategorijø problematikà, pvzd.,
[60,115,142,147,148,161,162,163].
Kategorijø problematikà pirmasis iðryðkino Aristotelis[11,12]. Jis
pastebëjo, jog sàvokas galima surûðiuoti pagal tai, kokiu aspektu jos apibûdina
tikrovës reiðkinius. Tokiø aspektø Aristotelis nurodë keletà: esmës,kiekybës,
kokybës, santykio ir t. t. Jie nepakeièiami vienas kitu ar kuriuo nors vienu,
bendriausiu, tad jie ir yra aukðèiausios rûðys, arba kategorijos, kuriomis remiasi
mokslas, aiðkindamas tikrovæ. Nuoseklesniø iðvadø apie kategorijø struktûrà, jø
prigimtá Aristotelis nepadarë, taèiau jis nurodë jø paþintinæ reikðmæ, pareiðkë
mokslui svarbià mintá apie jø sisteminimo bûtinumà. Kategorijø problematikà
nagrinëjo tokie þymûs mokslo veikëjai kaip E. Huserlis, R. Bertranas, D.
Pospelovas, A. Einðteinas[9]. Pastarasis yra pasakæs: “Að nesu tikras, ar galima
ið tikrøjø suprasti màstymo stebuklà”. Ðià mintá patvirtina ir kibernetikoje
taikomas “juodos dëþës” principas, kurio esmë ta, kad ið anksto þinoma tik
áeinanti informacija ir gauti rezultatai. Kaip, kokiais bûdais gauti ðie rezultatai
lieka neaiðku, nagrinëjama tik áeinanti informacija ir rezultatinë informacija. Prof.
V. Dimitrijevas[134] baiminasi, kad skverbimasis á ‘juodà dëþæ”-þmogaus
intelektà-gali bûti pavojingas: pasekmës yra sunkiai nuspëjamos.
Mes anksèiau aptarëme, kad kategorijos ávardina ekonominius reiðkinius.
Ðie reiðkiniai tarp savæs yra susijæ. Sàryðio paieðka, modeliavimas veda prie tam
tikrø rezultatø. Rezultatas - ekonomikos nuostatos. Nuostatas galima klasifikuoti.
Þinomø ekonomikos nuostatø tipai: principas, dësnis, kriterijus, apribojimas,
savybë, apibrëþimas, aksioma, postulatas, sudëtinë kategorija, dogma,

11
kanonas...Nuostatos dar klasifikuojamos i tezes ir hipotezes. Teze - irodyta
nuostata, o hipoteze - menama nuostata.
Atidþiau nagrinëdami bet koká ekonomikos tekstà, rasime iðvardintus
ekonomikos nuostatø tipus. Pvz. iðnagrinëjus paskaitos "Verslo organizavimo
formos" tekstà rasta, kad já sudaro 47 dësniai, 37 apibrëþimai, 17 principø, 29
savybës, 24 aksiomos, 18 kanonø, 10 postulatø, 8 kriterijai ir 4 apibrëþimai.
Kituose ekonomikos tekstuose randama faktø, formuliø, grafikø,
paradoksø, prielaidø, iðvadø...
Sàryðá tarp ekonomikos reiðkiniø aptikti padeda metodai. Dialektinis
metodas yra totalinis. Jis taikomas moksle nuo Platono[9] laikø. Dialektinio
metodo sudëtinës dalys yra stebëjimas, analizë, sintezë, indukcija, dedukcija,
eksperimentas, abstrahavimas, verifikacija. Naudotini genetinis, "ðakø ir ribø" bei
kiti metodai.
Kurie metodai daugiausia taikomi modeliuojant ekonomikos nuostatas?
321 sàryðio perþiûra rodo, kad analizë panaudota 92 atvejais, genetinis metodas -
78, stebëjimo - 42, dedukcijos - 16, sintezës - 15 ir pan.
Metodà taip pat sudaro kategorijos, principai, dësniai...Todël panaudojant
þinomus metodus, modeliuojami nauji. Ðiandien mokslui þinomø metodø sàraðas
nëra galutinis.
Panagrinëkime svarbiausio - binarinio sàryðio nustatymo eigà. Imame dvi
kategorijas A ir B. Ið þinyno, vadovëlio, enciklopedijos iðraðome jø apibrëþimus.
Po to ið metodø sàraðo imame pirmàjá metodà ir jo pagalba ieðkome ryðio tarp
kategorijø A ir B. Jei ryðys yra, nustatome jo tipà. Vëliau imame antràjá metodà ir
jo pagalba ieðkome sàryðio tarp kategorijø A ir B. Vël, jei ryðys yra nustatome jo
tipà. Tai gali bûti kito tipo ryðys tarp tø paèiø kategorijø.

12
 Galimas atvejis, kai imant po vienà metodà, sàryðio aptikti nepavyksta, o
panaudojus keliø metodø deriná, sàryðis fiksuojamas.
Panagrinëkime konkretø pavyzdá. Atsitiktiniu bûdu parinkime keletà
kategorijø ir raskime ryðius tarp jø. Paimkime keturias ekonomikoje naudojamas
kategorijas ir uþraðykime jø apibrëþimus[22].
Infliacija - pinigø cirkuliacijos kanalø perpildymas popieriniais pinigais
virð realiø ûkio poreikiø, vedantis á nuvertëjimà.
Amortizacija - laipsniðkas darbo priemoniø vertës perkëlimas á jomis
pagamintà produktà pagal jø fizinio ir moralinio susidëvëjimo lygá ir darbo
priemoniø atstatymas.
Kapitalas - visa tai, kas sukurta þmoniø darbu ir yra naudojama prekiø ir
paslaugø kûrimo tikslams.
Utilitarizmas (lot. utilas - nauda, iðloðis) - socialinis - ekonominis
principas, pagal kurá visi visuomeniniai santykiai nagrinëjami jø naudingumo
poþiûriu, norint ðiuos santykius panaudoti priemone kokiems nors tikslams
pasiekti.
Modeliuokime ryðius tarp ðiø keturiø ekonomikos reiðkiniø. Pirmiausia
kategorijos nagrinëjamos po vienà. Stebima, kaip ekonomikos reiðkinys, ávardintas
duotàja kategorija kinta laike ir erdvëje Pvz., infliacija istorijos eigoje turi
tendencijà ir augti ir stabilizuotis, kartais iðnyksta. Todël formuluojama nuostata
"infliacija laikui bëgant kinta". Ðios nuostatos tipas - savybë; reiðkinys nagrinëtas
stebëjimo metodu. Nagrinëjant kategorijà "kapitalas" aiðkëja, kad "kapitalas laikui
bëgant auga". Tai dësnis gautas analizës metodu.
Iðtyræ vienukes, imame nagrinëti porinius kategorijø ryðius. Infliacijà ir
amortizacijà patyrinëjus genetiniu metodu, aiðkëja, kad amortizacijos kitimas gali

13
iððaukti infliacijos pokyèius. Juk sulëtëjus amortizacijai, kaupiasi pasenæ
árengimai, su kuriais pagaminama maþiau ir prastesnës kokybës prekiø. O pinigø
patenkanèiø á cirkuliacijà kiekis nemaþëja. Todël auga infliacija. Formuluojame
dësná "amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà". Panaudotas genetinis metodas.
Minëti ir kiti modeliavimo rezultatai pateikiami lentelëje

Ei Kategorijø Ekonomikos nuostata Nuosta- Panaudo-

l derinys tos tipas ti metodai
Nr
1 2 3 4 5
VIENUKËS
1. Infliacija Infliacija laikui bëgant Savybë Stebëji-
kinta mas
2. Amortiza- Amortizacija laikui Dësnis Verifika-
cija bëgant stabilizuojasi cija
3. Kapitalas Kapitalas laikui bëgant Dësnis Stebëji-
auga mas
4. Utilitarizmas Utilitarizmas laikui Savybë Stebëji-
bëgant kinta mas
DVEJUKËS
5. Infliacija - Amortizacijos sulëtëjimas Dësnis Genetinis
amortiza- didina infliacijà
cija
6. Infliacija - Infliacija brangina Dësnis Genetinis,
kapitalas kapitalà analizë

14
7. Infliacija - Utilitarizmas skatina Dësnis Genetinis
utilitariz- infliacijà
mas
8. Amortiza- Kapitalas amortizuojasi Dësnis Analizë
cija -
kapitalas
9. Amortiza- Utilitarizmas - viena ið Dësnis Genetinis
cija - amortizacijos prieþasèiø
utilitariz-
mas
10 Kapitalas - Utilitarizmas - kapitalo Principas Genetinis
. utilitariz- principas
mas
1 2 3 4 5
TREJUKËS
11 Infliacija - Infliacija brangina Dësnis Geneti-nis,
. amortiza- kapitalà, kuris analizë
cija - amortizuojasi
kapitalas
12 Infliacija - Utilitarizmas skatina Dësnis Genetinis
. amortiza- infliacijà ir yra viena ið
cija- amortizacijos prieþasèiø
utilitariz-
mas

15
13 Amortiza- Utilitarizmas - kapitalo Principas, Genetinis
. cija - principas ir viena ið dësnis
kapitalas - amortizacijos prieþasèiø
utilitariz-
mas
14 Infliacija - Utilitarizmas - kapitalo Principas, Genetinis
. kapitalas - principas, o infliacija dësnis
utilitariz- brangina kapitalà
mas
KETVERIUKË
15 Infliacija - Utilitarizmas - kapitalo Principas, Geneti-nis,
. amortiza- principas, o infliacija dësnis analizë
cija - brangina kapitalà, kuris
kapitalas - amortizuojasi
utilitariz-
mas

Iðnagrinëjus 15 deriniø, gauta eilë dësniø, principø, savybiø. Matome, kad

svarbiausi yra binariniai sàryðiai (dvejukës). Trejukës ir t.t. modeliuojami
lengviau, kai jau turime dvejukes.
Ekonomikoje svarbu rasti pradines kategorijas, ið kuriø galima modeliuoti
ekonomikos nuostatas, palaipsniui prijungiant kitas kategorijas. Ieðkant pradiniø
kategorijø, nagrinëti tas ið jø, kurios paaiðkinamos minimaliu kitø kategorijø
skaièiumi.

16
 1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra ekonomikos kalba. Kalbos

pagrindus nagrinëja kalbos filosofija. Tekstus aiðkina fenomenologija,
hermeneutika, taip pat analitinë kalbos filosofija, kuri skaidoma á loginæ ir
lingvistinæ kalbos analizæ. Kalbà nagrinëja semiotika ir struktûralizmas.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria su problemomis, kuriø sprendimà
randame tradicinëje, formalioje ir matematinëje logikoje. Filosofija nagrinëja aibës,
begalybes problemà, su kuria susiduria ekonomikos nuostatø modeliavimas.
Filosofija nagrinëja sàvokos ir jos apibrëþimo, kategorijø pakopiðkumo,
abstrakcijos klausimus.
Filosofijoje rasime ir kibernetikos, kompiuteriø panaudojimo problematikà.

1.1. Kalbos filosofija ir ekonomikos kalba

Paþinimo teorija daþnai reiðkiasi kalbos filosofijos problemø pavidalu. Ðis

posûkis á kalbà bûdingas visai dabarties filosofijai. Dabarties filosofija daþniausiai
vadinama XX amþiaus filosofija. Ði riba nëra atsitiktinë. Apie 1900 metus Vakarø
ðaliø filosofijoje ávyko þymus posûkis.Iðryðkëjo ir ásitvirtino naujos tendencijos.
1) Fenomenologiðkai orientuota pozicija, kuriai pirmiausia priklauso klasikinë
fenomenologija,egzistencializmas ir hermeneutinë filosofija.
2) Pozityvisti kai orientuota pozicija, kuriai priklauso neopozityvizmas, kritinis
racionalizmas,taip pat daugybë loginiø, empyristiniø ir lingvistiniø krypèiø. Jas
aprëpia vadinamoji analitinë filosofija.

17
 Fenomenologinio màstymo pradþia yra susijusi su dviem austrø màstytojais. F.
Brentano (1858 -1917) [9] buvo jo pirmtaku, o E. Husserlis (1859 - 1938) [69]
padëjo pagrindus visai tolesnei fenomenologijos raidai. Daugelis fenomenologinio
màstymo iðvadø tapo nuolatiniu impulsu tolesniam filosofavimui: turima omenyje
hermeneutinë problema arba fenomenologiðkai orientuotø egzistencialistø
didþiosios analizës.
Pavadinimas "fenomenologija" kilo is graikiðko þodþio phainetai (reiðkiasi). Tuo
paèiu jau pateikta ir fenomenologijos programa - prie paèiø daiktø! Analizuoti tai,
kas reiðkiasi. Filosofija turi pasukti nuo 19 a. pabaigoje vykusiø nevaisingø
diskusijø apie paþinimo teorijà á tai, kas reiðkiasi, kas yra fenomenas. Vienas
novatoriðkiausiø dabarties filosofijos veikalø yra E.
Husserlio knyga "Loginiai tyrinëjimai" (1900) [69].Joje E. Husserlis pagrindë
vienà svarbiausiø filosofiniø tyrinëjimo metodø - fenomenologiná metodà.
Fenomenas pirmiausia yra visa tai, kà aptinkame patyrime. Fenomenologinës
filosofijos uþdavinys yra fenomenus analizuoti taip, kad idealios esmës taptø
duotybëmis. Fenomenologijos tikslas yra grynø (formaliø ir materialiø) esmiø
sistema, kuri aprëptø visas filosofines disciplinas. Dël to fenomenologinë filosofija
vadinama esmës filosofija. E. Husserlis ir ankstyvieji fenomenologai manë, kad
fenomenologiniu metodu galima iðskirti ir iðtirti grynøjø, idealiøjø antlaikiniø ir
antistoriniø esmiø sritá. Ið pradþiø fenomenologai nebuvo orientuoti nei bûties
filosofijà (ontologijà), nei á savimonës trancendentinæ) filosofijà. Jie laikësi
dvasios filosofijos nuostatos ir analizavo tai, kas idealu.
Didelës reikðmës fenomenologija turëjo ir praktinei filosofijai. Èia buvo
remiamasi tuo, kad esmës fenomenologiná paþinimà praktinëje filosofijoje atitinka
vertybës bei santykiø tarp vertybiø pajautos.

18
 Hermeneutika (ið Hermio- dievø pasiuntinio, neðusio þmonëms dievø þinias) kilo
ið skelbimo, vertinimo ir aiðkinimo meno. Ðiandien hermeneutikos problemø ratas
apima tekstø (taip pat ir ekonomikos), teorijø, ávykiø, dalykø, aplinkybiø ir kt.
Interpretavimà, aiðkinimà ir supratimà.Ðiuolaikinis hermeneutikos pavidalas kyla
ið egzistencialistø, pirmiausia, M. Heidegerio [70] egzistencialistø teorijos.
Egzistencializmas yra ypatingas savimonës filosofijos variantas. Jo pamatines
mintis galime paaiðkinti remdamiesi S. Kierkegaardo [9] suformuluotu skyrimu.
Tai objektyvios ir subjektyvios refleksijø skyrimas. Þmogus gali reflektuoti
kasdiená patyrimà, ið kurio kyla filosofija. Egzistencialistai mano, kad jis is esmës
turi dvi galimybes.
1 ) Jis gali savo interesus nukreipti á tai, kas duota objektyviai atsisakydamas
savæs, savo asmeninio individualaus subjektyvumo.
2) Taèiau þmogus gali suvokti save patá ir kaip galimybæ. Ðioje subjektyvioje
refleksijoje jis ieðko savojo "Að pats", asmeninës, individualios, subjektyvios
bûties, to Að, kuris vadinamas egzistencija. Að esu toks, koká pats save
projektuoju egzistuodamas.
Remdamiesi egzistencialø teorija, hermeneutikos problemà galime suformuluoti
taip: suvokus kalbà, istoriðkumà, buvimà - drauge kaip egzistencialus, iðkyla
visiðkai konkreti supratimo problema.
Tekstø, teorijø aiðkinimas, supratimas ir interpretavimas yra daugiau nei grynas
pakartojimas.
Supratimo prielaida visuomet yra iðankstinis supratimas. Iðankstinis supratimas
yra ávairiai sàlygotas. Svarbiausia sàlyga yra mûsø buvimo pasaulyje
istoriðkumas, kuris kondensuojasi kalboje. Svarbiausia èia yra kalba. Þmogus
paþásta pasaulá tarpininkaujant kalbai. Konkreti gyva kalba yra visø, ta kalba
kalbanèiø þmoniø bendro iðankstinio supratimo iðraiðka Ji gyvuoja

19
komunikacijoje. Pasaulis visuomet yra patiriamas per komunikacijà ir atviros
kalbos dëka.
Dabarties filosofijoje yra ið esmës dvi didþiosios kalbos filosofinio tyrimo
stovyklos: analitinë ir neanalitinë.
Analitinë kalbos filosofija þvelgia á kalbà kaip á objektyvø, empiriðkai duotà
dalykà, kurá galima analizuoti kaip bet kokià kità empirinæ duotybæ. Galima
iðskirti dvi pagrindines analitinës kalbos filosofijos kryptis.
1 ) Loginë kalbos analizë. Ji susijusi su ankstyvuoju L. Vitgenðteinu
[217,218,219] ir Vienos rateliu. L. Vitgenðteinas pirmame savo kûrybos
laikotarpyje davë stiprø impulsà neopozityvizmui atsirasti (Vienos ratelis).
Antruoju, orientuotu á lingvistikà, sukûrë, be kita ko, ir kalbos þaidimø teorijà.
Kalbos kritika, loginë kalbos analizë yra jos bûdingi bruoþai. Ji kritikuoja
kasdieninæ kalbà, nes ði daþnai bûna negrieþta, netiksli ir daugiaprasmë. Siekiama
sukurti tam tikrà naujà, dirbtinæ kalbà, pasiþyminèià didesniu grieþtumu. Tam
tikslui puikus árankis yra nepaprastai iðsivysèiusi formalioji logika. Ðiai
tendencijai svarbiausia, kad kalba tenkintø mokslø ir, pirmiausia, tiksliøjø mokslø
poreikius. Loginës kalbos analizës tikslu daþnai buvo laikomas visø mokslø
grieþtos vieningos kalbos sukûrimas.
2) Lingvistinë kalbos analizë. Ji susijusi, pirmiausia, su vëlyvuoju L.
Vitgenðteinu. Ðios analizës objektas - áprasta, kasdieninë, empiriðkai duota kalba
(kalbiniai þaidimai). Ji taip pat domisi þenklø kombinacijø turiniu, tuo, kaip tie
þenklai pasirodo áprastuose kalbiniuose veiksmuose, kur vartojamos kalbiðkai
áformintos iðraiðkos. Ji nesiekia sukurti jokios dirbtinës kalbos, o bando
empiriðkai tirti kasdieniná kalbos vartojimà áprastose kalbose.
Analitinë kalbos filosofija laiko kalbà þenklø sistema. Ji tiria ðiø þenklø
tarpusavio santykius, jø reikðmæ ir jø vartojimà kalbiniuose veiksmuose. Kalbinës

20
iðraiðkos yra daugiau, negu paprasti þenklai. Paþymëtinas atvaizduojamasis ir
metaforinis kalbos pobûdis. Dël savo lankstumo ji prisiderina prie tautø ir individø.
Kalba ið esmës yra tripusë, t. y. ji reiðkiasi kaip subjekto-subjekto - objekto
santykis. Að kalbu su Tavimi apie Tai. Nëra nei idealiø reikðmiø vieðpatijos, kuri
galetø bûti atskirta nuo konkreèios kalbos, nei bekalbis pasaulis savaime.
Transcendentinis ir hermeneutinis aspektai, absoliutumas ir reliatyvumas,
besàlygiðkumas ir sàlygotumas - visa tai yra dialektinis dalykas, bûdingas visam
þmogiðkajam paþinimui ir kalbëjimui. Viena vertus, visame paþinime ir kalbëjime
visuomet jau postuluojama absoliuti, transcendentinë paþintinë ir kalbinë prasmë.
Kita vertus, transcendentiðkumas reiðkiasi tik konkreèia kalba istoriniame
kontekste.
Þmogiðkas paþinimas nëra tik objektø stebëjimas, bet kartu ir stebinio màstymas.
Jokio objekto mes negalime màstyti kitaip, kaip tik kategorijomis; jokio màstymo
objekto mes negalime paþinti kitaip, kaip stebiniais, atitinkanèiais tas sàvokas.
Kategorijos - tai sintetiniai intelekto aktai, t. y. objektø ávairovæ jos suvienija á
vientisà paþinimà. Kategorijomis stebinys màstomas ir suvokiamas kaip vienumas.
Intelektas - sugebëjimas naudotis sàvokomis bei pagrindiniais teiginiais. Intelekto
sàvokas bei principus aiðkinasi analitika, proto idëjas - dialektika. Taigi objektø
stebëjimas ir kartu stebinio màstymas - transcendentinë logika. Teisinga loginë
simbolika turi pati rodyti kalbos struktûrà ir pasaulio struktûrà. Ávardinami
objektai, ieðkoma ryðiø tarp jø. Ryðiai - tai sakiniai (teiginiai, nuostatos). Skiriami
analitiniai teiginiai ir sintetiniai teiginiai. Analitiniai - tai teiginiai, kuriø predikatas
glûdi teiginio subjekte; jo predikatà gauname paprasta subjekto analize; analitiniai
teiginiai mûsø paþinimo neiðpleèia, o tik já padaro aiðkesná. Sintetiniai - tai
teiginiai, kuriø predikatas neglûdi teiginio subjekte; predikatas apie subjektà taria
kaþkà naujà, kas mûsø paþinimà iðpleèia.

21
 Analitika parodë kaip stebëjimo ávairovë sintetiniais intelekto aktais (sàvokomis,
principais) susiejama á sintetinius patyrimo vienetus. Transcendentinë dialektika
parodo, kad patyrimas galimas tik tada, kai ðiuos sintetinius patyrimo vienetus
aprëpia proto idëjos. Tik tada tampa paaiðkintas patirtinio pasaulio visiðkas
vienumas. Intelektas sintezuoja teiginius. Intelektas gali bûti natûralus ir dirbtinis.
Dirbtinis intelektas vadinamas kompiuteriu. Intelektas aprëpia stebinius (juslumà)
ir konstatuoja objektus bei objektø sritis (sintetinius patyrimo vienetus), sutvarko
juos patyrimo visumos, patyrimo pasaulio apskritai poþiûriu.
Ekonomikos kategorijos iðsidësèiusios pakopomis: nuo pradiniø, paaiðkinamø
bendriniais þodþiais, iki aukðto agregavimo laipsnio kategorijø.
Paèios pradinës kategorijos (bendriniai þodþiai) yra sunkiai nusakomos. Pvz.,
laikas yra pradinë ir neapibrëþta kategorija. Bet kuris mokslas remiasi tokiomis
sàvokomis. Geometrijoje neapibrëþtos sàvokos yra taðkas, linija, pertvarkymas...
Aibiø teorijoje - elementas, aibë, sutvarkyta elementø pora... Mechanikoje -
materialus taðkas, trajektorija, sàveika, laikas...
Deduktyviniuose moksluose pradiniø fundamentaliø sàvokø pagrindu, kurios
naudojamos kaip savaime aiðkios ir - pagal neáformintà susitarimà - kaip vienodai
traktuojamos tarp tyrëjø, sudaromos konstrukcijos ir loginis mokslo karkasas.
Ekonomika yra kintanti realybë. Bûtent todël mëginant apèiuopti konkretaus
laikmeèio horizontus, gyvenimo audiná, simboliniø reikðmiø sistemà, sàvokø
aparatas turëtø bûti formuojamas ypaè atsargiai ir nuosekliai, o apibrëþimai
pateikiami paskiausiai, nes jie niekada negali visapusiðkai atskleisti ekonominiø
reiðkiniø sudëtingumo, kompleksiðkumo ir dinamiðkumo. Pagrindinës
konceptualinës problemos yra susijusios su ekonomikos sàvokø loginio ir
metodologinio neapibrëþtumo situacija. Sekant L. Vitgenðteinu, kadangi
neámanoma duoti iðsamaus galimø kalbos vartojimø sàraðo, nei ávardijimas, nei

22
prasmë (reikðmë) negali bûti absoliuèiai tikslûs: klausimas kas yra tikslu ir
netikslu, prasmingas tik konkreèiø kalbos þaidimø fone, jø atþvilgiu. Tam tikras
neapibrëþtumo laipsnis, "netobulumas" daþnai esti naudingas. Mûsø sàvokos,
veikianèios kaip sudëtingi organizmai (daþnai "medþio" formos) sudëtingame
ekonominiame kontekste neiðvengiamai yra netikslios. Supaprastinti sàvokas
reiðkia iðkraipyti jas, atimti ið jø gyvastá.
Sekant B. Raselu[183],kalba visuomet yra daugiau ar maþiau miglota, tad tai, kà
teigiame, niekada nëra visiðkai tikslu. Dauguma klausimø ir sakiniø kyla del to,
kad mes nesuprantame mûsø kalbos logikos.
L. Vitgenðteinas tvirtino: "tai kas apskritai gali bûti pasakyta, gali bûti pasakyta
aiðkiai, o apie kà negalima kalbëti, apie tai reikia tylëti".
Taigi filosofija atsigræþë á kalbà ir ëmë nagrinëti, ar ji yra tinkama kaip pasaulio
paþinimo instrumentas. Modernioji filosofija, pradedant R. Dekartu [38,39,40]
ëmë kelti pasaulio sandaros paþástanèiojo sàmonëje klausimà. 20-to amþiaus
filosofijos atradimas yra tai, kad mes negalime atsitraukti nuo kalbos, nes ir toks
bandymas bûtø ámanomas tik mûsø kalbos turimomis priemonëmis. Taip pat
nebebandoma màstant iðeiti uþ ðio pasaulio ribø,prieðingai, mëginama ðalinti
nesusipratimus, atsirandanèius dël neðvaraus ir nekorektiðko kalbos vartojimo,
taigi iðpainioti kalbos pinkles, taip pat ir ekonominës kalbos pinkles.
Tokios nuostatos atsiradimui turëjo átakos ávairûs veiksniai: mokslininkø
nesëkmë kuriant metaforines konstrukcijas ir jø pastangos rasti galimybæ teisingai
sujungti jutiminius duomenis, kitaip tariant, rasti loginæ schemà, pagal kurià bûtø
galima juos interpretuoti.
Kita paskata koncentruotis á kalbà buvo siekimas atskirti beprasmius teiginius
nuo prasmingø. To kaip tik siekë Vienos bûrelio grupë, taip pat "anglosaksø
filosofija" (B. Russellas [183], E. Moare’as [9].

23
Prasminguose sakiniuose negali bûti miglotø sàvokø, jie turi bûti logiðkai ir
gramatiðkai teisingi, taip pat galimi verifikuoti. Grieþtas prasmës kriterijus
netrukus buvo su velnintas, kadangi abstrakèiø nuostatø negalima verifikuoti.
Siekdama iðsaugoti loginá pasaulio vaizdà, analitinë kalbos filosofija atsiriboja
nuo duotojo "daikto" ir vadina "daiktu" viskà, kà galima isreikðti kalboje esamu
þodþiu. Kalbos analizë prasideda nuo paprasèiausiø priskyrimo procedûrø ir
sukuria savo terminologijà.
Þodþio priskyrimas daiktui vadinamas predikacija. Predikatoriai gali nurodyti
daugiau negu vienà daiktà. Taigi yra dviþenkliø ir daugiaþenkliø predikatoriø. Jie
nusako daiktø santykius. Kiekvienas predikatorius gali bûti priskirtas neribotam
daiktø kiekiui. Tam tikras priskyrimas vadinamas paþenklinimu. ("Ðis stalas") Jis
susideda ið paþymimojo þodþio ir predikatoriaus.
Ir pagaliau yra þodþiø, kurie suprantami tik ryðium su tam tikra situacija
(ávardþiai, prieveiksmiai: "að", "tu", "èia", "ðiandien", "ten"). Tai indikatoriai.
Jeigu reikia, jie asmenvardþiais paverèiami nuo situacijos nepriklausanèiomis
þiniomis ("Mes esame èia", "Jonas ir Marytë spalio 6 d. bus Paryþiuje") ir taip
tampa duomenimis.
Tiksliai nurodþius prasminá þodþiø ryðá (norminimas) atsiranda mokslinë
terminologija.
Apibrëþimas yra iki ðiol neþinomo termino nusakymas jau þinomø terminø
kombinacija.
Terminologija pradedama formuluoti kasdienës kalbos þodþiais. Taip randami
vartotini þenklai.
Abstraktesni terminai vadinami sàvokomis. Tai, kà leidþia suprasti predikatorius
(reikðmë), yra turinys. Daiktø visuma, kuriems gali bûti priskiriamas turinys
vadinama apimtimi.

24
 Prasminis turinys yra tai, kas gali bûti pasakymo atitikmuo. Egzistuojantis
prasminis turinys vadinamas faktu. Pasakymas, kuris remiasi egzistuojanèiu
prasminiu turiniu, t. y. faktu, vadinamas teisingu (jeigu remiamasi nesamu
prasminiu turiniu - klaidingu). Prasminiai turiniai gali bûti egzistuojantys arba
neegzistuojantys. Teiginiai gali bûti teisingi arba klaidingi. Taigi teiginiai remiasi
prasminiu turiniu ið pradþiø nepriklausomai nuo to, ar jis yra, ar ne. Gali bûti
kelios teigimo pakopos. Teiginiai, iðreiðkiantys daiktø prasminá turiná, vadinami
"objektø kalba", teiginiai apie teiginius- metakalba. Ne visas metakalbos nuostatas
galima iðversti á objektø kalbos teiginius, antraip metakalba bûtø identiðka
objektø kalbai, ir jø abiejø skyrimas teoriðkai bûtø bevertis.
1. Austinas (Anglija) [9] nagrinëjo kalbos funkcijà. Kalbos aktas yra pagrindinis
komunikacijos vienetas. Kalbos mokëjimas gali bûti praplëstas klausiant, ko buvo
siekta kalbos þenklu. Taigi egzistuoja ryðys tarp to, kà mano kalbantysis, ir to, kà
reiðkia iðtartas sakinys, tarp to, ko siekia kalbëtojas, bei kà supranta klausytojas,
ir taisykliø, kurios sàlygoja kalbos elementus.
Taigi kalbos prasmë yra nustatyti reikðmes, kurios pasiekë klausytojà. Ðis
aspektas vadinamas pragmatiniu. Kalba keièia elgesá. Ji gali veikti tik socialinëje
sferoje, nuolatos ið naujo organizuodama mûsø socialinæ aplinkà. Þaidimas
reikðmëmis (kà nurodo posakiai, frazës) yra semantinis aspektas; kalbos taisyklës,
t. y. þenklø santykiai (pvz., gramatinis veiksnio ir tarinio santykis) tai - sintaksinis
aspektas. Visø trijø poþiûriø á þenklø vartojimà bendras nagrinëjimas yra
semiotikos (mokslo apie þenklø vartojimà) uþdavinys.
Egzistuoja struktûralizmo kalbos teorija. Bet kokios struktûralistinës veiklos
tikslas yra taip rekonstruoti "objektà", kad rekonstruojant paaiðkëtø, pagal kokias
taisykles jis funkcionuoja.

25
 Struktûrinis þmogus ima tai, kas duota, suskaido ir vël sudeda atgal. Tarp abiejø
objektø arba tarp abiejø struktûralistinës veiklos momentø susiformuoja kaþkas
nauja ir ðitai nauja yra ne kas kita kaip tik bendra paþástamybë, tai yra objektà
lydintis intelektas, kuris turi tiek antropologinës vertës, kiek jame reiðkiasi
þmogus, jo istorija, jo situacija, jo laisvë.
Struktûralizmo veikla jokiu bûdu nëra ideologinë, o yra teorinë.
Kalbos sistemos tyrinëjimas yra semiologijos uþdavinys. Ji turi aiðkinti, kas
sudaro þenklus ir kokie dësniai juos valdo.
Jau J. Locke [9] konstatavo, kad þodþiai yra tik þenklai, o ne patys daiktai.
Nepasitikëjimas kalba visø pirma labai ryðkus Nietzsche’s veikaluose. Kalba yra
kodas, kuriuo niekuomet nebuvo suabejota ir kuris remiasi tikëjimu, jog sàvokos
yra teisingos. Tuo remiantis kuriama filosofija. Paþinimas tuomet yra ne kas kita,
kaip sàvokø interpretavimas.
Kalba uþdedama þmogui kaip korsetas. Pojûèiai ir jausmai tampa pavaldûs
kalbos prievartai. Impulsai, instinktai, "sielos nugrimzdimas" - visa tai kalba
áspraudþiama á schemà. Kalba yra tik jausmø abstrakcija; ávesdama tam tikrà
tvarkà, bendrà kodà, ji niveliuoja tai, kas kada nors buvo ypatinga, individualu,
diferencijuota.
Taigi sàvoka sukuriama atsyjant nuo individualiø skirtingumø.
Kalba yra produktas, kurá individas áregistruoja pasyviai, funkcionuojantis kaip
universali klasifikacijos sistema. Kalba reikalauja besàlygiðko visø impulsø
paklusimo, tuo tapdama didþiausiu ámanomu tvarkos ir saugumo mastu.
Atskiras nerimà keliantis iðgyvenimas ilgainiui iðtirpsta bandos kalboje;
neartikuliuotø garsø srauto ir grieþtos kalbos logikos poliarizacija sustiprëja. Taip
mano nepasitikëjimo kalba poþiûrio ðalininkai.

26
 Reziumuojant aukðèiau iðsakytas mintis, bûtina akcentuoti ðtai kà.
Fenomenologija ir hermeutika kvieèia suprasti, aiðkinti ir interpretuoti tekstus, taip
pat ir ekonomikos tekstus. Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ,
pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir vienaprasmæ kalbà, visø mokslø grieþtà ir vieningà
kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis-sintetiniais intelekto aktais.
Kategorijos issidësèiusios pakopomis: nuo bendriniø iki aukðto agregavimo
laipsnio kategorijø. Skiriama "objektø kalba" ir "metakalba". Ryðiai tarp
kategorijø yra analitinës ir sintetinës nuostatos. Ryðiø tvarkà nagrinëja semiotika.
Struktûralizmas siekia nuostatø verifikacijos. Grieþta kalba abstrahuojasi nuo
jausmø ir emocijø.

1.2. Ekonomikos nuostatø modeliavimo filosofinës problemos

Sekant A. Ðopenhaueriu [9], kategorijø sistema visuomet privalo bûti susieta

architektoniðkai t.y. taip, kad viena dalis palaikytø kità, taèiau pati nebûtø jos
palaikoma, ir galø gale pamatinis akmuo palaikytø visas dalis, pats jø
nepalaikomas, o virðûnë bûtø palaikoma, pati nieko nepalaikydama. Tai bûtø
pakopiðka kategorijø sistema.
Á ekonomikos kalbà reikia þiûrëti ne tik kaip á tyrinëjimo priemonæ, bet visø
pirma kaip á vienintelá tokio tyrinëjimo vertà objektà. Kalba - ekonomikos
pasaulio vaizdas: mes ekonomikos pasaulá paþástame tik todël, kad ekonomikos
kalba savo esminiais bruoþais, logine struktûra, logine forma atspindi, pavaizduoja
pasaulio struktûrà. Sakinys yra tikrovës vaizdas. Kad sakinys prasmingai
atvaizduotø pasaulá, sakinio struktûra turi bûti izomorfiðka (matematine prasme)
elementariø faktø, ið kuriø sudarytas pasaulis, struktûrai: sakinio elementai -

27
vardai - þymi, atitinka pasaulio elementus - objektus, taigi sakinys yra loginis
tikrovës vaizdas. Bet objektai èia apibrëþiami kaip tam tikrø pasaulio bûviø
galimybës. Jie egzistuoja tik kaip elementariø faktø sudedamosios dalys.
Logika nëra teorija (ji nepateikia fakto tiesø, kaip empiriniai mokslai), ji yra
tautologijø visuma. Norint ásitikinti, ar sakinys turi prasmæ, reikëtø já
suskaidyti á elementarias dalis, kurios tiesiogiai atitinka elementarius
ekonominio pasaulio faktus ir þymi mûsø kalbos ribas, prasmës slenkstá. Visi
prasmingi sakiniai yra elementariø sakiniø teisingumo funkcijos; pasirinktø,
sumodeliuotø sakiniø prasmæ sàlygoja juos sudaranèiø sakiniø prasmës: pirmieji
yra antrøjø funkcijos matematine ðio þodþio prasme. Kai ði tezë prijungiama prie
tezës apie atvaizdinæ sakinio funkcijà paaiðkëja, kad pagrindas, kuriuo nustatomos
prasmingos ekonominës kalbos ribos, yra empirinio pobûdþio: prasmingos kalbos
ribos priklauso nuo to, kokie objektai mums duoti tikrovëje. Tai verifikavimo
principas - prasminga tai, kas gali bûti patikrinta teisingumo poþiûriu. Ðitaip
nustatomos bendriausios prasmingo kalbëjimo ribos, ieðkome grieþtø
prasmingumo kriterijø. Juk sumodeliavus ekonomikos nuostatas, nepriklausomai
padaro tai þmogus ar kompiuteris, pirmiausia kyla klausimas, ar ðios nuostatos
turi prasmæ.
Kalbos ribø kaip pasaulio ribø sampratai bûdingi du vienas su kitu susijæ
aspektai: pirma, ekonominë kalba kaip visa apimanti terpë, universumas, ðalia
kurio neámanoma atsistoti, ið kurio neámanoma iðtrûkti, kurio neámanoma
perþengti, á kurá neámanoma paþiûrëti ið ðalies, "neutraliai", neþiûrint ið
vidaus, per tuos paèius ekonominës kalbos akinius. Ekonominë kalba gali bûti
paaiðkinta tik ekonominës kalbos priemonëmis, todël galiausiai ji negali bûti
paaiðkinta. Kita vertus, kiekvienas subjektas turi savo ekonominæ kalbà ir savaip

28
supranta ekonomikos pasaulá. Riba, apie kurià èia kalbama yra visuma subjekto
patirties objektø.
Egzistuoja ir kitoks poþiûris á ekonominæ kalbà, jos vietà. Ne kalbos, o
pasaulio supratimas lemia kalbos supratimà, o ðis - pasaulio ir savæs, mûsø
paèiø, supratimà. Kalbos ir pasaulio ryðio prigimties paslaptis labiau atsiskleidþia
ne tuomet, kai gretiname "autonomiðkas" kalbos ir pasaulio struktûras arba
aiðkiname begalinæ kalbos vartojimo atvejø ávairovæ, bet kai patys save
suvokiame esà pasaulio dalis ir kalbos dariniai, ne tik priskiriantys pasauliui ir
kalbai prasmes, bet ir patys jas reprezentuojantys, jø pagrindu suvokiantys,
vertinantys, priimantys ir atmetantys pasaulá ir save.
Mes negalime iðtrûkti ið kalbos ir prasmës universumo ne dël to, kad kalba ir
prasmë galiausiai yra neiðreiðkiamos, bet visø pirma dël to, kad mes patys -
kalbos ir prasmës dariniai - esame neiðreiðkiami.
Abiejø poþiûriø ðalininkams labiausiai nesinori tylëti apie tai, apie kà negalima
kalbëti.
Ekonomikos nuostatø modeliavimui taikomi ávairûs metodai: analizë, sintezë,
indukcija, dedukcija ir pan. Logikos vadovëliuose pateikti apie 50 logikos dësniø ir
yra aptariami metodai.
R. Dekartas [39] iðskyrë 4 pagrindines logikos taisykles.
"Pirmoji taisyklë: niekuomet nelaikyti tikru tokio dalyko, kol akivaizdþiai
ásitikinsiu, kad jis tikrai toks yra; kitaip sakant, rûpestingai vengti skubotumo bei
iðankstinio nusistatymo ir á savo sprendimus ájungti tik tai, kas mano protui yra
taip aiðku ir ryðku, jog nebekelia jokiø abejoniø.“
Antroji taisyklë: kiekvienà mano analizuojamà keblø dalykà skaidyti á tiek daliø,
kiek tai ámanoma ir bûtina jam geriau áveikti.

29
 Treèioji taisyklë: laikytis tam tikros màstymo tvarkos, pradëti nuo paèiø
paprasèiausiø ir lengviausiai paþástamø dalykø ir palaipsniui pereiti prie
sudëtingiausio paþinimo, tarti esant tvarkà ir ten, kur màstymo objektai natûraliai
neina vienas po kito.
Ir paskutinioji taisyklë: visada daryti tokius iðsamius iðvardijimus ir tokias
nuodugnias apþvalgas, kad bûtum tikras, jog niekas nepraleista" [39].
R. Dekartas tvirtino, kad "visi ˛mogaus paþinimui prieinami dalykai vienodai
iðplaukia vienas ið kito. Todël saugodamasis priimti uþ tikrà tai, kas toks nëra, ir
visada paisydamas deramos iðvadø tvarkos, gali ásitikinti, jog nëra nieko, kas
bûtø taip toli, kad negalima bûtø pasiekti, nei taip slaptinga, kad negalima bûtø
atrasti. Man nebuvo sunku surasti, nuo ko reikia pradëti, nes jau þinojau -
pradëti reikia nuo paèiø paprasèiausiø ir suprantamiausiø dalykø".
Ið tiesø, pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema susideda ið kategorijø,
kiekvienai ið kuriø galima nupieðti "geneologiná medá", o sistemos pradþia yra
paprasèiausios kategorijos, kurioms apibrëþti nereikia naudoti kitø ekonomikos
kategorijø.
B. Paskalis [9] sudarë savo taisykles. "Apibrëþimø taisyklës. 1. Neapibrëþinëti
tokiø dalykø, kurie yra tokie savaime þinomi, kad nëra aiðkesniø terminø jiems
paaiðkinti. 2. Nevartoti jokiø bent kiek neaiðkiø ar dviprasmiø terminø jø
neapibrëþus. 3. Apibrëþiant terminus, vartoti tik gerai þinomus arba jau
paaiðkintus þodþius" [9].
Ðiø taisykliø buvo laikytasi sudarant pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.
Raðydamas apie aksiomas B. Paskalis siûlë "nepriimti jokiø reikalingø principø,
nors ir kokie aiðkûs ir akivaizdûs jie bûtø, neásitikinus, kad jie pripaþástami.
Laikyti aksiomomis tik tai, kas savaime visiðkai akivaizdu". Aptariant

30
ekonomikos nuostatø tipus, taip pat ir aksiomas, kaip vienà ið tipø, ðitø taisykliø
buvo laikomasi.
Ekonomikos kategorijø yra daug, o nuostatø, kurias galime sumodeliuoti,
skaièius yra be galo didelis.
B. Paskalis raðë jog "visi mokslai savo tyrimø apimtimi yra begaliniai, nes kas
gi abejoja, kad, pavyzdþiui, geometrija gali pateikti begalybæ teiginiø? Jie Jie
begaliniai ir savo principø gausumu bei subtilumu, nes kas gi nemato, kad tie,
kurie pateikiami kaip paskutiniai, remiasi ne patys savimi, bet kitais, o ðie - dar
kitais, ir todël niekad negali bûti paskutiniø?
Bet su tais, kurie mûsø protui atrodo esà paskutiniai, mes elgiamës kaip su
materialiais daiktais-juk juose nedaliu vadiname taðkà, uþ kurio mûsø juslës nieko
nebesuvokia, nors savo prigimtimi jis yra be galo dalus"[9].
Be galo maþà suvokti sunku kaip ir be galo didelá. Todël iðsiaiðkinti
pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos pradþià nëra lengviau, negu matyti
hierarchinës sistemos virðûnæ.
B. Paskalio nuomone, "esame visokeriopai apriboti: visose mûsø galiose reiðkiasi
ði vidurio padëtis tarp dviejø kraðtutinumø. Mûsø juslës nesuvokia jokiø
kraðtutinumø: per didelis triukðmas mus kurtina, per stipri ðviesa akina, per
didelis nuotolis ir per didelis artumas trukdo matyti. Pernelyg ilgas ir pernelyg
trumpas samprotavimas mums neaiðkus. Pirmieji principai mums pernelyg
akivaizdûs, per didelis malonumas vargina. Pernelyg jaunas ir pernelyg senas
amþius, per didelis ir per maþas iðsilavinimas temdo protà.
Ðtai mûsø tikroji padëtis. Bûtent dël jos nesugebame nei tikrai þinoti, nei visiðkai
neþinoti. Mes degame troðkimu rasti pusiausvyrà ir paskutiná pastovø pagrindà,
kad pastatytume ant jo bokðtà, siekiantá begalybæ, taèiau visas mûsø pamatas
subyra ir þemëje atsiveria bedugnë.

31
 Kadangi ðis vidurys, atitekæs mûsø daliai, visuomet yra toli nuo kraðtutinumø,
kokià reikðmæ turi tai, kad þmogus supras daiktus ðiek tiek geriau, negu jis juos
supranta, ar jei jis matys juos kiek ið aukðèiau? Ar jis nëra visuomet be galo
nutolæs nuo pabaigos?"
Ðiø begalybiø atþvilgiu visos baigtybës yra lygios ir nëra pagrindo remtis verèiau
viena, o ne kita.
Logikos tëvas Aristotelis [11] pripaþino, kad tikras þinojimas pasiekiamas
sàvokomis, protu. Sàvokose yra uþfiksuota esmë ir bendrybë. Aristotelis nagrinëjo,
kaip suprasti bendrybæ,koks jos santykis su daiktais. Gamtoje daiktai egzistuoja
kaip vieninga substancija. Tokius juos suvokiame jutimais. Taèiau mintis juose
iðskiria du komponentus: materijà ir formà. Abu tie komponentai nelygiaverèiai.
Materija - tai visø pirma medþiaga, ið kurios formuojasi daiktas, tai daikto
substratas. O forma yra daikto pavidalas. Formà Aristotelis siejo su pavadinimu.
Vienodos formos daiktai vadinami vienu vardu: arkliais vadiname arklio formos
gyvûnus. Vadinasi, forma parodo rûðá, giminæ, bendrybæ. Per jà paþástame
daiktø bendràsias ir esmines savybes, kuriø visuma pateikiama apibrëþimais. Taigi
minties sferoje forma ir yra tai, kas ájungiama apibrëþimà, o materija tai - kas á
apibrëþimà neáeina.
Materija - tai tik pasyvi bûties bûklë. Apibrëþimà jai suteikia forma, per kurià
daiktas yra paþástamas ir atskiriamas nuo kitø.
Santykis tarp materijos ir formos nëra absoliutus, nes kiekviena materija yra
apiforminta. Marmuro skulptûros materija turëtø bûti marmuro luitas, ið kurio
padaryta skulptûra. Bet jis taip pat turi formà. Tik ji, Aristotelio poþiûriu,yra
þemesnë skulptûros atþvilgiu. Taigi visoje esamybëje Aristotelis i˛iûri formø
grandinæ, pakopiðkumà, kurioje kiekviena þemesnë forma yra materija aukðtesnei
formai. Leisdamiesi formø laipteliais þemyn, turëtume prieiti prie pirminës

32
materijos - visos esamybës substrato. Aristotelis èia seka ankstesniais graikø
materialistais ir galvoja, kad pirminá materijos apibrëþtumà atskleidþia keturi
pagrindiniai elementai: þemë, vanduo, oras, ugnis. Jie sudaro materialiøjø daiktø
pradþià.
Forma, pasak Aristotelio - nesunaikinama aktyvi jëga. Pagaliau jà màstytojas
sutapatina su prieþastimi ir vystymosi tikslu. Materija formos atþvilgiu tik
galimybë; ji ásikûnija, tapdama apiformintu daiktu. Pirmojoje materijoje
potencialiai slypi visa pasaulio ávairovë. Toliau forma pamaþu darosi sudëtingesnë
ir galimybiø sfera siaurëja. Kiekviena forma realizuojasi ne bet kur, o tik tokioje
materijoje, kurioje yra galimybé jai realizuotis. Þmogø gimdo tik þmogus. Tas kas
neturi iðsilavinimo turi galimybæ já ásigyti. Tuo tarpu is pieno statula nedaroma.
Tendencija pabrëþti potencialø bûties sugebëjimà pereiti ið vieno bûvio á kità,
pabrëþti galimybæ kiekvienam tapti kitu - labai verta dëmesio. Aristotelis
neatskiria galimybës nuo tikrosios bûties. Já domina ne vien tik esamybë, bet ir tai,
kà ji potencialiai savyje slepia ir kas ið jos gali iðplaukti.
Objekto realizavimàsi ir to proceso paþinimà Aristotelis siejo su keturiais
dalykais: materija, forma, prieþastimi ir tikslu. Taèiau tø kategorijø analizë
parodo, kad svarbiausi jam yra forma ir jos prieðybë - materija. Prieþastá ir tikslà
jis sutapatina su forma. Forma traktuojama kaip veikianti jëga, kaip energija, kuri
isjudina materijà. Judëjimas, vystymasis - tai formos, veiklos pasekmë. Materija
tame procese taip pat dalyvauja, taèiau kaip stabdys. Iðsilavinusiu þmogus tampa
tik nugalëdamas kliûtis. Gamta nieko nedaro veltui. Joje visa, kas vyksta, pajungta
tikslui.
Kiekvienos atskirybës tikslas - visiðkai ágyvendinti savyje turimas galimybes,
pasiekti tobulà formà. O tobuliausia forma, aukðèiausias tikslas materijos jau
nebeturi. Taigi Aristotelio filosofijoje dominuoja materija ir forma. Mano

33
filosofijoje dominuoja ekonominiai reiðkiniai ir procesai, kurie ávardijami
kategorijomis ir metodai, kuriø pagalba ieðkoma ryðio tarp kategorijø. Ryðiai yra
tipiniai: principai, dësniai, savybës ir pan.
Panagrinëkime I. Kanto [109] paþiûras paþinimo teorijos klausimais. Paþinimo
problemø laikymas pagrindiniais filosofijos klausimais yra bûdingas anglø
filosofijos (Dþ. Lokas, Dþ. Berklis, D.Hiumas [9]) reiðkinys. I. Kantas kelia
klausimà, kaip sàvokø ir vaizdiniø pagrindu galima paþinti
daiktus. Þmogus turi tik sàvokas ir vaizdinius, o pagal juos sprendþia apie daiktus.
Kaip galima pereiti nuo sàvokø ir vaizdiniø prie daiktø, nuo subjekto prie objekto?
Ðios problemos tyrimus I.Kantas vadino trancendentaliniais (lot. k. - pereiti,
perþengti). Jie turëjo paaiðkinti, kas yra tie sprendiniai, kuriuos þmogus
formuluoja, taèiau kurie iðeina uþ þmogaus ribø, nes þmogus juos taiko daiktams.
I. Kantas norëjo iðspræsti racionalizmo ir empyrizmo ginèà. Racionalistai teigë,
kad tikrovës paþinimas kyla ið grynøjø sàvokø, o empirikai - kad jis kyla is
patyrimo. Nei pirmøjø, nei antrøjø argumentavimas I. Kanto nepatenkino:
racionalistai labai sumenkino juslinio patyrimo vaidmená,
empirikai nepajëgë árodyti mokslo tiesø bûtinumo ir visuotinumo, o kai kurie ið jø
(D. Hiumas (9]) priëjo skepticizmà - objektyvaus, nepriklausomo nuo subjekto
iðorinio pasaulio egzistavimo esà neámanoma árodyti. Su ðia teze I. Kantas
nesutiko, jis norëjo iðsiaiskinti ar galimas ir kiek galimas bei kaip galimas daiktø
paþinimas turintis visuotinæ reikðmæ, operuojantis aukðto abstrakcijos laipsnio
kategorijomis. Kad toks paþinimas tikrai galimas, tai, I. Kanto nuomone, liudija
visuotinai pripaþintas grynasis (teorinis) gamtos mokslas ir matematika. Kas kita
filosofija: joje nëra visuotinai pripaþintø teisingø teiginiø - vienos mokyklos aiskina
vienaip, kitos - kitaip. Filosofijos, kaip mokslo, galimybës klausimas ir yra tikroji
I. Kanto problema. Norint jà iðspræsti, reikia surasti paþinimo pradus, t. y.

34
atsakyti á klausimà, kaip galimas paþinimas grynuoju protu. Á já atsakius, bus
galima iðspræsti tris problemas: kaip galima grynoji matematika, kaip galimas
grynasis (teorinis) gamtos mokslas, kaip galima filosofija.
Pridurèiau èia ir ketvirtàjá klausimà: kaip galima teorinë ekonomika. Kad tiriamµ
problemø pobûdis bûtø aiðkus ir dalykiðkas I. Kantas visus sprendinius skirsto á:
1) empirinius arba aposteriorinius; jie kilæ ið patyrimo, jø poþymiai -
atsitiktinumas ir dalinumas; 2) apriorinius-nepriklausomus nuo patyrimo, jø
ðaltinis - tik protas, jø poþymiai - bûtinumas ir visuotinumas. Taigi bûtinà ir
visuotinæ reikðmæ turintys mokslo (taip pat ir ekonomikos) teiginiai - aksiomos,
postulatai, dësniai, principai - esà nepriklausomi nuo patyrimo.
Kitu atþvilgiu I. Kantas sprendinius skirsto á analitinius ir sintetinius. Analitiniai
yra tokie sprendiniai, kuriø predikatas jau slypi subjekto sàvokoje, já tik
atskleisdamas, analizuodamas. Antai sprendiniu (nuostata) "Visi kûnai tásûs" në
kiek neiðpleèiama kûno sàvoka, nes, tásumas ðioje sàvokoje glûdi jau iki
sprendinio; taigi ðis sprendinys analitinis. Tuo tarpu nuostatoje "Visi kûnai turi
svorá" predikatas yra kaþkas visai kita negu tai, kas màstoma paèia kûno apskritai
sàvoka. Pasak I. Kanto, tokio predikato prijungimas teikia sintetiná sprendiná
(nuostatà).
Yra trys nuostatø rûðys: 1 ) apriorinës analitinës nuostatos - visos analitinës
nuostatos yra apriorinës; 2) aposteriorinës sintetinës nuostatos - jose subjekto ir
predikato ryðys nustatomas patyrimu; 3) apriorinës sintetinës nuostatos - jose
subjekto ir predikato rysys nepriklauso nuo patyrimo, jis aukðtesnis uþ patyrimà. I.
Kantas teigia, kad paþinimo branduolá sudaro apriorinës sintetinés nuostatos, nes
jos iðreiðkia bûtinumà ir visuotinumà.
Empirikai nepripaþino aprioriniø sintetiniø nuostatø. D. Hiumas (9] manë, kad
yra tik dviejø rûðiø nuostatos - apie sàvokø santykius ir apie faktus arba

35
apriorinës analitinës ir apriorinës sintetinës nuostatos. Taèiau I. Kantas sako, jog
matematika ir gamtos mokslai já átikino, kad apriorinës sintetinës nuostatos
egzistuoja (pavyzdþiui, "7 + 5 = 12", "Tiesë yra trumpiausia linija tarp dviejø
taðkø"), kad jø yra visuose moksluose. I. Kantas klausia: kaip, kodël gali bûti
aprioriniø sintetiniø nuostatø matematikoje ir gamtos moksluose? Jo nuomone tai
yra filosofinë problema. Taigi I. Kanto filosofiniø tyrimø atramos taðkas buvo
faktas, kad egzistuoja mokslas I.Kantas remiasi faktais, o ne postulatais. Jis ëmësi
uþdavinio iðaiðkinti mokslo nuostatø prigimtá, siekdamas suteikti mokslams
filosofiná pagrindà. Jis proto produktø analizës pagrindu tyrë objektyvø faktà -
mokslà.
I. Kantas skiria du teorinio paþinimo lygmenis - intelektà ir protà. Intelektas - tai
sugebëjimas kurti sàvokas, remiantis patyrimo teikiama medþiaga. Protas - tai
vienø nuostatø iðvedimas ið kitø, nesiremiant patyrimu, tai samprotavimai grynojo
proto srityje. Esminë I. Kanto mintis, kad sàvokos yra patyrimo sàlyga. Apriorinës
paþinimo formos - erdvë, laikas, substancija, prieþastis, egzistavimas ir pan. - tai
savotiðkas tinklelis, lyg þmogaus màstymo programa, pagal kurià sutvarkomi
patyrimo duomenys. Ið anksto esanèios paþástanèiame subjekte ir lemianèios
paþinimà, apriorinës paþinimo formos nuo subjekto nepriklauso - jos vienodos visø
þmoniø, nesusijusios su individualiais skirtumais, tad ðia prasme jos - objektyvios.
R. Dekartas [29] ir G. Leibnicas [9] tvirtino, kad giliausias paþinimas
pasiekiamas ne patyrimu, bet intelektine intuicija, protui betarpiðkai áþvelgiant
tiesà. Apriorizmà priskyræs juslumui I. Kantas kalba apie erdvæ ir laikà kaip apie
juslinius stebinius arba, kitaip tariant, juslines intuicijas, áþvalgas.
Teorinës gamtos mokslo galimybës klausimas sprendþiamas trancendentinëje
analitikoje - fiziniø objektø paþinimo loginiø pagrindø teorijoje. I. Kantas teigia,
kad juslinius duomenis apie fizinius objektus intelektas apdoroja pagal logines

36
kategorijas: kiekybës (vienumas, daugis, visybë), kokybës (realumas, neigimas,
apribojimas), santykio (savybingumas, prieþastingumas, bendravimas), modalumo
(galimybë, egzistavimas, bûtinumas). Erdvë ir laikas jungiasi su ðiomis
kategorijomis, susidaro trancendentinë apriorinë schema, kuri ir sukuria þinias apie
patyrimo objektus - jø prieþastingumà, dësningumà, bûtinumà, galimybæ ir t. t.
Gaunamos apriorinës sintetinës nuostatos.
Tokia I. Kanto koncepcija, skirta nuostatø modeliavimui. Mano koncepcijoje yra
kategorijø sàraðas, modeliavimo metodø sàraðas ir galimi nuostatø tipai. Tai -
paprastesnë, negu I. Kanto schema.
Transcendentinë analitika - pirmoji dalis ranscendentinës logikos, kurià I. Kantas
skiria nuo formaliosios, arba bendrosios logikos. Pastarosios principus laikydamas
aprioriniais, t. y. turinèiais bûtinà ir visuotinæ reikðmæ, I. Kantas mano, kad
formaliosios logikos nepakanka paaiðkinti paþinimo kilmës klausimams. Ji
abstrahuojasi ir nuo paþinimo turinio, ir nuo jo kilmës. Tuo tarpu transcendentinë
logika turinti bûti mokslas, kuris apibrëþtø protu pagrástø þiniø, t. y. þiniø, dël
kuriø objektai màstomi visiðkai a priori, kilmæ, apimtá ir objektyvià reikðmæ. Tai
dialektinës logikos idëja.
I. Kantas teigia, kad transcendentinë analitika suskaido á sudedamàsias dalis
aprioriná intelektiná paþinimà. Sàvokø analitikoje nustatomos visos apriorinës
intelekto formos arba kategorijos, o ðiø sàvokø dedukcijos tikslas - paaiðkinti,
kaip tos apriorinës intelekto formos taikomos paþinime. Tai - sudëtinga problema.
Pagrindiniø teiginiø analitika toliau sprendþia ðià problemà, aiðkindama, kaip
kategorijos taikomas apdoroti patyrimo duomenims ir sudaryti nuostatoms. Èia I.
Kantas rodo sudëtingas ðio taikymo schemas ir kartoja, kad ðios schemos taikomos
tik reiðkiniams.

37
 Mano schemoje þmogus (natûralus intelektas) nesunkiai modeliuoja nuostatas.
Sunkiau tam reikalui panaudoti kompiuterá. Taèiau þmogaus ir kompiuterio
(natûralaus ir dirbtinio intelekto ) sàveika duoda neblogus rezultatus.
Paþinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo poþiûriu, I. Kantas iðsakë labai
gerai þinomà mokslo metodologijos principà: moksliniame paþinime visuomet
egzistuoja kategorinë màstymo struktûra, sàlygojanti patá paþinimà, t. y. moksliná
paþinimà sàlygoja ne tik patyrimo duomenys, bet ir pradinës teorijø sàvokos bei
principai, kurie suteikia galimybæ paaiðkinti patyrimo duomenis. Antai logikoje
dvireikðmiðkumo principas numato dvi teiginiø reikðmes: "teisinga” ir
"klaidinga". Dvireikðmiðkumo principas yra postulatas, iðreiðkiantis toká
aprioriná poþiûrá: bet kurio teiginio teisingumà ir klaidingumà galima atpaþinti
absoliuèia prasme, nepriklausomai nuo paþinimo galimybiø. Teorijos pradinës
sàvokos ir principai yra ne tik teorijos kûrimo metodologinës prielaidos, bet ir
bûtini konstruktyvûs paþinimo elementai, iðreiðkiantys pradiná poþiûrá á
pasaulá.
Nuo pradiniø teorijos principø priklauso paèios teorijos likimas, pradiniø
teorijos sàvokø apibrëþimai ið dalies lemia patá teorijos turiná.
Nekelia abejoniø I. Kanto tirta reali analitiðkumo ir sintetiðkumo problematika.
Ji siejama su pastangomis nustatyti dviejø rûðiø tiesas. Vienas is jø dar G.
Leibnicas vadino proto, loginëmis tiesomis, o antràsias - fakto tiesomis. Pirmosios
gaunamos perdirbant paèioje þiniø sistemoje esanèià informacijà, arba, kaip dar
sakoma, jø teisingumas nustatomas esamos kalbos sistemos semantinëmis
taisyklëmis. Antrosios tiesos atrandamos, ágyjant informacijà, kuri iðeina uþ
esamos þiniø sistemos ribø.
I.Kantà kritikavo didis kategorijø specialistas G.Hegelis [62].

38
 Reziumuojant aukðèiau iðdëstytas mintis, bûtina paþymëti ðtai kà. Ekonomikos
kalba privalo adekvaèiai atspindëti tikrovæ. Nuostatos turi bûti prasmingos ir
teisingos. Tai yra problematiðka, bet siekti ðito tikslo bûtina. Tikslo siekiama
naudojantis atitinkamais metodais.
Ekonomika gali pateikti begalybæ nuostatø. Problematiðka atskirti svarbiausias
nuostatas.
Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Juk
Aristotelio ir I. Kanto koncepcijos skirtingos. Egzistuoja daug tarpiniø variantø.

1.3. Kompiuterio panaudojimo filosofija

Ar kompiuteris gali modeliuoti nuostatas taip pat kaip ir þmogus?
18 amþiuje susiformavo ypaè radikali materializmo forma - mechanistinis ir
biologinis materializmas, visø pirma jis kilo Prancûzijoje, kurios vaidmuo to meto
Europos kultûrinëje raidoje buvo vadovaujantis. P. Holbachas [9] - mechanicizmo
ir determinizmo pradininkas. Jis raðë, kad savyje ir visur gamtoje mes patiriame
vien materijà ir ið to galime daryti iðvadà, kad materija gali jausti ir màstyti.
Matome, kad Visatoje viskas vyksta pagal materijos mechanistinius dësnius,
ypatybes, sàryðius ir modifikacijas, ir negali bûti jokio kito reiðkiniø aiðkinimo,
kaip tas kurá teikia gamta. Mes suvokiame tik tà vienintelá pasaulá, kuriame
viskas yra grandine susijæ, kuriame bet kokià veiklà sàlygoja þinoma ar
neþinoma gamtinë prieþastis ir ði sàveika vyksta pagal bûtinus dësnius. Gamtos
istorija, fizika, matematika, chemija, moralë ir politika privalo apsiriboti tuo, kà
gamta yra davusi tiesai atskleisti, bûtent mûsø jusliniu patyrimu, kaip vieninteliu
árankiu.

39
 Visatoje, pasak Holbacho, nëra nieko antgamtiðka. Egzistuoja grieþti
prieþastiniai ryðiai, dësningumas ir bûtinumas, eliminuojantis bet koká
atsitiktinumà.
Màstymas bei suvokimas yra tiktai smegenø funkcijos. Nuo jø iðsivystymo
priklauso visa psichika.P.Holbacho kolega La Mettrie [9] raðë, kad gyvybës
reiðkiniø prieþastys yra vien kûniðko pobûdþio. Tai kas organiðka yra kilæ ið to,
kas neorganiðka. Pojûtis yra materijos funkcija. Þmogus yra maðina, dargi tokia
"maðina, kuri pati prisuka savo spyruokles". Siela yra "tiktai jautri materiali
smegenø dalis". Psichinës situacijos yra priklausomos nuo fiziologiniø ir
patologiniø procesø. Sielos gyvenimo intensyvumas priklauso nuo smegenø
apimties. Þmogus yra "viena kità uþvedanèiø spyruokliø junginys", organiðka
maðina.
Mechanistiðkai suprantant pasaulá nebematoma skirtumo tarp natûralaus ir
dirbtinio judëjimo, tarp fizikos ir mechanikos, gamtos reiðkinius stengiamasi
aprëpti matematinëmis formulëmis. Eksperimentavimas verèia fenomenus traktuoti
kaip izoliuotus vienus nuo kitø, aktyvûs sàryðiai kiek galima paprastinami, daromi
aiðkesniais, o atrasti dësniai tikrinami praktikoje. Gamta tyrinëjama norint jà
ávaldyti ir paversti techniðkai pakartojama pagalbine priemone.
Empiriðkai kuriamas mokslas tampa þinojimu, o ðis ið karto gali virsti gana
sëkminga praktika. Gamtos dësniai, virtæ þmogaus veiklos taisyklëmis, perkeliami
á gamtos reiðkiniø valdymo sferà. Gamtos dësniai bûtinai turi bûti apraðyti
matematikos kalba, o duomenys patvirtinti eksperimentais. Þmogaus kûnas
suvokiamas kaip maðina ir gerokai virðijanti jo, kaip konstruktoriaus kûrybines
galimybes. "Jokiu bûdu tai neatrodys keistas ar neátikëtinas dalykas þmogui, kuris
þino kiek daug þmoniø iðradingumas yra pagaminæs automatiniø ir kitø judanèiø
maðinø, bet tam bûdavo naudojama kur kas maþiau detaliø, palyginti su daugybe

40
tik kaulø, raumenø, nervø, arterijø, venø ir kitø sudedamøjø daliø, kurias matome
bet kurio gyvûno kûne. Tad kûnà þinovas traktuos kaip maðinà, gerai sukonstruotà
ir naðià maðinà" [39]. I. Niutonas [9] matematinëmis formulëmis apibûdino
tokius skirtingus fenomenus kaip mechanika, planetø judëjimas, jûros potvyniai ir
atoslûgiai. P. Laplasas [9] sukûrë teorijà, kuri paaiðkina ne tik esamø dangaus
kûnø konfigûracijà bei judëjimà, bet ir jø kilmæ bei evoliucijà.
Akcentuotina kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Ji pabrëþia á sistemà
besiorientuojantá, tinkliná, visumà apimti siekiantá (holistiná) màstymà. Sistema,
reguliavimo kontûras, negatyvus ir pozityvus gráþtamasis ryðys, stimuliavimas ir
slopinimas, ribinës reikðmës, dinaminë pusiausvyra- tai tik kai kurios svarbesnës
ðiam màstymui bûdingos sàvokos. Norint kà nors efektyviai nuveikti,kai problema
yra svarbi visiems, ðiandien jos negalima laikyti vien gamtos mokslo dalyku, ji turi
bûti bendrai visø sprendþiama. Labai aktyvus ðios krypties autorius yra F.
Vesteris, [56] jo paties þodþiais tariant, atsidëjæs "biokibernetiniam màstymui".
Toks màstymas yra natûralaus ir dirbtinio intelekto sàveika. Ði sàveika pasireiðkia
ne tik kalbos þaidimuose, bet ir kituose þaidimuose, sakysim, þaidime ðachmatais.
Ðiandien ðachmatais þaidþia þymiai daugiau þmoniø, negu, sakysim prieð 10
metø. Prieþastis - mokslinës-techninës paþangos plëtotë: þmogui tampa reikalingos
ðachmatininko savybës. Þmogus kuria savo pagalbininkà - dirbtiná intelektà. Èia
susikryþiuoja psichologijos, lingvistikos, logikos, filosofijos, psichologijos,
sociologijos, matematikos, kompiuterikos mokslø pasiekimai. Ðiuolaikinei
mokslinei-techninei paþangai pirmiausia bûdinga ne tik aukðtas darbo naðumas,
bet ir plati þmogaus protinës veiklos mechanizacija ir automatizacija. Þmogaus
protinës veiklos algoritmizacija reikalauja naujø matematikos krypèiø, ypaè
matematinio modeliavimo ir matematinës logikos vystymo. Protinës veiklos
algoritmizacija bûtina ir dël vykdomø techniniø-ekonominiø priemoniø didþiulio

41
màsto. Aviakonstruktoriaus O. K. Antonovo nuomone, taupyti skaièiavimuose,
ávertinanèiuose milþiniðkus techninius-ekonominius pertvarkymus yra tas pats,
kaip taupyti laikà, skirtà prisitaikymui ðaudant.
Dirbtinis intelektas mokomas formuoti sàvokas, tikslus, paruoðti sprendimus,
skaièiuoti, kurti, árodyti teoremas, versti ið vienos kalbos á kità ir pan. Be to,
dirbtinis intelektas mokomas spræsti þaidimø uþdavinius. Paþymëtini pasiekimai,
sudarant programas ðaðkiø, domino, kortø þaidimams. ˇinomi ádomûs
eksperimentai programuojant sudëtingus þaidimus: ðachmatø, bridþo ir netgi
ðaðkiø go. (Ðaðkës go turi trigubai senesnæ istorijà, negu ðachmatai. Pasaulio
ðachmtø èempionas E. Laskeris nelaikë ðachmatø absoliuèiai geriausiu ir
vieninteliu aukðto lygio þaidimu,o pranaðavo ateitá ðaðkëms go. Galimø go
variantø tokia daugybë, kad net tobuliausi ðiuolaikinai kompiuteriai neprilygsta
vidutiniam goistui, ko negalima pasakyti apie ðachmatus.) Bendrai, dirbtinis
intelektas prie þaidimø stalo kol kas pralaimi, savo natûraliam partneriui. Nëra
automato, kuris pilnai pakeistø þmogø. Nors prieð kurá laikà kompiuteris laimëjo
maèà prieð G. Kasparovà. Á kompiuterio programà buvo ávesti rizikos elementai.
Kuo gi þmogus pranaðesnis uþ automatà? Kuriose srityse automatas stipresnis?
Þmogus sugeba geriau aptikti silpnus garso ir ðviesos signalus. Jis geriau
suvokia, interpretuoja, organizuoja ávairaus modalumo signalinius vaizdus, sugeba
geriau atlikti lanksèias valdymo operacijas. Ði savybë jam leidþia, pavyzdþiui,
parinkti geresná ëjimà susidariusioje ðachmatø lentoje situacijoje, negu
kompiuteris, nors þinoma, kad ðachmatø lentoje bendras galimø situacijø skaièius
yra 10 laipsnyje 120. Tai daugiau, negu metagalaktikoje yra elektronø. M.
Kraièiko skaièiavimais, jei visi þemës rutulio gyventojai istisà parà þaistø
ðachmatais ir kas sekundæ darytø po vienà ëjimà, tai visus ðachmatø partijø
variantus suþaistø ne anksèiau, kaip po 10 laipsnyje 1000 ðimtmeèiø.

42
 Reiðkia, þmogus duoda netikslø atsakymà á klausimà, koks ejimas duotoje
situacijoje yra geriausias, o kompiuteris duoda dar netikslesná atsakymà.
Prieðinga situacija susidaro atsirandant vis tobulesnëms kompiuterinëms ðachmatø
programoms.
Þmogus geriau, negu kompiuteris sugeba ilgà laikà iðsaugoti didelá kieká
ávairiausios informacijos ir reikiamu metu panaudoti bûtinà informacijà.
A. Cikvaðvilis, gyvenantis Vakarø Gruzijoje, laisvai mintyse manipuliuoja
daugiaþenkliais skaièiais. Jo "skaièiavimo mechanizmas" neþino nuovargio ir
klaidø. Bièiuliai jam pateikë uþduotá - apskaièiuoti, kiek þodþiø pasakys diktorius,
komentuojantis futbolo rungtyniø tarp Maskvos "Spartako" ir Tbilisio "Dinamo"
antràjá këliná. Patikrinimui ájungë magnetofonà. Atsakymas buvo gautas, kai tik
diktorius iðtarë paskutiná þodá: 17427 raidës ir 1835 þodþiai. Patikrinimui buvo
sugaiðtos 5 valandos. Atsakymas buvo teisingas.
Kompiuteriai tokiø sàlygø ávykdyti kol kas negali.
Þmogus geriau uz savo dirbtiná pagalbininkà sugeba induktyviai (deduktyviai)
samprotauti, analizuoti ir sintezuoti informacijà, iðmokti keisti rodiklius, formuoti
sàvokas ir ruoðti metodus.
Þmogus nuo protingø maðinø skiriasi tuo, kad gali áþvelgti racionalø grûdà
prieðtaravimø aibëje. Svarbi natûralaus intelekto savybë yra intuicija. Tai
betarpiðkas reiðkiniø esmës suvokimas, nuojauta. Intuicija ir logika vaidina
atskirus vaidmenis: intuicija yra iðradingumo instrumentas, o logika, uþtikrinanti
patikimumà, yra árodymo instrumentas. Intuicinæ reakcijà gali sukelti reiðkiniai,
veikiantys kaip silpni dirgikliai (ið tikrøjø silpni, primirðti ar slopinami stipresniø).
Intuicija bûdinga mokslinio paþinimo procesui ir meninei pasaulio interpretacijai.
Ðie procesai vyksta ne visada nuosekliai, logiðkai ar bûna pagrásti faktais. Tai
kûrybinei vaizduotei artimas paþintinis aktas, kuriame vyksta nesàmoninga

43
jutimiðkumo ir loginio màstymo sintezë. Iracionalistai netgi laiko intuicijà
vienintele patikima paþinimo priemone, ypatinga sàmonës savybe, nesusijusia nei
su jutiminiu patyrimu, nei su loginiu màstymu.
Sveikas protas, intuicija, informacija ir patyrimas padeda þmogui tikslingai
paskirstyti iðteklius, koncentruoti juos svarbiausiomis kryptimis, parinkti
racionalius variantus, tame tarpe ir ðachmatø lentoje. Intuityviai màstydamas
ðachmatininkas sukuria atsakymà á klausimà, nesuvokdamas to proceso, kurio
dëka ðis atsakymas buvo gautas. Intuicija daþnai leidþia ðachmatininkui
"perðokti" bedugnæ, skirianèià jo turimus duomenis nuo logiðkai ið jø
iðplaukianèiø iðvadø. Intuicija padeda spræsti uþdavinius, kuriø sprendimo
metodai visai ar dalinai neþinomi.
Natûralus intelektas stengiasi suprasti pats save, samprotauti apie save. Nëra kito
tokio objekto, kuris bûtø taip ávairiai ir prieðtaringai suprantamas ir vertinamas,
kaip intelektas, norintis suprasti pats save. Tai sudëtingiausias ið visø natûraliø ir
dirbtiniø materialiøjø tyrimo objektø. Su intelekto tyrimais susijæ idealizmas ir
materializmas, metafizika ir dialektika, racionalizmas ir sensualizmas, logika ir
paþinimo teorija... Þymûs intelektualinës kultûros atstovai - Aristotelis, Avicena,
Tomas Akvinietis, Dekartas, Kantas, Hegelis [59] ir daugelis kitø - savo
kûrybinëje veikloje skyrë daug laiko ir energijos màstymo instrumentui tirti.
Intelekto sfera yra neaprëpiamai p1ati, komplikuota, ávairi ir prieðtaringa.
Aukðèiau buvo mëginama aptarti natûralaus intelekto specifinius bruoþus. Kyla
klausimas, kokie gi dirbtinio intelekto pranaðumai prieð þmogø - natûralø
intelektà? Automatas sugeba greièiau uþ þmogø reaguoti á signalà, atlikti
pakartotinius stereotipinius veiksmus ir uþdavinius. Pavyzdþiui, kai kurie
ðachmatø kompiuteriai ieðko stipriausio tæsinio vienu metu keliose lentose,
kiekvienoje ið jø nagrinëdami skirtingà ið galimø tæsiniø. Taigi, kompiuteris gali

44
vienu metu vykdyti keletà skirtingø funkcijø. Blico partijà su didmeistriu laimi
kompiuteris, nes, sumaþinus laikà, skirtà ëjimo apgalvojimui, kompiuterio þaidimo
lygis lieka toks pat, o didmeistrio þymiai krinta.
Kompiuteris geriau uþ þmogø gali glausta forma saugoti specializuotà
informacijà ir visiðkai atsipalaiduoti nuo nereikalingø duomenø. Dirbtiné atmintis
- tai atmintis, su kuria jau ðiandien në viena þmogiðkoji negali lygintis. Þmogaus
smegenyse yra apie 14 milijardø neuronø. Jei vienà neuronà prilyginsime vienam
elektroninës maðinos elementui, tai matysime, kad kompiuteris jau susilygimo su
þmogaus smegenimis. Tuo tarpu kompiuteriui nereikalingos asociacijos,
artimiausiu metu nenumatomø panaudoti duomenø sandëliai, pasyvios atsargos -
maðinoje viskas aktyvu, paruoðta momentiniam ájungimui ir darbui. Neatsitiktinai
ðachmatø partijos pabaigà kompiuteris þaidþia sëkmingiau, negu vidurinæ fazæ -
jo atmintyje sukaupta partijos pabaigø biblioteka. Ypatinga kompiuteriu taikymo
sritis yra informacinës paieðkos sistemos, uþtikrinanèios mechanizuotà knygø,
kriminaliniø nusikaltëliø ir pan. paieðkà ir ágalinanèios likviduoti didþiules
kartotekas. Kompiuteriai taip pat atlieka bankø, taupomøjø kasø operacijas. Èia
pasireiðkia jø greitaeigiðkumas, kompaktiðkumas, patikimumas.
Kompiuteris þymiai sparèiau uþ þmogø skaièiuoja.
Þinomas praeities matematikas A.Puankare[9] tvirtino, kad matematinës
ðachmatø teorijos nëra ir ji negali bûti sukurta. Ðiuolaikiniø ðachmatø automatø
kûrëjai bando paneigti ðià nuomonæ. Naudojami bûdai, susijæ su þmogaus
màstymo metodø modeliavimu. Ðios krypties vyksmas remiasi eksperimentais su
þmonëmis, sprendþianèiais tam tikrus uþdavinius, t. y. sudaroma informacijos
apdorojimo programa. Gauta hipotezë tikrinama: kompiuteris imituoja þmogaus
smegenø darbà. Tuo paèiu metu atliekami bandymai sprendþiant naujus
uþdavinius,kurie lygiagreèiai pateikiami þmogui ir kompiuteriui. Po to

45
palyginamos abiejø sprendëjø informacijos apdorojimo taisyklës. Jei nesutapimai
dideli, modelis analizuojamas, iðsiaiðkinami tyrimo defektai ir pateikiami nauji
uþdaviniai. Sudaroma nauja programa, kuri aprobuojama kompiuteriu. Tiriama
smegenø bûklë, priklausomai nuo patenkanèios á jas informacijos. Modeliuojama
suvokiamoji atmintis ir informacijos gavimo ið jos procesai. Panaudojama
atminties savybë ásiminimo metu kurti asociacijas ir jomis remtis atgaminant
informacijà. Taip, þingsnis po þingsnio vyksta sudëtingø màstymo formø ir
programø kompiuteriams tobulinimas.
Vertas dëmesio profesoriaus V.Nalimovo[134] pasiûlymas "Jei iðeities taðku
pasirinkti tai, kad mûsø þinojimo ribos priklauso nuo mûsø kalbos ribø, tai net
gerai þinomø reiðkiniø apraðymas nauja kalba gali pagilinti mûsø þinias apie
pasaulá" Ðachmatø algoritmai gali bûti tobulinami kuriant specialias
programavimo kalbas ðachmatø (ar kitam) uþdaviniui spræsti.
Taigi, dirbtinis intelektas nuolat tobulinamas. Manoma, kad ateityje þaidimø
(ðaðkiø, ðachmatø , go) varþybos tarp þmoniø bus gana retas dalykas. Menkas
malonumas þaisti, kai prieðininkas puèia tabako dûmus á akis, brûþina stalà
metaliniu daiktu, varsto skvarbiu þvilgsniu. Taèiau kiekvienas þmogus þaidþiantis
ðachmatais þinos savo sportiná atskyrá ir stengsis já paaukðtinti þaisdamas su
savo kompiuteriu. Reziumuojant anksèiau iðdëstytas mintis, bûtina akcentuoti ðtai
kà. Mechanistinis ir biologinis materializmas atvedë á determinizmà, kuris
pasaulyje, taigi ir ekonomikoje, áþiûri tik grieþtus prieþastinius ryðius.
Dësningumas ir bûtinumas eliminuoja bet koká atsitiktinumà. Akcentuotina
kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Dirbtinis ir natûralus intelektas yra
panaðûs. Egzistuoja skirtumai, kuriuos tinkamai panaudojus, galima efektyviai
modeliuoti ekonomikos nuostatas.

46
 1.4 EKONOMIKOS NUOSTATØ MODELIAVIMO
LINGVISTINIAI ASPEKTAI

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas

ekonomikos tekstas. Ar formalizavimas turi ribas?
Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema yra struktûra. Kaip ji susijusi su
struktûralizmu, semiotika, generatyvine gramatika?
Ar ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës ekonomikos kalbos kûrimas?
Ar ðiam tikslui naudotini tarptautiniai terminai? Kaip ekonomikos nuostatø
modeliavimui gali pasitarnauti matematinë lingvistika, kompiuterinë lingvistika?
Kaip formalizuoti tekstø supratimà? Kaip ekonomikos nuostatas modeliuoja kiti
autoriai?
Pabandykime atsakyti á ðiuos klausimus.
Formalizavimo ribos. Formalizavimo sàvoka pirmiausia susiformavo
matematikoje, èia ji ir yra plaèiausiai taikoma. Formalizavimas yra metodas, kurá
taikant kuriami nauji modeliai. Formalizavimas yra struktûralizmo dalis.
Struktûralizmas – tai pirmiausia visuma specialiø moksliniø tyrimø ávairiose
socialinio ir humanitarinio paþinimo srityse, kuriø pagrindu èia keliamos ir
gvildenamos atitinkamos bendros problemos. Struktûrà struktûralistai supranta
kaip santykiø tarp jos elementø visumà, kai tie santykiai ne tik nepriklauso nuo
elementø kokybiniø apibûdinimø, bet patys nulemia pastarøjø savybes. Taip
iðskirta struktûra laikoma formalizacijai pasiduodanèiø transformacijø sistema,
iðsaugant struktûros transformacijoms invariantiná jos branduolá. Paþinimo
formalizavimo bei matematizavimo nuostata ið esmës yra paþangi ir neiðvengiama
ðiuolaikiniame mokslo iðsivystymo etape. Ið tiesø, neabejotina formalizavimo

47
reikðmë struktûrinei lingvistikai, kur, neþiûrint jos prieðininkø kritiniø prognoziø,
formalus metodas yra sëkmingai taikomas net ir turininiams tyrimams.
Matematinës struktûros gali bûti tikslus ir patogus ‘karkasas’ar analizës árankis
humanitariniø mokslø srityse. Taèiau matematiniø struktûrø jokiu bûdu negalima
mechaniðkai perkelti á humanitarines disciplinas, pvzd., á ekonomikà, norint gauti
teisingus, moksliðkai pagrástus rezultatus, prieð tai reikia matematinës redukcijos
metodu perþiûrëti tø disciplinø tyrimo objektus bei jø charakteristikas.
Net matematikos mokslo pilnas formalizavimas pasirodë neámanomas.
N.Bourbaki [68] savo struktûrø teorijoje atkreipë dëmesá á esminá formalizavimo
metodo ribotumà, kuris remiasi þinoma K. Godel’io teorema, parodanèia, kad
kiekviena pakankamai iðvystyta neprieðtaringa formali teorija yra nepilna.
Vadinasi, pati matematika árodo,kad visiðkas bet kokiø moksliniø teorijø bei
metodø formalizavimas ið principo nëra galimas.
Empiriniø, neformaliø mokslø (gamtos, humanitariniø) matematinio
formalizavimo programoje, kuri tapo metodologine nuostata, ypaè svarbi problema
yra formalizavimo galimybiø ir ribø nustatymas. Ðis klausimas siejasi ir su
struktûrinës bei sisteminës analiziø santykiu.
Matematiniu poþiûriu yra ne tik leistina, bet ir bûtina priimti prielaidà, kad
pirminës matematinës sàvokos paþymi neapibrëþtos prigimties objektus – svarbus
tik santykiø iðreikðtø aksiomomis patenkinimas. Taèiau mokslininkas, dirbantis
empiriniø mokslø srityje analizuoja konkreèios prigimties sistemas ir santykius. Jis
gali abstrahuotis nuo tyrimo objektø bei santykiø konkretumo, iðskirti abstrakèias
struktûras, sudaryti tokius matematinius modelius, kurie tam tikrose ribose atitiktø
empirinæ realybæ. Ðioje mokslinës analizës pakopoje realûs tyrimo objektai daþnai
pakeièiami konceptualiais, konkreèios sistemos – abstrakèiomis struktûromis.
Taèiau bet kuris empirinis mokslas, kokio abstraktaus teorinio ir formalizavimo

48
lygmens bepasiektø, turi ávertinti tiriamø sistemø konkreèià prigimtá. Tuo bûdu
eksperimentas, suprastas paèia plaèiausia prasme, tampa ne tik formalizavimo
pradiniu taðku, bet ir galutiniu teoriniø iðvadø teisingumo patikrinimo bûdu.
Galima teigti, kad formalizavimo ribø suvokimas paskatino padaryti iðvadà, kad
universalios teorijos visiems mokslams sukûrimas yra neámanomas todël, kad
neámanoma ávertinti konkreèios specifikos. Ekonomikos nuostatas modeliuoti gali
tik ekonomikos specialistas. Èia taip pat svarbus yra eksperimentas, nuostatø
verifikacija. Tik praktikoje patikrintas nuostatas galima pripaþinti galiojanèiomis.
Nuostatoms modeliuoti turi bûti naudojamos standartinës ekonomikos kategorijos.
Formalizavimo ribos pasireiðkia tuo, kad vien kompiuteris, be þmogaus negali
modeliuoti visø ekonomikos nuostatø.
Struktûrinë lingvistika.
Ðiuolaikinë struktûrinë lingvistika – tai abstrakti teorinë mokslo ðaka, apimanti
moderniàjà fonologijà ir vadinamàjà generatyviniø gramatikø teorijà, kurios
pagrindinis atstovas yra amerikieèiø kalbininkas N.Chomsky[68]. Esminë
generatyvinës gramatikos naujovë – tai dinaminio aspekto iðskyrimas anksèiau
statiðkai suprantamoje kalbos struktûroje. Generatyvinë gramatika tiria, kaip ið
elementaraus imanentinio branduolio pagal tam tikras taisykles generuojami
(kuriami) konkretûs variantai, pvzd., ið þodþio – iðvestiniai þodþiai, ið
elementarios frazës – iðplëstiniai ir sudëtiniai sakiniai. Manoma, kad tokius
generavimo procesus neásisàmonintai atlieka þmogaus protas. Generatyviniø
gramatikø teorija dedukciniø metodø pagalba ir bando aiðkinti tuos procesus.
Struktûralistinë kryptis pirmiausia susiformavo lingvistikoje. Kalbos reikðmæ
iðkëlë visi prancûzø màstytojai, pradedant R.Descartes’u, baigiant K.Bergson’u.
Nors kalba yra vieno mokslo, bûtent lingvistikos tyrimo objektas, ji prasiskverbia á

49
visas kitas socialines ir humanitarines mokslo ðakas, nes socialiniai reiðkiniai
negali egzistuoti be kalbos, ekonomika negali egzistuoti be kalbos.
Kalba kaip universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra, sàlygojo
struktûralistinio metodo susiformavimà pirmiausia lingvistikoje. Kaip pabrëþë
C.Levi – Strauss, ið visø socialiniø ir humanitariniø mokslø tik lingvistika gali bûti
laikoma to paties mokslinio lygio su gamtos mokslais dël ðiø prieþasèiø: pirma,
lingvistikos tyrimo objektas yra universalus, antra, jos metodas yra vienarûðis, t.y.
pasilieka tas pats bet kokiai specifinei kalbai, kuriai jis yra taikomas, treèia, tas
metodas yra pagrástas keletu vieningai pripaþintø pagrindiniø principø. Taigi
lingvistika buvo pirmoji humanitarinë disciplina, savo objekto analizei pritaikiusi
struktûriná metodà. Kalbos vidinei struktûrai tirti buvo panaudoti grieþti
dedukciniai metodai, iki tol taikomi tik gamtos moksluose.
Struktûrinës lingvistikos metodologiniø principø formavimàsi pirmiausia sàlygojo
ikistruktûrinë kalbotyros raida, kurioje galima atskleisti kai kuriø struktûrinës
lingvistikos idëjø uþuomazgà bei gimimà.
18a. pabaigoje, tiriant bendrosios gramatikos sudarymo principus ar atskiras
gramatikas, buvo pastebëta, kad kalba keièiasi kaip savaime besivystanti sistema.
Susiformavo istorinë gramatika, kurios objektu tapo gramatinës sistemos raida.
Istorinë gramatika 19a. pradþioje sàlygojo lyginamosios kalbotyros atsiradimà,
kuri vietoje kalbos kitimo proceso tyrë atskiras jos bûsenas. Buvo iðvystytas
lyginamasis metodas, panaðumø ir skirtingumø nustatymas gramatinëse
konstrukcijose ir tiriama kalbø tarpusavio sàveika nepriklausomai nuo laiko
skirtumø tarp jø. Lyginamosios kalbotyros ávesta ‘kalbos bûklës’ samprata
pagrástai laikoma struktûrinës lingvistikos esminës kategorijos ‘sinchronija’
pirmtake.

50
 19a. pabaigoje vieðpataujanèia kryptimi lingvistikoje tapo vadinamieji
jaunagramatikiai, kuriø nuomone, kalbos vystymasis vyksta kintant jos bûklei.
Pagrindinis jø dëmesys buvo nukreiptas á gyvøjø kalbø faktø studijavimà, jø
þodinës formos analizæ, svarbiausia mitologine nuostata laikant istorizmà.
Jaunagramatikiai propagavo empirizmà, atomizmà, pasireiðkiantá atskirø
lingvistiniø faktø analize.
Maskvos lingvistinës mokyklos vadovas F.Fortunatov[68],
nepasitenkindamas konkreèiø kalbos faktø analize, siekë nustatyti jø
dësningumus. Kalbà jis suprato kaip tam tikrà þenklø visumà, sistemà, kurios
tyrimà reikia pradëti nuo formalaus jos aspekto.
Vadinamosios Kazanës mokyklos vadovas J. Baudouin de Courtenay [68]
pirmàkart suformulavo daugelá reikðmingø struktûrinës lingvistikos idëjø. Jis
teigë, kad reikia skirti kolektyvo kalbà nuo individo kalbos, evoliuciná kalbos faktø
aiðkinimà nuo jø aiðkinimo tam tikru laiko momentu. J. Baudouin de Courtenay
vienas pirmøjø ragino tirti dabartinæ kalbos bûklæ, atkreipë dëmesá á
funkcionaløjá kalbos aspektà, ávedë fonemos, skirtingos nuo garso, sàvokà,
suformuluodamas ypaè svarbià struktûrinës lingvistikos kûrimesi fonemos
koncepcijà.
Struktûrinës lingvistikos erà 20 amþiaus pradþioje atvërë þinomas ðveicarø
kalbininkas F. de Saussure [134]. Jis visuotinai pripaþástamas pirmuoju
kalbininku, iki galo suvokusiu sistemos reikðmæ kalbai. Þinoma, ikistruktûrinë
lingvistika taip pat suprato kalbà kaip tam tikrà sistemà. Taèiau visi bandymai
realizuoti kalbos sistemiðkumo idëjà, iðskirti sisteminius ryðius joje buvo
nesëkmingi: nepavyko nei, remiantis logikos principais, sukurti vieningos
abstrakèios gramatikos visoms pasaulio kalboms, nei redukuoti kalbos dësningumø
á bendresnius kitø mokslø – biologijos, psichologijos ir kt. dësnius.

51
 F. de Saussure kalbos kaip sistemos idëjà iðreiðkë jos þenklinio aspekto pagalba.
Pasak jo, yra þenklinë sistema, paklûstanti savo paèios vidaus tvarkai, kurià
atskleidþiant reikia atsiriboti nuo visø, betarpiðkai su kalba nesusijusiø veiksniø.
Sosiûriðkas kalbos kaip uþdaros sistemos supratimas remiasi tokiais
prieðpastatymais kaip vidinës ir iðorinës lingvistikos, kalbos ir ðnekos,
sinchronijos ir diachronijos, formos ir substancijos skyrimas.
Pagrindinës F. de Saussure idëjos, ágalinanèios tirti kalbà kaip tam tikrà þenklø
sistemà, ne tik sàlygojo struktûrinës lingvistikos atsiradimà, bet buvo pradëtos
taikyti ir kitose socialinëse bei humanitarinëse srityse. Iðkëlæs universalaus mokslo
apie þenklines sistemas idëjà, jis pagrástai laikomas vienu ið semiotikos
pradininkø.
F. de Saussure mokymà galutinai suformavo jo mokiniai, sukurdami vadinamàjà
Þenevos mokyklà. Be jos struktûrinei lingvistikai atstovauja trys klasikinës
kryptys: Prahos ir Kopenhagos mokyklos bei amerikieèiø deskriptyvinë lingvistika.
Prahos mokykla atstovavo struktûrinei – funkcinei lingvistikos krypèiai ir toliau
vystë F. de Saussure ir Baudouin’o Courtenai [68] funkcionalizmà. Ypaè didelá
poveiká struktûralizmui susiformuoti turëjo N. Trubetzkoy ir R. Jakobson’o
mokslinë veikla [134].
N. Trubetzkoy toliau plëtojo F. de Saussure metodologiná prieðpastatymà kalba-
ðneka, iðskirdamas moksle apie kalbos garsus dvi atskiras ðakas: fonetikà ir
fonologijà. Fonetikà jis apibrëþia kaip mokslà apie ðnekos garsus, t.y. apie realiai
tariamus, empirinius, nesudaranèius sistemos garsus, tuo tarpu fonologija
suprantama kaip mokslas apie kalbos garsus – fonemas, sudaranèias tam tikrà
sistemà. Fonemos – tai lyg ir garsø esmës, iðskirtos grynu pavidalu jø atliekamos
prasminës skiriamosios funkcijos poþiûriu.

52
 N. Trubbetzkoy fonologinës koncepcijos branduolá sudaro mokymas apie esmës
iðskyrimà. Pagrindinës ðiame mokyme yra fonemos ir fonologinës opozicijos
sàvokos. Fonema – elementariausias kalbos prasminis skiriamasis vienetas,
atskleidþiamas tiksliø ir objektyviø metodologiniø priemoniø pagalba.
R. Jakobson – þymus distinktyviø poþymiø teoretikas, apibrëþæs fonemà kaip tø
poþymiø visumà. Jo fonologinës teorijos pagrindà sudaro vadinamasis binarizmas.
Tai – ypatingos reikðmës suteikimas binariðkumo principui (kalbos vienetø
paskirstymas po du narius, tarp kuriø egzistuoja kokio nors bûdingo poþymio
buvimo ir nebuvimo opozicija), nustatant distinktyvias opozicijas. Ðis metodas
sëkmingai taikomas bendradarbiaujant lingvistikai ir informacijos teorijai, taip pat
kitoms þmonijos kultûros sistemoms (pvz., folklorui, þaidimo menui) tirti.
Iðskirtinæ vietà struktûrinëje lingvistikoje uþima Kopenhagos mokykla, ypaè jos
vadovo L. Hjemslev’o sukurtoji abstrakti kalbos teorija, vadinamoji glosematika.
L.Hjemslev’as laikomas pirmuoju kalbininku, kuris dirbo matematikos ir ypaè
matematinës logikos srityse, siekdamas pritaikyti tiksliøjø mokslø metodus
lingvistikai. Pagrindiniu uþdaviniu jis laikë imanentinës kalbos algebros,
leidþianèios neprieðtaringai, iðsamiai ir paprastai apraðyti kalbà sukûrimà.
20 a. amerikieèiø kalbotyroje pastebimi kai kurie bûdingi bruoþai, lyginant jà su
Europos lingvistika. Amerikos mokslinës ir filosofinës minties tradicijos,
pasiþyminèios utilitariniu ir taikomuoju kryptingumu, atsispindi ir Amerikos
lingvistikoje.
Deskriptyvinës lingvistikos pradininkas buvo specifinës Amerikos kalbotyros
pradininkas F. Boas[134], tyrinëjæs indënø kalbas. Jis iðkëlë mintá, kad kalbos turi
savo vidinæ logikà, kuri neleidþia taikyti joms kurio nors vieno universalaus
metodologinio principo, o primeta atitinkamà analizës metodà. F.Boas pirmasis ið

53
Amerikos kalbininkø iðkëlë sinchroniðkà kalbos apraðymà, kuris tapo
deskriptyvinës lingvististikos tyrimo objektu.
F. Boas’o mokymà toliau vystë deskriptyvinës lingvistikos pradininkai E. Sapir ir
L. Bloomfield [68]. Nepriklausomai nuo F. Saussure ðie amerikieèiø kalbininkai
iðkëlë vaisingas idëjas apie kalbà kaip organizuotà sistemà, pagrindiniu
deskriptyvinës lingvistikos uþdaviniu laikydami kalbiniø struktûrø tyrimà.
Reikëtø iðnagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatoms
modeliuoti galimybes. Ekonomikos nuostatø modeliavime iðskirtiniu laikomas
binariðkumo principas.
Struktûralizmas ir semiotika. Struktûralizmas kaip mokslinis metodas taip pat
glaudþiai susijæs su þenkliniø sistemø tyrimais, kuriuos atlieka semiotika.
Semiotika struktûralizmui tarnauja kaip tam tikras metodologinis instrumentas, nes
þenklinio aspekto iðskyrimas socialiniø ir humanitariniø mokslø tyrimo objektuose
ágalina atskleisti jø abstrakèias struktûras tokiø bûdingø þenkliniø sistemø savybiø
dëka, kaip jø elementø invariantiðkumas ir diskretiðkumas. Semiotinis aspektas yra
sutinkamas visose visuomeninio gyvenimo srityse, o ten kur reikalinga tos rûðies
þenkliniø sistemø struktûrø analizë, gali bûti taikomas struktûralistinis metodas.
Struktûrinë lingvistika atsirado bûtent tuomet, kai F.de Saussure apibrëþë kalbà
kaip þenklø sistemà, kartu iðkeldamas ir atskiro mokslo apie þenklines sistemas –
semiotikos – idëjà, turëjusià didþiulæ reikðmæ ðiuolaikiniam mokslui. Taigi
struktûralizmas operuoja ne paèiais mokslinio tyrimo objektais, o juos
pakeièianèiais þenklais ar þenklinëmis sistemomis, kas atitinka perëjimà nuo
objekto stebëjimo ir apraðymo lygmens á aukðtesná modeliavimo lygmená,
ágalinantá giliau paþinti reiðkiniø esmæ, gauti logines iðvadas, pateikti árodymus,
iðkelti ir patikrinti hipotezes. Kaip þinoma, þenklai yra ávairaus apibendrinimo

54
lygio, pradedant nuo þenklø-kopijø, baigiant abstrakèiais formalios logikos
þenklais. Labiausiai iðvystyta apibendrinimo forma priklauso kalbiniams
þenklams, kadangi kalba yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta
struktûra. Tai yra viena ið pagrindiniø prieþasèiø, kodël struktûralizmas
pirmiausia iðkilo lingvistikoje. Ekonomikos nuostatos modeliuojamos þodþiø kaip
þenklø pagrindu. Taigi struktûralizmas taikomas ekonomikos nuostatø
modeliavime.
Ypaè svarbus yra sosiûriðkas þenklo supratimas, ið principo besiskiriantis nuo
þenklo kaip simbolio, aiðkinimø, kur pagrindinis dëmesys skiriamas santykiui tarp
þodþiø ir jø referentø, nurodant, kad santykis yra ne savivaliðkas, o tikslingas,
kryptingas. Tuo tarpu F. de Saussure kalbiná þenklà apibrëþë kaip jungiantá ne
daiktà ir jo pavadinimà, o sàvokà ir jos akustiná pavidalà ir atskleidë dvi svarbias
þenklo savybes: þenklo savivaliðkumo ir signifikanto tiesiðkumo savybes. Kitaip
tariant F. de Saussure orientacija yra nuo vieno þenklo prie kito, o ne nuo þodþio
prie daikto, kuris yra absorbuotas paèiame þenkle, kaip santykis tarp signifikato
ir signifikanto. Þenklo savivaliðkumo savybë rodo jog vienas ið pagrindiniø
bruoþø, iðskirianèiø þmogø ið gamtos pasaulio yra ne tiek sugebëjimas kalbëti,
kiek sugebëjimas kurti þenklus. Todël realybëje egzistuoja daugybë þenkliniø
sistemø, kuriø bendras savybes tiria semiotika.
Struktûralizmo originalumas glûdi tame, kad jis pirmiausia atskiria signifikantà,
kaip tyrimo objektà nuo signifikato. Tai labai svarbi struktûralizmo prielaida.
Svarbià vietà struktûrø analizëje uþima signifikantø tarpusavio santykiø
sutvarkymas – dël to kyla semiotikos, kaip mokslo ðakos problema: ar lingvistika
yra platesnio mokslo apie þenklus ir jø sistemas sritis, ar semiotika yra lingvistikos
sritis. Turint omenyje tris semiotikos aspektus – sintaktikà, semantikà ir
pragmatikà – iðplaukiant ið struktûralizmo postuluojamo signifikanto pirmumo

55
signifikato atþvilgiu, akivaizdu, kad struktûrinis metodas kol kas daþniausiai
taikomas sintaktikai.
Kaip nusakanèià struktûralizmo ir semiotikos santyká, F. Jameson’as[134]
nurodo vadinamàjà struktûralistinæ ‘savimonës’ teorijà, kurià atitinka metakalbos
koncepcija. Metakalba, pasak F. Jameson’o, yra bûtent ta forma, kurià ‘savimonë’
priima kalbos srityje: tai kalba, iðreiðkianti save þenklø sistema, kurios
signifikantas pats yra þenklø sistema. Tuo bûdu metakalba esanti tikrasis
semiotikos, savæs, kaip proceso, supratimo instrumentas, ávairiais pavidalais
pasireiðkiantis struktûralizme.
Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema sudaro struktûrà. Kategorijos yra
savotiðki þenklai, todël pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema (PEKS) yra
þenklinë sistema. Todël bûtina kalbëti apie PEKS semiotikà. Ekonomikos kalba
yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra. Todël semiotikos
pasiekimai ir buvo pritaikyti ekonomikos nuostatø modeliavimui.
Dirbtinës kalbos. Tai þenklø sistemos, sukuriamos tose srityse, kur natûraliø
kalbø panaudojimas yra neámanomas ar maþiau efektyvus. Dirbtinës kalbos yra
skirstomos pagal specializacijà ir paskirtá, o taip pat pagal panaðumo su
natûraliomis kalbomis laipsná.
Nespecializuotomis bendrosios paskirties kalbomis yra tarptautinës dirbtinës
kalbos. Jos turi didþiausià panaðumà su natûraliomis kalbomis ir yra vadinamos
planinëmis, jei jos prigijo visuomenëje. 17-19 a. buvo sukurta apie 1000 projektø
tokiø kalbø, taèiau tik keletas ið jø buvo realiai naudojamos (esperanto, volapûk ir
kt.). Yra skiriamos apriorinës dirbtinës kalbos, t. y. tokios kalbos, kurios
nepriklauso nuo natûraliø kalbø ir aposteriorinës dirbtinës kalbos – sudarytos
natûraliø kalbø pagrindu, bei miðrios dirbtinës kalbos. 18-19 a. daugiausia buvo

56
kuriamos apriorinës kalbos, pagrástos logine sàvokø klasifikacija (taip vadinamos
filosofinës kalbos) arba kitu bûdu motyvuojanèios santyká tarp þenklø ir reikðmiø
(pvz. Dirbtiniø kalbø, pagrástø garsine simbolika, projektai). Tokiø kalbø kûrimo
pagrindu buvo tiesioginio ryðio tarp sàvokos ir þodþio, tarp turinio ir reiðkinio
idëja. Reèiau buvo kuriamos apriorinës dirbtinës kalbos su laisvu þenklø ir
reiðkiniø santykiu. Pvz., buvo kuriami sàvokø numeracijos projektai. Pagal savo
iðraiðkà dirbtinës kalbos buvo gana skirtingos ir lygiagreèiai su raðytinëmis-
garsinëmis bendrinës kalbos sistemomis (pozilalijomis) buvo kuriami raðymo
projektai, neturintys garsinës iðraiðkos (pozigrafijos), gestø kalbos ir kt. 19 a.
pabaigoje dirbtiniø kalbø semiotinis diapazonas labai susiaurëja ir priartëja prie
natûraliø kalbø diapazono [134].
Pirmoji dirbtinë kalba, realizuota bendravime, buvo’volapûk’ (M. Ðlejeris,
1879m., Vokietija) priklauso miðriam tipui. Natûraliø kalbø (anglø, vokieèiø,
prancûzø, lotynø) þodþiai èia yra pakeièiami ir praranda savo identiðkumà (pvz.,
angl. world>vol, speak>pûk, ið èia ‘volapûk’ tarptautinë kalba). Aposteriorinës
kalbos ágavo platesná panaudojimà sukûrus esperanto kalbà (1887m., Lenkija),
kuri iki ðiol yra plaèiausiai naudojama dirbtinë kalba. Maþiau populiariomis
kalbomis buvo: ido kalba (reformuota esperanto), lotyno-sino-fleksione (sukurta
italø matematiko Dþ. Peano 1903m.), okcidental (1921-1922m.,E. Valis, Estija),
interlingva (sukurta Tarptautinës pagalbinës kalbos asociacijos 1951m.
vadovaujant A.Goud,JAV) ir kt. [134].
Specializuotomis dirbtinëmis kalbomis yra ávairios simbolinës mokslinës kalbos
(matematikos, logikos, lingvistikos, ekonomikos, chemijos ir kt.) ir þmogaus-
kompiuterio bendravimo kalbos (algoritminës arba programavimo kalbos,
operaciniø sistemø kalbos, duomenø baziø valdymo ir kt.) Bendruoju specializuotø
dirbtiniø kalbø poþymiu yra formalus jø apraðymo bûdas, kur yra uþduotos jø

57
abëcëlë (þodynas) ir reiðkiniø (formuliø) sudarymo ir pertvarkymo taisyklës.
Neþiûrint á ðiø kalbø formalø apraðymo bûdà, jos nëra uþdaros sistemos, nes
þodþiø ir reiðkiniø sudarymo taisyklës leidþia save papildyti. Todël, kaip natûraliø
kalbø atveju, þodynas ir sudaromøjø tekstø skaièius yra potencialiai begaliniai.
Specializuotø kalbø panaudojimo pradþia galima laikyti 16 a. Europoje pirmà
kartà panaudotus matematiniø operacijø simbolius. 17-18 a. buvo sukurta
diferencialinio-integralinio skaièiavimo kalba, o 19-20 a. matematinës logikos
kalba. Lingvistikos simboliniø kalbø elementai buvo sukurti 20 a.30-40 metais.
Mokslo simbolinës kalbos yra formalios sistemos, skirtos parodyti þinias ir jomis
pasinaudoti. Ðiose kalbose realizuojamos tokios funkcijos, kuriø nëra natûraliose
kalbose (pvz., loginio iðvedimo priemonës).
‘Kompiuteris – þmogus’ tipo kalbø vystymasis prasidëjo ketvirtajame
deðimtmetyje atsiradus elektroninëms skaièiavimo maðinoms. Pirmiausia buvo
sukurtos kalbos, apraðanèios skaièiavimo procesus ir duomenis dvejetainëje
sistemoje. Penktajame deðimtmetyje buvo sukurtos simbolinio kodavimo sistemos
(asembleriai), o 1957 m. programavimo kalba Fortran. 1960 m. grupë Europos
mokslininkø pasiûlë kalbà Algol-60. Tokiø kalbø programos tekstà paprastai
sudaro antraðtë, apraðomoji dalis ir procedûrinë dalis. Apraðomojoje dalyje yra
apraðomi objektai, su kuriais bus atliekami veiksmai, o procedûrinëje dalyje
veiksmai su jais. Veiksmai programavimo kalbose yra uþduodami operatoriø
(sakiniø) pavidalu, á kuriuos áeina operandai (kintamieji ir konstantos) ir
simboliai. Simboliai ðiuo atveju reiðkia aritmetines, logines, simbolines ir kt.
operacijas. Programavimo kalbose egzistuoja ypatingos gramatinës konstrukcijos
loginëms operacijoms, ciklams, operatoriams, funkcijoms, paprogramëms uþduoti.
Egzistuoja tûkstanèiai programavimo kalbø ir jø versijø (dialektø).

58
 Dirbtiniø kalbø paþinimas leidþia suprasti pagrindinius kalbos sudarymo ir
funkcionavimo dësnius, tokias kalbø funkcijas kaip komunikabilus tinkamumas,
stabilumas ir keièiamumas, o taip pat apie sàmoningà þmogaus poveiká kalbai,
apie kalbos formalizavimà ir optimizavimà.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra ekonomikos tekstø kûrimas. Teksto
kûrimui naudojamas ekonomikos þodynas, kuriame kategorijos surikiuotos pagal
jø abstrakcijos laipsná. Panaudojant atitinkamus metodus, kategorijos jungiamos á
tekstà. Gaunama ekonomikos kalba, artima natûraliai, bendrinei kalbai, jei tekstui
modeliuoti panaudotos þemø pakopø kategorijos arba artima dirbtinei kalbai
prieðingu atveju.
Matematinës struktûros. Struktûralizmas jau pirminëje formavimosi stadijoje
buvo susijæs su matematika. Struktûrinës lingvistikos atstovai [68] iðkëlë mintá,
kad pagrindiniai santykiai tarp kalbos vienetø gali bûti iðreiðkiami matematiniø
formuliø pagalba. Jie lygino lingvistikà su matematika, nesidominèia savo
nagrinëjamø objektø fizine prigimtimi, galvodami net apie kalbines teoremas,
kurias galima bûtø árodyti.
Struktûralizmas apsiriboja socialiniais (tokiais kaip ekonomika) bei
humanitariniais mokslais, o skleisdamas struktûros sampratà, pagrindiniais laiko
tarpelementiniø santykiø pirmumo ir transformacijos idëjas. Struktûralizmas
ekonomikos ir kitø mokslø srityse siekia atskleisti loginio- matematinio tipo
struktûras, leidþianèias panaudoti grieþtus dedukcinius metodus, susijusius su
formalizavimu ir matematizavimu. Matematiniø struktûrø pagrindiniø principø
perkëlimas á socialiniø (taip pat ir ekonomikos) mokslø sritá nurodo vienà ið
visuomenës ir gamtos mokslø suartëjimo galimybiø mokslo metodologijos srityje.

59
 Ðiuolaikinëje matematikoje viena ið pagrindiniø yra aibës sàvoka, kuri
laipsniðkai susiformavo ið áprastiniø vaizdiniø apie visumà, klasæ ðeimà ir pan.
Aibë pirmiausia yra pamatinë aibiø teorijos kategorija bei viena ið pagrindiniø
ðiuolaikinës matematikos sàvokø apskritai. Pritaikius ðià sàvokà ávairioms
matematikos ðakoms, pirmà kartà pasidarë ámanoma sisteminti visà matematikà
vieningu pagrindu. Ekonomikos kategorijø yra þinoma apie 75000, o ryðiø tarp jø
skaièius sudaro aibæ. Taigi sisteminti galima ir bûtina ne tik matematikà, bet ir
ekonomikà.
Ðiuo metu pastebima tendencija sisteminti matematikà ne tik struktûriniu, bet ir
‘kategoriniu’ pagrindu. Sparèiai besivystanèios kategorijø teorijos tyrimo objektai
yra ne paèios struktûros, o jø tarpusavio santykiai, funkcijos bei koreliacijos aktai,
kuriø pagalba ga unamos pagrindinës struktûros.
Kompiuterinë lingvistika. Þmogus sugalvojo elektroninius árenginius,
palengvinanèius aritmetinius skaièiavimus. Greitai buvo aptikta, kad ðias maðinas
lengvai galima pritaikyti kûrybiniø uþdaviniø, susijusiø su þmogaus þiniomis,
sprendimui. Kaupësi faktai, buvo kuriamos specialios kompiuterinës programos,
sukauptø þiniø apdorojimui buvo formuojamos vis naujos dirbtinës kalbos. Ðis
procesas paskatino naujo mokslo, vadinamo ‘dirbtiniu intelektu’ atsiradimà. Laikui
bëgant daugelis teoriniø ‘dirbtinio intelekto’ tyrimø ágavo praktiná pritaikymà.
‘Dirbtinis intelektas’ ágyvendina tikslias mechanines operacijas, atpaþásta
pavidalus, veda tyrimà sudëtingomis sàlygomis, kuria eilëraðèius, analizuoja prozà
ir pan. Viena ið pagrindiniø ‘dirbtinio intelekto’ problemø – kaip kompiuteriui
suprasti þmogaus kalbà. Ði problema priskiriama kompiuterinës lingvistikos
srièiai[7].

60
 Kompiuterinë lingvistika bando rasti tinkamus algoritmus ir pritaikyti kompiuterá
þmogui bendraujant su juo þmogaus kalba. Savo ruoþtu kompiuteris gali valdyti
kitus maðininius árenginius. Todël radus sëkmingà kompiuterinës lingvistikos
projektø realizacijà, þmogus galës valdyti sudëtingus techninius objektus balso
komandø ar tekstø þmogaus kalba pagalba. Palengvës ir paspartës ekonomikos
nuostatø modeliavimas. Þmogaus pasaulis, þodþiø pasaulis ir technikos pasaulis
susilies.
Buvo sukurta daug programiniø sistemø, kuriø pagalba þmogus gali bendrauti su
duomenø bazëmis ir ekspertinëmis sistemomis natûralia kalba. Paprastas
bendravimas su duomenø bazëmis anglø kalba tapo ámanomas jau 1970-tais
metais, sukûrus amerikieèiø sistemà LIFER. Vëliau kompiuterinëje rinkoje
pasirodë ir kitos, lankstesnës sistemos, aprûpinanèios, deja, vis dar ribotà þmogaus
kalbos interfeisà (sàsajà) su kompiuteriu. Kadangi ekonomikos nuostatø
modeliavimui pirmame etape naudojamas ribotas kategorijø skaièius, tai minëtà
sistemà bûtø galima taikyti modeliavimui. 1980-tais metais JAV buvo ákurtos
kompanijos, kurios kûrë ir pardavinëjo þmogaus kalbos interfeisus su duomenø
bazëmis, o taip pat ekspertines sistemas. Aktyviai vykdomi darbai, norint sukurti
automatinio vertimo sistemà. Sistema SYSTRAN, naudojama JAV karinëse oro
pajëgose, per metus iðverèia apie 100 000 puslapiø teksto. Analogiðka sistema
kuriama Europoje. Projekto iðlaidos siekia 160 milijonø doleriø.
Natûralu, kad dirbtinio intelekto specialistai, puikiai þinantys kompiuterá ir
programavimo kalbas, su didþiule energija savo metodais ëmë spræsti kalbos
supratimo problemà. Kaip ten bebûtø, kalbos atpaþinimo technologija yra labai
viliojantis dalykas. Buvo vykdoma þmogaus kalbos algoritmø paieðka, sukurtos
labai sudëtingos kalbos supratimo programos labai siauram specialiø srièiø ratui,
realizuotas dalinis maðininis vertimas ir daugelis kitø programø.

61
 Ðiandien kalbos atpaþinimo sistemos veikia automatiniuose telefonø
operatoriuose, joms galima diktuoti tekstà, suteikiama tikrai efektyvi pagalba
þmonëms su negalia. Sistema naudojama medicinoje, pramonëje. Taèiau kol kas
kalbos atpaþinimo sistemø galimybës labai ribotos, bent jau kol kas jos nesugeba
suprasti, apie kà eina kalba. Jas reikia mokyti, kas uþima gana daug laiko. Tikrai
negreitai galësime maketuoti ar apiforminti savo darbus ðiø sistemø pagalba.
Taigi galutinio sprendimo nagrinëjant kalbos supratimo problemà nebuvo rasta.
Kalba ir þmogus taip stipriai susijæ, kad mokslininkams prireikë studijuoti
þmogaus pasaulio suvokimo klausimà. O tai jau filosofijos sritis. Skirtinguose
pasaulio moksliniuose centruose kompiuteriø specialistai ániko á mitologijà,
Platono, I. Kanto, L. Haidegerio, M.Fuko ir daugelio kitø filosofinës minties
klasikø darbus. Poreikis kompiuteriui suprasti þmogaus kalbà atvedë prie amþinos
þmogaus fenomeno temos. Kas mes? Ið kur mes? Kur einame?
Pabandykime giliau paþvelgti á þmogaus kalbos ir kompiuterio problemà,
ávertindami teksto ypatumus ir dësningumus.
Ið tikro, kompiuterio mokymas bendrauti þmogaus kalba – tikrai sudëtingas
uþdavinys, susietas su giliu ásiskverbimu á màstymo ir kalbos dësnius. Iðmokyti
kompiuterá suprasti þmogaus kalbà – tai tas pats, kas iðmokyti já jausti pasaulá.
Daugelis mokslininkø mano, kad tai ið principo neámanoma. Taèiau þmogaus ir jo
elektroninio kûrinio suartëjimas jau vyksta, tik niekas negali pasakyti, kuo visa tai
baigsis. Bet kokiu atveju, þmogus bandydamas modeliuoti kalbiná bendravimà su
kompiuteriu, pradeda save suprasti kur kas giliau.
Tekstø analizë ið algoritminiø procesø pozicijø leidþia iðaiðkinti tendencijas ir
dësningumus. Kuriamos programos, generuojanèios tekstà. Galima tikëtis, kad bus
sukurti automatiniai tekstø generatoriai[7]. Kol tokiø nëra, ekonomikos tekstà
modeliuoti gali þmogus, pasitelkæs kompiuterá.

62
 Ekonominiø hipertekstø modeliavimas. Jau atsiranda autoriø [211], dirbanèiø
su ekonomikos tekstais. Jie savaip supranta ekonomikos nuostatø modeliavimà.
Duomenø kiekis, cirkuliuojantis ekonominëse sistemose auga, o sistemos
struktûra ir informacijos apdorojimo technologija vis sudëtingëja. Ðie faktoriai
didina darbø, padedanèiø integruoti ekonomikà kaip sudëtingà informacinæ
sistemà, svarbà ir sàlygoja informacinio modelio kûrimo ir tyrimo metodø
forsavimà bei efektyvios programinës árangos, skirtos kuriamo modelio
aptarnavimui, gamybà.
Kompiuteriø techniniø galimybiø augimas bei programavimo kalbø, galinèiø
dirbti su duomenø bazëmis, atsiradimas átakoja intelektualiniø informaciniø
technologijø vystymàsi. Viena ið svarbiausiø ir daþniausiai naudojamø
kompiuteriniø technologijø yra tekstø, sudaromø natûralia kalba, apdorojimas.
Hipertekstas (netiesinis tekstas) – naujas informaciniø modeliø tipas, kurio
struktûra pateikiama daugiamatës iðsiðakojusios (tinklinës) konstrukcijos pavidalu,
sudarytos ið specialiu bûdu paruoðtø duomenø fragmentø, suriðtø tarpusavyje tam
tikrais semantiniais santykiais.
Naudodamiesi Bekuso kalba apraðykime hiperteksto struktûrà. Hipertekstà
bendrame pavidale pateiksime taip:

Hipertekstas=(Hiperteksto tezauras)(Tekstine informacija)(Pagrindiniu temu

sara as)(Abecelinis ˛odynas)

Hipertekstai, sukurti be kompiuterio pagalbos, naudojami jau seniai, taèiau

hipertekstinë technologija gali bûti plaèiai taikoma tik sukûrus programinæ árangà,
uþtikrinanèià darbà su hipertekstø duomenø masyvais.

63
Automatizuotos hipertekstø kûrimo ir apdorojimo sistemos skirtos ekonominiø
sistemø informaciniam modeliavimui bei ávairiø tipø analitiniø þinynø komplekso
sukûrimui.
Hipertekstas savo galimybëmis ir struktûra yra artimas intelektualioms
sistemoms, dirbanèioms su þiniø bazëmis. Be to, hipertekstas turi gerai iðvystytà
vartotojiðkà interfeisà, o taip pat ir galimybæ papildyti ar modifikuoti þiniø bazæ.
Hipertekstas yra kaip protinës abonento veiklos stiprintuvas ar katalizatorius.
Tyrimo ekonominá pagrindà sudaro ekonomikos tobulinimo uþduoèiø klasë.
Uþduotys gali bûti iðspræstos naudojant hiperteksto modelá.
Hiperteksto informacinio modeliavimo metodologijos ypatybë yra ta, kad
naudojama daugiasluoksnë dekompozicija ir semantika socialiniø-ekonominiø
sistemø analizei. Dekompoziciniø sluoksniø skaièius priklauso nuo nagrinëjamo
objekto sudëtingumo bei moksliniø tikslø ar praktiniø poreikiø. Tokiu bûdu
pasiektas ekonominiø sistemø vaizdavimo daugiamatiðkumas yra efektyvi
priemonë kiekviename dekompoziciniame lygyje sukuriamø modeliø paþingsniniam
vertinimui ir tikslinimui.
Taigi, informacinis modelis, realizuotas hipertekstinës þiniø bazës pavidalu yra
loginiø-lingvistiniø modeliø atmaina, o hipertekstinë technologija yra ávairiø
ekonominiø sistemø tyrimo automatizuota áranga, pagrásta naujausiais
informatikos pasiekimais.
Aukðèiau pristatyta metodika [211] turi panaðumø su ðios monografijos
autoriaus metodika: naudoja sinonimus, abstrakcijos (dekompozicijos) laipsná,
modeliavimo metodus. Sutampa poþiûriai, kad kompiuteris yra þmogaus
pagalbininkas modeliuojant tekstus.
Reziumuojant ‘Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistinius aspektus’ bûtina
akcentuoti ðtai kà.

64
 Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas
ekonomikos tekstas. Taèiau formalizavimas turi savo ribas. Todël modeliuoti
ekonomikos nuostatas privalo þmogus padedant kompiuteriui.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos
sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikia nagrinëti
generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui galimybes.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos kalbos
kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos,
artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës
lingvistikos pasiekimai.
Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos
nuostatø modeliavimo galimybes.
Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir
hipertekstus.
Reziumuojant ‘Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakas’, bûtina paþymëti,
kad ekonomikos nuostatø modeliavimas remiasi á tvirtà filosofiná ir lingvistiná
pagrindà.
Fenomenologija ir hermeneutika kvieèia nagrinëti ekonomikos tekstus.
Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir
vienaprasmæ kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios
iðsidësèiusios pakopomis.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria ir su problemomis. Tai prasmës,
begalybës problemos. Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms
modeliuoti.

65
 Kibernetika padeda spræsti iðkilusias problemas. Dirbtinio ir natûralaus intelekto
sàjunga ágalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos
sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikëtø nagrinëti
generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui
galimybes.Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos
kalbos kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos,
artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës
lingvistikos pasiekimai.
Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos
nuostatø modeliavimo galimybes.
Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir
hipertekstus.

2.PAKOPIÐKA EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp kategorijø – dar daugiau. Norint
modeliuoti ekonomikos nuostatas, reikia susisteminti ekonomikos kategorijas.
Sisteminimo pagrindu priimtas kategorijø abstrakcijos laipsnis [78,94,96].
Ekonomikos tekstai yra nevienodi: vieni – abstraktûs, kiti – konkretûs, vieni –
akademiðki, kiti – populiarûs. Jie tokie todël, kad tekstams konstruoti, modeliuoti
naudojamos skirtingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos kategorijos. Kategorijas
pagal jø abstrakcijos laipsná galima surikiuoti á pakopas. Tokia pakopiðka
kategorijø sistema bus parodyta ðioje monografijoje.

66
 Kodël konstruojama pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, o ne cikliðka, ar
kokios nors kitos konfigûracijos sistema? Todël, kad visuomenë suformuota kaip
hierarchinë struktûra: nuo prezidento iki kalinio ar valkatos. Studijø sistema taip
pat pakopiðka: nuo pirmos klasës iki profesoriaus ar akademiko. Deðimtainë
skaièiø sistema irgi pakopiðka: nuo nulio iki begalybës. Kaip tik noras suvesti
ekonomikos kalbà á panaðià kaip skaièiø sistemà ir privertë autoriø konstruoti
pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.
Stambesnës bibliotekos sudaro savo rubrikynus [132], skirtus informacijos
paieðkai. Sudarymo principas – hierarchinis sàvokø vaizdavimas. Yra
platesniosios rubrikos ir siauresniosios rubrikos. Platesniosios rubrikos nurodo á
bendresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà ir naudingos tuo atveju, kai tiksli dalyko
paieðka nepatenkina. Siauresniosios rubrikos parodo pagrindinës rubrikos apimtá,
padeda greitai atrasti siauresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà, jeigu reikia tikslinti
paieðkà. Esant tokiems hierarchiniams ryðiams lengva atrasti paèià plaèiausià
(abstrakèià) ir paèià siauriausià (konkreèià) rubrikà.
Informacijos paieðka Interneto ir kitose duomenø bazëse vykdoma hierarchinës
sàvokø sistemos pagrindu.
Svarbiausia pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos konstravimo prieþastis
yra ta, kad ji ágalina modeliuoti reikalingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos
tekstus naudojantis kompiuteriu. Taip pat sumaþina paieðkos apimtis, nes
atmetami ryðiai tarp labai skirtingø pakopø kategorijø.
Surikiavus á pakopas ekonomikos kategorijas reikëtø sisteminti socialines,
teisines, filosofines, politines, vadybos mokslo ir kitas kategorijas.

2.1. DAÞNINIØ ÞODYNØ PALYGINIMAS

67
 Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp ðiø kategorijø skaièius artimas
begalybei. Todël kyla klausimas kaip pirmu priartëjimu sumaþinti ðià aibæ ir
nagrinëti svarbiausias kategorijas. Kurias kategorijas laikyti svarbiausiomis?
Manau tas, kurios daþniausiai pasitaiko ekonomikos tekstuose. Tokios kategorijos
yra daþniniuose þodynuose. Civilizuotos tautos turi gimtosios kalbos daþninius
þodynus [3,34,35,36,226]. Ar tie þodynai sutampa, ar ekonomikos kategorija, kuri
pagal daþnumà uþima pirmà vietà viename þodyne bus pirma ir kitame? Siekiant
atsakyti á ðá klausimà buvo nagrinëjami daþniniai lietuviø, rusø ir anglø kalbø
þodynai, tiek bendrinës tiek ir ekonominës kalbos þodynai. Buvo tiriamas 400
kategorijø daþnumas. Stebëta, ar kategorijø daþnumas sutampa, o jei skiriasi, tai
kiek skiriasi? Buvo nustatyta, kad vienoms kategorijoms sutapimo nëra, nes
viename þodyne ji parodyta, o kitame jos visai nëra. Kitø kategorijø daþnumø
sutapimas menkas, nes labai skiriasi jø uþimama vieta þodynuose. Taèiau buvo
nustatyta, kad apie 30 procentø ekonomikos kategorijø daþnumas ávairiuose
þodynuose skiriasi neþymiai ir bûtent ðios kategorijos buvo átrauktos á pakopiðkà
ekonomikos kategorijø sistemà.
Kokios gi daþnumø nesutapimo prieþastys? Pirma, ávairiuose þodynuose ta pati
kategorija apibrëþiama skirtingai. Jei kategorija turi ðiek tiek skirtingà prasmæ, tai
ir tekstuose ji vartojama skirtingai. O ðiø tekstø pagrindu sudaromi daþniniai
þodynai. Antra, daþnumas priklauso ir nuo to, ar tiriamas tekstas yra bendrinës
kalbos tekstas, ar ekonomikos tekstas. Treèia, daþnumas priklauso nuo þodyno
leidimo metø, nes skirtingais laikotarpiais ekonomikos kalboje ásivyrauja
skirtingos kategorijos. Jei þodynas daugiakalbis, tai daþnumà átakoja vertimo ið
vienos kalbos á kità paklaidos.

68
 Reziumuodamas pakartosiu, kad apie 30 procentø kategorijø daþnumas
ávairiuose þodynuose skiriasi neþymiai ir ðios kategorijos buvo átrauktos á
pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

2.2.EKONOMIKOS KATEGORIJØ SÀRAÐAS

Remiantis daþniniø þodynø analizës rezultatais á nagrinëjamø ekonomikos

kategorijø sàraðà átrauktos kategorijos, kurios skyrelyje 2.3 paþymëtos ryðkiau.
Sàraðas prasideda kategorija “akceptas” ir baigiasi kategorija “þemës ûkis”. Á
sàraðà pateko 178 kategorijos.
Minëtame sàraðe yra paprastos kategorijos, susidedanèios ið vieno þodþio, o taip
pat ir sudëtinës kategorijos. Pastarosios daþnai vartojamos ekonomikos kalboje ir
be jø neámanoma paaiðkinti kai kuriø ekonomikos reiðkiniø. Ekonomikos
þodynuose maþdaug kas penkta yra sudëtinë kategorija. Didesná paprastø
ekonomikos kategorijø pasirinkimà modeliavimui lemia tai, kad daugelá sudëtiniø
kategorijø sudaro dvi ar daugiau paprastos kategorijos, todël netikslinga kartoti tà
paèià kategorijà.
Toliau pateikti autoriniai ir cituojamieji kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose
pabrauktos daþniausiai vartojamos ekonomikos kategorijos. Apibrëþimai sudaryti
[5,1622,30,37,51,58,118,139,186,187,195,207,210] pagrindu.

2.3.EKONOMIKOS KATEGORIJØ APIBRËÞIMAI

Ðiame skyrelyje pateikiami pasirinktø kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose yra

pabrauktos ekonomikos kategorijos. Lauþtiniuose skliausteliuose nurodytas
panaudoto literatûros ðaltinio numeris. Skaièius apibrëþimo gale þymi pabrauktø

69
ekonomikos kategorijø skaièiø. Pasikartojanèios duoto apibrëþimo ribose
kategorijos á pabrauktø kategorijø skaièiø nepatenka. Jei apibrëþimas yra visiðkai
adekvatus apibrëþimui, pateiktam literatûros ðaltinyje, jis þymimas kabutëmis Jei
apibrëþime atlikti pertvarkymai, tai jis kabutëse neraðomas. Jei modeliuojant
apibrëþimà literatûros ðaltiniu nesiremiama, tai þymima [-].

A
Akceptas-‘sutikimas su kitos pusës pasiûlymu sudaryti sutartá nurodytomis
sàlygomis [101]-1.
Apyvarta-kapitalo apytaka [49]-1.
Apmokestinimas- mokesèiø dydþio nustatymas [-]-1.
Apmokëjimo terminas- ‘nustatytas laikas apmokëjimo operacijai uþbaigti’[101]-
0.
Apskaita-‘duomenø rinkimas ir sisteminimas’ [101]-0.
Asmeninës pajamos-‘pajamos, kuriø viena dalis uþdirbta, o kita sumokëta
mokesèio pavidalu’ [101]-4.
Asmeninës santaupos- ‘asmeniniø grynøjø pajamø ir iðlaidø skirtumas’ [16]-2.
Atliktas darbas-‘ veiksmas, atliktas per tam tikrà laiko tarpà’ [101]-0.
Atlyginimas- ‘darbo ávertinimas’ [101]-1.
Atsarga- ‘tausotinas daiktas’ [101]-0.
Atstatymas-‘fiziniø savybiø atnaujinimas’ [101]-0.

Bankas- institucija, kuri teikia kreditus, tarpininkauja, atlieka su pinigais

susijusias operacijas [-]-3.

70
Banko kreditas- ‘terminuota banko paskola’ [16]-2.
Bankrotas-negalëjimas iðsimokëti skolø [16]-1.
Bendrovë-‘keli susijungæ ûkiniai subjektai’ [101]-0.
Birþa-‘vieta, kurioje sudaromos sutartys’ [101]-0.
Biudþetas-iðleidþiami pinigai turi atitikti gautinus ateityje [-]-1.
C
Centralizacija-‘vadovavimo ar valdymo sutelkimas vienoje vietoje [101]-0.
Cirkuliacija-‘pirkimo ir pardavimo mainai’ [101]-3.

D
Darbas-‘tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti fiziniø ir protiniø jëgø’ [101]-0.
Darbo iðtekliai- fiziniai ir protiniai þmoniø sugebëjimai, kuriuos galima panaudoti
ekonominëje veikloje’ [16]-1.
Darbo uþmokestis- uþ atliktà darbà mokami pinigai [-]-3.
Darbdavys- ‘kas duoda darbo’ [101]-1.
Darbininkas-‘þmogus, sugebantis dirbti’ [101]-1.
Darbuotojas- fiziná ir(ar) protiná darbà atliekantis þmogus’ [101]-1.
Darbo drausmë-‘privalomas nustatytas darbo tvarkos laikymasis’ [101]-1.
Darbo pamaina-‘paros laikotarpis, kuriam praslinkus vieni darbininkai pakeièia
kitus’ [97]-1.
Darbo priemonë-‘daiktas, árankis’ [101]-0.
Darbo pasidalijimas-‘veiklos pasiskirstymas tarp þmoniø’ [101]-0.
Darbo objektas- tai, á kà nukreiptas þmogaus darbas’ [101]-1.
Darbo tempas- ‘atlikimo sparta’ [101]-0.
Darbo vieta-‘gamybos priemoniø iðdëstymas’ [101]-1.

71
Deficitas-rinkos situacija, kai iðtekliø ar prekiø paklausa virðija jø pasiûlà, o
kainos neatspindi paklausos ir pasiûlos pusiausvyros [16]-7.
Derybos-tarimasis, norint sudaryti sutartá [37]-1.
Defliacija-‘prekiø ir paslaugø bendrojo kainø lygio maþëjimas’[16]-3.
Dinaminis efektyvumas-‘naujoviø orientavimas didþiausio rezultato linkme’ [97]-
0.
Disponavimas- ‘turto tvarkymas’ [101]-1.
Diversifikavimas-‘gaminamø prekiø nomenklatûros plëtimas, ávairinimas’[101]-2.
Draudimas-galimø nuostoliø atlyginimo uþtikrinimas, mokant ánaðus [37]-4.
Duapolija-‘rinkos situacija, kai vienoje rinkoje egzistuoja tik du pardavëjai’[16]-2.
E
Efektyvumas-‘ávairiø iðtekliø panaudojimo lygis, uþtikrinantis maksimalià
produkto gamybà’[101]-3.
Einamieji ásipareigojimai -skola, kuri turi bûti gràþinta per trumpà laikotarpá
[16]-1.
Ekonomika-ûkinë veikla, kai naudojant ávairius iðteklius tenkinami þmoniø
poreikiai [49]-4.
Eksportas-‘prekiø ir paslaugø iðveþimas á uþsiená, jø kiekis ir vertë’ [101]-3.
Elastingumas-‘paklausos ar pasiûlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus
vienu procentu’ [101]-3.

Finansinis tarpininkas- finansinë organizacija, kuri perka kitø skolinius

ásipareigojimus uþ lëðas, gautas pardavus savo skolinius ásipareigojimus [16]-5.

72
Fondas- pinigai, skirti tam tikram tikslui [37]-1.

Gamyba-‘þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas’ [101]-0.

Gaminys-pagamintas daiktas [-]-1.
Gamintojas- ‘pagrindinis gaminantis vienetas’[101]-1.
Gamybos priemonës-darbo priemonës ir darbo objektai, dalyvaujantys gamybos
procese [101]-3.
Garantija- laidas, uþtikrinimas [35]-0.
Gërybë-daiktas ar paslauga, tenkinanti þmogaus poreiká [101]-2.
Gyvenimo lygis-þmoniø gyvenimo ir darbo sàlygø visuma, atitinkanti pasiektà
gamybos lygá [49]-2.
Grynosios pajamos-‘pinigai, atëmus visus mokëjimus’ [101]-2.

Ákainojimas-prekës ar paslaugos kainos nustatymas [-]-3.

Indëlis-pinigai, patikëti finansiniam tarpininkui [16]-2.
Indëlininkas-asmuo, pinigus patikëjæs finansiniam tarpininkui [-]-2.
Investitorius- tas, kuris ádeda lëðas á ûkio ðakà[-]-2.
Infliacija-‘piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiðkiantis bendrojo
kainø lygio kilimu’ [101]-3.
Interesas- tai, kas domina [-]-0.
Investicija-‘lëðø ádëjimas á ûkio ðakà’[101]-2.
Ásiskolinimas-skolø turëjimas [-]-1.

73
Iðtekliai-‘visa tai, kas naudojama þmoniø poreikiams tenkinti’ [101]-1.
Iðtekliø rinka-‘rinka, kurioje perkami ir parduodami ekonominiai iðtekliai’[16]-5.
Iðlaidos- ‘iðleisti pinigai’[101]-1.
Importas-‘prekës ir paslaugos, perkamos ið uþsienio’ p101]-3.
Ámonë- teisiðkai savarankiðkas ûkio vienetas [101]-1.
Ánaðas-‘santaupos, pinigai’ [101]-2.
Áplaukos-gaunami pinigai [-]-1.
Ávertinimas-vertës nustatymas[-]-1.
Iþdas-valstybës finansiniai iðtekliai [37]-1.

Kaina-‘piniginë prekës vertës iðraiðka’ [101]-3.

Kainø lygis-‘kurios nors rinkos vidutinis kainø dydis’ [16]-2.
Kapitalizacija-‘grynøjø pajamø pavertimas kapitalu’[16]-2.
Kapitalas- ‘gamybos priemonës’ [101]-1.
Kaðtai- iðleidþiamos lëðos [37]-2.
Kaupimo priemonë-‘viena ið pinigø funkcijø’[101]-1.
Klientas-‘asmuo, besinaudojantis paslaugomis’[101]-1.
Komercija-prekybos operacijos [37]-1.
Kompensacija-‘atlyginimas uþ nuostolius’ [101]-2.
Konkurencija-‘rinkos situacija, kai yra daug pirkëjø ir pardavëjø’[101]-3.
Kreditas-‘paskolos suteikimas’[101]-1.
Kreditorius- ‘ðalis, suteikusi paskolà’[16]-1.

74
Kredito draudimas-‘draudimo rûðis, kai kreditorius apdraudþia iðduodamus
kreditus nuo galimo skolø negràþinimo’[16]-1.

Laiduotojas-‘ asmuo, prisiimantis atsakomybæ uþ kito asmens skoliniø

ásipareigojimø vykdymà”[16]-1.
Laisvoji rinka-‘mainø operacijos nereguliuojamos rinkos ekonomikos
sàlygomis’[101]-3.
Leidëjas-tas, kuris leidþia pinigus[-]-1.
Licencija-‘leidimas tam tikrai veiklai’[101]-0.
Likvidumas-turto pavertimo grynaisiais pinigais galimybë’[101]-2.
Lëðos-‘piniginiai iðtekliai’[101]-2.

Mainai-‘keitimasis ávairaus pavidalo darbo rezultatais’[101]-1.

Materialinës gërybës-‘gërybës, reikalingos pragyvenimui’[101]-1.
Maþmeninë kaina-‘kaina, kuria prekës ir paslaugos teikiamos vartotojui’[101]-3.
Mokestis- ‘nustatyto dydþio pinigø suma, mokama valstybei ar
organizacijai’[101]-2.
Mokëjimas-‘pinigø davimas, atsilyginant uþ gaunamà daiktà, atliktà darbà’[101]-
2.
Mokëtojas-pinigø, atsilyginant uþ gaunamà daiktà ar suteiktà paslaugà, davëjas[-
]-2.

75
Monopolija-‘rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo prekës ar paslaugos
vyrauja atitinkamoje rinkoje’[101]-4.

Nauda-gerovë[37]-0.
Naudingumas-‘charakteristika, atspindinti prekës ar paslaugos teikiamà naudà,
malonumà ar pan.’[101]-3.
Nedarbas-‘tam tikra darbingo amþiaus þmoniø dalis neranda darbo’[101]-1.
Nepriteklius-kai iðlaidos virðija pajamas[-]-2.
Nemokumas-‘negalëjimas padengti skolø, suëjus jø apmokëjimo terminui’[16]-2.
Nuoma-‘susitarimas dël teisës laikinai naudotis nuosavybe’[101]-1.
Nuosavybë-‘turtas’[101]-1.
Nuostolis-‘praradimas, netekimas’[37]-0.

Oligopolija-’rinka, kurioje þymi pasiûlos dalis tenka kelioms didelëms

ámonëms’[101]-3.
Organizacija-ekonominë sistema[37]-1.

Pajamos- atlyginimas, kurá subjektas gauna uþ atliktà darbà’[101]-2.

Paklausa-‘prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pirkëjai norëtø ir yra pajëgûs
ásigyti’[101]-3.

76
Pakaitalai-‘tarpusavyje viena kità pakeièianèios prekës’[101]-1.
Palûkanos-‘mokestis uþ sutikimà atidëti mokëjimus’[16]-2.
Paðalpa-valstybinës paramos priemonë[-]-1.
Pardavëjas-‘subjektas, atiduodantis prekes uþ pinigus’[101]-2.
Pardavimas-atidavimas uþ pinigus[-]-1.
Paslauga- ‘patarnavimas, pagalba’[37]-0.
Paskirstymas-‘padalijimas’[37]-0.
Pasiûla-‘prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pardavëjai norëtø ir yra pajëgûs
parduoti’[101]-4.
Paskola- ‘skolinami pinigai’[101]-2.
Patentas-‘dokumentas, garantuojantis iðradëjui autoriniø teisiø apsaugà, já
iðdavusioje valstybëje’[[101]-0.
Pelnas-‘pajamos, gaunamos, atskaièius iðlaidas’[101]-2.
Perkamoji galia-prekiø kiekis, kurá galima ásigyti uþ tam tikrà pinigø sumà [16]-
2.
Pinigai-‘visuotinis ekvivalentas’ [101]-1.
Pirkimas-ásigijimas uþ pinigus [101]-1.
Pirkëjas-‘subjektas, ásigyjantis kà nors uþ pinigus’ [101]-1.
Pinigø apyvarta-‘pinigø judëjimas ið bankø-leidëjø pas mokëtojus bei investitorius
ir atgal’[16]-4.
Pramonë-‘þaliavø , energijos gamyba, gamybos priemoniø ir vartojimo reikmenø
gamyba’[101]-4.
Prekë-‘mainams pagamintas produktas’[101]-3.
Prekyba-‘prekiø pirkimas ir pardavimas’[101]-3.

77
Premija-‘papildomi iðmokëjimai darbuotojams, virðijantys pagrindiná darbo
uþmokestá’[16]-3.
Priemonë-‘daiktas, árankis, prietaisas, reikalingas kokiam nors veiksmui atlikti’
[101]-0.
Privatus sektorius-‘ekonomikos dalis, neapimanti valstybinio sektoriaus’ [16]-2.
Privatinë nuosavybë-nuosavybë, kuria disponuoja atskiri individai ar jø grupës [-
]-1.
Produktas-daiktas[-]-0.
Poreikis- visa tai, kas þmogui reikalinga egzistavimui ar savo malonumui
tenkinti’[101]-0.
Pusiausvyra-‘rinkos situacija, kurioje nei pirkëjai, nei pardavëjai neturi akstino
keisti savo elgsenos’[16]-3.

Rangovas-‘asmuo, kuris atlieka pavestà darbà’[101]-1.

Realioji palûkanø norma-‘palûkanø procentas, kurá skolininkas turi sumokëti
kreditoriui uþ gautà paskolà kaip atlyginimà uþ sutikimà atidëti vartojimà’[16]-7.
Reprodukcija-‘gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime’ [16]-1.
Rezervas-‘kuriam nors tikslui sudaryta atsarga’[101]-1.
Rinka-‘prekiø mainø sfera’[101]-1.
Rinkos ekonomika-ekonominiø santykiø visuma, kai gamintojø priimami
sprendimai priklauso nuo paklausos ir pasiûlos rinkoje[16]-5.
Rizika-ryþimasis veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti tikslo[16]-0.

78
 S

Samdymas-‘ëmimas á darbà’[101]-1.
Sàmata-‘bûsimø pajamø ir iðlaidø apskaièiavimas’[37]-2.
Sandëris- ‘naudos teikiantis susitarimas’[37]-2.
Santaupos-‘pajamø dalis, nenaudojama einamajam vartojimui’[101]-2.
Savininkas-‘asmuo, turintis teisæ á nuosavybæ’[101]-1.
Sàskaita-‘sutartiniai santykiai tarp pirkëjø ir pardavëjø, kai mokëjimai atidedami
vëlesniam laikui’[101]-3.
Sertifikatas-dokumentas, patvirtinantis kokybæ [101]-0.
Skola-‘laiku atiduotina materialinë gërybë’[101]-1.
Skolinis ásipareigojimas-pasiþadëjimas gràþinti skolà[-]-1.
Skolinimo fondai-lëðos, skirtos paskolø paklausai patenkinti[16]-3.
Specialybë-‘specialiai pasirengusio þmogaus darbo sritis’[101]-1.
Subsidija-‘piniginë paðalpa’ [101]-1.
Subalansavimas-iðlaidø prilyginimas pajamoms[-]-2.
Susidëvëjimas -‘fiziniø savybiø laipsniðkas praradimas’[101]-0.
Sutartis-susitarimas dël santykiø sukûrimo, pakeitimo ar panaikinimo [101]-1.
Susitarimas-‘santykiø nustatymas, suderinimas’[37]-0.

Tarpininkavimas-skoliniø ásipareigojimø laidavimas ir atsakomybës, susijusios su

skolos iðieðkojimu, prisiëmimas[16]-2.
Taupymas-‘saugojimas,tausojimas’[37]-0.

79
Taupomasis bankas- finansinis tarpininkas, investuojantis indëlininkø lëðas,
siekdamas uþtikrinti papildomas indëlininkø pajamas [16]-5.
Technologija-‘gamybos procesø visuma’[101]-1.
Tinklinis grafikas-‘schema, kurioje fiksuojami darbø kompleksai’[101]-1.
Trûkumas-‘nepriteklius, stoka’[37]-1.

U,Û

Ûkis-gamyba[-]-1.
Ûkinë veikla-‘þmoniø darbas tam tikroje sferoje’[101]-1.
Uþimtumas-‘visuomenës darbo iðtekliø panaudojimo laipsnis’[16]-1.
Uþstatas-‘sandëris, pagal kurá turtas atiduodamas atgal jo savininkui tik tada, kai
jis gràþina skolà’[101]-4.
Uþsakovas-‘asmuo, kuris paveda atlikti darbà’[101]-1.

Valdymas-‘turëjimas savo nuosavybëje, tvarkymas’[37]-1.

Valdymo rizika-ryþimasis valdymo veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti
tikslo[49]-1.
Valstybinis sektorius- ekonomikos dalis, apimanti valstybinio lygio nuosavybæ ir
vartojimà[16]-3.
Valiuta-‘piniginis kurios nors ðalies vienetas’[37]-1.
Vartojimas-‘taikymas praktikoje’[101]-0.
Vartotojas- asmuo, naudojantis produktus’[101]-1.
Vartojamos prekës-‘prekës ir paslaugos, tenkinanèios þmoniø poreikius’[101]-3.

80
Verslas-‘uþsiëmimas, darbas’[37]-1.
Verslininkas-asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas já padidinti, ieðkantis
naujø, pelningø veiklos krypèiø[16]-3.
Vertë-brangumas[101]-0.
Visuotinis ekvivalentas-‘ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø’[101]-3.

Þaliava-‘medþiaga, skirta apdirbimui’[101]-1.

Þemë-‘viskas, kas duota gamtos’[101]-0.
Þemës ûkis-ekonomikos sritis[-]-1.
.
.

2.4.KATEGORIJØ PAKOPIÐKUMO NUSTATYMAS IR PAKOPIÐKA

EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijos pakopos numeris nustatomas keliais etapais

[20,106,145,158,172,174,177,197].
1.Surandame nagrinëjamos kategorijos apibrëþimà.
2.Tame apibrëþime iðskiriame (pabraukiame) ekonomikos kategorijas ir
surandame jø apibrëþimus.
3.Taip renkame apibrëþimus ir iðskiriame ekonomikos kategorijas tol kol visos jos
iðaiðkinamos ir apibrëþimuose nelieka nei vienos neiðaiðkintos kategorijos, t. y.
tol, kol uþsidaro ratas.

81
4.Skaièius ekonomikos kategorijø, rastø nagrinëjant pasirinktà, nurodo jos pakopos
numerá.
Tai, kas iðdëstyta, iliustruokime pavyzdþiu.
Prekë-mainams pagamintas produktas.
Mainai- keitimasis ávairaus pavidalo darbo rezultatais.
Gamyba-þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas.
Produktas-daiktas.
Darbas- tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ar(ir) fiziniø jëgø.
Kaip matome, visos ekonomikos kategorijos yra apibrëþtos. Sudarome lentelæ,
kuri ir parodys ‘prekës’ pakopos numerá.

.
Pakopos Ekonomikos kategorija Kategorijø skai-
numeris èius

0 Gamyba, produktas, darbas 3

1 Mainai 1

4 Prekë 1

Iðvada. Kategorija ‘prekë’ priklauso ketvirtai pakopai.

82
 Jei ekonomikos kategorijø apibrëþimuose pabrauktos kategorijos kartojasi po
kelis kartus, tai jas galima áskaièiuoti nustatant nagrinëjamos kategorijos pakopos
numerá. Plaèiau tai bus nagrinëjama skyrelyje 2.8.
Ne visada pavyksta ið karto gauti neðuoliðkà nagrinëjamos kategorijos
pakopiðkumà. Kà tik nagrinëtame pavyzdyje nëra 2 ir 3 pakopø. Tokiu atveju
reikia atlikti antràjà ir daugiau iteracijø, kol á nagrinëjamà kategorijà áeinanèiø
ekonomikos kategorijø pakopos iðsidëstys paeiliui, be jokiø ðuoliø ir bus gauti
‘graþûs’ laiptai.
Antroji ir tolesnës iteracijos vykdomos atliekant pertvarkymus turimuose
apibrëþimuose.
1. Jei turimas apibrëþimas yra iðplëstas, detaliau paaiðkinant pagrindiná
apibrëþimà, tai imame tik pagrindiná apibrëþimà, neiðkreipdami kategorijos
prasmës, pvz. Lëðos-piniginiai iðtekliai (kreditai, pinigai). Imame: lëðos-
piniginiai iðtekliai.
2. Jei apibrëþimas sudarytas ið dviejø daliø, kuriø viena yra ekonominio
pobûdþio, o kita- bendrinë, tai imame pirmàjà, nes nagrinëjamos bûtent
ekonomikos kategorijos, pvz.
Kapitalas-gamybos priemonës; turtas, vertybë. Imame apibrëþimà be ‘turtas,
vertybë’.
4. Iðjungiant esamas ekonomikos kategorijas iø apibrëþimo, taèiau tiek, kad
prasmë nenukentëtø, pvz. Prekë- produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
Imame: prekë-produktas, skirtas rinkai.
5. Sujungiant du (ar daugiau) apibrëþimus, pvz.
Produktas-gaminys, daiktas. Gaminys- pagamintas daiktas. Vietoje kategorijos
‘gaminys’, esanèios pirmajame apibrëþime áraðome jos apibrëþimà ir gauname:

83
produktas- pagamintas daiktas. 2-me priede pateikiami pavyzdþiai kaip keliomis
iteracijomis suformuojama optimali pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.
Egzistuoja kitas metodas [174] ekonomikos kategorijos pakopos numeriui
nustatyti. Numeris nustatomas keturiais etapais. Trys pirmieji etapai atitinka
anksèiau iðvardintus.
4-tas etapas. Nagrinëjamos kategorijos pakopos numeris yra vienetu didesnis uþ
didþiausià pakopos numerá turinèià ekonomikos kategorijà.
Remiantis ðiuo metodu anksèiau nagrinëta kategorija ‘prekë’ priklauso antrai
pakopai, nes didþiausià numerá ‘1’ turi kategorija ‘mainai’. Kitø kategorijø
pakopos numerio nustatymo ðiuo metodu pavyzdþiai pateikti 1-ame priede.
Ðiuo metodu nustatant pakopos numerá neatsiranda ðuoliø tarp pakopø, t. y.
tuðèiø tarpø, neuþpildytø kategorijomis. Pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà
ðiuo atveju sudaro 5-7 pakopos. Tai teigiami momentai. Tai pasiekta vykusiai
parinkus kriterijø pakopoms skaièiuoti.
Toliau pateikta pakopiðka ekonomikos kategorijø, iðvardintø skyrelyje 2.2
sistema. Ji sudaryta remiantis pastaruoju metodu.

<<< IŠVERSTA >>>

Nulinë pakopa
Apmokëjimo terminas Nuostolis
Apskaita Paslauga
Atliktas darbas Patentas
Atsarga Priemonë
Atstatymas Produktas
Centralizacija Poreikis
Darbas Rizika

84
Darbo priemonë Sertifikatas
Darbo pasidalijimas Susidëvëjimas
Darbo tempas Sutartis
Dinaminis efektyvumas Taupymas
Elastingumas Turtas
Gamyba Vartojimas
Interesas Vertë
Licencija Þemë

Pirma pakopa
Akceptas
Atlyginimas Prekë
Darbdavys Rangovas
Darbininkas Reprodukcija
Darbuotojas Rezervas
Darbo drausmë Samdymas
Darbo objektas Specialybë
Darbo vieta Statyba
Gaminys Statybos trukmë
Gamintojas Technologija
Gërybës Ûkis
Iðtekliai Ûkinë veikla
Kapitalas Uþsakovas
Klientas Vartotojas
Mainai Visuomeninis kapitalas
Nedarbas Þaliava

Antra pakopa

85
Birþa Materialinës gërybës
Darbo pamaina Naudingumas
Disponavimas Nuosavybë
Diversifikavimas Pajamos
Efektyvumas Pakaitalai
Eksportas Pramonë
Gamybos priemonës Rinka
Ámonë Vartojamos prekës
Importas Visuotinis ekvivalentas
Kompensacija

Treèia pakopa
Bendrovë Pinigai
Laisvoji rinka Santaupos
Monopolija Savininkas
Nuoma Skola
Oligopolija

Ketvirta pakopa
Iðlaidos Mokëjimas
Ánaðas Pardavëjas
Áplaukos Perpardavimas
Kaina Paskola
Kaupimo priemonë Pirkimas
Likvidumas Pirkëjas
Lëðos Subsidija
Mokestis Uþstatas
Penkta pakopa

86
Asmeninës pajamos Maþmeninë kaina
Cirkuliacija Paklausa
Grynosios pajamos Palûkanos
Infliacija Pasiûla
Investicija Pelnas
Konkurencija Prekyba
Kreditas Sàskaita
Taigi ekonomikos kategorijø abstrakcijos laipsnis arba pakopos numeris
nustatomas keliais metodais. Tai iteracinë procedûra. Kuris metodas optimalus?
Tai priklauso nuo metodikos taikymo srities. Metodikos praktinis taikymas bus
aptariamas 5-ame monografijos skyriuje.

2.5.SISTEMOS STABILUMAS

Pakeitus duotos kategorijos apibrëþimà, gali pasikeisti jos pakopos numeris, t. y.

vieta pakopiðkoje ekonomikos kategorijø sistemoje. Taigi pakopiðkos ekonomikos
kategorijø sistemos stabilumas nëra absoliutus ir tuo ji skiriasi nuo skaièiø
sistemos, kurioje ‘penketas’ visada yra tarp ‘ketverto’ ir ‘ðeðeto’. O gal egzistuoja
absoliutus nestabilumas? Gal vieno þodyno autoriaus pateiktas kategorijos
apibrëþimas leidþia priskirti kategorijà sistemos pradþiai, o kito autoriaus
suformuluotas tos paèios kategorijos apibrëþimas ágalina priskirti jà sistemos
pabaigai? Tikslu rasti atsakymus á ðiuos klausimus, buvo nagrinëti skirtingi tø
paèiø kategorijø apibrëþimai ir nustatytas jø pakopiðkumas [154].
Nustatyta, kad pradiniø pakopø kategorijos yra stabiliausios. Tai-produktas,
darbas, paslauga, mainai, prekë, gamyba, vertë ir kt.
Ðios kategorijos sudaro pagrindà nustatant kitø kategorijø pakopos numerá.

87
 Aukðtesniø pakopø kategorijos nëra tokios stabilios. Augant pakopos numeriui,
stabilumas maþëja. Reiðkia, stabilumas maþëja, konkretizuojant ekonomikos
reiðkiná. Juk pradiniø pakopø kategorijos yra paèios abstrakèiausios, pvz., nulinës
pakopos kategorijos paaiðkinamos bendrinës kalbos þodþiais, t. y. bendrais,
abstrakèiais þodþiais. O kylant pakopomis aukðtyn, ekonomikos reiðkinys
detalizuojamas. Detalizuojant atsiranda variantai, ‘medþio’ ðakos, kuriomis galima
nueiti viena ar kita kryptimi. Gauname skirtingus to paties reiðkinio apibûdinimus,
poþiûrius skirtingu kampu. Tai vertintina teigiamai.
Taèiau, ið kitos pusës, nestabilumas, destabilizacija turi ir minusø. Jei tà paèià
kategorijà mes galime traktuoti ávairiai, tai kaip suprasti Vyriausybës nutarimà ar
Seimo priimtà ástatymà, norminantá mûsø ekonominá gyvenimà? Susidaro
galimybë tà paèià nuostatà aiðkinti ávairiai, kaip kam patogiau. Kyla diskusijos,
ginèai, vyksta teismai. To visuomenei nereikia. Norminiai aktai turi bûti vertinami
vienareikðmiðkai. Todël ekonomikos kategorijos privalo turëti standartinius
apibrëþimus. Technikos mokslø atstovai tai seniai suprato. Egzistuoja Europos
Sàjungos mastu aprobuotos duomenø bazës, kuriose rasime apsvarstytus, priimtus
ir aprobuotus technikos terminø apibrëþimus. Taigi galioja standartiniai
apibrëþimai.
Ekonomikos kategorijø apibrëþimai turi tapti standartiniais. Jø stabilumas duotu
laikotarpiu turi bûti absoliutus. Aiðku, esant reikalui, keièiami ir standartai.

2.6.SINONIMØ ÁVERTINIMAS

Kai kurios ekonomikos kategorijos turi savo sinonimus. Juos galime rasti
sinonimø þodynuose [6,135,160]. Kyla klausimas, ar sinonimai patenka á tà paèià
sistemos pakopà, ar ne? Ðis klausimas buvo iðnagrinëtas [172,174]. Buvo taikyta

88
pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, sudaryta, remiantis kompaktiðkumo
principu. Jà sudaro 6 pakopos: nuo 0 iki 5. Ji parodyta skyrelyje 2.4.
Toliau pristatomi nagrinëti sinonimai. Skliausteliuose nurodytas pakopos
numeris.
Finansai(5)-pinigai(3).
Ištekliai(1)- resursai(2).
Rezervai(1)-atsargos(0).
Lëðos((4)-pinigai(3).
Nuosavybë(2)-turtas(1).
Vartojimas(0)-naudojimas(4).
Matome, kad sinonimø pakopos numeriai skiriasi neþymiai, iðskyrus paskutiná
atvejá.
Korektiðkai suprojektuotoje pakopiðkoje ekonomikos kategorijø sistemoje
sinonimø neturëtø bûti, nes reikia siekti vienareikðmiðko ekonomikos reiðkinio ar
proceso apibrëþimo.

2.7.SISTEMOS TOLYGUMAS

Nagrinëkime pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, sudarytà ið 145

kategorijø[174]. Kategorijos suskirstytos á pakopas metodu, kai skaièiuojamos
visos duotai kategorijai paai kinti panaudotos kategorijos, iðskyrus
pasikartojanèias. Kyla klausimas, kuriø pakopø kategorijos panaudotos
nagrinëjamai kategorijai apibrëþti? Pavyzdþiui, sudëtinë kategorija ‘akcinë
bendrovë’ yra 26 pakopos kategorija. Jai apibrëþti panaudotos kategorijos,
priklausanèios ðioms pakopoms:
0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20,22,24,26. Matome, kad ði ekonomikos

89
kategorijø pakopø seka nëra tolygi. Trûksta 3,5,12,15,18,21,23 ir 25 pakopø
kategorijø. Taigi trûksta 8 pakopø kategorijø, neþiûrint, kad buvo panaudotos
iteracinës procedûros ðiam deficitui paðalinti. Iteracinës procedûros davë teigiamus
rezultatus, sumaþino, bet nepaðalino pakopø trûkumà.
Tokiu pat bûdu iðnagrinëjæ likusias 144 kategorijas, rezultatus suvedame á
lentelæ.

Ekonomikos kategorijø pakopø sekos tolygumas

Pakopos Ekonomikos Kategorijø pakopø seka Trûkstamø pakopø

numeris kategorija skaièius
1 2 3 4
.

26 Akcinë bendro 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 8

vë 14,16,17,19,20,22,24,26
31 Akcija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 12
14,16,17,19,20,22,24,26
31
32 Akcinis kapita- 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13 13
las 14,16,17,19,20,22,24,26
32 Akcininkas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 12
14,16,17,19,20,22,24,26,
31,32
0 Atsargos 0 0
20 Bendrovë 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 7
16,19,20

90
14 Bankrotas 0,1,2,4,6,9,10,11,12,14 4
7 Bir˛a 0,1,2,4,6,7 2
13 Balansas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13 3
17 Bankas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13 6
17
13 Cirkuliacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
0 Darbas 0 0
33 Dividendai 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 12
14,16,17,19,20,22,24,26,
31,32,33
19 Ekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 7
16,19
9 Eksportas 0,1,2,4,6,8,9 3
17 Efektyvumas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13, 6
16,17
0 Elastingumas 0 0
22 Finansai 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 8
16,19,20,22
17 Fondai 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13, 6
16,17
21 Firma 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13 7
16,19,20,21
6 Gamyba 0,1,2,4,6 2
7 Gamybos 0,1,2,4,6,7 2
priemonës

91
 7 Gamintojas 0,1,2,4,6,7 2
1 Gaminys 0,1 0
14 Ámokos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4
11 Iðlaidos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
16 Iðtekliai 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16 6
20 Ámonë 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13 7
16,19,20
14 Ánaðas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4
10 Industrija 0,1,2,4,6,7,8,9,10 3
18 Investicija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13, 6
16,18

15 Indelis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,15 4
13 Infliacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
0 Interesas 0 0
11 Iplaukos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
34 Istatinis kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 13
22,24,26,31,33,34
1 I plestine reprodu- 0,1 0
kcija
9 Importas 0,1,24,6,8,9 3
12 I mokos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3
20 Inovacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20 7
15 Ipoteka 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13,15 5

92
19 Inkasavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,19 7
11 Kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
24 Kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8
24
25 Kapitalo kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8
24,25
11 Kaupimo priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
18 Kintamieji ka tai 0,1,2,04,6,8,9,10,11,13,16,17,18 6
12 Ka tai 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17 6
1 Kontraktas 0,1 0
21 Koncernas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7
2 Kontrakto trukme 0,1,2 0
11 Kvitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
17 Kuponas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14,17 6
13 Kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
21 Korporacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7
15 Kursas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5
13 Kreditas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4
18 Kredito linija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6
13 Konkurencija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13 3
1 Kompensacija 0,1 0
15 Komivoja˛ierius 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,15 5
14 Kvota 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4
18 Kliringas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6
20 Komercija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7
12 Konsignacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

93
22 Kontrafakcija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,22 8
18 Kredito kortele 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6
0 Kokybe 0 0
7 Kapitaline statyba 0,1,2,4,6,7 3
16 Le os 0,1,,4,6,8,9,10,11,13,16 6
7 Laiko sanaudos 0,1,2,4,7 3
20 Laisvoji rinka 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7
0 Licencija 0 0
17 Likvidavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,17 6
12 Likvidumas 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4
4 Lizingas 0,1,2,3,4 0
13 Latentine paklausa 0,1,2,4,6,,7,8,9,10,11,12,13 2
25 Lau˛tine paklausos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16,19,20,23, 9
kreive 25
23 Lokaline samata 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13016,19,20,21, 7
22,23
2 Mainai 0,1,2 0
11 Mokejimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
13 Mokestis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
11 Mainu priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
21 Makroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,21 8
20 Mikroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7
21 Marketingas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,20,21 7
12 Ma˛menine kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3
8 Monopolija 0,1,2,4,6,7,8 2
16 Muitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16 6

94
 8 Makleris 0,1,2,4,6,7,8 2
20 Vadyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7
12 Monopsonija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3
25 Nacionalines paja- 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,24 10
mos
6 Naudingumas 0,1,2,4,6 3
19 Neproduktyvios 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,18,19 6
investicijos
3 Nuoma 0,1,2,3 0
2 Nuosavybe 0,1,2 0
15 Nepritekliaus eko- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,15 5
nomika
16 Netobula konkur- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16 5
encija
0 Nuostolis 0 0
5 Neto 0,1,2,4,5 1
17 Obligacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,14,17 5
15 Opcionas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5
23 Oligopolija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13,16,19,20 8
8
13 Oligopsonija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13 2
0 Produktas 0 0
34 Pajamingumas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 12
22,24,26,31,32,33,34
11 Pajamos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
14 Palukanos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4

95
12 Paklausa 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2
12 Pardavejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
11 Pardavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
5 Pakaitalai 0,1,2,4,5 1
13 Paskola 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4
0 Paslauga 0 0
12 Pasiula 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2
19 Pelnas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19 7
11 Pirkejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
11 Pirkimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
10 Pinigai 0,1,2,4,6,8,9,10 3
0 Poreikis 0 0
9 Pramone 0,1,2,4,6,7,9 3
4 Preke 0,1,2,4 1
13 Prekyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
1 Reprodukcija 0,1 0
4 Rinka 0,1,2,4 1
6 Sandoris 0,1,2,4,6 2
13 Santaupos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4
14 Saskaita 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14 4
12 Skola 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4
11 Subsidija 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3
0 Sutartis 0 0
1 Turtas 0,1 0
7 Ukis 0,1,2,4,6,7 0
15 U˛statas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,15 6

96
 9 Visuotinis ekvivale 0,1,2,4,6,8,9 3
ntas
0 Valstybe 0 0
0 Vartojimas 0 0
8 Verte 0,1,2,4,6,8 3
0 Vertybe 0 0

Ar daug pakopu truksta ? Tai priklauso nuo nagrinejamos kategorijos pakopos

numerio.
Sugrupavus kategorijas pagal pakopu trukuma, gauname tokius rezultatus.
Pakopu trukumas Ekonomikos kategoriju Rezultatu iverti-
skaicius nimas .

0 27 geriausi
1-2 16 geri
3 29
4 17
5 9
6 16
7 17 vidutiniai
8 7
9 1
10 1
12 3 blogiausi

97
 13 2 .

Vidutiniðkai trûksta keturiø pakopø kiekvienai ekonomikos kategorijai.

Iðnagrinëjus turimas ekonomikos kategorijas, matyti,kad kuo aukðtesnë pakopa,
tuo daugiau pakopø trûksta. Reiðkia, aukðtesnio pakopos numerio kategorijoms
prireiks daugiau iteracijø, jei sieksime gauti nuoseklià pakopiðkà kategorijø
sistemà.
Pakopiðkoje kategorijø sistemoje nuo 26 iki 31 pakopos yra trûkis, nes 27-30
pakopø kategorijø nerasta projektuojant ðià sistemà.
Kaip jau minëta, iteracinës procedûros sumaþino, bet nepaðalino pakopø
trûkumo. 2-me priede parodytos iteracinës procedûros, kurios visai paðalina
pakopø trûkumà ir gaunama optimali pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.

2.8Pasikartojanèiø kategorijø ávertinimas

Sudarant pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, iðkyla klausimas, ar

skaièiuoti pasikartojanèias kategorijas nustatant duotos kategorijos pakopos
numerá. Tikslu iðsiaiðkinti ðá klausimà buvo sudarytos dvi pakopiðkos sistemos
(106), remiantis tuo paèiu pradiniu ekonomikos kategorijø sàraðu. Palyginus ðias
sistemas, nustatyta, kad sistema su pasikartojanèiomis kategorijomis turi daugiau
tuðèiø tarpø, t. y. tokiø pakopø, á kurias nepatenka nei viena ekonomikos
kategorija. Konkreèiais pavyzdþiais tai árodyta [154]. Kadangi tokia sistema per
daug iðplësta, nekompaktiðka, tai siûlau jos atsisakyti ir naudoti sistemà, kuri
sudaryta neáskaièiuojant pasikartojanèiø kategorijø.

98
 2..9. Nulinës pakopos kategorijø analizë

Nulinës pakopos kategorijø apibrëþimuose nerasime ekonomikos kategorijø. Jos

apibrëþiamos bendrinës kalbos þodþiais ar kitø mokslo ðakø kategorijomis.
Nulines pakopos kategorijos yra pamatinës sàvokos, nes kitos kategorijos
apibrëþiamos panaudojant ðias sàvokas.
Nulinës pakopos kategorijø apibrëþimuose esanèias sàvokas galima apibrëþti
kitomis bendrinës kalbos sàvokomis, taèiau tai- ne ðios monografijos uþdavinys.
Siauros specializacijos þodþiø yra þymiai maþiau, negu jø yra bendrinëje kalboje.
Nulinës pakopos kategorijos yra pamatinës ekonomikos kalbai, o kitos mokslo
srities arba bendrinei kalbai jos nelaikomos pamatinëmis.
Pamatinës kategorijos yra paèios abstrakèiausios sàvokos. Ðitaip galima
tvirtinti, jei abstrakcija laikysime realybës vaizdiniø (sàvokø)
formavimà atsiejimo, atribojimo bûdu, t. y. panaudojant arba ásisavinant tik dalá
ið aibës atitinkamø duomenø. Atsiejimas - tai supaprastinimas, schematizavimas,
kai atsiribojama nuo ðalutiniø veiksniø, detaliø [121]. Kai i nulines pakopos
kategoriju konstruojame vis sudetingesnes ekonomikos savokas, vyksta pakilimas
nuo abstraktaus prie konkretaus. Tai mokslinio tyrimo metodas, kai teorine mintis
juda prie vis pilnesnio, visapusi ko rei kinio atgaminimo. Gaunamas ‘medis’,
pakopi ka ekonomikos kategoriju sistema, parodanti, i ko susideda nagrinejama
konkreti kategorija. Pagal dialektikos tradicija abstrakcija suprantama kaip ˛iniu
‘skurdumas’ vienapusi kumas, o konkretumas - kaip pilnumas, turiningumas
[122]. Konkreti ekonomikos kategorija sintezuojama i daugelio apibre˛imu.
Egzistuoja kitas po˛iuris i abstrakcija [57]. Abstrakcija - realybes vaizdiniu
(savoku) formavimas atsiejimo ir papildymo budu, t. y. panaudojant arba

99
isisavinant tik dali i aibes atitinkamu duomenu ir pridedant naujos informacijos,
nei plaukiancios i iu duomenu. Derinant atsiejima ir papildyma i ry keja
aktyvus, kurybinis abstraktaus pa˛inimo pobudis. Atsiejimas, kaip jau mineta, tai -
supaprastinimas, schematizavimas, o papildymas realybes objektus pavercia
sudetingesniais, teoretizuoja. Jei nulines pakopos kategorijas apibre ime pirmos ir
dar auk tesniu pakopu kategorijomis, tai gausime, kad pamatines kategorijos yra
konkrecios, o hierarchijos vir une yra abstrakti, menkai suvokiama.
Monografijoje laikomasi pirmojo abstrakcijos apibre˛imo. Tokio apibre˛imo
laikosi ir Vakaru Europos autoriai[121].
Reziume. Antroje monografijos dalyje pateikti pakopi kos ekonomikos
kategoriju sistemos sudarymo principai ir fragmentais parodyti minetu principu
realizavimo budai. Ekonomikos kategoriju fragmentas parinktas remiantis
da˛niniais ekonomikos kategoriju ˛odynais. Ekonomikos kategoriju apibre˛imai
atrinkti i ˛odynu, iteracines proceduros pagalba buvo gerinami, tobulinami ir
skyrelyje 2.3 pateikti kaip autoriniai apibre˛imai. Skyrelyje 2.4 pateikta originali
ekonomikos kategoriju pakopi kumo nustatymo metodika. Nagrinejamam
kategoriju fragmentui sudaryta pakopi ka ekonomikos kategoriju sistema.
I nagrinetas ios sistemos stabilumas ir pateikta i vada apie standartiniu
ekonomikos kategoriju sistemos projektavimo butinuma. Stabilumo tyrima papilde
ir kategoriju - sinonimu ivertinimas. Aptartas pakopi kos ekonomikos kategoriju
sistemos tolygumas ir su tuo susijes pasikartojanciu kategoriju ivertinimo
klausimas. Atlikta pamatiniu, nulines pakopos kategoriju analize.
Pasiulymai. 1.Iteracines proceduros pagalba patobulinti pakopi ka
ekonomikos kategoriju sistema.

100
Patobulintos sistemos pagrindu projektuoti ir aprobuoti standartine ekonomikos
kategoriju sistema.

3. Ekonomikos nuostatu modeliavimas ir identifikavimas

Ar tobulai parengti Lietuvos respublikos ukiniai istatymai? Panagrinekime ‘LR

imoniu istatyma’ [215], jo pirma skirsni ‘Bendrieji nuostatai’. Penkiuose
skirsniuose rasime 15 ekonomikos nuostatu. ioms nuostatoms modeliuoti
panaudotos paprastos ir sudetines ekonomikos kategorijos. I viso panaudota 21
ekonomikos kategorija. Taip pat panaudota 20 teisiniu kategoriju. Jei vienai
nuostatai modeliuoti naudosime iki 10 kategoriju, tai i 40 kategoriju galima
sudaryti 225 milijonus nuostatu. O istatyme ju yra,kaip mineta, penkiolika. Kaip
atrinktos butent ios nuostatos? Ar tai svarbiausios nuostatos? Mums, istatymu
vartotojams, niekas neatsake i iuos klausimus.
Ekonomikos nuostatu modeliavimas igalina atsakyti i iuos klausimu. Pradine
informacija modeliavimui yra ekonomikos kategorijos. Ju klasifikavimas aptartas
antroje io darbo dalyje. Kokiu tipu nuostatas gausime modeliuodami? O kaip
modeliuoti, kokiais metodais naudotis? Be ekonomikos kategoriju modeliavimui
reikalingos ir kitos, neekonomines kategorijos. Kokios tai butu kategorijos? Kokios
nuostatos suformuojamos, kokie gaunami modeliavimo rezultatai? Ar galima
identifikuoti kitu autoriu sumodeliuota teksta, t. y. kokio tipo nuostatas jie
modeliuoja?
I iuos klausimus bus atsakyta trecioje monografijos dalyje.

101
 3.1. Ekonomikos nuostatu tipai
Ekonomikos kategorijos tarpusavyje susijusios. Modeliavimas, sary io tarp
kategoriju paie ka veda prie atitinkamo rezultato: ekonomikos nuostatos.
Nuostatos gali buti ivairiu tipu: principas, desnis, savybe, kriterijus, apribojimas,
kanonas, dogma ir pan. I vardintu tipu esme nusako ju apibre˛imai.
Aksioma - dedukcines sistemos pradine nuostata, priimama be irodymo ir
sudaranti kitu nuostatu irodymo pagrinda; savaime suprantama tiesa [207].
Desnis - pastovus ir butinas sary is tarp rei kiniu [37].
Apibre˛imas - tikslus, logi kas aptarimas, savokos turinio nustatymas,
definicija [37].
Savybe - savita, i skirtine, budingoji ypatybe [37].
Kanonas - visuotine taisykle, norma [207].
Postulatas - nuostata, priimama be irodymu, kaip viena i aksiominiu metodu
pagristos mokslines teorijos pradiniu prielaidu [207].
Dogma - nuostata, nuomonë, teorija be árodymø ar praktinio patikrinimo
laikoma neginèijama tiesa [207].
Principas - pagrindine kurios nors teorijos, koncepcijos ideja, pradinis teiginys
[207].
Sudëtinë kategorija - dviejø ar daugiau kategorijø suma.
Kriterijus - vertinimo pagrindas, matas, saikas [207].
Apribojimas - ribu nustatymas.
Faktas - tikras, nepramanytas ivykis, atsitikimas, rei kinys; tvirtai nustatytas
dalykas [207].
Apibendrinimas - i vados formulavimas i atskiru atveju, faktu [37].
Tendencija - kryptis, kuria vyksta koks nors procesas [207].

102
 Teorema - teorine nuostata, kurios teisingumas gali buti ar yra logi kai
irodytas, remiantis anksciau nustatytomis mokslo nuostatomis [207].
Tai pagrindiniai ekonomikos nuostatu tipai. Matome, kad aksioma, postulatas ir
dogma rei kia beveik ta pati. Daugelis kitu nuostatu tipu apibre˛imu tarpusavyje
susije. is ry ys gerai matomas identifikuojant ekonomikos nuostatas, t. y.
nagrinejant ekonomikos teksta ir nustatant, kokiu tipu ekonomikos nuostatos
pateiktos tekste. Placiau i klausima aptarsime skyrelyje 3.5 ‘Ekonomikos
nuostatu identifikavimas’.

3.2. Modeliavimo metodai

Sàryðio tarp kategorijø, atspindinèiø ekonomikos reiðkinius ir procesus,

paieðka vykdoma specialiø metodø pagalba. Tai - stebëjimas, analizë, sintezë,
indukcija, dedukcija, genetinis, verifikacija, paradoksas bei kiti metodai. Metodø
esmæ nusako jø apibrëþimai.
Stebëjimas - tikslingas, planingas tikrovës suvokimas, atitinkantis kokios nors
veiklos uþdavinius [37].
Analize - visumos skaidymas i dalis [207].
Sinteze - elementu, objekto daliu jungimas i visuma [207].
Indukcija - samprotavimas, kuriame nuo atskiru faktu, ˛iniu einama prie
bendresniu [207].
Dedukcija - i vadu gavimas i prielaidu pagal logikos desnius ir taisykles
[207].
Genetinis - rei kiniu kilmes, raidos tyrimo metodas.
Verifikacija - sary io praktinis patikrinimas.

103
 ‘ aku ir ribu’ - prie bazines kategorijos kurio nors metodo pagalba jungiamos
kitos kategorijos ir gaunamas ekonomikos tekstas.
Analogija - samprotavimas, kuriame i objektu pana umo vienais po˛ymiais
seka i vada, kad tie objektai pana us ir kitais po˛ymiais[207].
Paradoksas - samprotavimas, irodantis nuostatos teisinguma ir jos klaidinguma
[207].
Tokie yra pagrindiniai metodai, taikomi ekonomikos nuostatoms modeliuoti.
Akivaizdu, kad ir kiti logikos desniai - asciatyvios disjunkcijos ir konjunkcijos,
dvigubo bei trigubo neigimo, pakankamo pagrindo, komutatyvumo, tapatybes,
silogizmo, kvantoriu neigimo ir kiti [122] - gali buti pritaikyti ekonomikos
nuostatoms modeliuoti. Logikos desniai yra ˛mogaus mastymo desniai. ie desniai
susikloste ˛moniu samoneje daugkartiniu stebejimu rezultate. Praktine ˛moniu
veikla, pasikartojusi milijardus kartu, suformavo samoneje logines figuras, kurios
virto aksiomomis.
Bet logikos desniai betarpi kai nera buties desniais. Teisus vokieciu logikas G.
Klausas, kuris sake: ‘nors logikos desniai grind˛iami buties desniais, bet patys jie
nera buties desniai’[9]. Logikos desniai yra abstrahuoti i tikroves.
Mokslui seniai ˛inomi keturi logikos desniai. Dar Aristotelis atskleide tris
˛mogaus mastymo desnius: tapatumo, prie taravimo ir treciojo pa alinimo, o
veliau - vokieciu filosofas ir matematikas K. Leibnicas suformulavo pakankamo
pagrindo desni.
iu desniu veikimui paklusta visos musu mintys, nepriklausomai nuo
konkretaus tu minciu turinio. Jei samprotavimo eigoje nesilaikome kurio nors
desnio, tai teisingo samprotavimo rezultato - i vados - negausime. Formalus
loginiai prie taravimo ir pakankamo pagrindo desniai vadinami “did˛iaisiais
pradmenimis”. iuos ir kitus logikos desnius ˛mones gali pa˛inti, studijuoti ju

104
veikima, bet negali ju pakeisti arba panaikinti, nes, prie ingu atveju, i siderintu
mastymo procesas, ˛mones negaletu suprasti vienas kito.
Pagrindinius logikos desnius rasime tradicineje logikoje, kuri yra pirmas
laiptelis nagrinejant formaliaja logika. Toliau seka matematine logika, kuri
desniams i reik ti naudoja simbolika.
Kame yra logikos desniu ˛inojimo jega? Logikos desniu formalus pobudis, kaip
tvirtina kompiuteriu specialistai, igalina modeliuoti logikos operacijas
kompiuteriais. Kompiuteriai modeliuoja idealias logikos schemas.
Logikos desniai yra daliniai, i vestiniu ˛iniu desniai. Jie gaunami naudojant
anksciau rastas ir patvirtintas tiesas. Konkreciu nagrinejamu atveju
neeksperimentuojama, nesikreipiama i praktine veikla, o tik pritaikomi logikos
desniai ir taisykles turimoms teisingoms mintims. Bet juk mastymas nera vien tik
tiesu atskleidimas panaudojant kitas tiesas. Tiesa, i kurios remiantis logikos
desniais, i vedama kita tiesa, pati yra praktines veiklos, ekonomikos rei kiniu ir
procesu esmes pa˛inimo rezultatas.
Logikos mokslo literatura yra plati ir ivairiapuse. Be darbu, kurie apsiriboja
grynosios logikos [14,62,121,136,151,193,194,223] nagrinejimu, sutinkame
publikacijas, kuriose aptariamos logikos taikymo kitose mokslo srityse galimybes.
Tai matematika [65], taip pat ir algebra [2], informatika [127], kompiuterika [29],
mokslo metodologija [17,159], mastymo formalizacija [13, 21,
26,52,63,75,110,175,181,188,189,216,222],kibernetika [116], semantika
[19,31,53,72,120,137, 138,176,199], lingvistika [180]. Plati logikos taikymo sritis
- ekonomika [86,88,91,92,93,99].

105
 3.3. Ne ekonominiu kategoriju reikalingu modeliavimui, sara as

Ekonomikos nuostatoms modeliuoti reikia pagalbiniu ˛od˛iu ir ju junginiu. Jie

surinkti i sumodeliuotu ekonomikos nuostatu [177]. I sara a pateko ˛od˛iai ir
junginiai, sutinkami ekonomikos kategoriju apibre˛imuose arba da˛nai vartojami
sudarant vienukes, dvejukes, trejukes ir t. t.
Reikia pa˛ymeti, kad is sara as turi buti tesiamas, papildomas, nes jo apimtis
tiesiogiai itakoja i modeliavimo rezultatu kokybe.
A B
Atsinaujina Brangina
Auga Branginimas
Augimas Besipleciantis
Apsprend˛ia D
Atspindi Dideja
Auk teja Didina
Atsiliepia Dalis
G Diktuoja
Galimybë Daþnëja
Galima panaudoti Didëjimas
Gauna Diegia
E Disponuoja
Egzistuoja Dominuoja
Esant Duoda
I Didþiausias
Iðlieka K

106
Iðlaiko Kinta
Iðkyla Kitimas
Ágyja Kiekis
Ádeda Keièia
Ádiegia Kyla
Ásijungimas Kelia
Ádiegimas Kilimas
Ávertina L
M Laikui bëgant
Maþëja Lëtina
Maþina Laisvë
Maþëjimas Leidþia
Maksimizuoja N
Minimizuoja Nekinta
P Nulemia
Progresuoja Neigiamai
Principas Nustato
Prieþastis Nyksta
Pagrindas R
Pagrindþia Reikalingas
Pasekmë Reikalauja
Plitimas Reiðkia
Pleèia Reguliuoja
Priklauso Rezultatas
S Reguliatorius
Stabilizuojasi T

107
 Svyruoja Turi
Stiprëja Tinkamiausia
Skaièius Tarnauja
Skatina Tarpinis
Stabdo Tiesiogiai
Siekia Tarpininkauja
Siekimas V
Sàlygoja Veikia
Schema U
Sukuria Uþtikrina
Sukelia
Sumaþëja

3.4. Modeliavimo eiga ir rezultatai

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatai yra ekonomikos nuostatos.

Rezultatai gaunami modeliavimo eigoje. Pirmiausia ekonomikos kategorijos
nagrinëjamos po vienà. Stebima, kaip ekonomikos reiðkinys, ávardintas duotàja
kategorija kinta laike ir erdvëje. Pvzd., infliacija istorijos eigoje turi tendencijà ir
augti, ir stabilizuotis, kartais iðnyksta, pereina á defliacijà. Todël formuluojama
nuostata “infliacija laikui bëgant kinta”. Ðios nuostatos tipas - savybë. Reiðkinys
nagrinëtas stebëjimo metodu. Nagrinëjant kategorijà “kapitalas” jau ið apibrëþimo
aiðkëja, kad “kapitalas laikui bëgant auga”. Tai dësnis, gautas analizës metodu.
Iðtyræ kategorijas po vienà, imame nagrinëti porinius kategorijø ryðius.
Genetiniu metodu patyrinëjus “infliacijà” ir “amortizacijà”, aiðkëja, kad

108
amortizacijos kitimas gali iððaukti infliacijos pokyèius. Juk sulëtëjus amortizacijai,
kaupiasi pasenæ árengimai, su kuriais pagaminama maþiau ir prastesnës kokybës
prekiø. O pinigø, patenkanèiø á cirkuliacijà, kiekis nemaþëja. Todël auga infliacija.
Formuluojame dësná “amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà”. Dësnis
sumodeliuotas panaudojus genetiná metodà.
Panagrinëkime kitas su infliacija susijusias kategorijas. Analizuokime 30
kategorijø, iðdalindami jas á 10 blokø po 3 kategorijas. 3 kategorijos kartu su
kategorija “infliacija” sudaro ketveriukæ. Ðias keturias kategorijas nagrinësime
kaip vienukes, o po to modeliuosime jø porinius ryðius. Rezultatus suraðysime á 1-
10 lenteles. Po to keturias kategorijas, ið kuriø viena “infliacija” nagrinësime kitais
pjûviais, modeliuodami dvejukes, trejukes bei ketveriukes (11-16 lentelës).

109
 Rinka-Akcija-Dividendai-Infliacija
1 lentele
Eil Kategorijø Ekonomikos nuostatos Nuostatø tipai Panaudoti
nr deriniai metodai
1 2 3 4 5
Vienukës
1 Rinka Vieta, kur sandoriai vyksta laisvai Apibrëþimas Stebëjimas
2 Akcija Savininkø nuosavybë korporacijoje Apibrëþimas Stebëjimas
3 Dividentai Iðmokos akcininkams Dësnis Stebëjimas
4 Infliacija Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës
5 R-A Akcijø rinka Sudëtinë Sintezë
6 R-D Dividendai nusistato rinkoje Dësnis Genetinis
7 R-I Esant infliacijai kinta rinka Savybë Stebëjimas
8 A-D Akcijos teikia dividendus Dësnis Genetinis
9 A-I Infliacija brangina akcijas Dësnis Genetinis
10 D-I Infliacija didina dividendus Dësnis Genetinis

110
 Mokestis-Skola- Ekonomika- Infliacija
2 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 M Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
2 S Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
3 E Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
4 I Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës
5 M-S Mokesèiø vengimas didina skolà Dësnis Genetinis
6 M-E Stabili ekonomika- stabilûs Dësnis Genetinis
mokesèiai
7 M-I Augant infliacijai, didëja mokesèiai Dësnis Genetinis
8 I-S Infliacija maþina skolà Dësnis Genetinis
9 E-I Infliacija smukdo ekonomikà Dësnis Genetinis
10 S-E Didelës skolos smukdo ekonomikà Dësnis Genetinis

Obligacija-Kapitalas-Utilitarizmas-Infliacija
3 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 O Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
2 K Laikui bëgant auga Dësnis Stebëjimas
3 U Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
4 I Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës

111
5 O-K Obligacijø skaièiaus augimas didina Dësnis Genetinis
kapitalà
6 O-U Utilitarizmas skatina kaupti Dësnis Genetinis
obligacijas
7 O-I Infliacija nuvertina obligacijas Dësnis Genetinis
8 K-U Utilitarizmo augimas didina kapitalà Dësnis Genetinis
9 I-K Infliacija brangina kapitalà Dësnis Genetinis
10 U-I Utilitarizmas skatina infliacijà Dësnis Genetinis

Kapitalas-Rinka- Kapitalizmas- Infliacija

4 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 K Laikui bëgant auga Dësnis Stebëjimas
2 R Laikui bëgant auga Dësnis Stebëjimas

3 Ka Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas

4 I Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës
5 K-R Kapitalo rinka Sudëtinë Sintezë
kategorija
6 K-Ka Kapitalizmo pagrindas-kapitalas Principas Analizë
7 I-K Infliacija brangina kapitalà Dësnis Genetinis
8 K-R Kapitalui augant rinka pleèiasi Dësnis Genetinis
9 R-I Aukðta infliacija ardo rinkà Dësnis Genetinis
10 I-Ka Infliacija-kapitalizmo reiðkinys Dësnis Genetinis

112
 Nedarbas-Gyventojø skaièius-Vartojimas-Infliacija
5 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 N Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
2 GS Laikui bëgant auga Dësnis Stebëjimas
3 V Laikui bëgant didëja Dësnis Stebëjimas
4 I Laikui bë gant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës
5 N-GS Nedarbo augimas maþina gyventojø Dësnis Genetinis
skaièiø
6 N-V Nedarbo augimas maþina vartojimà Dësnis Genetinis
7 N-I Nedarbo augimas maþina infliacijà Dësnis Genetinis
8 GS-V Didëjant gyventojø skaièiui auga Dësnis Genetinis
vartojimas
9 GS-I Aukðta infliacija stabdo gyventojø Dësnis Genetinis
skaièiaus didëjimà
10 V-I Vartojimo augimas sukelia infliacijà Dësnis Genetinis

113
 Pinigai-emisija-Subsidija-Infliacija
6 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 P Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
2 E Vykdoma nereguliariai Savybë Stebëjimas
3 S Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
4 I Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
Dvejukës
5 P-E Pinigø emisija Sudëtinë Sintezë
kategorija
6 P-S Pinigø kiekis lemia subsidijos dydá Dësnis Genetinis
7 P-I Pinigø perteklius sukelia infliacijà Dësnis Genetinis
8 E-S Emisija didina subsidijos galimybæ Dësnis Genetinis
9 E-I Perteklinë emisija sukelia infliacijà Dësnis Genetinis
10 S-I Infliacija maþina subsidijà Dësnis Genetinis

114
 Vidiniai kaðtai-amortizacija-Tiesioginiai kaðtai-Infliacija
7 lentelë
1 2 3 4 5
Vienukës
1 VK Laikui bëgant kinta Savybë Stebëjimas
2 A Laikui begant stabilizuojasi Desnis Verifika-
cija
3 TK Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
4 I Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
Dvejukes
5 VK-A Augant amortizacijai vidiniai ka tai Desnis Genetinis
dideja
6 TK-VK Kintant vidiniams kinta ir Desnis Genetinis
tiesioginiai ka tai
7 VK-I Vidiniu ka tu augimas sukelia Desnis Genetinis
infliacija
8 A-TK Augant amortizacijai tiesioginiai Desnis Genetinis
ka tai dideja
9 A-I Amortizacijos sulietejimas didina Desnis Genetinis
infliacija
10 TK-I Tiesioginiu ka tu augimas sukelia Desnis Genetinis
infliacija

115
 Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija
8 lentele
1 2 3 4 5
Vienukës
1 I1 Laikui begant auga Desnis Genetinis
2 N Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
3 I2 Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
4 I3 Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
Dvejukes
5 I1-N Nuostolingos investicijos Sudetine Sinteze
kategorija
6 I1-I2 Investiciju ma˛ejimas skatina indeliu Desnis Genetinis
augima
7 I1-I3 Auk ta infliacija trukdo investuoti Desnis Genetinis
8 N-I2 Indelis gali buti nuostolingas Savybe Stebejimas
9 I1-N Infliacija sukelia nuostolius Desnis Genetinis
10 I2-I3 Infliacija nuvertina indelius Desnis Genetinis

Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija
8 lentele
1 2 3 4 5
Vienukës
1 I1 Laikui begant auga Desnis Genetinis
2 N Laikui begant kinta Savybe Stebejimas

116
 Sankcijos-mokesciai-turtas-infliacija
9 lentele
1 2 3 4 5
Vienukës
1 S Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
2 M Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
3 T Laikui begant auga Desnis Genetinis
4 I Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
Dvejukes
5 S-M Mokesciu vengimas u˛traukia Desnis Genetinis
sankcijas
6 S-T Sankcija turtui Sudetine Sinteze
kategorija
7 S-I Infliacija gali buti stabdoma Savybe Stebejimas
sankcijomis
8 M-T Turto mokestis Sudetine Sinteze
kategorija
9 M-I Mokesciu augimas skatina infliacija Desnis Genetinis
10 T-I Infliacija brangina turta Desnis Genetinis

117
 Dividendai-Obligacijos-Verte-Infliacija
10 lentele
1 2 3 4 5
Vienukës
1 D Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
2 O Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
3 V Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
4 I Laikui begant kinta Savybe Stebejimas
Dvejukes
5 D-O Augant dividendams obligaciju Desnis Genetinis
skaicius ma˛eja
6 D-V Dividendu verte Sudetine Sinteze
kategorija
7 D-I Augant infliacijai dividendai ma˛eja Desnis Genetinis

8 O-V Obligacijos verte Sudetine Sinteze

kategorija
9 O-I Auk ta infliacija nuvertina Desnis Genetinis
obligacijas
10 V-I Infliacija yra vertes kelimas Apibre˛imas Stebejimas

118
 Mokesciai-asmenines pajamos-Laisvoji prekyba-Infliacija
11 lentele
1 2 3 4 5
Dvejukes
1 M-AP Augant mokesciams asmenines Desnis Genetinis
pajamos ma˛eja
2 M-LP Mokesciu augimas riboja laisva pre Desnis Genetinis
kyba
3 M-I Augant mokesèiams didëja infliacija Dësnis Genetinis

4 AP-LP Asmeninëms pajamoms didëjant, Dësnis Genetinis

laisvoji prekyba klesti
5 AP-I Augant infliacijai, asmeninës Dësnis Genetinis
pajamos maþëja
6 LP-I Infliacijai didëjant, laisvoji prekyba Dësnis Genetinis
maþëja
Trejukës
7 M-AP-LP Augant mokesèiams, laisvoji prekyba Dësnis Genetinis
ir asmeninës pajamos maþëja
8 AP-LP-I Augant infliacijai, laisvoji prekyba ir Dësnis Genetinis
asmeninës pajamos maþëja
9 LP-I-M Augant infliacijai ir mokesèiams, Dësnis Genetinis
laisvoji prekyba merdi
10 I-M-AP Augant infliacijai ir mokesèiams, Dësnis Genetinis
asmeninës pajamos maþëja
Ketveriukë

119
11 I-M-AP- Mokesèiø ir infliacijos augimas maþi Dësnis Genetinis
LP na asmenines pajamas ir riboja laisvà
prekybà

Gamyba-rinka-infliacija-nedarbas
12 lentelë
Dvejukës
1 R-G Rinkai pleèiantis didëja gamyba Dësnis Genetinis
2 G-I Gamybai augant infliacija maþëja Dësnis Genetinis
3 G-N Gamybai maþëjant nedarbas auga Dësnis Genetinis
4 I-R Aukðta infliacija siaurina rinkà Dësnis Genetinis
5 R-N Augant rinkai nedarbas maþëja Dësnis Genetinis
6 I-N Augant infliacijai nedarbas maþëja Dësnis Genetinis
Trejukës
7 R-I-G Siaurëjant rinkai infliacija ir gamyba Dësnis Genetinis
maþëja
8 R-G-N Siaurëjant rinkai maþëja gamyba ir Dësnis Genetinis
auga nedarbas
9 G-I-N Augant gamybai infliacija ir Dësnis Genetinis
nedarbas maþëja
10 R-I-N Rinkai maþëjant infliacija ir Dësnis Gentinis
nedarbas auga
Ketveriukë
11 R-I-N-G Auganti rinka skatina gamybà, Dësnis Genetinis
infliacijos ir nedarbo maþëjimà

Infliacija-Akcijos vertë-Naudingumas-Kapitalas

120
 13 lentelë
Dvejukës
1 I-AV Infliacija maþina akcijos vertæ Dësnis Genetinis
2 I-N Infliacija yra nenaudinga Dësnis Genetinis
3 I-K Infliacija brangina kapitalà Dësnis Genetinis
4 AV-N Akcijos vertë rodo jos naudingumà Savybë Stebëjimas
5 K-AV Kapitalo augimas didina akcijos Dësnis Genetinis
vertæ
6 N-K Kapitalas yra naudingas Dësnis Analizë
Trejukës
7 I-AV-N Infliacija maþina akcijos vertæ ir yra Dësnis Genetinis
nenaudinga
8 I-AV-K Infliacija brangina kapitalà, o tai Dësnis Genetinis
didina akcijos vertæ
9 I-N-K Infliacija brangina kapitalà, kuris yra Dësnis Genetinis
naudingas
10 AV-N-K Akcijos vertë atspindi kapitalà, kuris Dësnis Genetinis
naudingas
Ketveriukë
11 I-AV-N-K Akcijos vertë atspindi kapitalà, kuris Dësnis Genetinis
yra naudingas ir kurá brangina
infliacija

121
 Gamyba-Infliacija-Rinka-Monopolija
14 lentelë
Dvejukës
1 I-G Augant infliacijai gamyba maþëja Dësnis Genetinis
2 R-G Rinka lemia gamybà Dësnis Genetinis
3 M-G Monopolija stabilizuoja gamybà Dësnis Genetinis
4 I-R Rinkoje vyksta infliacija Dësnis Stebëjimas
5 M-I Monopolija gali didinti infliacijà Savybë Stebëjimas
6 M-R Monopolija formuoja rinkà Dësnis Genetinis
Trejukës
7 I-R-G Infliacijos augimas siaurina rinkà ir Dësnis Genetinis
maþina gamybà
8 M-G-I Monopolija stabilizuoja gamybà ir Dësnis Genetinis
reguliuoja infliacijà
9 M-G-R Monopolija stabilizuoja gamybà ir Dësnis Genetinis
formuoja rinkà
10 M-R-I Monopolija formuoja rinkà ir regu Dësnis Genetinis
liuoja infliacijà
Ketveriukë
11 M-R-I-G Monopolija formuoja rinkà, reguliuo Dësnis Genetinis
ja infliacijà ir stabilizuoja gamybà

122
 Nedarbas-Reprodukcija-Ka tai-Infliacija
15 lentele
Dvejukes
1 I-N Augant nedarbui, infliacija ma˛eja Desnis Genetinis

2 I-R Augant infliacijai, reprodukcija Desnis Genetinis

ma˛eja
3 I-K Ka tu augimas sukelia infliacija Desnis Genetinis
4 N-R Reprodukcijos ma˛ejimas sukelia Desnis Genetinis
nedarbo augima
5 N-K Augant nedarbui ka tai gali ma˛eti Savybe Stebejimas
6 R-K Ka tu augimas sukelia Desnis Genetinis
reprodukcijos ma˛ejima
Trejukes
7 I-N-R Nedarbas ir infliacija ma˛ina Desnis Genetinis
reprodukcija
8 I-N-K Augant nedarbui ir ma˛ejant Desnis Genetinis
ka tams infliacija ma˛eja
9 N-R-K Ka tu augimas sukelia Desnis Genetinis
reprodukcijos ma˛ejima ir nedarbo
augima
10 R-I-K Ka tu augimas sukelia infliacija ir Desnis Genetinis
reprodukcijos ma˛ejima
Ketveriuke
11 R-I-K-N Ka tu augimas sukelia infliacija, re Desnis Genetinis
produkcijos ma˛ejima ir nedarbo
augima
Nedarbas-Kapitalas-Ka tai-Infliacija

123
 16 lentele
Dvejukes
1 I-N Augant nedarbui infliacija ma˛eja Desnis Genetinis
2 I-K Infliacija brangina kapitala Desnis Genetinis
3 I-K Ka tu augimas sukelia infliacija Desnis Genetinis
4 N-K Kapitalo augimas ma˛ina nedarba Desnis Genetinis
5 N-K Nedarbas gali suma˛inti ka tus Savybe Stebejimas
6 K-K Kapitalo ka tai Sudetine Sinteze
Trejukes
7 I-N-K Kapitalo augimas ma˛ina nedarba ir Desnis Genetinis
infliacija
8 I-N-K Ka tu augimas sukelia infliacija ir Desnis Genetinis
ma˛ina nedarba
9 N-K-K Kapitalo augimas ma˛ina ka tus ir Desnis Genetinis
nedarba
10 K-K -I Infliacija brangina kapitala ir ka tus Desnis Genetinis
Ketveriuke
11 K-K -I-N Kapitalo ka tu augimas sukelia Desnis Genetinis
infliacija ir ma˛ina nedarba

Modeliavimo rezultate gavome 152 desnius. Taip pat gauta savybiu ir principu.
Skaitant lenteliu treciose grafose sura ytus porinius ir didesnius kategoriju ry ius
kaip i tisini teksta, tenka pripa˛inti, kad infliacijos rei kinys nagrinejamas geru
lygiu. Ai ku, aptariamas kategorijas surikiavus i pakopas, i teksta ivedus kitu tipu
nuostatas bei surikiavus ju prioritetus ( teksto prad˛ioje turi buti prielaidos,
aksiomas, eigoje-desniai, savybes, gale-i vados), teksto kokybe pageretu.

124
 3.5 Ekonomikos nuostatø identifikavimas

Anksèiau buvo aptartas ekonomikos nuostatø modeliavimas, jo eiga, metodai ir

rezultatai. Mes mokame modeliuoti, sudaryti tekstà. Taèiau yra aibë kitø
autoriø sudarytl tekstø. Kokie tai tekstai, kokiø tipø nuostatos juose figûruoja?
Iðnagrinëjus paskaitos “Verslo organizavimo formos” tekstà, rasta, kad já
sudaro 47 dësniai, 37 apibrëþimai, 17 principø, 29 savybës, 24 aksiomos, 18
kanonø, 10 postulatø ir 8 kriterijai.
Tekstuose nëra tokiø nuostatø, kuriø neámanoma identifikuoti. Tekstuose
randama faktø, formuliø, grafikø, paradoksø, prielaidø, iðvadø ir t. t.

4. Ekonomikos nuostatu modeliavimo kompiuteriu galimybes

Ekonomikos kategoriju yra daug, o ju deriniu skaicius sudaro didele aibe.

Todel ekonomikos nuostatu modeliavimas yra darboimlus procesas. Modeliavima
palengvinti gali kompiuteris. ˇmogus numato pagrindinius darbo principus. Jis ˛ino,
kuri darbo dalis pareikalaus jo minimalaus isiki imo i kompiuterio darba, o kur
reikes paciam padirbeti. Kompiuteris skiriasi nuo ˛mogaus. Tai tik skaiciavimo,
informacijos apdorojimo ma ina, o ˛mogus yra mastanti butybe. Modeliuoti
ekonomikos nuostatas galima padedant kompiuteriui. Jis gali rasti pagrindinius
derinius (pagal duota po˛ymi), susisteminti deriniu aibe, greitai rasti reikiama
informacija, grupuoti nuostatas, registruoti jau i nagrinetas, jas saugoti atmintyje.
Taciau modeliavimo programos sukurimas yra imlus procesas.

ˇinoma, butu idealu, jei kompiuteris pats modeliuotu ekonomikos nuostatas.

Taciau tam reikalingas galingas programinis aprupinimas, kurio iandien dar

125
niekas neturi. Taciau atskiri elementai jau yra ir jais galima pasinaudoti. Tai tekstu
redaktoriai EDIT, WIN WORD, NORTON COMMANDER ir kiti.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo algoritmai sudaromi konkreciai situacijai
modeliuoti. Toliau bus parodytas vienas i tokiu algoritmu.
Kompiuterio panaudojimas leid˛ia sutaupyti laika operaciju, kuriu atlikimo
tvarka i anksto nustatyta (aritmetiniai veiksmai, statistikos skaiciavimas,
duomenu ru iavimas, veiksmu su jais atlikimas, informacijos emimas i
biblioteku ir patalpinimas i jas, i anksto nustatytu po˛ymiu po˛ymiu i skyrimas,
sulyginimas, pateikimas ir kiti veiksmai) saskaita. Daugiausia laiko reiketu
skirti programines irangos kurimui. Ja sukurus reiketu suvesti informacija, ja
koreguoti, taip pat pagal rezultatine informacija pakoreguoti sukurta programa,
siekiant kuo tikslesniu rezultatu. Kompiuterio panaudojimas leistu modeliuoti
situacijas, kurti naujas nuostatas ir panaudoti jas tolimesnei veiklai, taip pat ir
modeliavimui kaip tarpini produkta, kuris leid˛ia sukurti galutini produkta, bet pats
nera vartojamas. Labai svarbu verifikuoti (patikrinti) tokio modeliavimo rezultatus,
nes atskiras ry ys tarp kategoriju gali buti neesminis, bet i ry kejes
modeliavimo rezultate ir u˛go˛iantis esmini ry i. Taip pat kategorijos gali buti
itakojamos viena kitos (betarpi kas ry ys), ar tik viena kuri, ar gali priklausyti
nuo mums dar ne˛inomos kategorijos itakos, arba rastas ry ys gali buti atsitiktinis
sutapimas. Toki patikrinima gali atlikti ˛mogus, taciau pasitelkus kompiuteri
darbas buru efektyvesnis.
Pasitelkus kompiuteri butu galima veikti keliomis kryptimis. Kompiuteris
pateikia galimus kategoriju derinius ir vykdo atmestu, nagrinejamu ir jau
i nagrinetu deriniu apskaita. Taip pat pateikia galimu ry iu tarp kategoriju
variantus. Kompiuteris gali saugoti bazines informacijos (kategoriju), pagalbiniu
˛od˛iu, modeliavimo metodu, nuostatu tipu duomenu bankus. Tam tiktu panaudoti

126
duomenu baziu valdymo programas, pvz., Delphi, Clarion, Oracle, FoxPro.
Kompiuteriui butu galima patiketi saugoti ir i orinius duomenu bankus, pvzd.,
literaturos sara a.
Kadangi speciali programa, skirta nuostatu modeliavimui dar nesukurta, i
procesa galima palengvinti pasinaudojant standartinemis priemonemis, visu pirma,
tekstu redaktoriais, nes pagrindine informacija yra tekstine. Labiausiai paplite
tekstu redaktoriai yra Word, Dos-Edit, Works, NC, matematine skaiciuokle Excel.
Galima pasinaudoti elektroniniu pa tu bei tinklu programine iranga. Naudojant
ia programine iranga butu galima: ivesti teksta ar ji i kviesti i duomenu bazes,
ji redaguoti, ru iuoti, i saugoti, i vesti i ekrana, spausdintuva, siusti i i orines
duomenu bazes, naudoti pagalbine literatura ir informacija. Kompiuteriui galima
pavesti atlikti informacijos apie kategorijas ir ju apibre˛imu paie ka nurodytoje
literaturoje. Jau dabar yra sukurtos programos-˛odynai, kuriais galima pasinaudoti.
ˇinoma, norint dirbti tikrai efektyviai reiketu sukurti atitinkama programa, kurioje
galima butu ne tik lengvai rasti reikiamos kategorijos apibre˛ima, bet ir jos
sudarymo, kilmes ”medi”. Tokiai u˛duociai realizuoti tiktu dirbtinio intelekto
programa. Darbas vyktu klausimu, u˛duodamu vartotojui ir kompiuterio ekrane
i vedamu atsakymu budu. Tokios dirbtinio intelekto programos pagrindas yra
duomenu bazes. Jose talpinama informacija tiek apie kategorijas (ju apibre˛imai,
struktura), tiek galimos vartotojo u˛klausos, taip pat nurodomi ry iai. Dirbtinio
intelekto programa yra save mokanti, taigi duomenu baze nuolat kinta, tobuleja,
pasipildo naujais ar pakoreguotais ira ais.
Tekstu modeliavimo galimybes, panaudojant kompiuteri placiai nagrinejamos
mokslineje literaturoje. Kvantitatyvine lingvistika [27,179], lingvistikos
kombinatorika [131,142] atvede i lingvistikos automatizavima [1,125,149]. Teksto
konstravimas, modeliavimas kompiuteriu nagrinejamas

127
[7,27,41,42,114,125,152,153, 184] publikacijose. Kompiuterikos literatura
skirstoma i teorine, praktinio pobud˛io ir ˛inynine, ˛odynine literatura. Daugiau
teoriniai, negu praktiniai klausimai nagrinejami [29,33,73,74,107,182,201,208]
publikacijose. Praktiniai klausimai (ra tvedyba, tekstu redaktoriai, duomenu
formatai) nagrinejami [15,24,25,33,108,128,130,165,178,185,191, 201,208]
altininiuose.

4.1. Ekonomikos kategoriju deriniu skaicius

Ekonomikos kategoriju yra daug. Vienos kategorijos gali buti i rei kiamos
kitomis. Todel kategorijas galima skirstyti i skirtingus agregavimo lygius pagal ju
abstrakcijos laipsni, pagal tai, kuo jos yra ai kinamos: bendriniais ˛od˛iais, i ju
sudarytomis kategorijomis ar labai konkreciais kategoriju blokais. Nagrinejant
derinius, kuriuos gali sudaryti ios kategorijos, ivertinant tai, kad ry iai tarp ju
gali buti ivairus, seka i vada, kad tokiu deriniu gali buti be galo daug. Jei
apsiribotume salygomis, kad:
1)derinyje yra bent viena ekonomikos kategorija;
2)duota kategorija derinyje nesikartoja;
3)kategoriju yra n;
gautume, kad deriniu skaicius N priklauso nuo n pagal formule:
N=2+2+…+2 =2-1, t.y. jei n=1, N=1; jei n=2, N=3; n=3, N=7; jei n=5,
N=31; jei n=10, N=1023; jei n=100, N=1048575. Taigi N auga beveik pagal
eksponentini desni.
Problemati ka yra vien sudaryti iuos derinius bei juos per˛iureti siekiant
i skirti pagrindinius bei beprasmius derinius. Modeliuojant ekonomikos nuostatas

128
taip pat svarbu atsi˛velgti i ry iu tarp kategoriju pobudi (ekonomikos nuostatos
tipa), svarbu pa alinti galimus prie taravimus.
Siekiant iliustruoti ekonomikos nuostatu modeliavimo procesa bei rezultatus,
buvo pasirinktos ekonomikos kategorijos ir sudaryti deriniai laikantis iu
apribojimu:
1)kiekvienoje nuostatoje yra bent viena ekonomikos kategorija;
2)vienoje nuostatoje ta pati kategorija panaudojama tik viena karta;
3)tarp dvieju kategoriju yra tik vienas vienpusis ry ys.
Modeliavimo rezultatai pateikti 3-me skyriuje. Visos nuostatos pagal i jas
ieinanciu kategoriju skaiciu suskirstytos i keturias grupes: vienukes, dvejukes,
trejukes ir ketveriukes.
Analizuojant pati modeliavimo procesa, reikia pa˛ymeti, kad nuostatos i
vienos ir dvieju kategoriju sudaromos i nagrinejus iu kategoriju kitima laike ir
erdveje, visus ju tarpusavio ry ius (nors netiesioginiai ry iai gali likti ir
nei nagrineti). Sudarant nuostatas i triju ir keturiu kategoriju yra nagrinejami ne
visi ry iai, nors nebutu problemati ka i nagrineti ir visus ry ius. Tokiu budu
nuostatose i triju kategoriju lieka nei nagrinetas vienas ry ys, o nuostatose i
keturiu kategoriju lieka nei nagrineti trys ry iai, galiojant salygai, kad tarp dvieju
kategoriju egzistuoja tik vienas vienpusis ry ys. Tokiu ry iu skaicius (M)
priklauso nuo kategoriju skaiciaus (m) nuostatoje:
M=m(m-1)/2.
Jei atsisakytume tokio apribojimo ir i nagrinetume visus latentinius (slaptus,
nematomus) ry ius, tai netgi nuostatu i dvieju kategoriju modeliavimas taptu
problemati ku.
Modeliuojant ekonomikos nuostatas labai svarbu atskleisti visus tiesioginius
ry ius, o ypac ry ius tarp dvieju kategoriju (porinius ry ius), nes tie ry iai yra

129
patys paprasciausi ir visapusi ka tyrima galima atlikti ma˛iausiomis sanaudomis,
o sudetingesni ry iai (trejukes, ketveriukes ir t. t.) sudaromi poriniu ry iu
pagrindu.
Kaip jau buvo mineta, nuostatu skaicius priklauso nuo pradiniu kategoriju
skaiciaus: N=2n-1 (tai pagrista tuo, kad bet kuri kategorija nuostatoje gali buti
arba jos gali nebuti), todel esant dideliam kategoriju skaiciui, nagrinetinu nuostatu
skaicius bus be galo didelis. Pvzd., jei vidutines apimties ˛odyne pateikiama,
tarkime, 5000 kategoriju, tai nuostatu skaicius, esant ju tarpusavio ry iu ivairovei
bus apie 25000=101500, kai tuo tarpu metuose yra tik apie 31,5 mln. sekund˛iu, o
visatos am˛ius nevir ija 1018 sekund˛iu. Tai rei kia, kad bet koks visu deriniu
sudarymas, nekalbant apie ju nagrinejima, yra neimanomas.
iame fone galima isivaizduoti, kokia verte turi ekonomistu Nobelio premijos
laureatu darbai, ekonominiai istatymai ar habilitacines disertacijos. Tai viso labo
i konteksto i traukti ir tarpusavyje nesusije fragmentai.
Modeliuojant ekonomikos nuostatas ypatinga reik me igauna baziniu
kategoriju parinkimas, metodu, i anksto numatanciu beprasmes nuostatas,
parinkimas, galimu tautologiju numatymas. Beprasmemis reikia laikyti nuostatas,
kuriose viena greta kitos figuruoja labai skirtingo abstrakcijos laipsnio kategorijos.
Nagrinejant pasirinktas kategorijas susiduriame su mil˛ini ka informacijos mase,
daugybe jos apdorojimo, pertvarkymo operaciju. Tam, kad ˛mogus galetu greit ir
patikimai atlikti ias operacijas, butina panaudoti kompiuteri.

4.2. ˇmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos

nuostatas

130
 Kompiuterio panaudojimas leid˛ia sutaupyti laika operaciju, kuriu atlikimo
tvarka i anksto nustatyta (aritmetiniai veiksmai, duomenu ru iavimas ir t.t.)
saskaita.
Ivertinant kompiuteriu galimybes, keliami tokie pagrindiniai u˛daviniai, veiklos
kryptys:
1)kompiuteris pateikia galimus kategoriju derinius ir vykdo atmestu,
nagrinejamu ir jau i nagrinetu deriniu apskaita;
2)kompiuteris pateikia galimu ry iu tarp kategoriju nuostatoje variantus ir
vykdo atmestu, nagrinejamu ir priimtu variantu apskaita;
3)kompiuteris saugoja bazines informacijos, modeliavimo metodu, nuostatu tipu
duomenu bankus;
4)kompiuteris saugoja informacija apie i orinius duomenu bankus;
5)˛mogus i kompiuteri iveda kategorijas, sudaro i ju paprastas nuostatas
(dvejukes). Kompiuteris modeliuoja sudetingesnes nuostatas;
6)˛mogus turi atsirinkti racionalias nuostatas, jei reikia inicijuoti rezultatu
tvarkyma ir i vedima.
Vienas i budu palengvinti nuostatu modeliavima yra duomenu baziu
panaudojimas. Tam galima pasirinkti FoxPro, Access, Oracle, Dbase, arba net
Excel programinius paketus. Visi jie dirba su duomenu bazemis ir daugiau ar
ma˛iau tinka mano tikslams igyvendinti.
Pirmasis darbo etapas - duomenu bazes ekonominems kategorijoms sudarymas.
Reikia suprojektuoti lenteles, kuriose talpinamos kategorijos ir ju apibre˛imai. Jei
reikia, vartotojo patogumui projektuojamos u˛klausos. Jos padeda i vengti klaidu.
Taip pat ivedamos kategoriju savybes, kitimo laike ir erdveje pobudis (tam tikrais
atvejais net ir matematinemis formulemis). Galimas nuolatinis duomenu bazes

131
pletimas ir modifikavimas. Galima ne tik papildyti kategoriju sara a, bet ir
koreguoti esamu kategoriju parametrus, atsi˛velgiant i darbo rezultatus.
Sudarius duomenu baze, pradedamas antrasis darbo etapas: reikia apibre˛ti
operavimo kategorijomis ir nuostatu modeliavimo tvarka. Ivairiuose
programiniuose paketuose tai atliekama skirtingai. Kai kur darbas su vartotojais
taip organizuotas, kad belieka tik i reikiamas grafas ivesti nuostatu sudarinejimo
taisykles. Kitur tai atlikti yra sudetingiau, nes reikia tas taisykles programuoti
vidine paketo kalba. Vienas sudetingiausiu dalyku - ˛od˛iu galuniu suderinimas,
sudarinejant nuostatas. Problema ta, kad visi paketai naudoja anglu kalba, kurioje
galunes nuo linksnio nepriklauso. Egzistuoja sulietuvinti riftai su nosinemis ir
ilgosiomis raidemis, bet reikia atskirai programuoti ˛od˛iu galuniu nustatinejimo
taisykles.
I rei kiant kategoriju savybes matematinemis formulemis ir taisyklemis,
modeliuojant nuostatas, kategorijomis operuojama kaip matematiniais
kintamaisiais ir su jomis atliekami tokie pat aritmetiniai ir loginiai veiksmai.
Tuomet naudojantis irodytais matematikos formuliu saveikos desniais galima
i vesti naujas nuostatas.
Kompiuteris yra tik skaiciavimo ma ina, nesugebanti savaranki kai mastyti,
todel vienukes ir dvejukes turi modeliuoti ekonomini- matematini i silavinima
turintis specialistas ir patalpinti ia informacija i duomenu baze. Programa,
analizuodama turimas vienukes ir dvejukes, gali i reik ti jas per viena kuri nors
veiksni, per kuri sudarytu trejuke. Dabar programa turi atlikti sudetingiausia
operacija - pateikti gautas matematines ir logines i rai kas tekstine, lengvai
suprantama forma. Galutinis rezultatas - naujos nuostatos, kuriose suderintos visu
˛od˛iu galunes.

132
 Tokiu principu veikianti programa galetu buti naudojama turimos informacijos
sisteminimui bei naujos informacijos sukurimui bet kurioje ekonomine informacija
teikiancioje organizacijoje.

4.3. Ekonomikos nuostatu modeliavimas kompiuteriu

4.3.1.Tekstu redaktoriai

Neturint specialios programines irangos, skirtos nuostatu modeliavimui, i

procesa galima palengvinti pasinaudojant standartinemis programinemis
priemonemis, visu pirma, tekstu redaktoriais, nes pagrindine informacija yra
tekstine. Labiausiai paplite tekstu redaktoriai yra DOS-Edit, NC-Edit, Word,
Works, skaiciuokle Excell. Galima pasinaudoti elektroniniu pa tu bei tinklu
programine iranga. Naudojantis minetomis programomis butu atliekama:
1)tekstu ivedimas ar i kvietimas i duomenu bazes;
2)tekstu redagavimas;
3)tekstu ru iavimas;
4)tekstu i saugojimas;
5)tekstu i vedimas i ekrana, spausdinimas, siuntimas i i orines duomenu bazes;
6)pagalbines literaturos ir kitos informacijos naudojimas.

4.3.2.Kompiuterio panaudojimo galimybes

Ne ekonomikos specialistui, norinciam i siai kinti kategoriju kombinaciju

prasme, da˛nai stinga ˛iniu apie pacias kategorijas, sudarancias derinius. Jis ie ko
literaturoje pastaruju, derini sudaranciu kategoriju apibre˛imu. Apibre˛imuose kas

133
kelintas ˛odis - vel ekonomikos kategorija. Akivaizdu, kad norint i samiai suprasti
kategorija reikia velgi su˛inoti jos paai kinime vartojamu kategoriju prasme.
Atsakymo paie ka literaturoje reikalauja daug laiko sanaudu. Reikia sudaryti
kompiuterio programa iam informacijos paie kos darbui palengvinti ir
pagreitinti. Visa informacija apie kategorijas primintu ”geneologinio med˛io”
sruktura. Pradines kategorijos butu bendrines kalbos ˛od˛iai. I ju sudaromos
pirmines savokos, i pastaruju - antrines ir t.t., kol pasiekiamas ekonomikos
kategoriju lygmuo. Tokios programos vartotojas, ne˛inodamas kategorijos
apibre˛imo, ant jos kompiuterio ekrane nuvestu ˛ymekli,paspaustu “peles” mygtuka
ir gautu tos kategorijos apibre˛ima.
“Meniu” gali tureti re˛ima, kuri ijungus, visos kategorijos, eancios ekrane tuo
metu matomame tekste, butu, tarkime, kitokios spalvos (t.y. tos kategorijos, kuriu
apibre˛imai ir informacija apie jas yra programoje, kompiuterio atmintyje). ˇymekli
nuvedus ant tokios pa˛ymetos kategorijos ir paspaudus “peles” mygtuka, i ekrana
butu i vedama informacija apie norima kategorija. Tokiu budu butu galima greitai
i siai kinti kategoriju prasme ir tikslia reik me.
Vartotojui turetu buti sudaryta galimybe i sikviesti i ekrana “medi”, kuriuo
imanoma kiek norima toli atsiekti tiek kategorijos kilme (iki pat “ akniniu”
savoku), tiek i tos kategorijos (t.y. naudojant ja) sudarytu kitu kategoriju
schemas. I io “med˛io” irgi butu galima pasirinkti bet kurios kategorijos
apibre˛ima bei kilmes ir i vestiniu kategoriju “med˛ius”.
i programa daugiausia butu skirta kaip informacijos altinis studijuojantiems
ekonomika arba turintiems menkas ios srities ˛inias, bet susiduriantiems su
butinybe nagrineti finansine, bankininkystes ar pana ia veikla.
Nagrinejant ry ius tarp ekonomikos kategoriju alia kitu nuostatu tipu gaunami
ir desniai. Juos galima sujungti i bendra sistema. Turint grandinini ry i tarp

134
didesnio skaiciaus kategoriju, kaip vienos sistemos elementu visuma (tai turetu
apimti bent jau pagrindines ekonomikos kategorijas) ir suskirscius jas i pagrindines
ir i vestines, siekiant ai kiau ir vaizd˛iau pateikti ry i tarp kintamuju, reiketu
naudotis grafinemis priemonemis pvzd., schema kurioje santykiai tarp kategoriju
nurodomi rodykliu pagalba).
Remiantis auk ciau pateiktu pasiulymu, galima ry ius tarp kintamuju i reik ti
matematinemis formulemis. Tai imanoma tik tuo atveju, kai tiriamas pakankamai
didelis kategoriju skaicius. Tuomet, pasitelkus kompiuteri butu galima spresti
iuos u˛davinius:
1)suvedus priklausomu kintamuju reik mes, prognozuoti ekonomikos ateiti;
2)stebeti ry ius tarp kintanciu ekonomikos rei kiniu.

4.3.3.EDIT

Operacineje sistemoje MS-DOS 50 yra teksto redaktorius EDIT, kurio pagalba

galima modeliuoti ekonomikos nuostatas. iuo teksto redaktoriumi galima:
-redaguoti, per˛iureti ir spausdinti tekstus;
-kurti ir redaguoti komandu grupes;
-ra yti programu tekstus.
I kvietus redaktoriu EDIT, pimiausia i ekrana i vedamas pasisveikinimas ir
prane ama, kaip per˛iureti pagalbinius paai kinimus apie darba su redaktoriumi.
Paspaude klavi a Enter, galesime susipa˛inti su darbo taisyklemis, o paspaude
Esc,paruo ime redaktoriu darbui su tekstais.
Ekrano vir utineje eiluteje yra komandu “meniu”, kuriame i vardintos komandos
File, Edit, Search, Option ir Help. Antroje nuo vir aus eiluteje u˛ra omas

135
redaguojamo failo pavadinimas. ia eilute vadinsime antra tine. Apatineje ekrano
eiluteje apibudinama redaktoriaus busena konkreciu darbo momentu ir parodoma,
kokius klavi us galima naudoti. Ekrano de iniajame kra te ir antrojoje eiluteje
nuo apacios yra skales, kurios rodo, kokioje failo dalyje dirbama ir gali buti
panaudotos judejimui per teksta. Likusi ekrano dalis skirta failo turiniui rodyti.
Toliau ja vadinsime teksto langu.
Redaktoriaus komandos gali buti vykdomos ivairiai: naudojantis komandu meniu,
klavi u kombinacijomis ir pan.
Komandu meniu i vardintos komandos turi savo ˛emyn i skleid˛iamus
meniu,kuriuose i vardintos visos tu komandu galimybes. I komandu meniu
patenkama paspaudus klavi a Alt. I skiriama kiekvienos komandos pirmoji raide.
Neatleid˛iant klavi o Alt paspaud˛iamas reikalingas klavi as (F,E,S arba O) ir
i skleid˛iamas reikalingas failas. I skleistuose meniu pirmoji galimybe visada
buna pa˛ymeta, be to, kiekvienoje galimybeje buna i skirta viena raide. Komanda
ivykdoma spaud˛iant Enter arba ivedant reikalingoje komandoje i skirtaja raide.
Kartais i skleidus meniu kai kurios komandos negali buti vykdomos. Tokios
komandos buna u˛ra ytos blankiau, paprastai pilka spalva, ir jose nebuna i skirta
raide. Jei bandysime ivykdyti neleistina komanda, i girsime garsini signala, o
komanda nebus vykdoma.
Paspaudus klavi a Esc, i einama i meniu ir nutraukiamas komandu darbas.
Daugta kis i skleid˛iamuosiuose meniu rodo, kad komanda turi dialogo langa.
Dialogo langas naudojamas tada, kai reikia ivesti papildomus duomenis komandai.
Pvzd., norint i saugoti surinkta teksta, reikes nurodyti failo pavadinima. Dialogo
languose galima ivedineti teksta, pasirinkti galimybes i siulomo sara o, ivykdyti
komanda i komandu grupes.

136
 Dirbant dialogo languose svarbiausi yra ie klavi ai: Tab, Esc, Enter. Klavi as
Tab (tabuliacija) perkelia ˛ymekli i kita lango sriti. Sutvarkius informacija vienoje
lango srityje ir paspaudus klavi a Tab, pereisime i kita sriti. Visos sritys dialogo
languose apeinamos cikli kai: i paskutines srities pateksime i pirmaja ir
galesime vel pasirinkti anksciau pereitas sritis. Klavi u kombinacija Shift-Tab
perkelia ˛ymekli prie inga kryptimi. Klavi as Esc naudojamas komandoms
nutraukti. Klavi as Enter dirbant dialogo lange gali buti paspaustas tik viena
karta-kada visi duomenys nurodyti ir reikia vykdyti komanda.
Dialogo lange komandos apskliaustos simboliais “ “ ir “ “. Pary kinti
skliausteliai parodo, kuri komanda bus ivykdyta, kai paspausime Enter. Pa˛ymeti
reikalinga komanda dialogo lange galima “ateinant” iki jos klavi u Tab. Dialogo
lange kai kuriose komandose ar re˛imuose buna i skirtos raides. Paspaudus kartu
klavi a Alt ir i skirta raide galima paleisti pa˛ymeta re˛ima, nepriklausomai nuo
to, kur stovi ˛ymeklis.
Dirbant su teksto redaktoriumi, galima naudotis “pele”. Naudojant “pele”, ekrane
yra specialus ˛ymeklis: simbolio dyd˛io staciakampis. Ekrane lieka ir tekstinis
˛ymeklis. Norint ivykdyti komanda ar pasirinkti kuria nors sriti, reikia, kai “peles”
˛ymeklis stovi reikalingoje vietoje “spragteleti” kairiuoju peles klavi u.
Toliau pateikiama technologija, kuria naudojant galima kompiuterio pagalba
modeliuoti ekonomikos nuostatas. Tai daroma naudojantis redaktoriais
WINWORD arba WORD FOR WINDOWS 2.0. Kompiuteris naudojamas teksto
para ymui, teksto ivedimui i atminti, spausdinimui ir redagavimui.

4.3.4. WINWORD

137
 Ekonomikos nuostatu modeliavimas naudojant redaktoriu WINWORD
1.Teksto para ymas.
Klavi as Paai kinimas Pastabos
1 2 3
“Pele” Rodykle nuvedama ties meniu punktu File
Enter Paspaudus atsiranda File struktura
“Pele” Rodykle nuvedama ties New
Enter Su New komanda galima sukurti nauja do- Galima ra y-
kumenta. Atsiranda teksto ivedimo ˛enk- ti teksta
las
2.Teksto ivedimas i atminti
“Pele” Nuvesti rodykle ties File strukturoje esan-
cia komanda Save
Enter Sukurtas dokumentas i saugomas
“Pele” Rodykle nuvedama ties Save as
Enter Dokumentas i saugomas kitu vardu
3.Teksto spausdinimas
“Pele” Rodykle nuvedama ties File komanda
Print Prewiew
Enter Parodo dokumento i sidestyma lape prie
spausdinima
“Pele” Rodykle nuvedama ties Print
Enter I spausdina dokumenta, nustatant lapo nu-
meri ir dokumentu kopiju skaiciu
4.Teksto redagavimas

138
“Pele” Rodykle nuvedama ties komandu meniu
punktu Edit,kuris apima redagavimo ope-
racijas
Enter Atsiranda Edit struktura
“Pele” Rodykle nuvedama ties viena i komandu:
Repeat, Cut, Copy, Paste. Vykdoma pasi-
rinkta komanda

4.3.5. WORD FOR WINDOWS

Nuostatu modeliavimas tekstiniu redaktoriumi WORD FOR WINDOWS

1.Teksto para ymas
“Pele” Paleid˛iamas teksto redaktorius WORD
FOR WINDOWS 2.0
“Pele” Atidaromas ma˛as langas su u˛ra u po juo Galima atlikti
WORD FOR WINDOWS 2.0 Enter klavi u
Enter Paleid˛iamas tekstinis redaktorius Micro- Galima atlikti
soft Word du kartus grei-
paspaudus kai-
ryji “Peles”
klavi a
“Pele” Atidaroma File struktura
“Pele” Sustojus ties u˛ra u New atidaromas nau-
jas tekstinis failas, kuriame galima ra yti
nauja teksta
2.Teksto ivedimas atmintin

139
“Pele” Atidaroma File struktura
“Pele” Komandos Save pagalba i saugojamas fai- ia komanda
las ir i kvieciama saugojimo lentele vykdo Shift+
F12
“Pele” Pasirenkamas katalogas
“Pele” Pasirenkamas pakatalogis
“Pele” Lenteles punkte File name u˛ra omas
naujai sukurto failo vardas
“Pele” Suaktyvinus u˛ra a Save tekstas patalpi- Komanda vyk-
namas i atminti do ir Enter
3.Teksto i kvietimas i ekrana
“Pele” Atidaromas File meniu, pasirenkamas no- Failu ie koma
rimas failas keiciant direk-
torijas ir disku
tipus
Enter Ekrane atsiranda dokumentu sara as
“Pele” Pasirenkamas reikalingas dokumentas
Enter Ekrane atsiranda tekstas
4.Teksto spausdinimas
“Pele” Atidaroma File struktura
Print Teksto spausdinimas
5.Teksto redagavimas
5.1.Jei ivestas angli kas tekstas
“Pele” Atidaroma Tools struktura
“Pele” Suaktyvinus Thesaurus, i kvieciama anglu Analogi ka
kalbos redagavimo programa, kuri tikrina Shift+f7 ko-

140
 ˛od˛ius, klausdama, ar keisti juos manda
5.2.Jei ivestas lietuvi kas tekstas
“Pele” Atidaroma Tools struktura
“Pele” Suaktyvinus “Pataisymai”, i kvieciama lie-
tuviu kalbos redagavimo programa

4.3.7. Teksto redagavimo budai

Redagavimas reikalauja tam tikru igud˛iu. Ta pati rezultata galima gauti keliais
budais. ˇemiau apibudinami pagrindiniai teksto redagavimo budai.
ˇymeklio valdymas. ˇymeklis teksto lange rodo vieta, kur ivedami simboliai. Jo
padeti ekrane galima keisti rodykliu klavi ais arba “Ctrl+kitas klavi as”
komandomis.
Busenos eilutes de iniajame gale yra du skaiciai, atskirti dvita kiu. Jie rodo
˛ymeklio padeti ekrane: pirmasis skaicius rodo eilutes numeri, antrasis-simbolio
numeri eiluteje. Prie iuos skaicius gali buti raides N ir C. Jos parodo, ar buvo
paspausti klavi ai NumLock(N) ir CapsLock(C ). Spaud˛iant iuos klavi us
atsiranda arba dingsta raides N ir C, kurios nurodo klaviaturos busena. Ijungus
NumLock rodikliu klaviatura galima ivedineti skaitmenis, o ijungus CapsLock
did˛iosios raides ivedamos be klavi o Shift.
Teksto iterpimas. Teksta galima iterpti i bet kuria vieta. Tam reikia nuvesti
˛ymekli i reikalinga vieta ir spausdinti teksta, kuri reikia iterpti. Tekstas i de ine
nuo ˛ymeklio stumiamas i de ine, o renkamas tekstas iterpiamas prie ankstesni
teksta.

141
 U˛ra ymas surinkto teksto vietoje. Galima spausdinti seno teksto vietoje, ji
pakeiciant nauju. Tam reikia paspausti klavi a Insert. ˇymeklis i mirksincio
bruk nelio pavirsta mirksinciu staciakampiu. Tai rodo, kad ivedamas tekstas
pakeis anksciau surinkta. Vel paspaudus klavi a Insert gri˛tama i iterpimo re˛ima.
Teksto pa alinimas i eilutes. Klavi o Delet paspaudimu pa alinamas
simbolis, esantis de iniau ˛ymeklio, o Backspase-kairiau ˛ymeklio.
Eiluciu skaidymas ir sujungimas. Kai reikia eilute padalinti i dvi, reikia nuvesti
˛ymekli ties simboliu, kuriuo turi prasideti antra eilute ir paspausti klavi a Enter.
Eilute bus padalinta i dvi. Kai reikia dvi eilutes apjungti i viena, ˛ymeklis
nuvedamas i antros eilutes prad˛ia ir paspausti klavi a Backspace. Dvi eilutes
galima sujungti i viena ir kitu budu: nuveskite ˛ymekli i pirmos eilutes pabaiga ir
paspauskite klavi a Delete. Pa alinus pirmos eilutes pabaiga, dvi eilutes bus
sujungtos i viena.
Eiluciu iterpimas ir pa alinimas. Kai reikia iterpti tu cia eilute, ˛ymeklis
nuvedamas i eilutes, prie kuria turi buti tu cia eilute, prad˛ia ir paspausti Enter.
Jei reikia pa alinti visa eilute, naudojama klavi u kombinacija Ctrl-Y.
Itrauka. Paspaudus Enter, ˛ymeklis pereina i kita eilute ir sustoja po ankstesnes
eilutes teksto prad˛ia. Renkamas tekstas eiluteje nuo pirmos pozicijos. Klavi u
Enter perejus i sekancia eilute, ˛ymeklis atsidurs jos prad˛ioje. Paspaudus kelis
kartus tarpo klavi a, renkamas tekstas ioje eiluteje. Paspaudus Enter, ˛ymeklis
sekancioje eiluteje atsidurs po pastarosios eilutes teksto prad˛ia. Tai labai patogu,
kai reikia rinkti pastraipas, atitrauktas nuo lapo kra to.
Tabuliacija. Standarti kai klavi as Tab iterpia i teksta a tuonis tarpus. Norint
pastumti eilute, reikia pastatyti ˛ymekli i pirmaja eilutes pozicija ir paspausti Tab.
Jei reikia panaikinti tarpus eilutes prad˛ioje, butina nuvesti ˛ymekli i kuria nors
eilutes vieta ir paspausti klavi u kombinacija Shift+Tab. Jei tekste buvo

142
panaudotos itraukos, eilute bus stumdoma pagal jas, o ne pagal standartines
pozicijas.
Pa˛ymetasis tekstas. Teksto redaktoriumi galima kopijuoti, iterpineti ir pa alinti
teksto fragmentus. Norint pa˛ymeti teksta, reikia nuvesti ˛ymekli i fragmento
prad˛ia, paspausti klavi a Shift ir jo neatleid˛iant eiti ˛ymeklio valdymo klavi ais,
kol bus pa˛ymetas visas fragmentas. Pa˛ymetasis tekstas i skiriamas kita spalva.
Jis gali buti panaudotas kopijavimui, iterpimui arba pa alintas. Tai daroma i
karto po pa˛ymejimo, nes pa˛ymejimas dingsta pereinant prie dar nepa˛ymeto
teksto.
Redaktoriaus komandos. Pagrindines komandos yra File, Edit, Search, Option,
Help. Jos turi savo i skleid˛iamus meniu.
Komanda File. Skirta tvarkyti failams diske. Jos i skleid˛iamas meniu sudarytas
i galimybiu New, Open, Save, Save as, Print, Exit.
Komanda New (naujas) skirta naujam failo tekstui ivesti. Komanda Open
(atidaryti) pakrauna faila i disko. Ji naudojama katalogams ir diskams per˛iureti.
Komandos dialogo lange reikia nurodyti failo pavadinima arba pasirinkti faila i
pateikto sara o. Failus galima pasirinkti i bet kurio katalogo arba disko.
Komanda Save (i saugoti) skirta failams i saugoti. i komanda u˛ra o
redaguota faila i diska senu pavadinimu (dialogo nebuna). Jei redaguotas tekstas
neturejo pavadinimo, vyksta toks pat dialogas, kaip komandoje Save as. Reikia
nurodyti failo pavadinima ir kataloga, kuriame bus failas.
Komanda Save as (i saugoti kaip…) skirta failams i saugoti suteikiant jiems
pavadinima. U˛ra o redaguota faila i diska nurodytu pavadinimu. Paprastai ji
naudojama pirma karta u˛ra ant faila. Dialogo metu reikia nurodyti failo
pavadinima, galima nurodyti, kokiame diske ir kataloge bus failas.

143
 Komanda Print (spausdinti) naudojama redaguojamiems tekstams spausdinti.
Galima spausdinti teksto dali arba visa teksta.
Komanda Exit (i ejimas) naudojama darbui su redaktoriumi u˛baigti. Jei
bandysime baigti darba nei saugoje redaguoto failo, bus pasiulyta ji i saugoti.
Komanda Edit skirta darbui su teksto blokais. I skleid˛iamame meniu yra
keturios komandos, kurias galima ivykdyti tiek pasirenkant meniu “pele”), tiek
klavi u kombinacijomis.
Komanda Cut (i kirpti) pa alina pa˛ymetaji teksta ir isimena ji operatyviojoje
atmintyje. Isimintaji teksta galima iterpti i kita failo vieta. Komanda galima
ivykdyti klavi u kombinacija Shift+Del.
Komanda Copy (kopijuoti) isimena pa˛ymetaji teksta operatyviojoje atmintyje.
Tekstas faile lieka nepakites ir pa˛ymetas. Komanda galima ivykdyti klavi u
kombinacija Ctrl+Ins.
Komanda Paste (iterpti) ties ˛ymekliu iterpia isimintaji teksta. Jei faile buvo
pa˛ymetas tekstas, jis pakeiciamas isimintuoju tekstu. Komanda galima ivykdyti
klavi u kombinacija Shift-Ins.
Komanda Clear (i valyti) pa alina pa˛ymetaji teksta i failo. Isimintasis
tekstas nekeiciamas. Komanda taip pat galima ivykdyti paspaud˛iant klavi a Del.
Komanda Search naudojama teksto paie kai ir pakeitimui kitu tekstu.
I skleid˛iamo meniu komandos atidaro dialogo langus. Eiluteje “Find What”
nurodoma, kokio teksto ie koti. Pakeitimo komandoje “Change” yra u˛ra as
“Change to”, kuris nurodo, kuo rastaji teksta pakeisti.
Komanda Find (rasti) skirta nurodytam teksto fragmentui surasti. Komanda
Repeat Last Find (pakartoti paskutine paie ka) naudojama paie kos
pakartojimui. Ji neturi dialogo lango ir gali buti ivykdyta paspaud˛iant klavi a F3.
Komanda Options nustatomi redaktoriaus darbo re˛imai.

144
 Komanda Help Path galima nurodyti, kur saugomas pagalbines informacijos
failas Edit Hlp.

4.3.8. Ekonomikos nuostatu modeliavimo algoritmai ir programos

Prad˛ioje tikslinga parengti algoritma, kuris veliau pades sudaryti programa.

Kompiuteriu modeliuoti galima ne tik nekintancias,desningas nuostatas, bet ir tas
nuostatas, kurios laikui begant ar susikloscius tam tikroms aplinkybems kinta.
Panagrinekime konkretu pavyzdi. Nagrinekime kategorija “gamyba”. Pagal
apibre˛ima, tai - prekiu ir paslaugu kurimo procesas. Analizuodami io rei kinio
kitima laike, gausime nuostata: ”gamyba laikui begant kinta”. Tai savybe, gauta
analizes metodu. Taciau atskirais laikotarpiais ir apibre˛toje teritorijoje gamyba
gali augti arba ma˛eti. Sudarome algoritma:
Gamyba
Kinta
Laikui begant

Arba
Auga Ma˛eja

Algoritmas dvejukei:
Gamyba-prekiu ir paslaugu kurimo procesas.
Preke-produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
Prekiu kiekis priklauso nuo gamybos apimties. Tai desnis, gautas analizes metodu.

145
 Gamyba
Laikui begant
Kinta
Arba
Auga Ma˛eja
Dideja Ma˛eja
Prekiu kiekis
Pagal iuos algoritmus galima sudaryti kompiuterines programas, kurios
modeliuotu ekonomikos nuostatas. Modeliavimui naudojamos kategorijos,
u˛ra ytos i kompiuterio atminti. Konkreciu nagrinejamu atveju, modeliuojant
nuostatas buvo pritaikytas analizes metodas, taciau gali buti panaudoti ir tokie
metodai, kaip sinteze, “ aku ir ribu” ir kiti. Kompiuterio panaudojimas ˛ymiai
sueefektyvintu ekonomikos nuostatu modeliavimo procesa, nes pagreitetu
informacijos apdorojimas.
Vienas i galimu nuostatu modeliavimo algoritmu galetu buti nuostatu duomenu
pavertimas matematinemis formulemis. Tuomet naudojantis irodytais matematikos
desniais galima i vesti naujas nuostatas. Pavyzd˛iui, turime tris kategorijas.
Technologija-gamybos procesu budu ir priemoniu bei ˛iniu apie juos visuma.
Efektyvumas-sanaudu ir rezultatu santykis.
Laiko norma-laikas, per kuri atitinkamomis organizacinemis-techninemis
salygomis tam tikros kvalifikacijos darbininkas (ar ju grupe) turi pagaminti
produkcijos vieneta arba atlikti gamybine operacija.
Kompiuteris nesugeba savaranki kai mastyti, todel vienukes ir dvejukes turi
sudaryti ekonomikos-matematikos specialistai. ia informacija tikslinga patalpinti
i sugebancios ja apdoroti programos duomenu baze.
Musu atveju vienukes galetu buti tokios.

146
 Technologija laikui begant tobuleja. U˛duokime salygines technologijos kitimo
ribas tarp 0 ir 1 t.y. ˛ymekime: technologija
[0,1].
Efektyvumas laikui begant auga. Analogi kai technologijai-efektyvumas [0,1].
Laiko norma laikui begant ma˛eja. Laiko norma [0,1].
Sudaromi poriniai kategoriju ry iai.
Technologija-laiko norma: technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma. Laiko
norma=1-technologija.
Technologija-efektyvumas: technologijos tobulejimas didina efektyvuma.
Efektyvumas=PK*technologija, kur PK-proporcingumo konstanta.
Efektyvumas-laiko norma: ma˛ejant laiko normai, auga efektyvumas.
Efektyvumas=1-laiko norma.
Sudeje triju lygybiu kairiasias ir de iniasias puses, gausime pareinamybe, i
kurios seka:”technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma ir didina efektyvuma”.
Toliau apra yta programine iranga tiktu organizacijai, naudojanciai ekonomikos
kategorijas, modeliuojanciai nuostatas, priimanciai vienokius ar kitokius
ekonominius sprendimus. Tai pvzd., galetu buti mokslo, mokymo istaiga,
institucija, kontroliuojanti ukine veikla ir pan.
Vienas pagrindiniu u˛daviniu butu informacijos surinkimas ir saugojimas. Tam
labiausiai tiktu kliento- serverio architektura paremtos duomenu baziu valdymo
sistemos (pvzd., DBVS “Oracle”). Tokiu atveju visa informacija butu saugoma
viename galingame kompiuteryje-serveryje ir butu pasiekiama neribotam vartotoju-
klientu skaiciui. Informacija galetu pasinaudoti ne tik tame paciame pastate, bet
(interneto pagalba) ir kiekvienoje pasaulio vietoje esantys vartotojai. Tokioje
duomenu bazeje butu saugoma:
1.Ekonomikos kategorijos.

147
2.Ry ys, nusakantis, kaip tos kategorijos susijusios su kitomis kategorijomis, t.y.
butu realizuota pakopi ka kategoriju sistema.
3.Ekonomikos nuostatos.
4.Informacija apie i orinius duomenu bankus.
5.Kita reikalinga informacija.
Kitas svarbus komponentas butu programine iranga. Turint pakankamai laiko ir
le u, galima butu sukurti programine iranga, skirta ekonomikos nuostatu
modeliavimui.
Reziumuojant ankstesnius samprotavimus bûtina konstatuoti ðtai kà.
Þmogus modeliuoja ekonomikos nuostatas á pagalbà pasitelkdamas kompiuterá,
kuris gali pagal duotà poþymá rasti pagrindinius derinius, susisteminti jø aibæ,
greitai rasti reikiamà informacijà, taip pat grupuoti nuostatas, registruoti jau
iðnagrinëtas, saugoti informacijà.
Kompiuteriu galima modeliuoti tiek tas nuostatas, kurios yra stabilios ir nekinta,
tiek ir tas, kurios kinta, nes kompiuteryje galima iðsaugoti ir pakeisti informacijà.
Nuostatos ið vienos ir dviejø kategorijø sudaromos, iðnagrinëjus ðiø kategorijø
kitimà laike ir erdvëje, visus jø tarpusavio ryðius.
Ið kompiuterio sumodeliuotø nuostatø þmogus turi atsirinkti racionalias
nuostatas, jei reikia, inicijuoti rezultatø tvarkymà, iðvedimà.
Kompiuterio panaudojimas leidþia sutaupyti laikà duomenø rûðiavimui,
informacijos paëmimui ir patalpinimui á saugyklas, duomenø (rezultatinës
informacijos) koregavimui ir pateikimui vartotojui (iðvedant á ekranà).
Kompiuteris negali taikyti stebëjimo, genetinio, verifikacijos metodø ieðkant ryðiø
tarp ekonomikos kategorijø. Jis gali tik analizuoti turimà informacijà.

148
 Taigi matome, kad ekonomikos nuostatø modeliavimas be kompiuterio bûtø
ámanomas tik nedidelës apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnës apimties
tekstus arba naðiai ir tiksliai modeliuoti nedidelës apimties tekstus bûtina pasitelkti
kompiuterá. Kompiuteryje saugoma pradinë informacija: ekonomikos kategorijos,
jø apibrëþimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatø tipai, pagalbiniø
þodþiø sàraðas. Þmogus, pasinaudodamas ðia informacija, modeliuoja ir redaguoja
ekonomikos nuostatas, kurioms sudaryti pakanka vienos ar dviejø ekonomikos
kategorijø. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas, panaudodamas
paprastàsias, þmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja kompiuteris. Tokiu bûdu
gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra ekonomikos dësniai, principai,
savybës, kriterijai, apribojimai, dogmos ir pan. Ið jo galima iðsikviesti informacijà
pagal poþymius: kategorijø skaièius nuostatoje, kategorijø pakopiðkumas,
ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai ir pan.

5. Ekonomikos nuostatø modeliavimo praktinis pritaikymas

Ankstesnëse monografijos dalyse buvo árodyta teorinë ekonomikos nuostatø

modeliavimo galimybë. Buvo parodyta idëjos kilmë, suformuluota koncepcija,
atskleisti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos formavimo principai ir
pavyzdþiai, apraðyta ekonomikos nuostatø modeliavimo metodika ir kompiuterio
panaudojimo modeliavimui galimybës. Dabar kyla klausimas, o kam viso to reikia?
Juk ir be ðios teorijos buvo kuriami, sudarinëjami ekonomikos tekstai, kuriø
susikaupë iðtisos bibliotekos. Ar reikalingas naujas mechanizmas ekonomikos
tekstams modeliuoti?
Manau, kad reikalingas, ir ðtai kodël. Esama literatûra ekonomikos klausimais
yra padrika, nesusisteminta, kupina vidiniø prieðtaravimø. Joje sunku susigaudyti

149
ne tik diletantui, bet ir ekonomikos specialistui. Todël bûtinas sisteminis poþiûris á
ekonomikos tekstus. Juos reikia sugrupuoti pagal agregavimo lygá, ávertinant
tekste naudojamø kategorijø pakopiðkumà. Taip reikia elgtis su esamais, kitø
autoriø sumodeliuotais tekstais. O jei modeliuojame tekstus, remdamiesi ðios
monografijos metodika, tai gauname sugrupuotus pagal agregavimo lygá tekstus.
Gyvenimas iðkelia daug ekonominiø problemø, kuriø sprendimo esamoje
ekonomikos literatûroje nerasime. Panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo
metodus, galime reikiamame agregavimo lygyje apraðyti, sumodeliuoti probleminæ
situacijà ir rasti optimalø sprendimà.
Plati ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos taikymo sritis yra mokymo
procesas. Nuoseklus perëjimas nuo bendrinës kalbos prie sudëtingiausiø
ekonomikos sàvokø, ryðiø tarp ðiø sàvokø modeliavimas ágalina gerai suvokti
esamà ekonomikos mokslo lygá ir matyti ekonomikos vystymosi tendencijas.
Toliau bus detaliau parodytos ekonomikos nuostatø modeliavimo praktinio
panaudojimo galimybës. Bus parodyta, kaip taikyti ekonomikos nuostatø
modeliavimo metodikà ekonomikos þodyno sudarymui, ekonomikos teksto
formavimui, teksto recenzavimui, teksto pertvarkymui, o taip pat aptartas
modeliavimo metodikos taikymas mokymo procese, t. y. namø, kursiniø,
baigiamøjø darbø rengimui bei studijø proceso modeliavimui. Bus aptariamas
neekonominio teksto modeliavimas.
Kaip parodyta 2-je monografijos dalyje, pakopiðka ekonomikos kategorijø
sistema gali bûti sudaroma remiantis skirtingais kriterijais. Ðioje dalyje pakopiðkos
sistemos variantas bus parenkamas priklausomai nuo taikymo srities.
Taigi filosofinio mokymo bei kompiuterikos mokslo praktinis pritaikymas
ekonomikoje ágalino suformuluoti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà ir
pritaikyti jà praktinëje ekonominëje veikloje.

150
5.1. Ekonomikos þodyno sudarymas
Ekonomikos þodynø iðleista daug. Dauguma jø sudaryti pagal tà patá kriterijø:
kategorijos surikiuotos pagal abëcëlæ. Tiesa, daþniniai þodynai sudaryti pagal
daþnumo kriterijø.
Þodynø, sudarytø pagal ekonomikos kategorijø agregavimo laipsná, kol kas
pasaulyje nëra. Ðios monografijos 2-me skyriuje pateikta pakopiðka ekonomikos
kategorijø sistema yra pirmas bandymas pateikti nedidelës apimties, nauju
principu sudarytà þodynà.
Norint sudaryti didesnes apimties pakopi ka ekonomikos kategoriju ˛odyna,
reikia: a) remiantis da˛niniais ˛odynais sudaryti pradini ekonomikos kategoriju
sara a; b) kiekvienai minetai kategorijai sudaryti sava pakopi ka kategoriju
sistema; c) gauta sistema tobulinti iteracijomis, kol gausime tobula, be tarpu
kategoriju sara a su ju apibre˛imais; d) gautus kategoriju apibre˛imus ivertinti ir
patikslinti ekonomikos, teises ir kalbos mokslu po˛iuriu; e) suformuoti ˛odyna kaip
pakopi ka ekonomikos kategoriju sistema ir aprobuoti ja kaip standartine
ekonomikos savoku, vartojamu Lietuvoje sistema.
Taigi ˛odyno projekto ideja yra pakopi kos ekonomikos savoku sistemos
sudarymas. Tokios sistemos panaudojimas palengvintu sary iu tarp ekonomikos
rei kiniu paie ka, nes suma˛etu paie kos apimtis. ˇodyno sudarymo metodas yra
ekonomikos kategoriju apibre˛imu optimizavimas. ˇodyno sudarymo eiga butu
tokia: kompiuteriu specialistas su ekonominiu i silavinimu i kompiuteri iveda
nagrinejama kategorija ir visas jai sudaryti reikalingas ekonomikos kategorijas. Po
to jis iteracijomis optimizuoja i fragmenta ir rezultate nustato nagrinejamos

151
kategorijos pakopos numeri. Rezultata tikrina ir koreguoja teisininkas ir
kalbininkas.

5.2. Ekonomikos teksto sudarymas

Ekonomikos teksto sudarymo teorinis aspektas buvo nagrinetas 3-je
monografijos dalyje. Ten, be kita ko, buvo pristatyti poriniai ir kiti ekonomikos
kategoriju sary iai . Dabar pateikiamas i tisinis tekstas, sudarytas i trejukiu.
“Esant rinkoje infliacijai, auga dividendai. Rinkos infliacija brangina akcijas.
Smunkant ekonomikai, auga infliacija, o skola salygi kai ma˛eja. Taip pat,
smunkant ekonomikai, auga infliacija ir dideja mokesciai. Utilitarizmas skatina
infliacija, kas yra obligaciju nuvertejimo prie˛astis. Taip pat, utilitarizmas skatina
infliacija, o tai nuvertina kapitala. Infliacija daro nuostolingu investavima.
Infliacija ma˛ina indeliu ir investiciju skaiciu.”
I io teksto matyti, su kuriais ekonomikos rei kiniais ir kaip susijusi
infliacija. Tekstas pageretu, jei butu ivertintas kategoriju pakopi kumas. Teksto
kokybe, priklausomai nuo kategoriju pakopi kumo, bus nagrinejama sekanciuose
skyreliuose.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo metodika autorius panaudojo
sudarinedamas ivairius ekonomikos tekstus. Taip, “Valstybiniu imoniu istatyma”
[215] jo projektavimo stadijoje renge Lietuvos ekonomikos ir privatizacijos
instituto sudaryta darbo grupe, kurios dalyvis buvo monografijos autorius. Minetas
institutas renge med˛iaga “U˛sienio imoniu veiklos Lietuvoje analize” [102], skirtà
Lietuvos Vyriausybei. Vienas ið medþiagos autoriø - ðios monografijos autorius.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà autorius panaudojo sudarinëdamas ir
kitus ekonomikos tekstus [80,82,86,87,88,89,91,92,93,95,98,100,103].

152
 Norint sudaryti ekonomikos teksta, reikia pasinaudoti pakopi ka ekonomikos
kategoriju sistema. Prad˛ioje modeliuojamas abstraktus teksto variantas, naudojant
tik nulines pakopos kategorijas. Veliau pereinama i pirma, antra ir t. t. pakopas.

5.3. Ekonomikos teksto recenzavimas

Bet kurio autoriaus sumodeliuota ekonomikos teksta galima ivertinti
panaudojus pakopi ka ekonomikos kategoriju sistema. Tuo tikslu tekste
pabraukiamos ekonomikos kategorijos ir nustatoma, kurioms pakopoms jos
priklauso. Tekstas laikomas geru, jei nera dideliu pakopu uoliu, t. y. kategoriju
pakopos i sidesciusios tolygiai. Toliau pateikiamas tekstas[51] ir jame esanciu
kategoriju pakopu numeriai pagal kompakti ka pakopi ka ekonomikos kategoriju
sistema [174].
“Pinigu(3) atsiradimas padeda toliau vystytis prekiu(1) mainu(1) formoms.
Atsiradus pinigams(3), visos prekes(1) lyginamos su pinigais(3), kiekvienos
prekes(1) verte(0) rei kiama pinigais(3). Tuo budu prekes(1) igauna kaina(4).
Kaina(4) yra pinigine(3) prekes(1) vertes(0) i rai ka. Kadangi prekiu(1) verte(0)
rei kiama, jas lyginant mainu(1) procese, tai mainu(1) proporciju kitimas visose
vertes(0) formos vystymosi stadijose gali sukelti nukrypimus nuo tikrojo prekiu(1)
vertes(0) kitimo. Juk mainu(1) proporcijos priklauso ir nuo santykineje vertes(0)
formoje esanciu prekiu(1) vertes(0), ir nuo prekes(1) ekvivalento(2) vertes(0).
Kainos(4) atsiradimas atspindi tolesni su tuo susijusiu prie taravimu vystymasi.
Kol dar nebuvo visuotinio ekvivalento(2), kiekvienos prekes(1) mainu(1) salygos
visi kai priklause nuo aplinkybiu, kurios apspresdavo atitinkama prekini(2)
sanderi(1).

153
 Atsiradus pinigams(3) ir kainoms(4), daryti itaka mainomajai prekiu(1)
vertei(0) padejo ne tik tos aplinkybes, del kuriu vyksta tam tikras konkretus
sanderis(1), bet ir bendra gamybos(0) bei rinkos(2) bukle.
Rinkai(2) nukreipiant prekiu(1) bei i tekliu(1) srautus visi ekonomines
veiklos(1) dalyviai orientuojami ivairiu prekiu(1) ir paslaugu(0) teikimui. Kartu
produktai(0) ir i tekliai(1) rinkoje(2) turi pinigini(3) ivertinima, o tai skatina
vartotojus(1) taupiai vartoti produktus(0), o gamintojus(1) taupiai naudoti
i teklius(1).
I vada: 1-oje pastraipoje yra iu pakopu kategorijos
31131310314431010110101010120421121. Antroje pastraipoje - 3410102.
Trecioje pastraipoje - 21111001231011.
Matome, kad tekstas yra nesutvarkytas. Pastebime daug ir dideliu pakopu
uoliu. Tekstas yra nenuoseklus.
Kitas recenzavimo pavyzdys - Lietuvos Konstitucijos ekonominë dalis. Rezultatas -
gana tolygus tekstas pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos atþvilgiu.
Dar vienas pavyzdys. Buvo palyginti dviejø ekonomistø - Nobelio premijos
laureatø - P. Samuelsono ir F. fon Hajeko sudaryti tekstai. Agreguota,
kompaktiðkoji pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema neleido iþiûrëti skirtumø:
abu tekstai buvo pakankamai tolygûs. Panaudojus pakopiðkà ekonomikos
kategorijø sistemà, sudarytà ið 500 kategorijø[145], nustatyta, kad P. Samuelsono
tekstas yra geresnës kokybës, negu F. fon Hajeko tekstas.

5.4. Ekonomikos teksto optimizavimas

Po teksto recenzavimo paaiðkëjus, kad jis netenkina pakopø tolygumo
reikalavimo, bûtina já pertvarkyti, t.y. taip pakeisti ekonomikos kategorijas, kad
neliktø dideliø pakopø ðuoliø.

154
Pertvarkius tekstà, recenzuotà pastarajame skyrelyje, gautas naujas tekstas.
Naujas tekstas. Visuotinio ekvivalento (2) atsiradimas padeda toliau vystytis
prekiø (1) mainø (1) formoms. Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2), visos prekës
(1) lyginamos su juo, o darbo (0) prekei (1) pagaminti kiekis reiðkiamas visuotiniu
ekvivalentu (2). Tuo bûdu prekës (1) ágauna visuotinio ekvivalento (2) prekes (1)
vertës (0) iðraiðkà.
Kadangi prekiø (1) vertë (0) reiðkiama jas lyginant mainø (1) procese, tai mainø
(1) proporcijø kitimas visose vertës (0) formos vystymosi stadijose gali sukelti
nukrypimus nuo tikrojo prekiø (1) vertës (0) kitimo. Juk mainø (1) proporcijos
priklauso ir nuo santykinëje vertës (0) formoje esanèiø prekiø (1) vertës (0) ir nuo
darbo (0) kiekio. Visuotinio ekvivalento (2) prekës (1) vertës (0) atsiradimas
atspindi tolesná su tuo susijusá prieðtaravimø vystymàsi. Kol dar nebuvo
visuotinio ekvivalento (2) kiekvienos prekës (1) mainø (1) sàlygos visiðkai
priklausë nuo aplinkybiø, kurios apspræsdavo atitinkamà prekiná (1) sandërá (1).
Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2) ir jo prekës (1) vertëms (0) daryti átakà
mainomajai prekiø (1) vertei (0) padëjo ne tik tos aplinkybës, dël kuriø vyksta tam
tikras konkretus sandëris (1), bet ir bendra gamybos (0) bei produktø (0) mainø (1)
sferos bûklë. Rinkai (2) nukreipiant prekiø (1) ir iðtekliø (1) srautus visi
ekonominës(1) veiklos dalyviai orientuojami ávairiø prekiø (1) ir paslaugø (0)
teikimui. Kartu prekës (1) ir iðtekliai (1) rinkoje(2) turi visuotinio ekvivalento (2)
ávertinimà, o tai skatina vartotojus (1) taupiai vartoti prekes (1), o gamintojus (1)
taupiai naudoti iðteklius (1).

Matome, kad naujame tekste kategorijos iðsidëstë þymiai tolygiau.

155
 Toliau pristatomas kito teksto [158] fragmentas, aptariamos teksto
optimizavimo taisykles ir parodomas optimalus teksto variantas.
“Banko likvidumo normatyvo skaiciavimo taisykles.” Pradinis
tekstas
is normatyvas reikalingas banku likvidumui, t. y. sugebejimui laiku, pilnai bei
nenutrukstamai vykdyti banko isipareigojimus kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais
isipareigojimais - negali buti ma˛esnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 (proc.)
Banko likvidu turta (LT) sudaro:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)le os centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir le os, iki kuriu gra˛inimo
datos liko ma˛iau, negu menuo;
3)le os grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko
ma˛iau, negu menuo ir le os kiekvienu pareikalavimu;
4)le os grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu
gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir le os kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolos grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
6)suteikta i perkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau
negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu i pirkimo datos liko
ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius ásipareigojimus (EÁ) sudaro:

156
ásiskolinimai kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti ásiskolinimai, iki kuriø
gràþinimo datos liko maþiau negu mënuo, centriniam bankui, dukteriniams
bankams, kitiems bankams ir kitoms finansinëms institucijoms; ámoniø ir
organizacijø terminuoti indëliai ir akredityvai, iki kuriø gràþinimo datos liko
maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; 75 proc. gyventojø
terminuotøjø indëliø; atsiskaitomosios sàskaitos ir indëliai iki pareikalavimo;
iðleisti skolø vertybiniai popieriai,iki kuriø iðpirkimo datos liko maþiau nei mënuo
arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; specialûs ir skolinimo fondai, iki kuriø
gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau
praëjæs; apmokëtas, bet neáregistruotas akcinis kapitalas; kiti ásiskolinimai
kiekvienu pareikalavimu iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo; kiti
rezervai, iki kuriø iðmokëjimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø iðmokëjimo
terminas jau praëjæs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti,
iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas
jau praëjæs; 5 proc. banko nebalansiniø ásipareigojimø, galinèiø padidinti turtà.
Turtu grynàja verte vadinamas turto ir jam sudarytø specialiøjø atidëjimø
skirtumas.
Toks yra pradinis teksto variantas. Tikslas - rasti optimalu teksto varianta.
Optimizacija - (lot.-optimus-geriausias, tinkamiausias) kuriamo, projektuojamo
objekto (plano, proceso) geriausio varianto nustatymas[15]. Taigi sprend˛iame
u˛davini, kurio sprendimo tikslas - rasti optimalu nagrinejamo teksto varianta:
Ni - min, (N=1,2,…8; i=1,2,…180), kur
Ni - I-tos kategorijos pakopos numeris.
Antroje monografijos dalyje pristatyta pakopi ka ekonomikos kategoriju
sistema gali buti taikoma kaip standartine savoku sistema ir naudojama tekstams

157
recenzuoti ir optimizuoti. Remiantis ia sistema gali buti sudaromi ˛odynai,
ra omi ekonomikos tekstai kuriami istatymai bei poistatyminiai aktai ir t. t.
Tekste, vienoje ekonomikos nuostatoje arba viena po kitos einanciose
nuostatose, turetu buti tos pacios pakopos arba gretimu pakopu kategorijos,
uoliu tarp pakopu neturi buti. Taigi tekste ekonomikos kategorijos turi buti
derinamos ir i laikomas ju pakopu nuoseklumas t. y. nuo auk tos pakopos
nuosekliai pereinama prie ˛emesnes ir atvirk ciai.
Tokiu budu optimizuojant teksta kryptimi, kai siekiama gauti abstraktu, artima
bendrinei kalbai teksta, yra tikslinga auk tu pakopu ekonomikos kategorijas
pakeisti ˛emesnes pakopos kategorijomis. Toliau lenteleje pateikiami imanomi
pakeitimo variantai, aprobuoti sinonimu ˛odynuose [6,135,160,196].

158
 Perejimas prie ˛emesnes pakopos kategoriju
. .
Auk tos pakopos Pakopos ˇemesnes pakopos Pakopos
kategorija numeris kategorija numeris
Cirkuliacija 6 Apyvarta 2
Fondas 5 Atsargos 0
Ikainojimas 6 Ivertinimas 1
Importas 6 Ive˛imas 1
Indelis 7 Ina as 5
Iplaukos 5 Pajamos 2
Isiskolinimas 4 Skola 3
Ka tai 6 I laidos 5
Kreditorius 6 Skolintojas 4
Komercija 7 Prekyba 6
Le os 5 Pinigai 4
Paskola 5 Skolinami pinigai 4
Pasiula 6 Gamyba 0
Premija 7 Papildomas atlyginimas 1
Rezervas 1 Atsargos 0

Nekeistinos kategorijos . Seniai pastebeta, kad ˛od˛iu da˛numas tekstuose

ivairuoja. Vieno ar kito ˛od˛io da˛numa padeda su˛inoti da˛ninis ˛odynas.
Remiantis tokio ˛odyno duomenimis galima ivertinti viena ar kita kalbos norma,
jame pateiktos ˛od˛io charakteristikos padeda, ra ant tekstus, kontroliuoti i teksta
itraukiamu ˛od˛iu da˛numa.

159
 Toliau pateikiamas nekeistinu ekonomikos kategoriju sara as, kuris sudarytas
remiantis da˛niniais ˛odynais [34,35,36,225,226]. Á sàraðà átrauktos tos
ekonomikos kategorijos, kurias optimizuojant tekstà keisti netikslinga, kadangi jos
yra daþnai vartojamos ir yra visuotinai priimtini ekonomikos terminai.
Nekeistinø kategorijø sàraðas
Apyvarta Likvidumas Premija
Bankas Nuoma Produktas
Darbas Nuosavybë Rinka
Ekonomika Pajamos Sutartis
Gaminys Palûkanos Skola
Ásipareigojimas Pinigai Ûkis
Organizacija Prekë Trûkumas
Kaina Prekyba
Lëðos Priemonë

Darbo eigoje buvo pastebëta, kad optimizuojant tekstà ta pati ekonomikos

kategorija gali bûti keièiama á þemesnës pakopos kategorijà arba, jei tai nëra
tikslinga, kategorija nekeièiama (pvzd., norint iðvengti dideliø ðuoliø tarp pakopø
vienoje nuostatoje ). Tokiu bûdu kai kurios kategorijos yra pateiktos ir keistinø, ir
nekeistinø kategorijø sàraðuose, pvzd., “lëðos”, “premija”.
“Banko likvidumo normatyvo skaièiavimo taisyklës”. Teksto optimizavimas.
Iðnagrinëjus banko likvidumo skaièiavimo taisykles, rasta 19 ekonomikos
kategorijø, tarp jø ir sudëtiniø (akcinis kapitalas, atsiskaitomoji sàskaita ir kt.)
Pateikiame ðiø kategorijø sàraðà. Skliausteliuose nurodytas kategorijos pakopos
numeris.
Akredityvas(7) Likvidumas(5)

160
 Akcinis kapitalas(1) Pajamos(2)
Bankas(7) Paskola(5)
Einamieji ásipareigojimai(4) Pinigai(4)
Ásipareigojimai(4) Rezervas(1)
Ásiskolinimas(4) Skola(3)
Indëlis(7) Skolinimo fondai(7)
Iðperkamoji nuoma(2) Turtas(0)
Kapitalas(1) Vertë(0)
Lëðos(5)

Iðvada: pakopiðkumas svyruoja nuo 0 iki 7 pakopos.

Pasiûlymas: siekiant naudoti þemesniø pakopø kategorijas ir sumaþinti ðuolius
tarp pakopø, keistinos ðios kategorijos:
Banko likvidus turtas. 5 nuostata. Kategorija “paskola”(5) keièiama á sudëtinæ
kategorijà “paskolinti pinigai”(4).
Banko einamieji ásipareigojimai. 1 nuostata. Kategorija “ásiskolinimas”(4)
keièiama á kategorijà “skola”(3).
Banko einamieji ásipareigojimai. 2 nuostata. Kategorija “indëlis”(7) keistina á
kategorijà “ánaðas”, kuri yra þemesnës pakopos. Taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad
toje paèioje nuostatoje yra ir nekeistina ekonomikos kategorija “akredityvas”(7)
(kaip daþnai bankininkystëje vartojamas terminas), siekiant iðvengti ðuoliø tarp
pakopø, ekonomikos kategorija “indëlis” nekeièiama. Siekiant iðlaikyti teksto
nuoseklumà, ði kategorija nekeièiama ir kitose nuostatose.
Banko einamieji ásipareigojimai. 5 nuostata. Kategorija “skolinimo fondas”(5)
keièiama á kategorijà “atsargos”(0).

161
 Banko einamieji ásipareigojimai. 9 nuostata. Kategorija “rezervas” (1) keièiama
á kategorijà “atsarga”(0).
Kitos tekste esanèios ekonomikos kategorijos yra nusistovëjusios ir todël
nekeièiamos.

Banko likvidumo normatyvo skaièiavimo taisyklës. Pertvarkytas tekstas.

Pritaikius pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, gautas optimalus teksto
variantas.
Ðis normatyvas reikalingas bankø likvidumui, t. y. sugebëjimui laiku, pilnai bei
nenutrûkstamai vykdyti banko ásipareigojimus, kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais
ásipareigojimais - negali bûti maþesnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 proc., kur
LT - banko likvidus turtas:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)le os centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir le os, iki kuriu gra˛inimo
datos liko ma˛iau negu menuo;
3)le os grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko
ma˛iau, negu menuo ir le os kiekvienu pareikalavimu;
4)le os grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu
gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir le os kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolinti pinigai grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu
menuo;
6)suteikta i perkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau
negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;

162
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu i pirkimo datos liko
ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius ásipareigojimus (EÁ) sudaro:
skolos kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti skolos, iki kuriø gràþinimo datos liko
maþiau negu mënuo, centriniam bankui, dukteriniams bankams, kitiems bankams
ir kitoms finansinëms institucijoms; ámoniø ir organizacijø terminuoti indëliai ir
akredityvai, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo
terminas jau praëjæs; 75 proc. gyventojø terminuotøjø indëliø; atsiskaitomosios
sàskaitos ir indëliai iki pareikalavimo;
iðleisti skolø vertybiniai popieriai,iki kuriø iðpirkimo datos liko maþiau nei mënuo
arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; specialios ir skolinimo atsargos, iki
kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau
praëjæs; apmokëtas, bet neáregistruotas akcinis kapitalas; kitos skolos kiekvienu
pareikalavimu ir iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo; kitos atsargos,
iki kuriø iðmokëjimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø iðmokëjimo terminas
jau praëjæs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti, iki kuriø
gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau
praëjæs;
5 proc. banko nebalansiniø ásipareigojimø, galinèiø padidinti turtà.
Turtu grynàja verte vadinamas turto ir jam sudarytø specialiøjø atidëjimø
skirtumas.
Pertvarkant tekstus buvo parengtas vadovëlis “Ekonomikos teorijos
pagrindai”[101]. Vadovelis parengtas VGTU Verslo ekonomikos katedros posed˛io
(1995.06.22) nutarimu. iam projektui pritare Verslo Vadybos fakulteto ir VGTU

163
Tarybos. Projekta pareme Lietuvos mokslo ir studiju paramos fondas. Vadoveli
parenge grupe Verslo vadybos fakulteto destytoju ir studentu.
Taigi, ekonomikos tekstai pertvarkomi siekiant gauti suprantamà, artimà
bendrinei kalbai tekstà. Dar du teksto pertvarkymo pavyzdþiai parodyti 3-me
priede.
Uþdavinys gali bûti formuluojamas ir kitaip: siekti panaudoti kiek galima
aukðtesnës pakopos kategorijas, t. y. gauti konkretø, tik specialistams suprantamà
tekstà.

5.5. Praktinis kompiuterio panaudojimas modeliavimui

Sudaryta programa, kurios veikimo rezultatas yra visos galimos ekonomikos
kategorijø kombinacijos. Tai palengvina ekonomikos nuostatø modeliavimà, nes
galima nebijoti, kad kuris nors sàryðis (kombinacija) bus praleista.
Kategorijø pakopiðkumo nustatymo problema taip pat yra svarbi. Tam tikslui
sudaryta makrokomanda naudojantis Visual Basic programavimo kalba. Ji yra
paleidþiama ið Microsoft Excel programu paketo aplinkos. Programa veikia taip: i
puslapi “Sheet1” ira omos kategorijos (stulpelis “A”, pirma pozicija). alia
kiekvienos kategorijos ira omi kitu kategoriju, ieinanciu i nagrinejamos
kategorijos apibre˛ima, numeriai pagal sudaryta numeracija. Po to ijungiama
makrokomanda “ie koti”. Rezultatai matomi “Sheet2” puslapyje. Cia matosi tos
pacios sunumeruotos kategorijos, o alia ju i ra ytos kitos kategorijos (ju
numeriai), ieinancios i konkrecios kategorijos apibre˛ima i kitu kategoriju.
Pravartu ivesti i kompiuteri ekonomikos nuostatu tipu ir tyrimo metodu
apra ymus. Tai sutaupytu laiko ir padetu modeliavimo procese. Reiketu atskirai
u˛ra yti budingus nuostatu tipu pavyzd˛ius ir nesudetinga ekonomikos nuostatu
modeliavimo kompiuteriu pavyzdi.

164
 Sudarant pakopi ka ekonomikos kategoriju sistema, 2-je ir tolesnese iteracijose
nebutina pakartotinai rinkti i ˛odynu ekonomikos kategorijas ir ju apibre˛imus.
Optimizuojant kategoriju apibre˛imus, patogu pasi˛ymeti ˛od˛ius ir nukopijuoti
juos i nauja vieta. Toliau reikalinga suderinti tu ˛od˛iu galunes, laika.
Akivaizdi kompiuterio panaudojimo teksto pertvarkymui galimybe.

5.6. Modeliavimas mokymo procese

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas - principai, dësniai, savybës,
kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dësná
ar sudaryti principà buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus
ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà, principus, dësnius ir t.t. nesunkiai
modeliuoja studentai bei moksleiviai.
Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inþinerijos
fakultetø studentai, Lietuvos Teisës Akademijos studentai, privaèios Akelan
vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukðtesniosios technikos mokyklos,Vilniaus
aukðtesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiðkiø aukðtesniosios þemës ûkio
mokyklos moksleiviai.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas dëstomas paskaitø metu, ásisavinamas
pratybose, rengiami namø, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos
nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodikà, rengdami savo
disertacinius darbus.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas taikomas studijø programø rengimui. Tai
lieèia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo
ekonomikos ir finansø, statybos ekonomikos studijø programas.

165
 5.7. Modeliavimas ne ekonomikoje
Iki ðiol buvo aptariamas ekonomikos nuostatø modeliavimas. O kokios
vadybos, teisës, politologijos nuostatø modeliavimo galimybës? Jos visiðkai
realios. Vietoje ekonomikos þodyno reikia naudoti kità, atitinkamos disciplinos
kategorijø þodynà. Þodynà reikia pertvarkyti á pakopiðkà kategorijø sistemà.
Modeliavimo metodai bûtø tie patys kaip modeliuojant ekonomikos nuostatas.
Modeliavimo rezultatai bûtø taip pat analogiðki: principai, dësniai, kriterijai,
apribojimai, savybës ir pan.
Taigi modeliavimo koncepcija yra universali ir gali bûti taikoma bet kuriai
þiniø srièiai. Ja galëtø susidomëti masinës informacijos priemoniø atstovai ir kiti
specialistai daug dirbantys su tekstais.
Reziumuojant 5-je monografijos dalyje iðdëstytà medþiagà, bûtina konstatuoti
ðtai kà. Praktiðkai pritaikius ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus galima
gauti tvarkingà ekonomikos tekstø bibliotekà. Joje bûtø naujo tipo ekonomikos
þodynas, sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijø pakopiðkumà. Bibliotekoje taip
pat bûtø ekonomikos tekstai, surûðiuoti pagal juose naudojamø kategorijø
pakopiðkumà, modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatø tipus. Ekonomikos
tekstø biblioteka susidarytø ið naujai sumodeliuotø arba seniau paraðytø, o po to
recenzuotø ir pertvarkytø tekstø. Bibliotekos sudarymas neámanomas be
kompiuterio pagalbos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas gali bûti plaèiai taikomas mokymo procese,
ne tik ekonomikos, bet ir kitø disciplinø ásisavinimui.

Iðvados

166
 Ekonomikos nuostatø modeliavimas remiasi á tvirtà filosofiná pagrindà.
Fenomenologija ir hermeneutika ragina nagrinëti ekonomikos tekstus.
Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir
vienaprasmæ kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra
iðsidësèiusios pakopomis. Semiotika nagrinëja ryðiø tarp kategorijø tvarkà.
Struktûralizmas siekia nuostatø verifikacijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo eigoje iðkyla problemø. Tai prasmës,
begalybës problemos. Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms
modeliuoti.
Kibernetika padeda spræsti iðkilusias problemas. Dirbtinio ir natûralaus
intelekto sàjunga ágalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.
Kaip minëta analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra
iðsidësèiusios pakopomis. Monografijoje pateikti pakopiðkos ekonomikos
kategorijø sistemos sudarymo principai ir fragmentiðkai parodyti tø principø
realizavimo bûdai. Ekonomikos kategorijø fragmentas parinktas remiantis
daþniniais ekonomikos kategorijø þodynais. Ekonomikos kategorijø apibrëþimai,
atrinkti ið þodynø ir þinynø, iteracinës procedûros pagalba buvo optimizuojami ir
monografijoje pateikti kaip autoriniai apibrëþimai. Monografijoje pateikta originali
ekonomikos kategorijø pakopiðkumo nustatymo metodika. Nagrinëjamam
kategorijø fragmentui sudaryta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.
Iðnagrinëtas ðios sistemos stabilumas ir pateikta iðvada apie standartiniø
ekonomikos kategorijø sistemos projektavimo bûtinumà. Aptartas pakopiðkos
ekonomikos kategorijø sistemos tolygumas ir su tuo susijæs pasikartojanèiø
kategorijø ávertinimo klausimas. Atlikta pamatiniø, nulinës pakopos kategorijø
analizë.

167
 Iðsprendus ekonomikos kategorijø sisteminimo klausimà, sumaþëjo galimø
sàryðiø tarp kategorijø skaièius. Sàryðiø paieðka ir yra ekonomikos nuostatø
modeliavimas. Aptarti modeliavimo rezultatai - ekonomikos nuostatø tipai
Iðanalizuoti modeliavimo metodai. Parodyta, kad sudëtingiausia modeliuoti
porinius kategorijø ryðius. Trejukiø ir t.t. modeliavimas paprastesnis.
Ekonomikos nuostatà sudaro ne tik ekonomikos kategorijos. Parengtas tokiø
pagalbiniø þodþiø sàraðas. Sudaryta modeliavimo metodika ir aptarti modeliavimo
rezultatai. Iðnagrinëti ekonomikos nuostatø identifikavimo klausimai.
Nors iðsprendus ekonomikos kategorijø sisteminimo klausimà, sumaþëjo
galimø sàryðiø tarp kategorijø skaièius, jø liko pakankamai daug. Todël
iðnagrinëtos ekonomikos nuostatø modeliavimo, panaudojant kompiuterá,
galimybës. Aptartas ekonomikos kategorijø deriniø skaièius. Kompiuteris be
þmogaus ðiandien dar negali modeliuoti ekonomikos nuostatas. Aptartos þmogaus
ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos nuostatas.
Plaèiau nagrinëtos kompiuterio panaudojimo galimybës. Analizuota, kaip
ekonomikos nuostatø modeliavimui panaudoti ávairius tekstø redaktorius. Árodyta,
kad ekonomikos nuostatø modeliavimui galima sudaryti algoritmà.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo teorijà galima panaudoti praktinëje veikloje.
Pateikta naujo tipo ekonomikos þodyno sudarymo metodika. Teorija panaudota
ávairiems ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip ekonomikos nuostatø
modeliavimo teorijà taikyti ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip
ekonomikos nuostatø modeliavimo teorijà taikyti ekonomikos tekstams recenzuoti
ir pertvarkyti. Pateiktas praktinis kompiuterio panaudojimo modeliavimui
pavyzdys. Ekonomikos nuostatø modeliavimas sëkmingai ádiegtas á mokymo
procesà.

168
 Modeliavimo teorija gali bûti taikoma ir ne ekonomikos, o teisës, politologijos ir
t.t. nuostatoms modeliuoti.

Pasiûlymai
Fenomenologija ir hermeneutika, neopozityvizmas ir analitinë kalbos filosofija,
semiotika ir struktûralizmas ágalino suformuoti ekonomikos nuostatø modeliavimo
koncepcijà. Taèiau monografijos autorius nedrásta tvirtinti, kad jo priimta ir
nagrinëjama koncepcija yra optimali ir kad tyrimus ðioje srityje reikia uþbaigti,
prieðingai, gilesnës filosofinës literatûros studijos, dialogas tarp ekonomisto ir
filosofo gali iðryðkinti naujas koncepcijas. O ir esamø filosofinëje literatûroje
koncepcijø taikymas ekonomikoje gali atvesti á solidþius rezultatus.
Monografijoje pateikti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymo
principai ir fragmentais parodyti tø principø realizavimo bûdai. Tæsiant ðá darbà
reikëtø iteracinës procedûros pagalba patobulinti pakopiðkà ekonomikos kategorijø
sistemà ir gauti idealø pakopiðkà ekonomikos þodynà. Þodynà aprobuoti kaip
standartinæ ekonomikos kategorijø sistemà.
Monografijoje pateikta ekonomikos nuostatø modeliavimo teorija Ekonomikos
tipø sàraðà ir apibrëþimus bûtina koreguoti remiantis ekonomikos nuostatø
identifikavimo rezultatais. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus bûtina
sisteminti, remiantis tradicinës, formaliosios ir matematinës logikos taisyklëmis.
Pagalbiniø þodþiø sàraðà tikslinga iðplësti. Turimus ekonomikos nuostatø
modeliavimo rezultatus bûtina pateikti ávertinant pakopiðkà ekonomikos kategorijø
sistemà. Prieð modeliuojant racionalø tekstà bûtina turëti ekonomikos nuostatø tipø
sàraðà, sutvarkytà pagal konkretaus teksto nuoseklaus pateikimo taisyklæ: kurie
nuostatø tipai vyrauja teksto pradþioje, viduryje ir pabaigoje.

169
 Ekonomikos nuostatø modeliavimas be kompiuterio bûtø ámanomas tik nedidelës
apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnës apimties tekstus arba naðiai ir
tiksliai modeliuoti nedidelës apimties tekstus bûtina pasitelkti kompiuterá.
Kompiuteryje saugoma pradinë informacija: ekonomikos kategorijos, jø
apibrëþimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatø tipai, pagalbiniø þodþiø
sàraðas. Þmogus, naudodamasis ðia informacija, modeliuoja ir redaguoja
ekonomikos nuostatas, tokias, kurioms sudaryti pakanka vienos arba dviejø
ekonomikos kategorijø. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas,
panaudodamas paprastàsias, þmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja
kompiuteris. Tokiu bûdu, gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra
ekonomikos dësniai, principai, savybës, kriterijai, apribojimai ir t.t.
Ið jo galima iðsikviesti informacijà pagal poþymius: kategorijø skaièius
nuostatoje, ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai, kategorijø
pakopiðkumas ir t.t.
Praktiðkai pritaikius ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus galima gauti
tvarkingà ekonomikos tekstø bibliotekà. Joje bûtø naujo tipo ekonomikos þodynas,
sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijø pakopiðkumà. Joje taip pat bûtø
ekonomikos tekstai, surûðiuoti pagal juose naudojamø kategorijø pakopiðkumà,
skaièiø (vienukës, dvejukës, ir t.t.), modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatø
tipus. Ekonomikos tekstø biblioteka susidarytø ið naujai sumodeliuotø arba seniau
paraðytø, o po to recenzuotø ir pertvarkytø tekstø.
Bibliotekos sudarymas neámanomas be kompiuterio pagalbos. Jei biblioteka
sudaryta remiantis standartinëmis kategorijomis, tai ir gautos nuostatos turi bûti
priimtos kaip standartinës.
Nuostatø modeliavimo teorija gali bûti plaèiai taikoma mokymo procese, ne tik
ekonomikos, bet ir kitø disciplinø ásisavinimui.

170
 Ekonomikos nuostatø biblioteka kaip pradinë informacija praverstø, rengiant
mokymo procesui reikalingà medþiagà, o taip pat ekonominio pobûdþio ástatymus,
poástatyminius aktus ir kitus ekonomikos tekstus, taip pat ir tuos, kuriuose
pasireiðkia kiekybiniai ávertinimai.

171
 MODELLING (SIMULATION) OF ECONOMIC REGULATIONS

1. Principle of Modelling (Simulation)

Economics may be presented in the form of corroborated rules. Economics may be

defined as science consisting of economic principles, laws, features, criteria,
limitations, axioms, and etc. Each listed entity may be divided into categories.

Categories (category - instructions) - theoretical concepts meaning the most

important aspects of restoration of reality. Categories are forms giving the
theoretical meaning to practical experience. Categories give names to economic
phenomena. Categories are presented and analysed in textbooks, reference books,
and encyclopedias .

Categories are interconnected since the economic phenomena reflected by the

categories are mutually connected.

There are numerous relations among the categories. These relations are like a
network or a tree since one category is connected with several other categories,
whereas the latter, in their own turn, are connected with the other categories. We
may analyze the category "investment" as an example. The term "investments" is
defined as the putting of capital into an enterprise. Capital is everything that has
been created by the labour of people and is being used for the manufacture of a
final product . enterprise is the production or commercial economic entity. Further,
the following categories should be defined : labour, benefit, a product, production,

172
commerce, and economy. Then the categories included in the above mentioned
categories should be defined.

The above example shows that the definition of one category produces a large
number other categories in a way of levels. The multi-level system of categories is
formed.

It is actual to analyze the most important categories. The categories used in

economic texts may be considered as the most important. Usually only a small
group of words is used. After analyzing 10 million German words, the German
stenographer S. Keding has established that 15 words which are most frequently
used form 25% of a text. The category "labour" which is on the 12th place in the
Lithuanian frequency dictionary has been used 1759 times in the text analyzed.
Other frequently used categories include: economy, land, production, a worker, an
enterprise, and a plan.

How many categories are known? The most comprehensive dictionaries of

economic terms present about 75,000 categories. Relationship among the number
of economic phenomena (categories) may be established by means of combinatorial
formulas. We will obtain the number which may be compared with the possible
number of combinations on a chess-board (10 120). To obtain the rational economic
corroborated rule out of the combination of categories it is necessary to consider
the combination by the appropriate methods used in the economic theories of sets
and probability. Besides, sometimes the combination of methods -an algorithm
must be used. The rational combinations of categories express compound
categories, principles, laws, definitions, features, and etc. Some combinations of

173
categories do not form rational relationship. This indicates that there is direct
relationship among the categories analyzed.
Since the number of variants is so 1arge, it seems that the problem is so hopeless
that there is no sense even to start analysing it. Nevertheless, it is necessary to take
into account that the most important relations are binary, in other words, the
couple relationship categories. Having binary relationship, all other relations are
easily modeled.

As for today some relations were considered and declared. There are thousands of
sources, analysing the problematic of categories [C 1-9]6. Aristotle was the first
who brought to light the problematic of categories. He noticed that conceptions
may be sorted according to aspects by which they describe and characterise the
phenomena of reality . Aristotle pointed out several such aspects : essences,
quantities, qualities, relationship, and etc. They are not replaced by each other or
by one of them which is the most general. Thus, they are the highest relations or
categories which form the basis of science used to explain reality. Aristotle has not
made consistent conclusions about the structure of categories and the origin
thereof. Nevertheless, he pointed out the cognitive sense of categories and
underlined the thought about the necessity of systematising these categories, which
is very important for science. The problematic of categories was analysed by such
famous scientists as: E . Huserl, B . Rasel, D . Pospelov, and A.Einstein. The latter
said, ''I doubt whether it is possible to understand the miracle of thinking.” This
thought is confirmed by the principle of " a black box" applied in cybernetics
according to which only input information and the results obtained are known in
advance. The way and means by which these results are received stay unknown.
Only input and resulting information is considered. The professor Dmitriev is

174
afraid that penetration into "the black box" - the intellect of a human being may be
dangerous since consequences are foreseen with difficulty.

Earlier we stated that categories give names to economic phenomena. These

phenomena are interconnected. Search for relations and modelling lead to certain
results. The result is corroborated rules. Rules may be and must be classified. The
types of well known economic corroborated rules include. a principle, a law a
criterion, a limit, a feature, a definition, an axiom, a postulate, a compound
category, a dogma, a canon … Corroborated rules also are classified into theses
and hypotheses . The thesis is a proved rule, whereas the hypothesis is the
mentioned corroborated rule.
Analysing any economic text more attentively, we may find the above listed types
of economic corroborated rules. For example after analysing the text of the lecture
"The Forms of Organising Business" it has been established that it includes: 47
laws, 37 definitions, 17 principles, 29 features, 24 axioms, 18 canons, 10
postulates, and 8 criteria. Facts, formulas, diagrams, paradoxes, pre-conditions,
conclusions have been found in other economic texts.

Methods facilitate the establishment of relationship among economic phenomena.

The dialectic method is total. It has been applied since the times of Platoon. The
compound elements of the dialectic method are: observation, analysis, synthesis,
induction, deduction, an experiment, abstraction, and verification. The genetic
methods of "branches and limits" and other methods are also applied.

Which methods are used mostly frequent while modelling corroborated rules? The
revision of 321 relations shows that analysis has been used in 92 events, the genetic

175
method - in 78 events, observation - 42 events, deduction - in 16 events, and
synthesis - in 15 events and so on.
The method is formed of categories, principles, laws ... That is why the application
of known methods cause the modelling of new ones. The list of methods known to
science today may be considered as final.

Let us consider the way of establishment of the most important binary relationship
. Let us take two categories: A and B . Let us rewrite the definitions thereof from a
reference book, a textbook, and an encyclopedia. Then take from the list of
methods the first method and search for relationship between A and B by means of
this method. If relationship is established, establish the type of relationship . Later
on take the next method and search for relationship between A and B by means of
this method. Again, if relationship is found, establish the type thereof. This may be
the relationship of other type established between the same categories.

It is possible that relationship is not established by taking every time one method
only and that relationship established is fixed only after applying the composition
of several methods.

Let us consider a certain example. 5 elect several categories by the method of

randomness and establish relationship between them. Take four categories used in
economics and write down the definitions thereof.

Inflation - the overflow of circulating money channels by paper money over the
real

176
requirements of economy, which leads to depreciation.

Amortisation - the gradual deference of the cost of fixed assets to the products
manufactured by means of these assets according to the level of physical and moral
wear and tear of the fixed assets .

Capital - everything that has been created by the labour of people and is used for
the purposes of creation of goods and services.

Utility - the social-economic principle according to which all public relations are
considered from the point of view of usefulness thereof to use these relations as
means to reach any other aim.

Let us model relationship among these four economic phenomena. At first

categories should be analysed separately. Observe how the economic phenomenon
defined by the given category changes in time and space. For example, inflation in
the course of development of history has a tendency to increase and to be
stabilised, sometimes it disappears. Thus, the corroborated rule is formulated.
"inflation is changed in time." The type of this corroborated rule is a feature. The
phenomena was considered by the method of observation. After analysing the
category "capital", it is established that "capital increases in time." This law has
been established by the method of analysis.

After analysing the categories separately, we start analysing the couple relationship
of categories. After researching inflation and amortisation by the genetic method,

177
we establish that variation in amortisation may cause changes in inflation. If
amortisation becomes slower, out-of-date equipment is accumulated, which causes
the manufacture of smaller quantity of goods of lower quality, whereas the amount
of money in circulation is not reduced. This leads to increase in inflation. The law
is formulated : “Slowing down in amortisation increases inflation“. The genetic
method has been used.

178
The mentioned and other results of modelling are presented in the table.

Ori- Compositions of Economic corroborated rule Type of a Methods

ginal categories corroborate used
No d rule
1 2 3 4 5
SINGLE (SEPARATE)
1. Inflation Inflation changes in time Feature Observation
2. Amortisation Amortisation is stabilised in time Law Verification
3. Capital Capital increases in time Law Observation
4. Utility Utility changes in time Feature Observation
5. Inflation- Slowing down capital more Law genetic
amortisation expensive
6. Inflation-capital Inflation makes capital more Law Genetic
expensive analysis
7. Inflation -utility Utility is one of reasons of Law Genetic
amortisation
8. Amortisation- A portion of capital is depreciated Law Analysis
capital
9. Amortisation- Utility is one of the reason of Law Genetic
utility amortisation
10. Capital-utility Utility is a principle of capital Principle Genetic
11. Inflation- Inflation makes capital the portion of Law Genetic
amortisation- which is depreciated more expensive
capital
12. Inflation - Utility stimulates inflation and is one Law Genetic
amortisation - of the reasons of amortisation
utility

179
13. Amortisation - Utility is the principle of capital and Principle, Genetic
capital -utility one of the reason of amortisation law
14. Inflation - Utility is the principle of capital, Principle, Genetic
amortisation - whereas inflation makes capital more law
capital - utility expensive
15. Inflation - Utility is the principle of capital, Principle, Genetic,
amortisation - whereas inflation makes capital more law analysis
capital - utility expensive. A portion of capital is
depreciated

After analysing 15 combinations? we have received a number of laws? principles?

and features. We may see that binary (couple) relationship is the most important.
Models consisting of three or a larger number of compound concepts are modelled
easier if we have established couple relationship.

In economics? it is important to find initial categories which may be used to model

economic corroborated rules gradually joining to them other categories. To find
initial categories you should analyse categories which are explained by the minimal
number of other categories.

The simulation (modelling) and identification of economic corroborated rules

by means of a computer

A man models economic corroborated rules by means of a computer. The computer

may find the main compositions to systematise the tremendous number thereof,
quickly find necessary information, group corroborated rules, register and analyse
them, and store information. However, the creation of a suitable program is quite a

180
long and hard process. Corroborated rules which are regular and stable (are not
variable) in real life may be simulated by a computer. A computer cannot apply the
observation, verification, and genetic methods since it is only capable to analyse
available information. Information changes very quickly, and for this reason the
results obtained are not accurate.

The following distribution of works is possible : a man models separate (single)

and couple compositions. The compositions consisting of three and a larger number
of compounds are simulated by a computer.

The identification of corroborated rules means that the types of corroborated rules
taken out of the known economic text must be identified : laws, principles, features,
and so on. It is quite easy to perform this work without using a computer provided
that the volume of work is not large . However sometimes some doubts arise: to
which type should a certain corroborated, rule be attributed? Doubts are caused by
the insufficiently accurate and simple definition of types of corroborated rules.

While computerising the identification of economic corroborated rules, it is

important to accurately define the types of economic corroborated rules, then make
algorithms and programs for the identification of each type of a corroborated rule.

Identification enables to assess an economic text. The text the corroborated rules of
which are presented in a certain order is acceptable for a reader. Consistent
presentation facilitates the understanding of a text.

Practical application of simulation of economic corroborated rules

181
The theoretical possibility of economic corroborated rules has been proved in the
previous paragraphs of the manual. The origin of the idea has been presented the
concept has been formulated the principles and examples for the formation of levels
of economic categories have been revealed, the methods for modelling economic
corroborated rules and the possibility of using a computer for simulation of
economic corroborated rules have been described. Now a question, "What for do
we need all these things?" is arisen. Is the new method for modelling economic
texts necessary? You know that a large number of economic texts which have been
accumulated in libraries were created and written without using this theory .

I think that this method is necessary and I will try to explain why . Available
literature comprising economic themes is incoherent, not systematised, and full of
inner contradictions. Both a dilettante and a person who may be considered as a
professional in the sphere of economics have difficulties in understanding this
literature.

Compiling an economic dictionary

We have a large number of economic dictionaries . However most dictionaries have

been complied in compliance with the same criterion - the categories are classified
in the alphabetical order. It is true that often dictionaries are compiled according to
the criterion of frequency of use.

Dictionaries compiled according to the aggregation level of economic categories are

not available in the world until now . The system of levels of economic categories

182
presented in Section 2 of this manual is the first attempt to present the dictionary
compiled by a new principle. This dictionary is small. If we want to compile a
dictionary of economic categories of a larger volume, it is necessary.

a) to draw the list of initial economic categories on the basis of dictionaries

compiled according to the frequency of use of categories;
b) to create the system of levels of categories for each mentioned category;
c) to improve the system created by iterations until the perfect list of categories
without gaps and with systematised point of view to economics is obtained.

It is necessary to classify them according to the aggregation level by assessing the

number of levels of categories used in the text. This approach is necessary for the
available dictionaries compiled and modelled by other authors. If texts are
modelled in compliance with the method of this manual, the texts classified
according to the aggregation level are compiled.

In real life, there is a lot of economic problems which may be settled by using
available economic literature. Using the methods for modelling the economic
corroborated rules, we obtained the optimal solution described on the required
aggregation level, modelled by the problematic situation. The wide sphere of
application of the method for modelling economic corroborated rules is the
educational process. The consistent transition from the conventional public
language to the most complex economic concepts and the modelling of relationship
among these concepts leads to the available level of well understandable economic
science and noticed tendencies of economic development.

183
The possibilities of practical application of modelling of economic corroborated
rules will be described in detail below. The application of methods for modelling
economic corroborated rules for compiling an economic dictionary, an economic
text, for reviewing and modifying a text will be shown. The application of the
method of modelling in the studying process: the preparation of homework’s,
course works, graduating works and the modelling of the studying process will be
considered as well as the modelling of a non-economic text will be considered.

As it was shown in Section 2 of the manual, the system of levels of economic

categories may be formed on the basis of different criteria. The variant of the
system of levels will be selected depending on the sphere of application.

Thus, the practical application of philosophic education and computer science in

the sphere of economics has led to the method for the information modelling of
economic corroborated rules and has enabled to apply it in practical economic
activities .

Creation of an economic text

The theoretical aspect of creation of an economic text has been analysed in Section
3 of the manual. In this Section., the text which includes the couple relationship of
economic categories was presented . The text presented here includes triple
relationship.

"If inflation processes are noticeable in the market, dividends increase. Inflation in
the market makes shares more expensive. If economics declines, inflation will

184
increase, whereas a debt will comparatively decrease. Again., if economics
declines, inflation and taxes will increase. Utility stimulates inflation., which is the
reason of depreciation of debentures. Again., utility stimulates inflation, which, in
its turn, depreciates capital. Inflation makes investment unprofitable. Inflation
decreases the number of deposits and investments.”

From this text., the relationship of inflation with certain economic phenomena and
the type of this relationship may be seen. If the sequence of levels of categories was
assessed, the text would be better understandable. The quality of the text will be
analysed depending on the sequence of levels of categories in the following
sections.
The author used the method for modelling of economic corroborated rules for
compiling different economic texts. The Law on State-Owned Enterprises was
prepared by the working group formed by the Ministry of Economics of the
Republic of Lithuania and the Institute of Privatisation. The author was a member
of the mentioned group. The mentioned Institute prepared the material "The
Analysis of Activities of Foreign Enterprises in Lithuania" [79] for the Government
of Lithuania. The author of this manual was among the authors of the mentioned
material. The author also used the method for modelling economic corroborated
rules in compiling other economic texts.

To compile an economic text the system of levels of economic categories must be

used. At first the abstract variant of the text consisting of O-level categories is
modelled. Then the creator of the text must go to l-level categories 2-level
categories, and so on.

185
. . . their definitions;
d) to assess the definitions of established categories and check them in the respect
of economics the science of law and the science of language;
e) to form a dictionary as the system of levels of economic categories and approve
it as the standard system of economic conceptions used in Lithuania.

Thus., the idea of the project of the dictionary is the formation of the system of
levels of economic conceptions. The application of such a system would facilitate
search for relationship among economic phenomena since the volume of search
would decrease. The method for compiling the dictionary is the optimisation of
definitions of economic categories. The proposed way for compiling of the
dictionary. the operator who is a professional both in the sphere of computer
science and economics will input into a computer the category to be analysed and
all economic categories which are required to analysis . Then the person will
optimise this fragment by iterations and as a result will establish the number of the
level of the category being analysed. The result will be checked by a lawyer and a
linguist.

Reviewing an economic text

The economic text modelled by any author may be assessed by applying the system
of level s of economic categories. With this purpose, the economic categories
presented in the text must be underlined. Then the levels of economic categories
must be established. The text must be considered as good if there are no large leaps
between levels and the levels of categories are presented evenly. Then the text will
be presented and the numbers of levels of categories included in the text according

186
to the system of compact level s of economic categories.

The origin of money (3) stimulates the further development of forms of products
(1) and exchange (1). After inventing money (3), all products (1) are compared to
money (3), the cost (0) of each product (1) is expressed in money (3). In this way
the price (4) of the product (1) is formed. The price (4) is the monetary (3)
expression of the cost (0) of the product (1). Since the cost (0) of products (1) is
expressed by comparing in the process (0) of exchange (1), change in exchange (1)
proportions on all the stages of development of the form of the cost (0), may cause
deviations from real change in the cost (0) of products (1). You know that
exchange (1) proportions also depend on the cost (0) of products (1) in the form of
the relative cost (0) and on the cost (0) of the equivalent (2) of a product (1). The
origin of the price (4) reflects the further development of contradictions connected
with this. The terms of exchange (1) of each product (1) were fully dependable on
circumstances which determined the appropriate commercial (2) deal (1) until the
origin of universal equivalent (2). After the origin of money (3) and prices (4), the
cost (0) of products (1) being exchanged depended both on circumstances under
which the certain deal is made (1) and the general state of production (0) and the
market (2). Under conditions when the market (2) aims the flows of products (1)
and resources (1) all the participants of economic activities (1) are orientated to
the supply of products (1) and services (0). Simultaneously, products (0) and
resources (1) in the market (2) have monetary (3) assessment, which stimulates
consumers (1) economically use the products (0) and manufactures (1)
economically use resources (1).

Conclusion

187
The first proposition: 3 1 1 3 1 3 1 03 1443 1 0 1 0 1 0 1 0 1 0 1 0 1 0 1 204
The second proposition: 2 1 1 2 1 34 1 0 1 02
The third proposition: 21 1 1 100 123 1 0 1 1

Critical assessment of the text

The text is not presented in a due order. A large number of leaps in levels are being
noticed. The text is inconsistent. The thoughts are not presented evenly. The text
must be reorganised. The text is about the origin of and change in the price. The
thoughts presented are not easily understandable.

Reorganization of the economic text

After reviewing the text and establishing that it does not meet the requirements of
evenness of levels, it must be reorganised, which means that economic categories
must be changed so that there would be no large leap s in the level s of the text.

After reorganising the text reviewed in the previous section, the new text has been
compiled.

NEW TEXT

The origin of the universal equivalent (2) facilitates the further development of the
forms of exchange (1) of products (1). After the origin of the universal equivalent
(2), all products (1) are compared with it, whereas the volume of work (0)

188
necessary for manufacturing the product (1) is expressed by the universal
equivalent (2). In this way products take the universal equivalent (2) product (1)
cost (0) expression. Since the cost (0) of products (1) is expressed by comparing it
in the process of exchange (1), the deviation of exchange (1) proportions on all the
stages of development of the form of the cost (0) may cause deviations from the
real change in the cost (0) of products (1). You know that exchange (1) proportions
depend both on the cost (0) of products (1) in the form of the relative cost (0) and
on the volume of work (0) required for the manufacture of the product (1). The
origin of the universal equivalent (2) product (1) cost (0) reflects the further
development of contradictions connected with this. The terms of exchange (1) of
each product (1) were fully dependable on circumstances which determined the
appropriate commercial (2) deal (1) until the origin of universal equivalent (2) .
After the origin of the universal equivalent (2) and the universal equivalent product
(1) costs (0), the exchange product (1) cost (0) became depending both on
circumstances under which the certain deal (1) is made and the general state of the
sphere of production (0) and product (0) exchange (1) . Under conditions when the
market aims the flows of products and resources all the participants of economic
activities are orientated to the supply of products and services. Simultaneously,
products and resources in the market have universal equivalent assessment, which
stimulates consumers economically use the products and manufactures
economically use resources.

Conclusion. The levels of economic categories as for propositions.

The first proposition: 21 1210121210101 1010101001210

189
The second proposition: 21 1 1 121 0 1 0 1 00 1
The third proposition: 21 1 1 0 1 1221 1 1 1

We may see that categories in the new text are presented more evenly .

Another example of reviewing - the Economic Part of the Constitution of the

Republic of Lithuania. The result - quite a consistent text from the point of view of
the system of levels of economic categories .

One more example . The texts compiled by two laureates of the Nobel Prize - P .
Samuelson [75] and F. Fon Hajoko [76] . The aggregated compact system of
levels of economic categories did not find differences: both texts were sufficiently
even and consistent. After using the system of levels of economic categories formed
of 500 categories, it was established that the text of P. Samuelson has better
quality than the text of F . Fon Hajoko.

Practical application of a computer for the simulation of the text

The list of auxiliary words was made by means of a computer while reorganising
the text. To simplify the text economic categories have been replaced by non-
economic categories the meaning of which corresponds to economic categories. For
example, the word ''investment'' has been replaced by the word "idejimas".

The file was made for the simulation of economic corroborated rules by a
computer. The basis of this file is the program “Cardfile'' operating in WINDOWS
environment.

190
The program the result of operation of which is all the possible combinations of
economic categories has been developed. This program facilitates the process of
simulation since a programmer does not fear that any relationship (combination)
may be lost .

There is sense to input into a computer the types of economic corroborated rules
and the description of methods of research. This would save ...

While reorganising the texts, the textbook "The Principles of the Theory of
Economics" has been prepared. The textbook was prepared by the resolution of the
meeting of the Department of Business Economics of the Vilnius Technical
University on June 22, 1995. This project was approved by the Department of
Business Management and the Board of the Vilnius Technical University. The
project was supported by the Support Foundation of Lithuanian Scientists. The
textbook was prepared by the group of tutors and students of the Department of
Business Management .

Simulation in the process of studying

The result of simulation of economic corroborated rules - principles laws, features,

criteria, limitations, axioms, and etc . On the early stages of development of
science, the establishment of laws and principles was considered as significant
achievement. Today after using the, methods for modelling economic corroborated
rules, a student is capable to easily simulate principles, laws and etc. Which
students are able of doing this?

191
They are the students of the Department of Business Management, the Department
of Environmental Engineering, and the Department of Civil Engineering of the
Vilnius Technical University, the students of the Lithuanian Academy of Law, the
students of the private school, ‘Akelan'. Among those who use this method are also
the pupils of the Alytus Higher Technical school and the Buividiskes Higher
Agricultural School.

The modelling (simulation, of economic corroborated rules is studied during

lectures practical exercises, homework’s, tests, course and graduating works. Post-
graduates model economic corroborated rules. The post-graduates who are
studying with the purpose to defend a scientific work apply the method in their
works.

The modelling of economic corroborated rules is included in the schedules of

studies . This subject has been included into the curriculum’s of the theory of
economics, business economics and finance, and civil engineering economics
prepared by the Department of Business Economics.

. . . time and would help in the process of modelling (simulation) . It is possible to

separately write the typical examples of types of corroborated rules and a simple
example of simulation (modelling) of economic corroborated rules.

While forming the system of levels of economic categories, there is no necessity to

repeatedly select economic categories and the definitions thereof on the second and
further iterations. While optimising the definition of a category, it is convenient to

192
mark words and copy them to a new place. Then the user should write correctly the
endings of words and tenses of verbs. The opportunity to reorganise the text by
means of a computer is obvious.

Simulation in the spheres which differ from economics

Until now we were analysing the modelling (simulation) of economic corroborated

rules. Is it possible to model the corroborated rules of management, law, and
politology? These possibilities are absolutely real. The economic dictionary should
be replaced by the dictionary of categories of other subjects. The dictionary should
be reorganised into the system of levels of categories. The methods of modelling
(simulation) are the same as for economic modelling (simulation). The results of
modelling are analogous to those in economic modelling: principles, laws,
categories, definitions, features, and etc.

Thus, the concept of modelling (simulation) is suitable for different spheres of

application. This concept may be interesting for the representatives of mass media
since the latter are engaged in work connected with texts.

After reviewing the above presented material, the following conclusions should be
made.

The well-organised library of economic texts may be formed by applying the

method for modelling economic corroborated rules. This library would contain the
economic dictionary of a new type compiled according to the level s of economic
categories, the economic texts classified according to the levels of categories used

193
in them, the methods of modelling, and the types of economic corroborated rules.
The library of economic texts should be formed of newly modelled (simulated) or
lower written, reviewed, and reorganised texts.
The library may be formed only by means of a computer.

The modelling (simulation) of economic corroborated rules may be widely applied

in the process of studying of both economics and other subjects .

Моделирование экономических положений

Актуалностъ темы. Практическое экономическое деятельность

людей в ходе исторических событий сталкнулось с потребностью
теоритической экономики. Выявилось потребность в обоbщении
отдельных фактов, конструировании экономических принципов,
законов, критериев, своиств и т.д. с целью использовать эти
положения в практической деятельности. Было выработано
множество экономических текстов: от газетных публикаций до
академических изданий. Диапазон авторов текстов широк: от
рабочего и крестьянина до академика, лауреата Нобелевской премии.
Сложно не потеряться в море информации:множество
экономических положений противоречат друг другу; имеется
повторяющиеся, дублирующие друг друга положения; много
положений мы нигде не найдем, так как они пока не выработаны.
Требуется системный взгляд на эту информацию. Тем болеe потому,

194
что объем экономической информации с каждым днем растет.
Следует выявить, как возникают экономические положения, как их
правильно моделировать и классифицировать.
Объектом исследования является процесc подготовки
рациоnaльного эканомического текста. Объектом экспиремента
являются экономические словари и тексты разных авторов. Основной
целью работы является подготовня методологии моделировании
экономических положений. Для достижения заданой цели требуется:
- анализировать философские истоки
формальных языков;
- подготовить методику классификации
экономических категорий;
- разработать процедуры моделирования
экономических положений;
- анализировать возможности
использования компютера для моделирования
экономических положений;
- показать результаты практического
использования, а также возможные сферы применения
данной методологии.
Методика и методология исследования. Теоретической
основой исследования являетсяя философское учение, представлено в
трудах по феноменологии, аналитической философии языка,
неопозитивизну, структурализму и семиотике. Для моделирования

195
использована традиционая, формальная и математическая логика.
Для классификации экономических категорий автором выработана
оригинальная ступенчатая система экономических категорий.
Научная новизна. В экономической науке такая тема
изуччается впервые. Поэтому автор не мог опиратся или
анализировать работы коллег так, как это делают авторы других
монографий, изучяющие тематику, которая раньше уже была
проработана. Автору данной монографии пришлось сконцетриравать
внимание на теоритические аспекты данной темы и надеятся что он
сам (позже) или наследники будут прорабатывать исследование по
практическому пременению данной теории.
С лругой стороны, формализованное направление в науке и
философии имеет место и развивается. Автор опирался на работы
своих учителей, сверсников и учеников.
Практические значение и аппробация работы. Методология
моделирования экономических положений позволяет формулировать
разные экономические тексты: статьи, книги, курсовые и дипломные
работы, учебники, проекты экономических законов и подзаконых
актов.
Автор монографии вместе со своими коллегами и студентами
по данной методике разработал учебник Основы экономической
теории, который выиграл конкурс учебников объявлен фондом
науки и студий Литвы. Разработан проект закона Государственных

196
предириятий. Разработан Анализ деятельности зарубежных
предириятий в Литовской Республике.
На основе ступенчатой системы экономических категорий
можно рецензировать экономические тексты, разработанные другими
авторами.
Так, была оценена экономическая часть конституции ЛР,
сравнены между собой тексты, авторами которых являются
экономисты – Нобелевские лауреаты.
Материалами монографии используются в учебном процесе.
Студенты Вильнюсского Гедимина технического университета,
Академии права ЛР, приватной школы управления Акелан,
нескольких средних специализированных школ моделирют
экономические положения.
Содержание работы. Экономическую науку составляют
экономические положения. Это наука, текст которой состоит из
экономических принципов, законов, своиств, критериев,
ограничений, аксиом и т.д. Каждое из выше указанных положений
состоит из категорий. Категории являются формами, теоретически
выражающими практический опыт. Категории именуют
экономические явления. Категории представлены и изучаются в
учебниках, словарях,энциклопедиях.
Категории взаимосвязаны так как экономические явления и
процесы взаимосвяязаны.

197
 Имеются множество связей между категориями. Связи
представляются в виде сети или дерева, так как одна категория
связана с несколькими другiми, те – еще с другими и т.д. Примером
служит категория Инвестиция. Инвестиция определяется как
вложение капитала в предприятие. Капитал – все, что создано руками
человека и используется для производства конечного продукта.
Предприятие – хозяйственная единица производства или торговли.
Далее следовало бы определить содержание категорий: работа,
выгода, продукт, производство, торговля, хозяйство. Далее следовало
бы определить содержание категорий, входящих в названные
категорий и т.д. пока все категории будут определены.
Из примера видно, что из определения одной категории
получается множество категорий. Формируется ступенчатая система
экономическиих категорий.
Актуально изучать наиболее важные категории. Наиболее
важными можно считать наиболее часто в экономических текстах
встречающиеся категории. Наиболе часто повторяется только
небольшая часть слов. Немецкий стенограф С.Кединг разобрал 10
млн. немецких слов и установил, что 15 наиболее часто
встречающихся слов составляют 25% текста. В частотном словаре
литовского языка 223 категория работа поставлена на 12 месте;
эта категория в рассмотренном тексте повторена 1759 раз. Другие
часто изпользуемые экономические категории: хозяйство, земля,
произвойство, рабочий, предприятие, план…

198
 Сколько категорий известно? Словари экономических
терминов представляют до 75000 слов. Число связей между
категориями можно определить при помощи формул комбинаторики.
Получается число, близкое к числу возможных комбинаций на
шахматной доске ( 10120 ). Сочетание категорий ведет к
рациональному экономическому положению только при помощи
определеных методов, которые используются в теориях экономики,
множеств, вероятностей и т.д. Это – анализ, синтез, индукция,
дедукция, наблюдение и т.д. Иногда приходится использовать
сочетание нескольких методов – алгоритм. Рациональные сочетания
категорий выражают составные категории, принципы, законы,
определения, своиства и т.д. Случаются такие сочетания категорий,
которые не дают рациональной связи. Это показываеют, что прямой
связи между изучаемыми категориями нет.
При таком большом числе возможных вариантов, казалось,
нету смысла даже начать изучать эту проблему. Однако, следует
акцентiровать, что наиболее важными являются бинарные связи,
т.е.парные связи между категориами. Если найдены парные связи,
остальные связи легко моделируются.
Часть связей на сегодня разобрано и опубликовано. Имеются
тысячи источников (книг и сtатьей) по экономике.
Проблематику категорий первым выявил Аристотель. Он
заметил, что понятия можно классифицировать согласно аспекту, по
каторому они характизирует явления реальности. Аристотель первым

199
объявил о необходимости систематизации категорий. Проблематику
категорий изучали такие известные исследователи как Е.Гуссерль,
Б.Рассел, Д.Поспелов, А.Эйнштейн. Последний сказал:Я не уверен,
можно ли по настоящему понять чудо мышления. Эту мысль
потвержdает и в кибернетике применяемый прицип черного
ящикасуть каторого в том, что заранее известны только входная и
выходная информация. Способы получения результатов неизвестны.
Изучается только входная и результатная информация. Профессор
В.Дмитриев 75 опасается, что проникнование в черный ящик -
интелект человека – можеть быть опасным: последствия трудно
определить.
Как раньше бяло сказано, категории именуют экономические
явления. Явления взаимосвязаны. Поиск связи, моделирование ведет
к соотвествующим результатам. Результат – экономическое
положение, соответсвующего типа: принцип, закон, критерий,
ограничение, аксиома, постулат, составная категория, догма, канон…
Изучение любого эканомического текста позволяет выявить
указанные типы экономических положений. Напр., изучение текста
лекции Формы организации бизнеса показало, что текст ссостоит
из 47 законов, 37 определений, 17 принципов, 10 постулатов, 8
критериев.
В других экономических текстах находим факты, формулы,
графики, парадоксы, допущения, выводы…

200
 Связь между экономическими явлениями обнаруживается при
помощи метододов. Диалектический метод является тотальным. Он
применяется в науке со времен Платона. Составными частями
диалектического метода являяются наблюдение, анализ, синтез,
индукцияя, дедукция, эксперимент, абстрагирование, верификация.
Кроме того применяются:метод ветвей и границ, генетический и
др. методы.
Которые методы более всего применяются при
моделировании экономических положений? Перебор 321 связей
показало, что анализ использован в 92 случаях, генетический метод –
в 78, наблюдение – 42, дедукция – 16, синтез – 15 случаях.
Если рассматривать метод как текст, то он состоит из
принципов, законов, составных категорий и т.д. Следовательно,
методы тоже моделируются. Совершенно очевидно, что сегодня в
науке известный список методов не является законченным.
Рассмотрин последовательность определения наиболе важной
– бинарной – связи между категориями. Случайно выбираются две
категории: А и Б. При помощи словаря, учебника или энциклопедии
устанавливаются определения категорий А и Б. Затем из списка
методов берется первый метод и при помощи этого метода пытается
найти связь между категориями А и Б. Если связь обнаружена
определяется тип связи. Затем берется второй метод и при его
помощи пытается найти связь между категориями А и Б. Опять, если

201
связь обнаружена, определяется тип связи. Возможно, что это связь
другого типа между категориями А и Б.
Возможно, что использование методов по одиночке, не
приведет к определению связи. В таком случае следует применить
комбинацию методов – алгоритм.
Разберем конкретный пример. Случайно выберем несколько
категорий и найдем связи между ними. Выбираем четыре
экономические категории и записываем ихние определения.
Инфляция – переполнение каналов циркуляции денег
бумажными деньгами сверх реальных потребности хозяйства, что
ведет к обесценению денег.
Амортизация – постепенный перенос стоимости средств труда
в продукт опреледенный по уровню их физического и морального
износа и восстановление средств труда.
Капитал – то, что создано трудом человека и используется с
целью производства товаров и услуг.
Утилитаризм – социально – экономический принцип, согласно
которому все общественные отношения изучаются в смысле их
полезности, пригодности как средство достижение цели.
В начале эти категории рассматриваются каждая отдельно.
Изучается, как экономическое явление, обозначенное данной
категорией меняется с течением времени. Инфляция в историческом
аспекте имеет тенденцию роста, однако наблюдаются и стабилизация,
иногда даже исчезновение этого явления. Поэтому моделируется

202
положение: инфляция с течением времени меняется. Тип данного
положения – свойство. Использован метод – наблюдение. При
изучении категории капитал выясняется, что совокупность товаров
и услуг, применяемых в производстве других товаров и услуг с
течением времени, в ходе цивилизации растет. Следовательно,
капитал с течением времени растет. Это закон, полученный
методом анализа.
Далее изучаются бинарние связи категорий. Например, при
рассмотрении связи категорий инфляция и амортизация
генетическим методом, выясняется, что изменение амортизации
может менять инфляцию. Допустим, при медленной амортизации
накопляется устаревшее оборудование и выпускается меньше
продукции. Одновременно, количество денег, попадающих в
циркуляцию, не уменьшается. Поэтому происходит рост инфляции.
Моделируется закон: уменьшение амортизации вызывает рост
инфляции.
Выше указанные и другие результаты моделирования
приводятся в таблице.
Результаты моделирования
Но- Сочетание Экономическoе Тип И
mep категорий положение эконоимческого
n/n положения
Одиночки
1. Инфляция Инфляция с течением Свойство
времени меняется

203
2. Амортизация Амортизация с Закон
течением времени
стабилизируется
3. Капитал Капитал с течением Закон
времени растет
4. Утилитаризм Утилитаризм с Свойство
течением времени
меняется
Пары
5. Инфляция - Замедление Закон
амортизация амортизации
увеличивает
инфляцию
6. Инффляция - Рост инфляции ведет Закон
капитал к подорожанию
капитала
7. Инфляция – Утилитаризм Закон
утилитаризм стимулирует
инфляцию
8. Амортизация – Капитал Закон
капитал амортизируется
9. Амортизация – Утилитаризм – одна Закои
утилитаризм из
причин амортизации
10. Капитал – Утилитаризм – Принцип
утилитаризм приицип капитала
Тройки
11. Инфляция – Рост инфляция ведет Закон
амортизация – к подорожанию
капитал капитала, который
амортизируется
12. Инфляция – Утилитаризм Закон
амортизация- стимулирует
утилитаризм инфляцию и

204
 амортизацию

13. Амортизация- Утилитаризм – Принцип и

капитал – принцип капитала и закон
утилитаризм одна из причин
амортизации
14. Инфляция – Утилитаризм – Принцип и
капитал – принцип капитала, а закон
утилитаризм инфляция ведет к
подорожанию
капитала
Четверка
15. Инфляция – Утилитаризм – Принцип и Г
амортизация- принцип капитала, а закон
капитал – инфляция ведет к
утилитаризм подоражанию
капитала. Капитал
амортизируется

Таким образам, получено 4 принципа, 12 законов и 2 свойства.

Выше показана суть моделирования экономических
положений. Однако решение этой задачи охватывает ряд
сопутсвующих подзадач.
Моделирование экономических положений представляется в
виде следующих блоков:
- истоки моделирования экономических
положений;
- ступенчатая система экономических
категорий;

205
 - моделирование экономических
положений;
- возможности моделирование
экономических положений при помощи компьютера;
- практическое применение
моделирования экономических положений.
Истоки моделирования экономических положений включают
следующие вопросы:
а) философия языка и экономический язык;
б) филосовские проблемы моделирования экономических
положений;
в) философия использования компьютера.
Философия обобщает результаты эмпирического исследования
и упорядочивает знания. Философия всегда была поиском знания,
объективной истины; ее главная задача – понять и объяснить мир,
раcскрыть, насколько это возможно, окончательную природу
реальности, в том числе и экономической реальности. В этом вся
сущность неореализма. Массу общедоступного знания составляют
данные, выражаемые в определенных и логически независимых
суждениях, которые сводятся к простым и ясным высказываниям. Их
распалолагают в дедуктивные цепи, логически зависимые от
определенных первоначальных суждений, как предпосылок.
Раскрытие этих предносылок принадлежит философии, а
дедуцирование знания – математике. Если объект исследования –

206
экономика, предносылки – экономического характера, то и результат
– экономический тезис. Философия в этом случае развивается
посредством логического анализа от сложного и конкретного к
элементарному и более абстрактному. Однако специальные науки, в
том числе экономика, идет от простейшего к сложному и
отталкивается от чисто дедуктивной математики.
Логика как учение о конструировании дедуктивных систем в
философии выступает в качестве логического анализа предложений,
фактов науки, в том числе и экономической науки. Неопозитивисты
обращали внимание на конструирование различных способов
упорядочение терминологического аппарата наук (и экономических).
Феноменология и герменевтика приглашает понять, объяснять
и интерпретировать экономические тексты. Неопозитивизм развил
логический анализ языка, высказался за строгий, точьный и
однозначный язык всех наук. Аналитическая философия языка
опирается на категории – синтетические акты интелекта. Категории
расположены ступенчато – от общих до высокого уровня
агрегирования специальный категорий. Различаются язык объектов
и метаязык. Связями между категориями являются аналитические и
синтетические положения. Порядок связей изучает семиотика.
Структурализм пятается верифицировать положения. Строгий язык
абстагируется от чувств и эмоций.
Экономический язык абязан адекватно отражать
действительность. Положения должны быть правильными и нести

207
определенный смысл. Это проблематично, но стремится к этой цели
необходимо. Известны методы, при помощи которых попробуем
достичь вышеупомянутой цели.
Экономика может представить множество положений.
Проблематично выделить наиболее важные положения.
Проблематично определить концепцию для моделирования
экономических положений. Ведь концепции Аристотеля и И. Канта
различны. Известно ряд промежуточных концепций.
Механический и биологический материализм привел к
детерминизму, который во вселенной, следовательно и в экономике
рассматривает только строгие причинные связи. Законность и
необходимость элиминируют любую случайность.
Акцентируется кибернетическая методика решения вопроса.
Человек является машиной. Искуственый и натуральный интелект
похожы друг на друга, однако, существуют различия, выгодное
использование которых позволяет эффективно моделировать
экономические положения.
Как выше было огоровено, проблематичным является то, что
число возможных связей между экономическими категориями –
очень большое. Классификация экономических категорий позволило
бы уменьшить это число. За основу классификации принято степень
обстракции категорий.
Экономические тексты не являются одинаковыми:одни –
абстракные, другие – конкретные, одни – академичны, другие –

208
популярные. Они таковы потому, что для их конструирования,
моделирования используются категории разной степени абстракции.
Категории разной степени обстракции распорагаются ступенчато.
Почему конструируется ступенчатая система экономических
категорий, а не циклическая или другой конфигурации система?
Потому, что общество сформирована как иерархическая структура: от
президента до закюченного. Система обучения тоже ступенчатая:от
первого класса до профессора или академика. Наиболее
расиространенная система чисел – тоже ступенчатая: от нуля до
безконечности. Однако наиболее важная причина ступенчатой
конструкции экономических категорий та, что она позволяет
моделировать экономические положения нужной степени обстракции
и для этой цели использовать компьютер.
После классификации экономических категорий в очередь
стали бы социальные, правовые, философские, политические,
управленческие и др. категории.
Моделирование экономических положений расскрывается в
нескольких этапах. Этапы видны в содержании монографии.

Содержание
Предисловие
Введение
1. истоки моделирования экономических
положений;

209
 1.1 философия языка и экономический язык;
1.2 философские проблемы моделирования
экономических положений;
1.3 философия использования компьютера;
1.4 лингвистические аспекты моделирования
экономических положений;
2. многоступенчатая система экономических
категорий;
2.1 анализ частотных словарей;
2.2 список категорий;
2.3 определения категорий;
2.4 определение ступенчатости категорий и
многоступенчатая система экономических категорий;
2.5 стабильность системы;
2.6 учет синонимов;
2.7 равномерность системы;
2.8 учет повторяющихся категорий;
2.9 анализ категорий нулевого уровня;
3. моделирование и идентификация экономических
положений;
3.1 типы экономических положений;
3.2 методы моделирования;
3.3 список необходимых для моделирования
неэкономических категорий;

210
 3.4 ход и результаты моделирования;
3.5 идентификация экономических
положений;
4. возможности применения копьютера для
моделирования экономических положений;
4.1 количество сочетаний экономических
категорий;
4.2 функции человека и компьютера при
моделировании экономических положений;
4.3 компьютерное моделирование
экономических положений;
4.3.1 возможности использования
копьютера;
4.3.2 текстовые редакторы;
4.3.3 EDIT;
4.3.4 WIN WORD;
4.3.5 NORTON COMANDER;
4.3.6 WORD FOR WINDOWS;
4.3.7 способы редактирования текстов;
4.3.8 алгоритм моделирования экономических
положений;
5.практическое применение методики моделирования
экономических положений;
5.1 составление экономического словаря;

211
 5.2 составление экономического текста;
5.3 рецензирование экономического текста;
5.4 оптимизация экономического текста;
5.5 практическое применение компьютера для
моделирования;
5.6 моделирование в процессе обучения;
5.7 моделирование вне экономики.
Выводы и предложения
Modelling economical regulations
Моделирование экономических положений
Литература
Приложения
1) формирование многоступенчатой системы экономических
категорий;
2) составление совершенной системы экономических
категорий;
3) рецензирование и оптимизация экономических текстов.

В первых четырех частях монографии доказана теоритическая

возможность моделирования экономических положений.
Продемонстрировано происхождение идей, сформирована концепция
многоступенчатой системы экономических категорий, представлена
методика моделирования экономических положений и возможности
использования копьютера для моделирования. Возникает вопрос:

212
зачем это нужно? Ведь экономические тексты, занимающие целые
библиотеки, составлялись и без этой теории. Нужен ли новый
механизм для моделирования экономических текстов? Считаю, что
нужен, и вот почему. Сущетвующия литература по экономическим
вопросам несистематизирована, полно внутренных противоречий. В
литературе сложно ориентироватся не только дилетанту, но и
настаящему специалисту по экономике. Поэтому необходимо
систематическое возрение на экономические тексты. Следует
систематизировать тексты по степени агрегирования, учитывая
многостунчатось используемых в тексте категорий. Так надо
действовать когда речь идет о существующих, принадлежающих
другим авторам текстах. В случае моделирования текста опираясь на
методику, изложенную в данной монографии, в результате
получаются систематизированные по степени агрегирования тексты.
Жизнь поднимает много экономических проблем, решения
которых ненайти в существующей экономической литературе.
Используя методику молелирования экономических положений
имеется возможность на требуемом уровне агрегирования
сконструировать проблемную ситуацию и найти оптимальное
решение.
Учебный процес – широкая область использования методики
моделирование экономических положений. Последовательное
движение от общего языка к более сложным экономическим
понятиям дает вазможность осмыслить имеющийся уровень

213
экономической науки и понять тенденции развится данной
дисциплины.
Далее будут детально показаны возможности практического
применения методики молелирование экономических положений.
Будет продемонстрировано как применяется методика
моделирования экономических положений при разработке
экономического словаря, при подгатовки экономического текста, а
также в учебном процесее – при подготовки домашных, курсовых и
дипломных работ.
Практическое применение философии и компьютерной науки
в экономике дает возможность разработать методику моделирования
экономических положений и применять ее в практической
экономической деятельности.
Разработка экономического словаря. Имеется множество
экономических словарей. Однако слова в этих словарях расписаны в
зависимости от частоты употребления данного экономического
термина или в азбучном порядке. Словарей, составленых по степени
агрегирания экономических категорий в мире пока нет. Во второй
части данной работы представленная ступенчатая система
экономических категорий есть не что иное, как первая попытка
представить, хоть и не в большом объеме, словарь, составленный в
порядке степени абстракции экономических категорий.
В случае разработки более объемного словаря
многоступенчатых экономических категорий, необходимо: а)

214
основываясь на частотных словарях составить первоначальный
список экономических категорий; б) для каждой упомянутой
категории составить собственую систему категорий; в)
совершенствовать полученную систему при помощи автором
разработанной итерационной процедуры до тех пор пока
определения категорий станут лаконичными, а каждая последующая
категория будет определятся при помощи одной предыдущей
категории; ч) полученные определения категорий оценить и уточнить
согласно требований экономических, правовых и языковедческих
наук; д) разработать словарь как ступенчатую систему экономических
категорий и опробовать ее как стандартную систему экономических
понятий, используемых в Литовской Республике.
Идея проекта составления словаря заключается в разработке
ступенчатой системы экономических понятий. Использование такой
системы обеспечило бы поиск связей между экономическими
явлениями ввиду уменьшения объема поиска.
Метод составления словаря заключается в оптимизации
определений экономических категорий. Последовательность
составления такова: специалист по компьютерам с экономическим
образованием вводит в компьютер рассматриваемую категорию и все
поясняющие ее экономические категории. Затем он при помощи
итерационной процедуры оптимизирует данный фрагмент и, как
результат, устанавливает номер ступенки изначально выбранной и

215
всех остальных категорий. Результаты оптимизации проверяют и
корректируют правовед и языковед.
Составление экономического текста. Теоретический аспект
составления экономического текста расматривался в третьей части
монографии. В ней был представлен текст, который составили
парные связи экономических категорий. Теперь предетавляем текст
из тройных связей. При росте инфляции растут дивиденды.
Рыночная инфляция поднимает в цене акции. При спаде экономики
растет инфляция, а долг соответственно уменьшается. Так же при
упаде – растет инфляция и налоги увеличиваются. Утилитаризм,
побуждающий инфляцию является причиной обесценивания
облигаций. Он же вызывает инфляцию, а это означает обесценивание
капитала. Инфляция превращает инвестирование в убыточный
процесс. Она уменьшает каличество вкладов и инвестиции.
Из этого текста видно с какими экономическими явлениями и
как связана инфляция. Содержание текста улучшилось бы в случае
оценки ступенчатости категорий.
Автор, при составлении различных экономических текстов
использовал методику моделирование экономических положений. В
проектной стадии подготовкой Закона о государственных
предириятиях занималась рабочая группа института экономики и
приватизации ЛР, участником которой был и автор монографии.
Упомянутый институт готовил материал для Анализа деятельности
иностранных предприятий в ЛР 102 по заказу Правительство ЛР. В

216
числе авторов материала – автор данной монографии. Методику
моделирования экономических положений автор использовал и при
разработке других экономических текстов 77 - 104.
При желании разработать экономический текст необходимо
использовать ступенчатую систему экономический категорий. В
начале моделируется абстрактный вариант текста, состоящий из
категорий нулевого уровня. Далее переходят в первый, второй и т. д.
уровень и моделируются более конкретные экономические
положения.
Рецензирование экономического текста. Оценить любую
модель экономического текста любого автора можно при помощи
ступенчатой системы экономических категорий. С этой целью в
тексте подчеркиваются экономические категории и определяются
номера ступеней, к которым они относятся. Текст считается хорошим
в случае, если не наблюдаются больших пробелов между ступенями,
т. д. ступени расположены ровномерно.Далее представлен текст в
котором ступени имеющихся категорий пронумерованы в
соотвествии с многоступенчатой системой экономических категорий.
Появление денег (3) помогает дальнейшему развитию форм
обмена (1) товарами (1). При появлении денег (3), все товары
приравниваются к деньгам (1), стоимость (0) любого товара (1)
выражается в деньгах (3). Таким образам товар (1) приобретает цену
(4). Цена (4) есть денежное (3) выражение стоимости (0) товара (1).
Так как стоимость (0) товара (1) выражается ее сравнением в

217
процессе (0) обмена (1), поэтому изменение пропорций обмена (1) во
всех стадиях развития форм стоимости (0) может вызвать отклонения
от постоянного изменения стоимости (0) товара (1). Ведь пропорции
обмена (1) зависят и от стоимости (0) товара (1) находящейся в
форме относительной стоимости (0) и от стоимости (0) эквивалента
(2) товара (0). Появление цены (4) отображает дальнейшее, связанное
с этими противоречиями, развитие. Пока небыло общего эквивалента
(2), условия обмена (1) любого товара (1), полностью зависели от
случайности, которые решали товарообмен.
При появлении денег (3) и цен (4), на изменение влияния цен
(0) на товар (1) подействовала не только ситуация, в результате
которой происходит эта сделка (1), но и общее состояние рынка (2) и
промышленности (2).
При рыночном (2) изменении потока товаров (1) и ресурсов
(1), все участники экономической деятельности (1) ориентированы
предложением (4) всевозможных товаров (1) и услуг (0). В случае
если продукты (0) и ресурсы (1) на рынке (2) имеют денежную (3)
оценку (4), это побуждает потребителей (1) экономно (2) расходовать
продукты (0), а производителей (1) – ресурсы.
Выводы: в первом абзаце найдены категории
311313100314431010101010101204 ступеней; во втором абзаце
найдены категории 2112134110102 ступеней; в третьем абзаце
найдены категории 21111001231011 ступеней.

218
 Критическая оценка текста. Упорядоченость текста низка.
Наблюдаются большие прыжки между ступенями. Текст
непоследователен. Мысли изложены неравномерно, требуют
переупорядочивания. Мысли очень неясные и понять текст очень
сложно.
Оптимизация экономического текста. После рецензирования
текста и выяснения того что текст неудовлетворяет условиям
равномерности ступеней, необходимо, так изменить текст, чтобы
небыло больших прыжков между ступенями.При оптимизации
текста, рецензированного ранее, получен новый текст.

Оптимальный вариант текста.

Появление общего эквивалента (2) помогает дальнешему

развитию форм товарообмена (1). При появлении общего
эквивалента (2) все товары (1) сравниваются с ним, а объем работ (1)
для выпуска товара (1) выжается общим эквивалентом (2).
Таким образом товар (1) получает выражение товара (1) как
общего эквивалента (2).
Так как стоимость (0) товара (1) выражается при сравнении
его в процессе обмена (1) во всех стадиях развития форм стоимости
(0), может вызвать отклонение от настоящего изменения стоимости
(0) товара (1). Ведь пропорции обмена (1) зависят и от стоимости (0)
товара (1), находящегося в относительной форме стоимости (0), и от

219
количества труда (0), необходимого для его производства (1).
Появление общего эквивалента (2) стоимости (0) товара (1)
открывает дальнейшее, с ним связанное, противоречие развития.
До тех пор пока небыло общего эквивалента (2), условия
обмена (1) любого товара (1) зависили от случайности, которые
определяли соответствующий товарообмен (1). При появлении
общего эквивалента (2) и его товаростоимости (1), стали влиять на
стоимость (0) товара (1) не только случайности, в результате которых
происходит эта сделка (1), но и общее состояние сферы товарообмена
(1). При рыночном (2) направлении потока товаров (1) и ресурсов (1)
все участники экономической (1) деятельности ориентированы в
представлении товаров (1) и услуг (0). Вместе с тем на рынке (2)
товары (1) и ресурсы (1) имеют оценку общего эквивалента (2), а это
побуждает потребителей (1) экономно (1) использовать товары (1), а
производителей (1) – ресурсы (1).
Выводы:
а) в первом абзаце имеются экономические категории
следующих ступеней: 2112101212101011010101001210;
б) во втором абзаце: 21111210101001;
в) в третьем абзаце: 2111011221111.
Следовательно, оптимальный текст имеет более ровномерно
расположенные экономические категории. После оптимизации текста
был подготовлен к печати учебник Основы экономической теории.
Учебник подготовлен группой преподователей и студентов

220
Вильнюсского Гедимина технического университета под
руководством автора данной монографии.
Практическое применение компьютера для моделирования. С
помощью компьютера, при оптимизации текста, был составлен
список вспомогательных слов. С целью упростить текст на место
экономических были подобраны не экономические категории.
Например, на место слова инвестиции использовалось слово
вложения.
Составлена программа, результатом работы которой являются
список экономических категорий и все варианты сочетаний данных
категорий. Это облегчает моделирование экономических положений,
так как можно не волноваться, что какая то связь (комбинация) будет
пропущена.
Создана программа определения номера ступенки, на котором
распологается данная экономическая категория.
Моделирование в процессе обучения. Результатами
моделирование экономических положений являются принципы,
законы, критерии, ограничения, свойства и т.д. В превыдущих этапах
развития науки найти закон или разработать принцип считалось
выдающимся достижением. Теперь при помощи методики
моделирования экономических положений, принципы, законы,
критерии и т. д. несложно моделируют студенты высших и средних
специальных учебных заведений.

221
 Моделирование экономических положений преподается во
время лекций, осваивается во время практических занятий.
Выполняются домашние, контрольные, курсовые и дипломные
работы. Экономические положения моделируют магистранты.
Докторанты используют методику при подготовке своих
диссертаций.
Моделирование экономических положений применяется для
состовления программ обучения по дисциплинам: теоретическая
экономика, экономика бизнеса и финансов, экономика строительства,
экономика и финансы городского хозяства.
Моделирование вне экономики. До сих пор обсуждалось
моделирование экономических положений. Анализ возможности
моделирования положений права, управления, политологии показал
реальность таких намерений. Вместо экономического словаря надо
использовать словарь соотвествующей дисциплины. Однако словарь
следует перестроить в ступенчатую систему категорий. Методы
моделирования остались бы те же, что и при моделировании
экономических положений. Результаты моделирования были бы
аналогичны: принципы, законы, критерии, ограничения, свойства и т.
д.
Следовательно концепция моделирования универсальна и
применима для любой отрасли знания. Методикой могли бы
заинтересоваться представители средств массовой информации, так
как они много работают с текстами.

222
 Резюмируя выше изложенный материал надо констатировать
следующее. При практическом применении методики моделирования
экономических положений можно получить исправную библиотеку
экономических текстов. Библиотека располагала бы экономическим
словарем нового типа. В этой библиотеке так же были бы
экономические тексты, распределенные в зависимости от степени
абстракции используемых в них категорий, методов моделирования и
типов экономических положений. Библиотека экономических текстов
состаяла бы из заново промоделированных или ранее написанных а
затем рецензированных и измененных текстов.
Создание библиотеки неосуществимо без помощи
компьютера.
Моделирование экономических положений может быть
широко применено в процессе обучения не только экономикой, но и
в освоении других дисциплин.
Выводы. Моделирование экономических положений
опирается на твердый философский фундамент. Феноменология и
герменевтика побуждает к изучению экономических текстов.
Неопозитивизм представил логический анализ языка, высказался за
лаконичный, точный и однозначный язык. Аналитическая философия
языка опирается на категории, расположенные ступенями. Семиотика
изучает порядок связей между категориями. Структурализм
стремится к верификацию положений.

223
 В процессе моделирования экономических положений
выявляются проблемы. Множество сочетаний между
экономическими категориями выводит на проблему бесконечности.
Проблематично выбрать концепцию для моделирования
экономических положений.
Решать проявившиеся проблемы помогает кибернетика. Союз
искусственного и живого интелекта позволяет моделировать
экономически положения.
Как было упомянуто, аналитическая философия языка
оперирует категориями, расположенные ступенями. В монографии
представлены принципы разработки многоступенчатой системы
категорий и фрагменты способов реализации этих принципов.
Список экономических категорий составлен на основе частотных
словарей. Определения экономических категорий подобраны из
словарей и других источников с последующей оптимизацией этих
определений при помощи итерационной процедуры. Представлена
оригинальная процедура определения ступенчатости экономических
категорий. Рассмотрена стабильность ступенчатой системы категорий
и сформулирован вывод о необходимости проектирования
стандартных определений экономических категорий. Изучена
равномерность ступенчатой системы экономических категорий и с
этим связанный вопрос оценки повторяющихся категорий. Выполнен
анализ опорной, нулевой ступени категорий. После решения вопроса

224
систематизации экономических категорий, уменьшилось количество
возможных связей.
Обсуждены результаты моделирования, типы экономических
положений. Проанализированы методы моделирования
экономических положений. Продемонстрировано,что наиболее
сложно моделировать парные связи категорий. Моделирование троек
и т. д. проще, так как имеется опора-парные связи категорий.
Экономические положения состоят не только из экономических
категорий. Требуется и вспомогательные слова. Составлен словарь
вспомогательных слов.
Разработана методика моделирования экономических
положений и обсуждены результаты моделирования. Изучен вопрос
идентификации экономических положений.
Несмотря на то, что при решении вопроса систематизации
экономических категорий, уменьшилось каличество возможных
связей между категориями, их осталось достаточное количество.
Поэтому рассмотрены возможности моделирования экономических
положений при помощи компьютера. Обсуждено количество
сочетаний экономических категорий. Сегодня компьютер не может
без помощи человека моделировать экономические положения.
Обсуждены функции человека и компьютера при моделировании
экономических положений. Шире обсуждены возможности
использования компьютера. Проанализировано, каким образом для
моделирования экономических положений использованы разные

225
текстовые редакторы. Доказано, что для моделирования
экономических положений можно составить алгоритм.
Теорию моделирования экономических положений можно
применить на практике. Представлена методика составдения
экономического словаря нового типа. Теория использована для
подготовки различных экономических текстов. Показано, как
применять теорию моделирования экономических текстов к
рецерзированию и оптимизации экономических текстов.
Представлены практические принципы использования компьютера
для моделирования экономических положений. Моделирование
экономических положений удачно внедрено в учебный процесс.
Теория моделирования может быть применина для моделирования не
только экономических, но и правовых, политологических,
управленческих положений.
Предложения.феноменология и герменевтика, неопозитивизм
и аналитическая философия языка, семиотики и структурализм дали
возможность сформировать концепцию моделирования
экономических положений. Тем не менее автор этой монографии не
смеет утверждать, что принятая им концепция является оптимальной
и исследования в этой области следует прекратить, наоборот, более
глубокие знания философской литературы, диалог между
экономистом и философом может выявить новые концепции. Но и
применение концепций, существующих в филосовской литературе
может привести к солидным результатом.

226
 В монографии представлены принципы ностроения
ступенчатой системы экономических категорий и фрагментарно
продемонстрированы способы реализации этих принципов.
Продолжая эту работу следует разработать объемный словарь
экономических категорий в виде ступенчатой системы категорий.
В монографии представлены принципы ностроения
ступенчатой системы экономических категорий и фрагментарно
продемонстрированы способы реализации этих принципов.
В монографии предсставлена теория моделированияя
экономических положений. Список типов экономических положений
и определения типов положений необходимо корректировать
опираясь на результаты идентификации экономических положений.
Систему типов экономических положений следует строить в виде
ступенчатой системы. Методы моделирования экономических
положений следует систематизировать опираясь на правила
математической логики. Список вспомогательных слов необходимо
расширить используя имеюющиеся результаты моделирования
экономических положений. Моделировать связи следует между
категориями, расположенными в одном конкретном уровне
ступенчатой системы экономических категорий. Рациональный текст
должен моделироваться в зависимости от правильного расположения
типов экономических положений в начале, середине и в конце текста.
Моделирование экономических положений без компьютера
возможна только в небольших объемах. Желая моделировать тексты

227
большего объема или точно моделировать тексты небольшого
объема необходимо обратиться к помощи компьютера. В компьютере
хранится начальная информация: экономические категории, их
описание, методы моделирования, типы экономических положений
список вспомогательных слов. Человек, пользуясь этой информацией
редактирует и моделирует экономические положения, такие, для
составления которых достаточно одной или двух экономических
категорий. Экономические положения, состаящие из трех и более
категорий, используя парные связии, моделирует компьютер. Таким
образом формируется массив информации, в котором имеются
экономическиу принципы, законы, свойства, критерии, ограничения
и т.д. Из этого массива можно вызвать на экран компьютера
информацию по признаком: количество категорий в положении, тип
экономического положения, используемые методы, ступнечатость
категорий и т.д.
Практическое применение методики моделирования
экономических положений дает возможность получить
упорядочуннию библиотеку экономических текстов. Библиотека
имела бы экономический словарь нового типа, упорядоченный в
зависимости от степени абстракции экономических категорий, в
библиотеке находились бы экономическиу тексты, расределенные и
зависимости от степени абстракции используемых экономических
категорий, от методов моделирования и типов экономических
положений. Библиотека экономических текстов состояла бы из

228
заново смоделированных или ранее написанных а затем
рецензированных и оптимизированных текстов. Составление
библиотеки невозможно без помощи компьютера.
Если библиотека составлена опираясь на стандартные
категории, то и полученные положения должны приниматься как
стандартные.
Теория моделирования экономических положений может
быть широко использована в процессе обучения; и не только для
изучения экономических дисциплин, но и для других дисциплин.
Библиотека экономических положений, как начальная
информация, приходилась бы при подготовке нужного материала для
учебного процеса, а так же законов экономического характера и
других экономических текстов.

229
LITERATŪRA

1. Автоматизация в лингвистике. / сб. статей, пер. с англ. франц., нем. и

чешского яз. ред и сост. Л.Н. Засорина. – Москва: Наука, 1966. – 158с.

2. Алгебра и логика: журнал. / Сибирский фонд алгебры и логики. – т. 22.

1922 вып. 1 - Новосибирск: НИИ математико-информационных основ
обучения НГУ, 1992.
3. Алексеев П.М. и др. Частотный англо-русский словарь – минимум
газетной лексики. - Москва: Воениздат, 1984. – 312 с.
4. Аллахвердян С.Д. Неопозитивизм в современной социологии. - Ереван:
Изд-во АН Арм. ССР, 1964. – 101 с.
5. Англо-русский словарь по экономике и финансам: Ок. 75 слов и
выражений.- Санкт-Петербург: Эконом. шк., 1993.- 578 с.
6. Англо-русский синонимический словарь. - М: Русский язык, 1988. – 313
с.
7. Анисимов А. В. Компьютерная лингвистика для всех: Мифы.
Алгоритмы. Язык.- Киев: наук. думка, 1991. 205 с.
8. Антология экономической класики. / [предисловие, составление: И. А.
Столяров]. - Москва: Эконов, 1993. – 2 т.
9. Anzebacher A. Filosofijos įvadas. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1992-343 p.
10. Арапов М. В. Квантитативная лингвистика. - Москва: Наука, 1998. –
312 с.
11. Аристотель. Категории. / Под ред. Г. Ф. Александрова. - Москва:
Соцэкгиз 1939. – 230 с.
12. Aristotelis. Rinktiniai raљtai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 477 p.
13. Арно А. Логика или искуство мыслить. - Москва: Наука, 1991. – 412 с.

230
14. Асмус В. Ф. Логика. - Москва: Госполитиздат, 1947. – 388 с.
15. Aukљtuolienė A. Tekstų redaktorius MS WORD 2.0: Pradmenys. Meniu
sistema / Resp. pramonės darbuotojų mokymo centras. – Vilnius: 1995. – 54
p.
16. Au trevičius P., Pupkevičius D., Treigienė D. Šiuolaikinių ekonomikos
terminų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Matrica, 1991. – 511 p.
17. Бачманов В. С. Методологические вопросы формальной логики. –
Ленинград Изд-во ЛУ, 1969. – 112 с.
18. Бегашвили А. Ф. Неопозитивизм и экзистенциализм. - Тбилиси:
Мецмиереба, 1975.- 93 с.
19. Бессонов А. В. Предметная область в логической семантике./ Отв. Ред.
В. В. Целищев. - Новосибирск: Наука. Сиб. отделение, 1985. – 111 с.
20. Biekða R. Finansų maklerio įmonių veikla ir jų pradinio nuosavo kapitalo
reikalavimų instrukcijos pertvarkymas. – Bakalauro baigiamasis darbas. –
Vilnius: VGTU, 1998. – 84 p.
21. Бирюков Б. В. Жар холодных чисeл и пафос бесстрасной логики:
формализация мышления от антич. времен до эпохи кибернетики. -
Москва: Знание, 1977. – 192 с.
22. Большой экономический словарь. - Москва: Правовая культура, 1994. –
525 с.
23. Барковский А. Б. Англо-русский словарь по програмированию и
информатике. - Москва: Московская международная школа
переводчиков, 1992. – 332 с.
24. Born G. The file formats handbook. – London: International Thomson
Computer Press, 1995. – 1274 p.

231
25. Борн Г. Форматы данных: [графика, текст, базы данных., электронные
таблицы]: перевод с немецкого]. - Киев: Торгово – издательское бюро
ВНУ, 1995. – 667 с.
26. Борисов В. Н. Уровни логического процесса и основные направления их
исследования. - Новосибирск: Наука, 1967. – 212 с.
27. Бондаренко А. Ф. Моделирование структуры предложения: ( На
материале фр. яз.) / Под ред. Е. В. Грейбман. - Кишинев: Штинца, 1982.
– 135 с.
28. Бочаров В. А. Аристотель и традиционная логика: Анализ силлогистич.
теорий. - Москва: Изд-во МГУ, 1984. – 133с.
29. Бузук Г.Л. Логика и компьютер. - Москва: финансы и статистика, 1995.
– 207 с.
30. Buračas A. ir kt. Biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas. – Vilnius:
Žodynas, 1994. – 718 p.
31. Целищев В. В., Петров В. В. Филосовские проблемы логики: (Семант.
аспекты). - Москва: Высш. шк., 1984. – 128 с.
32. Computer dictionary English – Russian = Англо-русский словарь
компьютерных терминов. – Moscow: International Publishers, 1994. – 235
p.
33. Čaplinskas A. Programų sistemų inžinerijos pagrindai. – Vilnius: Matematikos
ir informatikos in-tas, 1996. – 294 p.
34. Частоtный англо- русский словарь: Подъязык экономики. - М: ЛТУ,
1986. – 126 с.
35. Частоtный словарь русского языка. - Москва: русский язык, 1977. – 935
с.

232
36. Частоtный словарь современного русского языка. – Uppsala Univ., 1993.
– 243 p.
37. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidykla, 1993. – 967 p.
38. Декарт Р. Рассуждение о методе. - Москва: Изд-во АН СССР, 1953. – 656
с.
39. Dekartas R. Rinktiniai raðtai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 477 p.
40. Декарт Р. Правила для руководства ума. / Пер. С лат В. И. Пикова. -
Москва: Гос. соц. – экон. изд-во, 1936. – 175 с.
41. Демьянков В. З. Интерпретация, понимание текстов и лингвистические
аспекты их моделирования при помощи компьютера. - Москва: Изд-во
МГУ, 1989. – 171 с.
42. Добрускина Э. М. Берзон В. Е. Синтаксические сверхфазовые связи и их
инженерно – лингвистическое моделирование. - Кишинев: Штиицна,
1986. – 167 с.
43. Экономика переходного периода: учебное пособие / под редакцией В. В.
Радаева А. В. Бузгалина. - Москва: Изд-во Московского университета,
1995. – 414 с.
44. Экономика: учебник для экоnoмических академий, вузов и факультетов /
под ред. А. С. Булатова. - Москва: Изд-во БЭК, 1995. – 604 с.
45. Ekonomikos teorija / P. Samuelsono ir V. Nordhauzo vadovėlio “Economics”
konspektas. – Kaunas: Humanitaras, 1992. – 162 p.
46. Ekonomikos teorijos įvadas: Studijų priemonė / J. Gaižūnas. – Vilnius, VU
leid-la, 1992. – 134 p.
47. Ekonomikos teorijos įvadas: ( Metod. Mokymo priemonė) / V. Lukoševičius,
K. Paulavičius, P. Stankevičius. – Vilnius: VPU l-kla, 1994. – 35 p.

233
48. Ekonomikos teorijos įvadas: paskaitų konspektas / V. Titarenko. – Vilnius:
Lietuvos statistikos dep. Metod. leidyb. centras, 1997. – 99 p.
49. Ekonomikos teorijos terminų žodynas. – Vilnius L II, 1991. – 48 p.
50. Экономические механизмы / Анри Кульман (перевод с француского). -
Москва: Прогресс: Универс., 1993. – 188 с.
51. Epingas R. Č. Ekonomikos ABC: 71 ekonomikos sàvoka, galinti pakeisti jûsø
poþiûrá á pasaulá. – Kaunas: Spindulys, 1995. – 178 p.
52. Ераш В. С. Мышление как творчество ( Введ. в логику мысл. диалога) -
Москва: Политиздат, 1975. – 399 с.
53. Философия, логика, язык: (Сб. статей) / Пер. С англ. и нем. / Сост. и
предисл. В. В. Петрова. - Москва: Прогресс, 1987. – 331 с.
54. Философия Мартина Хайдегерра и современность / Сборник, под ред. Н.
В. Мотрошиловой. - Москва: Наука, 1991. – 249 с.
55. Философия Э. Гусерля и ее критика: сборник. - Москва: ИНИОН, 1983. –
207 с.
56. Filosofijos istorijos chrestomatija: Naujieji amžiai. T. 1 – Vilnius, 1987. – 620
p.
57. Философический энциклопедический словарь. - Москва: Советская
энциклопедия, 1989. – 815 с.
58. Финансо-экономический словарь / под ред. Н.Г. Назарова. - Москва:
Финанстатинформ. – 221 с.
59. Гадамер Х.Г. Истина и метод. - Москва: Прогресс, 1988. – 700 с.
60. Ганев И. Анализ категориалного познания. - София: Изд-во Болгарской
Академии Наук. 1982. – 163 с.
61. Garver N. This complicated form of life: essays on Wittgenstein. – Chicago;
La Salle: Open Court, 1994. – 316 p.

234
62. Гегель. Наука логики / В з-х т. Под ред. М. М. Розенталя. - Москва:
Мысль, 1970-1972.
63. Горский Д. П. Вопросы абстракции и образования понятий. - Москва:
Изд-во АН СССР. 1961. – 351 с.
64. Gorskis D. Logika. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros
leidykla, 1960. – 307 p.
65. Griniuvienė L. Matematinė logika: (mokymo priemonė). - Vilnius: VPU l-kla,
1997. – 86 p.
66. Greimas A. J. Semiotika. – Vilnius: Mintis, 1990. – 176 p.
67. Gudavičius A. Leksinė semantika: vienetai, ryšiai, struktūros. – Šiauliai: ŠPI,
1994. – 43 p.
68. Gumauskaitė V. Struktūralizmo apmatai: sąvokos, metodas, filosofija. –
Vilnius: LFSI, 1997. – 211 p.
69. Гуссерль Е. Логические исследования. - Москва: Прогресс, 1975. – 420 с.
70. Haidegeris M. Rinktiniai raðtai. – Vilnius: Mintis, 1992. - 436 p.
71. Хайдегер М. Работы и размышления разных лет. / феноменология,
герменевтика, философия языка. - Москва: Гнозис, 1993. – 333 с.
72. Ивлев Ю. В. Содержательная семантика модальной логики. - Москва:
Изд-во Моск. ун-та, 1985. – 170 с.
73. Informacinės technologijos: konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė”
pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1995. – 414 p.
74. Informacinės technologijos’ 97: konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė”
pranešimų medžiaga. – Kaunas, Technologija, 1997. – 395 p.
75. Интелект и логика. - Красноярск: Изд-во Краснояр. ун-та, 1985. – 145 с.
76. Internetas žaliems. – Kaunas: Smaltija, 1997. – 622 p.

235
77. Jakutis A. Multicriterial optimination of building industry. – Computer at the
university, 6.11.1 – 6.11.6. International sympozium, Zagreb, Juny, 1988. – 6
p.
78. Jakutis A. Kaip surikiuoti ekonominius dėsnius? – Liaudies ūkis, 1989, Nr. – 2
p.
79. Jakutis A. Ekonominių dėsnių modeliavimas. – Resp. konf. tezės “Naujos
metodologinės ir metodinės politinės ekonomijos dėstymo problemos” –
Kaunas: 1989. – 1 p.
80. Jakutis A. Моделирование экономики строительных нововведений. –
Resp. konf. tezės “Statybos ekonomika ir valdymas respublikos ekonominio
savarankiškumo sąlygomis”. – Vilnius: 1990. – 1 p.
81. Jakutis A.Dėsnių modeliavimas. – Liaudies ūkis”, 1990, Nr. 5. – 1 p.
82. Jakutis A. Statybos naujovių ekonomikos modeliavimas. – Resp. konf. tezės. –
Vilnius, 1990 – 2 p.
83. Jakutis A. Ekonominių teiginių modeliavimas. / Metodiniai nurodymai. –
Vilnius: Technika, 1990. – 17 p.
84. Jakutis A. Kaip sudaryti ekonomikos teiginius? – “Lietuvos ūkis”, 1991, Nr. 6,
- 1 p.
85. Jakutis A. Nauja ekonomikos teorijos dėstymo metodika. – Pabaltijo univers.
konf. tezės. – Kaunas: 1991. – 2 p.
86. Jakutis A. Daugiakriterinė Vilniaus miesto statybų optimizacija. – VTU
mokslo darbai. Statybos ekonomika ir organizavimas. – Vilnius: Technika,
1992. – 8 p.
87. Jakutis A. Ekonomikos teorijos dėstymas nauju metodu. – Mokslinės
metodinės konferencijos tezės. – Kaunas: Technologija, 1992. – 2 p.

236
88. Jakutis A. Infliacijos modelis. – Mokslo darbai. Verslo ekonomika. – Vilnius:
Technika, 1993. – 8 p.
89. Jakutis A. Įmonės valdymo principai ir uždaviniai. Mokslo darbai. Statybos
ekonomika ir valdymas. – Vilnius: Technika, 1993 – 9 p.
90. Jakutis A. Verslo ekonomikos nuostatų modeliavimas. – Verslas ir vadyba
Lietuvoje: mokslas ir praktika. – Vilnius; Technika, 1994. –11 p.
91. Jakutis A. Kaštai ir pelnas. – Paskaitos tekstas. – Vilnius: Technika, 1994. –
21 p.
92. Jakutis A. Tobuloji konkurencija ir ekonominis efektyvumas. – Paskaitos
tekstas. – Vilnius: Technika, 1994, - 13 p.
93. Jakutis A. Oligopolinės ir monopolinės konkurencijos rinkos. – Paskaitos
tekstas. – Vilnius: Technika, 1994. – 18 p.
94. Jakutis A. Pakopiðka ekonominių kategorijų sistema. – Tarpt. Konf. “Verslas
ir vadyba’95” medžiaga. – Vilnius: Technika, 1995. – 6 p.
95. Jakutis A., Ginevičius R., Aukščiūnas V. Statybos, išteklių ir investicijų
ekonomika. / Mokomoji knygelė. – Vilnius: Technika, 1996. – 63 p.
96. Jakutis A. Nepamirðkim ekonomikos kategorijų hierarchijos. / Aljansas, 1996,
Nr.4 – 2 p.
97. Jakutis A. Kompiuterinis ekonomikos nuostatų modeliavimas. / Tradicinė
metinė VU Ekonomikos fakulteto moksl. konf. “Lietuvos ūkio kelias į Europos
Sąjungą”. 1996. II. 22-23. - 6 p.
98. Jakutis A., Stepanovas A. Real estate economic theses modelling. / In book:
Property valuation and investment in central and eastern Europe during the
transition to free market economy. – Vilnius: 1997. – 6 p.

237
99. Jakutis A. Ekonomikos nuostatų modeliavimas kompiuteriu. / Tarptautinės
konferencijos “Verslas ir vadyba’ 97” medžiaga. – Vilnius: Technika, 1997. –
5 p.
100.Jakutis A. Vengimas mokėti mokesčius. – Respublika, 1997.07,14.
101.Jakutis A. ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai. / Vadovėlis. – Kaunas:
Smaltija, 1999. – 399p.
102.Jakutis A.Uþsienio ámoniø veiklos Lietuvoje analizë. / Uþsakomasis darbas. –
Vilnius: Ekonomikos ir privatizacijos institutas, 1997. – 37 p.
103.A. Jakutis and A. Stepanovas. Formation of Economical Principals for
Building Economy: Practical Aspects. In book: Facilities management in
Central and Eastern Europe and Commonwealth of independent states. –
Vilnius, “Technika”, 1998. – 211-215 p.
104.Jakutis A. Prekių ženklinimo tvarkos nuostatos. / Autorinis mokslinis darbas.
– Vilnius: Ekonomikos ir privatizacijos institutas, 1997. – 24 p.
105.Jakiūnienė R. Makro ir mikroekonomikos pagrindai. / Mokymo priemonė. –
Vilnius: Tigris. – 69 p.
106.Jurgaitienė J. Pakopiška ekonominių kategorijų sistema statyboje. –
Baigiamasis darbas. – Vilnius: VTU, 1994. – 138 p.
107.Калянов Г. Н. Case структурный системный анализ. - Москва: Лори,
1996. – 242 с.
108.Kanapeckas P. Tekstų redaktorius Word 5.0 / KTU, Kompiuterių kat. –
Kaunas, Technologija, 1993. – 55 p.
109.Kantas I. Grynojo proto kritika. – Vilnius: 1982. – 363 p.
110.Калошина И. П. Построение формулировок теории и способов
доказательтв: Логич. приемы мышления и творч. деятельности. -
Саранск: Изд-во Сарат. Ун-та, 1988. – 118 с.

238
111.Kantas I. Praktinio proto kritika. – Vilnius: Mintis, 1987. – 206 p.
112.Kantas I. Prolegomenai. – Vilnius: Mintis, 1972. – 210 p.
113.Капитализм, социализм и демократия. / Шумпетер (перевод с
англиского). - Москва: Экономика, 1995. – 539 с.
114.Караулов Ю. Н. Лингвистическое конструирование и тезаурус
литературного языка. - Москва: Наука. 1981. – 366 с.
115.Категории философии и категории культуры. / Отв. Ред. М. А. Булатов.
- Киев: Наук. Думка, 1983. – 343 с.
116.Кибернетика и логика. / Сб. статей. Под ред. Б. В. Бирюкова. - Москва:
Наука, 1978. – 333 с.
117.Критика феноменологического направления современной буржуазной
философии: (Сб. статей) / АН Латв. ССР, Ин-т философии и права. –
Рига, Зинатне, 1981. – 230 с.
118.Kristoferis P. ir kt. Ekonomikos terminų žodynas. – Vilnius: Baltijos biznis,
1994. – 310 p.
119.Колесников А. С. Философия Бертана Рассела. / Науч. ред. Я. А.
Слинин. - Ленинград: Изд-во ЛГУ, 1991. – 229 с.
120.Колшанский Г. В. Логика и структура языка. - Москва: Высш. Школа,
1985. – 240 с.
121.Кондаков Н. И. Логика. - Москва: Изд-во А Н СССР, 1954. – 512 с.
122.Кондаков Н. И. Логический словарь – справочник. - Москва: Наука,
1975. – 717 с.
123.Козлова М. С. Философия и язык. (Критич. анализ некоторых
тенденций эволюции позитивизма ХХ в.) – Москва, Мысль, 1972. – 254
с.

239
124.Корнеева А. И. Критика неопозитивистских взглядов на природу
познания. - Москва: Изд-во АОН, 1962. – 227 с.
125.Котов Р. Г. Прикладная лингвистика и информационная технология. -
Москва: Наука, 1987. – 161 с.
126.Лаас Э. Идеализм и позитивизм. Критическое исследование Эрнста
Лааса. / Пер. С нем., под общей ред. С.Н. Эверлинга. - Москва: Эфимов,
1908. – 222 с.
127.Lassaigue R. Logika ir informatikos pagrindai: vadovėlis aukštųjų mokyklų
studentams. – Vilnius: žodynas, 1996. – 243 p.
128.Laðinskas K. 20 praktinių užsiėmimų naudojantiems kompiuterį. - Vilnius:
Visuomenės informavimo priemonių valdyba, 1996: Lietuvos informacijos
institutas. – 111 p.
129.Лейбниц Г. Сочинения: В 4-х т. (Переводы) / Под. ред. Б. Э. Быховского.
- Москва: Мысль, 1982-1984.
130.Lenkevičius A. ir kt. Darbas su Multi – Edit teksto redaktoriumi: Mokymo
priemonė. / KTU, Prakt. informatikos kat. – Kaunas: Technologija, 1994. – 39
p.
131.Леконцев Ю. К. Введение в формальный язык лингвистики. - Москва:
Наука, 1983. – 264 с.
132.Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rubrikynas. – Vilnius:
1994. - 646 p.
133.Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992: Lietuvos Respublikos piliečių
priimta 1992.10.25 referendume. – Vilnius: LR Seimo l-kla 1993. – 117 p.
134.Лингвистический энциклопедический словарь. – М: Советская
энциклопедия. – 1990. – 683 с.
135.Lyberis S. Sinonimų žodynas. – Vilnius: Mokslas. 1980. – 421 p.

240
136.Логика: наука и искуство / В. С. Меськов, О. Ю. Карпинская, О. В.
Высш. шк., 1992. – 336 с.
137.Логика, семантика, методология / Сб. статей. - Тбилиси: Мецниереба,
1978. – 125 с.
138.Логический анализ языка: Модели действия / Рос. Акад. Наук, Ин-т
языкознания (Отв. ред. Н. Д. Арутюнова, Н. К. Рябцева). - Москва:
Наука,1992. – 163 с.
139.Лопатников Л. И. Экономико-математически словарь: словарь
современной экономической науки. - Москва: АВF, - 1996. – 701 с.
140.Ляткер Я. А. Декарт. - Москва: Мысль, 1975. – 198 с.
141.Майоров Г. Г. Теоретическая философия Г. Лейбница. - Москва: Изд-во
Моск. ун – та, 1973. – 264 с.
142.Макаров М. Г. Категория «цель» в домарксистской философии. -
Ленинград: Наука, 1974. – 144 с.
143.Маковский М. М. Лингвистическая комбинаторика: опыт
топол.стратификации яз. структур. - Москва: Наука, 1988. – 231 с.
144.Mateko J. Delphi: (Полный справочный материал). - Москва: Бинон, -
456 с.
145.Matijoðkaitë D. Daugiapakopės statybos ekonominių kategorijų sistemos
sudarymas ir panaudojimas. – Baigiamasis darbas. – Vilnius: VTU, 1993. –
161 p.
146.Менеджмент и рынок: германская модель: учебное пособие: перевод с
немецкого / под. ред. У. Рора, С. Долгова. - Москва: Бек, 1995. – 459 с.
147.Методологические функции филосовских категорий: Межвуз. науч. сб. /
Отв. ред. Я. Ф. Аскин. - Саратов: Изд-во Сарат. Ун-та, 1989. – 149 с.

241
148. Методологический анализ некоторых филосовских категорий. / Под.
ред. П. В. Попова. - Москва: Высшая школа, 1976. – 222 с.
149.Методы автоматического анализа и синтеза текста. – Минск: Высшей
шк., 1985. – 222 с.
150.Mickūnas A. Fenomenologinė filosofija. – Vilnius: Baltos lankos, 1994. – 189
p.
151.Минто В. Дедуктивная и индуктивная логика. / пер. с англ. – СПб. :
Комета 1995. – 463 с.
152.Моделирование языка и машинный перевод: (Сб. статьей). - Иркутск: Б.
И., 1979. – 92 с.
153.Моделирование языковой деятельности в интелектуальных системах. /
М. Б. Бергельсон, Р. И. Гафт и др. - Москва: Наука, 1987. – 279 с.
154.Motiejūnaitė I. Pakopiška ekonominių kategorijų sistema statyboje. –
Baigiamasis darbas. – Vilnius; VTU, 1994. – 122 p.
155.Мотрошилова Н. В. Принципы и противоречия феноменологической
философии. - Москва: Высшая школа, 1988. – 128 с.
156.Мшвениерадзе В. В. Философиия неопозитивизма и семантики. -
Москва: Изд-во АОН, 1961. – 88 с.
157.Налинов В. В. Вероятностная модель языка. О соотношении естеств. и
искусств. яз. - Москва: Наука, 1974. – 272 с.
158.Nastajūtė I. Banko likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklės. – Bakalauro
baigiamasis darbas. – Vilnius: VGTU, 1998. – 71 p.
159.Nekraðas E. Loginis empirizmas ir mokslo metodologija: tikimybės ir
indukcijos problema. – Vilnius: Mintis, 1979. – 175 p.
160.Немецко-русский синонимический словарь. – М: Русский язык: 1983. –
313 с.

242
161.Никитченко В. С. Соотношение категорий сущности и явления. -
Ташкент: фан, 1966. – 163 с.
162.Ноговицин О. М. Ступени свободы: логико – ист. анализ категории
свободы. - Ленинград: Изд-во ЛГУ, 1990. – 188 с.
163.Нодия Г. О. Труд и гуманизм: о месте категории труда в системе
теоретич. гуманизма. / АН ГССР, Ин-т философии. - Тбилиси:
Мецниереба, 1986. – 91 с.
164.Nuo Kierkegoro iki Kamiu. – Vilnius: Pradai, 1997. – 333 p.
165.Орлик С. Секреты Delphi на примерах: версии 1.0 и 2.0. - Москва:
Бином, 1996 . – 325 с.
166.Основные экономические понятия: структура преподавания / перевод с
англиского Т. Игнатьевой. - Москва: Аспект Пресс, 1995. – 104 с.
167. Основы предпринимательской деятельности: экономическая теория,
маркетинг, финансовый менеджмент / под ред. В. М. Власовой. -
Москва: финансы и статистика, 1995 . – 493 с.
168.Основы учения об экономике / Х. Зайдель, Р. Теммен (перевод с
немецкого). - Москва: Дело ЛТД, 1994. – 398 с.
169.Панибратов В. Н. Категория «закон»: пробл. истории и объективного
содержания. / Под ред. В. Г. Иванова. - Ленинград: Наука, 1980. – 128
с.
170.Паскаль Б. Мысли. / Перев. С франц. - Москва: Худож. лит., 1974. –
543 с.
171.Paulauskas ir kt. Aiðkinamasis kompiuterijos žodynas/ - Kaunas:
Technologija, 1995. - 370 p.
172.Paulikas V. Pakopiškos ekonominių kategorijų sistemos statyboje analizė –
Baigiamasis darbas / - Vilnius, VTU, 1994. – 128 p.

243
173.Pavilionis R. Kalba. Logika. Filosofija. Šiuolaikinių loginių – filosofinių
kalbos koncepcijų analizė – Vilnius: Mintis, 1981. – 239 p.
174.Petkevičienė A. Pakopiška ekonominių kategorijų sistema statyboje. –
Baigiamasis darbas. – Vilnius: VTU, 1995. – 132 p.
175.Павлов В. Т. Огношение между понятиями. - Киев: Изд-во Киевского
ун-та, 1961. – 176 с.
176.Петров В. В. Переверзев В. Н. Ситуационная семантика. / Науч. –
аналит. обзор. АН СССР, Ин-т науч. информации по обществ. наукам.
Серия «Актуальные проблемы прикладного языкознания». – Москва,
1988. – 34 с.
177.Petuchova K. Ekonomikos nuostatų modeliavimas kompiuteriu. –Baigiamasis
darbas.- Vilnius: VTU, 1996. - 131 p.
178.Platūkis R. Raštvedybos automatizavimas: Integruotos sistemos
FRAMEWORK: Mokymo priemonė. / KTU, Valdymo informatikos kat. –
Kaunas: Technologija, 1992. – 68 p.
179.Поляков И. В. Лингвистика и структурная семантика. / Отв. ред. В. В.
Целищев. АН СССР, Сиб. Отделение. - Новосибирск: Наука, 1987. – 188
с.
180.Проблемы значения в лингвистике и логике. - Москва: Изд-во Моск. ун-
та, 1963. – 56 с.
181. Проблемы мышления в современной науке. - / Под зед. П. В. Копнина и
М. Б. Вильницкого. - Москва: Мысль, 1984. – 470 с.
182.Програмнные продукты и системы. - Тверь: МНИИПУ, 1988. – 121 с.
183.Рассел Б. История западной философии. / Науч. ред. В. В. Целищев. -
Новосибирск: Изд-во НУ, 1994. - [т. 1]: кн. 1-2. – 455 с.

244
184.Резвин И. И. Структура языка как моделирующей системы. - Москва:
Наука, 1978. – 287 с.
185.Rutkauskienė D. ir kt. Windows aplinka ir raštvedyba. – Kaunas:
Technologija, 1996. – 358 p.
186.Рынок: бизнес, комерция, экономика: Толк. терминолог. словарь. -
Москва: Маркетинг, 1994. – 135 с.
187.Рыночная экономика: словарь / под общей редакцией Г. Я. Кипермана. -
Москва: Республика, 1995. – 495 с.
188.Савинов А. В. Логические законы мышления. (О структуре и
закономерностях логического процесса). - Ленинград: Изд-во ЛУ, 1988.
– 371 с.
189.Садовский Г. И. Диалектика мысли: логика понятий как теория
отражения сущности развития. - Минск: Вышейш. школа, 1982. – 310 с.
190.Самуельсон П. Экономика. - Москва: НПО Ангон, 1993. – В 2-х т.
191.Сван Т. Основы программирования в Delphi для Windows 95 (перевод с
англ.) - Киев: Диалектика, 1996. – 478 с.
192.Севастьянов А. В. Англо-русский толковый словарь сокращений в
области компьютерных и информационных технологий: [справочное
пособие] - Москва: ЭСОМ, 1995. – 279 с.
193.Sezemanas V. Logika. – Kaunas: 1929. – 304 p.
194.Сидоренко Е. А. Логические следования и условные высказывания. -
Москва: Наука, 1983. – 173 с.
195.Словарь – справочник по современной экономике: на пяти языках / под
общей редакцией М. И. Плотницкого, М. В. Мишкевича. - Минск:
Высшейшая школа, 1996. – 361 с.
196.Словарь синонимов русского языка. - М: Русский язык, 1989. – 412 с.

245
197.Skirkevičiūtė J. Neveiksnių aktyvų valdymas turto banke ir banko įstatų teksto
pertvarkymas. – Bakalauro baigiamasis darbas. – Vilnius: VGTU, 1998. – 58
p.
198.Смирнов И. П. Порождение интертекста. – Санкт-Петербург: Языковый
центр, 1995. – 232 с.
199.Смирнова Е. Д. Логическая семантика и философические основания
логики. - Москва: Изд-во МГУ, 1986. – 161 с.
200.Солнцев В. М. Язык как системно-структурное образование. - Москва:
Недра, 1977. – 341 с.
201.Starkus B. Personalinis kompiuteris. – Kaunas: Smaltija, 1995. – 189 p.
202.Стоимость и капитал: перевод с английского / Дж. Хикс. - Москва:
Прогрес: Универс, 1993. – 487 с.
203.Стрельцова Г. Я. Блез Паскаль. - Москва: Мысль, 1979. – 237 с.
204. Ðtrauchas J. Naujųjų amžių filosofijos istorija. – Vilnius: Amžius, 1996. –
395 p.
205.Швырев В. С. Неопозитивизм и проблемы эмпирического обоснования
науки. - Москва: Наука,1986. – 215 с.
206.Talačkienė L. Pakopiška ekonominių kategorijų sistema statyboje. –
Baigiamasis darbas. – Vilnius: VTU, 1994. – 152 p.
207.Tarptautinių žodžių žodynas. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija,
1985. – 422 p.
208.Теория и практика работы на перcональнам компьютере. / С. И.
Дейнеко, И. С. Никоненко, Ю. В. Шитов. - Москва: Газ-Ойль Пресс –
Сервис, 1994. – 300 с.
209.Terminologija. / Lietuvių kalbos institutas. Tęstinis žurnalas.

246
210.Терминология рыночной экономики / авт. – сост.: Климов Л. М.,
Климова Н. А. - М: Комет, 1994. – 224 с.
211.Тихомиров В. П., Хрусталев Е. Ю. Гипертекстовое инфовмационное
моделирование экономических систем: проблемы теории и практики
внедрения. – Экономика и математические методы, 1997, том 33, вып. 2.
– 313-323 с.
212.The journal of philosophy. – 1997, Nr. 5.
213.Толковый словарь рыночной экономики. - М: Глория, 1993. – 301 с.
214.Тузов В. А. Математическая модель языка. - Ленинград: Изд-во ЛГУ,
1984. – 176 с.
215.Valstybinės įmonės įstatymas. / Projektas. – Lietuvos ekonomikos ir
privatizacijos institutas. – Vilnius: 1995. – 16 p.
216.Weston A. A rulebook for arguments. – Indianapolis: Hackett, 1987. – 93 p.
217.Vitgenðteinas L. Rinktiniai raðtai. – Vilnius: Mintis, 1995. – 443 p.
218.Витгенштейн: человек и мыслитель: пер. с англ. - Москва: Прогресс –
Культура, 1993. – 352 с.
219. Витгенштейн Л. Филосовские работы. - Москва: Гнозие, 1994. – 520 с.
220.Волков А. Г. Язык как система знаков. - Москва: Изд-во Моск. гос. ун-
та, 1986. – 87 с.
221.Vonnacott P. ir R. Mikroekonomika / vertimas ið anglų k. – Kaunas: Littera
Universitati Vytauti Magni, 1993. – 571 p.
222.Вяткина Н. Б. Смысл и онтология в логике. / АН Украины, ин-т
философии. - Киев: Науч. думка, 1991. – 120 с.
223.Зиновьев А. А. Комплексная логика. - Москва: Наука, 1970. – 203 с.
224.Зинченко Г. А. К вопросу о критике современного английского
позитивизма. - Харьков: Изд-во Харьк. ун-та, 1971. – 172 с.

247
225.Þilinskienë V. Lietuviø kalbos daþninis þodynas. – Vilnius: Mokslas, 1990. –
176 p.
226.Журавлев Л. А. Позитивизм и проблема исторических законов. -
Москва: Изд-во МГУ, 1980. – 309 с.
227.Þilinskienë V., D. Grumadienë L.Daþninis dabartinës raðomosios lietuviø
kalbos þodynas – Vilnius: Alitas, 1997. – 513 p.

248
PRIEDAI
1-as priedas

1. Pakopiðkos ekonomikos kategoriju sistemos formavimas

Monografijos skyrelyje 2.4 “Kategorijø pakopiðkumo nustatymas ir pakopiðka

ekonomikos kategorijø sistema” buvo parodyta, kad vienas ið geriausiø pakopiðkos
ekonomikos kategorijø sistemos sudarymo metodø yra didþiausios ðakos metodas.
Naudojant ðá metodà ekonomikos kategorijø pakopos numerio nustatymas vyksta
keturiais etapais:
1 etapas: randamas nagrinëjamos ekonomikos kategorijos apibrëþimas.
2 etapas: tame apibrëþime iðskiriamos ekonomikos kategorijos ir surandami jø
apibrëþimai.
3 etapas: taip renkami apibrëþimai ir iðskiriamos ekonomikos kategorijos tol, kol
visos jos iðaiðkinamos ir apibrëþimuose nelieka në vienos neiðaiðkintos
ekonomikos kategorijos.
4 etapas: suraðomos visos ekonomikos kategorijos ir nagrinëjama kategorijos
pakopa bus vienetu didesnë uþ paskutiniàjà didþiausià pakopos numerá turinèià
ekonomikos kategorijà.
Panagrinëkime konkretø pavyzdá.
Kaina - piniginë prekës vertës iðraiðka (3 pabrauktos kategorijos).
Pinigai - visuotinis ekvivalentas (1).
Prekë - pagamintas produktas (2).
Vertë - brangumas (0).

249
 Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø
vertæ ir mainoma á bet kurià ið jø (3).
Gamyba - “þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas”(0).
Produktas - daiktas (0).
Mainai - individualus ar visuomeninis keitimasis ávairaus pavidalo darbo
rezultatais (0).
Visuomenë - didelë þmoniø bendrija (0).
Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti fiziniø ir protiniø jëgø (0).
Kaip matyti visos kategorijos yra iðaiðkintos, taigi sudarome lentelæ, kuri ir
parodys ekonominës kategorijos “kaina“ pakopos numerá:
Pakopos Ekonominës Pasikartojanèiø
numeris kategorijos kategorijø skaièius
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Produktas 3
0 Vertë 2
0 Visuomenë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 3
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Kaina -

Iðvada: KAINA yra 4 pakopos kategorija.

250
 Ankstesniuose darbuose [106, 145, 172] pakopos nustatymo metodas rëmësi
principu: tiek, kiek yra rasta ekonominiø kategorijø nagrinëjant pasirinktà
kategorijà, tokia ir bus pakopa. Taigi, kainos pakopos numeris bûtø 9-as. Jei
skaièiuoti ekonominës kategorijos KAINA pakopos numerá su pasikartojanèiomis
kategorijomis, tai “prekë“ pasikartoja tris kartus, “produktas“- tris kartus,
“gamyba“- tris kartus, “vertë“- du kartus. Taigi pakopos numeris bûtø - 11.
KAINA
pinigai prekë vertë
visuotinis ekvivalentas gamyba produktas
mainai
visuomenë darbas
Ekonominës kategorijos KAINA medis sudarytas be kategorijø pasikartojimo.
Tolimesnëje ðio darbo eigoje nurodomas tik pasikartojanèiø ekonomikos
kategorijø skaièius nesudarant sistemos su pasikartojanèiomis kategorijomis.
Ankstesniø metø darbai [145,172] parodë, kad ði sistema per daug iðplësta ir
retai taikoma.
Nustatant pakopos numerá pagal aptariamà metodà, nëra ðuoliø tarp pakopø. Be
to, ðiame priede kai kurie apibrëþimai pateikti po antros ar daugiau iteracijø. Tai
plaèiau bus aptarta 2-me priede.
Toliau nustatinëjamas ekonomikos kategorijø pakopiðkumas (abëcëlës tvarka).
AKCEPTAS - sutikimas su kitos pusës pasiûlymu sudaryti sutartá nurodytomis
sàlygomis(1).
SUTARTIS - dviejø ar daugiau asmenø susitarimas dël santykiø sukûrimo,
pakeitimo ar panaikinimo(0).
Ekonomikos kategorija AKCEPTAS iðnagrinëta. Sudaroma lentelë ekonomikos
kategorijos AKCEPTAS pakopos numeriui nustatyti.

251
Pakopos Ekonomikos kategorijos Pasikartojanèiø
nr. kategorijø skaièius .
0 Sutartis 1
1 Akceptas .
Iðvada: AKCEPTAS yra 1 pakopos kategorija.
Visos ekonomikos kategorijos nagrinëjamos ta paèia tvarka, tik toliau pateikiami
galutiniai rezultatai.
APMOKËJIMO TERMINAS
Iðvada: APMOKËJIMO TERMINAS yra 0 pakopos kategorija.
Pakopos Ekonomikos kategorijos Pasikartojanèiø
nr. kategorijø skaièius .
0 Darbas 6
0 Produktas 4
0 Gamyba 4
0 Vertë 2
1 Atlyginimas 1
1 Mainai 2
1 Prekë 4
2 Pajamos 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 2
4 Mokestis 1
4 Mokëjimas 1
5 Asmeninës pajamos .
Iðvada: ASMENINËS PAJAMOS yra 5 pakopos kategorija.
ATLIKTAS DARBAS

252
 Iðvada: ATLIKTAS DARBAS yra 0 pakopos kategorija.
ATLYGINIMAS
0 Darbas 1
1 Atlyginimas .
Iðvada: ATLYGINIMAS yra 1 pakopos kategorija.
ATSARGA
Iðvada: ATSARGA yra 0 pakopos kategorija.
ATSTATYMAS
Iðvada: ATSTATYMAS yra 0 pakopos kategorija.
BENDROVË
0 Poreikis 1
0 Darbas 1
1 Ûkinë veikla 1
2 Ekonomika 1
3 Bendrovë .
Iðvada: BENDROVË yra 3 pakopos kategorija.
BIRÞA
0 Sutartis 1
1 Sandorius 1
2 Birþa .
Iðvada: BIRÞA yra 2 pakopos kategorija.
BUHALTERIJA
0 Apskaita 1
1 Buhalterija .
Iðvada: BUHALTERIJA yra 1 pakopos kategorija.
CENTRALIZACIJA

253
Iðvada: CENTRALIZACIJA yra 0 pakopos kategorija.
CIRKULIACIJA
0 Darbas 3
0 Gamyba 4
0 Produktas 4
0 Vertë 2
1 Mainai 3
1 Prekë 4
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 2
4 Pardavimas 1
4 Pirkimas 1
5 Cirkuliacija .
Iðvada: CIRKULIACIJA yra 5 pakopos kategorija.
DARBAS
Iðvada: DARBAS yra 0 pakopos kategorija.
DARBDAVYS
0 Darbas 1
1 Darbdavys .

Iðvada: DARBDAVYS yra 1 pakopos kategorija.

DARBININKAS
0 Darbas 1
1 Darbininkas .
Iðvada: DARBININKAS yra 1 pakopos kategorija.
DARBUOTOJAS

254
0 Darbas 1
1 Darbuotojas .
Iðvada: DARBUOTOJAS yra 1pakopos kategorija.
DARBO DRAUSMË
0 Darbas 1
1 Darbo drausmë .
Iðvada: DARBO DRAUSMË yra 1 pakopos kategorija.
DARBO PAMAINA
0 Darbas 1
1 Darbininkas 1
2 Darbo pamaina .
Iðvada: DARBO PAMAINA yra 2 pakopos kategorija.
DARBO PRIEMONË
Iðvada: DARBO PRIEMONË yra 0 pakopos kategorija.
DARBO PASIDALIJIMAS
Iðvada: DARBO PASIDALIJIMAS yra 0 pakopos kategorija.
DARBO OBJEKTAS
0 Darbas 1
1 Darbo objektas .
Iðvada: DARBO OBJEKTAS yra 1 pakopos kategorija.
DARBO TEMPAS
Iðvada: DARBO TEMPAS yra 0 pakopos kategorija.
DARBO VIETA
0 Darbas 2
0 Gamyba 1
0 Procesas 1

255
1 Priemones 1
2 Gamybos priemones 1
3 Darbo vieta .
I vada: DARBO VIETA yra 3 pakopos kategorija.
DINAMINIS EFEKTYVUMAS
I vada: DINAMINIS EFEKTYVUMAS 0 pakopos kategorija.
DISPONAVIMAS
0 Vertybe 1
1 Turtas 1
2 Disponavimas .
I vada: DISPONAVIMAS yra 2 pakopos kategorija.
DIFERSIFIKAVIMAS
0 Gamyba 1
0 Produktas 2
1 Preke 1
1 Vartojimas 1
2 Nomenklatura 1
3 Diversifikavimas .
I vada: DIVERSIFIKAVIMAS yra 3 pakopos kategorija.
EFEKTYVUMAS
0 Produktas 1
0 Poreikiai 1
1 I tekliai 1
2 Efektyvumas .
I vada: EFEKTYVUMAS yra 2 pakopos kategorija.
EKSPORTAS

256
0 Paslauga 1
0 Verte 1
0 Gamyba 1
0 Produktas 1
1 Preke 1
2 Eksportas .
I vada: EKSPORTAS yra 2 pakopos kategorija.
EKONOMIKA
0 Darbas 1
0 Poreikis 2
1 Ukine veikla 1
1 I tekliai 1
2 Ekonomika .
I vada: EKONOMIKA yra 2 pakopos kategorija.
ELASTINGUMAS
I vada: ELASTINGUMAS yra 0 pakopos kategorija.
FONDAI
0 Atsargos 1
0 Darbas 1
0 Poreikis 1
0 Vartojimas 1
1 I tekliai 1
1 Atlyginimas 1
2 Pajamos 1
3 Santaupos 1
4 Fondai .

257
I vada: FONDAI yra 4 pakopos kategorija.
GAMYBA
I vada: gamyba yra 0 pakopos kategorija.
GAMINYS
0 Produktas 1
1 Gaminys .
I vada: GAMINYS yra 1-os pakopos kategorija.
GAMINTOJAS
0 Gamyba 1
1 Gamintojas .
I vada: GAMINTOJAS yra 1-os pakopos kategorija.
GAMYBOS PRIEMONES
0 Darbas 2
0 Gamyba 1
0 Procesas 1
1 Priemones 1
2 Gamybos priemones .
I vada: GAMYBOS PRIEMONES yra 2-os pakopos kategorija.
GERYBES
0 Paslauga 1
0 Poreikis 1
1 Gerybes .
I vada: GERYBES yra 1 pakopos kategorija.
GRYNOSIOS PAJAMOS
0 Produktas 2
0 Gamyba 2

258
0 Verte 1
0 Darbas 1
1 Preke 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Mokejimas 1
5 Grynosios pajamos .
I vada: GRYNOSIOS PAJAMOS yra 5 pakopos kategorija.
INDIVIDAS
I vada: INDIVIDAS yra 0 pakopos kategorija.
INFLIACIJA
0 Produktas 7
0 Gamyba 7
0 Verte 4
0 Darbas 3
1 Preke 7
1 Mainai 3
2 Visuotinis ekvivalentas 3
3 Pinigai 2
4 Kaina 1
5 Infliacija .
I vada: INFLIACIJA yra 5 pakopos kategorija.
INTERESAS
I vada: INTERESAS yra 0 pakopos kategorija.
INDUSTRIJA

259
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Vartojimas 1
1 Gamybos priemones 1
1 ˇaliava 1
2 Pramone 1
3 Industrija .
I vada: INDUSTRIJA yra 3 pakopos kategorija.
INVESTICIJA
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Produktas 2
0 Poreikis 1
0 Verte 1
1 I tekliai 1
1 Preke 2
1 Ukis 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Le os 1
5 Investicija .
I vada: INVESTICIJA yra 5 pakopos kategorija.
I TEKLIAI
0 Poreikis 1
1 I tekliai .
I vada: I TEKLIAI yra 1 pakopos kategorija.

260
 I LAIDOS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Verte 1
1 Preke 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 I laidos .
I vada: I LAIDOS yra 4 pakopos kategorija.
IMPORTAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Paslauga 1
0 Produktas 3
0 Verte 1
1 Preke 3
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 1
4 Pirkimas 1
5 Importas .
I vada: IMPORTAS yra 5 pakopos kategorija.
IMONE
0 Gamyba 1

261
0 Visuomene 1
1 Ukis 1
2 Imone .
I vada: IMONE yra 2 pakopos kategorija.
INA AS
0 Darbas 3
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vartojimas 1
0 Verte 1
1 Atlyginimas 1
1 Preke 2
1 Mainai 1
2 Pajamos 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
3 Santaupos 1
4 Ina as .
I vada: INA AS yra 4 pakopos kategorija.
IPLAUKOS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Verte 1
1 Preke 2
1 Mainai 1

262
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Iplaukos .
I vada: IPLAUKOS yra 4 pakopos kategorija.
KAINA
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Produktas 3
0 Verte 2
1 Preke 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Kaina .
I vada: KAINA yra 4 pakopos kategorija.
KAPITALAS
0 Gamyba 1
1 Kapitalas .
I vada: KAPITALAS yra 1 pakopos kategorija.
KAUPIMO PRIEMONE
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Verte 1
1 Preke 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1

263
3 Pinigai 1
4 Kaupimo priemone .
I vada: KAUPIMO PRIEMONE yra 4 pakopos kategorija.
KAPITALINE STATYBA
0 Gamyba 1
1 Kapitaline statyba .
I vada: KAPITALINE STATYBA yra 1 pakopos kategorija.
KLIENTAS
0 Paslauga 1
1 Klientas .
I vada: KLIENTAS yra 1 pakopos kategorija.
KONTRANENTAS
0 Sutartis 1
1 Kontranentas .
I vada: KONTRANENTAS yra 1 pakopos kategorija.
KONTRAKTAS
0 Sutartis 1
1 Kontraktas .
I vada: KONTRAKTAS yra 1 pakopos kategorija.
KONTRAKTO TRUKME
0 Sutartis 1
1 Kontraktas 1
2 Kontrakto trukme .
I vada: KONTRAKTO TRUKME yra 2 pakopos kategorija.
KOMPENSACIJA
0 Darbas 1

264
0 Nuostolis 1
1 Atlyginimas 1
2 Kompensacija .
I vada: KOMPENSACIJA yra 2 pakopos kategorija.
KONKURENCIJA
0 Darbas 1
0 Gamyba 6
0 Produktas 6
0 Verte 2
1 Preke 6
1 Mainai 2
2 Rinka 1
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 1
4 Pirkejas 1
4 Pardavejas 1
5 Konkurencija .
I vada: KONKURENCIJA yra 5 pakopos kategorija.
KOKYBE
I vada: KOKYBE yra 0 pakopos kategorija.
KREDITAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Poreikis 1
0 Verte 1

265
1 Gerybes 1
1 Preke 1
1 Mainai 1
2 Materialines gerybes 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Paskola 1
5 Kreditas .
I vada: KREDITAS yra 5 pakopos kategorija.
KURSAS
0 Darbas 2
0 Gamyba 5
0 Sutartis 1
0 Produktas 4
0 Verte 3
0 Vertybe 2
1 Mainai 2
1 Preke 5
1 Sandoris 1
2 Bir˛a 1
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 1
4 Kaina 1
5 Kursas .
I vada: KURSAS yra 5 pakopos kategorija.

266
KVITAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Prekë 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Kvitas
Iðvada: KVITAS yra 4 pokopos kategorija.

LAIKINAS DARBUOTOJAS
0 Darbas 2
1 Darbuotojas 1
2 Samdymas 1
3 Laikinasis darbuotojas
Iðvada: LAIKINAS DARBUOTOJAS yra 2 pakopos kategorija.

LAISVOJI RINKA
0 Darbas 2
0 Gamyba 1
0 Produktas 1
0 Poreikis 1

267
 1 Prekë 1
1 Mainai 1
1 Ûkinë veikla 1
2 Ekonomika 1
2 Rinka 1
3 Laisvoji rinka 1
Iðvada: LAISVOJI RINKA yra 3 pakopos kategorija.

LICENCIJA
Iðvada: LICENCIJA yra 0 pakopos kategorija.

LIKVIDUMAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
0 Vertybë 2
1 Prekë 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Likvidumas
Iðvada: LIKVIDUMAS yra 4 pakopos kategorija.

LËÐOS

268
 0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Poreikis 1
0 Vertë 1
1 Iðtekliai 1
1 Prekë 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Lëðos
Iðvada: LËÐOS yra 4 pakopos kategorija.

LOKALINË SÀMATA
0 Darbas 5
0 Gamyba 2
0 Montavimas 2
0 Produktas 2
0 Statybos objektas 1
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
1 Statyba 1
1 Atlyginimas 1

269
 2 Pajamos 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Iðlaidos 1
5 Lokalinë sàmata
Iðvada: LOKALINË SÀMATA yra 5 pakopos kategorija.

MAINAI
0 Darbas 1
0 Visuomenë 1
1 Mainai
Iðvada: MAINAI yra 1 pakopos kategorija.

MAKROEKONOMIKA
0 Darbas 1
0 Individas 1
0 Valstybë 1
1 Ûkinë veikla 1
2 Ekonomika 1
3 Makroekonomika
Iðvada: MAKROEKONOMIKA yra 3 pakopos kategorija.

MATERIALINËS GËRYBËS
0 Poreikis 1

270
 1 Gërybës 1
2 Materialinës gërybës
Iðvada: MATERIALINËS GËRYBËS yra 2 pakopos kategorija.

MARKETINGAS
0 Gamyba 2
0 Procesas 1
0 Produktas 1
0 Visuomenë 1
1 Prekë 1
1 Ûkis 1
2 Ámonë 1
2 Rinka 1
3 Marketingas
Iðvada: MARKETINGAS yra 3 pakopos kategorija.

MAÞMENINË KAINA
0 Darbas 1
0 Gamyba 4
0 Paslauga 1
0 Produktas 4
0 Vertë 2
1 Prekë 4
1 Mainai 1

271
 2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Kaina 1
5 Maþmeninë kaina
Iðvada: Maþmeninë kaina yra 5 pakopos kategorija.

MIGRUOJANTIS NEDARBAS
0 Darbas 2
1 Nedarbas 1
2 Migruojantis nedarbas
Iðvada: MIGRUOJANTIS NEDARBAS yra 2 pakopos kategorija.

MIKROEKONOMIKA
0 Darbas 1
1 Ûkinë veikla 1
2 Ekonomika 1
3 Mikroekonomika
Iðvada: MIKROEKONOMIKA yra 3 pakopos kategorija.

MOKESTIS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Valstybë 1

272
 0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Mokestis
Iðvada: MOKESTIS yra 4 pakopos kategorija.

MOKËJIMAS
0 Darbas 2
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Prekë 2
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Mokëjimas
Iðvada: MOKËJIMAS yra 4 pakopos kategorija

MONTAVIMAS
Iðvada: MONTAVIMAS yra 0 pakopos kategorija

MONOPOLIJA

273
 0 Gamyba 3
0 Paslauga 1
0 Produktas 2
1 Gamintojas 1
1 Prekë 2
2 Rinka 2
3 Monopolija
Iðvada: MONOPOLIJA yra 3 pakopos kategorija.

NAUDINGUMAS
0 Gamyba 1
0 Paslauga 1
0 Produktas 1
1 Prekë 1
2 Naudingumas
Iðvada: NAUDINGUMAS yra 2 pakopos kategorija.

NEDARBAS
0 Darbas 1
1 Nedarbas
Iðvada: NEDARBAS yra 1 pakopos kategorija.

NEDARBINGUMAS
0 Darbas 1

274
 1 Nedarbingumas
Iðvada: NEDARBINGUMAS yra 1 pakopos kategorija.

NORMA
Iðvada: NORMA yra 0 pakopos kategorija.

NOMENKLATÛRA
0 Produktas 1
1 Vartotojimas 1
2 Nomenklatûra
Iðvada: NOMENKLATÛRA yra 2 pakopos kategorija.

NUOMA
0 Vertybë 2
1 Turtas 1
2 Nuosavybë 1
3 Nuoma
Iðvada: NUOMA yra 3 pakopos kategorija.

NUOSAVYBË
0 Vertybë 1
1 Turtas 1
2 Nuosavybë
Iðvada: NUOSAVYBË yra 2 pakopos kategorija.
NUOSTOLIS

275
Iðvada: NUOSTOLIS yra 0 pakopos kategorija.

OBJEKTINË SÀMATA
0 Darbas 4
0 Gamyba 2
0 Montavimas 2
0 Produktas 1
0 Statybos objektas 1
0 Vertë 1
1 Atlyginimas 2
1 Prekë 1
1 Mainai 1
1 Statyba 1
2 Pajamos 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Iðlaidos 1
5 Objektinë sàmata 1
Iðvada: OBJEKTINË SÀMATA yra 5 pakopos kategorija.

OLIGOPOLIJA
0 Gamyba 3
0 Paslauga 1
0 Produktas 2

276
 0 Visuomenë 1
1 Prekë 2
1 Ûkis 1
2 Ámonë 1
2 Pasiûla 1
2 Rinka 1
3 Oligopolija
Iðvada: OLIGOPOLIJA yra 3 pakopos kategorija.

PAJAMOS
0 Darbas 2
1 Atlyginimas 1
2 Pajamos
Iðvada: PAJAMOS yra 2 pakopos kategorija.

PAKLAUSA
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Paslauga 1
0 Produktas 3
0 Vertë 1
1 Prekë 3
1 Mainai 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1

277
 3 Pinigai 1
4 Pirkëjas 1
5 Paklausa
Iðvada: PAKLAUSA yra 5 pakopos kategorija.

PAKAITALAS
0 Gamyba 1
0 Produktas 1
1 Prekë 1
2 Pakaitalas
Iðvada: PAKAITALAS yra 2 pakopos kategorija.

PALÛKANOS
0 Darbas 3
0 Gamyba 4
0 Produktas 4
0 Valstybë 1
0 Vertë 2
1 Mainai 2
1 Prekë 4
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 1
4 Mokestis 1
4 Mokëjimas 1

278
 5 Palûkanos
Iðvada: PALÛKANOS yra 5 pakopos kategorija.

PARDAVËJAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 3
0 Produktas 3
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 3
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Pardavëjas
Iðvada: PARDAVËJAS yra 4 pakopos kategorija.

PARDAVIMAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1

279
 4 Pardavimas
Iðvada: PARDAVIMAS yra 4 pakopos kategorija.

PASLAUGA
Iðvada: PASLAUGA yra 0 pakopos kategorija.

PASIÛLA
0 Darbas 2
0 Gamyba 6
0 Paslauga 1
0 Produktas 6
0 Vertë 2
1 Mainai 2
1 Prekë 6
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 2
4 Pardavimas 1
4 Pardavëjas 1
5 Pasiûla
Iðvada: PASIÛLA yra 5 pakopos kategorija.

PASKOLA
0 Darbas 1
0 Gamyba 2

280
 0 Poreikis 1
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Gërybës 1
1 Mainai 1
1 Prekë 1
2 Materialinës gërybës 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Paskola
Iðvada: PASKOLA yra 4 pakopos kategorija.

PATENTAS
0 Valstybë 1
1 Patentas
Iðvada: PATENTAS yra 1 pakopos kategorija.

PELNAS
0 Darbas 3
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Atlyginimas 1
1 Mainai 1

281
 1 Prekë 2
2 Pajamos 1
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Iðlaidos 1
5 Pelnas
Iðvada: PELNAS yra 5 pakopos kategorija.

PINIGAI
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai
Iðvada: PINIGAI yra 3 pakopos kategorija.

PIRKIMAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1

282
 1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Pirkimas
Iðvada: PIRKIMAS yra 4 pakopos kategorija.

PIRKËJAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Pirkëjas
Iðvada: PIRKËJAS yra 4 pakopos kategorija.

PRAMONË
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Vatojimas 1
1 Gamybos priemonës 1

283
 1 Þaliava 1
2 Pramonë
Iðvada: Pramonë yra 2 pakopos kategorija

PREKË
0 Gamyba 1
0 Produktas 1
1 Prekë
Iðvada: PREKË yra 1 pakopos kategorija.

PREKYBA
0 Darbas 2
0 Gamyba 5
0 Produktas 5
0 Vertë 2
1 Mainai 2
1 Prekë 5
2 Visuotinis ekvivalentas 2
3 Pinigai 1
4 Pirkimas 1
4 Pardavimas 1
5 Prekyba
Iðvada: PREKYBA yra 5 pakopos kategorija.

PRIEMONË

284
Iðvada: PRIEMONË yra 0 pakopos kategorija.

PROCENTAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Paslauga 1
0 Produktas 2
0 Valstybë 1
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinas ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Mokestis 1
5 Procentas
Iðvada: PROCENTAS yra 5 pakopos kategorija.

PROCESAS
Iðvada: PROCESAS yra 0 pakopos kategorija.

PRODUKTAS
Iðvada: PRODUKTAS yra 0 pakopos kategorija.

PRODUKCIJA
0 Produktas 1

285
 0 Sritis 1
1 Produkcija
Iðvada: PRODUKCIJA yra 1 pakopos kategorija.

POREIKIS
Iðvada: POREIKIS yra 0 pakopos kategorija.

RANGOVAS
0 Darbas 1
1 Rangovas
Iðvada: RANGOVAS yra 1 pakopos kategorija.

REPRODUKCIJA
0 Gamyba 1
2 Procesas 1
3 Reprodukcija
Iðvada: REPRODUKCIJA yra 1 pakopos kategorija.

REKONSTRUKCIJA
Iðvada: REKONSTRUKCIJA yra 1 pakopos kategorija.

REZERVAS
0 Atsarga 1
1 Rezervas
Iðvada: REZERVAS yra 1 pakopos kategorija.

286
RINKA
0 Gamyba 1
0 Produktas 1
1 Prekë 1
2 Rinka
Iðvada: RINKA yra 2 pakopos kategorija.

RIZIKA
Iðvada: RIZIKA yra 0 pakopos kategorija.

SAMDYMAS
0 Darbas 1
1 Samdymas
Iðvada: SAMDYMAS yra 1 pakopos kategorija.

SANDORIUS
0 Sutartis 1
1 Sandorius
Iðvada: SANDORIUS yra 1 pakopos kategorija.

SANTAUPOS
0 Darbas 2
0 Vartojimas 1
1 Atlyginimas 1

287
 2 Pajamos 1
3 Santaupos
Iðvada: SANTAUPOS yra 3 pakopos kategorija.

SAVININKAS
0 Vertybë 2
1 Turtas 1
2 Nuosavybë 1
3 Savininkas
Iðvada: SAVININKAS yra 3 pakopos kategorija.

SÀSKAITA
0 Darbas 4
0 Gamyba 7
0 Produktas 7
0 Vertë 3
1 Mainai 3
1 Prekë 7
2 Visuotinis ekvivalentas 3
3 Pinigai 2
4 Mokëjimas 1
4 Pardavëjas 1
4 Pirkëjas 1
5 Sàskaita
Iðvada: SÀSKAITA yra 5 pakopos kategorija.

288
SERTIFIKATAS
0 Kokybë 1
1 Sertifikatas
Iðvada: SERTIFIKATAS yra 1 pakopos kategorija.

SKOLA
0 Poreikis 1
1 Gërybës 1
2 Materialinës gërybës 1
3 Skola
Iðvada: SKOLA yra 3 pakopos kategorija.

SRITIS
Iðvada: SRITIS yra 0 pakopos kategorija

SPECIALYBË
0 Darbas 1
0 Sritis 1
1 Specialybë
Iðvada: SPECIALYBË yra 1 pakopos kategorija.

STATYBA
0 Darbas 1
0 Montavimas 1

289
 0 Statybos objektas 1
1 Statyba
Iðvada: STATYBA yra 1 pakopos kategorija.

STATYBOS OBJEKTAS
Iðvada: STATYBOS OBJEKTAS yra 0 pakopos kategorija.

STATYBOS TRUKMË
0 Darbas 1
1 Statybos trukmë
Iðvada: STATYBOS TRUKMË yra 1 pakopos kategorija.

SUBSIDIJA
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas 1
3 Pinigai 1
4 Subsidija
Iðvada: SUBSIDIJA yra 4 pakopos kategorija.

SUSIDËVËJIMAS

290
Iðvada: SUSIDËVËJIMAS yra 0 pakopos kategorija.

SUTARTIS
Iðvada: SUTARTIS yra 0 pakopos kategorija.

TAUPYMAS
Iðvada: TAUPYMAS yra 0 pakopos kategorija.

TECHNOLOGIJA
0 Gamyba 1
0 Procesas 1
1 Technologija
Iðvada: TECHNOLOGIJA yra 1 pakopos kategorija.

TINKLINIS GRAFIKAS
0 Darbas 1
1 Tinklinis grafikas
Iðvada: TINKLINIS GRAFIKAS yra 1 pakopos kategorija

TURTAS
0 Vertybë 1
1 Turtas
Iðvada: TURTAS yra 1 pakopos kategorija.

ÛKIS

291
 0 Gamyba 1
1 Ûkis
Iðvada: ÛKIS yra 1 pakopos kategorija.

ÛKINË VEIKLA
0 Darbas 1
1 Ûkinë veikla
Iðvada: ÛKINË VEIKLA yra 1 pakopos kategorija.

UÞSTATAS
0 Poreikis 1
0 Sutartis 1
0 Vertybë 4
1 Gërybës 1
1 Sandoris 1
1 Turtas 3
2 Materialinës gërybës 1
2 Nuosavybë 1
3 Savininkas 1
3 Skola 1
4 Uþstatas
Iðvada: UÞSTATAS yra 4 pakopos kategorija.

UÞSAKOVAS

292
 0 Darbas 1
1 Uþsakovas
Iðvada: UÞSAKOVAS yra 1 pakopos kategorija.

VALSTYBË
Iðvada: VALSTYBË yra 0 pakopos kategorija.

VARTOJIMAS
Iðvada: VARTOJIMAS yra 0 pakopos kategorija.

VARTOTOJAS
0 Produktas 1
1 Vartotojas
Iðvada: VARTOTOJAS yra 1 pakopos kategorija

VARTOJAMOS PREKËS
0 Gamyba 1
0 Paslauga 1
0 Poreikis 1
0 Produktas 1
1 Prekë 1
2 Vartojamos prekës
Iðvada: VARTOJAMOS PREKËS yra 2 pakopos kategorija.

VERTË

293
Iðvada: VERTË yra 0 pakopos kategorija.

VERTYBË
Iðvada: VERTYBË yra 0 pakopos kategorija.

VISUOMENË
Iðvada: VISUOMENË yra 0 pakopos kategorija.

VISUOTINIS EKVIVALENTAS
0 Darbas 1
0 Gamyba 2
0 Produktas 2
0 Vertë 1
1 Mainai 1
1 Prekë 2
2 Visuotinis ekvivalentas
Iðvada: VISUOTINIS EKVIVALENTAS yra 2 pakopos kategorija.

VISUOMENINIS KAPITALAS
0 Vertybë 1
0 Visuomenë 1
1 Turtas 1
2 Visuomeninis kapitalas
Iðvada: VISUOMENINIS KAPITALAS yra 2 pakopos kategorija.

294
ÞALIAVA
0 Darbas 1
1 Þaliava
Iðvada: ÞALIAVA yra 1 pakopos kategorija.

ÞEMË
Iðvada: ÞEMË yra 0 pakopos kategorija.

2-as priedas

2. Tobulas ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas

1 ITERACIJA

Èekis - banko dokumentas, kuriuo sàskaitos turëtojas ásako iðmokëti ið jos

nurodytà sumà arba pervesti á kità sàskaità.
1.Bankas - ástaiga ar ástaigø sistema, atliekanti ávairias operacijas su pinigais.
2. Sàskaita - atsiskaitymo dokumentas, kuriame nurodoma kiekis, kaina ir suma.
3. Suma - kuriø nors dydþiø sudëjimo rezultatas.
4. Pervesti - ásakyti átraukti á kità sàskaità.
5. Operacija - finansø ar prekvbos veiksmas.

295
6. Pinigai - ypatinga prekë, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmená, iðreiðkianti
kitø prekiø vertæ.
7. Atsiskaityti - suvesti sàskaitas.
8. Kaina - vertë pinigais.
9. Finansai - pinigai, lëðos.
10. Prekyba - veikla, susijusi su prekiø pirkimu ir pardavimu.
11. Prekë - produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, kuria iðreiðkiama kitos prekës vertë.
13. Vertë - tam tikras kiekis abstraktaus darbo, ádëto á prekës pagaminimà.
14. Lëðos - piniginiai iðtekliai, kreditai.
15. Pirkti - ásigyti uþ pinigus.
16. Parduoti - atiduoti uþ pinigus.
17. Produktas - gaminvs, daiktas.
18. Gamyba - organizuotas gaminimas.
19. Rinka - prekiø mainø sfera.
20. Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ar fiziniø jëgø.
21. Iðtekliai - lëðos, santaupos, atsargos.
22. Kreditai - asignuojamos lëðos.
23. Gaminys - pagamintas daiktas.
24. Mainai - reprodukcijos fazë.
25. Santaupos - sutaupvti pinigai.
26. Atsargos - santaupos.
27. Asignuoti - skirti lëðas kuriam nors tikslui.
28. Reprodukcija - vis didëjanti visuomeninë gamvba.
29. Taupyti - santaupas dëti.

296
Iðvada: Ekonomikos kategorija èekis priklauso 29 - ajai pakopai.

Nustatomi visø kitø kategorijø pakopø numeriai ir gauti rezultatai suraðomi á

lentelæ:
Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Kategorijø

numeris numeriai skaièius
.
0 3,18,20 3
1 23, 28 2
2 17, 24 2
…
11 6, 11 2
12 8,12,13,15,16,19 6
13 10, 25 2
14 26, 29 2
15 2 1
16 4, 7 2
…
18 14 1
19 9, 21, 22, 27 4
…
22 1,5 2
…
29 0 1

297
 II ITERACIJA

Èekis - banko dokumentas, kuriuo sàskaitos turëtojas ásako ið jos nurodytà

sumà iðduoti arba pervesti á kità sàskaità.
1. Bankas - ástaiga ar ástaigø sistema, atliekanti ávairias funkcijas su pinigais.
2. Sàskaita - atsiskaitymo dokumentas, kuriame nurodoma kiekis, kaina ir suma.
3. Suma - kuriø nors dydþiø sudëjimo rezultatas.
4. Pervesti - áskaityti, átraukti á kità sàskaità.
5. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
6. Atsiskaityti - suvesti sàskaitas.
7. Kaina - vertë pinigais.
8. Visuotinis ekvivalentas - visø kitø prekiø vertë.
9. Vertë - darbo prekei pagaminti kiekis.
10. Prekë - produktas, skirtas rinkai.
11. Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ir fiziniø jëgø.
12. Gamyba - prekiø ir paslaugø kûrimo procesas.
13. Produktas - pagamintas daiktas.
14. Rinka - prekiø mainø sfera.
15. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
16. Mainai - reprodukcijos fazë.
17. Reprodukcija - vis didëjanti visuomeninë gamyba.
Iðvada: ekonomikos kategorija èekis priklauso 17-ai pakopai. Kitø kategorijø
pakopos iðsidëstë taip.

298
 Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Kategorijø

numeris numeriai skaièius
0 3,11,15 3
…
6 10,16 2
7 12,14 2
8 9, 13, 17 3
9 8 1
10 5 1
11 1,7 2
…
14 2 1
15 4, 6 2
…
17 0 1

Pakopos iðsidëstë tolygiau, jø skaièius sumaþëjo nuo 30 iki 17.

III ITERACIJA

Èekis - banko dokumentas, kuriuo sàskaitos turëtojas ásako ið jos nurodytà

pinigø kieká iðduoti arba pervesti á kità sàskaità.

299
 1. Bankas - ástaiga ar ástaigø sistema, atliekanti ávairias funkcijas su pinigais,
sàskaitomis.
2. Sàskaita - dokumentas, kuriame nurodoma kiekis,kaina ir pinigø suma.
3. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
4. Kaina - vertë pinigais.
5. Visuotinis ekvivalentas - visø kitø prekiø vertë.
6. Vertë - tikslingos þmogaus veiklos, reikalingos pagaminti prekei, kiekis.
7. Prekë - produktas, skirtas rinkai.
8. Gamyba - organizuotas gaminimas.
9. Produktas - pagamintas daiktas.
10. Rinka - pagamintø daiktø, produktø mainø sfera.
11. Mainai - reprodukcijos fazë.
12. Reprodukcija - vis didëjanti visuomeninë gamyba, átakojanti mainus.

Iðvada: ekronomikos kategorija èekis priklauso 12-tai pakopai. Kitos kategorijos

priklauso tokioms pakopoms.
Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijos numeris Kategorijø

. numeris skaièius
0 8 1
1 9 1
2 12 1
3 11 1
4 10 1
5 7 1

300
 6 6 1
7 5 1
8 3 1
9 4 1
10 2 1
11 1 1
12 0 1
Iðvados: ekonomikos kategorija èekis priklauso 12-tai pakopai. Pakopos iðsidëstë
tolygiai, jø skaièius sumaþëjo nuo 29 iki 12.

Importas - prekës ir paslaugos, perkamos kitoje ðalyje.

Pirma iteracija

1. Prekë - produktas skirtas rinkai.

2.Paslauga - patarnavimas, pagalba.
3.Pirkti - imti atiduodant pinigus.
4.Produktas - pagamintas daiktas.
S.Rinka - prekiø mainø sfera.
6.Pinigai - tai kuo priimta atsiskaityti uþ prekes ir paslaugas.
7.Gaminti - kurti produktus.
8.Mainai - reprodukcijos fazë.
9.Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
lO.Gamyba - gaminimas.

301
Iðvada:
ekonomikos kategorija "Importas" priklauso 10 pakopai.
Kitos kategorijos priklauso tokioms pakopoms.
Kategorijø pakopiðkumas
Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Kategorijos 2 4 10 9 8 1 6 3
nr. 7 5 .

Antra iteracija

Importas - ið uþsienio atveþtos prekës.

1. Prekë - daiktas skirtas rinkai.
2. Produktas -pagamintas daiktas.
3.Rinka - prekiø mainø sfera.
4.Gaminti - kurti daiktus.
S.Mainai - reprodukcijos fazë.
6. Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
7.Gamyba - produktø gaminimas.
Kategorijø pakopiðkumas
Pakopos 0 1 2 3 4 5 6 7
nr. .
Katego- 4 2 7 6 5 3 1 0
rijos nr. .

302
Iðvada:
Pakopos iðsidëstë tolygiai, o jø skaièius sumaþëjo nuo 10 iki 7.

Defliacija - popieriniø pinigø pertekliaus iðëmimas ið apyvartos nekeièiant jø

vertës.
1. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
2. Perteklius - buvimas ko nors daugiau negu reikia.
3. Apyvarta - pinigø, prekiø judëjimas, gavimas, iðleidimas.
4. Vertë - piniginë daikto iðraiðka.
5. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë iðreiðkianti visø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø.
6. Prekë - produktas, pagamintas rinkai,pardavimui.
7. Kaina - vertë pinigais.
8. Mainai - reprodukcijos fazë tarp gamvbos ir vartojimo.
9. Produktas - gaminys, daiktas.
10. Rinka - prekiø mainø, pardavimo sfera.
11. Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
12. Gaminys - pagamintas daiktas.

13. Parduoti - atiduoti uþ pinigus.

14. Gamyba - organizuotas gaminimas.

Iðvada: ekonomikos kategorija “def1iacija” priklauso keturioliktai pakopai.

Kitø kategorijø pakopiðkumas matomas lentelëje.

303
 Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Skaièius

numeris numeriai .
0 3, 15 2
1 12, 13 2
…
9 2 1
10
11 5, 6, 7, 11 4
12 4, 8, 11 3
13
14 0 1

Antra iteracija

1. Defliacija - popieriniø pinigø pertekliaus iðëmimas ið apyvartos nekeièiant jø

vertës.
2. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
3. Perteklius - buvimas ko nors daugiau negu reikia.
4. Apyvarta - pinigø, prekiø judëjimas, gavimas, iðleidimas.
5. Vertë - gaminio, prekës ávertinimas.
6. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti kitø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø.

304
7. Prekë - gaminys, daiktas.
8. Gaminys - pagamintas daiktas.
9. Gamyba - organizuotas gaminimas.
10. Mainai - reprodukcijos fazë tarp gamybos ir vartojimo.
11. Reprodukcija - gamvbos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.

Iðvada: ekonomikos kategorija “defliacija” priklauso vienuoliktai pakopai.

Kitø kategorijø pakopiðkumas matomas lentelëje.

Kategorijø pakopiðkumas
. .
Pakopos Kategorijø Skaièius
numeris numeriai .
0 3, 9 2
1 8, 11 2
2 7, 10 2
3 5 1
…
6 6 1
7 2 1
8 4 1
9 - -
10 1 1

305
Treèia iteracija

1. Defliacija - popieriniu pinigø pertekliaus iðëmimas ið apyvartos nekeièiant jø

vertës.
2. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
3. Perteklius - gamybos proceso metu virðytas prekiø kiekio pagaminimas.
4. Apyvarta - pinigø, prekiø judëjimas, gavimas, iðleidimas.
5. Vertë - gaminio, prekës ávertinimas.
6. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë iðreiðkianti visø
prekiø vertæ ir mainoma á bet kurià ið jø.
7. Prekë - gaminys, daiktas.
8. Gaminys - gamvbos proceso metu pagaminta prekë.
9. Gamyba - organizuotas gaminimas.
10. Mainai - pasikeitimas prekëmis ir pinigais.
11. Reprodukcija - gamvbos procesas nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Kategorijø

nr. numeriai skaièius
0 9 1
1 11 1
2 7 1
3 5 1
4 3 1

306
 5 8 1
6 6 1
7 2 1
8 4 1
9 10 1
10 1 1

Iðvada: ekonomikos kategorija “defliacija” priklauso vienuoliktai pakopai. Kitø

kategorijø pakopiðkumas matomas pastarojoje lentelëje. Pakopos iðsidëstë tolygiai.

1 iteracija

Kaina - prekës vieneto piniginis ávertinimas.

1. Prekë - gaminys, daiktas.
2. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
3. Gaminys - pagamintas daiktas.
4. Visuotinas ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti visø prekiø vertæ ir
mainoma su bet kuria ið jø.
5. Gamyba - iðtekliø naudojimas.
6. Vertë - piniginë daikto iðraiðka.
7. Mainai - pasikeitimas prekëmis ir pinigais.
8. Iðtekliai - visa tai, kas naudojama gaminant daiktus ir kuriant paslaugas.
9. Paslauga - patarnavimas, pagalba.

Iðvada: Kaina yra 9 pakopos kategorija. Kitø kategorijø pakopiðkumas parodytas

lentelëje.

307
 Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Pakopos Kategorijø

nr. nr . .
numeriai skaièiai numeriai skaièiai .
0 9 1 5
1 6
2 5,8 2 7
3 3 1 8 2,4 2
4 1 1 9 6,7 2

2 iteracija
Kaina - prekës vieneto piniginis ávertinimas.
1. Prekë - gaminys, daiktas.
2. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
3. Gaminys - gamybos proceso metu pagamintas daiktas.
4. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti visø prekiø vertæ ir
mainoma su bet kuria ið jø.
5. Vertë - piniginë daikto iðraiðka.
6. Mainai - pasikeitimas prekëmis nenaudojant pinigø.
7. Gamyba - organizuotas gaminimas.
Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos Kategorijø Pakopos Kategorijø

nr. _ nr. .

308
 numeriai skaièius numeriai skaièius
0 7 1 5
1 3 1 6 2,4,5,6, 4 5
2 1 1 7
3 8
4 9
3 iteracija
Kaina - prekës vieneto ávertinimas.
1. Prekë - gaminys, daiktas.
2. Gaminys - pagamintas daiktas.
3. Gamyba - reprodukcijos fazë.
4. Reprodukcija - cikliðkas daiktø kûrimo procesas.

Iðvada: Kaina yra 4 pakopos.

Kategorijø pakopiðkumas
Pakopos Kategorijø Pakopos Kategorijø
nr. nr. .
numeriai skaièius numeriai skaièius
0 5 1 5
1 4 1 6
2 3 1 7
3 2 1 8
4 1 1 9 .

Iðvada: Pakopos iðsidëstë tolygiai, jø skaièius sumaþëjo nuo 9 iki 5.

309
 1 iteracija
0. Stagfliacija- infliacijà arba kainø kilimà sukeliantis, gamybos sustingimas.
1. Infliacija - kainø kilimas.
2. Gamyba- prekiø ir paslaugø sukûrimo procesas.
3. Kaina- piniginë prekës vertës iðraiðka.
4. Prekë- daiktas, turintis savo piniginæ vertæ.
5. Pardavimas- atidavimas uþ pinigus.
6. Pinigai- visuotinis ekvivalentas, iðreiðkiantis produktø ir darbo vertæ.
7. Visuotinis ekvivalentas- ypatingas produktas, iðreiðkiantis visø kitø produktø
vertæ.
8. Produktas- darbo rezultatas, turintis savo vertæ.
9. Vertë- abstraktaus darbo tam tikras kiekis.
10. Darbas- tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ar fiziniø jëgø,
paslauga visuomenei.
11. Paslauga- patarnavimas, pagalba.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
nr. .
Kategorijos 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0
nr.

Iðvados:
1) Ekonomikos kategorija stagfliacija priklauso 11 pakopai.
Pakopos iðdëstë tolygiai.

310
1 iteracija
Produktas - gamyboje sukurtas daiktas.
1.Gamyba - prekiø ir paslaugø kûrimo procesas.
2.Prekë - daiktas, pagamintas rinkai, skirtas parduoti.
3.Paslauga - patarnavimas, pagalba.
4.Rinka - prekiø mainø, pardavimo sfera.
5.Parduoti - atiduoti uþ pinigus.
6.Mainai - reprodukcijos fazë, skirianti gamybà nuo vartojimo.
7.Pinigai - ypatinga prekë, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmená,
iðreiðkianti kitø prekiø vertæ.
8.Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
9.Vartojimas - taikymas praktikoje, panaudojimas kuriam reikalui.
IO.Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø.
11.Vertë - tam tikras kiekis abstraktaus darbo idëto á prekës pagaminimà.
I2.Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ar (ir) fiziniø jëgø.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos nr. 0 1 2 …10 11 12

Kategorijø nr. 3 1
9 2
12 4
5

311
 Be lentelëje parodytø á 11-tà pakopà pateko 6, 7, 8, 10 ir 11 kategorijos.
Kategorija “produktas” priklauso 12-tai pakopai.

II iteracija
Produktas - daiktas, skirtas parduoti.
1.Parduoti - atiduoti uþ pinigus.
2.Pinigai -ypatinga prekë.
3.Prekë - daiktas, pagamintas rinkai ir skirtas parduoti.
4.Gamyba - daiktø ir paslaugø kûrimo procesas.
5.Rinka - daiktø mainø sfera.
6.Paslauga - patarnavimas, pagalba.
7.Mainai - visuomeninës reprodukcijos fazë.
8.Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo element nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Kategorijos nr. 6 4 8 7 5 1 0
2
3

3 iteracija
Produktas - daiktas, skirtas parduoti.
l.Parduoti - atiduoti uþ pinigus.
2.Pinigai - ypatinga prekë.

312
 3.Prekë - daiktas, skirtas mainyti.
4.Mainai - visuomeninës reprodukcijos fazë.
5.Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
6.Gamvba - daiktø ir paslaugø kûrimo procesas.
7.Paslauga - patarnavimas, pagalba.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5 6 7
Kategorijos nr. 7 6 5 4 3 2 1 0
Iðvada: kategorija “produktas” priklauso 7-tai pakopai.

1 iteracija
Reklama - priemonë, skatinanti produkto paklausà ir nustatanti prieraiðumà tam
tikrai prekiø rûðiai.
1. Produktas - terminas, apimantis ir prekes, ir paslaugas.
2. Paklausa - noras, poreikis ar troðkimas ásigyti prekæ turint tam reikalui pinigø.
3. Prekë - produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
4. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
5. Pinigai - ypatinga prekë, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmená, iðreiðkianti
kitø prekiø vertæ.
6. Gamyba - prekiø ir paslaugø kûrimo procesas.
7. Rinka - vieta, kurioje vyksta mainai.
8. Parduoti - atiduoti uþ pinigus.

313
9. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø.
10. Vertë - tam tikras kiekis abstraktaus darbo, ádëto á prekës pagaminimà.
11. Mainai - reprodukcijos fazë, riðanti gamybà su vartojimu.
12. Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ( ar ) ir fiziniø jëgø.
13. Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ar atsinaujinime.
14. Vartojimas - taikymas praktikoje, naudojimas kuriam reikalui.

Iðvada: ekonomikos kategorija " reklama " priklauso 14- tai pakopai.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos nr. 0 1 2 … 11 12 13
Kategorijø nr. 4 1
12 3
14 5
6
7
8
9
10
11
13

314
2 iteracija

1. Produktas - terminas, apimantis ir prekes, ir paslaugas.

2. Paklausa - noras, poreikis ar troðkimas ásigyti daiktà turint tam reikalui pinigø.
3. Prekë - daiktas, skirtas rinkai.
4. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
5. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
6. Rinka - vieta, kurioje vyksta mainai.
7. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga daikto vertë.
8. Mainai - reprodukcijos fazë.
9. Vertë - abstraktaus darbo kiekis.
10. Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
11. Darbas - tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ( ar ) ir fiziniø jëgø.
12. Gamyba -prekiø ir paslaugø kûrimo procesas.
Iðvada: ekonomikos kategorija " reklama " priklauso 12 pakopai. Kitos kategorijos
priklauso tokioms pakopoms:
0 pakopa: paslauga, gamyba, darbas.
1 pakopa: reprodukcija, vertë.
2 pakopa: visuotinis ekvivalentas, mainai.
3 pakopa: pinigai, rinka.
4 pakopa: paklausa, prekë.
6 pakopa: produktas.

3-ia iteracija

315
1. Produktas - prekë, daiktas.
2. Paklausa - noras, poreikis ar troðkimas ásigyti produktà.
3. Prekë - tai apèiuopiami, matomi daiktai, skirti rinkai.
4. Rinka - mainø sistema.
5. Mainai - tikslingas pasikeitimas prekëmis ir paslaugomis.
6. Paslauga - patarnavimas, pagalba.

Iðvada: ekonomikos kategorija " reklama " priklauso 6 - tai pakopai. Kitos
kategorijos priklauso tokioms pakopoms.

0 pakopa: paslauga.
1 pakopa: mainai.
2 pakopa: rinka.
3 pakopa: prekë.
4 pakopa: produktas.
5 pakopa: paklausa.
6 pakopa: reklama.

Kategorijø pakopiðkumas

Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5 6
Kategorijos nr. 6 5 4 3 1 2 0

Iðvada: pakopos iðsidëstë tolygiai, jø skaièius sumaþëjo iki 6 - iø.

1 iteracija

316
Rinka -vieta, kurioje vyksta mainai.
1. Mainai - reprodukcijos fazë, riðanti gamybà su vartojimu.
2. Reprodukcija - gamybos procesas nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
3. Gamyba - prekiø ir paslaugø kûrimo procesas.
4. Vartojimas - nauda, kurià gauna vartotojai, vartodami prekes ir paslaugas.
5. Prekë - produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
6. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
7. Nauda -pasitenkinimas, gaunamas ið prekës ar paslaugos vartojimo.
8. Produktas - gaminys, daiktas.
9. Parduoti - atiduoti uþ pinigus.
10. Pinigai - ypatinga prekë, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmená,
iðreiðkianti kitø prekiø vertæ.
11. Visuotinis ekvivalentas - ypatinga prekë, iðreiðkianti kitø prekiø vertæ ir
mainoma á bet kurià ið jø.
12. Vertë - tam tikras kiekis abstraktaus darbo, ádëto á prekës pagaminimà.
13. Darbas - tikslinga ýmogaus veikla, reikalaujanti protiniø (ar) ir fiziniø jëgø.

Iðvada: pasirinktoji kategorija priklauso 13 pakopai.

Kategorijø pakopiðkumas
Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Kategorijos nr. 6 3 2 1
13 10 4
11 5

317
 Be 2-os, 4-os ir 5-os kategorijø 11-ai pakopai dar priklauso 7,8,9 ir 12
kategorijos.
2 iteracija
1. Mainai - reprodukcijos fazë.
2. Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame
pasikartojime ir atsinaujinime.
3. Gamyba - prekiø ir paslaugø kûrimo sfera.
4. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
5. Prekë - produktas, skirtas rinkai.
6. Produktas - pagamintas daiktas.

Iðvada: ekonomikos kategorija "rinka" priklauso 6 pakopai.

Kategorijø pakopiðkumas
Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5
Kategorijos nr. 4 3 2 1
5
6

3 iteracija
1. Mainai - reprodukcijos fazë.
2. Reprodukcija - gamybos procesas.
3. Gamyba - daiktø ir paslaugø kûrimo sfera.
4. Paslauga - patarnavimas, pagalba.
5. Prekë - daiktas rinkai.
6. Produktas - daiktas mainams.
Kategorijø pakopiðkumas

318
Pakopos nr. 0 1 2 3 4 5
Kategorijos nr. 4 3 2 1 6 5
Iðvada: ekonomikos kategorija "rinka" priklauso 6 pakopai.

3 PRIEDAS
Ekonomikos Teksto optimizavimas

Ið Turto banko ástatø tekste rastø ekonomikos kategorijø sudaryta pakopiðka

ekonomikos kategorijø sistema (PEKS). Matome, kad ði sistema susideda ið
aðtuoniø pakopø. Sistemoje daug aukðto pakopos numerio kategorijø, nes
pasirinktas tekstas yra sudëtingas. Taèiau daugmaþ kategorijos pakopomis
pasiskirsèiusios tolygiai. Daugiausia yra 6-os ir 7-os pakopos kategorij , o o
maýiausia - 2-os, 4-os ir 5-os pakopø kategorijø. Lentelëje suraðytos visos
nagrinëtos ekonomikos kategorijos, nurodant jø pakopos numerá.

Pagalbinë informacija teksto pertvarkymui. Sudarytà pakopiðkà ekonomikos

kategorijø sistemà galime pritaikyti teksto pertvarkymui. Pasirinktas tekstas- Turto
banko ástatai. Koreguojant tekstà, reikia atsiþvelgti á tai, kad toje paèioje
pastraipoje nebûtø dideliø pakopø ðuoliø ir tekste iðsilaikytø ekonomikos
kategorijø pakopø nuoseklumas, t. y. nuosekliai pereinama nuo aukðtos pakopos

319
kategorijos prie þemos ir atvirkðèiai. Tekste kategorijos pabraukiamos, o
skliausteliuose paýymimas jø pakopos numeris.
Tekstà pertvarkyti padeda pagalbinë informacija. Naudojantis sinonimø þodynu ir
galutiniais ekonomikos kategoriø apibrëþimais sudarome lentelë, kurioje
nurodomos keistinos kategorijos. Tai reiðkia, kad pertvarkant tekstà, galime
pakeisti vienas kategorijas kitomis iðsaugojant teksto prasmæ. Sudarome lentelæ:

Kategorijø pakeitimas
Kategorija Pakaitalai ar sinonimai
Akcinë bendrovë Ámonë
Aktyvai Kapitalas, turtas, nuosavybë
Kapitalas Turtas
Turtas Nuosavybë
Kaina Vertë
Kreditas Paskola
Lëðos Iðtekliai
Pinigai Lëðos
Ûkis Gamyba
Restruktûrizavimas Pertvarkymas
Disponavimas Valdymas
Vartojimas Naudojimas
Rinka Turgus
Rezervai Iðtekliai

Pertvarkant tekstà buvo naudojamasi ðia lentele. Dauguma teksto kategorijø yra
aukðtos pakopos, todël sakinyje esanèias nulinës pakopos kategorijas buvo

320
stengtasi pakeisti á neekonomines kategorijas. Derinant pakopø tolygø iðsidëstymà,
kai kurios aukðtos pakopos kategorijos buvo keièiamos á þemesnës pakopos
kategorijas.
Kaip jau buvo minëta, tekstas yra sudëtingas ir daugelis aukðtos pakopos
kategorijø yra nekeistinos, nes tuomet tekstas netektø savo prasmës. Ðioje lentelëje
pateikiamas nekeistinø ekonomikos kategorijø sàraðas.
. Nekeistinos kategorijos .
Turto bankas
Bankas
Aktyvai
Sàskaita
Komercija
Realizavimas
Palûkanos
Vertybiniai popieriai
Paskola
. Pardavimas .

Kai kurios ið ðiø kategorijø yra abiejose lentelëse. Taip yra todël, kad jos turi
pakaitalø, taèiau bûtent ðiame tekste, pakeitus jas sinonimais, nutoltume nuo
prasmës.

Pradinis teksto variantas

I skyrius

Bendrosios nuostatos

321
 1. Akcinë bendrovë (4) Turto bankas (5) (toliau - Turto bankas (5)) yra akcinio
kapitalo (5) pagrindu veikianti ámonë (3). Turëdama Lietuvos banko (7) iðduotà
banko (7) licencijà (ó) su apribojimais, ji verèiasi neveiksniø aktyvø (4) ir kito
turto (2) valdymu, naudojimu bei disponavimu (6) ir prisiima su tuo susijusià
rizikà (0) bei atsakomybæ, taip pat uþsiima kita ástatymø ir ðiø ástatø nustatyta
veikla.
2. Turto banko(5) pavadinimas - akcinë bendrovë (5) Turto bankas (5).
Sutrumpintas pavadinimas - Turto bankas(5).
3. Turto bankas(5) yra juridinis asmuo, turintis savarankiðkà balansà(1),
antspaudà su sutrumpintu pavadinimu, firminá þenklà ir sàskaitas(7) LR
bankuose(7) bei uþsienio valstybiø bankuose(7) LR ástatymø nustatyta tvarka.
4. Turto bankas (5) yra ribotos turtinës (2) atsakomybës ámonë (3), pagal savo
prievoles atsakanti tik savo turtu (2). Steigëjas (4) uý Turto banko (5) prievoles
atsako tik tuo turtu (2), kurá jis perdavë Turto bankui (5) kaip steigëjas (4) ar
ásigydamas Turto banko (5) akcijø (5).
5. Turto bankas (5) neatsako uþ valstybës prievoles, o valstybë neatsako uþ
Turto banko (5) prievoles.
6. Savo veiklà Turto bankas (5) grindþia ðiais ástatais, Komerciniø bankø (7)
ástatymu ir kitais ástatymais bei teisës aktais, jei ðie ástatai nenustato ko kita.
7. Turto bankui (5) taikomi Lietuvos banko (7) tik ðiam bankui (7) nustatyti
veiklos rizikà(0) ribojantys normatyvai.
8. Turto banko (5) finansiniai metai (0) sutampa su kalendoriniais metais.
9. Turto banko (5) akcininkas (6) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybë (toliau-
- Vyriausybë).

322
10. Turto banko (5) pagrindinis buveinës adresas: J. Tumo - Vaiþganto g. 8a/2,
2600 Vilnius, Lietuvos Respublika.

II skyrius

Turto banko tikslai

Turto banko (5) tikslai - valdyti, naudoti ir kitaip disponuoti (6) ið

restruktûrizuotø (0) bankø (7) perimtais neveiksniais aktyvais (4) bei juos
realizuoti (7).

III skyrius

Turto banko veikla

Turto bankas (5), ágyvendindamas nustatytus tikslus ir funkcijas, atlieka ðias

operacijas:
1) perka (6) ar kitokiais teisëtais bûdais ásigyja neveiksnius aktyvus (4) ið kitø
Vyriausybës nustatytø komerciniø bankø (7);
2) naudoja ir valdo ásigytus neveiksnius aktyvus {4) bei jais disponuoja (6);
3) ima paskolas (6) ið bankø (7) ir kitø kredito (7) ástaigø ar Vyriausybës;
4) iðduoda laidavimus (2), garantijaas (3) ir kitas prievolës ávykdymo
uþtikrinimo priemones ûkinei veiklai (1), susijusiai su naudingesniu (5) neveiksniø
aktyvø {4) realizavimu (7);
5) Turto banko (5) duodamoms paskoloms (6) uþtikrinti priima laidavimus (2)
garantijas (3) ir kitas prievolës uþtikrinimo priemones;

323
 6) nuomoja(2) klijentams(1) banko(7) saugyklos seifus;
7) organizuoja Vyriausybës vertybiniø popieriø (4) iðleistø ágyvendinant
Vyriausybës vertybiniø popieriø (4) emisijos (7) bankams (7) restruktûrizuoti (0)
ástatymà, iðpirkimà (6) bei palûkanø (7) uþ juos mokëjimà (6);
8) investuoja (3) laisvas lëðas (2) á Vyriausybës vertybinius popierius (4);
9) parduoda (6) vertybiniø popieriø (4) rinkose (7) ásigytus vertybinius
popierius(4);
10)vykdydamas savo specializuotà veiklà, duoda paskolas (6) aptarnauti
neveiksniems aktyvams (4), kad jie bûtø naudingiau (5) realizuoti (7);
11) vykdo prievoles, perimtas ið reorganizuotos (0) akcinës bendrovës (4)
"Aurabankas".
.
8.3. Tekstas po pertvarkymo

Pertvarkytas tekstas pateikiamas nurodant tik tuos ástatø teksto poskyrius, kurie
yra pertvarkyti. Poskyriai, kuriuose kategorijos iðsidësèiusios tolygiai,
nepateikiami.
I skyrius
1. Akcinë bendrovë (4) Turto bankas (5) (toliau - Turto bankas (5) veikia akcinio
kapitalo (5) pagrindu. Ji verèiasi neveiksniø aktyvø (4) valdymu, naudojimu bei
disponavimu (6) ir prisiima su tuo susijusià atsakomybæ, turedama Lietuvos banko
(7) iðduotà leidimà veiklai su apribojimais.
3. Turto bankas (5) yra juridinis asmuo, turintis visus reikalingus atributus bei
sàskaitas (7) Lietuvos banko (7) leidimà veiklai turinèiuose bankuose (7) bei
uþsienio valstybiø bankuose (7) Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka.

324
Turto bankas (5) yra ámonë (3) pagal savo prievoles atsakanti tik savo turtu (2).
Uþ Turto banko (5) prievoles Steigëjas (4) atsako tik tuo ámonës (3) turtu
(2),kurá jai perdavë.
7. Turto bankui (5) taikomi Lietuvos banko(7) tik ðiam bankui (7) nustatyti
veiklà ribojantys normatyvai.
8. Ámonës (3) finansiniai metai (0) sutampa su kalendoriniais metais.
II skyrius

Ðio banko (7) tikslai - valdyti, naudoti bei realizuoti (7) ið pertvarkytø bankø
(7) perimtus neveiksnius aktyvus (4).

III skyrius
Turto bankas (5) ágyvendindamas nustatytus tikslus ir funkcijas, atlieka ðias
operacijas:
1) ið kitø Vyriausybës nustatytø bankø (7) ásigyja neveiksnius aktyvus (4);
2) naudoja ir valdo neveiksnius aktyvus (4);
disponuoja neveiksniais aktyvais (4);
4) ûkinei veiklai (1) iðduoda laidavimus (2), garantijas (3) ir kitas prievoles
ávykdymo uþtikrinimo priemones, siekiant neveiksnius aktyvus (4) naudingiau (5)
realizuoti (7).
5) priima laidavimus (2), garantijas,(3) ir kitas prievolës uþtikrinimo priemones,
siekiant uþtikrinti Turto banko (5) iðduodamas paskolas(6).
6) klientams(1) nuomoja(2) seifø kameras vertybëms ir dokumentams saugoti;
7)iðperka (6) bei moka (6) palûkanas(7) uþ Vyriausybës iðleistus verybinius
popierius (4);
8) laisvas lëðas (2) investuoja(3) á Vyriausybës vertybinius popierius(4);

325
parduoda (6) ásigytus vertybinius popierius (4);
siekiant neveiksnius aktyvus (4) naudingiau (5) realizuoti (7), duoda paskolas (6);
vykdo prievoles, perimtas ið pertvarkytos akcinës bendrovës (4) "Aurabankas".

Tekste po pertvarkymo kategorijos iðsidëstë ýymiai tolygiau. Pavyzdþiui III-io

skyriaus 5-ame punkte prieð pertvarkymà kategorijos pakopomis buvo
iðsidësèiusios tokia tvarka: 5, 6, 2, 3, o po pertvarkymo - 2, 3, 5, 6. Arba III
skyriaus 4-ame punkte: prieð pertvarkymà - 2, 3, 1, 5, 4, 7,-po
pertvarkymo -1, 2, 3, 4, 5, 7 ir t. t.
Toliau pateikiama PEKS, sudaryta antràjam tekstui optimizuoti.

Nulinë pakopa

Buhalterinë apskaita
Licencija

Pirma pakopa

Kapitalas
Personalinë ámonë
Rezervas

Antra pakopa

Ámonë

326
 Savininkas

Treèia pakopa

Akcijø priedai
Apmokëtas ástatinis kapitalas
Nepaskirstytas nuostolis
- Perkainojimo rezervas

Ketvirta pakopa

Einamøjiø metø pelnas

Einamøjø metø nuostolis
Pradinis nuosavas kapitalas
Nepaskirstytas pelnas
Tarpininkavimas

Penkta pakopa

Nepriklausomas auditorius
Akcinë bendrovë
Uþdaroji akcinë bendrovë

327
Ðeðta pakopa

Ámokëti ánaðai
Nuostolis
Akcinë bendrovë

Septinta pakopa

Ástatinis kapitalas

Aðtunta pakopa

Finansø maklerio ámonë

Nekaupiamas dividendas
Vertybiniai popieriai

Devinta pakopa

Apmokëtos paprastos akcijos

Apmokëtos privilegijuotos akcijos
Nominali vertë
Vieðoji vertvbiniø popieriø apyvarta

Deðimta pakopa

Ámonës revizorius

328
329
 Toliau parodyta aukðtø pakopø kategorijø pakeitimo þemesniø pakopø
kategorijomis lentelë.

Kategorijø pakeitimo lentelë

Aukðtø pakopø kate- Þemø pakopø katego- Pakeitimo pagrindas

gorijos rijos
.
Akcijos priedai (3) Akcijos pajamos (2) Autorinis
Finansø maklerio ámo- Vertybiniø popieriø LR Teisës aktai
në (8) vieðosios apyvartos
tarpininkas (7)
Ámokëti ánaðai (6) Sumokëti ánaðai (5) Daþnai vartojama
Nuostolis (6) Iðlaidos virðija pajamas LR Teisës aktai
(2),(5)
Perkainojimo rezervas Nerealizuotas pervirðis LR Teisës aktai
(3) (2)

Dalis aukðtø pakopø kategorijø nekeièiama á þemesnës pakopos kategorijas, nes

jos daþnai vartojamos, kà patvirtina daþniniai þodynai. Taip pat nekeistinomis
laikomos kategorijos, vartojamos galiojanèiuose LR Teisës aktuose.
Pirmàjai grupei priklauso kategorijos: buhalterinë apskaita (6), ámonë (2),
revizorius (10), kapitalas (1), licencija (6), personalinë ámonë (1), rezervas (1),
savininkas (2).
Antràjai grupei priklauso kategorijos: akcinë bendrovë (5), apmokëtas ástatinis
kapitalas (3), apmokëtos paprastos akcijos (9), apmokëtos privilegijuotos akcijos

330
(9), einamøjø metø nuostolis (4), einamøjø metø pelnas (4), ástatinis kapitalas (7),
nepaskirstytas pelnas (4), nekaupiamas dividendas (8), pradinis nuosavas kapitalas
(4), uþdaroji akcinë bendrovë (5), ûkinë bendrija (6), vertybiniai popieriai (8),
vieðoji vertybiniø popieriø apyvarta (9).
Toliau pateikiamas teksto pradinis variantas ir optimalus to paties teksto
variantas.

Finansø maklerio ámoniø

pradinio nuosavo kapitalo reikalavimø
instrukcija. Pradinis tekstas

I. Bendroji dalis.
1.1.Ði instrukcija nustato pradinio nuosavo kapitalo dydþio reikalavimus finansø
maklerio ámonëms, turinèioms licencijà verstis tarpininkavimo veikla vieðojoje
vertybiniø popieriø apyvartoje, taip pat ámonëms, kurios kreipiasi á Vertybiniø
popieriø komisijà dël licencijos verstis finansø maklerio ámonës veikla.
1. 2. Finansø maklerio ámonës pradinis nuosavas kapitalas apskaièiuojamas
sudedant ðias kapitalo dalis (sumuojamos atitinkamos rûðies ámonei bûdingos
kapitalo dalys):
1.2.1. akcinës bendrovës ar uþdarosios akcinës bendrovës ástatinio kapitalo
dalá, kurià sudaro apmokëtø paprastøjø akcijø ir priveligijuotø akcijø, su
nekaupiamuoju dividendu bendra nominali vertë; ûkinës bendrijos ar personalinës
ámonës savininkø ámokëtus ánaðus á ámonæ; valstybës (savivaldybës) ámonës
apmokëtà ástatiná kapitalà;
1. 2..2. akcinës bendrovës ar uþdarosios akcinës bendrovës akcijø priedus;

331
rezervus, iðskyrus perkainojimo rezervà;
nepaskirstàjá pelnà (nuostolá), perkeltà ið praeitø metø;
einamøjø metø pelnà (nuostolá), sukauptà iki pradinio nuosavo kapitalo
skaièiavimo dienos ir patvirtintà 1.4 punkte nustatyta tvarka.
1.3. Jeigu finansø maklerio ámonës ástatinis kapitalas padidinamas ið per-
kainojimo rezervø, tai apskaièiuojant pradinio nuosavo kapitalo dydá, atimama
perkainojimo rezervø suma, kuria buvo didintas ástatinis kapitalas.
Einamøjø metø pelnas gali bûti átrauktas á pradiná nuosavà kapitalà, jeigu já
patvirtina nepriklausomas auditorius. Iki atskiro Vertybiniø popieriø komisijos
sprendimo ðá patvirtinimà gali atlikti ámonës revizorius. Pradinis nuosavas
kapitalas maþinamas einamøjø metø nuostoliu tà paèià dienà
kai ðis nuostolis atspindimas ámonës buhalterinëje apskaitoje.

Iðnagrinëjus FMÁ pradinio nuosavo kapitalo reikalavimø instrukcijos teksto

iðtraukà rasta 31 ekonomikos kategorija, neskaièiuojant pasikartojanèiø. Ið jø:
sudëtiniø-24, paprastø-7.

Vertybiniø popieriø vieðosios apyvartos tarpininkø pradinio nuosavo

kapitalo reikalavimø instrukcija. Optimalus tekstas

1. Bendroji dalis.
1.1.Ði instrukcija nustato pradinio nuosavo kapitalo dydþio reikalavimus VP
Vieðosios apyvartos tarpininkams turintiems licencijà verstis tarpininkavimo,
veikla vieðoje vertybiniø popieriø apyvartoje, taip pat ámonëms, kurios kreipiasi á

332
Vertybiniø popieriø komisijà dël licencijos verstis VP Vieðosios apyvartos
tarpininkavimo veikla.
1. 2. VP vieðosios apyvartos tarpininkø pradinis nuosavas kapitalas
apskaièiuojamas sudedant ðias kapitalo dalis (sumuojamas atitinkamos rûðies
ámonei bûdingos kapitalo dalys):
1. 2.1. akcinës bendrovës ar uþdarosios akcinës bendrovës ástatinio kapitalo dalá,
kurià sudaro apmokëtø paprastøjø akcijø ir privilegijuotø akcijø, su
nekaupiamuoju dividendu bendra nominali vertë; ûkinës bendrijos ar personalinës
ámonës savininkø sumokëtus ánaðus á ámonæ; valstybinës (savivaldybës) ámonës
apmokëtà ástatiná kapitalà;
1. 2. 2 akcinës bendrovës ar uþdarosios akcinës bendrovës akcijø pajamas;
1. 2.3 rezervus, iðskyrus perkainojimo rezervà;
1. 2.4 nepaskirstàjá pelnà, nekompensuotà nuostolá, perkeltà ið praeitø metø;
1. 2.5 einamøjø metø pelnà (nuostolá), sukauptà iki pradinio nuosavo kapitalo
skaièiavimo dienos ir patvirtintà 1.4 punkte nustatyta tvarka.
1. 3. Jeigu VP vieðosios apyvartos tarpininkø ástatinis kapitalas padidinamas ið
nerealizaciniø pervirðiø, tai apskaièiuojant pradinio nuosavo kapitalo dydá,
sumaþinama nerealizaciniø pervirðiø suma, kuria buvo didintas ástatinis
kapitalas.
1.4. Einamøjø metø pelnas gali bûti átrauktas á pradiná nuosavà kapitalà, jeigu já
patvirtina nepriklausomas auditorius. Iki atskiro Vertybiniø popieriø komisijos
sprendimo ðá patvirtinimà gali atlikti ámonës revizorius. Pradinis nuosavas
kapitalas maþinamas einamøjø metø nuostoliu tà paèià dienà, kai ðios sànaudas
virðijanèios pajamos atspindimos ámonës buhalterinëje apskaitoje.

333
334