VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Viktorija Čepukienė, Auksė Endriulaitienė, Kristina Žardeckaitė-

Matulaitienė

Metodiniai nurodymai psichologijos bakalauro studijų

kursinio ir baigiamojo darbo rašymui

Kaunas
2022
 Turinys

Pratarmė ........................................................................................................................................................ 3
1. Kursinis darbas psichologijos bakalauro studijų programoje ................................................................... 4
1.1. Įvadas ................................................................................................................................................... 4
1.2. Kursinio darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos ............................................................................... 5
1.3. Pagrindiniai bendrieji reikalavimai kursiniam darbui ........................................................................ 6
1.4. Pagrindinės kursinio darbo dalys ........................................................................................................ 7
1.5. Kursinio darbo vertinimo kriterijai ..................................................................................................... 9
2. Psichologijos bakalauro studijų baigiamasis darbas ............................................................................... 10
2.1. Įvadas ................................................................................................................................................ 10
2.2. Bakalauro darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos .......................................................................... 11
2.3. Bendrieji reikalavimai baigiamajam bakalauro darbui ..................................................................... 13
2.4. Psichologijos bakalauro darbo struktūra ........................................................................................... 14
2.5. Plagijavimo samprata........................................................................................................................ 20
2.6. Citavimas, nuorodos į literatūros šaltinius tekste ir literatūros šaltinių sąrašo sudarymas ............... 21
2.7. Lentelės, grafikai bei kita iliustracinė medžiaga .............................................................................. 28
2.7.1. Lentelės pateikimas .................................................................................................................... 28
2.7.2. Paveikslo pateikimas .................................................................................................................. 33
2.7.3. Statistikos pateikimas tekste ....................................................................................................... 36
2.8. Etiniai baigiamojo bakalauro darbo rengimo aspektai ..................................................................... 36
2.8.1. Kreipimasis į VDU Psichologijos mokslo krypties etikos komitetą .......................................... 39
2.9. Dažniausios klaidos, pasitaikančios rašant bakalauro baigiamąjį darbą .......................................... 40
2.10. Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas ........................................................................................ 41
2.11. Bakalauro darbo vertinimo kriterijai .............................................................................................. 42
2.12. Bakalauro darbo gynimas ............................................................................................................... 44
Literatūros šaltiniai ..................................................................................................................................... 46
1 priedas. Bakalauro kursinio darbo antraštinio lapo pavyzdys.................................................................. 48
2 priedas. Bakalauro kursinio darbo turinio pavyzdys ................................................................................ 49
3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antraštinio lapo pavyzdys............................................................. 50
4 priedas. Santraukos šablonas.................................................................................................................... 51
5 priedas. Empirinio kiekybinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys ......................................... 52
6 priedas. Teorinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys .............................................................. 54
7 priedas. Vadovo atsiliepimo apie baigiamąjį darbą forma ....................................................................... 53

2
 Pratarmė

Šioje metodinėje priemonėje pristatomi reikalavimai, keliami psichologijos bakalauro studijų

programos studentų kursiniam ir baigiamajam darbui, bei jų rengimo taisyklės. Leidinys yra skirtas
psichologijos krypties bakalauro studijų programos studentams, dėstytojams, kursinių, baigiamųjų
bakalauro darbų vadovams, recenzentams. Tikimės, kad šie metodiniai nurodymai padės studentams
aiškiau suprasti kursinio ir baigiamojo darbų struktūrą, rengimo ir gynimo procedūrą, pasiruošti
tolimesnėms studijoms, vystyti mokslinio darbo įgūdžius.

3
 1. Kursinis darbas psichologijos bakalauro studijų programoje

1.1. Įvadas

Psichologijos bakalauro studijų programa numato vieną kursinį darbą, kurį studentas parengia
trečiaisiais studijų metais. Kursinio darbo rašymo laiką nurodo Psichologijos katedra, atsižvelgdama į
teikiamus semestro studijų tvarkaraščius ir bendrąją psichologijos studijų programą. Psichologijos kursinis
darbas bakalauro studijų metu yra rašomas trečiųjų studijų metų pavasario semestre. Kursinis darbas
bakalauro studijų programoje yra pateikiamas kaip atskiras privalomas studijų dalykas, pagrindinė
informacija apie jį yra skelbiama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tinklapio, bakalauro studijų
programų lauke.
Kursinio darbo apimtis kreditais – 3 ECTS (80 ak. val., iš kurių 2 val. yra skiriamos konsultacijoms
su kursinio darbo vadovu, o 78 val. – savarankiškam studento darbui). Kiekvienas studentas, rašantis kursinį
darbą, turi kursinio darbo vadovą, kuris yra VDU Psichologijos katedros dėstytojas arba doktorantas.
Kursinio darbo tikslas: formuoti naujausios mokslinės literatūros paieškos, lyginamosios analizės,
apibendrinimo, kritiško ir etiško mokslinės literatūros vertinimo įgūdžius, analizuojant pasirinktą
psichologijos temą ar problemą, bei ugdyti mokslinio darbo rašymo įgūdžius.

Tikimasi, kad studentas, parašęs kursinį darbą, gebės:

• surasti informacijos apie atliktus mokslinius tyrimus pasirinktoje psichologijos srityje;
• analizuoti įvairius informacijos šaltinius, kitų mokslininkų gautus tyrimų rezultatus;
• nuosekliai ir argumentuotai dėstyti mintis raštu;
• pateikti naujausius mokslo pasiekimus pasirinktoje psichologijos srityje;
• viešai pristatyti atliktą kursinį darbą pagal nustatytus reikalavimus;
• argumentuotai interpretuoti ir panaudoti tyrimų rezultatus, formuluojant mokslinio tyrimo
klausimą.

Taigi, kursinis darbas – tai analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis
rašto darbas. Skatintina, kad kursinio darbo temą pasirinktų pats studentas. Tikėtina, kad per visus studijų
metus jis jau sužinojo, kuri psichologijos sritis jį labiau domina. Žinoma, darbo temą gali pasiūlyti ir
vadovas. Svarbiausia nepamiršti, kad kursinio darbo tema turi būti susijusi su psichologijos bakalauro
studijų programa, neviršyti studento kompetencijos ir galimybių ribų (neturi būti per sudėtinga, per plati ir
pan.). Šiuo atveju studentui gali padėti kursinio darbo vadovas ir Psichologijos katedros vedėjas.

4
 1.2. Kursinio darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos

Kursinio darbo vadovai yra pasirenkami arba paskiriami pagal jų dėstomą dalyką arba dirbamo
mokslinio darbo temą (ši informacija pateikiama VDU SMF tinklapio Psichologijos katedros lauke bei
kursinio darbo moodle aplinkoje). Šiose srityse vadovai yra kompetentingiausi vadovauti kursiniams
darbams ir gali labiausiai padėti studentui. Besimokančiajam ir besiruošiančiajam rašyti kursinį darbą
naudinga pagalvoti apie tai, kad kursinis darbas vėliau gali būti išplėtotas į baigiamąjį psichologijos
bakalauro darbą. Tokiu atveju, renkantis kursinio darbo temą, svarbu pagalvoti ir pasitarti su vadovu ir apie
tai, ar pakanka literatūros pasirinktai temai išnagrinėti, ar bus galimybė vėliau atlikti tyrimą, jei studentas
norės toliau nagrinėti temą baigiamajame darbe. Tačiau kursinis darbas nebūtinai privalo būti susijęs su
vėliau rašomu baigiamuoju darbu, taip pat kursinio darbo vadovas nebūtinai turi vadovauti ir vėliau
rašomam baigiamajam psichologijos bakalauro darbui.
Kursinio darbo tema yra formuluojama remiantis psichologijos bakalauro studijų programos
dalykais ir jų turiniu. Pagal tai, kuri pasirinkta psichologijos problema nagrinėjama, yra ieškoma naujausios
mokslinės literatūros, kitų autorių atliktų ir publikuotų tyrimų rezultatų, jie analizuojami, interpretuojami,
integruojami ir kritiškai vertinami, formuluojant tolimesnių tyrinėjimų galimybes šioje srityje. Kursiniame
darbe rekomenduojama laikytis bendros mokslinio darbo schemos su aiškiai įvardinta problema ir darbo
tikslais, teorine kitų mokslininkų darbų analize, apibendrinimu ir išvadomis.
Psichologijos kursinio darbo vadovui pasirinkti, organizaciniams klausimams aptarti ir
neaiškumams išsiaiškinti yra skiriamos dvi savaitės semestro pradžioje (tiek, kiek trunka registracija į
studijų dalykus). Tad iki vasario pabaigos (tikslesnė data pavasario semestro pradžioje skelbiama Kursinio
darbo moodle aplinkoje) studentai privalo Psichologijos katedros referentei nurodyti savo darbo vadovą ir
preliminarią kursinio darbo temą. Tolimesnis darbo rengimas ir kursinio darbo turinys priklauso nuo
studento ir kursinio darbo vadovo bendradarbiavimo.
Negalima rašyti psichologijos kursinio darbo be vadovo, kadangi būtent jis vertina studento darbą.
Tačiau studentas yra atsakingas už savo darbo organizavimą semestro metu, taip pat vadovo susiradimą,
bendradarbiavimą su juo ir rengiamo kursinio darbo kokybę. Kursinio darbo pagrindas yra studento
savarankiškas darbas (šiam darbui numatyta, kad studentas skirs 78 val.), vadovo vaidmuo yra tik
konsultacinis (konsultacijoms ir kursinio darbo įvertinimui yra numatytos 2 val.). Jei studentas kreipiasi į
dėstytoją ar doktorantą, prašydamas būti kursinio darbo vadovu, kai numatytas organizacinių klausimų
sprendimo laikas jau baigėsi arba apskritai įpusėjus ar besibaigiant semestrui, dėstytojas ar doktorantas turi
teisę atsisakyti būti tokio kursinio darbo vadovu. Be to, jei studentas nebendradarbiauja su vadovu, nederina
su juo kursinio darbo temos ar plano, vadovas turi teisę atsisakyti būti tokio darbo vadovu, raštu apie tai
informuodamas Psichologijos katedros vedėją.

5
 Kursinio darbo vadovas:
• padeda studentui suformuluoti kursinio darbo temą ir pavadinimą;
• konsultuoja studentą dėl surastos literatūros tinkamumo;
• pataria studentui, kaip sudaryti kursinio darbo planą ar pasirinkti tinkamą jo struktūrą;
• semestro metu atsako į studentui iškilusius, su kursiniu darbu susijusius klausimus, jei studentas
dėl jų kreipiasi;
• perskaito galutinį kursinio darbo variantą ir organizuoja jo gynimą;
• suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pristatyto kursinio darbo kokybę, privalumus ir
trūkumus;
• atsižvelgdamas į kursinio darbo kokybę ir studento darbą viso semestro metu, įvertina kursinį
darbą pažymiu;
• raštu arba žodžiu informuoja Psichologijos katedros vedėją apie sunkumus, kylančius ruošiant
kursinį darbą (jeigu tokių yra).
Jei studentas patiria sunkumų, ieškodamas darbo vadovo arba bendradarbiaudamas su juo, jis privalo
apie tai raštu informuoti Psichologijos katedros vedėją ne vėliau nei kovo 1 d., nurodydamas, kokių veiksmų
jau buvo ėmęsis ir koks buvo jų rezultatas.

1.3. Pagrindiniai bendrieji reikalavimai kursiniam darbui

Kursiniam darbui paprastai keliami tokie bendrieji reikalavimai:

• Psichologijos kursinis darbas yra privalomas. Jei studentas neparašo kursinio darbo per semestrą,
kuris yra numatytas tvarkaraštyje, arba jei kursinis darbas įvertinamas neigiamai, žiniaraštyje yra
įrašomas neigiamas pažymys, kuris reiškia, kad studentas turi skolą. Tol, kol skola
nepanaikinama, studentas negali rašyti bakalauro baigiamojo darbo.
• Psichologijos kursinis darbas yra teorinis, jis turi apimti psichologinės mokslinės problemos
analizę. Tai yra teorinis pasirinktos temos nagrinėjimas, remiantis naujausia literatūra. Tik
išimtiniais atvejais, aptarus su katedros vedėju ir darbo vadovu, gali būti atliekamas empirinis
tyrimas.
• Pagrindiniai darbo pateikimo raštu reikalavimai:
− Kursinio darbo apimtis yra apie 20 puslapių.
− Paraštės lape – 3 cm kairėje, 1 cm dešinėje, po 2 cm viršuje ir apačioje.
− Darbas turi būti parašytas 12 dydžio šriftu Times New Roman LT.
− Darbo ir skyrių pavadinimai turi būti rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių
– paryškintomis mažosiomis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis turi būti 16 dydžio šriftu,
poskyrių – 14, skirsnių – 12.

6
 − Visame darbe turi būti 1,5 eilėtarpis.
− Puslapiai, išskyrus titulinį, numeruojami. Puslapio numeris rašomas lapo apatinės paraštės
centre, arabiškais skaitmenimis, be taškų ir kablelių.
− Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiosios paraštės 1,5 cm.
Pastraipoms nustatoma abipusė lygiuotė – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešiniąją, ir pagal
kairiąją paraštes.
− Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2 eilučių intervalą, poskyrių – per 1,5 eilutės
intervalą.
• Darbe rekomenduojama naudoti naujausią mokslinę literatūrą (pastarųjų penkerių–dešimties
metų), ne mažiau kaip 15 mokslinių šaltinių (slenkstiniam įvertinimui).
• Kursiniame darbe turi būti analizuojami ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbai. Būtina
naudoti tik mokslinę literatūrą (t. y. mokslines publikacijas). Patartina vengti vadovėlių.
Vadovėliai, žodynai, enciklopedijos gali būti naudojami kaip papildoma (apibrėžiant sąvokas ar
nusakant bendruosius dėsningumus), bet ne pagrindinė literatūra.
• Darbas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba, vengiant gramatinių ir stiliaus klaidų.
Psichologijos kursinis darbas yra mokslinis darbas, todėl ir rašymo stilius turi būti mokslinis.
Darbą reikėtų rašyti ne asmeniniu stiliumi: posakius „aš manau“, „aš radau, nustačiau“ keisti į
neutralius teiginius „yra manoma“, „galima manyti“, „nustatyta“ ir pan. Reikėtų nevartoti
profesinio ar kitokio žargono, įmantrių frazių, sudėtingų sakinių struktūrų, tarptautinių žodžių,
jei jie nebūtini. Nepatartina naudoti ir grožinės literatūros citatų, eilėraščių ištraukų ir pan., jeigu
tai neįeina į darbo objektą.

1.4. Pagrindinės kursinio darbo dalys

Kursinį darbą paprastai sudaro tokios pagrindinės dalys:

• Antraštinis puslapis (pavyzdys pateikiamas 1 priede). Lapo viršuje nurodomas universiteto
pavadinimas (Vytauto Didžiojo universitetas), fakulteto pavadinimas (Socialinių mokslų
fakultetas) ir katedra (Psichologijos katedra), kur darbas buvo atliktas. Lapo viduryje yra rašomas
darbo pavadinimas, po pavadinimu – autoriaus vardas ir pavardė, tada darbo vadovo pedagoginis
vardas, mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė. Lapo apačioje nurodomi darbo parengimo metai.
• Turinys, atspindintis darbo struktūrą (pavyzdys pateikiamas 2 priede).
• Įvadas, kuriame turi būti suformuluota kursinio darbo problema, darbo tikslas, iškelti klausimai,
į kuriuos darbo autorius atsakys darbo išvadose ar apibendrinime.
• Pagrindinė kursinio darbo dalis (dėstymas) gali būti vieno skyriaus, tačiau dažniausiai geriau
skaidyti ją į nuoseklias, logiškas dalis – skyrius, kurie turi savo pavadinimus (Informacijos apie

7
 įvairių akademinių / mokslinių darbų rengimą galima rasti tam skirtoje literatūroje (pvz.,
Johnson, 2016; McGee, 2010). Šioje dalyje turi būti aptartos pagrindinės darbo sąvokos, t. y.
kokia reikšme tas sąvokas vartoja pats darbo autorius. Vartojant tą patį reiškinį apibūdinančias
skirtingas sąvokas turi būti paaiškinta, ar jos sinoniminės, ar kuo nors skiriasi. Literatūros šaltinių
analizė turi būti lyginamoji, analitinė. Pateikiama informacija turi būti susijusi tik su darbo tema.
Jei literatūros apžvalgoje nagrinėjami dalykai akivaizdžiai neliečia darbo problemos, reikia
paaiškinti, pateikti motyvą, kodėl autoriui reikia tokios analizės. „Analizė – tai vieno ar kelių
autorių darbų aiškinimas atskirais komponentais, kada aiškinama, kokie yra pagrindiniai
teiginiai, kaip jie tarpusavyje siejasi, ir pateikiama argumentų kritika“ (Černius, Teresevičienė,
1996, p. 14). Analizė susideda iš trijų pagrindinių dalių – esminių teiginių aptarimo, nagrinėjimo,
vertinimo. Nagrinėjimas – tai ryšių tarp tam tikrų idėjų ar teiginių, tarp analizuojamo darbo
koncepcijų ir kitų literatūros šaltinių, atskleidimas, lyginimas, kuo idėjos yra panašios ar skiriasi.
Vertinimas – tai autorių pateikiamų argumentų privalumų ir trūkumų įvertinimas, tolimesnių
analizės, tyrimų perspektyvų numatymas (Černius, Teresevičienė, 1996). Apibendrinant kitų
autorių darbus ir cituojant, reikalingos korektiškos nuorodos į literatūros šaltinius. Patartina
vengti antrinio citavimo (t. y. cituoti autorius ne iš pirminio šaltinio, ne iš autoriaus skelbtų
originalių darbų, o iš kitų šaltinių, kurie tik cituoja reikalingą mokslininko mintį).
• Apžvelgta literatūra turi būti apibendrinta. Kursinio darbo baigiamąjį skyrių gali sudaryti dvi
dalys – apibendrinimas ir išvados arba gali būti viena dalis – apibendrinimas, kuriame būtų
suformuluotos ir darbo uždavinius atitinkančios išvados.
• Darbo pabaigoje turi būti pateiktas literatūros sąrašas, parengtas pagal bibliografinius
reikalavimus (jie vienodi tiek kursiniams darbams, tiek baigiamiesiems bakalauro darbams).
Naudoti leidiniai turi būti sunumeruoti ir surašyti pagal abėcėlę. Į literatūros sąrašą negalima
įtraukti tokių leidinių, kuriais nebuvo remiamasi rašant kursinį darbą, kurie nė karto nebuvo
paminėti darbe. Visi paminėtų ar cituotų autorių darbai privalo būti įtraukti į literatūros sąrašą.
• Kursiniame darbe gali būti pateikiamas vartojamų sąvokų žodynėlis (su nuorodomis į sąvokų
apibrėžimus suformulavusius autorius) ir priedai (jei jie reikalingi).
• Paskutinis kursinio darbo variantas turi būti pristatytas darbo vadovui iki paskutinės semestro
paskaitų dienos. Iki semestro paskutinės paskaitų dienos kursinio darbo elektroninę versiją word
formatu studentas privalo įkelti ir į kursinio darbo moodle aplinkoje esančią darbo pateikimo
skiltį („Psichologijos bakalauro kursinio darbo pateikimas“). Kai kursinio darbo vadovas
perskaito darbą, jis gali kviesti studentą jį apginti, diskutuojant su vadovu, atsakant į pateikiamus
klausimus. Kursinio darbo gynimas nėra privalomas, tačiau gali būti organizuojamas, esant tam
tikroms aplinkybėms (pvz., ugdant mokslinio darbo rezultatų viešojo pristatymo įgūdžius; jei
kursinio darbo vadovui kyla įtarimų dėl plagijavimo ar darbo autentiškumo ir pan.). Tuomet

8
 vadovas, atsižvelgdamas į pateikto darbo kokybę, gynimą ir studento darbą viso semestro metu,
į žiniaraštį įrašo kursinio darbo įvertinimą.

1.5. Kursinio darbo vertinimo kriterijai

Kriterijai, kuriais vadovaudamasis darbo vadovas gali įvertinti kursinį darbą:

• Nagrinėjamų reiškinių ir sąvokų aiškus ir sklandus pateikimas, aiškiai suformuluota darbo
problema.
• Pateiktos medžiagos analizė, sisteminimas, interpretacija ir t. t., o ne referavimas.
• Apžvelgtos literatūros kiekis, moksliškumas, naujumas.
• Kursiniame darbe analizuojamos medžiagos sąsajos su darbo problema. Išvadų atitiktis darbo
uždaviniams, darbo turiniui ir pavadinimui.
• Literatūros sąrašo pateikimas pagal bibliografinius reikalavimus.
• VDU psichologijos katedroje parengtų baigiamųjų bakalauro, magistro ir daktaro darbų
naudojimas, apžvalga.
• Kalbos taisyklingumas, mokslinis rašymo stilius, korektūros klaidų nebuvimas.
• Citavimo ir nuorodų pateikimo korektiškumas (daugiau žr. 2.6. skyriuje).
• Kursinis darbas po įvertinimo yra saugomas Psichologijos katedroje skaitmeniniu formatu trejus
metus.

9
 2. Psichologijos bakalauro studijų baigiamasis darbas

2.1. Įvadas

Bakalauro darbas – tai analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis
pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas, kuriam keliamus pagrindinius rengimo ir gynimo
reikalavimus numato VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendroji tvarka, patvirtinta VDU Senato
nutarimu Nr. 3-1 (2013-05-22), patikslinta 2020 metais (Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2020 m.
gegužės 14 d. nutarimo Nr. SEN-019 redakcija) ir papildyta 2022 metais (Vytauto Didžiojo universiteto
Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija).
Nors psichologijos bakalauro darbas yra rašomas paskutiniame studijų semestre (ketvirtųjų studijų
metų pavasario semestre), tačiau baigiamojo darbo vadovą ir preliminarią temą studentas privalo pasirinkti
iki spalio 1 d., t. y. dar rudens semestre. Apie savo pasirinkimą iki spalio 1 d. studentas privalo informuoti
katedros referentę. Studentai iki spalio 1 d. nepateikę savo baigiamojo darbo vadovo ir preliminarios
baigiamojo darbo temos pavasario semestre negali registruotis baigiamajam darbui (žr. naujausią VDU
baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašo redakciją, Vytauto Didžiojo universiteto
Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. SEN-N-50). Bakalauro baigiamojo darbo apimtis – 15 ECTS.
Būsimasis bakalauras šiame semestre, be baigiamojo darbo rašymo, dar turi klausyti paskaitas, vykdyti
priešdiplominę praktiką ir laikyti egzaminus, tad planuodamas savo laiką ir užimtumą jis turi žinoti, kad
bakalauro darbas yra didelės apimties, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas (390 studento darbo
valandų). Todėl jei studentas nusprendžia savo baigiamajame darbe toliau nagrinėti kursinio darbo temą,
parengti tinkamą bakalauro darbą yra lengviau.
Pasirinkti ir suderinti bakalauro baigiamųjų darbų pavadinimai ir vadovai yra tvirtinami
Psichologijos katedros vedėjo ne vėliau nei iki vasario mėnesio vidurio. Baigiamojo darbo temų svarstymas
vyksta Psichologijos katedros posėdyje vasario mėnesio antrą savaitę (konkreti data yra patikslinama
Psichologijos bakalauro baigiamojo darbo moodle aplinkoje). Šio posėdžio metu patvirtintų temų keisti
nebegalima.

Baigiamojo bakalauro darbo rengimo ir gynimo tikslai:

• pagilinti, apibendrinti ir pritaikyti bakalauro studijų programoje studijuotų dalykų metu įgytas
žinias bei kompetencijas;
• apibendrinti ir pritaikyti įgytas psichologijos žinias bei mokslo tiriamojo darbo, psichologinio
įvertinimo, etikos ir teisės reikalavimų laikymosi gebėjimus;
• įgyti mokslinio darbo rašymo ir pristatymo įgūdžių (baigiamojo darbo parengimu ir jo gynimu
studentas turi įrodyti, kad geba analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų mokslininkų darbus, atlikti

10
 pasirinktos krypties tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, pristatyti gynimo
komisijai savo atlikto darbo rezultatus, juos komentuoti ir ginti mokslinės diskusijos metu).

Taigi, tikimasi, kad studentas bakalauro studijų baigiamajame darbe parodys, jog:
A. Moka dirbti su moksline literatūra:
• išnaudoja visas galimybes prieiti prie literatūros šaltinių (bibliotekos ir elektroninių duomenų
bazių), naudoja šaltinius lietuvių ir užsienio kalbomis;
• cituoja šaltinius, laikydamasis mokslinio citavimo taisyklių;
• ne tik referuoja perskaitytą literatūrą, bet ir analizuoja ją, identifikuoja ir aptaria nagrinėjamų
autorių teorinių teiginių ir empirinių duomenų panašumus ir skirtumus;
• interpretuoja perskaitytą literatūrą ir, remdamasis jos analize, aiškiai įvardija savo poziciją
nagrinėjamo klausimo / problemos atžvilgiu;
• nenurašo pažodžiui kitų autorių minčių ir visada nurodo literatūros šaltinius (t. y. darbe nėra
plagiato (žr. 2.5. skyrių).
B. Supranta mokslinio tyrimo planavimo ir atlikimo principus:
• suprantamai formuluoja tiriamą psichologijos mokslinę problemą, iškeldamas tyrimo klausimus;
• sudaro tyrimo planą, kuris tinkamai parengiamas, kad būtų atsakyta į tyrimo klausimą;
• suformuluoja darbo tikslą, hipotezes, į kurias atsako išvadose;
• suformuluoja hipotezes, aiškiai nurodydamas laukiamą kintamųjų ryšio pobūdį;
• pasirenka metodikas, leidžiančias surinkti tyrimo klausimui nagrinėti reikalingus duomenis;
• etiškai įgyvendina suplanuotą tyrimą, užtikrindamas tyrimo dalyvių teises (žr. 2.8. skyrių);
• pritaiko duomenų pobūdį atitinkančius statistinius metodus, statistinę analizę atlieka be klaidų;
• interpretuoja gautus tyrimo rezultatus, remiantis įgytomis psichologijos mokslo žiniomis,
palygina juos su kitų autorių gautais tyrimų rezultatais;
• formuluoja išvadas, aiškiai pagrįstas teorinės analizės arba empirinio tyrimo rezultatais ir
atitinkančias keliamas hipotezes bei uždavinius.

2.2. Bakalauro darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos

Studentas, ruošdamasis rašyti baigiamąjį bakalauro darbą ir apgalvojęs jo temą, bakalauro darbo
vadovą renkasi iš VDU Psichologijos katedros dėstytojų ar doktorantų pagal jų mokslinių interesų sritis
arba dėstomo dalyko pobūdį, kad tai atitiktų būsimo bakalauro darbo temą (pavyzdžiui, jei studentas domisi
asmens kognicijomis ir nori baigiamajame bakalauro darbe tyrinėti tam tikrus kognityvinės psichologijos
aspektus, tai vadovą turėtų rinktis iš dėstytojų, kurie arba dėsto disciplinas, susijusias su kognityvine
psichologija (pavyzdžiui, Kognityvinė psichologija I, II ar III), arba kurių moksliniai darbai (disertacija,

11
moksliniai straipsniai) yra susiję su kognityvinės psichologijos aspektais). Informacija apie VDU
Psichologijos katedros dėstytojų ir doktorantų tyrimų kryptis yra viešai skelbiama Socialinių mokslų
fakulteto svetainėje ir kursinio darbo bei baigiamojo darbo moodle aplinkose. Taigi, studentas gali iš anksto
susipažinti su galimomis kryptimis savo baigiamajam bakalauro darbui. Baigiamojo darbo temą studentui
gali pasiūlyti ir vadovas. Esant išimtinėms aplinkybėms, studentas bakalauro baigiamojo darbo vadovu gali
rinktis ir universiteto dėstytoją, dirbantį kitame fakultete / katedroje, jei jo bazinis išsilavinimas yra
psichologijos srityje ir / arba jo mokslinis darbas (disertacija, mokslinės publikacijos) yra susijęs su
psichologija. Tokį pasirinkimą studentas privalo suderinti su Psichologijos katedros vedėju.
Už bendradarbiavimą su vadovu ir rengiamo baigiamojo bakalauro darbo kokybę yra atsakingas
studentas. Šio darbo pagrindas yra studento savarankiškas darbas (tam yra numatyta 390 studento darbo
valandų), vadovo vaidmuo yra tik konsultacinis (konsultavimui skiriama 10 valandų). Jei studentas
nebendradarbiauja su vadovu, nederina su juo baigiamojo bakalauro darbo temos, plano ar empirinio tyrimo
aspektų, tokių kaip tyrimo metodų ir tyrimo dalyvių imties pasirinkimas, vadovas turi teisę atsisakyti būti
tokio darbo vadovu, raštu apie tai informuodamas Psichologijos katedros vedėją. Jei kyla problemų
bendraujant su vadovu, studentas turi raštu informuoti apie tai katedros vedėją ne vėliau nei kovo 1 d..
Baigiamųjų darbų temos yra patvirtinamos Fakulteto dekano potvarkiu ne vėliau kaip prieš mėnesį
iki viešojo gynimo datos ir negali būti keičiamos. Potvarkiu patvirtinti baigiamųjų darbų pavadinimai
nekeičiami (VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašas, Vytauto Didžiojo
universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija).
Studentas, rašantis baigiamąjį darbą:
• pasirenka psichologinę temą, atitinkančią psichologijos bakalauro studijų programą, inicijuoja
bendradarbiavimą ir susitikimus su vadovu;
• konsultuodamasis su vadovu, sudaro bakalauro darbo planą (apžvelgia mokslinę literatūrą
tyrinėjama tema, išsikelia darbo tikslą, uždavinius, suformuluoja hipotezes);
• padedant vadovui, parengia tyrimo atlikimo projektą (remdamasis mokslinės literatūros apžvalga
ir darbe keliamomis hipotezėmis, renkasi tyrimo metodus, planuoja tyrimo dalyvių imtį, numato
tyrimo atlikimo sąlygas, įsivertina etinius tyrimo atlikimo aspektus);
• pagal sudarytą darbo planą savarankiškai atlieka tyrimą, sutvarko ir aprašo gautus rezultatus, juos
apibendrina, padaro išvadas;
• periodiškai informuoja vadovą apie baigiamojo darbo rengimo procesą, kilusius sunkumus ar
problemas;
• atsako už baigiamojo darbo tyrimo atlikimo kokybę, patikimumą, etikos ir teisės taisyklių
laikymąsi;
• laiku pateikia baigiamąjį darbą gynimui pagal nustatytą VDU ir Psichologijos katedros tvarką;

12
• laikosi VDU Studijų reguliamino, VDU Akademinės etikos kodekso bei VDU Mokslinių tyrimų
atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir etikos principams vertinimo nuostatomis (2021
m. kovo 24 d., Senato nutarimas Nr. SEN-N-17).

Bakalauro baigiamojo darbo vadovas:

• padeda studentui suformuluoti bakalauro baigiamojo darbo temą, kuri atitinka psichologijos
bakalauro studijų programą ir apima psichologinių reiškinių nagrinėjimą;
• konsultuoja dėl teorinės darbo dalies struktūros ir naudojamos literatūros tinkamumo;
• padeda suformuluoti empirinio darbo hipotezes;
• konsultuoja dėl tyrimo metodų parinkimo, sudarymo;
• konsultuoja dėl tyrimo dalyvių imties sudarymo, empirinio tyrimo atlikimo procedūros bei etinių
tyrimo įgyvendinimo aspektų;
• konsultuoja dėl statistinės analizės metodų parinkimo, siekiant patikrinti išsikeltas hipotezes;
• konsultuoja dėl viso baigiamojo darbo struktūros;
• atsako į studento klausimus, susijusius su bakalauro baigiamojo darbo rašymu;
• susipažinęs su visu bakalauro baigiamuoju darbu, pateikia studentui savo pastabas ir pasiūlymus,
kaip darbą būtų galima pataisyti;
• studentui pateikus galutinį baigiamojo bakalauro darbo variantą (ne vėliau kaip prieš dešimt
darbo dienų iki baigiamųjų darbų viešojo gynimo pradžios), ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
numatyto viešojo gynimo pradžios pateikia raštišką atsiliepimą apie darbą komisijos sekretoriui.
Jei bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepime darbas vertinamas kaip neatitinkantis
bakalauro darbui keliamų minimalių reikalavimų ir nerekomenduotinas ginti viešai, studentas
turi teisę kreiptis į baigiamųjų darbų gynimo komisiją su prašymu leisti ginti darbą, raštiškai
išdėstydamas motyvus. Prašymą ir darbą studentas turi pateikti baigiamųjų darbų gynimo
komisijos sekretoriui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki paskelbtos viešojo gynimo pradžios.
Apsvarsčiusi studento prašymą, baigiamųjų darbų gynimo komisija nusprendžia, ar studentui
leidžiama darbą ginti (VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašas,
Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija).

2.3. Bendrieji reikalavimai baigiamajam bakalauro darbui

Bakalauro baigiamajam darbui keliami tokie bendrieji reikalavimai:

• Psichologijos bakalauro darbas dažniausiai yra empirinis, tačiau gali būti ir teorinis.
• Bakalauro darbo tema turi atitikti psichologijos bakalauro studijų programą, joje dėstomus
dalykus ir apimti psichologinių reiškinių nagrinėjimą. Jei psichologijos bakalauro darbas yra

13
 tarpdisciplininis, psichologinė mokslinės problemos pusė turi būti akivaizdi ir savo reikšme bei
apimtimi turinti didesnį svorį nei kita disciplina. Geriausia, jei kita disciplina tarpdisciplininiame
darbe yra pristatoma kaip “pagalbinė”, padedanti geriau suprasti nagrinėjamą psichologinį
reiškinį, o ne atvirkščiai.
• Bakalauro darbe rekomenduojama nagrinėti ne daugiau nei du reiškinius ir / ar jų sąsają.
• Tiek empiriniai, tiek teoriniai darbai turi išlaikyti moksliniam darbui būtiną struktūrą.
Informacijos apie įvairių akademinių / mokslinių darbų rengimą galima rasti tam skirtoje
literatūroje (pvz., Inyang, 2017; Johnson, 2016; McGee, 2010).
• Darbo problemai pagrįsti turi būti naudojama naujausia mokslinė literatūra (pastarųjų penkerių–
dešimties metų). Jei darbas empirinis, mokslinės literatūros šaltinių minimalus skaičius
(slenkstiniam įvertinimui) turi būti ne mažiau kaip dvidešimt; jei darbas teorinis, literatūros
šaltinių minimalus skaičius (slenkstiniam įvertinimui) turėtų būti ne mažesnis kaip
keturiasdešimt.
• Baigiamajame darbe turi būti analizuojami ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbai. Darbe
naudojamai mokslinei psichologinei literatūrai ir rašymo stiliui keliami tokie patys reikalavimai
kaip ir kursiniam darbui (žr. 6-8 p.).
• Pagrindiniai darbo pateikimo raštu reikalavimai:
− Bakalauro darbo apimtis – ne mažesnė nei 9300 žodžių (nuo 35 iki 45 puslapių) arba apie
74700 spaudos ženklų su tarpais, neįskaitant priedų.
− Paraštės lape – 3 cm kairėje, 1 cm dešinėje, po 2 cm viršuje ir apačioje.
− Darbas turi būti parašytas 12 dydžio šriftu Times New Roman LT.
− Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių –
paryškintomis mažosiomis raidėmis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis turi būti 16 pt.,
poskyrių – 14 pt., skirsnių – 12 pt.
− Visame darbe turi būti 1,5 eilėtarpis.
− Visi darbo puslapiai turi būti sunumeruoti, išskyrus antraštinį puslapį. Puslapio numeris
rašomas lapo apatinės paraštės centre arabiškais skaitmenimis, be taškų ir kablelių.
− Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiosios paraštės 1,5 cm. Pastraipoms
nustatoma abipusė lygiuotė – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją
paraštes.

2.4. Psichologijos bakalauro darbo struktūra

Kaip jau buvo minėta, bakalauro baigiamasis darbas gali būti empirinis arba teorinis.
Empirinį psichologijos bakalauro darbą paprastai sudaro tokios pagrindinės dalys:

14
1. Antraštinis lapas (pavyzdys pateikiamas 3 priede).
2. Turinys.
3. Santrauka lietuvių kalba.
4. Santrauka viena iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų arba vokiečių).
5. Įvadas.
6. Teorinė darbo dalis arba literatūros apžvalga.
7. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės.
8. Tyrimo metodas.
9. Tyrimo rezultatai.
10. Tyrimo rezultatų aptarimas.
11. Išvados.
12. Pagrindinių sąvokų apibrėžimas (žodynas).
13. Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas.
14. Priedai.

Toliau išsamiau aptariamos šios pagrindinės empirinio psichologijos bakalauro darbo dalys:
• Antraštinis lapas (pavyzdys pateikiamas 3 priede) – jame nurodomas universiteto pavadinimas
(Vytauto Didžiojo universitetas), fakulteto pavadinimas (Socialinių mokslų fakultetas) ir katedra
(Psichologijos katedra), kur darbas buvo atliktas. Žemiau, lapo viduryje, rašomas darbo autoriaus
vardas ir pavardė, darbo pavadinimas, po pavadinimu dešinėje pusėje rašomas darbo vadovo
pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė, po juo paliekama vietos įrašyti datą,
kada darbas apgintas. Lapo apačioje nurodomi darbo parengimo metai.
• Turinys – darbo skyrių pavadinimų sąrašas ir jų puslapių nuorodos. Pageidautina, kad skyrių
pavadinimai turinyje turėtų sąsają su jų vieta baigiamajame darbe, t. y. užėjus ant pavadinimo,
būtų atveriamas atitinkamas skyrius.
• Santrauka (lietuvių ir viena iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų arba vokiečių)).
Santrauka turi prasidėti nuo bibliografinių duomenų (darbo autoriaus vardo ir pavardės (rašoma
paryškintu šriftu), darbo pavadinimo (rašoma didžiosiomis raidėmis), studijų programos
pavadinimo, darbo vadovo vardo pavardės, kur ir kada darbas buvo parengtas, kokia yra jo
apimtis ir pan.) (žr. 4 priedas). Santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis turi būti pateiktos
atskiruose puslapiuose, kiekvienos iš jų apimtis – vienas A4 formato puslapis. Santraukoje turi
būti pateikta žodinė informacija, be autorių ar interviu citavimo, empirinės skaitmeninės
informacijos ar dokumentų pavadinimų. Empirinio darbo santraukoje turi būti pateikiama esminė
apibendrinta metodologinė informacija apie atliktą tyrimą:
− tiriama problema;
− tyrimo tikslas, hipotezės ar klausimai,
15
 − tyrimo objektas, tyrimo metodologija ir (ar) metodai (tyrimo dalyviai ir jų svarbiausios
charakteristikos (skaičius, amžius, lytis ir kt.); duomenų rinkimo procedūros, pilni testų,
klausimynų pavadinimai);
− esminiai rezultatai;
− išvados.
Santraukos pabaigoje turi būti pateikti 5-7 reikšminiai žodžiai pagal lotynų kalbos abėcėlę.
• Įvadas. Jo tikslas yra pristatyti baigiamojo darbo problemą, darbo praktinę ir mokslinę vertę,
galbūt naujumą ar reikalingumą. Pageidaujama, kad studentas gebėtų savo darbą pristatyti kaip
aktualų ir naudingą. Šioje darbo dalyje skaitytojas turėtų susidaryti vaizdą, ko galima tikėtis
toliau skaitant darbą, kas bus analizuojama ir tiriama, nurodomas bendras darbo kontekstas,
suformuluojamas tyrimo tikslas. Įvado apimtis – 2-3 puslapiai.
• Teorinė darbo dalis arba literatūros apžvalga. Šios dalies tikslas – išdėstyti teorines prielaidas,
kurios skatina kelti hipotezes ar tyrimo klausimus. Čia pateikiami sąvokų paaiškinimai, ryšiai
tarp giminingų sąvokų, nagrinėjamų reiškinių turinys, pagrindinės teorijos ir tyrimai,
pagrindžiantys tyrimo reikalingumą ir svarbą. Skatintina, kad darbo autorius išdėstytų, ką kiti
autoriai nuveikė tiriamoje srityje, palygintų jų rezultatus. Perskaitęs teorinę dalį, skaitytojas turi
suprasti problemos ištirtumo lygį, tikėtinus rezultatus, kodėl tokių rezultatų tikimasi. Šioje dalyje
pagrindžiamos būsimo tyrimo hipotezės, tai, kas buvo nustatyta, kas yra neaišku ir ką dar reikia
tirti. Kadangi teorinė bakalauro darbo dalis yra nemažos apimties, patartina joje išskirti logiškus
skyrius, kurie padėtų lengviau suprasti visą pateikiamą medžiagą ir perteikti kryptingumą. Tiek
visa teorinė darbo dalis, tiek jos skyriai turi turėti aiškius, tikslius, informatyvius pavadinimus,
susijusius su aprašomais reiškiniais. Paprastai šios darbo dalys yra numeruojamos. Darbo
privalumu paprastai yra laikoma tai, jei teorinės dalies pabaigoje darbo autorius visą medžiagą
susistemina, pateikia apibendrinimą ir pagrindžia planuojamą tirti mokslinę problemą, – tai
leidžia nuosekliai pereiti prie empirinės darbo dalies. Teorinė darbo dalis turi sudaryti ne daugiau
kaip pusę viso baigiamojo darbo, t. y. apie 15–20 puslapių.
• Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės ar tyrimo klausimai. Čia pateikiami pagal teorinėje darbo
dalyje analizuotą medžiagą ir suformuluotą problemą išsikeltas tyrimo tikslas, uždaviniai ir
hipotezės arba tyrimo klausimai. Tyrimo tikslas, uždaviniai bei hipotezės turėtų būti tarpusavyje
susiję ir nuosekliai išplaukti vienas iš kito. Tyrimo tikslas – plačiausias, leidžia atsakyti į esminį,
su viso darbo tema susijusį klausimą. Uždaviniai – nuoseklūs analizės etapai, leidžiantys pasiekti
tyrimo tikslo ir atsakyti į tyrimo metu keliamas hipotezes. Hipotezės – tyrime keliamos ir norimos
patikrinti prielaidos. Hipotezių formulavimui metodinės rekomendacijos dažniausiai yra
pateikiamos psichologijos tyrimų metodams skirtoje literatūroje (pavyzdžiui, Martišius 1999).
Studentas, remdamasis savo tyrimo tikslais, nusprendžia, kiek hipotezių reikia patikrinti, kad
atsakytų į iškilusius klausimus. Jei hipotezių keliama labai daug, patartina pasitarti su vadovu, ar
16
 bakalauro darbas atitinka bakalauro studijų programą, bakalauro kompetenciją ir galimybes.
Paprastai baigiamuosiuose psichologijos bakalauro darbuose yra tikrinamos 2–4 hipotezės.
Planuojant kokybinį tyrimą arba kiekybinį tyrimą, kuriam nėra įmanoma kelti hipotezių dėl to,
kad ankstesniuose tyrimuose tokios prielaidos nebuvo tikrintos, vietoj hipotezių galima
formuluoti tyrimo klausimus, kurie vis tiek turi išlikti derantys su tyrimo tikslu bei uždaviniais.
• Tyrimo metodas – tai būtina kiekvieno empirinio darbo dalis, kurioje yra skiriami smulkesni
skyriai:
✓ Tyrimo dalyviai. Šiame skyrelyje aprašomas tyrime dalyvavusių asmenų skaičius, amžius,
lytis ir kitos socialinės-demografinės charakteristikos, jei jos yra svarbios, atsakant į tyrimo
klausimus, respondentų atsisakymas dalyvauti tyrime, jų skaičiaus sumažėjimas, jei
tyrimas buvo longitudinis ir pan. Šioje dalyje reikia paminėti, kaip buvo užtikrintas
psichologijos tyrimų etikos reikalavimų laikymasis (žr. 2.8. skyrių). Jei buvo atliekamas
eksperimentas ar atvejo tyrimas (kokybinis tyrimas), būtina detaliai aprašyti, kaip buvo
užtikrintas tyrimų etikos laikymasis, jei buvo atliekamas kiekybinis tyrimas, pakanka
nurodyti, kaip tyrimo dalyviams buvo pateiktas informuotas sutikimas, t. y. kaip jie buvo
informuoti apie tyrimo tikslą, duomenų apsaugą, savanoriškumą dalyvaujant tyrime ir pan.
Neretai studentai klausia, kiek asmenų turėtų sudalyvauti moksliniame tyrime, siekiant
parašyti gerą bakalauro darbą. Tai labai priklauso nuo tyrimo klausimo ir pobūdžio. Jei
tyrimas yra kiekybinis, koreliacinis ir ieškoma sąsajų tarp dviejų kintamųjų, tuomet reikės
daugiau tyrimo dalyvių. Jei tyrimas kokybinis, eksperimentinis ir pan., tuomet užtenka
mažesnio tyrimo dalyvių skaičiaus. Geriausiai į tokį klausimą gali atsakyti bakalauro darbo
vadovas ir pats studentas, apgalvodamas savo galimybes ir tyrimo tikslus. Bendrai paėmus,
atsakymas į tokį klausimą – tyrimo dalyvių reikia tiek, kad būtų galima statistiškai
patikimai analizuoti duomenis ir gauti patikimas išvadas.
✓ Tyrimo metodikos, vertinimo priemonės. Šiame skyrelyje pateikiami tyrime taikytų
metodikų ir vertinimo priemonių tikslūs pavadinimai, nurodomos autorinės teisės, ar buvo
gauti leidimai jas naudoti, ar ir kokiu būdu buvo atliktas metodikų vertimas į lietuvių kalbą.
Įvardinamas pasirinktų priemonių patikimumas ir validumas, informuojama, kaip buvo
apskaičiuojami rezultatai. Pasirinkti tyrimų metodiką studentui gali padėti vadovo
patarimai. Jei studentas mano, kad jo tyrimo tikslui pasiekti reikalinga sukurti naują
metodiką, ji turi atitikti visus psichologinės diagnostikos priemonėms keliamus
reikalavimus (žr. Martišius, 1999). Pasirinkus kokybinius tyrimo metodus, konkrečios
tyrimo metodikos ir vertinimo priemonės bei jų validumo užtikrinimo sąlygos taip pat turi
būti pristatytos ir pagrįstos.
✓ Tyrimo eiga arba procedūra, duomenų tvarkymo būdai, jei jie yra kuo nors išskirtiniai. Jei
naudojami įprasti, daugelyje tyrimų naudojami statistinės analizės būdai (pavyzdžiui,
17
 koreliacijos koeficientas, vidurkių palyginimas ir t. t.), juos užtenka išvardinti, o detaliau
aprašyti nereikia. Šioje dalyje taip pat aprašoma, kokioje aplinkoje vyko tyrimas, kokia
tyrimo schema, eksperimentas ar kt. Pasirinkus kokybinius tyrimo metodus, tyrimo
schema, atlikimo eiga bei duomenų analizės būdai taip pat yra pristatomi.
• Tyrimo rezultatai. Šioje dalyje pateikiami ir paaiškinami gauti tyrimo rezultatai. Kokiais
statistiniais metodais galima analizuoti rezultatus studentai išmoksta bakalauro studijų
programos metu. Paprastai bakalauro baigiamajame darbe rekomenduojama taikyti statistinius
metodus, kuriems pritaikyti užtenka diplomanto kompetencijos, taip pat galima kreiptis patarimų
į vadovą, statistikos dėstytoją arba naudotis papildoma literatūra (pavyzdžiui, Vaitkevičius ir
Saudargienė, 2006). Tyrimo rezultatų dalyje gautą medžiagą patartina dėstyti laikantis uždavinių
ir hipotezių ar tyrimo klausimų pateikimo sekos. Rekomenduojama kuo aiškiau ir informatyviau
išdėstyti duomenis, kad jie padėtų aiškiai atsakyti į teorinėje darbo dalyje ir tyrime keliamus
klausimus. Aiškumo ir vaizdumo visuomet suteikia rezultatų išdėstymas lentelėse ir
paveiksluose. Jei rezultatų yra daug, rekomenduojama juos suskirstyti ir į logiškus skyrius su
aiškiais pavadinimais. Siekiant vaizdžiai pateikti rezultatus galima laikytis tokių rekomendacijų:
✓ Jei turite tris ar mažiau skaičių, tokius rezultatus pateikite sakiniais tekste.
✓ Jei turite nuo 4 iki 20 skaitinių tyrimo rezultatų, naudokite lenteles.
✓ Tekste pažodžiui nekartokite to, kas jau pateikta lentelėse: t. y. jeigu lentelėje jau pateikti
vidurkiai, tai tekste nebetinka kartoti tą patį, bet reikėtų nusakyti pateiktų duomenų
reikšmę.
✓ Jei turite daugiau nei 20 skaitmenų, pagalvokite, gal vertėtų naudoti paveikslą ar grafiką.
Tokiu atveju skaitinius rezultatus reikėtų pateikti prieduose.
• Tyrimo rezultatų aptarimas. Šioje darbo dalyje neatkartojamos gautų rezultatų skaitinės
išraiškos, t. y. tai, kas pateikta skyrelyje „Tyrimo rezultatai“. Šioje darbo dalyje gauti rezultatai
yra aiškinami, interpretuojami, aptariamas rezultatų reikšmingumas, esminės darbo išvados, be
to, tyrimo rezultatai yra lyginami su kitų mokslininkų gautais rezultatais, kurie buvo pateikti
teorinėje darbo dalyje analizuojant rezultatų panašumus ar skirtumus.
• Išvados. Šiame skyriuje pateikiami trumpi, gautus rezultatus apibendrinantys svarbiausi teiginiai.
Paprastai išvadų būna tiek, kiek buvo kelta tyrimo hipotezių ar tyrimo klausimų.
Nerekomenduojama daryti išvadų, nesusijusių su pagrindiniais tyrimo rezultatais, t. y. hipotezių
ar tyrimo klausimų tikrinimu.
• Pagrindinių sąvokų apibrėžimas (sąvokų žodynas). Šiame skyrelyje pateikiami pagrindinių
darbe vartojamų sąvokų apibrėžimai, kurie paprastai padeda lengviau skaityti ir suprasti darbą.
Įvairios psichologijos srities sąvokos dažnai turi kelis apibrėžimus, kurie gali šiek tiek skirtis.
Visi apibrėžimų skirtumai bei niuansai turi būti išanalizuoti ir atskleisti literatūros apžvalgos
dalyje, o šioje darbo dalyje reikėtų pateikti tuos apibrėžimus, kuriais darbo autorius remiasi. Visi
18
 sąvokų apibrėžimai turi turėti nuorodas į juos suformulavusius autorius arba į literatūros šaltinius,
iš kurių jie yra cituojami.
• Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas, atitinkantis bibliografinius
reikalavimus (jie pateikiami toliau – žr. skyrių 2.6.). Į literatūros sąrašą turi būti įtraukti tik tų
autorių darbai, su kuriais rašantysis yra tiesiogiai susipažinęs ir kuriuos minėjo baigiamajame
darbe. Kai apie tam tikrą darbą sužinota iš antrinio šaltinio, į sudaromą literatūros sąrašą reikia
įtraukti ne pirminį, o antrinį šaltinį, o tekste nurodoma, kad remiamasi antriniu šaltiniu. Sąrašas
turi būti sudarytas pagal autorių pavardes abėcėlės tvarka, o įtraukiant kelis to paties autoriaus
darbus – pagal chronologiją. Lotynišku šriftu ir kirilica spausdintų darbų sąraše patartina
pirmiausia pateikti leidinius lotynišku šriftu, po to nurodyti kirilica skelbtus darbus. Jei šių
leidinių mažai, juos galima transkribuoti lotyniškomis raidėmis ir įtraukti į bendrą sąrašą su
leidiniais, rašytais lotynišku šriftu. Į literatūros sąrašą įtraukiamų neautorinių leidinių
(pavyzdžiui, žodynų) vieta bendrame sąraše nustatoma pagal pirmąją antraštės raidę.
• Priedai. Priedai turi padėti suprasti visame darbe pateikiamą informaciją. Čia gali būti pateikiami
tyrimo metodikų pavyzdžiai (nededant visų tyrimo metodikų, o tik iliustruojančius pavyzdžius ir
instrukcijas), tyrimų protokolų pavyzdžiai (jei jie reikalingi ir padeda suprasti tyrimo atlikimo
procedūrą, pavyzdžiui, giluminio interviu transkripcijos ar kt.), statistinės duomenų analizės
medžiaga ir pan. Visa prieduose pateikiama medžiaga turi būti lietuvių kalba, lentelės ir
paveikslai turi turėti numerius ir pavadinimus bei tenkinti šiuose metodiniuose reikalavimuose
apibrėžiamus reikalavimus lentelių pateikimui ir formatavimui (žr. skyrių 2.7.), visi priedai turi
būti sunumeruoti ir spausdinami atskirais lapais.

Teorinį psichologijos bakalauro darbą sudarančios dalys beveik sutampa su empirinio darbo dalimis,
išskyrus empirinę (t. y. tyrimo atlikimo ir jo rezultatų pristatymo) dalį. Taigi, teorinį bakalauro darbą
paprastai sudaro:
1. Antraštinis puslapis.
2. Turinys.
3. Santrauka (lietuvių ir viena iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų arba vokiečių)),
kurioje turėtų būti pateikiama:
• darbo tema;
• darbo tikslas, pagrindiniai konstruktai, darbo apimtis (esminiai dalykai);
• naudojami analizės būdai (pavyzdžiui, asmeninis stebėjimas, literatūros analizė);
• išvados.
Reikalavimai santraukos apimčiai ir informacijos pateikimo būdui išlieka tokie patys kaip
empirinio darbo atveju.
4. Įvadas.
19
 5. Darbo tikslas, uždaviniai.
6. Pagrindinė (teorinės analizės) darbo dalis, kurią gali sudaryti įvairios dalys pagal darbo problemą
ir / ar analizuojamus reiškinius:
• problemos apibrėžimas ir paaiškinimas;
• ankstesnių tyrimų apibendrinimas, kurio tikslas – informuoti skaitytoją apie dabartinių tyrimų
nagrinėjamoje srityje pobūdį;
• ryšių ir dėsningumų literatūroje atskleidimas;
• prieštaravimų, trūkumų, neatitikimų literatūroje atskleidimas;
• pasiūlymų, kaip toliau spręsti problemą, formulavimas.
7. Apibendrinimas.
8. Išvados ir rekomendacijos.
9. Pagrindinių sąvokų apibrėžimas (žodynas).
10. Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas.
11. Priedai. Kaip ir empirinio darbo atveju, priedai turi padėti suprasti darbe pateikiamą
informaciją. Taigi, čia gali būti įdedamos darbe analizuojamų tekstų ištraukos, autoriaus
sudarytos apžvelgtų tyrimų suvestinės schemos ar lentelės.

2.5. Plagijavimo samprata

VDU Senato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 7-4 patvirtintame Vytauto Didžiojo universiteto
akademinės etikos kodekse akademinio sąžiningumo principas apibrėžia pagarbą intelektinei nuosavybei
kaip normą, kurios laikosi VDU bendruomenės nariai (studentai, dėstytojai ir kiti darbuotojai).
Plagijavimas yra laikomas šios normos pažeidimu. Pagal VDU Nuostatus dėl plagiato prevencijos rengiant
studentų rašto darbus (VDU Senato nutarimas Nr. 4-20, 2015-06-25) plagiatu laikomas „tyčinis ar netyčinis
(dėl nežinojimo) publikuotų ar nepublikuotų kito (-ų) asmens (-ų) darbo (žodžių, vaizdų, idėjų, nuomonių,
atradimų, meno kūrinių, muzikos, įrašų ar kompiuteriu sukurtų darbų, tinklalapių ar kitų elektroninių
resursų) ar jo dalių, tačiau ne bendrųjų žinių pateikimas kaip savo arba kitaip pasisavinant aukščiau minėtą
kito (-ų) asmens (-ų) darbą ar jo dalis, tinkamai nenurodant darbo šaltinio/autoriaus” (p. 2). Taigi, studentai,
savo darbe pateikdami kito autoriaus mintis ir nenurodydami jo autorystės, pažeidžia autorystės teises.
Paprastai laikomasi reikalavimo, kad jei autorius nori panaudoti iki 500 žodžių nuoseklaus teksto iš kito
autoriaus (nurodydamas tikslią autorystę), jam nereikia oficialaus raštiško to autoriaus leidimo cituoti,
naudoti jo sukurtą tekstą. Kitu atveju reikalingas autoriaus sutikimas, kad jo mintys būtų naudojamos kaip
pažodinė citata. Lentelėms ir paveikslams percituoti taip pat reikalingas autoriaus leidimas, todėl patartina
būti atsargiems naudojantis kitų autorių šaltiniuose pateikiamomis vaizdinėmis, informacinėmis
priemonėmis.

20
 ETD dokumentų plagijavimo patikros galimybių studijoje (Nevinskaitė ir kt., 2008) pristatomi ir
kitokie akademinei sričiai būdingi nesąžiningo studentų elgesio būdai: a) „medžiagos iš kito šaltinio
vogimas ir jos pateikimas kaip savo darbo (pvz., rašto darbo pirkimas iš internetinės rašto darbų talpyklos
(jau esančio darbo pirkimas arba darbo užsakymas), viso rašto darbo kopijavimas nuo šaltinio teksto, to
tinkamai nenurodant, kito studento atlikto darbo pateikimas kaip savo, jam žinant arba ne); b) kito asmens
parašyto darbo pateikimas kaip savo; c) medžiagos dalių kopijavimas iš vieno ar daugiau šaltinių, pateikiant
nuorodas į šaltinius, bet be citavimo ženklų, sukuriant įspūdį, kad tekstas buvo perfrazuotas; d) medžiagos
iš vieno ar kelių šaltinių perfrazavimas, nepateikiant tinkamų nuorodų į šaltinius“ (p. 6). Tokio nesąžiningo
studentų elgesio priežastys gali būti įvairios. Netyčinis plagijavimas gali atsirasti dėl studento neišmanymo,
kaip teisingai cituoti ir nurodyti naudotus šaltinius. Tyčinis plagijavimas – tai sąmoninga apgavystė,
siekiant naudos sau. Nepriklausomai nuo to, ar ketinimas plagijuoti buvo sąmoningas ar netyčinis, toks
studento darbas yra laikomas plagiatu. Todėl, rengiant darbą, svarbu vadovautis VDU plagiato prevencijos
nuostatais.
Nustačius minėtus plagijavimo atvejus studento kursiniame darbe, jis yra įvertinamas „0“, fiksuojant
nesąžiningą studento elgesį, stabdant dalyko studijas, jas baigiant akademine skola. Dėstytojas, nustatęs
plagiavimo faktus, apie tai praneša raštu fakulteto, kuriame studentas studijuoja, dekanui ir Studijų
departamentui. Tokiam studentui fakulteto dekanas skiria nuobaudą, numatytą Studijų reguliamine (VDU
reguliaminas, Senato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. SEN-N-20 nauja redakcija). Visi bakalauro
baigiamieji darbai yra tikrinami naudojant kompiuterinę plagijavimo patikros sistemą. Įtarus ar nustačius
plagijavimo atvejį baigiamajame darbe, informuojamas gynimo komisijos sekretorius apie šio atvejo
svarstymą Plagiato prevencijos komisijai, vadovaujantis Plagiato prevencijos nuostatais rengiant studentų
rašto darbus (VDU Nuostatai dėl plagiato prevencijos rengiant studentų rašto darbus, VDU Senato
nutarimas Nr. 4-20, 2015-06-25). „Jei Plagiato prevencijos komisija nenustato pažeidimų, baigiamojo
darbo gynimas pagal galimybes gali būti organizuojamas po priimto sprendimo“. Jei nustatomi pažeidimai,
darbas rengiamas iš naujo ir gali būti ginamas ne anksčiau nei po pusės metų, laikantis Studijų reguliamine
nustatytos tvarkos (žr. 5.14 punktas VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše,
Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija).

2.6. Citavimas, nuorodos į literatūros šaltinius tekste ir literatūros šaltinių sąrašo sudarymas

Šis skyrius parengtas pagal APA (angl. American Psychological Association) mokslinių darbų
rengimo vadovo 7 leidimą (APA, 2020), kuriuo remiasi daugelio pasaulio šalių mokslinius darbus
rengiančios bei publikuojančios organizacijos, universitetai, leidyklos. APA įtvirtina, kad rengiant
mokslinius darbus itin svarbu gerbti autorystę, tad tinkamas kitų autorių idėjų bei darbų citavimas yra
pagarbos autorystei bei mokslinių tyrinėjimų rezultatų etiškos sklaidos išraiška.

21
 Rengiant mokslinį darbą, šiuo atveju psichologijos bakalauro programos kursinį ar baigiamąjį darbą,
būtina nurodyti / cituoti visus autorius, kurių idėjomis, teorijomis, mokslinių tyrimų rezultatais ir pan. buvo
remtasi ir tokios nuorodos į autorių darbus / citatos reiškia, kad buvo asmeniškai susipažinta su cituojamais
darbais (APA, 2020; taip pat žiūrėti „VDU Nuostatai dėl plagiato prevencijos rengiant studentų rašto
darbus“, VDU Senato nutarimas Nr. 4-20, 2015-06-25).
Citavimas ir perfrazavimas. Gausus pažodinis citavimas yra vengtinas ir turėtų būti naudojamas tik
tuomet, kai reikia perteikti originalią kito autoriaus idėją, kuri prasmingai papildo rengiamą tekstą. Citata
yra pažodinis teksto atkartojimas, todėl pateikiant tekste citatą, būtina ją pateikti identiškai, kaip pateikta
cituojamo autoriaus šaltinyje. Jei citata neviršija 40 žodžių, ji turi būti išskiriama kabutėmis ir prasmingai
integruojama tekste. Pateikiant nuorodą į citatos šaltinį, skliaustuose būtina nurodyti citatos autorių
pavardes, šaltinio leidimo metus bei puslapio, kuriame yra cituojama idėja, numerį (APA, 2020):

„Objektyvią gyvenimo kokybės sampratą lemia socialinės ekonominės aplinkybės“, skatinančios arba
ribojančios asmens ir / ar visuomenės gyvenimo kokybės raišką (Vaznonienė, 2010, p. 189).

Jei citatą sudaro daugiau nei 40 žodžių, ji turi būti pateikiama kaip atskiras teksto blokas be kabučių,
atitrauktas nuo kairiosios paraštės per 1,5 cm, t. y. per tiek, kiek atitraukiama, pradedant naują pastraipą.
Citatos pabaigoje turi būti pateikiama nuoroda į šaltinį, skliaustuose nurodant autorius, metus bei puslapio,
kuriame yra cituojamas tekstas, numerį (APA, 2020):

Kiti autoriai, akcentuojantys nuteistų vyrų ir moterų prisitaikymą prie įkalinimo įstaigos prognozuojančių
veiksnių skirtumus, nurodo:
Pavyzdžiui, įkalintiems vyrams reikšminga veikla laisvės atėmimo vietoje gali suteikti jų buvimo
įkalinimo įstaigoje prasmę, sumažinti atskirtį, padėti jiems geriau prisitaikyti prie naujos aplinkos bei
padidinti jų užimtumą, o moterims būtų efektyviau taikyti programas, susijusias su jų profesiniu
tobulinimusi ar kitomis edukacinėmis programomis. (Laurinaitytė ir kt., 2017, p. 149)

Perfrazuojant kitų autorių mintis, idėjas, tekstus, būtina pateikti nuorodas į šaltinius, t. y.
skliaustuose nurodyti autorių pavardes ir šaltinio metus. Jei perfrazavimas apima daugiau nei vieną sakinį,
nuoroda į šaltinį turi būti nurodoma pirmo paminėjimo vietoje ir jos nebūtina kartoti po kiekvieno sakinio,
jei iš konteksto aišku, kad perfrazuojamas tas pats šaltinis. Tačiau jei to paties darbo perfrazavimas tęsiamas
naujoje pastraipoje, nuoroda į šaltinį turi būti kartojama (APA, 2020).
Paprastai rekomenduojama, kad jei įmanoma tyrėjai skaitytų ir cituotų pirminius šaltinius, tačiau,
jei skaitomas pirminį šaltinį perfrazuojantis tekstas, turi būti pateikiama nuoroda į šį antrinį šaltinį (į tą,
kuris buvo skaitytas).
Nuorodų į šaltinius pateikimas tekste. Tekste pateikiant nuorodas į literatūros šaltinius skliaustuose
pateikiami šaltiniai abėcėline tvarka. Visi tekste minimi šaltiniai turi būti pateikti literatūros sąraše ir,

22
atvirkščiai, visi literatūros sąraše esantys šaltiniai, turi būti cituojami tekste. Tekste minint autorius,
pateikiamos tik jų pavardės be vardų inicialų, o prie pavardės skliaustuose nurodomi šaltinio metai.
Pateikiant nuorodą į šaltinį skliaustuose rašoma autoriaus pavardė be vardų inicialų ir šaltinio metai, pvz.,
(Bowen, 1987) (APA, 2020). Autorių pavardės tiek tekste, tiek ir nuorodose rašomos taip, kaip nurodyta
originalo kalba, t. y. jos nelietuvinamos.
Vieno autoriaus darbas. Kuomet cituojamas vieno autoriaus darbas, jo pavardė tekste ar nuorodose
turi būti rašoma visada, kuomet perfrazuojamos, cituojamos, referuojamos, aprašomos ir pan. jo idėjos,
prielaidos, tyrimo rezultatai ir pan. Paminėjus autoriaus pavardę, skliaustuose turi būti nurodomi šaltinio
metai (APA, 2020).

Sameroff (2010), apibendrindamas raidos tyrimų rezultatus, nurodo...

Vienas svarbiausių pastarųjų metų raidos tyrimų tikslų – tyrinėjant adaptyvų ir neadaptyvų asmens
funkcionavimą gyvenimo eigoje, papildyti žinias, kaip psichologinis, socialinis ir biologinis patyrimas
sąveikauja ir formuoja skirtingas raidos trajektorijas (Sameroff, 2010).

Kelių autorių bendras darbas. Jei cituojamas darbas turi du autorius, jų abiejų pavardės turi būti
nurodomos kiekvieną kartą juos minint tekste ar pateikiant nuorodą į šaltinį. Jei cituojamas darbas parengtas
trijų ar daugiau autorių, tuomet autorius minint tekste visada turi būti nurodomas tik pirmas autorius su
prierašu ir kiti (po to skliaustuose nurodant šaltinio metus). Pateikiant nuorodą į tokį literatūros šaltinį
(skliaustuose), tuomet, jei tai lietuvių autoriai, skliaustuose turi būti nurodomas pirmas autorius su prierašu
ir kt., jei tai užsienio autoriai – pirmas autorius su prierašu et al., po kablelio pateikiant ir šaltinio metus
(APA, 2020).

Nosraty ir kiti (2012) tyrimo rezultatai atskleidžia...

Kai kurių autorių tyrimai rodo, kad nedidelė senų žmonių dalis neturi sunkių ligų, yra sveiki (Nosraty et
al., 2012).

Kaip pastebi Jurgelėnas ir kiti (2009)...

Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad su amžiumi gyventojų gyvenimo kokybė prastėja
(Jurgelėnas ir kt., 2009).

Kuomet yra du autoriai, juos minint tekste tarp jų pavardžių turi būti rašoma ir, nuorodoje į užsienio
autorių šaltinį ženklas & (APA, 2020), nuorodose į lietuvių autorių šaltinį, ženklas & pakeičiamas „ir“.

Clements ir Barnett (2002) teigia, kad ...

Pastebima, kad neigiamos pasekmės tėvų psichologinei būsenai, susijusios su vaiko negalia, gali paveikti
tėvų rūpinimąsi vaiku (Clements & Barnett, 2002).

23
 Organizacija, kaip autorius. Jei darbe cituojama ar pateikiama nuoroda į informaciją, paimtą iš
organizacijos, kaip autoriaus, tuomet, kiekvieną kartą cituojant ar pateikiant nuorodą rašomas pilnas
organizacijos pavadinimas. Kuomet organizacija žinoma ir jos pavadinimo trumpinys lengvai atpažįstamas,
tuomet pirmą kartą cituojant ar pateikiant nuorodą rašomas pilnas organizacijos pavadinimas, o sekančius
kartus – pavadinimo trumpinys (žr. 1 lentelę) (APA, 2020).

Antrinis citavimas. Antrinį citavimą reikėtų naudoti kuo rečiau, tuomet, kai pirminis šaltinis yra
neprieinamas ar parengtas kita kalba. Kuomet pateikiamas antrinis citavimas, pirminis šaltinis minimas
tekste, šalia nurodant, kad tai yra antrinis citavimas, o antrinis šaltinis įtraukiamas į literatūros sąrašą.
Pavyzdžiui, Hawker ir Boulton straipsnis mokslinio darbo rengėjui yra neprieinamas, tačiau jų idėjos,
cituojamos Smith straipsnyje, yra vertingos vystant mokslinės problemos analizę. Tokiu atveju Smith
straipsnis įtraukiamas į literatūros sąrašą, o šalia pirminių autorių, kurie į literatūros sąrašą neįtraukiami,
skliaustuose nurodomas antrinis citavimo šaltinis (APA, 2020):

Hawker ir Boulton (2000) (cituoja Smith, 2004) pastebėjo...

1 lentelė
Pagrindiniai citavimo stiliai

Autorių skaičius Paminėjimas tekste Nuoroda tekste

Vieno autoriaus darbas Tam (2013) (Tam, 2013)

Dviejų autorių darbas Teshale ir Lachman (2016) (Teshale & Lachman, 2016)

Tovel ir kiti (2017) (Tovel et al., 2017)

Trijų ir daugiau autorių darbas
Juozulynas ir kiti (2010) (Juozulynas ir kt., 2010)

Cituojant pirmą kartą: Cituojant pirmą kartą:

Organizacija kaip autorius
Pasaulinė sveikatos organizacija (Pasaulinė sveikatos organizacija
(pavadinimas gali būti
[PSO] (2017) [PSO], 2017)
trumpinamas, jei lengvai
Cituojant tolesnius kartus: Cituojant tolesnius kartus:
atpažįstamas)
PSO (2017) (PSO, 2017)

Organizacija kaip autorius Lietuvos statistikos departamentas (Lietuvos statistikos departamentas,

(pavadinimas netrumpinamas) (2018) 2018)

Literatūros sąrašas1. Literatūros sąrašas paprastai pateikiamas mokslinio darbo pabaigoje, į jį

įtraukiant visus šaltinius, kurie buvo naudojami rengiant darbą. Šaltiniai turi būti pateikiami abėcėline
tvarka (APA, 2020), juos numeruojant.

1
Čia pristatomos tik dažniausiai pasitaikančių šaltinių pateikimo taisyklės, tačiau šaltiniai gali būti įvairūs, todėl neradus
šiuose metodiniuose nurodymuose reikiamų pavyzdžių, kaip cituoti specifinius šaltinius, turi būti vadovaujamasi APA
mokslinių darbų rengimo vadovo 7 leidimu.
24
 1. Boker, S. M. (2013). Selection, optimization, compensation and equilibrium dynamics. The Journal of
Gerontopsychology and Geriatric Psychiatry, 26(1), 61-73. https://doi.org/10.1024/1662-9647/a000081
2. Bowling, A.,  Iliffe, S. (2011). Psychological approach to successful ageing predicts future quality of
life in older adults. Health and Quality of Life Outcomes, 9(1), 13-22. https://doi.org/10.1186/1477-7525-
9-13

Kadangi literatūros sąrašo paskirtis – identifikuoti ir rasti į sąrašą įtrauktus šaltinius, jie turi būti
pateikiami teisingai ir pilnai, kaip to yra reikalaujama. Mokslinio darbo autoriaus atsakomybė yra ne tik
laikytis reikalavimų pateikiant literatūros sąrašą, bet ir teisingai pateikti autorių pavardes, taip kaip jos
originaliai nurodomos cituojamame šaltinyje, nepriklausomai nuo jų rašybos ypatumų (APA, 2020).
Literatūros šaltinio komponentai. Paprastai šaltinį turi sudaryti autorius / redaktorius, šaltinio
leidimo metai, pavadinimas, leidinio pavadinimas / leidykla, leidinio numeris, puslapiai bei skaitmeninis
identifikavimo numeris (DOI), jei šaltinis tokį turi, internetinės nuorodos forma (pvz.,
https://doi.org/10.1037/rev0000126). Toliau aptariamas kiekvienas komponentas (APA, 2020).
Autoriaus ar redaktoriaus informacija (APA, 2020).
• „Autoriumi“ gali būti, asmuo, asmenų grupė, organizacija ar asmens(ų) ir organizacijos
kombinacija.
• Jei autorius yra asmuo / asmenys, pirma rašoma autoriaus pavardė, tuomet po kablelio vardų
inicialai. Autorių pavardės atskiriamos kableliais, prieš paskutinio autoriaus pavardę, jei tai
užsienio autoriai, įterpiamas ženklas & (pvz., Dionigi, R. A., Horton, S., & Bellamy, J.), kuomet
autoriai yra lietuviai, ženklas & pakeičiamas „ir“.
• Jei autorių yra iki 20, jie rašomi visi. Jei autorių yra 21 ir daugiau, tuomet rašomos pirmų 19
autorių pavardės, po jų dedamas tritaškis, o po jo rašoma paskutinio autoriaus pavardė (pvz.,
Richards, B.A., Lillicrap, T. P., Beaudoin, P., Bengio, Y., Bogacz, R., Christensen, A., Clopath,
C., Costa, R. P., de Berker, A., Ganguli, S., Gillon, C. J., Hafner, D., Kepecs, A., Kriegeskorte,
N., Latham, P., Lindsay, G. W., Miller, K. D., Naud, R., Pack, C. C., … Kording, K. P.). Jei
autoriaus du vardai rašomi per brūkšnelį, tuomet pateikiant vardų inicialus, prieš antrojo vardo
inicialą rašomas brūkšnelis (pvz., Marie-France Lafontaine: Lafontaine, M.-F.).
• Jei autorius yra organizacija, turi būti rašomas pilnas jos pavadinimas (pvz., American
Psychological Association; Lietuvos Statistikos Departamentas).
• Jei šaltinis yra knyga, sudaryta iš atskirų straipsnių, tuomet autoriaus vietoje rašoma
redaktoriaus(ių) pavardė, su prierašu skliaustuose (Ed.), jei vienas redaktorius, arba (Eds.), jei
keli redaktoriai (pvz., Rholes, W. S., & Simpson, J. A. (Eds.)).

25
 • Jei šaltinis yra skyrius redaktoriaus sudarytoje knygoje, tuomet pirma rašoma skyriaus autoriaus
pavardė, šaltinio metai, pavadinimas, redaktoriaus pavardė su prierašu skliaustuose (Ed.), knygos
pavadinimas, leidybos vieta, leidykla, skyriaus puslapiai.

Baltes, P. B., & Baltes M. M. (1990). Psychological perspectives on successful aging: The model of selective
optimization with compensation. In P. B. Baltes & M. M. Baltes (Eds.), Successful aging: Perspectives from
the behavioral sciences (pp. 1–34). Cambridge University Press.

Šaltinio data. Data rašoma skliaustuose, po jų dedamas taškas. Jei straipsnis priduotas spaudai,
tačiau dar nėra publikuotas, vietoj datos skliaustuose rašoma (in press). Jei šaltinio datos nepavyksta
identifikuoti skliaustuose rašoma (n.d.) (APA, 2020).
Pavadinimas. Šaltinio / publikacijos pavadinimas rašomas iš didžiosios raidės, po jo dedamas taškas.
Jei šaltinis yra didesnio leidinio dalis (pvz., straipsnis žurnale ar redaguotos knygos skyrius), jo
pavadinimas rašomas paprastu šriftu, jei tai savarankiškas leidinys (pvz., knyga), jo pavadinimas rašomas
pasviru šriftu. Periodiškai leidžiamo leidinio / žurnalo pavadinimas rašomas pasviru šriftu, kiekvieną žodį
rašant iš didžiosios raidės, po jo dedamas kablelis. Žurnalų pavadinimai turi būti rašomi pilni, negali būti
trumpinami, nebent žurnalo pavadinimo trumpinys yra oficialaus pavadinimo dalis (pvz., PLOS ONE)
(APA, 2020).
Leidinio tomas, numeris, puslapiai. Po leidinio pavadinimo, pasviru šriftu rašomas leidinio tomas.
Prieš leidinio tomą trumpinio Vol. rašyti nereikia. Jei yra ir leidinio numeris, jis iš karto po tomo rašomas
skliaustuose įprastu šriftu. Po kablelio rašomi publikacijos puslapiai, po jų dedamas taškas (pvz., Journal of
Personality and Social Psychology, 51(6), 1173-1182.). Jei šaltinis turi DOI numerį jis turi būti pateikiamas
internetinės nuorodos formatu (pvz., https://doi.org/doi: 10.1111/pere.12109). Po DOI numerio taškas
nededamas (APA, 2020).
2 lentelėje pateikiami tipiškiausi šaltinių pavyzdžiai (APA, 2020).

2 lentelė
Literatūros šaltinių pateikimo pavyzdžiai

Mokslinis Berryhill, M. B., Soloski, K. L., Durtschi, J. A., & Adams, R. R. (2016). Family process: Early
straipsnis su child emotionality, parenting stress, and couple relationship quality. Personal
DOI numeriu Relationships, 23, 23-41. https://doi.org/10.1111/pere.12109

Gubbins, C. A., Perosa, L. M., & Bartle-Haring, S. (2010). Relationships between married
Mokslinis couples’ self-differentiation/individuation and Gottman’s model of marital interactions.
straipsnis be Contemporary Family Therapy, 32, 383-395.
DOI numerio Ivleva, V., ir Jurkuvėnas, V. (2018). Galvos smegenų traumą patyrusių asmenų pažintinių
gebėjimų sąsajos su gyvenimo kokybe. Psichologija, 57, 7-22.

26
Mokslinis Richards, B.A., Lillicrap, T. P., Beaudoin, P., Bengio, Y., Bogacz, R., Christensen, A., Clopath,
straipsnis, C., Costa, R. P., de Berker, A., Ganguli, S., Gillon, C. J., Hafner, D., Kepecs, A., Kriegeskorte,
parašytas N., Latham, P., Lindsay, G. W., Miller, K. D., Naud, R., Pack, C. C., … Kording, K. P. (2019). A
daugiau nei 21 deep learning framework for neuroscience. Nature Neuroscience, 22(11), 1761–1770.
autoriaus https://doi.org/10.1038/s41593-019-0520-2

Gershoff, E. T., & Grogan-Kaylor, A. (2016). Spanking and child outcomes: Old
Straipsnio
controversies and new meta-analyses. Journal of Family Psychology, 30(4), 453-469.
santrauka
http://psycnet.apa.org/doiLanding?doi=10.1037%2Ffam0000191

World Health Organization (2015). Healthy ageing. World report on ageing and health (pp.
Organizacijos
25-43). World Health Organization.
straipsnis /
http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/186463/9789240694811_eng.pdf;jsessionid
pranešimas
=B134675AD70AF8AD07ADD30C0C4933BC?sequence=1

Knyga Kenny, D. A., Kashy, D. A., & Cook, W. L. (2006). Dyadic data analysis. The Guilford Press.

Redaguotos Johnson, S. M. (2004). Attachment theory a guide for healing couple relationships. In W. S.
knygos skyrius Rholes & J. A. Simpson (Eds.), Adult attachment (pp. 367-387). Guilford Press.

Parks, A. C., & Schueller, S. (Eds.). (2014). Handbook of positive psychological interventions
Elektroninė
[Digital version]. ProQuest Ebook Central, https://ebookcentral.proquest.com/lib/vmulib-
knyga
ebooks/detail.action?docID=1674211

Saini, M. (2018). Book review. [Review of the book Conflict resolution for the helping
Recenzija professions: negotiation, mediation, advocacy, facilitation and restorative justice (third
edition) by A. E. Barsky]. Family Court Review, 56(1), 195-199. doi: 10.1111/fcre.12331

Laurinaitytė, I., Laurinavičius, ir A., Ustinavičiūtė, L. (2017). Nuteistųjų asmenybės

(Kolektyvinė)
charakteristikos ir smurto rizika: vertinimo galimybės ir problemos [Kolektyvinė
monografija
monografija]. Vilniaus universiteto leidykla.

Daktaro Lintvedt, O. K. (2013). Unguided internet-based self-help for symptoms of depression a

disertacija, translation project: From planning and establishing the efficacy to dissemination and cost-
prieinama per benefit evaluation [Doctoral dissertation, University of Tromsø].
duomenų bazes https://munin.uit.no/bitstream/handle/10037/5483/thesis.pdf?sequence=2&isAllowed=y

Daktaro
disertacija,
Rebecca L. D. (2014), From good intentions to bad behavior: The role of motivation in moral
neprieinama
decision-making [Doctoral dissertation, Yale University].,.
per duomenų
bazes

Mork, L.,  Nielsen, B. (2012). Evaluation of an internet-based intervention for mild-to-

moderate depression and promotion of psychological well-being: a randomized controlled
trial [Master thesis, University of Oslo]..
https://www.duo.uio.no/bitstream/handle/10852/18214/Nielsen_Mork_Masteroppgave.pdf
Magistro tezės
Adelbergytė, S. (2017). Partnerio ligos ir pasitenkinimo poros santykiais reikšmė asmens
gyvenimo kokybei [Magistro tezės, Vytauto Didžiojo universitetas]..
https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/34774/sigita_adelbergyte_md.pdf?sequence=1
&isAllowed=y

Konferencijos Franklin, C. (2017, November). Solution-focused alternatives for education: Innovations and
pranešimas evidence. Plenary session presented at SFBTA Annual Conference, Santa Fe, NM, USA.

27
 2.7. Lentelės, grafikai bei kita iliustracinė medžiaga

2.7.1. Lentelės pateikimas

Lentelių sudarymo principai yra grindžiami APA mokslinių darbų rengimo vadovo 7 leidime
apibrėžtais nurodymais. Jei bakalauro baigiamajame darbe reikia pateikti rezultatus, kurių pateikimo
pavyzdžių šiuose metodiniuose nurodymuose nėra, būtina vadovautis APA mokslinių darbų rengimo
vadovu.
Pateikiant rezultatus lentelėse, derėtų vadovautis tokiais kriterijais:
• Lentelės numeris ir pavadinimas rašomi virš lentelės. Lentelės numeruojamos eilės tvarka
nuosekliai visame darbe: 1, 2, 3 ir t. t. (ne pagal skyrių ir poskyrių numeravimą 1.3, 4.1 ir pan.).
Lentelės numeris rašomas paryškintu tekstu, lentelės pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu.
• Rekomenduojama pateikti įvadą į lentelę, kuriame būtų trumpai aprašoma, kokie duomenys
lentelėje bus pateikiami. Tekste turi būti pateikiama nuoroda į lentelę (pavyzdžiui, žr. 2 lentelę;
žr. prieduose 2 lentelę).
• Lentelės pavadinimas turi būti pakankamai trumpas, tačiau aiškus ir tiksliai atspindėti joje
nurodytus rezultatus.
• Lentelėje visi pavadinimai turi būti pateikiami pilni ir lietuvių kalba. Jei tiriamų reiškinių, kurių
rezultatai matyti lentelėje, pavadinimai yra ilgi, juos galima trumpinti, tačiau po lentele pastaboje
būtina sutrumpinimus paaiškinti. Pastabose taip pat gali būti pateikiama kita papildoma
informacija, kuri padeda geriau suprasti lentelėje pateiktus rezultatus (pvz., reikšmingumo
lygmenys, kiti skaitiniai rezultatai ir pan.).
• Jei visai lentelei ir jos pavadinimui nebeužtenka vietos lape, reikėtų visą lentelę su pavadinimu
kelti į kitą lapą.
• Po lentele turėtų būti trumpai pakomentuojami lentelėje pateikti rezultatai, nekartojant lentelėje
esančių duomenų, nebent pabrėžiant esminius rezultatus, pavyzdžiui, nurodant statistinio
reikšmingumo lygmenį.
• Skyrius negali baigtis lentele be komentaro.

Pavyzdžiai:
• Vidurkių palyginimo rezultatų pateikimas (paimta iš Čeponytės (2017) bakalauro baigiamojo
darbo2).

2
Jei nenurodyta, iš kokio darbo paimtas pavyzdys, reiškia, kad jis yra sudarytas metodinių nurodymų autorių.
28
 Siekiant atskleisti lyčių skirtumus pagal seksistinių nuostatų išreikštumą, buvo palyginti vyrų ir moterų
turimų seksistinių nuostatų skalių vidurkiai (analizei naudotas dviejų nepriklausomų imčių Stjudento t kriterijus).
Rezultatai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė
Vyrų (n = 98) ir moterų (n = 247) seksistinių nuostatų išreikštumo aprašomoji statistika ir vidurkių
palyginimas
Vyrai Moterys
Seksistinė nuostata t p
Vid. SN Vid. SN
Priešiškas seksizmas 3,07 0,83 2,32 0,93 7,27 <0,001
Geranoriškas seksizmas 2,63 0,79 2,17 0,78 4,97 <0,001
Ambivalentiškas seksizmas 2,85 0,71 2,25 0,78 6,91 <0,001

Gauti rezultatai rodo, kad vyrams yra labiau būdingos visos seksizmo formos (priešiškas, geranoriškas ir
ambivalentiškas seksizmas) lyginant su moterimis.

• Procentinių duomenų palyginimo rezultatų pateikimas (kontingencijos lentelės).

Analizuojant įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus pobūdžio sąsają su lytimi, buvo palyginti smurtinius ir
nesmurtinius kompiuterinius žaidimus žaidžiančių studentų vyrų ir moterų procentai (analizei naudotas
2 kriterijus) (4 lentelė).

4 lentelė
Studentų vyrų (n = 63) ir moterų (n = 42) procentinis pasiskirstymas pagal tai, kokius kompiuterinius
žaidimus jie žaidžia
Kompiuterinių žaidimų pobūdis Vyrai Moterys 2(1) p
Smurtiniai 41 (65,1%) 6 (14,3%)
26,29 < 0,001
Nesmurtiniai 22 (34,9%) 36 (85,7%)
Pastaba. Skaičiai skliausteliuose rodo procentinį tiriamųjų pasiskirstymą stulpeliuose.

Studentų vyrų ir moterų palyginimas pagal įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus atskleidė, kad
statistiškai reikšmingai daugiau vyrų nei moterų renkasi smurtinius kompiuterinius žaidimus.

29
 • Koreliacijos rezultatų pateikimas (paimta iš Čeponytės (2017) bakalauro baigiamojo darbo).

Siekiant atskleisti studentų (vaikinų ir merginų) seksualinio priekabiavimo patirties ir turimų seksistinių
nuostatų ryšį, buvo atlikta koreliacinė analizė atskirai vaikinų ir merginų grupėse, kurios rezultatai pateikiami 5
lentelėje (analizei naudotas Pearson koreliacijos koeficientas r).

5 lentelė
Seksualinio priekabiavimo patirties ir seksistinių nuostatų ryšio analizė atskirai vaikinų ir merginų grupėse
Geranoriškas
SPP skalės įverčiai Priešiškas seksizmas
seksizmas
Vaikinai (n = 98)
SPP skalės įverčiai -
Priešiškas seksizmas 0,13 -
Geranoriškas seksizmas -0,07 0,54*** -
Ambivalentiškas seksizmas 0,04 0,89*** 0,87***
Merginos (n = 247)
SPP skalės įverčiai -
Priešiškas seksizmas -0,14* -
Geranoriškas seksizmas 0,01 0,68*** -
Ambivalentiškas seksizmas -0,08 0,93*** 0,90***
Pastaba: SPP – seksualinio priekabiavimo patirties skalė. *p < 0,05. ***p < 0,001.

Gauti rezultatai (5 lentelė) atskleidžia, kad vaikinų grupėje statistiškai reikšmingo ryšio tarp seksualinio
priekabiavimo patirties ir turimų seksistinių nuostatų nenustatyta, tačiau merginų grupėje, didėjant seksualinio
priekabiavimo patirčiai (patiriant daugiau ir įvairesnių seksualinio priekabiavimo formų), mažėja priešiško
seksizmo išreikštumas. Ryšio tarp kitų seksistinių nuostatų formų ir seksualinio priekabiavimo patirties merginų
grupėje nenustatyta.

• Regresinės analizės (angl. regression analysis) rezultatų pateikimas.

Siekiant įvertinti visų Didžiojo penketo asmenybės bruožų prognostinę vertę sutuoktinių subjektyviai
vertinamai santuokos kokybei buvo atlikta tiesinė regresinė analizė atskirai vyrų ir žmonų grupėse. Priklausomu
kintamuoju atliekant regresinę analizę buvo santuokos kokybės skalė, o nepriklausomais kintamaisiais buvo visų
Didžiojo penketo asmenybės bruožų skalės. Abu regresiniai modeliai tenkino sąlygas ir paaiškino nuo 7 iki 15
proc. priklausomo kintamojo sklaidos (6 lentelė).

30
 6 lentelė
Didžiojo penketo asmenybės bruožų reikšmė prognozuojant žmonų (n = 90) ir vyrų (n = 65) subjektyviai
vertinamą santuokos kokybę
Žmonų Vyrų
Kintamasis B SE B β B SE B β
Neurotiškumas -0,34 0,16 -0,17* 0,20 0,21 0,09
Ekstraversija 0,08 0,19 0,03 0,28 0,25 0,11
Atvirumas patyrimui 0,07 0,19 0,02 -0,14 0,18 -0,07
Sutarumas 0,74 0,24 0,24** 0,48 0,24 0,17*
Sąmoningumas 0,17 0,21 0,06 0,45 0,23 0,17*
R2 0,15 0,07
F 5,48** 2,42*
Pastaba. *p < 0,05. **p < 0,01.

Įvertinus prognostinę didžiojo penketo asmenybės bruožų vertę, numatant žmonų ir vyrų subjektyviai
vertinamą santuokos kokybę (6 lentelė), gauta, kad mažesnis žmonos neurotiškumas ir didesnis sutarumas
prognozuoja aukštesnę jos santuokos kokybę, o aukštesnę vyro santuokos kokybę prognozuoja didesnis jo
sutarumas ir sąmoningumas. Taip pat galima pastebėti, kad didžiojo penketo bruožai paaiškina didesnę žmonų
nei vyrų vertinamos santuokos kokybės duomenų sklaidos dalį.

• Turinio (angl. content) analizės rezultatų pateikimas.

Siekiant atskleisti vyrų lyties identiškumo turinį jauno suaugusiojo amžiuje, buvo naudojamas nebaigtų
sakinių klausimynas, kurį sudarė devyni teiginiai, prasidedantys „Aš vyras...“ (klausimyno autorė – L. N.
Ožigova). Lyties identiškumo turiniui atskleisti buvo naudojama pabaigtų sakinių turinio analizė, kurios būdu
išskirtos kategorijos, prasminiai vienetai bei atsakymų pavyzdžiai pateikiami 7 lentelėje (lyties identiškumo
sritys, turinio analizės kategorijos, prasminiai vienetai bei atsakymų pavyzdžiai pateikiami remiantis Kozlov ir
Šuchova (2010) turinio analizės pavyzdžiais; daugiau žr. Kozlov & Šuchova, 2010, p.p. 180–185).

31
 7 lentelė
Vyrų lyties identiškumo turinio kategorijos, analizės vienetai bei atsakymų pavyzdžiai

Lyties identiškumo Turinio analizės

Turinio analizės vienetas Atsakymo pavyzdys
turinio sritis kategorija
Savęs apibūdinimas Vyriškumas „Autoritarinis vyriškumas“ Galiu būti piktas, agresyvus ir
per vyriškumo / (tiesiogiai įvardijamos net žiaurus...
moteriškumo atitinkamos savybės
sampratą ir (arba)
pateikiami konkretūs veiksmai,
nurodantys tokių savybių
turėjimą
ir (arba)
vartojama atitinkama kalba)
„Neautoritarinis vyriškumas“ Galiu būti ryžtingas, drąsus...
(tiesiogiai įvardijamos
atitinkamos savybės)
„Vyriškos garbės kodeksas“ Nekenčiu, kai elgiasi
nevyriškai, išduoda...
„Biologinis veiksnys“ Aš vyras dėl to, kad tai
biologiškai man nulemta...

Moteriškumas „Draugiškumas“ Galiu būti geras, švelnus,

(tiesiogiai įvardijamos rūpestingas...
atitinkamos savybės)
„Pasyvumas“ Man trūksta valios...
(įvardijamos savybės, rodančios
pasyvumą)
„Priklausomybė“ Nuo manęs niekas
(tiesiogiai įvardijama ši savybė nepriklauso...
arba
netiesiogiai numanomas jos
buvimas)

Tikslų ir vertybių Tikslai „Karjera“ Žinau, kad ateityje tapsiu

sritis puikiu juristu, turėsiu įdomų
darbą ir padarysiu gerą
karjerą
„Šeima, tėvystė“ Man svarbu išlaikyti šeimą,
užauginti vaikus ir suteikti
jiems išsilavinimą
„Tobulėjimas ir mokymasis“ Noriu tobulėti, po universiteto
dirbsiu ir tuo pačiu mokysiuosi
toliau

Vertybės „Dvasinės vertybės“ Noriu daryti tai, kas naudinga

„Socialinės vertybės“
„Materialinės vertybės“
Įvardinami gebėjimai arba norai
tautai, kad žmonės būtų
laimingi ir gerbtų vienas kitą
Žinau, kad noriu ir galiu būti
naudingas savo šaliai
Žinau, kad galėsiu uždirbti
daug pinigų

32
 Lyties identiškumo turinio analizė (7 lentelė) atskleidžia kelias reikšmingas vyrų lyties identiškumo sritis,
apimančias daugelį aspektų. Plačiausia yra vyriškumo / moteriškumo samprata, susidedanti tiek iš savybių,
stereotipiškai priskiriamų vyrams ir moterims, tiek iš biologinių bei socialinės sąveikos (pvz., vyrų garbės
kodeksas) veiksnių. Kita reikšminga lyties identiškumo sritis – tikslai bei vertybės. Išskiriami tikslai, susiję su
profesine sritimi (karjera), šeimyniniu gyvenimu (šeima, tėvystė) bei asmeniniu tobulėjimu. Su lyties identiškumu
siejasi ir trys vertybių grupės – dvasinės, socialinės ir materialinės vertybės.

2.7.2. Paveikslo pateikimas

Paveikslų sudarymo principai yra grindžiami APA mokslinių darbų rengimo vadovo 7 leidime
apibrėžtais nurodymais. Jei bakalauro baigiamajame darbe reikia pateikti rezultatus, kurių pateikimo
pavyzdžių šiuose metodiniuose nurodymuose nėra, būtina vadovautis APA mokslinių darbų rengimo
vadovu.
Pateikiant rezultatus paveiksluose, derėtų vadovautis tokiais kriterijais:
• Paveikslą rekomenduojama pateikti tada, kai vaizdinis duomenų pateikimas padeda aiškiau
parodyti ir suprasti gautus rezultatus.
• Paveikslas neturėtų dubliuoti lentelėse pateikiamų rezultatų, t. y. jei rezultatai pateikiami
lentelėje, tai paveikslas reikalingas tik tais atvejais, kai padeda lengviau suprasti lentelėje
nurodytus rezultatus arba ją papildo. Priešingu atveju rezultatus rekomenduojama pateikti arba
tik lentelėje, arba tik paveiksle.
• Jei rezultatai pateikiami tik paveiksle, jame ir jo pavadinime turi atsiskleisti visi svarbiausi
statistiniai duomenys (pavyzdžiui, jei pateikiamas vidurkių palyginimas, tai turėtų būti nurodomi
patys vidurkiai ir statistinio reikšmingumo lygmuo p).
• Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi virš paveikslo. Paveikslo numeris rašomas paryškintu,
pavadinimas – pasvirusiu šriftu. Paveikslai numeruojami eilės tvarka nuosekliai visame darbe,
nepriklausomai nuo lentelių numeracijos: 1, 2, 3 ir t. t. (ne pagal skyrių ir poskyrių numeravimą
1.3, 4.1 ir pan.). Jei reikia, paveikslo apačioje gali būti pateikiama pastaba, kurioje nurodoma
papildoma informacija, padedanti suprasti paveiksle pateiktą informaciją (pvz., išskleisti
trumpiniai, reikšmingumo lygmenys, kiti skaitiniai rezultatai ir pan.).
• Rekomenduojama pateikti įvadą į paveikslą, kuriame būtų trumpai aprašoma, kokie duomenys
paveiksle bus pristatomi. Tekste turi būti pateikiama nuoroda į paveikslą (pavyzdžiui, žr. 2
paveikslą).
• Paveikslo pavadinimas turi tiksliai atspindėti jame nurodytus rezultatus.
• Paveiksle visi pavadinimai turi būti pateikiami pilni ir lietuvių kalba. Jei tiriamų reiškinių, kurių
rezultatai matyti paveiksle, pavadinimai yra ilgi, juos galima trumpinti, tačiau po paveikslu
būtina sutrumpinimus paaiškinti.
33
 • Po paveikslu turėtų būti trumpai pakomentuojami paveiksle pristatyti rezultatai, tačiau reikėtų
vengti kartoti paveiksle pateiktus duomenis, nebent pabrėžiant esminius rezultatus, pavyzdžiui,
nurodant statistinio reikšmingumo lygmenį.
• Kaip ir lentelės atveju, skyrius negali baigtis paveikslu be komentaro.

Pavyzdžiai:
• Stulpelinės diagramos pateikimas (pavyzdžiai sugeneruoti).

Analizuojant, kaip skiriasi kasdien ir rečiau kompiuterinius žaidimus žaidžiančių studentų psichologinio
funkcionavimo sunkumai, buvo palyginti psichologinio funkcionavimo sunkumų skalių vidurkiai tarp minėtų
studentų grupių. Rezultatai pateikiami 1 paveiksle (naudotas nepriklausomų imčių Stjudent t kriterijus; tikslios
statistinio patikimumo reikšmės, statistinio kriterijaus reikšmė, grupės vidurkių ir standartinių nuokrypių
reikšmės pateikiamos X priede).

1 paveikslas
Kasdien (n = 45) ir rečiau (n = 60) kompiuterinius žaidimus žaidžiančių studentų psichologinio
funkcionavimo sunkumų išreikštumo palyginimas

1 paveiksle pateikti rezultatai atskleidžia, kad kasdien kompiuterinius žaidimus žaidžiantiems

studentams būdingi didesni psichologinio funkcionavimo sunkumai nei studentams, kurie kompiuterinius
žaidimus žaidžia rečiau: dažniau žaidžiantiems studentams būdingi statistiškai reikšmingai labiau išreikšti
tarpasmeninių santykių sunkumai, mokymosi sunkumai ir prislėgta nuotaika.

34
 • Skritulinės diagramos pateikimas.

2 paveiksle pateikiamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal jų partnerystės statusą.

2 paveikslas
Tyrimo dalyvių procentinis pasiskirstymas pagal partnerystės statusą

Diagramoje pateikti rezultatai atskleidžia, kad didžioji dauguma (41 proc.) tyrime dalyvavusių 30-50 metų
asmenų gyvena santuokoje ir mažiausiai (7 proc.) – šiuo metu neturi partnerio ir žymėjo, jog yra vieniši. Tuo
tarpu nesantuokinėje partnerystėje gyvenančių respondentų bei turinčiųjų romantinį partnerį, su kuriuo šiuo
metu kartu negyvena, skaičius yra labai panašus.

• Linijinės diagramos pateikimas (pavyzdžiai sugeneruoti)

Analizuojant studentų streso įveikos strategijų naudojimo ir santykių su tėvais pobūdžio sąsają, buvo
palyginti streso įveikos strategijų skalių įverčių standartizuotų T balų vidurkiai tarp studentų, kurie palaiko gerus
santykius su tėvais, ir tų, kurių santykiai su tėvais yra blogi. Abiejų grupių streso įveikos strategijų profilių
palyginimas pateikiamas 3 paveiksle (naudotas nepriklausomų imčių Stjudent t kriterijus; tikslios statistinio
patikimumo reikšmės, statistinio kriterijaus reikšmė, grupės vidurkių ir standartinių nuokrypių reikšmės
pateikiamos X priede).

35
 3 paveikslas
Streso įveikos strategijų skalių išreikštumo palyginimas tarp studentų, kurie su savo tėvais palaiko gerus
santykius (n = 220), ir tų, kurių santykiai su tėvais blogi (n = 97)

Pastaba. **p < 0,01.

Paveiksle pateikiami rezultatai atskleidžia, kad socialinės paramos paieškos, emocinės iškrovos ir
vengimo strategijų naudojimas tarp gerus ir blogus santykius su tėvais turinčių studentų grupių statistiškai
reikšmingai nesiskiria. Tačiau pastebimas skirtumas taikant problemų sprendimo strategiją – gerai su tėvais
sutariantys studentai šią strategiją taiko statistiškai reikšmingai dažniau nei jų bendraamžiai, su tėvais
nesutariantys (p = 0,02). Taip pat paveiksle pateikti rezultatai leidžia pastebėti, kad abiejose grupėse rečiausiai
yra taikoma emocinės iškrovos strategija, tačiau norint išsiaiškinti, ar šią strategiją studentai naudoja rečiau nei
kitas, reikėtų atlikti porinį taikomų strategijų vidurkių palyginimą grupių viduje.

2.7.3. Statistikos pateikimas tekste

Kai duomenų analizės rezultatus sudaro keli skaičiai, tikslingiau juos pateikti ne lentelėje, bet tekste.
Pavyzdžiui:
Duomenų analizė atskleidė, kad tarp studentų savęs vertinimo ir patiriamų elgesio sunkumų yra
statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys (r = - 0,576; p = 0,003; n = 124) – kuo aukštesnis studentų savęs
vertinimas, tuo mažiau išreikšti elgesio sunkumai.

2.8. Etiniai baigiamojo bakalauro darbo rengimo aspektai

Baigiamąjį bakalauro darbą studentas rengia savarankiškai. Jam neleidžiama ginti baigiamojo
bakalauro darbo, jei nustatoma, kad visas darbas arba jo dalis yra parašyta kito autoriaus, jei pastebima
plagijavimo faktų, jei darbe yra pažeistos autorių neturtinės ir turtinės teisės. Tokiu atveju studentas gali
būti pašalinamas iš universiteto VDU Studijų reguliamino nustatyta tvarka.
36
 Toliau aptariami kiti svarbūs mokslinio darbo rengimo etiniai aspektai (pagal LPS (Lietuvos
psichologų sąjunga), EFPA (European Federation of Psychologists’ Associations), APA (American
Psychological Association), VDU Mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir
etikos principams vertinimo nuostatais (2021 m. kovo 24 d.; nutarimo Nr. SEN-N-17), kurie siejasi su
baigiamojo bakalauro darbo parengimu.
Konfidencialumo išlaikymas. Studentas, rengiantis bakalauro baigiamąjį darbą (toliau – studentas),
įsipareigoja ir imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų asmenų, su kuriais dirba ir kurių duomenis
naudoja savo bakalauro darbe, anonimiškumą, laikosi konfidencialumo.
Kišimosi į privatų gyvenimą ribojimas. Rašydamas bakalauro baigiamąjį darbą, studentas laikosi
profesinių santykių etikos, duomenis vertina remdamasis konkrečiais moksliniais ir profesiniais tikslais.
Tyrimas gali būti atliekamas ir duomenys moksliniame darbe naudojami tik sutikus tyrimo dalyviui. Šie
duomenys gali būti naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo rinkti. Rašant bakalauro baigiamąjį darbą,
studentams neleidžiama tirti lengvai pažeidžiamų asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių
tyrimų etikos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 44-1247, aktuali redakcija nuo 2012-01-01) pažeidžiamais
asmenimis laikomi: asmenys, turintys psichikos sutrikimų; asmenys, gyvenantys globos įstaigose; kariai jų
tikrosios karinės tarnybos metu; asmenys, pavaldūs tyrėjui; įkalinimo įstaigose ar kitose laisvės atėmimo
vietose esantys asmenys ir nepilnamečiai. Taigi, bakalauro darbą rašantys studentai negali tirti minėtame
įstatyme nurodytų pažeidžiamų asmenų, taip pat asmenų, turinčių rimtų somatinės sveikatos problemų
(gydomų ambulatorinio ar stacionaraus gydymo įstaigose), bei asmenų, gyvenančių specifinėmis
socialinėmis sąlygomis (pavyzdžiui, senelių namuose). Draudimas bakalauro programos studentams tirti
pažeidžiamų grupių asmenis, tarp jų ir nepilnamečius asmenis (pagal LR įstatymus, nepilnamečiu laikomas
asmuo iki 18 m.), taip pat įtvirtintas ir Psichologijos studijų krypties apraše (2014). Vykdant bakalauro
baigiamojo darbo tyrimą studentams taip pat neleidžiama rinkti informacijos, identifikuojančios tyrimo
dalyvio tapatybę. Jei yra būtinybė susieti to paties tyrimo dalyvio kelių matavimų laike duomenis, studentas
turi apgalvoti ir tyrimo dalyviams pasiūlyti tinkamą kodo sudarymo sistemą, kuri leistų pasiekti išsikeltą
tikslą.
Konfidencialumo išlaikymas duomenų bazėse. Studentas privalo pasirūpinti surinktų duomenų
saugumu, t. y. jis atsakingas už tai, kad prie duomenų neprieitų jokie kiti asmenys, išskyrus jį patį,
baigiamojo darbo vadovą ir recenzentą. Kompiuteryje laikomi duomenys turi būti pilnai nuasmeninti, be
galimybės identifikuoti tyrimo dalyvių asmens tapatybę.
Tyrimo planavimas. Studentas planuoja, įgyvendina tyrimą ir informuoja tyrimo dalyvius apie jį,
remdamasis mokslinės kompetencijos ir etiško tyrimo standartais. Tyrėjas taip organizuoja tyrimą, kad
rezultatai kuo mažiau klaidintų. Užtikrinti tinkamą tyrimo dalyvių teisių apsaugą yra tyrėjo atsakomybė,
todėl baigiamąjį darbą rengiantis studentas, negali tyrimo atlikti pavesti kitam asmeniui.
Atsakomybė. Baigiamąjį bakalauro darbą rašantis studentas organizuoja tyrimą, atsižvelgdamas į
tyrimo dalyvių gerovę ir orumą. Studentas atsako už etišką tyrimo vykdymą tiek asmeniškai, tiek už
37
asmenis, kurie padeda vykdyti tyrimą. Tyrėjas ir jo pagalbininkas gali atlikti tik tas užduotis, kurias vykdyti
yra tinkamai išmokę ir pasiruošę.
Mokslo institucijos pritarimas. Prieš atlikdamas tyrimą studentas gauna institucijos, kurioje atliks
tyrimą, sutikimą, tinkamai paaiškindamas tyrimo tikslą, naudą, galimus iššūkius.
Sutikimas atlikti tyrimą. Tyrimo dalyviui suprantamu būdu studentas tinkamai informuoja jį apie
tyrimą ir gauna jo sutikimą atlikti tyrimą. Tyrimo dalyviui suprantamu būdu studentas informuoja jį apie
tyrimo pobūdį, galimybę pasirinkti – dalyvauti ar nedalyvauti tyrime, galimybę bet kuriuo metu pasitraukti
iš tyrimo, apie galimas tyrimo pasekmes atsisakant tyrimo ar pasitraukiant iš jo jam nepasibaigus, apie
numatomas pasekmes sutikus dalyvauti tyrime (rizika, diskomfortas, nepalankus poveikis,
konfidencialumo apribojimas). Studentas suprantamai pateikia visą informaciją, kurios prašo tyrimo
dalyvis. Jei tyrimas atliekamas su studentais ar kitais nuo tyrėjo priklausomais ar su juo kitais ryšiais
susijusiais asmenimis, turi būti užtikrinama, kad atsisakymas dalyvauti tyrime arba pasitraukimas iš jo
neatsilieps tyrimo dalyviams neigiamai.
Sutikimas darant garso ar vaizdo įrašą. Prieš atlikdamas tyrimą studentas informuoja ir gauna
tyrimo dalyvių raštišką sutikimą daryti vaizdo ar garso įrašą.
Apgavystė atliekant tyrimą. Studentas negali organizuoti tyrimo remdamasis apgaule, nebent
melagingo informavimo sąlygos pagrįstos moksline, mokomąja ar kita verte, kai naudoti alternatyvias
procedūras be apgaulės neįmanoma ar nepagrįsta. Studentas neturi teisės klaidinti tyrimo dalyvių dėl galimo
jų dalyvavimo tyrime, nutylėdamas rizikos, diskomforto ar neigiamų emocijų galimybes. Bet kokia
apgaulė, kuri yra sąmoningai parinkta tyrimo dalis, tyrimo dalyviams turi būti paaiškinta kiek galima
anksčiau, geriausiai – iš karto po dalyvavimo tyrime, bet ne vėliau, nei bus pateiktos tyrimo išvados. Vis
dėlto, jei rašant baigiamąjį bakalauro darbą iškyla šiame punkte aprašomos apgaulės tikimybė, studentas
privalo tai aptarti su vadovu, numatant, ar ruošiamas darbas neviršija studento kompetencijų. Bet kokiu
atveju atsakomybę už tokio tyrimo atlikimą gali prisiimti tik vadovas. Jei nusprendžiama imtis tokio
pobūdžio tyrimo, studentas privalo kreiptis į VDU Psichologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų atitikties
pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir etikos principams vertinimo komitetą (toliau Etikos komitetas) (žr.
2.8.1. skyrių), kuri įvertinusi planuojamo tyrimo aprašymą, teikia rekomendacijas dėl etinių tyrimo atlikimo
aspektų ir / ar išduoda leidimą vykdyti mokslinį tyrimą.
Rezultatų pateikimas. Rengdamas mokslinį darbą, studentas neklastoja duomenų ar rezultatų. Jei
tyrėjas aptinka tam tikrų duomenų neatitikimų arba klaidų, jis imasi veiksmų toms klaidoms pataisyti.
Plagijavimas. Studentas nepateikia svetimo darbo rezultatų, duomenų, tam tikrų dalių kaip savų, net
jei kito darbo rezultatai ar duomenys paminimi dėl studento neišmanymo, kaip teisingai cituoti ir nurodyti
naudotus šaltinius (daugiau apie plagijavimą žr. 2.5. skyrių).
Autoriaus indėlis. Studentas prisiima nuopelnus tik už tą veiklą, kurią pats atliko. Studentas
paprastai minimas kaip pagrindinis autorius kelių autorių darbe, jei publikacija remiasi jo bakalauro
baigiamuoju darbu. Jeigu studentas rengė savo baigiamąjį darbą kartu su kitu kolega (t. y., jų darbas buvo
38
"skėtinis" - parengta bendra platesnio tyrimo metodologija ir suplanuotas didesnio masto tyrimas, tačiau
kiekvienas iš studentų savo baigiamuosiuose darbuose analizuoja tik dalį (skirtingą) bendrai surinktų
duomenų) arba naudojosi archyviniais duomenimis (pvz., jo darbo vadovo anksčiau atliktų tyrimų duomenų
masyvu), tuomet jis savo darbo metodologinėje dalyje privalo įvardinti šią informaciją, aiškiai
nurodydamas savo asmeninį indėlį į parengtą darbą.

2.8.1. Kreipimasis į VDU Psichologijos mokslo krypties etikos komitetą

Šis skyrius parengtas pagal VDU Socialinių mokslų fakulteto psichologijos mokslo krypties
mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir etikos principams reglamentą.
Viena svarbiausių Psichologo mokslo krypties mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų
profesionalumo ir etikos principams vertinimo komiteto (toliau Etikos komitetas) funkcijų –vertinti
Psichologijos katedros studentų, dėstytojų ir Psichologijos klinikos darbuotojų planuojamų vykdyti
mokslinių tyrimų atitiktį mokslinių tyrimų profesionalumui ir etikai dar prieš prasidedant tyrimui ir
apsaugoti tyrimo dalyvių interesus, vadovaujantis patikimumo, sąžiningumo, pagarbos ir atskaitomybės
etikos principais. Į šią funkciją įeina ir savo baigiamuosius darbus rengiančių VDU psichologijos programų
studentų konsultavimas etikos klausimais bei teikimas rekomendacijų, kurios padėtų studentams parengti
ir įgyvendinti etiškai korektišką mokslinį tyrimą. Tai reiškia, kad Etikos komiteto funkcija yra prevencinė,
jos tikslas yra atkreipti studento dėmesį į planuojamo mokslinio tyrimo aspektus, kurie galimai pažeidžia
profesinę etiką ir padėti juos pergalvojus pakoreguoti taip, kad mokslinis tyrimas pilnai atitiktų psichologų
profesinės etikos principus ir standartus. Kita vertus, jei tyrimą planuojama atlikti medicinos įstaigoje ar
kitoje organizacijoje, kurioje tyrimą leidžiama atlikti tik turint Etikos komiteto leidimą, mokslinio tyrimo
formatas numato galimas rizikas tyrimo dalyviams ar planuojama tyrimo duomenis publikuoti
tarptautiniame žurnale, Etikos komitetas, įvertinęs planuojamo tyrimo atitikimą etikos standartams, gali
išduoti leidimą atlikti tyrimą.
Leidimai vykdyti mokslinį tyrimą neišduodami bakalauro studijose vykdomiems moksliniams
darbams, nebent jie tenkina bent vieną Etikos komiteto reglamento 25.7. punkte aprašytą sąlygą. Prašymus
teikti rekomendacijas vykdyti mokslinį tyrimą studentai gali teikti, jei tenkinamas bent vienas kriterijus
apibrėžtas Etikos komiteto reglamento 25.6 punkte:
• mokslinio tyrimo dalyviai yra nepilnamečiai (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
nepilnametis – asmuo iki 18 metų, už kurį teisiškai visišką atsakomybę prisiima tėvai, tad be tėvų
sutikimo šioje amžiaus grupėje negalimas joks poveikis);
• planuojamo empirinio tyrimo planas numato rinkti privačius (ypatinguosius) asmens duomenis,
t. y. asmenį galinčius identifikuoti duomenis (pvz., vardas, pavardė, asmens kodas, el. pašto
adresas, duomenys iš ligos istorijų, akademinių pasiekimų duomenys ir pan.);

39
 • planuojamo empirinio tyrimo objektas dėl savo turinio yra potencialiai „jautri tema“, susijusi su
fizinio asmens rasine ir etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais,
naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, patirtu smurtu, dalyvavimu patyčiose,
taip pat informacija apie asmens teistumą. ,,Jautrios" temos tyrimo dalyviams gali sukelti didesnį
nei minimalų diskomforto lygį3;
Dėl rekomendacijų vykdant mokslinį tyrimą į Etikos komitetą galima kreiptis ir tuomet, kai tyrėjams
kyla klausimų, susijusių su tyrimo etika (pvz., tyrėjas nėra tikras, ar jo mokslinis tyrimas gali sukelti
reikšmingą psichologinę ar fizinę žalą, ar turėti saugumo rizikos požymių tyrimo dalyviams; tyrėjo
pasirinktas metodas ar mokslinio tyrimo rezultatų skelbimo būdas gali kelti kitų reikšmingų etinių problemų
ir pan.), tačiau planuojamas tyrimas neatitinka nei vienos Etikos komiteto reglamento 25.7. punkte
aprašytos sąlygos.
Kreipimosi į Etikos komitetą tvarka yra aprašyta Etikos komiteto reglamente, kuris talpinamas
Etikos komiteto moodle aplinkoje.

2.9. Dažniausios klaidos, pasitaikančios rašant bakalauro baigiamąjį darbą

Nurmi (2002) pažymi, jog tam tikrų klaidų rašant bakalauro baigiamąjį darbą pasitaiko gana dažnai.
Studentai, norėdami tokių klaidų išvengti, turėtų iš anksto atsižvelgti į nurodomų klaidų pobūdį arba
stengtis jas pastebėti ir ištaisyti:
• Gramatinės, stiliaus klaidos, netaisyklinga kalba, nesuprantama sakinių struktūra.
• Perskaičius įvadą, lieka neaiški darbo ar tyrimo problema.
• Teorinėje dalyje nėra pasakojimo struktūros, nuoseklumo: tyrimai pristatomi vienas po kito,
tačiau nepaaiškinama, kaip tai susiję su studento atliekamo tyrimo tikslais.
• Tyrimo rezultatų aptarimas nėra susietas su konkrečiais aprašomo tyrimo rezultatais.
• Teorinėje literatūros apžvalgoje nėra korektiško citavimo, nuorodų pateikimo, teiginiai
nepagrindžiami nuorodomis į literatūros šaltinius.
• Tyrimo tikslai ir hipotezės nėra tinkamai pristatomi, t. y. jų formuluotės neaiškios, neatitinka
darbo pavadinimo, tiriamos problemos.
• Matavimai ir tyrimo procedūra neaprašyta logiškai ir aiškiai.
• Statistika yra pateikiama ir tekste, ir lentelėse ar paveiksluose, rezultatai kartojasi (ir lentelėse, ir
paveiksluose).
• Teorinis įvadas yra per ilgas, o rezultatų aptarimo dalis – per trumpa.

3
Minimalus diskomforto lygis – toks lygis, kuris yra ne didesnis nei kasdieniame gyvenime dėl įvairių kasdienių aplinkybių
asmens potencialiai patiriamas diskomfortas (pvz., tiriama kaip tėvai, auginantys negalią turintį vaiką, suvokia vaiko raidos
galimybes, kaip tai veikia jų pačių psichologinį funkcionavimą ir pan. Toks tyrimas galimai viršija minimalų šių tėvų patiriamą
diskomforto lygį, nes skatina apmąstyti ir įsigilinti į skausmingus išgyvenimus, kurių kasdieniame gyvenime jie galimai patys
vengia).
40
 • Rašymo stilius asmeninis, neekonomiškas (daug nereikalingų, besikartojančių žodžių) ir
nemokslinis.
• Rezultatai netinkamai interpretuojami (daromos priežastinės išvados pjūvių ar koreliaciniuose
tyrimuose).
• Statistika yra netinkama tyrimo tikslui pasiekti, hipotezėms tikrinti arba netiksliai aprašyta.

2.10. Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas

Psichologijos bakalauro baigiamojo darbo elektroninė versija privalo būti įkelta į CRIS talpyklą
(https://vdu.lt/cris) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki baigiamųjų darbų viešo gynimo pradžios, vadovaujantis
VDU baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų (ETD darbų) kaupimo
ir saugojimo tvarkos aprašu (patvirtinta VDU rektoriaus 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 239).
Elektroninė baigiamojo darbo versija pdf ir word formatu privalo būti įkelta ir į psichologijos bakalauro
baigiamojo darbo moodle aplinkoje esančią darbo pateikimo skiltį („Bakalauro darbo (galutinio varianto)
ir visų papildomų dokumentų pateikimas“). Kartu su darbu į šią skiltį turi būti įkelta:
• įstaigų leidimai, liudijantys, kad darbo autoriui buvo leista atlikti tyrimą konkrečioje institucijoje;
• įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, etikos komisijos leidimas atlikti tyrimą ar posėdžio
protokolo išrašas, jei darbo autorius kreipėsi į įstaigos etikos komisiją dėl leidimo atlikti tyrimą;
VDU Etikos komiteto leidimas vykdyti mokslinį tyrimą, jei tokio leidimo buvo kreiptasi ir jis
buvo išduotas;
• jei tyrimas buvo atliekamas internetu, studentas privalo pateikti apklausos portalo
administratoriaus išduotą sertifikatą / raštą, kuriame būtų nurodytas tyrimą atlikusio asmens
vardas ir pavardė, tyrimo atlikimo laikotarpis. Jeigu apklausos portalas (pvz., google docs) tokios
galimybės nesuteikia, tuomet studentas pateikia internetinės apklausos pirmojo puslapio kopiją,
kurią pasirašo darbo vadovas, patvirtindamas, kad studentas tikrai tokią apklausą atliko.
• elektroninis suvestų duomenų failas.
Jei studentas tyrimą vykdė ne internetu, tuomet Psichologijos katedros referentei papildomai privalu
pateikti ir šiuos dokumentus:
• pirminė tyrimo medžiaga (kiekybinio tyrimo protokolai, kokybinio tyrimo interviu įrašai,
transkripcijos, analizuoti tekstai (pvz., dienoraščiai, straipsniai, vaizdo medžiaga));
• tyrimo dalyvių sutikimai dalyvauti tyrime (jei darbo specifika to reikalauja, pavyzdžiui, tyrimo
dalyvių sutikimas dalyvauti eksperimente).
Visa ši medžiaga (tiek fiziniu, tiek skaitmeniniu pavidalu) yra saugoma VDU Psichologijos
katedroje iki baigiamųjų darbų gynimo pabaigos. Po darbo gynimų studentas pateiktą pirminę fizinę tyrimo

41
medžiagą (tyrimo protokolus ir pan.) gali atsiimti. Jei to nepadaro, po mėnesio medžiaga yra sunaikinama.
Taip pat šiuo metu sunaikinama ir visa skaitmeninė su baigiamuoju darbu susijusi medžiaga.
Bakalauro darbo neleidžiama ginti, jei:
• studentas yra nebaigęs visos studijų programos;
• darbas yra pateiktas per vėlai;
• per darbo elektroninę plagiato patikrą, nustatytas neleistinas plagiato procentas;
• buvo grubiai pažeisti mokslinių tyrimų etikos standartai;
• darbe sistemingai nepaisoma šių metodinių nurodymų.
Darbo vadovas, atsižvelgdamas į studento baigiamojo darbo rengimo procesą bei rezultatą, gali
studentui siūlyti darbo neginti. Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime darbas vertinamas kaip
neatitinkantis reikalavimų ir nerekomenduotinas viešam gynimui, studentas turi teisę kreiptis į baigiamųjų
darbų gynimo vertinimo komisiją su prašymu leisti ginti darbą, raštiškai išdėstydamas motyvus. Prašymą
ir darbą studentas turi įteikti komisijos sekretoriui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki paskelbtos viešojo
gynimo pradžios. Apsvarsčiusi studento prašymą, baigiamųjų darbų gynimo komisija nusprendžia, ar
studentui leidžiama darbą ginti (VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašas,
Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija).

2.11. Bakalauro darbo vertinimo kriterijai

Bakalauro darbą recenzuoja Psichologijos katedros vedėjo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki
baigiamųjų darbų viešo gynimo pradžios paskirtas vienas recenzentas. Recenzentui darbas įteikiamas ne
vėliau kaip 5 darbo dienos iki viešo baigiamojo darbo gynimo. Recenzentas atsiliepimą apie darbą
(recenziją) pateikia baigiamųjų darbų viešo gynimo komisijos sekretoriui ne vėliau kaip iki viešo gynimo
dienos ir studentui – ne vėliau kaip dvi dienas iki viešojo gynimo. Recenzija studentui siunčiama el. paštu.
Atsiliepimo formos (recenzijos) empiriniam (kiekybiniam ir kokybiniam tyrimui) bei teoriniam darbui yra
patvirtintos Psichologijos katedroje (žr. 5-6 priedus).
Jei bakalauro darbas empirinis, paprastai atsižvelgiama į tokius kriterijus:
• Ar darbe yra visos empiriniam bakalauro darbui būtinos dalys?
• Ar darbo problema yra aiškiai apibrėžta?
• Ar darbe nagrinėjama mokslinė problema atitinka psichologijos bakalauro programą ir nagrinėja
psichologinius reiškinius?
• Jei darbas iš dalies tarpdisciplininis, ar psichologinė mokslinės problemos pusė yra akivaizdi ir
neginčijama?
• Ar apibrėžtos pagrindinės darbo sąvokos?

42
• Ar literatūros apžvalga atitinka tiriamą problemą ir apžvelgia prielaidas, kuriomis remiantis
keliamos darbo hipotezės ir / ar uždaviniai?
• Kokie literatūros šaltiniai analizuojami (ar susiję su tiriama problema, ar apžvelgiami naujausi
kitų autorių darbai tiriama tema)?
• Ar literatūros analizė analitinio, ar labiau referatyvaus pobūdžio?
• Ar keliamas darbo tikslas atitinka nagrinėjamą problemą?
• Ar darbo hipotezės / tyrimo klausimai pagrindžiamos literatūros apžvalgoje, t. y. ar skaitytojui,
perskaičiusiam literatūros apžvalgą, aišku, kodėl darbo autorius kelia būtent tokias hipotezes /
tyrimo klausimus?
• Ar keliamos hipotezės / tyrimo klausimai yra susijusios su darbo tikslu?
• Ar darbo hipotezės suformuluotos tinkamai, atitinka hipotezėms keliamus reikalavimus
(konkrečios, nurodo laukiamą reiškinių sąsajų kryptį, leidžia numatyti statistinės analizės
būdus)?
• Ar tyrimo dalyviai yra aiškiai aprašyti (nurodytas jų skaičius, amžius, pasiskirstymas pagal lytį,
kitus svarbius demografinius rodiklius)?
• Ar taikyti metodai tinka tiriamiems reiškiniams įvertinti?
• Ar taikyti tyrimo metodai yra aiškiai ir išsamiai aprašyti?
• Ar pateikti taikytų tyrimo metodų patikimumo rodikliai?
• Ar taikyti statistinės analizės metodai tinka keliamoms hipotezėms / tyrimo klausimams
patikrinti?
• Ar rezultatai aprašomi aiškiai, pagrindžia visas hipotezes, ar jų pakanka hipotezėms įrodyti /
tyrimo klausimams atsakyti?
• Ar į rezultatų apibendrinimą įeina diskusija su kitų analitinėje literatūros apžvalgoje nurodytų,
tokią pat problemą nagrinėjusių publikacijų autoriais?
• Ar apibendrinant rezultatus atsiskleidžia darbo autoriaus požiūris į gautus rezultatus, ar
pateikiama rezultatų psichologinė interpretacija?
• Ar išvados formuluojamos aiškiai, konkrečiai ir atitinka iškeltas hipotezes?
• Ar visame darbe tinkamai pateikiamos nuorodos į literatūros šaltinius?
• Ar literatūros sąrašas sudarytas tinkamai, pagal reikalavimus, pateikiamus šiuose metodiniuose
nurodymuose?
• Ar darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų, mintys išdėstytos aiškiai, nuosekliai,
suprantamai, sistemingai?

43
 Kai bakalauro baigiamasis darbas yra teorinis, paprastai atsižvelgiama į tokius kriterijus:
• Ar pagrįstas temos pasirinkimas? Ar darbe nurodomas pasirinktos temos mokslinis ir praktinis
aktualumas, problematika? Ar aiškiai apibrėžtos sąvokos?
• Ar darbo metodas yra analitinis (t. y. literatūra ne tik išvardijama, bet ir analizuojama), o ne
referatyvus? Ar parinkti literatūros šaltiniai aiškiai susieti su analizuojama problema?
• Ar literatūros šaltiniai tinkamai cituojami? Ar apžvelgiama naujausia mokslinė literatūra?
• Ar darbo uždaviniai nukreipti į temą, jos analizę, o ne į platesnį temos kontekstą?
• Ar literatūros analizės apibendrinimas yra atskira bakalauro darbo dalis, prieš dalį „Išvados“? Ar
jame apibendrinama analizuota literatūra, ar išreikšta autoriaus nuomonė (suformuluota pagrįstai
ir moksliškai korektiškai)?
• Ar autoriaus apibendrinimai yra pateikiami vizualiai aiškia forma (grafikais, lentelėmis, kurios
aiškiau vaizduoja autoriaus išskirtus apibendrinimo kriterijus, sistemas)?
• Ar išvados konkrečios, susietos su uždaviniais ir tyrimo klausimu, grindžiamos autoriaus
apibendrinimais pagal turėtą literatūrą? Negerai, jei išvados nekonkrečios (labai paviršutiniškos
ir labai apibendrintos) arba labai siauros (pavyzdžiui, išvadą grindžia vieno tyrimo rezultatai).
• Ar darbe keliama klausimų, leidžiančių pradėti tolimesnes diskusijas?
• Ar visame darbe tinkamai pateikiamos nuorodos į literatūros šaltinius?
• Ar literatūros sąrašas sudarytas tinkamai, pagal reikalavimus, pateikiamus šiuose metodiniuose
nurodymuose?
• Ar darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų, mintys išdėstytos aiškiai, nuosekliai,
suprantamai, sistemingai?

2.12. Bakalauro darbo gynimas

Bakalauro darbai ginami VDU Rektoriaus įsakymu paskirtos komisijos viešame posėdyje egzaminų
sesijos metu. Vienam darbui apginti gali būti skiriama iki 30 minučių. Gynimas vyksta vadovaujantis
Studijų reguliamine apibrėžtomis ir Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše
detalizuotomis baigiamųjų darbų gynimo procedūromis (VDU baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo
bendrosios tvarkos aprašas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-
N-50 redakcija).
„Viešo gynimo metu darbo autorius trumpai pristato savo darbą, nurodydamas tyrimo problemą,
tikslą, uždavinius, apibūdina objektą, gautus rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su
išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacijų“ (6.8 punktas VDU baigiamųjų darbų rengimo ir
gynimo bendrosios tvarkos apraše, Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr.
SEN-N-50 redakcija). Pristatymui skiriama iki 10 min. Darbą patartina pristatyti naudojant programą

44
Microsoft Power Point (VDU skaidrių šabloną, kuris laisvai prieinamas VDU tinklalapyje
https://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/vdu-reprezentacija/), paruošiant skaidres, apibūdinančias esminius
baigiamojo darbo apsektus (I skaidrė – darbo autoriaus vardas, pavardė, darbo pavadinimas, darbo vadovas;
II skaidrė – darbo tikslas; III skaidrė – hipotezės; IV skaidrė – tyrimo dalyviai; V skaidrė – tyrimo
metodikos ir procedūra; VI skaidrė (rezultatams pristatyti gali būti pateikiama daugiau nei viena skaidrė) –
pagrindiniai darbo rezultatai (pateikiami paveiksluose arba lentelėse); VIII skaidrė – išvados).
Pristačius darbą, diplomantas atsako į gynimo vertinimo komisijos narių ir kitų viešame gynime
dalyvaujančių asmenų klausimus. Po šios diskusijos diplomantas atsako į recenzento pateiktus klausimus.
Jei gynimo posėdyje recenzentas ir darbo vadovas nedalyvauja, jų atsiliepimus perskaito komisijos
sekretorius. Baigiamieji darbai yra vertinami pasibaigus viešam gynimui uždarame komisijos posėdyje.
Kiekvienas komisijos narys baigiamąjį darbą vertina atskirai, o galutinis įvertinimas yra lygus visų
komisijos narių aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki sveiko skaičiaus. Komisija taip pat atsižvelgia į
recenzento išreikštą nuomonę apie darbą bei vadovo atsiliepimą, kurie nėra išreiškiami pažymiu. Jei darbo
vadovas yra gynimo komisijos nariu, jo vertinimas skaičiuojant bendrą vertinimą nėra įtraukiamas.
Apie komisijos vertinimą balais kiekvienas diplomantas informuojamas raštu asmeniškai. Komisijos
sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas. Apeliacijos dėl darbų gynimo procedūrų pažeidimų
svarstomos VDU Studijų reguliamine nustatyta tvarka.
Studentas, negynęs arba neapgynęs baigiamojo darbo, šalinimas iš universiteto. išbraukiamas iš
studentų sąrašų. Pakartotinai ginti neapgintą baigiamąjį darbą, sudarius sutartį su universitetu, studentas
gali egzaminų sesijos metu ne anksčiau kaip po pusės metų, jei susidaro ginančiųjų grupė ( ne mažiau nei
5 studentai). Antrą kartą neapgynus baigiamojo darbo, sudarius atitinkamą sutartį, turi būti rengiamas
naujas baigiamasis darbas.
Baigiamasis darbas ne vėliau kaip po dvejų metų vieną kartą gali būti ginamas eksternu, pasirašant
eksterno studijų sutartį, jei darbas ankstesniais metais buvo parengtas, įteiktas ir rekomenduotas ginti.

45
 Literatūros šaltiniai

American Psychological Association (APA). Prieiga per internetą: http://www.apa.org.

American Psychological Association. (2020). Publication manual of the American Psychological

Association 2020: the official guide to APA style (7th ed.). American Psychological Association.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Aktuali redakcija nuo 2015-09-17, Nr. XII-1938 (2000). Valstybės
žinios, Nr. 44-1247.

Čeponytė, M. (2017). Studentų gebėjimo atpažinti seksualinį priekabiavimą ypatumai [Bakalauro darbas,
Vytauto Didžiojo universitetas].

Černius, V., ir Teresevičienė, M. (1996). Kaip rašyti magistro studijų baigiamąjį darbą (tezes)? KTU
leidykla.

European Federation of Psychologists’ Associations (EFPA). Prieiga per internetą: http://www.efpa.be.

Inyang, E. (2017). Doing Academic Research. Cambridge Scholars Publisher.

https://ebookcentral.proquest.com/lib/vmulib-ebooks/detail.action?docID=5231599

Johnson, A. P. (2016). Academic Writing. Rowman & Littlefield Publishers.

https://ebookcentral.proquest.com/lib/vmulib-ebooks/detail.action?docID=4505282

Kozlov, V. V., ir Šuchova, N. A. (2010). Gendernaja psichologija. Reč.

Lietuvos Psichologų Sąjunga (LPS). Prieiga per internetą: http://www.lps.vu.lt.

Martišius, V. (1999). Psichologijos metodai. Egalda.

McGee, S. (2010). Key Research and Study Skills in Psychology. SAGE Publications.
https://ebookcentral.proquest.com/lib/vmulib-ebooks/detail.action?docID=743690

Nevinskaitė, L., Trumpulytė, S., Jurgutis, M., Štreimikis, A., Stabingis, L., ir Kučiukas, V. (2008). ETD
dokumentų plagijavimo patikros galimybių studija. Prieiga per internetą:
http://biblioteka.su.lt/failai/file/ETD_dokumentu_plagijavimo_patikros_galimybiu_studija.pdf.

Nurmi, J. E. (2002). Writing a Scientific Article. A Talk in Survey Methodology and Statistics Workshop.
Vilnius, October 10.

Vaitkevičius, R., ir Saudargienė, A. (2006). Statistika su SPSS. VDU leidykla.

VDU Psichologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir
etikos principams vertinimo komiteto veiklos reglamentas (Rektoriau įsakymas Nr. 475, 2021-11-
9).

VDU Akademinės etikos kodeksas (VDU Senato nutarimas Nr.3-7, 2011-03-09).

46
VDU Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašas (patvirtinta VDU Senato nutarimu
Nr. 3-1 (2013-05-22), patikslinta 2020 metais (Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2020 m.
gegužės 14 d. nutarimo Nr. SEN-019 redakcija) ir papildyta 2022 metais (Vytauto Didžiojo
universiteto Senato 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. SEN-N-50 redakcija)).

VDU Mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir etikos principams vertinimo
nuostatai (VDU Senato nutarimas Nr. SEN-N-17, 2021-03-24).

VDU Nuostatai dėl plagiato prevencijos rengiant studentų rašto darbus (VDU Senato nutarimas Nr. 4-20,
2015-06-25).

VDU reguliaminas (Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. SEN-N-20
nauja redakcija).

Vytauto Didžiojo universiteto Studijų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių
dokumentų kaupimo ir saugojimo tvarkos aprašas (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto
rektoriaus 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 239).

47
 1 priedas. Bakalauro kursinio darbo antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

VYRŲ IR MOTERŲ VADOVAVIMO STILIAUS

PALYGINIMAS

Psichologijos kursinis darbas

Atliko: S. Studentas
Darbo vadovas(-ė): prof. dr. P. Profesorius

Kaunas, 20__

48
 2 priedas. Bakalauro kursinio darbo turinio pavyzdys

TURINYS

Įvadas 3
1. Vadovavimą aiškinančios teorijos 5
2. Vadovavimo stiliaus samprata 9
3. Veiksniai, nulemiantys vadovavimo stilių 10
4. Vyrų ir moterų vadovavimo stiliaus skirtumai 12
5. Apibendrinimas 16
Pagrindinės sąvokos 18
Literatūra 19

49
 3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS4

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS5
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Studento vardas, pavardė6

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS7

Bakalauro baigiamasis darbas

Psichologijos studijų programa, valstybinis kodas 6121JX039 8
Psichologijos studijų kryptis

Vadovas(-ė)
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta
(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 20__

4
Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės.
5
Times New Roman, 12 p., didžiosios raidės.
6
Times New Roman, 14 p.
7
Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.
8
Times New Roman, 12 p.
50
 4 priedas. Santraukos šablonas

SANTRAUKA

Vardas pavardė. BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS: Psichologijos bakalauro baigiamasis darbas

/ Darbo vadovas (-ė) Darbo vadovo (-ės) Vardas Pavardė / Vytauto Didžiojo universitetas, socialinių
mokslų fakultetas, psichologijos katedra. – Kaunas, 20__. – įrašyti (puslapių skaičių be priedų) p.

Santraukoje pateikiami metodologiniai parametrai taip:

Tyrimo problema
Tyrimo tikslas
Tyrimo hipotezės ar klausimai
Tyrimo metodologija
Rezultatai
Išvados

Tyrimo parametrų pavadinimai rašomi Bold šriftu.

Santraukos apimtis yra vienas A4 formato puslapis. Santraukos lietuvių ir anglų kalbomis
pateikiamos atskiruose puslapiuose.
Santrauka rašoma Times New Roman šriftu, 1,5 eilutės intervalu.
Santraukos pabaigoje pateikiami 5-7 reikšminiai žodžiai pagal lotynų kalbos abėcėlę.

51
 5 priedas. Empirinio kiekybinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas
Psichologijos katedra
RECENZIJA
Data_____________________

Studento vardas, pavardė____________________________________________________________________________________________________

Bakalauro darbo pavadinimas________________________________________________________________________________________________

Vertinimas
Darbo dalys Vertinimo kriterijai Žemiau Komentarai
Slenksti- Nepa-
Puikus Tipinis slenksti-
nis teikta
nio

Įžanga / Problemos apibrėžimo aiškumas

problemos
apibrėžimas Problemos / darbo aktualumo pagrindimas
Pagrindinių sąvokų apibrėžimas
Literatūros apžvalgos aktualumas tiriamai
Literatūros problemai
apžvalga Literatūros šaltinių naujumas, skaičius,
moksliškumas
Literatūros apžvalgos analizės kokybė / lygis
Tikslo atitiktis nagrinėjamai problemai
Tikslas / Hipotezių pagrindimas literatūros apžvalgoje
hipotezės Hipotezių atitikimas keliamam darbo tikslui
Hipotezių formuluotės atitiktis reikalavimams
Tyrimo dalyvių aprašymas
Metodų aprašymas
Metodologija Metodų patikimumo ir validumo pagrindimas
Metodų tinkamumas keliamoms hipotezėms
patikrinti

52
 Statistinės rezultatų analizės metodų tinkamumas
Rezultatų aprašymo aiškumas
Rezultatai
Rezultatų pateikimo atitiktis keliamoms
hipotezėms (ar pakanka, ar ne per daug)

Rezultatų Rezultatų palyginimas su kitų tyrimų rezultatais

apibendrini-
mas Rezultatų psichologinė interpretacija

Išvadų formulavimo aiškumas, konkretumas

Išvados
Išvadų atitiktis darbo tikslui ir hipotezėms
Nuorodų į cituojamus literatūros šaltinius
Literatūros
pateikimas
sąrašas
Literatūros sąrašo pateikimas
Santrauka lietuvių kalba
Santrauka
Santrauka anglų kalba
Kalbos kultūra

Darbo privalumai__________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Pastabos__________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Klausimai________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Išvada___________________________________________________________________________________________________________________

Recenzentas_________________________________________________

53
 6 priedas. Teorinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas
Psichologijos katedra
RECENZIJA
Data_____________________

Studento vardas, pavardė____________________________________________________________________________________________________

Bakalauro darbo pavadinimas________________________________________________________________________________________________

Vertinimas
Darbo dalys Vertinimo kriterijai Žemiau Komentarai
Slenksti- Nepa-
Puikus Tipinis slenksti-
nis teikta
nio

Įžanga / Problemos apibrėžimo aiškumas

problemos
apibrėžimas Problemos / darbo aktualumo pagrindimas

Tikslas / Tikslo atitiktis nagrinėjamai problemai

uždaviniai / Uždavinių orientavimas į temos analizę
Tyrimo Tyrimo klausimo atitikimas keliamam darbo
klausimas tikslui
Pagrindinių sąvokų apibrėžimas
Literatūros apžvalgos aktualumas tiriamai
Literatūros problemai
apžvalga Literatūros šaltinių naujumas, skaičius,
moksliškumas
Literatūros apžvalgos analizės kokybė / lygis
Analizės rezultatų apibendrinimo pateikimas
Analizės Apibendrinimų pateikimo formos aiškumas
apibendrini- Moksliškai pagrįstos autoriaus nuomonės
mas pateikimas
Klausimų tolesnei diskusijai kėlimas

54
 Rezultatų psichologinė interpretacija

Išvadų formulavimo aiškumas, konkretumas

Išvados
Išvadų atitiktis darbo tikslui ir uždaviniams
Nuorodų į cituojamus literatūros šaltinius
Literatūros
pateikimas
sąrašas
Literatūros sąrašo pateikimas
Santrauka lietuvių kalba
Santrauka
Santrauka anglų kalba
Kalbos kultūra

Darbo privalumai__________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Pastabos__________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Klausimai________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________
Išvada___________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________

Recenzentas_________________________________________________

55
 7 priedas. Vadovo atsiliepimo apie baigiamąjį darbą forma

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Psichologijos studijų programa, valstybinis kodas 6121JX039

Psichologijos studijų kryptis

Vadovo(-ės) atsiliepimas

APIE STUDENTO(-ĖS)_______________________________________
(VARDAS, PAVARDĖ)

BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO DARBĄ

_____________________________________________________________________________
(TEMA)

_______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________

Galutinė išvada: _________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________

Vadovas ______________________________________ ____________________(Parašas)

(Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

53