Širdies kraujagyslių ligomis sergančiųjų slauga

Dažniausiai klinikinėje praktikoje iš širdies ir kraujagyslių ligų pasitaiko koronarinė (išeminė) širdies liga,
arterinė hipertenzija ir širdies nepakankamumo sindromas, lydintis lėtines širdies ligas.
Koronarinę širdies ligą sukelia širdies arterijų (koronarų) aterosklerozė (10 pav.). Susiaurėjus širdies
arterijoms, širdies raumuo blogiau aprūpinamas deguonimi, dėl to pacientas emocinio ar fizinio krūvio metu jaučia
spaudimą, gniaužimą krūtinėje. Šis skausmas vadinamas krūtinės angina arba stenokardija. Skausmui užsitęsus, gali
įvykti širdies infarktas (dalies širdies raumens atmirimas). Pasireiškia kiti infarkto požymiai: didelis bendras
silpnumas, staigus kraujospūdžio sumažėjimas, dusulys. Koronarinei širdies ligai būdinga įvairūs ritmo sutrikimai, iš
kurių dažniausi yra ekstrasistolija (priešlaikinis širdies susitraukimas), prieširdžių virpėjimas ir širdies blokados.
Pagyvenusiems žmonėms arba sergantiems cukriniu diabetu širdies infarktas kartais būna beskausmis. Galimi tokie
koronarinės širdies ligos variantai arba jų deriniai: krūtinės angina (stenokardija), miokardo infarktas, širdies aritmijų
sindromas, širdies nepakankamumo sindromas ir kiti.

Arterinė hipertenzija – tai lėtinė liga, pasireiškianti padidėjusiu virš 140/90 mmHg st. arteriniu
kraujospūdžiu. Išskiriama pirminė arterinė hipertenzija (apie 90 % atvejų) ir antrinė arterinė hipertenzija, kurią sukelia
inkstų, kraujagyslių, smegenų, endokrininės ligos, kai kurių medikamentų vartojimas ir kt.. Pirminės arterinės
hipertenzijos etiologija nėra visiškai aiški. Manoma, kad pagrindinė priežastis yra ilgiau besitęsiančios ar dažnai
pasikartojančios neigiamos emocijos: šeimyniniai ir tarnybiniai konfliktai, artimųjų mirtis, nesėkmės, intensyvus
protinis darbas, triukšmas, vibracija. Ilgą laiką pasikartodami tokie veiksniai gali sutrikdyti sudėtingą arterinio
kraujospūdžio reguliavimo mechanizmą, ypač tada, kai yra papildomų ligą skatinančių veiksnių: hormonų
pusiausvyros sutrikimas (klimakterinis periodas), paveldėjimas, rūkymas, nutukimas, ateroskleroziniai ir kitokie
kraujagyslių sienelių pakitimai..
Iš pradžių pacientai, sergantys arterine hipertenzija, nusiskundimų gali neturėti arba būna dirglūs, juos
kamuoja miego sutrikimai, jaučia galvos skausmus pakaušio srityje ypač rytais tik pabudus, galvos svaigimą,
mirgėjimą, “museles” akyse. Vėliau gali atsirasti organų taikinių (širdies, smegenų, inkstų) pažeidimo simptomai:
kardialgija, krūtinės angina, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo, hipertenzinės encefalopatijos, smegenų
insulto, inkstų funkcijos nepakankamumo požymiai. Senstant (virš 65 metų) kraujospūdis po truputį didėja. Iki 160
mm Hg jis dar laikomas senam žmogui normaliu. Fizinio krūvio metu seniems žmonėms kraujospūdis padidėja labiau
negu jauniems ir lėčiau grįžta į normą. Po krūvio lėčiau susinormina ir širdies darbas.

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai klinikinis sindromas, kuriam būdinga sutrikęs širdies skilvelių
prisipildymas krauju arba kraujo išstūmimas iš jų ir dėl to pablogėjęs organizmo aprūpinimas deguonimi ir kitomis
būtinomis medžiagomis. Pagal PSO, ŠN – tai nepakankamas fizinis pajėgumas dėl sutrikusios skilvelio funkcijos
(disfunkcijos). ŠN serga apie 2 proc. visų gyventojų ir apie 10 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių. Nusiskundimai:
širdies plakimas, dusulys, greitas nuovargis fizinio krūvio metu, o sunkesniais atvejais ir ramybėje.

Bendras sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tyrimų planas:

Kardiologinės anamnezės išsiaiškinimas
Mitybos anamnezės nustatymas
Bendroji ir specialioji apžiūra, širdies perkusija ir auskultacija, plaučių auskultacija, pilvo ir kepenų paplpacija.
Arterinio kraujospūdžio ir pulso tyrimas
Kūno masės, ūgio, kūno masės indekso tyrimas
Skysčių pusiausvyros (balanso) tyrimas, latentinių ir akivaizdžių patinimų (brankos) nustatymas
Elektrokardiogramos užrašymas ir jos įvertinimas
Laboratorinių tyrimų atlikimas ir jų įvertinimas:
 Laboratorinis periferinio kraujo tyrimas
 Širdies fermentų: KFK (kreatinfosfokinazės), troponino koncentracija kraujo serume
 Cholesterolio, trigliceridų, koncentracija kraujo serume
Instrumentiniai tyrimai: ligonio parengimas, priežiūra tyrimo metu ir po jų, tyrimų rezultatų įvertinimas
 Krūvio elektrokardiograma (veloergometrija, tredmilis)
 Stemplinė elektrokardiografija
 Echokardioskopija
 Koronarinė angiografija
Slaugytojas turi žinoti šių tyrimų atlikimo ir kraujo paėmimo techniką, ligonio parengimo tyrimui metodiką,
pašalinį tyrimų poveikį ir jo mažinimą.
Arterinio kraujo spaudimo matavimas
 Arterinis kraujo spaudimas atspindi organizmo hemodinaminių veiksnių pusiausvyrą - širdies
pajėgumą, periferinių kraujagyslių pasipriešinimą, kraujo tūrį ir klampumą, arterijų elastingumą. Kraujo spaudimas
arterinėje sistemoje ritmiškai svyruoja, širdies sistolės (susitraukimo) metu labiausiai padidėdamas, o širdies diastolės
(atsipalaidavimo) metu – labiausiai sumažėdamas. Sistolės metu širdies išstumtas į aortą kraujas susiduria su arterijų
sienelių ir kraujo masės, užpildančios arterinę sistemą, pasipriešinimu. Arterijose spaudimas kyla, išsitempia jų
sienelės. Diastolės metu arterinis spaudimas mažėja ir laikosi tam tikrame lygyje dėl arterijų sienelių elastinio
susitraukimo ir arteriolių pasipriešinimo. Tai palaiko kraujo tėkmę arteriolėse ir kapiliaruose. Taigi, arterinio
kraujospūdžio dydis labiausiai priklauso nuo širdies išstumiamo į aortą kraujo kiekio (minutinio širdies tūrio) ir
periferinio arterijų pasipriešinimo.
Arterinį kraujo spaudimą galima pamatuoti tiesioginiu ir netiesioginiu metodais. Matuojant tiesioginiu
metodu, adata arba kaniulė, vamzdeliu sujungta su manometru, įduriama tiesiai į arteriją. Šis metodas taikomas retai,
paprastai kardiochirurgijoje. Netiesioginiu metodu AKS matuojamas trimis būdais: palpaciniu (čiuopiant);
auskultaciniu (išklausant) ir oscilometriniu. Pirmiesiems dviems būdams naudojami gyvsidabrio tonometrai (Riva-
Ročči aparatas) arba spyruokliniai sfigmomanometrai, oscilometriniam – oscilografas, kuriuo registruojami pulso
bangos sukelti arterijų sienelių judesiai ir nustatomas vidutinis dinaminis, maksimalią osciliaciją atitinkantis, žastinės
arterijos kraujo spaudimas (12 pav.). Praktikoje dažniausiai taikomas N.S.Korotkovo 1905 metais pasiūlytas
auskultacinis AKS matavimo metodas. Gali būti matuojamas žastinės, o kai reikia, šlauninės, blauzdinės, smilkininės
bei piršto arterijų kraujo spaudimas.
Veikiamas daugelio biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių, arterinis kraujo spaudimas (AKS) nuolat
kinta. Matuojant AKS, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir stengtis juos pašalinti arba kontroliuoti. Reikėtų ligoniams
paaiškinti, kad jie turėtų pasirengti matuoti AKS. Netiesioginiu palpaciniu ar auskultaciniu būdu arterinį kraujo
spaudimą matuoja gydytojas ir/ar slaugytojas, paskyrus gydytojui, arba be jo paskyrimo.
Ligonio pasirengimas matuoti kraujo spaudimą

Reikės apnuoginti ranką, todėl geriau būtų apsivilkti drabužius laisvomis rankovėmis, kad jas
atsmaukus žastas nebūtų suveržtas.
Matuojant AKS, nereikėtų kalbėtis su gydytoju arba slaugytoju.
Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos AKS. Apie šiuos veiksnius reikia
pranešti gydytojui arba slaugytojui.
Po sunkaus fizinio darbo turėtų būti praėjusios 2 - 3 valandos.
Jei šlapimo pūslė pilna, patariama pasišlapinti bent 30 min. iki AKS matavimo, taip pat pasituštinti, nes
šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos AKS.
Matuoti AKS praėjus bent 30 min po valgio. Seniems žmonėms geriau palaukti 2 val.
Pusvalandį iki AKS matavimo nerūkyti, nevartoti kofeino (kavos, koka-kolos, kt.).
Pranešti gydytojui apie vartojamus priešhipertenzinius ar kitus vaistus ir prieš kiek laiko jie buvo
išgerti, nes kai kurie vaistai gali didinti AKS, kiti - mažinti.
Fizinis krūvis sukelia didelius AKS svyravimus. Sistolinis AKS didėjimas priklauso nuo krūvio dydžio
ir individualios reakcijos. Po krūvio sistolinis ir diastolinis AKS sumažėja ir kai kada lieka sumažėjęs ilgiau nei
valandą. Trumpalaikis, nors kartais ir ryškus, AKS didėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra
normalus vyksmas
Perpildyta šlapimo pūslė ir tiesioji žarna sukelia diskomforto jausmą, AKS gali padidėti 40-50 mm Hg.
Šlapimo pūslės ištempimas dėl prostatos hipertrofijos - nereta vyresnių nei 50m.vyrų arterinės hipertenzijos (AH)
priežastis. Menstruacijos nesukelia reikšmingų AKS svyravimų. AKS labai nedaug padidėja menstruacijų pradžioje ir
folikulinės fazės metu.
Daugeliui asmenų net labai nedideli kasdieniniai pergyvenimai sukelia AKS svyravimus. Negalima
numatyti, kaip stresas paveiks AKS. Dažniausiai reakcija priklauso nuo dirgiklio pobūdžio ir intensyvumo, žmogaus
charakterio. Nustatyta, kad skaičiuojant AKS dažnai padidėja 6-12 mm Hg, kalbant telefonu - 10/7 mmHg, paprasto
pokalbio metu 7/7 mm Hg. Pyktis ir džiaugsmas gali labai padidinti AKS. Daugeliui žmonių AKS padidėja profesinės
veiklos metu. Šią hipertenziją galima pastebėti monitoriuojant AKS 24 val.
Jauniems žmonėms po valgio AKS pakinta nedaug, o vyresniems gali sumažėti net 20 mm Hg ir likti
toks iki dviejų valandų.
Kofeino ilgalaikio vartojimo įtaka AKS nedidelė, tačiau jei kava geriama retai, tai 250 mg kofeino gali
padidinti AKS 10-14 mm Hg. Parūkius AKS vienai dviem valandoms gali padidėti 8-10 mm Hg. Kokainas,
amfetaminas ir kiti narkotikai labai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ilgalaikis šių medžiagų vartojimas paprastai
nesukelia hipertenzijos, tačiau tuoj po to, kai buvo pavartota narkotikų, AKS gali ypač padidėti. Gali išsivystyti
hipertenzinė krizė ar net miokardo infarktas. Jei ligonio AKS labai svyruoja, ypač jauniems, galima įtarti šių medžiagų
vartojimą.
 Arterinio kraujo spaudimo matavimo procedūra

Aplinka. Geriausia AKS matuoti patogiame, tyliame, šiltame (apie 210C) kambaryje, kur nėra
erzinančių ar blaškančių dėmesį dirgiklių.
Priemonės. Tonometras arba sfigmomanometras, stetofonendoskopas Kas kartą prieš matuojant AKS,
siūloma įsitikinti, kad visa įranga yra geros būklės. Gyvsidabrio tonometrai ir spyruokliniai sfigmomanometrai turi
būti kalibruoti, reguliariai derinami su kontroliniais standartiniais aparatais (žr. metrologinius standartus).
Prieš procedūrą: Jei kraujo spaudimas matuojamas pirmą kartą, svarbu nuraminti ligonį, aptarti savo
ketinimus, tikslus ir paaiškinti pačią procedūrą. Atkreipiamas dėmesys į ligonio pasiruošimą procedūrai.
Nusiplaunamos rankos.
Ligonio parengimas procedūrai.
Pacientas patogiai pasodinamas arba paguldomas. Jis turi sėdėti atsirėmęs nugarą į kėdės atlošą.
Pageidautina, kad kojos nebūtų sukryžiuotos, padai remtųsi į grindis. AKS matuojamas bent 5 min pailsėjusiam ir
nekeitusiam padėties ligoniui. Paprašoma, kad, matuojant AKS, ligonis nekalbėtų. Atsmaukta rankovė turi neveržti
žasto. Ranka per alkūnės sąnarį šiek tiek sulenkiama. Dilbis padedamas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų ir
pasukamas šiek tiek išorėn. Rankos raumenys atpalaiduoti, žasto vidurys - širdies lygyje.
Daugelio epidemiologinių ir klinikinių tyrimų metu AKS buvo matuojamas sėdintiems ligoniams. Šiais
matavimais paremtos ir gydymo rekomendacijos. Taip matuoti AKS patogiausia ir ambulatorinėmis sąlygomis.
Ligoninėje AKS dažnai matuojamas gulinčiam ligoniui. Nustatyta, kad pakeitus kūno padėtį, AKS rodmenys skiriasi
2-4 mmHg. Manoma, kad šis skirtumas gali atsirasti dėl rankos padėties pasikeitimo.
Tonometras padedamas taip, kad gyvsidabrio stulpelis stovėtų vertikaliai, o jo padalos būtų akių lygyje.
Aparatas neturi būti per toli nuo gydytojo. Pagal vidurinės žasto dalies apimtį parenkama tinkamo pločio ir ilgio
manžėtė. Daugeliui žmonių tinka įprasto dydžio manžėtė. Ji yra per maža, jei žasto apimtis didesnė nei 33 cm.
Medicininiuose dokumentuose reikia pažymėti, jei naudota per maža manžėtė, nes matavimo rezultatai tais atvejais
būna didesni už tikruosius. Manžėtė sujungiama su sfigmomanometru ar tonometru.
Izometrinė raumenų veikla (raumenų įtempimas) didina AKS. Jei ranka neatremta, sistolinis AKS gali
gana daug padidėti (apie 14 mm Hg), diastolinis AKS - 18 mm Hg. Beta adrenoblokatoriais (atenololiu, metaprololiu,
betaloku, kt.) gydomų ligonių reakcija gali būti dar didesnė. Todėl labai svarbu, kad, matuojant AKS, ligonis
atsipalaiduotų, neįtemptų rankos raumenų.

Procedūros eiga:
Apčiuopiamas alkūninės arterijos (a. ulnaris) pulsas alkūnės įlinkyje medialinėje dvigalvio raumens (m.
biceps brachii) pusėje. Iš manžėtės iki galo išleidžiamas oras. Manžėtė ant apnuoginto žasto dedama taip, kad ženklas,
žymintis pripučiamosios dalies vidurį, būtų ties šia arterija, o guminiai vamzdeliai nekliudytų priglausti stetoskopo
galvutės. Manžetė glaudžiai, bet neveržiant, užvyniojama žasto srityje. Apatinis manžėtės kraštas dedamas 2-3 cm virš
alkūnės įlinkio (virš nustatytos alkūninės arterijos pulsacijos). Įsitikinama, kad aiškiai matomi manometro rodmenys
Į ausis įsidedami stetoskopo antgaliai taip, kad garsas būtų aiškus. Stetofonendoskopo galvutė švelniai,
bet tvirtai priglaudžiamas ties žastine arterija medialinėje (vidinėje) alkūnės įlinkio dalyje, neliečiant manžėtės.
Įsitikinama, kad priglaustas visas stetoskopo galvutės paviršius. Auskultuojant varpelio formos stetoskopo galvute,
tiksliau nustatomas diastolinis AKS. Jei ranka stora ir sunku lokalizuoti žasto arterijos pulsą, naudojama stetoskopo
galvutė su diafragma.
Užsukamas spaudimo vožtuvas. Balionėliu (pompa) greitai pripučiama į manžėtę oro tiek, kad kraujas
nepratekėtų žasto arterija Tuo pat metu čiuopiamas alkūninės ar stipininės arterijos (a. radialis) pulsas. Išnykus pulsui,
spaudimas manžėtėje padidinamas dar 20-30 mm Hg. Po to, lėtai atsukant vožtuvą, oras iš manžėtės išleidžiamas
maždaug 2-3 mmHg/s greičiu ir nuolat tiriamas stipininės arterijos pulsas arba, auskultuojant alkūninę arteriją,
klausomasi Korotkovo tonų.
Negalima pakartotinai didinti spaudimo manžėtėje, jei prieš tai oras iš manžėtės nebuvo visai išleistas.
Vien manžėtės pripildymas oru kai kuriems ligoniams gali padidinti AKS. Svarbus ir oro išleidimo greitis. Perlėtai
išleidžiant orą iš manžetės, ligonis jaučia diskomfortą, nes užtrunka kraujo sąstovis venose. Dėl to gali šiek tiek
padidėti AKS. Dažnai oras iš manžėtės išleidžiamas per greitai. Tada sunku tiksliai nustatyti, kada atsiranda ir išnyksta
tonai. Kuo retesnis pulsas ir kuo greičiau išleidžiamas oras, tuo paklaida didesnė. Todėl patariama manžėtę greitai
pripildyti oru, o išleisti jį – 2-3 mmHg/s greičiu.
Sistoliniu AKS laikomas toks gyvsidabrio stulpelio lygis, kai čiuopiama pirmoji praeinanti stipininės
arterijos pulso banga. Tiriant AKS Korotkovo pasiūlytu auskultacijos būdu, pamažu atleidžiant užveržtą manžėtę, ties
alkūnine arterija išgirstami pirmieji du aiškūs tonai (I Korotkovo tonų fazė), juos pakeičia stenoziniai ūžesiai, po to vėl
tonai, kurie suintensyvėja ir staiga susilpnėja arba visiškai išnyksta. Tonų susilpnėjimas (IV Korotkovo tonų fazė) arba
išnykimas (V Korotkovo tonų fazė) nurodo diastolinį kraujospūdį. Matuojama 2 mm Hg tikslumu. Periodas tarp tonų
susilpnėjimo ir visiško išnykimo vadinamas “auskultacine spraga”.
Tonams išnykus, auskultuojama toliau, kol spaudimas manžetėje sumažėja dar 20-30 mm Hg, po to
oras iš manžėtės greitai išleidžiamas. Jei tonai susilpnėja, bet toliau girdimi iki nulinės padalos, diastoliniu AKS
laikomas tonų susilpnėjimas (IV fazė). Tais atvejais siūloma atžymėti abu diastolinio AKS dydžius, pvz.,
AKS/172/68/00 mm Hg. Skirtumas tarp maksimalaus ir minimalaus kraujospūdžio dydžių vadinamas pulsiniu
spaudimu. Baziniu arteriniu kraujospūdžiu vadinamas pagrindinės medžiagų apykaitos sąlygomis, t.y. visiškos fizinės
ir psichinės ramybės būklėje, nustatytas spaudimas. Bazinis kraujospūdis paprastai matuojamas ligoninėje rytą, kol dar
tiriamasis guli. Per dešimt minučių kas pusę minutės nustatoma dvidešimt kraujospūdžio dydžių, du mažiausieji
sudedami ir jų suma padalijama iš dviejų. Šis dydis ir yra bazinis kraujospūdis.
Jei Korotkovo tonai silpni, rekomenduojama pataisyti rankos padėtį, patikslinti alkūninės arterijos
lokalizaciją palpuojant ir įsitikinti, kad stetoskopo galvutė gerai priglausta. Galima paprašyti ligonio, kad jis pakeltų
ranką, 5-10 kartų suspaustų kumštį ir jį atpalaiduotų. Po to manžėtė greitai pripildoma oro (E.Braumwald 1997).
Visų šalių metodinėse gairėse įsakmiai rekomenduojama diastolinį AKS nustatyti pagal Korotkovo
tonų V fazę. Tokia diastolinio AKS nustatymo metodika naudota daugelyje populiacinių ir klinikinių tyrimų, ja
remiantis sudarytos hipertenzijos gydymo rekomendacijos. Taip nustatytas diastolinis AKS tiksliau atspindi tikrąjį
AKS, nors apskritai netiesioginiu būdu nustatytas diastolinis AKS būna kiek didesnis už intraarteriniu būdu gautus
matavimo duomenis. Jei diastolinis AKS vertinamas pagal Korotkovo tonų IV fazę, jis būna 5-10 mm Hg didesnis.
Tik išskirtiniais atvejais IV Korotkovo tonų fazė geriau atspindi diastolinį AKS.
Siekiant išvengti klaidų, susijusių su "auskultacine spraga", rekomenduojama iš pradžių įvertinti
sistolinį AKS palpuojant (šios rekomendacijos medikai dažniausiai nepaiso). Po to, kai pulsas išnyksta, spaudimas
manžėtėje dar padidinamas 20-30 mm Hg ir tik tada pradedama matuoti. Siekiant išvengti diastolinio AKS vertinimo
klaidų dėl "auskultacinės spragos" buvimo rekomenduojama toliau auskultuoti po to, kai tonai išnyksta, iki normalaus
diastolinio spaudimo lygio arba iki tol, kol oras iš manžetės visai išleidžiamas.
Nenuimant manžėtės, bet išleidus iš jos visą orą, AKS matuojamas bent du tris kartus su 1-3 min.
pertrauka. Vertinamas šių matavimų mažiausias dydis. Pirmojo vizito metu rekomenduojama matuoti abi rankas,
vėliau matuoti tos rankos AKS, kurioje jis buvo didesnis. Šis spaudimas geriau atspindi sisteminį AKS.

Arterinio kraujo spaudimo matavimo taisyklės

Taisyklės Komentarai
1. Tyli, rami 200-210 C patalpa be 1 - 2. Išoriniai ir vidiniai dirgikliai turi įtaką AKS
pašalinio blaškymo ir dirginimo. dydžiui. Prieš matuojant AKS reikia pašalinti jų įtaką.
2. Ligonis pasiruošęs AKS matavimui ir
bent 5 min pailsėjęs ir nekeitęs pozos.
3. Tvarkinga AKS matavimo įranga, 3. Rekomenduojama prieš kiekvieną matavimą įsitikinti,
tikslus aparatas. kad įranga neišsiderino.
4. Ligonis sėdi patogiai atsirėmęs į kėdės 4. AKS dažniausiai matuojamas ligoniui sėdint. Jei
atlošą. matuojama ligoniui gulint ar stovint. Reikia pasirūpinti,
kad žastas būtų širdies lygyje, ranka atremta, o
raumenys atpalaiduoti. Nėščiųjų AKS antroje nėštumo
pusėje rekomenduojama matuoti joms gulint ant kairiojo
šono, galvūgalį pakėlus 20-300.
5. Labai svarbu, tinkamai uždėti manžetę. Didesnės
5. Tinkamo dydžio manžetė apima 2/3 manžetės prireikia, kai žasto apimtis didesnė negu 33
žasto. Jos apatinis kraštas 2-3 cm nesiekia cm. Jei tais atvejais naudojama įprasta manžetė -
alkūnės linkio. Manžetė vyniojama pažymėti tai dokumentuose.
tampriai, bet neveržiama, jos pripučiamos
dalies vidurys dedamas ties žasto arterija. 6. Itin svarbu tiksliai laikytis šios taisyklės. Kitaip
6. Čiuopiant stipininę arteriją, oras greitai galimos gana didelės matavimo paklaidos.
pučiamas į manžetę, kol išnyksta pulsas.
Po to spaudimas manžetėje dar
padidinamas 20-30 mm Hg. Oro išleidimo
iš manžetės greitis 2-3 m/s. 7. Sistolinis spaudimas gali būti neteisingai nustatytas,
7. Sistolinis spaudimas sutampa su neįvertinus "auskultacinės spragos" buvimo.
pirmais dviem aiškiai išgirstais tonais –
tarp jų – “auskultacinė spraga” (pirma
Korotkovo tonų fazė). 8. Diastolinio spaudimo dydžiui taip pat gali turėti įtaką
8. Diastolinis spaudimas sutampa su tonų "auskultacinė spraga". Rekomenduojama tęsti
išnykimu (penkta Korotkovo tonų fazė). auskultaciją dar 20-30 mm Hg po to, kai tonai išnyksta.
Esant hiperkinetinei cirkuliacijai, tonai gali būti girdimi
ir aparato rodyklei nusistovėjus ties nuline padala. Tada
diastolinis AKS vertinamas pagal tonų susilpnėjimą (IV
Korotkovo tonų fazė).
 9. Pradėjus arterinę hipertenziją klasifikuoti pagal AKS
9. AKS matuojamas 2 mm Hg tikslumu. dydį, itin aktualu labai tiksliai matuoti AKS.
10. Matuojant AKS kelis kartus vieno vizito metu, bent
10. Nenuimant manžetės, bet išleidus iš iš dalies sumažinama AKS kintamumo įtaka.
jos visą orą, AKS matuojamas bent 2
kartus su 1-3 minučių pertrauka.
Vertinamas matavimų vidurkis. 11. Abiejų rankų AKS skirtumas neturi būti didesnis nei
11. Pirmojo vizito metu matuojamas 10 mm Hg. Jei skirtumas didesnis - ieškoti obstrukcinių
abiejų rankų ir kojų AKS. kraujagyslių ligų, jei AKS mažesnis matuojant kojas -
aortos koarktacijos.
12-13-14. Šios taisyklės neretai medikų pamirštamos.
12. Jei ligonis vartoja vaistų,
pasiteiraujama, kokie tai vaistai ir kiek
laiko praėjo nuo jų pavartojimo.
13. Matavimo rezultatai tuoj pat užrašomi
dokumentuose. Taip pat pažymimi visi
taisyklių neatitinkantys nukrypimai.
14. Ligonis informuojamas apie AKS
matavimo rezultatus ir paaiškinama jų
reikšmė.

Ortostazinis mėginys. Pirmą kartą nustačius arterinę hipertenziją vyresnio amžiaus žmonėms,
sergantiems cukriniu diabetu ar gydomiems vaistais nuo hipertenzijos, siūloma jiems atlikti ortostazinį mėginį: AKS
matuoti sėdint ir stovint 10 min.. Spaudimą matuoti reikėtų tuoj pat po to, kai ligonis atsistoja, ir pakartoti po dviejų,
penkių, dešimt minučių,. Norint ištirti vegetacinės nervų sistemos įtaką AKS, taip pat matuojama abejose padėtyse -
atsigulus ir atsistojus.
Normaliai, ligoniui atsistojus, sistolinis AKS trumpam laikui gali sumažėti keliais milimetrais, o
diastolinis AKS kiek padidėti. Jei vyrauja simpatinė nervų sistema, ligoniui atsigulus, AKS sumažėja, o atsistojus
gana daug padidėja. Ortostazinės hipertenzijos diagnozė nustatoma, kai, ligoniui atsistojus, diastolinis AKS padidėja
daugiau 10 mm Hg. Esant vagotonijai, ligoniui atsistojus, AKS sumažėja, nes neįvyksta pakankama vazokonstrikcija
(periferinių arterijų susiaurėjimas). Ortostazinė hipotenzija nustatoma, kai, ligoniui atsistojus, sistolinis AKS sumažėja
daugiau kaip 20 mm Hg.
Fiziniai arba cikliniai AKS svyravimai būdingi visiems žmonėms, net šiems esant ramybės būsenoje.
Manoma, kad jie susiję su neurohormoninių sistemų veikla. Sistolinio AKS svyravimai pastebėti apie 20 ligonių,
diastolinio AKS - apie 10, todėl rekomenduojama vieno vizito metu matuoti AKS pakartotinai bent du kartus.
Aplinkybės turi nesikeisti, t.y. ta pati ranka, ta pati kūno padėtis, tas pats tyrėjas. Laiko tarpas tarp pakartotinių
matavimų turėtų būti 1-3 minutės. Jei duomenys skiriasi daugiau nei 5 mm Hg, matuojama pakartotinai toliau, kol
gaunami nedaug tesiskiriantys duomenys.

Procedūros pabaiga:
Įvertinami matavimo rezultatai. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kada ligonis paskutinį kartą gėrė vaistų,
galinčių turėti įtaką AKS. Ligonis informuojamas apie AKS matavimo rezultatus ir paaiškinama jų reikšmė.
Matavimo rezultatai užrašomi nedelsiant, nurodant ranką, o jei reikia - manžėtės dydį ir tai, ar yra "auskultacinė
spraga" bei nereguliarus pulsas, kitos pastabos. Dezinfekuojančiu tirpalu nuvaloma stetoskopo galvutė, antgaliai ir
manžėtė. Nusiplaunamos rankos.
Matuojant AKS labai lengva padaryti nedidelę klaidą. AKS matavimo netikslumus gali lemti: įrangos
trūkumai: netikslus sfigmomanometras, netinkamo dydžio manžetė, prakiūrę guminiai vamzdeliai ar susidėvėję
vožtuvai.
Matavimo technikos trūkumai:
 nepakankamai atlaisvintos rankovės,
 neteisinga paciento rankos padėtis,
 netinkamas manžėtės pripildymo ir ištuštinimo greitis,
 neįvertinta "auskultacinė spraga",
netiksliai įvertintos IV ir V Korotkovo tonų fazės.
Subjektyvūs veiksniai, susiję su asmeniu, kuris matuoja AKS, ir nepriklausantys nuo ligonio AKS.
išankstinė nuostata dėl ligoniui svarbių AKS reikšmių; polinkis fiksuoti AKS 5 ar 10, o ne 2 mm Hg tikslumu; AKS
nustatymas pagal matomas aneroidinio aparato rodyklės osciliacijas, o ne pagal tipinius tonus,; klausos sutrikimai.

Arterinio kraujo spaudimo įvertinimas

Patologiniai arterinio kraujo spaudimo poslinkiai gali būti tokie: prehipertenzija, hipertenzija, hipotenzija, padidėjęs ir
sumažėjęs pulsinis spaudimas.

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) būdingiausias pirminei arterinei

hipertenzijai (hipertoninei ligai), taip pat lėtiniam glomerulonefritui, lėtiniam pielonefritui, inkstų policistozei,
diabetinei nefropatijai, aterosklerozinei nefrosklerozei. Įvairiose populiacijose arterinė hipertenzija 80-90 atvejų yra
susijusi su hipertonne liga, 5-15 - su lėtinėmis inkstų ligomis, 01-1 - su aortos ligomis, 1-2 – su endokrininėmis
ligomis (antinksčių, hipofizės, skydliaukės ligos), 3-4 – su kitomis priežastimis, tarp jų ir medikamentų, peroralinių
kontracepcinių vaistų sukelta hipertenzija.

Sumažėjęs arterinio kraujo spaudimas (arterinė hipotenzija arba hipotonija) – kraujospūdžio

dydžiai mažesni kaip 90/60 mmHg. Ji būdinga hipotoninei ligai ir simptominėms hipotonijoms: vegetacinei distonijai,
Adisono ligai ir kt.

Padidėjęs pulsinis kraujo spaudimas (50 mmHg ir daugiau) būdingas aortos vožtuvų
nepakankamumui dėl greito diastolinio regurgitacinio aortos išsituštinimo, tirotoksikozei, aortos aterosklerozei.

Sumažėjęs pulsinis spaudimas (30 mmHg ir mažiau) esti tuomet, kai sistolinis širdies tūris yra labai
mažas – sergant miokarditu, plačiu miokardo infarktu ir kitomis širdies raumenį sunkiai pažeidžiančiomis ligomis,
sergant eksudaciniu perikarditu, esant išreikšai aortos angos stenozei, atsiradus ūminiam širdies ir kraujagyslių
nepakankamumui.

Arterinio kraujospūdžio klasifikacija

Vertinant gautus AKS matavimo rezultatus naudojama naujausia (1999m.) Pasaulio Sveikatos
Organizacijos ir Tarptautinės hipertenzijos draugijos arterinio kraujo spaudimo lygių (kategorijų) klasifikacija. AKS
klasifikuojamas prieš pradedant gydyti. Kai ligonio sistolinis ir diastolinis kraujospūdis patenka į skirtingas
kategorijas, konstatuojama aukštesnioji (sunkesnioji).

Arterinio kraujospūdžio klasifikacija

Arterinio kraujospūdžio (AKS) Sistolinis AKS (mm Hg) Diastolinis AKS (mm Hg)
kategorija
Optimalus 120 80
Normalus 130 85
Aukštas normalus (viršutinė normos 130 – 139 85 - 89
riba) 140 – 159 90 - 99
I laipsnio hipertenzija (nedidelė) 160 – 179 100 - 109
II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 180 110
II laipsnio hipertenzija (didelė) 140 90
Izoliuota sistolinė hipertenzija

Arterinio kraujo spaudimo (AKS) kontrolės rekomendacijos

Pradinis AKS (mm Pradinis AKS (mm Rekomendacijos

Hg) Hg)
Sistolinis Diastolinis
130 85 Matuoti AKS pakartotinai po 2 metų
130 - 139 85 - 89 Matuoti AKS pakartotinai po 1 metų
140 - 159 90 - 99 Patvirtinti AKS padidėjimą ne vėliau kaip per 2
mėn (matuojant pakartotinai AKS mažiausiai 3 k.)
160 - 179 100 - 109 Ištirti ir pradėti gydyti ne vėliau kaip per 1 mėn.
180 110 Ištirti ir pradėti gydyti tuoj pat arba ne vėliau kaip
per 1 sav., atsižvelgiant į ligonio klinikinę būklę.

 Bent dviejų AKS matavimų duomenys

 Tirti ir gydyti, atsižvelgiant į AKS dydį, organų pažeidimą bei rizikos veiksnius

AKS matavimo ypatumai esant įvairioms klinikinėms situacijoms

Arterinio kraujo spaudimo matavimas vyresnio amžiaus žmonėms
 Vyresnio amžiaus žmonių arterijų elastingumas sumažėja, pakinta baroreceptorių ir vegetacinės nervų
sistemos funkcija. Dėl to gali išsivystyti tokie sindromai, kaip izoliuota sistolinė hipertenzija, izoliuota "balto chalato"
sistolinė hipertenzija, padidėjęs AKS kintamumas, ortostazinė hipotenzija, hipotenzija po valgio, autonominė
disfunkcija - žemas AKS dieną, aukštas AKS naktį.
Vyresnių žmonių AKS po valgio dažnai labai sumažėja, gali net pasireikšti hipotenzija. AKS gali
padidėti esant perpildytai šlapimo pūslei. Ypač tai aktualu vyrams, sergantiems prostatos hipertrofija. Šlapimo
susilaikymas - nereta, bet koreguojama senyvų vyrų hipertenzijos priežastis. Esant hemiparezei po insulto, jei yra
nesveikos rankos hipertonusas, AKS būna didesnis, jei raumenys hipotoniški - mažesnis negu sveikos rankos.
Vyresnio amžiaus žmonių AKS reikia matuoti ne tik sėdint, bet ir stovint. AKS dydis ir ortostazinės hipotenzijos
simptomai ne visada koreliuoja.
Vyresnio amžiaus pacientams dažniau pasitaiko "auskultacinės spragos", dažnesnė spaudimo asimetrija
matuojant skirtingas rankas. Sumažėjus kraujagyslių elastingumui, kai sklerozuotos periferinės kraujagyslės labai
rigidiškos (neelastingos), manžetė gali neužspausti arterijos net tada, kai spaudimas manžetėje didesnis už
intraarterinį. Tuomet, norint užspausti sklerozuotą kraujagyslę, reikalingas kur kas didesnis išorinis spaudimas ir dėl
tos priežasties gali būti klaidingai diagnozuojama arterinė hipertenzija.
Paprastai būna padidėjęs tik sistolinis AKS. Jis nereaguoja į vaistus nuo hipertenzijos. Paskyrus
didesnes jų dozes, ligoniai gali nualpti. Šių ligonių periferinės kraujagyslės dažnai būna sklerozuotos, būna teigiamas
Oslerio mėginys. Nepaisant arterinės hipertenzijos rezistentiškumo, nebūna akių dugno pakitimų, vidaus organų
pažeidimų, būdingų arterinei hipertenzijai. Atliekant Oslerio mėginį, spaudimas manžetėje pakeliamas daugiau už
sistolinį ir palpuojama radialinė ar žasto arterija. Jei pulsui išnykus, arteriją dar pavyksta pračiuopti - mėginys
teigiamas. Tuo atveju diagnozę patikslinti gali padėti ir intraarterinis kraujo spaudimo matavimas.

Nėštumas
Nėštumo metu esama kai kurių AKS matavimo ypatumų. Apie 10 nėščiųjų tonai dar girdimi ties
nuline stigmomamometro padala. Todėl jų DAKS vertinamas pagal IV Korotkovo tonų fazę (tonų susilpnėjimas).
AKS antroje nėštumo pusėje rekomenduojama matuoti nėščiajai sėdint ar gulint ant kairiojo šono, šiek tiek (15-300)
pakėlus galvūgalį. Nėščiajai gulint ant nugaros veninis kraujas sunkiau grįžta į širdį, dėl to nustatomas žemesnis AKS,
negu yra iš tikrųjų.

Aritmijos
Retos ekstrasistolės neturi įtakos AKS nustatymui. Prieširdžių virpėjimas, dažnos ekstrasistolės labai
trukdo tiksliai įvertinti AKS. Kai ritmas nereguliarus, AKS skirtinguose kardiocikluose labai kinta, nes sistolinis tūris,
o tuo pačiu ir AKS, labai priklauso nuo prieš tai buvusio pulso intervalo. Todėl AKS, esant tachiaritminiam prieširdžių
virpėjimui, gali būti išmatuotas tik apytiksliai. Tikslumą galima padidinti matuojant AKS kelis kartus. Esant labai
retam pulsui būna kompensacinis AKS padidėjimas. Pulsui padažnėjus, AKS tampa normalus.

Šoko atveju dažnai netiesioginio AKS matavimo rezultatai būna netikslūs. Dėl labai susiaurėjusių
kraujagyslių būna sunku išgirsti Korotkovo tonus.

"Baltojo chalato" hipertenzija

AKS, matuojant jį gydymo įstaigoje, gali būti nuolat ar epizodiškai didesnis nei jį matuojant namuose.
Šiam reiškiniui apibūdinti naudojamas "pavojaus reakcijos" ir "balto chalato" hipertenzijos terminus. "Pavojaus
reakcijai" būdinga tai, kad paprastai po kelių vizitų AKS normalizuojasi, tuo tarpu "balto chalato" hipertenzija gali
būti nuolatinė. "Pavojaus reakcija" dažnai pasireiškia, kai pacientas nepažįsta gydytojo ar slaugytojo. Gydytojui įėjus į
kabinetą, AKS gali labai padidėti. Jei AKS matuoja slaugytoja (medicinos sesuo), AKS paprastai reaguoja mažiau. Po
5 min. AKS gali kiek sumažėti, tačiau jis nesinormalizuoja ir palaukus daugiau negu 10 min..
Ši reakcija išnyksta pakartotinių vizitų metu. "Baltojo chalato hipertenzijai" nustatyti ligoniai skatinami
AKS matuotis namuose, arba paskiriamas 1 valandos AKS monitoriavimas. Apie 20 ligonių, kuriems pirmo AKS
matavimo metu diastolinis AKS būna 90 - 104 mm Hg ir apie 5 tų, kurių diastolinis AKS būna didesnis už 104 mm
Hg, monitoriuojant 24 val., diastolinis AKS būna mažesnis nei 85 mm Hg. Šiems ligoniams nebūna organų
pažeidimo, o, paskyrus vaistų nuo hipertenzijos, gali pasireikšti hipotenzija.

Pulso tyrimas
Pulsas – tai arterijų sienelių tvinksėjimas, susijęs su kraujo išstūmimu iš širdies į aortą ir kraujo
spaudimo arterijose svyravimu širdies sistolės ir diastolės metu. Pulso bangos sklidimas priklauso nuo širdies
pajėgumo išstumti kraują ir nuo arterijų sienelių elastingumo. Kiekvieno žmogaus širdis plaka jam būdingu greičiu.
Suaugusio žmogaus pulsas neturi būti mažesnis kaip 60 ir ne didesnis kaip 90 kartų per minutę. Dėl įvairių priežasčių
pulso dažnis gali sulėtėti ir padažnėti, keistis pulso ritmas, greitis (forma), kietumas ir prisipildymas.
 Reikia žinoti, jog pulsas padažnėja po fizinio krūvio, karščiuojant. Labai dažnas pulsas (100 kartų per
minutę ar daugiau) arba retas (mažiau 60 kartų per minutę) gali atsirasti sergant infekcinėmis, endokrininėmis, širdies
ir kitomis ligomis. Senstant silpnėja širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, ypač sumažėja adaptacija fiziniam
krūviui bei stresui. Silpnėja širdies darbas, lėtėja kraujotaka. Fizinio darbo, pergyvenimų ar karščiavimo sukeltas
dažnas širdies plakimas gali baigtis senam žmogui širdies nepakankamumu. Pulsas gana tiksliai nusako bendrą
paciento širdies kraujagyslių būklę. Ankstyvas pulso pokyčių nustatymas yra labai svarbus laiku diagnozuojant ligą ar
jos pablogėjimą.
Pulsas gali būti tiriamas stipininėje (a. radialis), smilkininėje (a. temporalis), nugarinėje pėdos (a.
dorsalis pedis), kartais kitose arterijose. Arterijų palpacijos ypatybių visuma dažniausiai nustatoma tiriant stipininę
arteriją, kuri čiuopiama, tiriamajam laikant ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį ir pakeltą vertikaliai, trimis pirštais,
keičiant spaudimo jėgą ir slenkant jais išilgai kraujagyslės. Pulsas tiriamas riešo vidinėje pusėje švelniai prispaudus
pirštų pagalvėlėmis virš kaulo praeinančią stipininę arteriją. Jokiu būdu ne nykščiu, nes nykščio pagalvėlė yra mažiau
jautri. Pulsas tiriamas ant abiejų rankų, mėginama nustatyti, ar pulsas nesiskiria.

Prieš procedūrą:
 Nusiplauti rankas;
 Paaiškinti pacientui procedūros eigą;

Procedūros eiga:
Paprašyti paciento atsisėsti arba atsigulti, palaukti 5 – 10 min.
Tiriamojo ranką sulenkti per alkūnę ir pakelti vertikaliai;
Tiriamojo riešą apimti ranka taip, kad nykštys būtų ant išorinio dilbio paviršiaus, o likusieji pirštai – ant vidinio. Trijų
pirštų galiukais apčiuopti stipininę arteriją ir lengvai prispausti ją prie šalia esančio kaulo. Iš pradžių spausti stipriau,
kad išnyktų pulsas, o po to pamažu atleisti, kad pulsas būtų aiškus.
Kai pajuntami pulso tvinksniai, pradedama skaičiuoti jų dažnis, stebint laikrodį. Jei pulsas reguliarus, tai pulsas
skaičiuojamas 30 sekundžių ir padauginama iš dviejų. Jei pulsas nereguliarus, tai skaičiuojama vieną minutę (60
sekundžių).
Ištirti pulso dažnį, simetriškumą, reguliarumą, prisipildymą, kietumą ir greitį.

Procedūros pabaiga:
 Nusiplauti rankas;
 Slaugos dokumentuose įrašyti pulso tyrimo duomenis;
 Esant pulso pakitimams, nedelsiant pranešti gydytojui.

Sergančiųjų širdies kraujagyslių sistemos ligomis slaugos proceso įgyvendinimas

Išmokti nustatyti konkretaus paciento, sergančio širdies ir kraujagyslių liga, slaugos duomenis, juos įvertinus,
suformuluoti slaugos problemas (diagnozes), iš jų svarbiausias (prioritetines), iškelti artimuosius ir atokiuosius
slaugos tikslus. Slaugos tikslų įgyvendinimui, sudaryti konkrečių slaugos veiksmų planą, tuos veiksmus pritaikyti
praktikoje, įvertinti ir apibendrinti slaugos rezultatus.

Bendrieji pacientų, sergančių širdies ligomis, slaugos tikslai:

Pasiekti, kad pacientas apsitarnaudamas ir buityje nejaustų ligos požymių arba juos jaustų minimaliai
Nustatyti širdies ligos progresavimą įtakojančius veiksnius ir rasti būdus jiems pašalinti
Nustatyti ligos simptomus provokuojančius veiksnius ir numatyti būdus jiems pašalinti
Sudaryti ir apmokinti ligonį programos, mažinančios cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo serume (dieta,
pakankamas fizinis aktyvumas, cukraligės kontrolė ir kt.).
Išmokinti pacientą tirti ir įvertinti savo pulsą, pasimatuoti arterinį kraujospūdį.
Išmokinti pacientą matuoti suvartojamų ir išskiriamų skysčių kiekį, paskaičiuoti skysčių balansą, pasisverti ir įvertinti
kūno masės kitimus.
Išmokinti pacientą pildyti kardiologinio ligonio dienyną (pulso, arterinio kraujospūdžio, skysčių balanso registracija).
Išmokinti pacientą teisingai vartoti jam paskirtus vaistus, suprasti jų pašalinį poveikį ir laiku kreiptis į gydytoją arba
slaugytoją.
Išmokinti ligonį simptomų, kuriems atsiradus reikia kreiptis į gydytoją.
Suteikti ligoniui pakankamai žinių apie ligą
Nustatyti konkrečios bendruomenės galimybes padėti ligoniui: ateroskleroze, nutukimu, arterine hipertenzija
sergančiųjų mokyklos, klubai, asociacijos, reabilitacijos centrai ir kt., rekomenduoti jam adresus ir telefono numerius,
padėti pacientui susisiekti su šiomis instancijomis.
 Bendrieji sergančiųjų arterine hipertenzija slaugos tikslai:

Sumažinti arterinį kraujospūdį iki normos.

Išmokinti pacientą reguliariai pasimatuoti kraujospūdį ir pildyti arterinio kraujospūdžio kontrolės dienyną.
Suteikti pacientui žinių apie ligos prigimtį, pagrindinius požymius ir gydymo principus.
Išaiškinti pacientui gydytojo paskirtų vaistų pagrindinį ir šalutinį poveikį, kaip juos teisingai vartoti, kada reikia
kreiptis į gydytoją
Nustatyti arterinę hipertenziją predisponuojančius veiksnius, juos išaiškinti pacientui, kartu su juo numatyti būdus
jiems išvengti.
Suteikti pacientui žinių apie dietą sergant arterine hipertenzija.
Nustatyti bendruomenės galimybes padėti pacientui, nukreipti jį į atitinkamas organizacijas.

Dažniausios slaugos problemos (diagnozės) sergant koronarine širdies liga:

Klinikinėje slaugos praktikoje dažniausiai tenka spręsti tokias slaugos problemas:

 krūtinės skausmas (anginozinis),
 nusiminimas, baimė
 žinių apie koronarinę širdies ligą stoka

Krūtinės skausmas (krūtinės angina)

Priežastys: Susiaurėjęs širdies arterijų (koronarų) spindis, kurį sukelia arterijų sienelių aterosklerozė,
spazmas ir/ar arterijų trombozė.Nepakankamas miokardo aprūpinimas deguonimi, dėl to miokarde vyrauja anaerobinis
metabolizmas, kurio produktai dirgina širdies raumens nervinius receptorius.
Slaugos tikslas: Maksimaliai sumažinti krūtinės anginos epizodų skaičių ir intensyvumą. Tai patvirtins
pats pacientas pasisakydamas, kad jam geriau, paciento veido išraiška, kūno padėtis, padidėjęs aktyvumas bei stabilūs
širdies kraujagyslių funkciją atspindintys rodikliai.

Slaugos veiksmų planas:

Nustatyti slaugos duomenis, nurodančius krūtinės anginą, ir juos stebėti bei registruoti gydymo ir
slaugos proceso eigoje: Subjektyvūs duomenys: paciento apibūdinto krūtinės skausmo 7 charakteristikos -
lokalizacija, iradiacija, intensyvumas, trukmė, skausmą sukeliantys, sustiprinantys ir malšinantys veiksniai, skausmą
lydintys reiškiniai. Skausmo intensyvumui įvertinti gerai būtų pritaikyti skaitmeninę skausmo skalę. Širdies skausmo
epizodų skaičius ir intensyvumas, dusulys ir jo dinamika, širdies aritmijos epizodų pasikartojimo dažnis. Objektyvūs
krūtinės skausmo požymiai: skausmo metu veido išraiška, suspausti kumščiai, rankos, kaklo ar žandikaulio trynimas,
nenoras judėti, neramumas, prakaitavimas, veido pabalimas, paviršinis atsargus kvėpavimas, pakilęs kraujospūdis,
tachikardija.
Slaugos priemonės, mažinančios skausmą:
Nemedikamentinės skausmą mažinančios priemonės: optimalios paciento padėties suradimas ir pritaikymas, ramios
aplinkos užtikrinimas, relaksacinių priemonių pritaikymas. Skausmui kartojantis, lovos režimas pusiau arba aukštoje
Faulerio padėtyje.
Tinkamas nitroglicerino preparatų (kas 15-20 min. nitroglicerino pakartoti) administravimas.
Tinkamas gydytojo paskirtų narkotinių analgetikų administravimas paprastai į veną. Vengti intraraumeninių injekcijų,
nes jos gali sukelti fermentų koncentracijos kraujo serume padidėjimą ir tokiu būdu trukdyti miokardo infarkto
diagnostikai.
Tinkamas oksigenoterapijos taikymas.
Priemonių, gerinančių miokardo aprūpinimą krauju, taikymas:
Paciento energijos taupymas, taikant priemones individualiai: nuo perspėjimo ir kontrolės, kad vengtų sunkesnio
fizinio darbo iki fizinių veiksmų minimalizavimo: patarti praustis, šukuotis, skustis, valyti dantis sėdint, prie lovos
patogiai išdėliojant namų apyvokos daiktus, pritaikant baldus daug gulinčiam ligoniui, nuolat jam padėti, dažnai
pasiteirauti, ar nereikia kokios nors pagalbos.
Išmokinti pacientą vengti veiksmų, sukeliančių Valsalvės efektą: negalima dirbtinai sulaikyti dujų
žarnyne, ilgiau sulaikyti kvėpavimo, ypač fizinio aktyvumo metu, stipriai stangintis tuštinantis (obstipacijų kontrolė) ir
pan., nes visa tai padidina veninio kraujo sugrįžimą į širdį ir ją apkrauna, gali sukelti krūtinės anginą ar ritmo
sutrikimą.
Siekti paciento emocinės ramybės: nustatyti veiksnius, emociškai dirginančius pacientą, rasti būdus jiems
pašalinti, taikyti priemones, mažinančias baimę ir nusiminimą.
 Išmokinti pacientą vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug kofeino: kavos, arbatos, kokakolos, nes
kofeinas pasireiškia širdies stimuliuojančiu efektu, sukelia koronarų spazmą ir tokiu būdu sumažina deguonies
pasisavinimą miokarde.
Profilaktinės priemonės, nukreiptos prieš rūkymą, nes nikotinas pasireiškia širdies stimuliuojančiu efektu,
sukelia koronarų spazmą ir tokiu būdu sumažina deguonies pasisavinimą miokarde. Tai žinių apie kenksmingą
nikotino poveikį suteikimas, mokomosios spausdintos medžiagos platinimas, mokomųjų videofilmų peržiūrėjimas,
specialistų paskaitų organizavimas, grupiniai pokalbiai ir pan.

Dažniausiai pasitaikančios slaugos problemos sergant arterine hipertenzija

Galvos skaumas, susijęs su kraujospūdžio padidėjimu, fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas, nusiminimas,
depresija, problemos, susijusios su ligos komplikacijomis: hipertenzinė encefalopatija: galvos sukimasis, svaigulys,
alpimai, regos sutrikimas, gydymo ir slaugos režimo nevykdymas, žinių apie ligą stoka.

Galvos skausmas

Priežastys: Padidėjus kraujospūdžiui labai išsiplečia smegenų kraujagyslės, padidėja intrakranijinis

spaudimas..
Slaugos tikslas: sumažinti arba visai numalšinti galvos skausmus. Tai liudytų paties paciento žodžiai,
ramus veidas, padidėjęs jo aktyvumas.

Slaugos veiksmų planas

Nustatyti, kaip pacientas paprastai reaguoja į skausmą, jo veido išraiška, judesiai (kaktos trynimas,
suspausti kumščiai ir pan.), skausmo lokalizaciją, pobūdį ir intensyvumą (gerai būtų naudotis skausmo intensyvumo
skale). Nustatyti galvos skaumą predisponuojančius veiksnius.
Priemonės, normalizuojančios arterinį kraujospūdį:
Tinkamai administruojami antihipertenziniai vaistai: centriniai adrenerginiai inhibitoriai - klonidinas,
metildopa, periferiniai adrenerginiai inhibitoriai - rezerpinas, guanetidinas, beta adrenerginiai blokatoriai -
metoprololis, atenololis, vazodiliatatoriai skubiam kraujospūdžio mažinimui - minoksidilas, nitroprusidas,
angiotenziną konvertuojančio enzimo inhibitoriai - kaptoprilis, lizinoprilis, enalaprilis, kalcio kanalų blokatoriai -
nifedipinas, verapamilis, diltiazemas, diuretikai - tertenzifas, furozemidas.
Apmokoma maksimaliai mažinti druską maiste, kontroliuojama, ar pacientas laikosi dietos. Nevartoti
per daug skysčių. Perspėjama, kad negalima vartoti daug kofeino turinčių maisto produktų: kavos, arbatos, kokakolos,
šokolado.
Daugelis mažinančių kraujospūdį (antihipertenzinių) vaistų sąveikauja su alkoholiu, todėl jo negalima
gerti.
Perspėjama nerūkyti. Suteikiama žinių apie rūkymo neigiamą poveikį ligai - dar labiau didina periferinę
vazokonstrikciją.
Mažinti svorį, jei yra viršsvoris.
Vengti stresų, neigiamų emocijų. Esant reikalui, nebijoti vartoti gydytojo paskirtų raminančių vaistų.
Veiksmai, mažinantys simpatinės nervų sistemos tonusą: mažinti baimę ir nerimą, pasirūpinti tinkamu
poilsiu (žr. toliau).
Maksimaliai sumažinti aplinkos dirgiklius: išsklaidyta šviesa, rami aplinka, atskirti nuo triukšmingų
kaimynų palatoje, apriboti lankytojų skaičių, apriboti televizoriaus žiūrėjimą, triukšmingos muzikos klausimą. Patarti
pacientui vengti staigių judesių, galvos sukaliojimų. Prieš lipant iš lovos, reikia joje atsisėsti, nuleisti kojas ir tik
pasėdėjus lėtai atsistoti. Taip pat patartina lėtai keltis nuo kėdės. Jei svaigsta galva reikia prisėsti arba prigulti.
Taikyti nemedikamentines galvos skausmo mažinimo priemones: šalti kompresai ant kaktos, nugaros ir
kaklo trynimas. Vengti tiesioginių saulės spindulių, karščio.
Šalinti galvos skausmą predisponuojančius veiksnius.
Tinkamai administruoti gydytojo paskirtus analgetikus
Galvos skausmams nerimstant, konsultuotis su gydytoju.

Sergančiųjų širdies nepakankamu slaugos procesas

Slaugos bendrieji tikslai:

 Pasiekti, kad pacientas toleruotų tam tikrą užsibrėžtą fizinį krūvį.

 Sutvarkyti skysčių pusiausvyrą organizme.
 Nustatyti širdies nepakankamumo progresavimą skatinančius veiksnius ir numatyti būdus jiems išvengti.
 Suteikti žinių apie dietą sergant širdies nepakankamumu ir įsitikinti, kad pacientas jas įsisavino.
  Išmokinti pacientą kontroliuoti savo pulsą.
 Išmokinti pacientą tinkamai vartoti jam paskirtus vaistus ir įsitikinti, ar pacientas įsisavino tas žinias.
 Instruktuoti pacientą apie tai, kada jam būtina kreiptis į gydytoją.
 Suorganizuoti pacientui pagalbą namuose, įvertinus konkrečios bendruomenės galimybes ir siūlomas
paslaugas.
 Aptarti su pacientu pasikeitusias jo fizines galimybes, gyvenimo kokybę ir numatyti tolesnio jo gyvenimo
būdą ir galimybes.

Slaugos problemos (diagnozės) sergant širdies nepakankamumu

Slaugant ligonius, sergančius širdies kraujagyslių, ligomis dažniausiai iškyla tokios slaugos problemos:
kardiogeninis dusulys, skysčių pusiausvyros sutrikimas, sumažėjusi mityba, odos pažeidimo rizika, nusilpimas
(sumažėjęs fizinis aktyvumas), savirūpos stoka (sumažėjusi galimybė apsitarnauti), sutrikęs mąstymas, sutrikęs
miegas, didelė traumos rizika, nusiminimas, gydymo režimo nesilaikymas, žinių apie ligą stoka.

Dusulys
Priežastys. Dusulį sukelia plaučių kvėpuojamojo paviršiaus sumažėjimas (transudatas alveolėse ir
intersticiniame audinyje, skystis pleuros ertmėje suspaudžia plaučius), kvėpavimo judesių (ekskursijų) susilpnėjimas,
kurį sukelia paciento nusilpimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, baimė ir nusiminimas, aukštai pakelta diafragma
(skystis pilvo ertmėje), kvėpavimo centro slopinimas, kurį sukelia hipoksija, hiperkapnija ir pablogėjusi kraujo
apytaka smegenyse. Kvėpavimo takų obstrukcija. Ją sukelia stazinė bronchopatija, transudatas kvėpavimo takuose,
nusilpus pacientui, prastas atsikosėjimas. Pablogėjusi dujų apykaita, kurią sukelia sumažėjęs plaučių kvėpuojamasis
paviršius ir kraujo apytakos mažajame rate sulėtėjimas.
Slaugos tikslas: slaugos priemonėmis pagerinti paciento kvėpavimo funkciją. Tai patvirtintų normalaus
dažnio, ritmo ir gylio kvėpavimas, sumažėjęs dusulys, sumažėję arba išnykę patologiniai kvėpavimo garsai, įprastinė
odos spalva ir psichinė būklė, normalūs dujų apykaitos rodikliai kraujyje.

Slaugos veiksmų planas:

Slaugos duomenų nustatymas, stebėjimas ir registravimas slaugos eigoje. Slaugos duomenys.
Nustatomas silpnumas, dusulys (dispnėja), dažnas kvėpavimas (tachipnėja), sausas kosulys. Dažnas arba retas,
paviršinis nereguliarus kvėpavimas. Stebimas paciento neramumas, pasikeitusi psichinė būklė. Sąmonės pritemimo
epizodai, apalpimai (sinkopė),. Drėgna, šalta, pabalusi, pamėlynavusi (cianozė) ar marga oda. Periferinės edemos.
Kaklo venų persipildymas. Arterinio kraujospūdžio ir pulso įvertinimas. Sergant lėtiniu širdies nepakankamumu, AKS
gali padidėti, jei yra kompensacinė vazokonstrikcija, arba sumažėti, jei silpnėja širdies veiklos kompensaciniai
mechanizmai. Pulsas gali būti dažnas (tachikardija), nereguliarus, kartais besikaitaliojantis, sunkesniais atvejais
periferinis pulsas labai susilpnėja arba išnyksta. Auskultuojant širdį, tachikardija, susilpnėję širdies tonai, kartais
išklausomas III tonas - galopo ritmas. Auskultuojant plaučius, išklausomas susilpnėjęs kvėpavimas, sausi ir drėgni
karkalai.
Slaugos priemonės, mažinančios širdies apkrovimą ir gerinančios širdies susitraukimo funkciją:
Pasirūpinti, kad pacientas būtų tinkamoje pusiau sėdimoje padėtyje. Reikia padėti papildomų pagalvių,
atraminių volelių. Tokiems pacientams gerai būtų parūpinti lovos stalelį, ant kurio jie galėtų pasiremti sėdėdami.
Apribojamas fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į individualų atvejį, po to iš lėto jis didinamas.
Paprašykite prižiūrimą asmenį pajudinti kojas ne rečiau kaip kas 2 val.
Mokinti pacientą tausoti savo energiją: praustis, šukuotis, skustis, valyti dantis sėdint, o ne stovint, tarp
veiksmų nuolat pailsėti, reikalingiausi buities daiktai turi būti padėti šalia ligonio lengvai jam pasiekiamoje vietoje.
Nuolat padėti pacientui.
Paaiškinti pacientui, kad jis vengtų veiksmų, sukeliančių Valsalvės efektą (stanginimasis tuštinantis,
kvėpavimo sulaikymas judant, ir pan.), nes tai padidina veninio kraujo priplūdimą į širdį ir apsunkina širdies darbą..
Pasirūpinti paciento maksimalia emocine ramybe: apsaugoti nuo nemalonios informacijos, didelio
lankytojų skaičiaus, pasirūpinti dažnomis poilsio ir miego valandėlėmis, priemonės mažinančios nerimą ir baimę.
Patarimai mitybos klausimais. Valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, nes gausiai pavalgius padidėja
kraujo pritekėjimas į virškinimo traktą, pacientui gali svaigti galva, pritemti sąmonė, padidėti silpnumas. Vengti
maisto produktų su kofeinu (kavos, arbatos, tamsaus šokolado, kokakolos ir kt.), nes kofeinas stimuliuoja širdies
raumenį, mažina deguonies pasisavinimą jame.
Kad nešaltų pėdos, patarkite pacientui šiltai apsiauti. Negalima tvirtinti kojinių tampriomis gumomis,
kad nesutintų kojos ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, patarkite jas pakelti;
Skatinti pacientą nerūkyti ir nebūti prirūkytoje patalpoje. Nikotinas sukelia vazokonstrikciją,
stimuliuoja miokardą ir mažina deguonies pasisavinimą miokarde.
Slaugos priemonės, skatinančios sekreto pasišalinimą iš kvėpavimo takų: skatinti pacientą ne rečiau
kaip kas 2 val. gerai atsikosėti, rūpintis, kad kvėpuojamas oras būtų pakankamai drėgnas (oro drėkintuvai,
kondicionieriai), kontroliuoti, kad pacientas gautų visą jam leistiną skysčių kiekį, tai derinti su gydančiu gydytoju.
Padėti gydytojui atliekant pozicinį drenažą, vibracinį ir perkusinį masažą, asistuoti atliekant trachėjos turinio
išsiurbimą, tinkamai administruoti bronchų sekreciją gerinančius vaistus.
Tinkamai taikyti gydytojo paskirtą oksigenoterapiją
Apsaugoti pacientą nuo ore esančių alergenų, dirgiklių: gėlių, parfumerijos, rūkalų, kitų kvapų, dulkių.
Perspėti pacientą apie pavojų savavališkai vartoti raminančius ir kitus psichotropinius vaistus, ne jie
gali slopinti kvėpavimo centrą ir pabloginti kvėpavimo funkciją.
Tinkamas administravimas vaistų, skiriamų širdies nepakankamumui gydyti. Diuretikai mažina skysčių
perteklių mažajame apytakos rate. Teofilinas plečia bronchų spindį, taip pat turi lengvą diuretinį poveikį. Morfino
sulfatas, išplėsdamas kraujagysles, sumažina kraujo pritekėjimą į širdį, pagerina kairiojo skilvelio išsituštinimą, o tai
savo ruožtu pagerina kraujo pritekėjimą iš plaučių venų į kairįjį prieširdį. Morfinas taip pat sumažina dusulio pojūtį.

Sutrikusi skysčių pusiausvyra organizme

Priežastys. Skysčių perteklius organizme. Jį sukelia sumažėjusi kraujo apytaka inkstuose ir todėl
sumažėjusi glomerulų filtracinė funkcija. Dėl to suaktyvėja renino angiotenzino aldosterono veikimo mechanizmas,
organizme sulaikomas natris ir vanduo. Skysčių perteklius taip pat pasireiškia vartojant per daug skysčių,
nepilnaverčiai maitinantis, trūkstant baltymų maiste ir/ar sutrikus kepenų funkcijai.
Slaugos tikslas: sutvarkyti skysčių pusiausvyrą organizme. Tai patvirtintų paciento svorio sumažėjimas
iki jam įprasto dydžio, subalansuoti suvartojamų ir išskiriamų skysčių kiekiai, sumažėję arba išnykę patinimai, kaklo
venų paburkimas, sumažėjusi arba praėjusi dispnėja, ortopnėja, stabilus pulsas ir arterinis kraujospūdis, normali
psichinė būklė, normalus hematokritas.

Slaugos veiksmų planas:

Slaugos duomenų nustatymas, stebėjimas ir registravimas slaugos eigoje. Slaugos duomenys. Svorio
didėjimas, didesnis suvartojamų negu išskiriamų skysčių kiekis, periferinės edemos, ascitas, hidrotoraksas,
paburkusios kaklo venos, jų išsituštinimo laikas padidėja virš 3 - 5 sekundžių. Didėja dusulys, atsiranda ortopnėja,
auskultuojant plaučius, išklausomas susilpnėjęs kvėpavimas, karkalai. Čiuopiamas silpnas dažnas pulsas,
konstatuojama ortostatinė hipotenzija Atsiranda III širdies tonas, suminio galopo ritmas. Keičiasi psichoemocinė
paciento būklė. Kartais sumažėja hematokritas, albuminų koncentracija kraujo serume. Krūtinės ląstos
rentgenoskopija: plaučių edemos vaizdas, hidrotoraksas, pakelta diafragma.
Priemonės, normalizuojančios skysčių pusiausvyrą organizme
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu reikia pacientą pasverti ir užrašyti jo svorį. Greitai didėjant svoriui (5 -
6 kg per porą dienų), pranešama gydytojui. Matuojama kasdien paros diurezė. Apskaičiuojamas pacientui leistinas
suvartoti skysčių kiekis (praeitos paros diurezė + 200 ml), konsultuojamasi su gydytoju
Mažinti druskos kiekį maiste, geriau maisto gaminant nesūdyti. Paciento maiste turi būti daugiau kalio
negu paprastai. Patarti valgyti produktų, turinčių daug kalio: apelsinų, tomatų sulčių, bananų, žalios spalvos daržovių .
Jei pacientas turi viršsvorį, patarkite mažinti svorį tam, kad sumažėtų širdies apkrovimas, ir, pasitarę su gydytoju,
stenkitės atitinkamai pakeisti jo mitybą;
Tam, kad kraujagyslėse nesusidarytų kraujo krešuliai (trombai), pacientą reikia apmokinti specialių
kojų pratimų, kuriuos jis turi atlikti 3 - 4 kartus per dieną. Padėti jam tai daryti.
Skatinti pacientą periodiškai pagulėti, jei tai jam nepriešparodyta. Horizontali kūno padėtis gerina
kraujo pritekėjimą į širdį, mažina hidrostatinį slėgimą venose, skatina skysčių grįžimą iš audinių į kraujotaką, gerina
kraujotaką inkstuose ir tokiu būdu padidina natrio ir vandens ekskreciją.
Tinkamai administruojami vaistai, norminantys skysčių pusiausvyrą. Diuretikai (furozemidas,
bumetanidas) didina vandens ekskreciją. Reikia prižiūrėti, kad pacientas tinkamai juos vartotų, šlapimą varančius
vaistus vartoti tik pirmoje dienos pusėje, geriausiai ryte, ir jokiu būdu negerti jų nakčiai. Širdį veikiantys glikozidai ir
arteriniai vazodiliatatoriai gerina širdies išmetimo funkciją ir skatina inkstų kraujotaką.. Albuminų infuzijos didina
koloidinį osmotinį spaudimą ir skatina skysčių grįžimą iš audinių į kraujotaką. Visus vaistus vartoti vienu ir tuo pačiu
paskirtu laiku.
Patarti artimiesiems neįsijausti į paciento ligą, rūpintis juo ne perdėtai, o tiek, kiek jam to reikia, nes
labai greitai visi nuo to labai pavargs. Šeima turi gyventi pagal galimybes normalų aktyvų gyvenimą, suprasdama,
kad, pacientas yra lėtine daug metų besitęsiančia liga sergantis žmogus. Gyventi su liga turi išmokti jis pats ir jo
artimieji. Patarkite paciento šeimos nariams nekalbėti nuolat apie jo ligą, kad ji netaptų pagrindine pokalbių tema.

Odos pažeidimo rizika

Priežastys: Sergant lėtiniu širdies nepakankamumu, oda greitai pažeidžiama dėl ilgalaikio jos
suspaudimo, trynimo, dirginimo ilgai gulint. Odos pažeidžiamumas didėja dėl pablogėjusio audinių aprūpinimo
krauju, pablogėjus mitybai, esamt patinimams. Oda pažeidžiama kasantis, trinant drabužiams ar avalynei, skutantis.
Pragulos yra pavojingos paciento sveikatai, nes tai infekcijos patekimo į organizmą vartai. Kai pragula pradeda
šlapiuoti, organizmas netenka baltymų ir elektrolitų. Pragulos gali gerokai prailginti sveikimo ir reabilitacijos laiką, o
kartais sukelti mirtinas komplikacijas.
Slaugos tikslas - išlaikyti odą nepažeistą. Tai liudytų neparaudusi oda ir pragulų nebuvimas.

Slaugos veiksmų planas:

Slaugos duomenų nustatymas, stebėjimas ir registravimas slaugos eigoje. Kruopščiai apžiūrėti ligonio
odą, ypatingą dėmesį atkreipiant į kirkšnis, po krūtimis, į pėdas, tarpupirščius, perianalinę sritį, ties kaulų iškilimais.
Žiūrime, ar nėra pabalimo, paraudimo, opelių. Pakitimus aprašyti ir stebėti dinamikoje.
Slaugos priemonės odos pažeidimų prevencijai:
Kad neatsirastų pragulų reikia gulintį žmogų tinkamai maitinti. Paciento dieta turi būti kaloringa,
turtinga vitaminų ir baltymų. Jis turi gauti pakankamai skysčių. Baltymo reikėtų jauniems - 0,35 g/kg svorio, o
seniems - 0,6 g/kg svorio. Tai palaiko audinių vientisumą ir gerą gijimą. Trūkstant specifinių maistinių medžiagų,
pavyzdžiui, baltymų ir vitamino C, pragulos gali atsirasti greičiau.
Pacientas privalo kuo dažniau keisti kūno padėtį. Jei žmogus prikaustytas prie patalo, jam būtina padėti.
Pats ligonis gali pasinaudoti virš lovos pakabinta trapecija. Jei ligonis negali pasiversti pats, kas 2 valandas jį būtina
apversti nuo vieno ant kito šono, ant nugaros, pasodinti. Kilnoti ir vartyti ligonį reikia labai atsargiai, kad
nepažeistume jo odos. Patarti ligoniui pačiam kas 30 min. keisti kūno padėtį.

Jei pacientas gali vaikščioti, paraginkite jį kas valandą atsikelti iš lovos ar nuo kėdės ir trumpai
pavaikščioti. Jei pacientas sėdi lovoje ar vežimėlyje, pasiūlykite jam kas 15 minučių perkelti kūno svorį – t.y.
atsirėmus rankomis pasikelti, pasilenkti į priekį; Pacientą pamokyti pačiam surasti praguloms jautrią vietą, kad galėtų
reguliariai keisti kūno padėtį;
Norint išvengti pragulų labai svarbu, kad oda nebūtų drėgna ir kaitinama. Tai paprastai atsitinka
šlapimo ar išmatų nelaikantiems ligoniams, esant šlapiuojančioms žaizdoms, fistuloms ir pan. Prižiūrint pacientą,
reikia stengtis, kad jo oda nuolat būtų švari ir sausa, todėl šlapimo ar išmatų nelaikančiam asmeniui nusišlapinus ar
išsituštinus, būtina nedelsiant jį apiplauti, o drabužius ir patalynę pakeisti. Lovos paklodės ir baltiniai turi būti švarūs,
sausi ir be raukšlių Nuolat gulinčiam pacientui yra labai svarbi pragulų profilaktikos priemonė tinkamas lovos
tvarkymas ir prižiūrėjimas. Reguliariai patikrinti, ar patalynė sausa ir nesusiraukšlėjusi. Esant reikalui pataisyti,
perkloti.
Odos prižiūrai naudoti neutralų muilą, taikyti sausus pabarstus, specialią pudrą ar kukurūzų krakmolą.
Pamokinti ir padėti ligoniui apsiplauti naudojant neutralų muilą ir švelnios medžiagos gabalą, bei sausai nusišluostyti
tarpvietę po kiekvieno pasišlapinimo ir pasituštinimo.
Spaudžiamas kūno vietas reikia apžiūrėti keletą kartų per parą. Ilgai spaudžiant vienos ar kitos kūno
vietos audinius, juose pablogėja kraujo apytaka ir gali atsirasti odos pažeidimas. Kas 2 valandas švelniai masažuoti
aplink paraudusias vietas. Ne rečiau kaip vieną kartą per dieną odą tepti indiferentiniais aliejais ar tepalais (Vazelinas,
Desitinas).
Naudoti specialius čiužinius, ratus, flotuojančius patiesalus, avikailį ir kt., skirtus pragulų profilaktikai.
Kruopšti pėdų priežiūra: pėdos turi būti plaunamos kasdien indiferentiniu muilu ir šiltu vandeniu,
pėdos, ypač tarpupirščiai, sausai nušluostomos švelniu rankšluosčiu, pėdos, išskyrus tarpupirščius, sutepamos
lanolinu, teisingai nukarpomi nagai (ne per trumpai ir nenukarpom nagų kampų). Pamokykite patį pacientą, kaip
išvengti pragulų ir kaip elgtis joms atsiradus;

Žinių apie ligą stoka.

Priežastys: Ligonis pirmą kartą susirgo ir nespėjo įgyti žinių arba apie tai nebuvo pasirūpinta anksčiau.
Žinių apie ligą suteikimo tikslas: Pagerinti gydymosi efektyvumą, sumažinti paciento baimę ir
nusiminimą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Žinių apie ligą suteikimo planas:

Slaugos duomenų, nurodančių žinių stoką, nustatymas: bendraujant su pacientu, išsiaiškinama, ką
pacientas žino apie savo ligą, kokie yra žinių šaltiniai, ar žinios teisingos, nustatome paciento požiūrį į savo ligą.

Ligonio mokymas
Paaiškinkite ligos esmę trumpai, pacientui suprantamais išsireiškimais. Panaudokite tam specialistų
parengtą ir aprobuotą populiariąją mokslinę literatūrą, nuolat skyriuje ar poliklinikoje reikia turėti brošiūrų, žinių
populiarinimo knygelių, plakatų, piešinių, diagramų, video ir audiokasečių, televizorių, videomagnetofoną ir
audiomagnetofoną.
 Išmokinti pacientą tirti savo pulsą, suskaičiuoti jo dažnį, pasimatuoti arterinį kraujospūdį reguliariai
kasdien arba ir dažniau esant blogesnei savijautai. Pildyti kardiologinio ligonio dienyną. Patikrinti, kaip pacientas
įsisavino suteiktas žinias.
Paaiškinti ir reguliariai kartoti apie nutukimo, hiperlipidemijos, rūkymo, hipertenzijos, streso ir
hipodinamijos įtaką širdies-kraijagyslių ligų atsiradimui ir progresavimui.
Paaiškinti, kad gausus alkoholio vartojimas sukelia hipertenziją ir širdies ligas, pasunkina ligos eigą,
gali pakenkti vartojant vaistus.
Padėti pacientui pakeisti gyvenimo būdą ir surasti pagalbą bendruomenėje: paaiškinti apie slaugos
namuose tarnybas, apie bendruomenėje vykdomas programas - svorio reguliavimo, kardiovaskulinio fitnes, streso,
hipertenzijos kontrolės, priklausomybės nuo nikotino, alkoholio gydymo programas. Žinoti šių institucijų adresus,
atsakingus asmenis ir jų telefono numerius. Padėti pacientui juos surasti.

Paaiškinti pacientui dietos ir kūno masės (svorio) kontrolės svarbą ligos atsiradimui ir progresavimui,
prisotintų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio vartojimo kenksmingumą. Norint sumažinti prisotintų riebiųjų rūgščių ir
cholesterolio vartojimą, reikia mažiau valgyti arba vengti raudonos mėsos, nuimti nuo mėsos matomus riebalus, o nuo
paukštienos odą, nevalgyti daugiau 2 kiaušinių per savaitę, pieno produktus vartoti ne didesnio kaip 1% riebumo,
maistą ne kepti, bet virti ar troškinti, nevartoti riebių konditerijos ir kitų gaminių - tortų, pyragaičių, bulvinių
traškučių, keptos juodos duonos.

Paaiškinti paprasta kalba gydytojo paskirtų vaistų gydomąjį ir pašalinį poveikį, jų reguliaraus vartojimo
svarbą, kokiems reiškiniams atsiradus, reikėtų kreiptis į gydytoją ar slaugytoją. Pagrindinis principas - negąsdinti
ligonio ir neprišnekėti per daug, todėl tokio pokalbio turinys turi būti aptartas su gydančiu gydytoju ir kitais
slaugytojais, informacija turi būti vieninga, standartizuota, atsižvelgiant į atitinkamų specialistų rekomendacijas.
Patartina gydymo įstaigoje turėti tokios informacijos aprašus, patvirtintus skyriaus vedėjo ir administracijos.
Įtraukti paciento artimuosius į apmokymo procesą, įsitikinti, ar pacientas suprato ir įsidėmėjo jam
suteiktas žinias, parūpinti instrukcijas raštu.

Informacija apie koronarinę širdies ligą

Nustatykite paciento žinias apie krūtinės anginą provokuojančius veiksnius ir jei jos nepakankamos
juos išaiškinti. Dažniausiai krūtinės anginą provokuoja didelis ar staigus fizinis krūvis, persidirbimas, gausus
valgymas, ypač persivalgymas, gausus vartojimas vidurius pučiančių produktų, stipraus šalčio poveikis (sušalimas),
rūkymas, stiprios emocijos, seksualinio elgesio ar partnerio pasikeitimas.
Perspėti pacientą vengti staigių kūno ir galvos pasukimų, greito kūno padėties keitimo. Keliantis iš
lovos, iš pradžių reikia kelias minutes pasėdėti ant lovos krašto, nuleidus kojas, ir tik po to stotis. Perspėti pacientą
būti atsargiam siekiant daikto nuo aukštai pakabintos lentynos, plaunant langus ar džiaustant ant virvės skalbinius, nes
gali apsvaigti galva, apimti silpnumas, dėl to jis gali nukristi ir susižeisti.
Patarti pacientui padėti po liežuviu nitroglicerino tabletę 5 - 10 min. prieš didesnį fizinį krūvį ar
seksualinę sueitį, esant stresinei situacijai. Pacientas turi įsisavinti adekvataus fizinio aktyvumo palaikymo programą:
reguliarūs pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu. Pacientas turi vengti staigaus fizinio krūvio: pakėlimo,
stūmimo, tempimo ir pan. Patartinos dažnos poilsio pertraukėlės tarp fizinio aktyvumo periodų.
Pacientas turi tuoj pat nutraukti fizinę veiklą, pajutęs oro trūkumą, širdies plakimą, galvos svaigimą,
didelį nuovargį ar silpnumą.
Paskatinti pacientą pradėti vykdyti gydytojo paskirtą kardiovaskulinio fitneso programą. Mokinti
paciento racionalaus seksualinio gyvenimo: vengti sueities 1 - 2 val. po gausaus pavalgymo ar alkoholio pavartojimo,
nuvargus ar esant stresui, patarti pacientui nekeisti partnerio, įprastos aplinkos, poza neturi sukelti didesnės fizinės
įtampos (ant šono ir pan.).
Patarimai vartojantiems nitrogliceriną. Visuomet su savimi turėti nitroglicerino, neužmiršti jį pavartoti
5 - 10 min. prieš fizinį ar emocinį krūvį. Užėjus krūtinės anginos skausmui, suvartoti vieną nitroglicerino tabletę ir po
to, nepraėjus skausmui, kartoti po vieną tabletę kas 5 min. iki 3 kartų. Tabletę padėti po liežuviu, laukti kol ji ištirps ir
tik tuomet nuryti. Nepagerėjus, kreiptis į gydytoją. Nitrogliceriną laikyti tamsiame sandariame indelyje, geriau vėsiai.
Nepiktnaudžiauti alkoholiu vartojant nitrogliceriną. Pakeisti nitrogliceriną nauju kas 5 mėnesiai, ypač jeigu jis jau
nebepadeda arba nebejaučiamas švelnus dilgčiojimas burnoje padėjus tabletę po liežuviu. Perspėkite pacientą, kad
suvartojus nitroglicerino, reikia atsisėsti ar net ir atsigulti, nes sumažėjus kraujospūdžiui pacientas gali nukristi.. Taip
pat jis neturėtų staigiai keltis. Tai gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nes nitroglicerinas plečia kraujagysles.
Informuokite pacientą, kad pavartojus nitroglicerino, gali truputį svaigti ir skaudėti galvą, parausti veidas. Po kurio
laiko tie požymiai turėtų išnykti. Jei jie kartojasi ilgiau kaip 2 -3 dienas, pacientas turi kreiptis į gydytoją. Paaiškinkite
pacientui nitroglicerino odos aplikacijų vartojimo taisykles: keisti jas ne rečiau kaip 1 kartą per parą, nuolat keisti
aplikacijų vietą, paaiškinti, kad aplikavimo vieta neturi reikšmės, nebūtina nitroglicerino pleistrą visą laiką klijuoti tik
ant krūtinės širdies plote. Vartojant nitroglicerino aplikaciją, atsargiai taikyti procedūras, skatinančias kraujo
priplūdimą į odą (karšta vonia, suomiška pirtis ir pan.), nes tai gali sukelti arterinio kraujospūdžio staigų sumažėjimą.
Patarimai pacientams, vartojantiems beta blokatorius (atemololą, metoprololą, propranololą ir kt.).
Vaistą vartoti kasdien tuo pačiu laiku. Pacientas turi žinoti, kad beta blokatoriai retina pulsą. Prieš vartojant
medikamentą pacientas kiekvieną kartą turi pasitikrinti savo pulsą, turi žinoti pulso normą (60 - 90 k./min.). Esant
retam pulsui, beta blokatoriaus nevartoti ir kreiptis į gydytoją. Negalima kaitalioti paskirtos vaisto dozės, pavyzdžiui,
padidinti ją, nes dieną prieš tai nebuvo suvartotas ar pan., negalima savavališkai nutraukti vaisto vartojimo, nebent
būtų ženklus pablogėjimas. Tuomet tučtuojau reikia kreiptis į gydytoją. Vengti staigių judesių, greito atsikėlimo iš
lovos, nes gali apsvaigti galva, apimti silpnumas. Gali pablogėti orientacija, todėl vairuotojai turi būti labai atsargūs.
Nevartoti gausiai alkoholio. Jei yra virškinimo trakto sutrikimai, vaistą vartoti vieną valandą po valgio. Sergantiems
cukralige, reikėtų dažniau pasitikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes beta blokatoriai gali veikti šį rodiklį.
Patarimai pacientams, vartojantiems kalcio kanalo blokatorius: nifedipiną, verapamilį, diltiazemą ir kt.
Vaistus laikyti tamsiame sandariame indelyje vėsiai. Nevartoti alkoholio. Vengti staigių judesių ir staigių kūno
padėties pakeitimų, nes gali svaigti galvą, pasidaryti silpna. Negalima savavališkai keistį vaisto dozės ar jį nutraukti.
Blogėjant krūtinės anginai, apie tai pranešti gydytojui ar slaugytojui.
Patarimai pacientams, vartojantiems antilipidinius (lovastatiną, pravastatiną, simvastatiną ir kt.) ir
antikoaguliacinius (aspiriną ir kt.) vaistus. Negalima šių vaistų vartoti savavališkai, būtina pasitarti su gydytoju
Pasisakyti kitiems gydytojams ir slaugytojams, ypač prirašantiems vaistus, kad vartojate antilipidinius ir
antikoaguliacinius medikamentus.
Instruktuoti pacientą, kad jis nedelsiant turi kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, jei:tęsiasi skausmai
krūtinėje, rankoje, kakle ar žandikaulyje 15 ir daugiau minučių, nežiūrint to, kad pacientas ilsisi, yra suvartojęs po
tabletę nitroglicerino kas 5 minutes, trūkstant oro, jaučiant dusulį, esant neritmiškam pulsui, pulsui suretėjus daugiau
nei 56 k./min. arba padažnėjus daugiau kaip 100 k./min., sumažėjus tolerancijai fiziniam krūviui, atsiradus silpnumo
epizodams, patinus kulkšnims ar kojoms, padažnėjus ar sustiprėjus krūtinės anginos epizodams.

Informacija apie arterinę hipertenziją

Paaiškinkite arterinės hipertenzijos esmę trumpai, pacientui suprantamais išsireiškimais. Paaiškinti

pacientui ir reguliariai kartoti apie arterinę hipertenziją sukeliančius veiksnius: nutukimą, hiperlipidemiją, rūkymą,
hipodinamiją, stresą, piktnaudžiavimą alkoholiu. Pokalbių turinį derinti su gydytoju. Kalbėti paprastai, pacientui
suprantamais žodžiais, vengti sudėtingo painaus aiškinimo, gilinimosi į smulkmenas, vengti vartoti medicininius
terminus ir tarptautinius žodžius, nebent jie būtų labai paplitę. Nuolat pasitikslinti, ar pacientas jus suprato. Negąsdinti
ir negrasinti pacientui. Plačiai naudokite tokiems pokalbiams vaizdinę medžiagą - tam reikalui skirtus plakatus,
mokslo populiarinimo knygeles, diagramas, piešinius, audiokasetes ir videokasetes. Kiekviename skyriuje turi būti
parengta rašytinė instrukcija sergantiems arterine hipertenzija, kuri turi būti atiduota pacientui. audiomagnetofoną. Po
kurio laiko taktiškai patikrinti, kaip pacientas įsisavino žinias, gal būt, ko nors nesuprato..
Išmokinti pacientą teisingai matuotis savo arterinį kraujospūdį ir tirti savo pulsą, suskaičiuoti jo dažnį
reguliariai kasdien, prieš vartojant vaistus, arba ir dažniau esant blogesnei savijautai. Nurodyti, kur galima įsigyti
kraujospūdžio matavimo aparatą ir kokios rūšies arba kur kitur galima pasimatuoti kraujospūdį.
Išmokinti pacientą kiekvieną dieną pasisverti tuo pačiu laiku ir pildyti kūno masės kontrolės dienyną,
reguliariai skaičiuoti ir registruoti pašalintų ir suvartotų skysčių kiekį, Pacientas turi išmokti reguliariai paskaičiuoti
druskos kiekį savo maiste. Taktiškai patikrinti, kaip pacientas įsisavino suteiktas žinias.
Paaiškinti pacientui dietos svarbą ligos atsiradimui ir progresavimui. Būtina sumažinti natrio kiekį
maiste. Tam reikia sumažinti druskos vartojimą iki 3 g. per parą, t.y., gaminant, papildomai nesūdyti maisto, nevartoti
rūkytų, sūdytų, raugintų, konservuotų, keptų produktų, maisto koncentratų, pramoninių būdu paruoštų prieskonių ir
padažų. Pacientas turi išmokti reguliariai paskaičiuoti druskos kiekį savo maiste, neužmiršdamas, kad valgomojoje
druskoje yra tik 40% natrio. Patarti vartoti valgomosios druskos pakaitalus, prieskonines žoles. Paaiškinti pacientui
prisotintų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio vartojimo kenksmingumą. Norint sumažinti prisotintų riebiųjų rūgščių ir
cholesterolio vartojimą, reikia mažiau valgyti arba vengti raudonos mėsos, nuimti nuo mėsos matomus riebalus, o nuo
paukštienos odą, nevalgyti daugiau 2 kiaušinių per savaitę, pieno produktus vartoti ne didesnio kaip 1% riebumo,
maistą ne kepti, bet virti ar troškinti, nevartoti riebių konditerijos ir kitų gaminių - tortų, pyragaičių, bulvinių
traškučių, keptos juodos duonos ir pan. Paaiškinti, kad gausus alkoholio vartojimas sukelia hipertenziją ir kai kurias
širdies ligas, pasunkina ligos eigą, gali pakenkti vartojant vaistus.
Patarimai vartojantiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) arba
vazodiliatatorius: negalima savavališkai nutraukti ar didinti vaisto dozę, pasitarti su gydytoju ruošiantis kartu vartoti
kitą vaistą, neprirašytą gydančio gydytojo, nevartoti alkoholio, vengti sunkaus fizinio darbo ar didesnio fizinio
aktyvumo ypač karštame ore, pirtyje, duše, saunoje, atsargiai keltis iš lovos ir keisti kūno padėtį, jei tai darant,
jaučiamas galvos svaigimas ir silpnumas, kreiptis į gydytoją, atsiradus silpnumui, galvos skausmams ir svaigimui.
Patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei arterinis kraujospūdis nuolat padidėjęs, nežiūrint vartojamų
vaistų, nuolat skauda, svaigsta galvą, jaučiama kardialgija ar stenokardija, kūno masė didėja 2 kg ir daugiau per dieną,
atsirado ir didėja kojų patinimas, kosulys, dusulys, vaistų pašalinis poveikis, didėja silpnumas, vargina gausus naktinis
šlapinimasis.

Informacija apie širdies nepakankamumą

Paaiškinkite lėtinio širdies nepakankamumo esmę trumpai, pacientui suprantamais išsireiškimais.

Panaudokite tam specialistų parengtą ir aprobuotą mokslo populiarinimo literatūrą, nuolat skyriuje ar poliklinikoje
reikia turėti brošiūrų, žinių populiarinimo knygelių, plakatų, piešinių, diagramų, atitinkamo turinio videokasečių ir
audiokasečių, televizorių, videomagnetofoną ir audiomagnetofoną.
Paaiškinti pacientui ir reguliariai kartoti apie pagrindinius lėtines širdies ligas ir širdies
nepakankamumą sukeliančius veiksnius: nutukimą, hiperlipidemiją, rūkymą, hipodinamiją, hipertenziją, stresą.
Pokalbių turinį derinti su gydytoju. Kalbėti paprastai, pacientui suprantamais žodžiais, vengti sudėtingo painaus
aiškinimo, gilinimosi į smulkmenas, vengti vartoti medicininius terminus ir tarptautinius žodžius, nebent jie būtų labai
paplitę. Nuolat pasitikslinti, ar pacientas jus suprato. Negąsdinti ir negrasinti pacientui.
Sergant širdies nepakankamumu, kojos būna šaltos ir pamėlusios, kojų oda sausa ir pleiskanojanti.
Reikia patarti ligoniams tinkamai prižiūrėti kojas: laikyti jas šiltai, mūvėti vilnonėmis puskojinėmis, nesužeisti,
neveržti kojų gumomis, timpomis, vengti ilgo vaikščiojimo, dažniau laikyti kojas pakėlus.
Paaiškinti pacientui dietos svarbą ligos atsiradimui ir progresavimui. Būtina sumažinti natrio kiekį
maiste. Tam reikia sumažinti druskos vartojimą iki 3 g. per parą, t.y., gaminant, papildomai nesūdyti maisto, nevartoti
rūkytų, sūdytų, raugintų, konservuotų, keptų produktų, maisto koncentratų, pramoninių būdu paruoštų prieskonių ir
padažų. Pacientas turi išmokti reguliariai paskaičiuoti druskos kiekį savo maiste, neužmiršdamas, kad valgomojoje
druskoje yra tik 40% natrio. Patarti vartoti valgomosios druskos pakaitalus, prieskonines žoles.
Patarimai vartojantiems širdį veikiančius glikozidus (digoksiną, izolanidą ir kt.). Prieš išgeriant tabletę,
pacientas turėtų išsitirti savo pulsą, prieš tai 5 minutes pabuvęs ramybėje. Jei pulsas tapo labiau nereguliarus, sulėtėjo
daugiau kaip 60 k./min. arba padažnėjo daugiau kaip 120 k./min., prieš vartojant vaistą, pasitarti su gydytoju.
Atsiradus širdį veikiančių glikozidų pašaliniam poveikiui: pykinimui, vėmimui, viduriavimui, regos sutrikimams,
nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Patarimai vartojantiems šlapimą varančius vaistus (diuretikus). Diuretikai vartojami vieną kartą per
dieną rytais tam, kad išvengtume dažno naktinio šlapinimosi. Vartodamas diuretikus, pacientas turi kiekvieną dieną
pasisverti tuo pačiu laiku ir pildyti kūno masės kontrolės dienyną. Reguliariai skaičiuoti ir registruoti pašalintų ir
suvartotų skysčių kiekį, nes vartojant diuretikus ir nepakankamai skysčių, gali greitai išsivystyti organizmo
dehidratacija. Vartojant diuretikus, patariama ligoniui atsargiai keltis iš lovos ir keisti kūno padėtį, jei tai darant,
jaučiamas galvos svaigimas ir silpnumas. Vartojant kalio pasišalinimą skatinančius diuretikus (hipotiazidą,
furozemidą), reikėtų, jei tam nėra priešparodymų, gausiau vartoti maisto produktų, kuriuose yra daug kalio: apelsinų
sulčių, abrikosų, razinų, figų, datulių, bananų. Priešingai, vengti gausiai kalio prisotintų maisto produktų ir nevartoti
druskos pakaitalų su kaliu, jei geriami kalį sulaikantys diuretikai (triamterenas, spironolaktonas). Nedelsiant kreiptis į
gydytoją, atsiradus diuretikų pašaliniam poveikiui: svorio netekimas didesnis kaip 5 - 6 kg per savaitę, varginantis
troškulys, silpnumas, sąmonės pritemimo ar alpimo epizodai, raumenų silpnumas ir traukuliai, pykinimas, vėmimas,
nereguliarus, labai padažnėjęs arba labai suretėjęs pulsas.
Sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei kūno masė
didėja 2 kg ir daugiau per dieną, atsirado ir didėja kojų patinimas, kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, vaistų
pašalinis poveikis, didėja silpnumas, vargina gausus naktinis šlapinimasis.
Aptarti su pacientu fizinio aktyvumo galimybes. Fizinis aktyvumas didinamas pamažu tik tiek, kiek yra
toleruojamas. Nutraukti bet kokį fizinį aktyvumą, jei pajuntamas didesnis dusulys, krūtinės skausmas, silpnumas.
Seksualinis aktyvumas: vengti lytinių santykių ligos paūmėjimo metu, jie turėtų būti ne anksčiau kaip 2 val. po valgio
ir alkoholio vartojimo, pasirinkti pozas, sukeliančias mažesnį fizinį įtempimą, sunkesniais atvejais galima patarti
naudoti portatyvinį deguonies terapijos aparatą.