Pirmuonys [klumpelė, ameba, euglena]

->Kraujotakos sistemos neturi, medž. apyk. vyksta per plazminę membraną =>maži, vienaląsčiai, nelygus pav.,
gyvena drėgnoje aplinkoje.

Duobagyviai ir plokščiosios kirmelės [hidra]

->Kraujotakos sistemos neturi, medž. apyk. vyksta per visą kūno paviršių =>paprastos sandaros, didelis pav., maži,
gyvena drėgnoje aplinkoje. Nereikalingas medžiagas šalina pro burnos ertmę.

Kraujotakos sistema gali būti:

I. Atvira – kraujas laisvai skalauja vidaus organus ir tokių organizmų kraujagyslės turi atvirus galus {būdinga
moliuskams ir nariuotakojams}.
II. Uždara – kraujas cirkuliuoja tik kraujagyslėmis, medžiagų apykaita vyksta tik pro kapiliarų sieneles.

Žieduotosios kirmėlės [sliekas, dėlė]

->Uždara; kraujyje yra hemoglobino, todėl jis raudonas ir transportuoja O 2. Turi nugarinę arteriją, pilvinę veną,
žiedines kraujagysles, 5 ,,širdis“ – kraujagyslės pulsuoja ir varo kraują per visą organizmą.

Naruotakojai [vėžiagyviai, vabzdžiai, vorai]

->Atvira; kraujas hemolimfa =>neturi hemoglobino ir neperneša O 2. Jis neša tik maisto medžiagas {gliukozė,
baltymai, aminorūgštys, riebalai} ir apykaitos produktus {šlapalas, šlapimo rūgštis, druskos}, vanduo ir druskų jonai.
Iš širdies ir į širdį hemolimfa teka dėl jos slėgių skirtumų.

Stuburinių gyvūnų kraujotaka

->Visų uždara. Kraujyje yra hemoglobino, perneša O 2.
Arterija – kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies. Vena – kraujagyslė, kuria kraujas teka į širdį.
Arterinis kraujas – kraujas, prisotintas O2. Veninis kraujas – kraujas, prisotintas CO2.

Žuvys
->Turi vieną uždarą apytakos ratą. Širdį sudaro 2 kameros – prieširdis ir skilvelis. Širdyje teka tik veninis kraujas,
arteriniu krauju virsta žiaunose. Kraujas pro širdį prateka tam, kad būtų atnaujintas kraujo spaudimas ir kraujas
galėtų pratekėti pro žiaunas. Kraujas tekėdamas pro širdį atneša reikalingas medžiagas ir išneša nereikalingas.

Varliagyviai
->Turi 2 K.A.R. – mažąjį ir didįjį. Širdį sudaro 3 kameros – 2 prieširdžiai ir skilvelis. M.K.A.R. vyksta tarp širdies ir
plaučių bei odos – veninis kraujas virsta arteriniu. D.K.A.R. vyksta tarp širdies ir viso likusio organizmo –
išnešiojamas O2 ir surenkami apykaitos produktai. Grynai arterinis kraujas teka į smegenis ir širdies raumenį, o kitur
teka maišytas kraujas.

Ropliai
->Panaši į varliagyvių – 2 K.A.R., 3 kamerų širdis. Širdyje yra dalinė pertvara ir M.K.A.R. vyksta tik tarp širdies ir
plaučių. Jiems užtenka tik tokios kraujo sistemos, nes jie yra šaltakraujai – reikia mažiau O 2 ir E.

Žmogaus kraujotaka
->Kraujas – vienintelis skystas audinys [55% kraujo plazma; 45% kraujo kūneliai] funkcijos – apsauginė, transportinė,
termoreguliacinė, reguliacinė.
1. Kraujo plazma
 90% H2O – tirpdo ir transportuoja medžiagas, perneša šilumą {lėtai sugeria šilumą ir lėtai ją atiduoda} ; palaiko
pastovų kraujo V; į kraują vanduo įsiurbiamas storojoje žarnoje; vandens kiekis kraujyje reguliuojamas
inkstuose.
 Baltymai – palaiko kraujo osmosinį slėgį ir pastovią pH. Fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjime; antikūnai
sudaro imunitetą {prisikabina prie ligų sukėlėjų ir taip juos neutralizuoja} ; hemoglobinas perneša O2; albuminas
palaiko pH.
  Gliukozė – kraujo plazma ją neša į audinius kaip E šaltinį.
 Riebalai – palaiko kraujo klampumą; gali dalyvauti imuniteto formavime.
 Vitaminai, hormonai – vitaminai nešami į audinių ląsteles, o hormonai reguliuoja organizmo funkcijas.
 Druskos – palaiko osmosinį slėgį.
 Apykaitos produktai – nešami pašalinti į organus {CO 2, šlapalas}

2. Eritrocitai – 5 mln. mm3, jų skaičius priklauso nuo gyvenamosios vietos virš jūros lygio, lyties, amžiaus, gyvenimo
būdo, profesijos. Gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose {kaukolė, šonkauliai, krūtinkaulis, raktikauliai, stuburo
slanksteliai, dubens kaulai}. Amžius – 120 parų. Atsargos saugomos blužnyje. Pasenę, pažeisti eritrocitai suardomi
kepenyse. Susidarymui būtina Fe ir B12.Skaičiaus sumažėjimas – nuovargis, silpnumas, mieguistumas, pajuodę
paakiai, papilkėjusi, išblyškusi oda, dėmesio nekoncentravimas, dusulys, aplulys, galvos svaigimas, pykinimas
[anemija/ mažakraujystė].
 Disko formos – Spav didesnis, lankstūs.
 Maži – Spav didesnis V atžvilgiu.
 Neturi branduolio – telpa hemoglobinas.

Kraujo grupės
->Kraujo grupę nulemia kraujo plazmos antikūnai, kurie gali būti 2 tipų [alfa arba beta] ir eritrocitų antigenai
plazminės membranos baltymai), kurie gali būti 2 tipų [A ir B]. A negali sutikti su alfa, B negali sutikti su beta.
Agliutinacija – kraujo kūnelių susiklijavimas, kai sukimba rakto/spynos principu antigenas su antikūnais ir kraujo
ląstelės susiklijuoja.
O (I) – neturi antigenų, turi A ir B antikūnus. A (II) – turi A antigenus, beta antikūnius. B (III) – turi B antigenus, alfa
antikūnius. AB – turi A ir B antigenus, neturi
antikūnų.
Rezus faktorius (Rh) – kraujo plazmos baltymas.
85% – Rh+; 15% – Rh-.

Kraujo perpylimo metu negalima maišyti Rh + į Rh-

ir atvirkščiai. Jei nėštumo metu nesutampa
motinos ir vaisiaus – agliutinacija =>didina
persileidimo tikimybę (placenta nepraleidžia
didelių baltymų).

3. Leukocitai – atpažįsta patogenų antigenus ir pagal juos gamina antikūnus – neutralizuoja patogenus, fagocitai
juos suryja ir padeda pašalinti iš organizmo => sudaro žmogaus imunitetą.
 Limfocitai: T limfocitai atpažįsta antigenus ir pagamina antikūnų, sužadina B limfocitus; B limfocitai gamina
daug antikūnų, lieka kaip „atminties“ ląstelės {sudaro aktyvų imunitetą}.
 Fagocitai: monocitai, bazofilai, neutrofilai, aezinofilai.
Leukocitai turi daug mitochondrijų [judrūs, reikia daug E], darbo vieta – audinys, o ne kraujas. Jų yra 5-10 tūkst. mm 3.
Kai padaugėja leukocitų – žmogus serga infekcine liga arba yra neseniai paskiepytas. Jei jų per mažai – žmogaus
imunitetas nusilpęs. Leukocitų amžius priklauso nuo jų funkcijos – fagocitai trumpaamžiai {10 parų}, sunaikinami
kepenyse; B limfocitai gali gyvuoti dešimtmečius {kaip atminties ląstelės}. Leukocitai gaminami geltonuosiuose ir
raudonuosiuose kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, šiek tiek blužnyje.

4. Trombocitai – atsakingi už kraujo krešėjimą; 12-300 tūkst. mm 3. Pas ką kraujas tirštas – daugiau trombocitų nei
skystame kraujyje. Per mažai – kraujas pasidaro per skystas ir nekreša, lengviau plyšta kapiliarai, atsiranda vidinės
kraujosruvos {vidinis kraujavimas} . Gydymas: negalima gauti per daug vitamino C ir aspirino. Per daug – per tirštas
kraujas, gali formuotis trombai. Gydymas: nerūkyti, negerti alkoholio, negauti per daug cholesterolio. Trombocitai
yra mažos, netaisyklingos formos, bebranduolės ląstelės => dėl formos gali išlysti iš kraujo kapiliarų ir krešėjimą
pradėti pažeistoj[e audinio vietoje; mažumas palengvina judėjimą, vietoj branduolio sutalpina protrombiną
{baltymą/ kofermentą}. Gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose, atsargos – kepenyse ir blužnyje, pasenę
sufagocituojami leukocitų. Trombocitai gyvena 10 parų.

Krešėjimas
1)Pažeistoje vietoje dėl slėgių skirtumo plyšta trombocitas {dėl ištekėjusio kraujo – didelis slėgis}.
2)Į audinių skystį patenka protrombinas.
3)Protrombiną paveikia kalcio jonai ir jis virsta aktyviu fermentu trombinu.
4)12 krešėjimo reakcijų {kiekvienai reakcijai – savas fermentas; 11 fermentų, nes pirmasis – protrombinas} . Tirpus
fibrinogenas tampa netirpiu fibrinu po 12 reakcijų.

Širdis

1. Širdies sienelė – sudaryta iš širdies skersaruožio audinio. Sienelė susitraukdama ir atsipalaiduodama pumpuoja
kraują – prieširdžių ploniausia [kraują stumia tik iki skilvelių; mažiausias darbas] , skilveliai turi kraują išstumti iš širdies į
kraujagysles [skilveliai storesni]. Kairiojo skilvelio sienelė storiausia, nes turi sukurti didžiausią spaudimą, kad kraujas
galėtų pratekėti D.K.A.R.
2. Kairysis prieširdis – atiteka arterinis kraujas iš plaučių [M.K.A.R.] ir kraują nustumia į kairįjį skilvelį.
3. Kairysis skilvelis – išstumia arterinį kraują į D.K.A.R.
4. Dešinysis prieširdis – į jį atiteka veninis kraujas iš D.K.A.R. ir jis kraują nustumia į dešinįjį skilvelį.
5. Dešinysis skilvelis – išstumia veninį kraują į M.K.A.R.
6. Širdies pertvara – neleidžia maišytis veniniam ir arteriniam kraujui.
7. Plaučių venos – jomis atiteka arterinis kraujas iš plaučių į kairįjį prieširdį.
8. Aorta – storiausia, didžiausia arterija, turinti storiausią sienelę, per ją arterinis kraujas išteka į D.K.A.R. {didž. 160
mmHg sistolinis kraujospūdis}.
9. Plaučių arterija – veninis kraujas išteka į M.K.A.R. – plaučius.
10. Viršutinė tuščioji vena – veninis kraujas teka iš D.K.A.R. {galva, rankos} į dešinįjį prieširdį.
11. Apatinė tuščioji vena – veninis kraujas teka iš D.K.A.R. {nuo kojų iki pažastų} į dešinįjį prieširdį.