Professional Documents
Culture Documents
1. Žmogaus sveiktai ypač didelę įtaką daro taisyklinga laikysena ir aktyvus judėjimas.
1.1. Paaiškinkite aktyvaus judėjimo teigiamas reikšmes žmogaus organizmui (širdžiai, plaučiams, kaulams).
Stiprina širdies raumuo, todėl ji, rečiau susitraukinėdama per minutę, išstumia daugiau kraujo, vadinasi, širdies
darbas yra galingesnis. Tinkamas fizinis pajėgumas lemia ir geresnę kraujotaką: yra palaikomas noramalus
kraujospūdis ir kraujas lengviau grąžinamas atgal į širdį.
Padidėja plaučių tūris, jie išsiplečia, taip pat stiprėja jiems išsiplėsti padedantys raumenys. Kiekvienąsyk
įkvepiama daugiau oro ir kraujas organizmo ląstelėms tiekia daugiau deguonies, kurio reikia energijai gauti.
Didėja kaulų tankis. Žmogaus kauluose visą laiką vyksta tam tikri pokyčiai — irimas ir naujo kaulinio audinio
formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo, todėl iki 30 metų amžiaus
žmogaus kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vėliau irimas būna spartesnis nei atsinaujinimas. Kauliniam audiniui
formuotis reikia tam tikrų medžiagų, kurių gaunama su krauju. Judant kraujotaka greitėja ir kaulinis audinys yra
geriau aprūpinamas.
Ištvermė yra fizinė žmogaus ypatybė — gebėjimas ilgai tęsti darbą ar sportuoti ir nepavargti. Jai įtakos turi tokie veiksniai
kaip kvėpavimas ir kraujotaka.
Netaisyklinga laikysena kenkia vidaus organų veiklai ir ilgainiui gali sukelti daugybę negalavimų — sutrikdyti kraujo
apytaką ar virškinimą; dėl netaisyklingos kvėpavimo tąkų padėties tampa sunkiau kvėpuoti, deguonies stygius net gali
sukelti dusulį.
2. Ypač didelę reikšmę aktyvus gyvenimo būdas turi atramos ir judėjimo organų sistemai.
2.1. Įvardykite dvi savybes, įrodančias, kad kauIinis audinys yra gyvas.
2.2. Kokių dviejų medžiagų turi būti pakankamai maiste, kad kaulai sėkmingai atsinaujintų.
Kaulams formuojantis ir stiprėjant iš kraujo yra pasisavinamas kalcis — svarbiausias kaulų mineralas, kuris juose kaupiasi.
Todėl tuo laikotarpiu, kai kaulai auga, albai svarbu kiekvieną dieną pakankamai judėti, kad būtų intesyvesnė kraujotaka,
ir vartoti pakankamai kalcio. Vitaminas D organizmui padeda jį pasisavinti.
Kaulai yra organai, kurie nuolat kinta, atsinaujina, todėl fizinio aktyvumo nauda jiems yra akivaizdi. Dėl fizinių pratimų
kinta:
Cheminė kaulų sudėtis — juose daugėja mineralinių medžiagų, bet organinių medžiagų nemažėja, todėl
sportuojančių žmonių kaulai tvirtesni (kaupiasi daugiau kalcio ir fosforo druskų, didėja mineralinių medžiagų
kiekis)
Išorinė jų forma — sportuojančių žmonių kaulai reljefiškesni. Geriau matyti visi jų nelygumai. Šie iškilimai kinta,
veikiant prie jų prisitvirtinusiems raumenims;
Vidinė sandara — veikiant fiziniam krūviui, sustorėja tankusis kaulo sluoksnis. Antkaulis taip pat storėja, tampa
tvirtesnis, stangresnis, jame daugėja kraujagyslių; (storėja, stambėja aktyviosios kaulinės medžiagos kaulinės
sijelės, didėja tarp jų esančios akutės, o šiose daugėja raudonųjų kaulų čiulpų, gaminančių kraujo ląsteles.
Antkaulis, veikiant fiziniams krūviams, storėja, tampa tvirtesnis, stangresnis, jame daugėja kraujagyslių,
suaktyvėja užuomazginės kaulinio audinio ląstelės (osteoblastai). Todėl kaulų lūžiai sportuojantiems žmonėms
greičiau sugyja. (storėja tankioji kaulinė medžiaga, visas paviršinis jų sluoksnis, ypač tų kaulų, kuriems tenka
pagrindinis krūvis)
Augimo ir kaulėjimo procesai — taisyklingai taikomi fiziniai krūviai aktyvina kaulų augimo zonas, jos ilgiau
nekaulėja. (aktyvinamos kaulų augimo zonos ir šios ilgiau nekaulėja)
Skoliozė — tai stuburo išlinkis į šoną, kuris sukelia vidinių žmoagus organų
funkcijos sutrikimus. Nukenčia kvėpavimo ir nervų sistema, sutrinka širdies,
pablogėja skrandžio ir žarnyno veikla.
c) Kokie sveikatos sutrikimai gali pasireikšti esant tokiai laikysenai? Kokios dar dvi
griaučių ligos kamuoja daugelį žmonių? Apibūdinkite jas.
Osteoporozė — kaulų liga, kuriai būdingas kaulų tankio mažėjimas, maža kaulinė
masė, kaulų trapumas. Ji dažnai vadinama tyliąja epidemija, nes pats kaulų
retėjimas nejuntamas.
Osteochondrozė — degeneracinė sąnarių liga, atsirandanti tada, kai dėl kokių nors
priežasčių pažeidžiamas stuburo kremzlinis audinys — tarpląsteliniai diskai.
d) Naudodamiesi vadovėlyje (psl. 133) pateiktu aprašymu, kaip pasitikrinti, ar laikysena yra taisyklinga, pateikite išvadas
apie savo laikyseną.
Nugara prisišliekite prie sienos ar durų, kad paviršių liestumėte pakaušiu, mentėmis, sėdmenimis, blauzdomis ir
kulnais;
Tada pasitempkite aukštyn, kad apatinė smakro dalis būtų lygiagreti su grindimis, tai yra tiesiog laikykite galvą
tiesiai. Tokia laikysena yra taisyklinga, ją reikėtų išlaikyti sėdint, stovint, einant.
3.1. Kokia tai kaulų jungtis? Įvardinkite šios kaulų jungties dalis ir jų funkcijas. (sąnarys)
3.2. Paaiškinkite, kodėl tokios jungties kaulai tiesiogiai nesitrina vienas į kitą. Kaip tai padeda
žmogui judėti?
Sąnarių ertmė — tai plyšys tarp kaulų, kur yra skaidrus, lipnus sąnarinis tepalas
Sąnario kapsulė — apgaubia sąnarį sudarančius kaulų galus iš visų pusių, o jos kraštai prisitvirtinę
prie kremzlių kraštų.
Nes sąnarių paviršių dengia lygi, elastinga ir lanksti kremzlė, kuri yra sutepta sąnariniu tepalu, padedančiu išlaikyti tolygų
judrumą, saugo nuo susidėvėjimi ir jas aprūpinančiu maisto medžiagomis.
Keičia sąnarių paslankumą (dažniausiai didina), tačiau tai priklauso nuo fizinio krūvio pobudžio. Dideli statiniai krūviai
mažina jų paslankumą ir labai sustiprina raumenis antagonistus, taip pat jiems veikiant storėja raisčiai, stbdantys judesį.
Dideli dinaminiai kruviai sąnarių paslankumą didina. Gali tapti daug paslamkesni apie visas ašis judantys sąnariai.
Labiausiai apkrautų sąnąeių kremzlės storėja, todėl gerėja jų amortizacinės savybės ir mažiau spaudžiamas kaulas. Šių
kremzlių storis ir forma lemia sąnarių paslankumą.
● Kvėpuojamasis tūris
● Didžiausias įkvėpimo arba iškvėpimo tūris
● Gyvybinė plaučių talpa
● Liekamoji plaučių talpa
5.1. Nuo kokių veiksnių priklauso pulso dažnis? Paaiškinkite, kodėl atliekant fizinius pratimus pulso dažnis didėja.
6. Praktikos darbas „pulso dažnio priklausomybė nuo fizinio krūvio“ . Šio eksperimento tikslas – nustatyti pulso dažnio
priklausomybę nuo fizinio krūvio.
Metodas