Kokią įtaką A. Garšvai padarė moterys?

Moters meilė gali daryti įtaką ne tik poetui, bet ir jo kūrybai bei neretai tapti tarsi jos medžiaga ar
impulsu. Kūrėjai nevengia ne tik taurios bei egzistenciją įprasminančios abipusės meilės, bet ir
epizodinių, aistros pripildytų , kūniškų geismų patenkinimo akimirkų su dailiosios lyties atstovėmis.
Patirdami tiek dvasinę, tiek iš kūnišką meilę, jie pasisemia kūrybinio įkvėpimo ir medžiagos poezijai.
Tai poetams, kaip meniškos prigimties asmenybėms, leidžia tęsti savo kertinį gyvenimo siekį-kurti.
Apie tai kalbama ir XXa. lietuvių moderniosios literatūros kūrėjo, prozininko, dramaturgo bei
katastrofinio modernizmo atstovo Antano Škėmos intelektualiniame-psichologiniame romane „Balta
drobulė“. Pagrindinis kūrinio herojus Antanas Garšva nors ir dėl savo ligos negali kurti šeimos, tačiau
savo gyvenimo kelyje sutinka ne vieną moterį, kuri jam tampa reikalinga kaip priemonė apsirūpinti
kūrybine medžiaga: „Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.“ Viena iš jų-Jonė, tapusi pirmąja tikra
meile. Mergina, sukėlusi jaunam vaikinui dar nepažintus jausmus, kuklų Antaną Garšvą pripildo
nenumaldomos aistros bei agresijos, kurie tampa pirmaisiais ligos požymiais. Nors Antanas Garšva
yra pasiryžęs su Jone sukurti šeimą, tačiau dėl savo ligos palieka Jonę ir taip praranda galimybę įsilieti
į tradicinę visuomenę, kurios gyvenimo pamatai yra šeima. Netekęs vienos iš svarbiausių
egzistencijos prasmių vieninteliu jo tikslu ir paguoda lieka kūryba, kurią, patyręs tiek meilę, tiek jos
skausmą bei pasisėmęs kūrybinio įkvėpimo, pagaliau geba kurti profesionaliai. Taigi, moteris gali
tapti kūrybos įkvėpimu bei kūrybinio profesionalumo impulsu.

XXa. lietuvių moderniosios literatūros kūrėjas, prozininkas, dramaturgas bei katastrofinio

modernizmo atstovas Antanas Škėma intelektualiniame-psichologiniame romane „Balta drobulė“
įvairių dailiosios lyties atstovių paveikslais perteikė, kokią įtaką kūrėjui gali daryti moteris ir kaip jos
meilė gali tapti kūrybos įkvėpimo šaltiniu. Pagrindinis kūrinio herojus Antanas Garšva nors ir dėl savo
ligos negali kurti šeimos, tačiau gyvenimo kelyje sutinka ne vieną moterį, kuri jam tampa reikalinga
kaip priemonė apsirūpinti kūrybine medžiaga: „Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.“ Viena iš
jų-Jonė, tapusi pirmąja tikra meile. Mergina, sukėlusi jaunam vaikinui dar nepažintus jausmus, kuklų
Antaną Garšvą pripildo nenumaldomos aistros bei agresijos, kurie tampa pirmaisiais ligos požymiais.
Nors Antanas Garšva yra pasiryžęs su Jone sukurti šeimą, tačiau dėl savo ligos palieka Jonę ir taip
praranda galimybę įsilieti į tradicinę visuomenę, kurios gyvenimo pamatai yra šeima. Netekęs vienos
iš svarbiausių egzistencijos prasmių vieninteliu jo tikslu ir paguoda lieka kūryba, kurią, patyręs tiek
meilę, tiek jos skausmą bei pasisėmęs kūrybinio įkvėpimo, pagaliau geba kurti profesionaliai. Vis
dėlto, svarbiausia jo gyvenimo moteris buvo motina, iš kurios jaunasis poetas paveldėjo itin jautrią
psichiką ir poetinę dovaną. Motina taip turėjo jam teigiamos įtakos nuo pat vaikystės jį mokydama
užsienio kalbų bei pasakodama istorijas prieš miegą. Deja, būtent iš motinos Antanas Garšva
paveldėjo psichinę ligą, dėl kurios paveldėjimo baimindamasis poetas įnešė į savo gyvenimą gausybę
chaoso. Taigi, moterys, turėję įtakos Antano Garšvos gyvenime, ne tik padėjo jam gyvenimo pamatą,
tačiau dažnai tapdavo ir kūrybos šaltiniu.