Vincas Mykolaitis-Putinas

Romanas „ALTORIŲ ŠEŠĖLY“

citatos
„Juk kiekviena meilė jaučiama. Ji nuolatos mums primena mylimą daiktą, liepia jo ilgėtis, o netekus, liūsti,
sąvokaMeilės

o jam esant, džiaugtis. Meilė mus jaudina, egzaltuoja, priverčia mūsų širdį stipriau plakti“(1)
„..žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir lieka tobulas, tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris turįs antrąją pusę.
Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti būtina ir amžina.“(3)
„Meilė..yra visai reali gyvenimo parama“(2)
„..per trumpą laiką jis priprato ir prisirišo prie ponios Rainakienės kaip prie gero, reikalingo draugo. Jei dvi
tris dienas jos nematydavo, pajusdavo savy nerimastį, tuštumą ir reikalą ją atlankyti.“ „Nors sąžinėj jis
Meilė moterims

jausdavo kaltės rakštį, vis dėlto tos kelios savaitės buvo laimingiausios jo pirmųjų kunigavimo metų
laikas.“
“Vasariui gi, maunantis Liucės padovanotas pirštines, kiekvieną kartą nušvisdavo akys, ir gyventi
pasidarydavo gera.“
„..Liucė reiškė jam gyvenimo džiaugsmą ir laimę, kiek tiems dalykams dar buvo gyva jo širdis niūriuose
seminarijos mūruose.“
„Gyvas tikėjimas turi būti pagrįstas dievo meile, nes jis eina iš dievo malonės“(1)
Tikėjimas

„Aš dievo niekad nemylėjau, - aš jo vien bijojau.“(3)

„..jo dievas tai kaip atmosfera, kurioje gyvename, kaip oras, kurį kvepuojame, kaip šviesa, kurioje regime.
Be visų tų dalykų mes gyventi negalėtume, bet į juos jausmu nereaguojame, jų nemylime.“(1)

„Jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas, prieš kurį jis kovojo, kaip galėjo. Bet jo klaida
ir aplinkybės, atvedusios jį į seminariją, buvo stipresnės kaip jo pasipriešinimas.“(2)
“Aš štai jau po trisdešimt penkerių metų dar taip gyvai atsimenu tą iškilmingą valandą. Pirmoji Komunija
ir pirmosios mišios – tai du gražiausi, švenčiausi mano gyvenimo momentai.“ ...“Kaip galima, kad tokie
momentai nepasiliktų širdy amžinai šviesūs?!“ ..„Kunigas visą gyvenimą turi liepsnoti gyva
ugnim.“(Salantų tėvelis)
„Tėvelio pasiūlymas rašyti giesmes vėlgi buvo taip svetimas išvidinei Vasario nuotaikai ir negailestingai
neigė visą jo kūrybą.“
„Jis buvo jaunas 23 metų  vyras, ir jokia askeza negalėjo numarinti jautrumo antrajai lyčiai.“
„Bet aš tamstą užtikrinu ir prašau manim tikėti: suderinti savy poeto ir kunigo aš negaliu.“(3)
„Ar tau neatrodo, kad šeima gali tiek pat mano kūrybai kenkti, kiek ir kunigavimas, tik , žinoma, kitokiais
atžvilgiais?“(3)
Pašaukimas/savirealizacija

„Aš bijau, kad šeimos gyvenimo komfortas neužmuštų many noro dirbti, kad neužmigdytų fantazijos ir
neužgesintų entuziazmo. Čia svarbiausias pavojus!“(3)
„Jis norėjo, kad visi žinotų ir suprastų, jog jis, kadaise tapdamas kunigu, padarė didelę klaidą, jog jo
gabumai ir talentas nedera su to luomo reikalavimais ir jog dabar, pasikeitęs, jis nori savo klaidą atitaisyti
ir savo gabumus vaisingai išnaudoti“(3)
„Jis tapo bedvasiu kunigu, dėl to jam kunigo pareigos atrodė tokios sunkios.“(2)
„ Aš norėčiau, kad sveikas kuo giliausiai įsisamonintum, jog pirmaiusia esi poetas, o tik paskui kunigas.
Poetu tamstą sutvėrė pats dievas, o kunigu padarė tik seminarija ir vyskupas“
„Jo kunigystė buvo gili, paslėpta žaizda, kurią tik jis pats mokėjo aplenkti, bet kurią skaudėjo nuo
kiekvieno svetimo prisilietimo.‘(3)
„..ji palinko prie jo į tą menesienos vidurnaktį sode, aukodama pirmąjį meilės pabučiavimą. Bet jis ją
atstūmė..“
„Pirmiausia, aš pamačiau, kad neturiu pašaukimo. Aš nesu pamaldus, mano
palinkimai nesidera su kunigo būdu.“
Žmogus, neturintis
“- Aš norėčiau, kad sveikas kuo giliausiai įsisąmonintum, kad pirmiausia esi
savo gyvenimo tikslo,
poetas, o tik paskui kunigas.“
praranda galimybę
“- Gaila, kad tamsta kunigas, - kalbėjo ji vieną kartą, - ir dar be to, tokis jautrus
save realizuoti.
kunigas. Aš, tiesą sakant, bijausi, kad tamstos, kaip poeto, kūrybinius veiksmus
neimtų tramdyti kunigiška sąžinė.”
„Jo paties idealizmas sakė jam, kad jeigu jau būti kunigu, tai būti tokiu, kaip Šlavantų tėvelis –
Šlavantų tėvelis“ autoritetas Liudui
Tėvai jį vadino „jūs, kunigėli“, ir šita daugiskaita iš pradžių kažkaip ..skaudžiai atsiliepė jo širdyje.“(1)
Tėvų ir vaikų
 idėjosPatriotinėsgamtaRyšys su santykiai „Jis dabar juto pačią Gamtą, pačią jos visumą, besireiškiančią ir miškais, ir ežerais, ir kalvomis, ir saulės
spinduliais, ir žiogelių čirškėjimu, ir paukščių čiulbesiu, ir visokeriopų kitų reiškinių gausumu“(1)
„Liudas Vasaris mylėjo gamtą ir jau nuo pat kūdikystės buvo patyręs iš jos neišdildomų įspūdžių“(1)
„Tuomet jis pamatė, kad gamta yra nuostabiai graži ir įvairi, kad ji gyvena savo atskirą gyvenimą, kurį
būtų neprotinga jungti su savo paties liūdesiais ir džiaugsmais. Įgudęs objektyvuoti gamtą ir stebėti jos
„Maironis jam tapo milžinu, dievaičiu, idealu. O Maironis – kunigas!”(1)
„Tėviškės seklyčia, kvepianti obuoliuotu medžiu, tą vakarą jam buvo maloniausia pasaulyje vietelė“(1)
„Jis dabar norėjo būti ne vien laisvas poetas, literatas, bet ir veiklus savo visuomenės, tautos ir valstybės
narys“
„„Meniški
Jis žinojo, kad Lietuvos dvarai turi
slepia didelius kultūros lobius“(2)
galiaMeno

palinkimai ir siekimai formuoti gyvenimą, o ne atvirkščiai“(3)

„.. jis turėjo gyvą vaizduotę, karštą širdį ir poetišką sielą.“
„ Ji sėdėjo, tiesiai žiūrėdama prieš save, tarsi pro sieną tik į jai vienai matomą erdvę, retkarčiais
pažvelgdama į klaviatūrą.“(3)
“- Puikus miestas! – sušuko Vasaris. – Inter nos loquendo, paryžietės, kiek man
teko matyti ar tai miuzikholuose, ar teatruose, yra grakščiausios moterys visoje Asmuo, neatradęs savo
Europoje.“ tikrojo pašaukimo, yra
Nuklydimai

linkęs maištauti.

„Jis priklausė vienai slaptai lavinimosi kuopelei , kur buvo aiškinamas pasaulio atsiradimas, evoliucija, dar
šis tas iš gamtamokslio visai kitaip, negu moko bažnyčia“(1)
„Ir prieš jo akis nusitiesė klaiki tolimesnio gyvenimo perspektyva: apsiprasti, apkerpėti, nugrimzti ir
uždusti“
„Norint būti linksmam žmonėse, reikia turėti šalia savęs labai artimą draugą. Aš manau, kad tikras
džiaugsmas, tikras linksmumas kyla tik tuomet, kai mes galime dalintis savo išgyvenimais su kitu.“
Kita

„Vis tai tokie laikotarpiai, kada žmogaus dvasia ir papročiai buvo atpalaiduojami nuo daugelio suvaržymų,
kada buvo artėjama į gamtą arba bent stengiamasi vadovautis savo prigimtim ir protu“
"Tylėk, dangstykis ir paslėpk/ Svajones savo ir jausmus...") sujaudina Vasari-"Tie žodžiai buvo išvogti iš