Ašarų aparato ligos

Anatomija

Ašarų aparatas
sudarytas iš:
 Ašarų liaukos (akiduobinė ir vokinė
dalys);
 Pagalbinių ašarinių liaukučių.

Ašaras surenkanti dalis:
 ašarinės akutės;
 ašarų kanaliukai;
 ašarinis maišelis;
 ašarinis latakas.
Fiziologija
Ašarų takų tyrimo metodai (1):

Kanaliukų mėginys – į junginės maišelį 3 kartus per 1
min. įlašinama dažo, o tiriamojo prašoma pamirksėti.
Šiek tiek palaukus pirštu paspaudžiamas ašarų
maišelis. Jei pasirodo spalvoto skysčio – kanaliukų
praeinamumas nesutrikęs;

Fluoresceino mėginys – į junginės maišelį 1 lašas
dažo, tiriamojo galva palenkta. Po kelių minučių vatos
tamponas nosies landoje nusidažys;

Plovimo mėginys – į junginės maišelį
anestetiko→apatinis vokas į šoną ir žemyn→švirkšto
kaniulė per ašarų taškelį statmenai, po to
gulsčiai→stumiama apie 6 mm→pradedama
švirkšti→skystis nuteka iš nosies;
Ašarų takų tyrimo metodai (2):

Zondavimas – į junginės maišelį anestetiko, per ašarų
taškelį įkišamas kūginis zondas į ašarų kanaliuką ir
praplečiamas;

Rentgenografija;

Branduolinė ašarų scintigrafija.
Ašarų sekrecija patikrinama
Širmerio mėginiu.


3-4 cm ilgio, 0,5 cm pločio
filtrinis popierius;

Vienas galas užlenkiamas
ir pakišamas po apatiniu
voku;

Po 5 minučių vertinama:
 Jei sušlapo 1,5 cm – ašarų
sekrecija normali.
Ašarų aparato veiklos
pakitimai:

Ašarojimas, epiphora – ašarų perteklius junginės maišelyje. Jo priežastys:
 Ašarų kanaliukų susiaurėjimas;
 Nosies kanalo susiaurėjimas.

 Ašarų hipersekrecija gali būti:


Psichinė (verkia, juokiasi);

Refleksinė (dėl n. trigeminus dirginimo akyje, akies aplinkoje, nosyje, dėl n.
opticus dirginimo akinama šviesa).


Ašarų hiposekrecija – sausa akis, sausos akies sindromas (SAS). Jos priežastys:
 Ašarų plėvelės sutrikimas;
 Padidėjęs ašarų garavimas (Meibomo liaukų disfunkcija);
 Pakitus ašarų plėvelės sluoksniams (dažniausiai vandeninio);
 N. facialis pažeidimas;
 Ašarų liaukos pašalinimas;
 Ašarų liaukos veiklos sutrikimai.
SAS priežasčių grupės:

1.Ašarų trūkumas:
 Ne Sjogreno sindromas
 Sjogreno sindromas
2.Ašarų išgaravimas:
 Blefaritas;
 Mirksėjimo sutrikimai;
 Vokų plyšio ir vokų – akies obuolio
kongruentiškumo sutrikimai;
 Aplinkos veiksniai.
SAS gydymas:

Lengvas laipsnis:
 Dirbtinės ašaros su konservantais;
 Drėkinantis tepalas nakčiai;
 Karšti kompresai ir vokų masažas.

Vidutinis laipsnis:
 Dirbtinės ašaros be konservantų;
 Drėkinantis tepalas nakčiai;
 Doksiciklinas (MLD);
 Apatinės ašarų akutės užkimšimas.

Sunkus laipsnis:
 Tas pats;
 Ašarų akučių užkimšimas;
 Drėgna aplinka;
 Lateralinė tarzofarija.
Ašarų liaukų ligos:


Ūminis ašarų liaukos uždegimas,
dacryoadenitis acuta;

Lėtinis ašarų liaukos uždegimas,
dacryoadenitis chronica.
 Ašarų liaukų ligos (1):
 Ūminis, dacryoadenitis acuta:

Dažniausiai vienpusis, serga vaikai ir jauni žmonės;

Etiologija – endogeninė bakterinė, virusinė infekcija.

Simptomai:
 Smilkininiame krašte viršutinis vokas patinęs, paraudęs,
skausmingas;
 Voko plyšys – horizontali „S“
 Vėliau atsiranda junginės chemozė;
 Akies obuolys nustumiamas žemyn nosies pusės link;
 Riboti akies obuolio judesiai (dvejinimasis);
 Galvos skausmas, karščiavimas, limfmazgių↑;
 Ašarų liaukos supūliavimas.

Gydymas:
1) Ligos gydymas;
2)AB;
3)Vietiškai plaunamas junginės maišas šiltais antiseptikų
tirpalais;
4)GKK lašai;
5)Po voku tepama AB, sulfanilamidų, GKK.
Ašarų liaukų ligos (2):
 Lėtinis, dacryoadenitis chronica:

Dažniausiai abipusis

Etiologija: kraujo sisteminės ligos, TBC, sifilis,
sarkoidozė.

Simptomai:
1)Viršutinių vokų lateralinė pusė patinusi, bet
NESKAUSMINGA;
2)Sunkumas viršutinio voko srityje;
3)Palpuojant užčiuopiamas iš po lateralinio viršutinio krašto
kietas skausmingas/neskausmingas sukietėjimas;
4)Akies obuolys pastumtas.

Gydymas:
 Vietiškai šiluminės procedūtos, UAD, poliarizuota šviesa;
 Etiologinis gydymas;
 Spindulinis gydymas.
Ašarų liaukos ligos
(iš seno vadovėlio)

Navikai:
 Gerybiniai: angioma, adenoma, limfangioma;
 Piktybiniai: mišrūs, sarkoma, karcionoma (retai)
 Simptomai:
1)Pseudoptozė;
2)Akis pasistūmusi į nosies pusę, žemyn ir į priekį;
3)Akies obuolio judesiai riboti;
4)Neskausmingas darinys ašarų liaukos srityje.
Ekskrecinio ašarinio
aparato ligos:

A)Ašarinių kanaliukų ligos;

B)Ašarinio kanalėlio susiaurėjimas,
dacryostenosis;
C)Ašarų maišelio ligos.
A. Ašarinių kanaliukų
ligos:
 Ašarinio kanaliuko nebuvimas, atresia puncti
lacrimalis;
 Ašarinio kanaliuko išvirtimas, eversio puncti
lacrimalis – apatinio voko ašarų akutė nepasineria į
ašarų ežerą;
 Dakriokanalikulitas, dacryocanaliculitis – laikinas
užakimas ir ašarų infekcija patogeniniais mikrobais;
 Streptothrichia;
 Ašarinio kanalėlio trauma, trauma canaliculi
lacrimalis;
 Ašarinio kanalėlio svetimkūnis, corpus alienum
canaliculi lacrimalis.
B. Ašarinio kanalėlio
susiaurėjimas:
 Dažniausia mechaninio ašarojimo priežastis;
 Etiologija – sloga, ozena, opos nosies gleivinėje, navikai,
nosies sužalojimai;
 Diagnostika – pratekamumo mėginiai;
 Simptomai:

Esant šaltam orui ašaroja;

Junginės paraudimas, gali vystytis conjuctivitis
catarrhalis;

Eversio puncti lacrimalis ir ectropion;

Dacryocystitis.
 Gydymas:

Priežastinis;

Nuolatinis zondavimas;

Chiruginis.
C. Ašarų maišelio ligos (1)
 Lėtinis ašarų maišelio uždegimas, dacryocystitis chronica:

Etiologija – ašarų latako nepraeinamumas, sinusitas.

Klinikiniai simptomai:
 Ašarotekis;
 Ašarų maišelio sritis paburkusi, paspaudus – pūliai;
 Ašarų takų pratekamumo mėginiai neigiami;
 Conjuctivitis catarrhalis;
 Blepharitis ulcerosa;
 Ašarų maišelis stipriai ištempiamas.

Gydymas:
 Chirurginis:

Stricturotomia;

Dilatatio canalis nasolacrimalis;

Dacryocystorhinostomia.
 GKK lašai;
 Zondavimas.
C. Ašarų maišelio ligos (2)
 Ūminis ašarų maišelio uždegimas,
dacryocystitis acuta:

Etiologija – lėtinis dakriocistitas ar dakriostenozė.

Klinikiniai simptomai:
 Ties ašarų maišelio vieta oda parausta ir paburksta;
 Subrinksta vokai ir junginė;
 Pakyla kūno temperatūra;
 Ties ligamentum palpebrale mediale užčiuopiama kieta
skausminga vieta;
 Susiformuoja pūlynas, pratrūkus fistula sacci lacrimalis;
 Po to skausmas nurimsta.

Gydymas:
 Šildymas;
 Pūlinio drenavimas.
Ūminis dakriocistitas

A – ūminis dakriocistitas;

B – abscesas;

C – fistulė.
C. Ašarų maišelio ligos
(3)
 Naujagimių dakriocistitas, dacryocystitis neonatorum:

Etiologija – ilgai neatsiveria nosies ir ašarų kanalas, ašarų maišelio
patologija, kaulinio kanalo nebuvimas, nosies ir aplinkinių audinių pakitimai.

Klasifikacija: pirminiai (maišeliniai, plėveliniai, kauliniai, mišrūs), antriniai
(rinogeniniai, fokaliniai, trauminiai, mišrūs).

Klinikiniai simptomai:
 Gleivingos išskyros junginės maiše;
 Ašarų stazė;
 Ašarotekis;
 Junginės hiperemija;
 Pūlimgo turinio išsiskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų
maišelio sritį.

Gydymas:
 Vos tik diagnozavus ligą;
 2-3 dienas ašarų maišo masažas;
 Sulfacilo-natrio 30% tirpalo instiliacijos;
 Zondavimas ir plovimas AB tirpalu;
 Randėjimui slopinti į maišą suleidžiama lidazės, ronidazės, lidokaino
tirpalo.
Ačiū už dėmesį!

Click to add text