Cheminio karo pradžia – 1915m. balandžio 22 d . 17 val.

vokiečiai pravedė dujų balionų ataka

Belgijoje prie Ipro upės. Frontas, kurio plotas buvo 6 km. vokiečiai iš 5730 balionų per 5-8 min.
išleido 180t. Chloro
Pirmieji dujosvaidžius pradėjo naudoti (šaudymo atstumu 1-2 km) 1917 m Didžioji Britanija.
Vokietijos kariuomenė neužilgo gavo 180 mm ir 160 mm dujosvaidžius su atitinkamai 1,6 ir 3
km apšaudymo atstumu. Pagrindinė nuodinga medžiaga naudota dujosvaidžiuose: dujinis
fosgenas, skystas difosgenas ir chlorpikrinas.
1916 m gegužės 7d. prie Verdeno vokiečių artilerija paleido 13800 sviedinių su ŽALIU
KRYŽIUMI (dusinančios NM).
1916m gegužės 15d. prancūzai panaudojo artilerinius sviedinius su fosgenu, o liepos 1 d. su
HCN .
1917m liepos 10d. vokiečiai panaudojo artilerijos sviedinius su MĖLYNU KRYŽIUMI
(difenilchlorarsinas - kieta NM medžiaga, kuri momentaliai dirgina viršutinius kvėpavimo
takus).
Vokietija panaudoja skystą ,,LOST” . Tai odą žeidžianti ir bendrai organizmą nuodijantį
medžiaga. Pirmą kartą panaudota 1917m liepos 12d. Prie Ipro upės Belgijoje artileriniuose
sviediniuose pažymėtuose GELTONU KRYŽIUMI.
 Prancūzai šią naująją NM pavadino pagal jos panaudojimo vietą – IPRITU.
 Anglai pagal specifinį kvapą – GARSTYČIŲ DUJOMIS.
Pirmojo pasaulinio karo metu buvo panaudota 12 tūkst. tonų iprito, pažeista apie 400 tūkst.
žmonių.
Viso per I pasaulinį karą buvo pagaminta 180 tūkst. tonų įvairių NM, panaudota 125 tūkst. t.
Koviniai bandymai atlikti ne mažiau kaip su 45 skirtingomis cheminėmis medžiagomis iš kurių 4
odą žeidžiančios, 27 dirginančios.
Bendras pažeistųjų skaičius 1,3 mln. žmonių, iš jų 100 tūkst. mirė.
Kovinės nuodingosios medžiagos (toliau - nuodingosios medžiagos - cheminiai junginiai,
turintys tam tikras nuodingumo, fizines ir chemines savybes, kurios garantuoja priešo karių
sužalojimą, oro, aprangos, ginkluotės, kovos technikos ir vietovės užteršimą.
Šiuo metu yra naudojama NM klasifikacija:
 pagal fiziologinį poveikį į žmogaus organizmą,
 taktinę paskirtį,
 toksinio poveikio greitį,
 išsilaikymo laiką vietovėje.
Labiausiai išreikštas NM poveikis į Kodavimas (JAV) ir trivialus pavadinimas
organizmą

Nervus paralyžuojančios GA (tabūnas), GB (sarinas), GD (zomanas),

GF (nėra pav.), VX ( nėra pav.)
Odą žeidžiančios HD (ipritas arba garstyčių dujos), L
( liuizitas)
Bendras toksininis AC (ciano vandenilis),CK (chlorcianas)
Dusinantis CG (fosgenas), DP (difosgenas)
Psichotropinis BZ (neturi), LSD (neturi)
Dirginantis PS (chlorpikrinas), CN (chloracetofenonas),
DM (adamsitas), CS, CR,

Pagal taktinę paskirtį:

Pageidautinas NM panaudojimo poveikis
Mirtinos
Laikinai karius išvedančios iš rikiuotės
(žalojančios NM medžiagos)
Dirginančios (trumpam išvedančios iš
rikiuotės)
Kokios NM medžiagos gali duoti tokį efektą
Nervus paralyžiuojančios , odą žeidžiančios,
dusinančios ir bendro poveikio NM
Psichotropinės NM
Dirginančios medžiagos

Pagal išsilaikymo laiką vietovėję:

Išsilaikančios (patvarios, stabilios) GB, GD, HD, Vx
persistant
Neišsilaikančios (nepatvarios) Dusinančios, bendro poveikio
nonpersistant (apie 30min)

Toksiškumas (graikiškai tokxión – nuodai) yra svarbiausia nuodingų medžiagų charakteristika,

apibrėžianti jų savybę sukelti organizmo patologinius pokyčius, dėl kurių karys tampa
nekovingas arba miršta (žūsta).
Nuodingų medžiagų debesis:
Pirminis debesis – jomis gali būti užteršiamas tik oras arba vietovė, arba kombinuotas
užteršimas – oras ir vietovė. NM garų debesis (rūkas, dūmai, dulksna). Šis debesis tiesiogiai
žaloja neapsaugotus žmones ir gyvūnus.
Antrinis debesis-NM garų debesis, kuris susidaro dėl nuodingos medžiagos esančios užterštoje
vietovėje, ant ginkluotės ir kovos technikos garavimo,
Toksinės dozes:
 Mirtina arba letalinė toksinė dozė LD LD100 (absoliuti) ;LD50(santykinė)
  Žalojanti (išvedanti iš rikiuotės) toksinė dozė ID, ID100; ID50
 Ribinė toksinė dozė PD; PD100;PD50

Esant minusinei temperatūrai cheminio ginklo poveikis beveik lygus 0.

VX- pati toksiškiausia. AC(ciano vandenilis) – greičiausiai veikia 5s. GB po AC greičiu.
Daugelis nuodingų medžiagų veikia organizmą deaktyvuodamos tam tikrus fermentus dėl ko
negali vykti tam tikros reakcijos dėl ko organizmas žūsta.
Nervus paralyžiuojančios medžiagos (NPM) yra bespalviai arba šviesiai rudos spalvos
skysčiai. Daugelis iš jų bekvapiai, keli turi neryškų vaisių kvapą. Vandeniniai NPM toksinių
koncentracijų tirpalai yra beskoniai. G tipo atstovai linkę būti neišsilaikantys, V tipo
išsilaikantys. Sutirštinti G tipo atstovai gali pakankamai ilgai teršti vietovę.
Apsauga:
 gali papulti į organizmą per odą , akis ir kvėpavimo takus (greičiausiai absorbuojasi) .
 Gali būti sugerti ir per virškinimo traktą jeigu patenka su maistu ar vandeniu. Garo
pavidalo lauko koncentracijose patenka į organizmą per kvėpavimo takus, per odą
sugeriami labai lėtai.
 Pradiniai simptomai papuolus pakankamam agento kiekiui-
prakaitavimas/raumenų trūkčiojimas.
  Apsauga per 9 s užsidėti dujokaukę ir ANPL 4
 Patekusius skystus NPM pašalinti ar nukenksminti nuo odos reikia kuo greičiau.
Nukenksminimas per 1 minutę apie 10 kartų efektyvesnis negu tai atliktume po užteršimo
praėjus 5 min. laiko. Patekus skystam nervo agentui į akis nedelsiant plauti akis su
dideliu vandens kiekiu.
 ant aprangos papuola NPM reikia kuo greičiau degazuoti su individualia degazavimo
priemone.
 CBRB apsauginė apranga apsaugo karį nuo NPM esančių skystoje aerozolinėje ar garų
būsenoje.
Priešnuodžio MARK 1 poveikis ir naudojimas:
 Atropinas. Sumažina nervinių receptorių sužadinimą, dėl NPM poveikio (Didelės dozės
gali sukelti akie nervo paralyžių)
 Priešnuodį reikia naudoti tik esant apsinuodijimo simptomams. Nes panaudojus atropino
vieną dozę nesant apsinuodijimo išdžius oda ir gerklė, apims mieguistumas ir kamuos
troškulys, susileidus daugiau dozių nesant apnuodijimo karys bus išvestas iš rikiuotės
atropininio apsinuodijimo
Odą žeidžiančios nuodingos medžiagos:
 Skirtos mažinti kovos efektyvumą, nes kariams reikės naudoti pilną apsaugą, be to ilgai
terš aplinką.
 Turi neryškų kvapą arba išvis jo neturi.
 HD ir NH veikia klastingai, nes iš pradžių nejuntamas skausmas tik po tam tikro laiko
atsiranda odos cheminis nudegimas
 L sukelia iškarto skausmą.
 Drėgna oda sugeria greičiau ir daugiau NM
 Silpni simptomai (paveikus garui); odos niežėjimas, akių perštėjimas, sloga, čiaudėjimas,
užkimimas, kosėjimas, odos paraudimas (po 6-12 h)
 Sunkūs simptomai: voko edema, ragenos pakenkimas, stiprus skausmas akyse, stiprus
kosulys, dusinimas, ant odos pūslės (kaip nuo nudegimo)
 Nepriklausomai nuo to ar odą žeidžiančios medžiagos yra garų ar skystame pavidale
reikia dėvėti IAP ANPL 4
Bendro toksinio poveikio medžiagos:
  Ciano vandenilis labai lakus (vir. (26.5 °C) , bespalvis, silpno migdolų kvapo, lengvesnis
už vandenį skystis. Kadangi labai lakus vietovėje išsilaiko labai trumpai. Labai gerai
tirpsta vandenyje
 Chlorcianas lengvai garuojantis (vir.12.5 °C), truputį tirpsta vandenyje, gerai
organiniuose tirpikliuose. CK garai sunkesni už orą, aštraus kvapo labai dirgina akių ir
nosies gleivines. Kvapą suku pajausti, nes jis veikia kaip ašarinės dujos.
 Apsauga:
 Dujokaukė.Naujas dujokaukės filtras nuo lauko koncentracijų apsaugo patikimai.
Atliekant švarinimą būtina filtrą pakeisti nauju.
 CBRB apsauginė apranga reikalinga tik esant skystų AC ir CK medžiagų (ANPL 4).
 Simptomai. Svaigulys, pykinimas, galvos skausmas, koma.
 Pagalba
 Sužeistajam kuo greičiau uždėti dujokaukę
 Išnešti į neužterštą vietovę ir ventiliuoti plaučius.
 Esant stipresniam apsinuodijimui, medicinos personalas turi ventiliuoti plaučius su 100%
deguonimi, leidžiant jį per natrio nitrito ir natrio tiosulfato tirpalą.
 Suleisti į veną 3 % 10 ml. natrio nitrito ir natrio tiosulfato tirpalo.
Dusinančios nuodingos medžiagos
 Toksinis poveikis ardo plaučių audinį sukelia plaučių edemą. Jie suerzina bronchus,
trachėją, gerklas, ryklę ir nosį.
 Pradiniai apsinuodijimo simptomai-ašarojimas , sausumas gerklėje, kosėjimas ,
dusinimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Ekstremaliais atvejais alveolių
patinimas, plaučiai užpildomi skysčiu, mirštama dėl deguonies trūkumo
 Fosgenas CG bespalvės suplėkusio šieno ar pūvančių vaisių kvapo dujos. Apsinuodijimo
sunkumą neįmanoma nustatyti pagal pirmuosius požymius
 Plaučiams kenksmingas koncentracijas neįmanoma užuosti
 Apsisaugojimas –Dujokaukė
Psichotropinės nuodingos medžiagos
 Patenka į organizmą per kvėpavimo organus.
 Visos šios medžiagos išveda karius iš rikiuotės, vienos sutrikdo sąmonę, kitos užmigdo.
 Apsauga dujokaukė- kai kuriais atvejais reikalinga ir CBRB apsauginė apranga.
Dirginančios:
Dirginantys atstovai (lacrimators-sukeliantis ašarojimą ir sekretų išsiskyrimą) yra vietiniai
dirgikliai, kurie labai žemose koncentracijose veikia pirmiausiai akis, sukeldami intensyvų
skausmą ir ašarojimą. Aukštesnės koncentracijos erzina viršutinius kvėpavimo takus ir odą ir
kartais sukelia pykinimą ir vėmimą. Šitie atstovai gali būti paskleisti kaip dalelių dūmai
(aerozoliai) ar kaip lašeliniai aerozoliai. Neapsaugotą karį paveikia per kelias sekundes
 CBRB

 ChG – paremtas cheminių, toksinių medžiagų panaudojimu.

 Hagos konvencijoje nutarė nenaudoti ChG, bet I pasaulinio karo metu Vokietija jį panaudojo
pirmąjį kartą. Tuomet buvo panaudotos apie 3 sisternos.

 Po to britai panaudojo dujosvaidžius (minosvaidžiai), kad nereiktų laukti palankaus vėjo.

 1917m. Vokietija gavo 180 ir 160 minosvaidžius. Šaudė atitinkamai 1,6 ir 3km aststumais.

 Garstyčių dujos pagal britus, o pagal prancūzus Ipritas.

 Fosgenas/ Difosgenas ir Ipritas – pagrindinės medžiagos.

 KNM – kovinės nuodingosios medžiagos. Medžiagos, kurios savo nuodingumu teršia aplinką,
žudo ar žaloja.

 Yra 16 cheminių medžiagų, kurių prevencijai ruošiasi NATO.

 Beveik visos valstybės yra pasirašiusios ChG nepanaudojimo sutartį (tarp jų ir RF).

 TGB – sutirštintas Zarinas

 Neigiamoje temperatūroje praktiškai neįmanoma panaudoti CHG

 Visos cheminės medžiagos su laiku skyla ir taip sukurdamos naujas arba papraščiausiai
išnyksta

 Toksiškumas – nuodingumas

 Toksinė dozė – kiekis, kuris sukelia organizmui tam tikrus pavojus ar apnuodijimus

 Jei panaudojamas ginklas, toje vietovėje turi būti daug mirusių gyvūnų, nes jiems reikia
mažiau cheminės koncentracijos.

 Formulė, pagal kurią galima apskaičiuoti, kokia pavojinga cheminės medžiagos dozė kiekvienam
žmogui: Ct (C – konstanta; t - laikas)

 Pati toksiškiausia medžiaga yra VX dujos

 Ciano vandenilis greičiausiai kerta per nervų sistemą. Sekantis yra GB – Zarinas
  Klasifikacija:

6 GRUPĖS:

1. Nervus paraližiuojančios – VX; GD; GF; GB; TGB

2. Odą žalojančios: HD – Ipritas; Lizitas

3. Toksinio poveikio: AC ir CK ( C yra Cianas, kuris stabdo kraujo krešėjimą, stabdo deguonies
transportavimą krauju ir palieka CO2)

4. Dusinančios: Fosgenas CG / Difosgenas DP.

5. Psichotropinės: LSD; BZ

6. Dirginančios: PS; DN; DM; CS

 Klasifikacija pagal taktinę paskirtį:

1. Mirtinos: 1 – 4 grupės

2. Laikinai išvedančios iš rikiuotės: psichotropinės

3. Dirginančios: dirginančios

 Klasifikacija pagal išsilaikymo laiką:

1. Išsilaikančios (Persistant): GB; GD; HD; VX

2. Neišsenkančios (Not persistant): dusinančios; bendro poveikio ( Fosgenas; Difosgenas ir pan..)

 Fizikinės cheminės savybės:

1. Agregatinė būsena
 2. Kovinė būsena

3. Gebėjimas sudaryti aerozolius

 Naikinančios medžiagos debesys:

1. Pirminis – atakos metu aplinkoje susikuria nuodingos medžiagos.

2. Antrinis – krypstantis vėjo pagalba ir pan. Kita linkme į kitas pozicijas judantis debesis.

 Toksinės dozės:

1. Mirtina dozė (LD): LD100 yra absoliuti ir LD50 yra santykinė dozė.

2. Žalojanti / išvedanti iš rikiuotės (ID): ID100 yra absoliuti ir ID50 yra santykinė dozė.

PVZ. Atsiveria žaizdos ant rankų ir ginklo paimti į jas jau nebegalima

3. Ribinė toksinė dozė (PD): PD yra pirminiai požymiai

 Cheminių Ginklų panaudojimas. Apsisaugojimas nuo jų:

1. Paraližiuojančios: Nematai, nejauti, neužuodi. Jos yra neišsilaikančios. Absorbuojasi per visą
kūną, todėl reikalingas apsauginis kostiumas. Jei stipriai prakaituoji, drebi, trūkčioja raumenys –
tai gali būti ženklas, kad panaudotas šis ginklas.

2. Odą žeidžiančios (Ipritas; Lizitas): Yra kvapinė indukcija (garstyčios ar degęs šienas).
Išsilaikančios medžiagos. Patenka per odą ir kvėpavimo takus. Šlapioje vietoje jos yra
veiksmingesnės, greičiau plinta. Nuo jų niešti odą, ji parausta. Atsiranda pūslės ant odos
paviršiaus. Apsauga – 4 lygio: dujokaukė ir kostiumas.

3. Bendro poveikio (Canas, Acianas): Neišsilaikančios aplinkoje. Stabdo fermentą, kuris padeda
deguonį įsisavinti per kraują. Miršta smegenys per 5s, joms negavus degonies. Apsauga –
dujokaukės. Apranga reikalinga tik skystoms medžiagoms panaudojus. Reikia išeiti į gryną orą.
4. Dusinančios: fosgenas; difosgenas. Stabdomos aureoles. Plaučiuose kaupiasi skysčiai joms
sustojus. Neišsilaikančios aplinkoje medžiagos. Užtenka tik dujokaukės.

5. Psichotropinės: Reikia dujokaukės.ą

 Per 9s turi užsidėti dujokaukę.

 Jei ant apsauginio kostiumo matai rudų dėmių, jas reikia nuvalyti/ švarinti spec. Medžiagomis.