Gyventojų ir darbuotojų radiacinė sauga, teisės aktai

Parengė: Dinara Neimontaitė

 ISTORIJA
• 1895 m. lapkritį vokiečių mokslininkas V.Rentgenas paskelbė apie iki tol nežinomų
spindulių, kuriuos pavadino X spinduliais, atradimą;
Iškart po to iškilo pirmasis Radiacinės saugos klausimas...
• Jau 1896 m. pabaigoje buvo žinoma, kad rentgeno spinduliai ligoniams ir gydytojams
gali sukelti odos patinimą, kartais net nekrozę, plaukų išslinkimą. Deja į tai beveik
niekas nekreipė dėmesio...
• 1896 m. A.Bekerelis nustatė, kad gamtinis uranas yra radioaktyvus;
• 1898 m. sutuoktiniai Marija ir Pjeras Kiuri atrado polonį ir radį bei nustatė jų
radioaktyviąsias savybes.
• 1902 m. aprašyta pirmasis rentgeno spindulių sukeltas vėžys;

www.nscoe.lt
 ISTORIJA

• 1903 m. atsiranda pirmieji apsauginiai drabužiai, prijuostės, pirštinės, akiniai.

• 1915 m. Britanijos Rentgeno draugija parengė pirmąsias taisykles, kaip saugotis
nuo jonizuojančiosios spinduliuotės;
• 1928 m. Stokholme įsteigta Tarptautinė apsaugos nuo rentgeno ir radžio
spinduliuotės komisija – TARRSK (dabar Tarptautinė radiologijos apsaugos
komisija) priėmė laikinąsias apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės
taisykles.
• 1942 m. E.Fermis Čikagos universitete sukūrė pirmą pasaulyje branduolinį
reaktorių ir atliko pirmą valdomą branduolinę reakciją

www.nscoe.lt
GYVENTOJŲ APŠVITĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

*Žmonės yra nuolat veikiami

jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią
skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė
spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte,
maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse
medžiagose, radioaktyviosios radono dujos,
patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių,
radionuklidai, pasklidę aplinkoje po
branduolinės energetikos objektų avarijų.
*Taip pat žmonės yra veikiami
jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant
ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir kt.
*Apšvita skirstoma į gamtinę (natūraliąją) ir
dirbtinę (žmogaus sukurtą).

www.nscoe.lt
ES GYVENTOJO APŠVITA
(2017 m. tyrimų rezultatai)

www.nscoe.lt
 LIETUVOS GYVENTOJO APŠVITA

• Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis

Lietuvos gyventojas, lygi 3,36 mSv.
• Apie 30 proc. šios apšvitos sudaro medicininių diagnostinių
procedūrų metu gaunama apšvita (vidutiniškai apie 1,0 mSv per
metus).
• Palygiti didelė dalis visos metinės apšvitos (vidutiniškai apie 1 mSv
per metus) gaunama dėl radioaktyviųjų radono dujų, esančių
patalpų ore.
• Apšvita dėl radionuklidų, esančių grunte ir aplinkos ore (iš
aplinkos gaunamos dozės ekvivalentas) sudaro apie 0,7 mSv per
metus.
www.nscoe.lt 6
 LIETUVOS GYVENTOJO APŠVITA

• Žymiai mažesnę metinę apšvitą gyventojas patiria dėl

radionuklidų maiste – 0,2 mSv, o dėl antropogeninės taršos ir
gamtinių (išskyrus 40K, 3H, 222Rn ir jo skilimo produktus)
radionuklidų geriamajame vandenyje iki 0,1 mSv per metus.
• Radionuklidai, patekę į aplinką iš branduolinės energetikos
objektų, gyventojus veikia labai nežymiai – apšvita neviršija
0,1 mSv per metus.
• Lietuvos gyventojai patiria labai panašaus dydžio apšvitą kaip
ir kitų šalių gyventojai.

www.nscoe.lt 7
 Gyventojų apšvitos optimizavimas ir poveikio visuomenės sveikatai
mažinimas

• Vykdoma nuolatinė apšvitos nuo JS stebėsena;

• Visuomenė nuolat informuojama įvairiomis priemonėmis ir
šviečiama;
• Vykdomi radono patalpose tyrimai ir gyventojų, dėl radono
patalpose gaunamos apšvitos įvertinimas;
• Vykdomas gyventojų apšvitos dėl radioaktyviųjų atliekų,
išvežtų iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu,
vertinimas

www.nscoe.lt 8
 Gyventojų apšvitos optimizavimas ir poveikio visuomenės sveikatai
mažinimas

• Vykdoma paliktųjų JSŠ ir radioaktyviosiomis medžiagomis

užterštų teritorijų paieška
• valstybinės radiacinės saugos priežiūros priemonės siekiant
apriboti užteršto 137Cs medienos ir durpių kuro tiekimą į
Lietuvos rinką bei susidariusių užterštų pelenų naudojimą
trąšoms;
• Medicininės apšvitos optimizavimas* ir pagrįstumas*.
(*tomimesnėse skaidrėse supažindinsime su šiomis sąvokomis)

www.nscoe.lt 9
 Apsauga nuo išorinės apšvitos

Išorinę apšvitą lemia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys šalia žmogaus. Yra trys
galimybės išorinei apšvitai sumažinti arba jos išvengti:

• apsauga atstumu, kai žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio
kvadratui, t. y. atsitraukus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita
sumažėja keturis kartus. Apšvitos nuo alfa arba beta spinduliuočių galima visiškai išvengti
stovint atokiau nuo šaltinio.

• apsauga laiko trukme, kai apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji
spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus bus arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam
padarys jonizuojančioji spinduliuotė.

• apsauga priedanga (ekranu), kai spinduliuotę sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir įvairūs
kiti barjerai, todėl rekomenduojama jais naudotis kaip priedanga.

www.nscoe.lt 10
 Apsauga nuo vidinės apšvitos

• Vidinę apšvitą lemia į žmogaus kūną patekę jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniai. Jie yra ypač pavojingi, nes veikia žmogų
visą laiką, kol būna kūne.
Apsisaugoti galima:
• Atliekant taršos kontrolę;
• Naudojant individualios asmens apsaugos priemones;
• Ribojant buvimo laiko užterštoje zonoje.

www.nscoe.lt
 Pagrindiniai radiacinės saugos principai

• Atsakomybės už radiacinę saugą principas. Visiška atsakomybė už radiacinės saugos užtikrinimą

tenka veiklos vykdytojams. Atsakomybė už radiacinę saugą negali būti deleguota kitam asmeniui;
• Veiklos pagrįstumo principas. Sprendimai dėl veiklos vykdymo turi būti pagrindžiami ir priimami
užtikrinant, kad šios veiklos nauda žmogui ar visuomenei bus didesnė už žalą sveikatai.
• Optimizavimo principas. Gyventojų ar profesinę apšvitą patiriančių žmonių radiacinė sauga
optimizuojama, siekiant užtikrinti, kad individualiųjų dozių dydis, apšvitos tikimybė ir jos veikiamų
žmonių skaičius būtų tokie maži, kokius įmanoma pasiekti, atsižvelgiant į naujausias technines žinias
ir ekonominius bei socialinius veiksnius.
– Žmonių, kuriems taikoma medicininė apšvita, radiacinė sauga yra optimizuojama paskiriant tokio dydžio individualiąją
apšvitos dozę, kuri atitiktų medicininį apšvitos tikslą.
• Dabarties ir ateities kartų apsaugos principas. Dabarties ir ateities žmonės ir aplinka turi būti
apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;

*principų sąrašas nėra baigtinis

www.nscoe.lt 12
 APIBENDRINIMAS

• Radiacinė sauga – savo priemonėmis (teisinėmis, techninėmis,

higienos, darbų saugos ir t.t.) saugo žmones, visuomenę ir
aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės
poveikio;
• Pagrindiniai radiacinės saugos principai – tik jais
vadovaujantis galima legali veikla su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais Lietuvoje.
• Apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės: Atstumas,
laikas, ekranas (priedanga).

www.nscoe.lt
 APIBENDRINIMAS

• Jonizuojančioji spinduliuotė yra visur;

• Skirtingos spinduliuotės rūšys turi specifines savybes,
• Yra labai daug naudingų radioaktyviųjų ir branduolinių
medžiagų panaudojimo būdų
• Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti pavojinga, jei
nekontroliuojama
• Apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemonės yra
įtvirtintos tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose
www.nscoe.lt
 Radiacinė kontrolė? Radiacinė sauga?
Radiacinė sauga – įvairios valstybės priemonės skirtos apsaugoti žmones (taip pat ir
pasieniečius!), visuomenę ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės
poveikio;
Plačiau apie radiacinę saugą galite pasidomėti http://www.rsc.lt/index.php/pageid/746

Pasienio radiacinė kontrolė – tai valstybės sieną kertančių asmenų, transporto

priemonių gabenamų daiktų ir krovinių, pasienio kontrolės punktų (toliau – PKP)
teritorijose ar už jų ribų rastų paliktųjų objektų*, vartojimo gaminių ar medžiagų savo
sudėtyje turinčių gamtinių radionuklidų radiacinės kontrolės aptikimas ir įvertinimas, o
taip pat pirminis reagavimas į užfiksuotus įvykius.
*Paliktieji jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys objektai - paliktieji radioaktyvūs šaltiniai, radioaktyviosiomis medžiagomis
užteršti objektai, paliktosios branduolinio kuro ciklo medžiagos, paliktosios branduolinės ar daliosios medžiagos.

www.nscoe.lt 15
 LR teisės aktai ir kiti dokumentai,
reglamentuojantys pasienio radiacinę kontrolę
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas (2017 m.)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatai
Radiacinės saugos įstatymas (Nr. XIII-1283, 2018.06.21)
2018.09.12 LRV nutarimas Nr. 918 “Dėl Paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir
radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“
VSAT vado 2019.02.12 įsakymu Nr. 4-55 patvirtintas “Radiacinės kontrolės tvarkos aprašas”
VSAT padalinių nuostatai
2002 m. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybių susitarimas dėl
bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei
karinių santykių plėtojimo
2011 m. vasario 22 d. VSAT ir Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos departamento
susitarime „Dėl bendradarbiavimo užkertant kelią nelegaliam branduolinių ir kitų
radioaktyviųjų medžiagų gabenimui“
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos ir geroji praktika

*Teisės aktų sąrašas nėra baigtinis

www.nscoe.lt 16
 LR teisės aktai reglamentuojantys radiacinę saugą

• Lietuvos Respublikos (toliau – LR) radiacinės saugos įstatymas (Nr. XIII-1283, 2018.06.21)

• LR Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (VIII-1190, aktuali redakcija 2019-05-01)

• LR Civilinės saugos įstatymas (VIII-971, aktuali redakcija 2019-01-01)

• LR Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės
saugos įstatymo įgyvendinimo“. (Veiklos su JSŠ įteisinimo taisyklės)

• LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatų patvirtinimo“.

*Teisės aktų sąrašas nėra baigtinis

www.nscoe.lt
 LR teisės aktai reglamentuojantys radiacinę saugą

• RSC direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 63 „Dėl Darbuotojų apšvitos ir

darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2015-11-01) .

• Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 patvirtinta

Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“

• Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. V-1001 „Dėl

Privalomojo radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
(aktuali redakcija 2018-10-05)

*Teisės aktų sąrašas nėra baigtinis

www.nscoe.lt