Radioaktyvij mediag keliami pavojai, apsisaugojimo nuo j bdai.

Pareng: Augustinas lepetis ETS-07/2

Kas tai yra radioaktyvumas?

Visa ms aplinka sudaryta i atom maiausi nedalom daleli, turini visas mediagos fizines-chemines savybes. Atomus savo ruotu sudaro branduoliai ir elektron apvalkalai. Branduoliai sudaryti i proton ir neutron. Kai branduolyje esani proton ir neutron skaiiai skiriasi, branduoliai bna radioaktyvs ir skyla. J skilimo metu isiskiria energija ir ispinduliuojama jonizuojanioji spinduliuot.

Jonizuojanioji spinduliuot spinduliuot, kuri geba jonizuoti aplink, o jos poveikis gali sukelti pokyius gyvuosiuose organizmuose. Esant didelei apvitai, lstels va arba yra paeidiamos. uvusios lstels neatsistato, o paeistos gali atsistatyti, taiau tuo atveju, jei paeista lstel nesugeba tinkamai atsistatyti, ikyla lstels isigimimo pavojus, galintis nulemti vinius ir genetinius susirgimus. Todl jonizuojanioji spinduliuot yra pavojinga sveikatai. Jonizuojanioji spinduliuot yra keli ri. Jonizacij sukelia dalels arba fotonai. Dalels tai helio atomai (vadinami alfa dalelmis) arba elektronai (beta dalels), taip pat krvio neturinios dalels neutronai. Rentgeno ir gama fotonai tai labai trumpos elektromagnetins bangos, kurios aplinkoje sklinda imtus metr, lengvai prasiskverbia pro gyvj organizm audinius, o juos susilpninti gali tik storas betono ar vino sluoksnis.
Labai plaiai jonizuojanioji spinduliuot naudojama medicinoje ligoms diagnozuoti ir gydyti, pramonje - branduolin energetika.

Taiau be teikiamos naudos jonizuojanioji spinduliuot gali sukelti nepageidaujamus ir alingus reikinius, todl labai svarbu utikrinti patikim apsaug nuo alingo jonizuojaniosios spinduliuots poveikio. Visos taikomos radiacins saugos priemons skirtos tam, kad mons ir aplinka bt visikai apsaugoti, bet kokia veikla su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais visuomenei ir aplinkai teikt didesn naud nei al, o visuomens apvita bt kiek galima maesn, atsivelgiant ekonominius ir socialinius veiksnius.

Radioaktyvios spinduliuots taka mogaus organizmui

mogaus organai nevienodai reaguoja jonizuojani spinduli poveik. Jautriausi spinduliavimui yra kaul iulpai, sklids, akies liukas, skydliauk. Nedidels dozs skatina vinius susirgimus. Tarp labiausiai paplitusios jonizuojanios spinduliuots sukeliam lig galima paminti pieno liauk ir skydliauks v. Be kancerogenini susirgim jonizuojanioji spinduliuote labai skatina laisvj radikal vystymsi. Tie radikalai gali suardyti organizmo gyvsias lsteles ir audinius, sumaina organizmo imunin sistem.

Apsisaugojimo priemons
Apsaugomieji veiksniai yra skirstomi dvi grupes:
1. Skubs gyventoj apsaugomieji veiksniai yra: slpimasis slptuvse, gerai usandarintose patalpose (nuo vienetinio altinio galima slptis u priedangos, skydo ekrano, laikytis saugaus nuotolio); jodo profilaktika;

evakavimas;
kvpavimo tak apsauga;

gyventoj ir transporto patekimo utert teritorij reguliavimas ir apribojimas; maisto produkt, geriamojo vandens bei paar apsauga; moni ir rb deaktyvavimas; medicinos pagalba.

2. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksniai: laikinas moni perklimas; nuolatinis moni ikeldinimas; aplinkos deaktyvavimas; maisto produkt ir geriamojo vandens kontrol; atkuriamosios priemons ems kyje.

Kaip atlikti jodo profilaktik?

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliauk nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomens informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingum gali sprsti tik medikai, nes jie yra pasireng kvalifikuotai vertinti situacij ir pareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremali situacij centrams, kurie privalo tutuojau informuoti gyventojus. Nors vykus avarijai js gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, taiau silome jau dabar susipainti su j vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablei (kai j nra, tinka 5 proc. jodo tinktra) vartojimas. Stabiliojo jodo preparat vienkartin paros doz vairioms moni grupms tokia: Suaugusieji iki 40 met (tarp j nios ir maitinanios moterys) ir 1316 met paaugliai igeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tablets bna pakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tablet sveria 125 mg, igerkite vis, jei 250 g pus tablets. Vaikams nuo 3 iki 12 met skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pus suaugusij dozs. Kdikiams nuo 1 mnesio iki 3 met duodama 3035 mg kalio jodido arba 4045 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusij dozs. Naujagimiams iki 1 mnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai atuntadalis suaugusij dozs.

Gyventoj kolektyvin apsauga

Gyventojams apsaugoti nuo iorinio apvitinimo galima panaudoti vairius statinius su pakankamai storais perdengimais ir sienomis, t. y. kolektyvines apsaugos priemones specialias slptuves bei priedangas, pogrindius, rsius, kasinius, gyvenamuosius ir gamybinius pastatus. Statini apsaugins savybs nevienodos. Kad radioaktyviosios mediagos nepatekt statinius, jie i anksto hermetizuojami, taip pat taisomi filtravimo bei vdinimo rengimai.

Per pastatus ir renginius prasiskverbusios radiacijos susilpnjimo koeficientai:

Gyventoj individuali apsauga

Be kolektyvini apsaugos priemoni, nuo radioaktyvi mediag patekimo ant odos ir vidun per kvpavimo organus saugojamasi individualiomis apsaugos priemonmis. Jos sulaiko radioaktyvisias alfa ir beta daleles, bet neapsaugo nuo iorinio apvitinimo gama spinduliais. Individuali apsaugos priemoni komplekt sudaro:

dujokauk, apsauginiai filtruojantieji drabuiai, guminiai batai, pirtins. Jei saugos priemoni nra, vietoj j galima naudoti rait i vatos ir marls, paprast kombinezon nuo dulki, sportinius drabuius, apsiaust su gobtuvu, udar avalyn, pirtines. iuos drabuius galima panaudoti ir nukentjusiems apsaugoti, teikiant pirmj medicinin pagalb. Reikia sidmti kelet taisykli, kaip elgtis utertoje teritorijoje.

Apvitinimo dozs laiko ir gaunamos radiacijos kiekio priklausomybs

Utertumo pavojaus laipsniai

Vidutinio utertumo zonoje didiausias pakenkimo pavojus gresia pirmsias valandas ir pirm par po radioaktyvaus debesies pdsako atsiradimo, smarkaus utertumo zonoje 3 paras, pavojingo utertumo zonoje 4 ir daugiau par.

Gyventoj savivals kontrol

Utertoje teritorijoje taip pat negalima savavalikai nusiimti individuali apsaugos priemoni, rkyti, gerti ir valgyti. Negalima naudotis vandeniu i atvir basein ir lietaus vandeniu, valgyti maisto produkt, kurie buvo lik neapsaugoti. Apsaugos priemoni konkreti apimtis bei pobdis, taip pat elgesio reimas priklausys nuo utertoje teritorijoje susidariusi slyg ir bus nustatytas atitinkam civilins gynybos tab sprendimu.

Informacijos altiniai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Prie%C5%A1r adiacin%C4%97_apsauga http://www.civilinesauga.lt/index.php?lng =lt&content=pages&page_id=29 http://www.rsc.lt/index.php/pageid/745