VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

EKOLOGIJA

MOKOMOJI MEDIAGA SU UDUOTIMIS
DIENINIO IR NEAKIVAIZDINIO SKYRI STUDENTAMS




Pareng
Dst. M.Maiulaitien








Vilnius 2001

2

Turinys

I. VADAS.. 4
1. Ekologijos mokslo samprata, tikslai. Ekosistemos. 5
2. Ekologiniai veiksniai, j klasifikacija. 7
3. Energijos ir mediag apykaita biosferoje.. 8
4. Ekologins krizs, katastrofos. 10
II. BIOSFERA. 11
1. Biosferos sandara. Biosferos apsauga. 12
2. Atmosfera. Jos struktra, sudtis 13
2.1. Atmosferos antropogenins taros altiniai 16
3. Vanduo biosferoje... 21
3.1. Lietuvos vandens itekliai 21
3.2. Vandens terimas 23
3.3. Vandens vartojimo reguliavimas. 24
3.4. Nutekamieji vandenys, j poveikis aplinkai 25
3.5. Vandens valymo bdai. 26
4. Dirvoemio tara. 28
5. Biologins vairovs apsauga . 31
5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga 31
5.2. Mikai, j ekologija. 33
5.3. Gyvnijos nykimo prieastys. Gyvnijos apsauga . 36
6. ems gelms ir mogaus geologin veikla .. 36
III. TECHNOLOGIN APLINKOS TARA 38
IV. MOGUS IR APLINKA . 43
1. Aplinkos taros altiniai . 43
2. Aplinkos uterimo veiksniai . 45
3. Savivala gamtoje 46
4. Poveikio aplinkai vertinimas . 47
5. Js turite teis ir galimyb daryti tak aplinkai 48
V. KRATOVAIZDIO SAUGA . 51
VI. SAUGOMOS TERITORIJOS IR OBJEKTAI 53
1. Rezervatai ... 54
2. Draustiniai .. 55
3. Nacionaliniai parkai ... 55
4. Regioniniai parkai .. 55
VII. ATLIEKOS IR J TVARKYMAS. 57
VIII. APLINKOS MONITORINGAS ... 64
IX. APLINKOS APSAUGOS ORGANIZAVIMAS . 68
X. APLINKOS APSAUGOS TEISINIAI PAGRINDAI. EKOLOGIN TEIS... 73
PABAIGA... 80
Termin odynas 81
Baigiamoji uduotis ... 84
Naudota literatra ... 88




3













Ekologija bendras studij dalykas. Aplinkosauginis ugdymas, informavimas ir
mokymas yra viena svarbiausi priemoni (kaip teisins, ekonomins ar kt.) galini utikrinti
skming Lietuvos aplinkos strategijos udavini gyvendinim, bei utikrinani subalansuotos
pltros princip vystymsi Lietuvoje.


Tikslai

Studentas, studijuodamas ekologij:

supras gamtonaudos ir gamtosaugos svarb;
inos oro, vandens, dirvoemio pagrindinius taros altinius, priims efektyvius
sprendimus tarai mainti;
imoks priimti sprendimus, gerinant ekologin situacij;
sugebs ivardinti ir paaikinti svarbiausias Lietuvos ir pasaulio ekologines problemas, j
sprendimo bdus;
imanys racional gamtos itekli naudojim;
sugebs analizuoti ir sisteminti, priimti sprendimus ir u juos atsakyti, dirbti komandoje,
bendrauti.

4

















VADAS
5

Prietaravimai tarp mogaus veiklos ir gamtos tapo viena i aktualiausi socialini
ekonomini problem. Spariai pltojant industrializacij ir urbanizacij, buvo nuniokota gamta,
padidjo aplinkos terimo mastai, sutriko ekologins sistemos mogus gyvoji gamta
pusiausvyra. Neracionalaus gamtos itekli naudojimo pasekms juntamos visoje planetoje.
Biosfera nebespja natraliai apsivalyti, didja pavojus ti emje gyvuojaniai civilizacijai.

Aplinkos tara Lietuvoje gresia Lietuvos genetiniam fondui, jos biologiniam
egzistavimui.

Vertinant aplinkos kokyb, atsivelgiama iuos pagrindinius aspektus:

ekonomin (racional gamtos turt naudojim );
ekologin (gamtos itekli savaiminio atsinaujinimo galimybs);
socialin (gyventoj sveikatingum, darbo naum, demografinius pokyius ir kt.);
estetin ir kultrin.
iuo metu mokslas pateikia daugiau ini apie biosfer, kaip visum.

Aplinkos apsauga formuojasi kaip atskira mokslo disciplina, jungianti:

sociologijos;
gamtos ir technikos mokslo inias bei pasiekimus.



1. EKOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA

Ekologija (terminas sudarytas i dviej graikik odi: oikos namai, logos
mokslas). iandien iuo terminu vis daugiau apibdinamas ir gamtos utertumo problemos.

Ekologija mokslas apie gyv organizm tarpusavio santykius. Tai vis gyvn santyki
su j neorganine ir organine aplinka tyrimas. Visi organizmai, neatsivelgiant j evoliucinius
ryius, ekologikai panas. Ekologiniai organizm panaumai priklauso nuo slyg, reikaling
gyvybs palaikymui ir ries pratsimui: maisto, oro, partneri ir t.t.
6
Ekologiniai organizm ryiai egzistuoja dl j sveikos su negyvja (abiotine) aplinka.
Negyvoji gamta, prie kurios prisitaiko visi organizmai, apima fizines ir chemines gyvenamosios
vietos ypatybes. Jai priklauso neorganiniai elementai ir vairs j junginiai. Tai neorganins
kilms maistas, vanduo, dirvoemis, oras, viesa, drgm, srovs, karbonatai, fosfatai bei
daugelis organini jungini, organizm gyvybins veiklos alutini produkt.

Gyvosios gamtos (biotins) egzistavimas pagrstas bendraisiais organizm santykiais,
kurie gali bti naudingi arba alingi. Tai augal, gyvn, mikroorganizm tarpusavio santykiai.

Tam tikra abiotin fizin ir chemin aplinka bei joje gyvenantys augalai, gyvnai,
mikroorganizmai sudaro ekologin sistem (ekosistem). Tai ne tik gyv btybi, bet ir
mediag bei spinduliuojamos energijos kompleksas.


1 pav. Ekosistema
Ekosistemos yra natralios ir sukurtos mogaus (antropogenins). Natralios: tvenkinys,
mikas, eeras, vandenynas ir kt. Antropogenins: vaisi sodas, kviei laukas ir kt. Jos gali bti
labai vairios maos ir didels, sausumos, glo vandens ar jrins, lauko ar laboratorins.
Kiekvienoje j yra saviti ryiai tarp abiotini ir biotini jos komponent. Taiau j vis struktra
panai. Ekologini panaum pagrindas energetiniai tarpusavio ryiai.

Pirminis ir vienintelis kiekvienos ekosistemos energijos altinis sauls spinduli
energija. i energija panaudojama fotosintezei, kurios metu anglies dioksidas asimiliuojamas
anglies junginius, turinius daug energijos.
7

Uduotis:
Surinkti ini apie pasirinkt ekosistem, schematikai pavaizduoti ekosistemos
struktr. Atliekant uduot paskaityti:
K. eelgio Aplinkos apsauga 11-12 psl.
P.Baltrno Aplinkos apsauga 14-18 psl.


2. EKOLOGINIAI VEIKSNIAI, J KLASIFIKACIJA

Gyvieji organizmai priklauso nuo aplinkos slyg, arba ekologini veiksni. Aplinkos
ekologiniai veiksniai (viesa, temperatra, drgm, oro sudtis, maisto kokyb ar kiekyb ir kt.)
organizmus veikia ne pavieniui, bet kompleksikai. Gyvi organizmai prisitaiko gyventi
atitinkamoje aplinkoje arba prisitaik pakeiia aplinkos slygas. Vieni organizmai geba
prisitaikyti prie aplinkos slyg greiiau, kiti liau.

Ekologinis veiksnys tai bet koks aplinkos elementas, tiesiogiai, nors ir trumpai,
veikiantis gyvuosius organizmus.

Ekologiniai veiksniai skirstomi : tiesiogiai ir netiesiogiai veikianius. Kiekvienas
ekologinis veiksnys apibdinamas tam tikrais poymiais, konkreia taka ir kitimo intervalu. Kuo
didesnis intervalas, tuo labiau veiksnys veikia individ.

Organizmo gyvybinei veiklai palankiausio ekologinio veiksnio vert vadinama
optimumu. Veiksnio reikmei nukrypus nuo optimumo, organizmo gyvybin veikla slopinama.
Riba, ties kuria organizmas negali gyventi, vadinama apatine (minimumu) ir virutine
(maksimumu).

Abiotiniai veiksniai turi virutin ir apatin ribas, o biotiniai kartais virutins ribos
neturi.

Ekologiniai veiksniai gali veikti nuolat, periodikai, atsitiktinai (pvz.: alnos,
temperatros svyravimai, liets).


8
3. ENERGIJOS IR MEDIAG APYKAITA BIOSFEROJE

Gyvyb emje egzistuoja Sauls energijos dka. Panaudodami Sauls energij, alieji
augalai bei kai kurios bakterijos sugeba i neorganini mediag fotosintezs bdu sukurti
organines mediagas. Organizmai, atliekantys i gyvybikai svarbi funkcij, vadinami
gamintojais. Energija, kuri fotosintezs metu asimiliuoja gamintojai, sintezuojama (perdirbama)
maisto mediagas, reikalingas pai gamintoj augimo ir mediag apykaitos procesams.
Gamintojai maitina patys save (autotrofai). Organizmai, mintantys kitais organizmais vadinami
heterotrofais. Heretrotrofai, kurie minta augalais, vadinami pirminiais vartotojais (augaldiais).
Plrnai, arba antriniai vartotojai, minta kitais gyvnais. Jie energij gamina netiesiogiai. Kai
kuriose ekosistemose yra ir tretiniai vartotojai plrnai, kurie energij gauna ir i gamintoj, ir
i augaldi, jie vadinami visadiais.
Schematikai tai bt galima pavaizduoti:

Gamintojas Pirminis vartotojas Antrinis vartotojas
(augaldis) (plrnas)


Pvz.:
Samanos Briedis mogus
Heterotrofai
Autotrofai
2 pav.

Augal ir gyvn pagamintos biomass produktyviai sunaudojama apie 20 %, kita dalis
atliekos, kurias neorganines mediagas dirvoemyje ir vandenyje iskaido grybai, bakterijos.
Tai skaidytojai, arba reducentai. Jie maist absorbuoja. Sausumos ekosistemose gyvn audinius
daniausiai ardo bakterijos, o augal grybai. Taip biologinis mediag apykaitos ciklas
usidaro, kad vl i naujo prasidt, nes suskaidytas mediagas asimiliuoja augalai. Fotosintezs
metu, kai sauls spinduli energija virsta chemine, alieji augalai asimiliuoja neorganinius
junginius, kuri svarbiausi anglies dioksidas ir vanduo, be to, azotas, fosforas, siera, magnis.

Taigi augalija, gamina ne tik biomas, reikaling gyvj organizm mitybai, bet ir
deguon, reikaling gyvj organizm kvpavimui. Deguonies gamybai augalai suvartoja
atmosferoje esant ir gyvn ikvpiam anglies dioksid.
9
Taip ilaikomas pastovus anglies dioksido ir deguonies santykis.
























3 pav.Globalin mediag ir energijos apykaita





Uduotis:
Nurodykite prieastis, dl ko gali bti paeista ekologin pusiausvyra. Padiskutuokite su
draugais.
Prie atlikdami uduot perskaitykite:
K.eelgio Aplinkos apsauga 910 psl.
P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 1920 psl.



CO
2

CO
2
Neorga
nins
media
gos,
vanduo
Augmenija


Gyvnija
Atliekos

Saul
10



4. EKOLOGINS KRIZS, KATASTROFOS

Ekologin kriz tai ekosistem normalios veiklos sutrikdymas didelse teritorijose. Nuo
oro taros kenia augalija ir gyvnija, maja natrali bei kultrini biocenozi produktyvumas.

Ekologines krizes ir katastrofas sukelti gali:

rgts liets;
intensyvi urbanizacija ir industrializacija;
gamtos reikiniai;
antropogeninis gamtos uterimas.

Ypa pavojingas sieros dioksidas, kuris susijungs su vandens garais sudaro sulfidin
rgt, galini ilgai ilikti atmosferoje. i rgtis palaipsniui oksiduojasi sieros rgt ir
ikrenta kartu su lietumi. Dl rgi liet daugelyje piet vedijos eer nebra uv.

Dl intensyvios urbanizacijos ir industrializacijos maja dirbam emi, mik.
Daugelyje pasaulio rajon oro ir vandens basein utertumas virija ekologikai pavojing lyg.

Kartais ekologin kriz gali sukelti ir gamtos reikiniai: isiver vulkanai, potvyniai,
ems drebjimai, nuoliauos.


Uduotis:
Namuose, naudojantis informacijos altiniais, pasidomti, kokios ekologins krizs vyko
Lietuvoje, Europoje, pasaulyje per pastaruosius penkerius metus.
Auditorijoje apie tai padiskutuokite su draugais.

11











BIOSFERA
12

1. BIOSFEROS SANDARA. BIOSFEROS APSAUGA

Biosfera erdv, kurioje egzistuoja gyvyb. Biosfera susiformavo madaug prie 3,44,5
milijardo met.

Biosferos sandara:

Litosfera (virutinis ems sluoksnis);
Hidrosfera (vandenynai, jros ups, eerai );
Atmosferos dalis troposfera (oras).

Litosferoje gyvyb aptinkama 2-3 km gylyje;
Atmosferoje 1015 km auktyje;
Hidrosferoje visoje gelmje.

Labiausiai isivyst organizmai gyvena ten, kur susiduria apatiniai oro ir virutiniai
dirvos, vandens sluoksniai. Bendra gyvj organizm mas apie 2,4 * 10
13
t.

Gyvieji organizmai atsirado i negyvos materijos, veikiant auktai temperatrai, sauls
spinduliuotei, slgiui, ilumai, i metano, amoniako, vandenilio ir vandens gar susidar
paprasiausi organiniai junginiai: aminorgi, azoto arm, riebij rgi molekuls.

Svarbiausias evoliucijos etapas organini mediag sintez ir irimas, dl to atsirado
nauji, gyvybei palaikyti reikalingi, junginiai.

Gyvyb emje vystosi jau 3,5 mlrd. met, tuo tarpu mogaus evoliucija tesiekia 1,5
mln. met.
ems plutoje augalija kasmet pagamina apie 180 mlrd.t mass, kuri yra gyvj
organizm mitybos pagrindas ir apie 300 mlrd.t deguonies, vartojamo gyvybinei veiklai
palaikyti. Augalai sugeria ir igarina 20 tkst.m
3
vandens (apie 30 procent viso vandens, kuris
igaruoja sausumoje).
mogaus veikla apima vis biosfer ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mogaus ir
gamtos sveik.
13
Biosferos apsaugos problema sudtinga ir susijusi su visais mogaus veiklos aspektais.
Planeta alojama ardant natral landaft (statant miestus, gyvenvietes, kasant kanalus,
naikinant mikus, tiesiant kelius ir t.t.).

Tai kas evoliucionavo milijonus met i dalies arba visikai uterta, sunaikinta.

Visos mogaus veiklos sritys (pramon, ems kis, statyba, kasyba, transportas) daugiau
ar maiau neigiamai veikia aplink. Neigiamas poveikis pasireikia gamtos itekli neracionaliu
vartojimu, padidintu oro, vandens, ems gelmi ir gyvenamosios aplinkos terimu.

Gamtos itekliai susiformavo per milijardus met, juos atkurti labai sunku, kai kuriais
atvejais nemanoma. Itekliais laikomi ne visi gamtos elementai, itekliais jie tampa, kai juos
pradeda naudoti mogus.

Gamtos itekliai:

slygikai neisenkantys (em, oras, vanduo, klimatas, sauls energija, jr potvyniai ir
t.t.); j bendras kiekis i esms nekinta. Jie sudaro slygas gyvybei egzistuoti.
atsikuriantys. Jie atsikuria savaime ar padedant mogui (pvz. mikai).
senkantys vairios naudingosios ikasenos, kuri kiekis ribotas, o poreikis auga.


2. ATMOSFERA. JOS STRUKTRA, SUDTIS

Oras sudtin atmosferos dalis (gr. Atmos oras). Atmosfera apsaugo ems paviri
nuo beveik 200
0
C paros temperatros svyravimo, gelbsti gyvyb nuo pratingo kosmoso
spinduli. Atmosferos oras augal, gyvn, moni gyvybs altinis. Be oro mogus gali
igyventi apie 5 minutes. Per savo gyvenim mogus kvepia apie 800 mln. kart.
Ms planetos atmosfera susidar prie 3 mln. met. I pradi bta mantijos imetam
anglies dioksido duj, vandens gar, amoniako, vandenilio miinio apvalkalo. Prasidjus augal
fotosintezei susikr dabartin atmosfera. Oro tr sudaro: 78,09% azoto, 20,95% deguonies,
0,03% anglies dioksido, 0,93% inertini duj. emuosiuose oro sluoksniuose gausu vairi
dulki, chemini jungini, bakterij.


14

Atmosfera yra sluoksniuota. Apatinis sluoksnis yra tankiausias, tsiasi iki 915 km aukio,
vadinamas troposfera. Troposferoje susikaup apie 80% vis atmosferoje pasklidusi vandens
gar. Lietuvoje io sluoksnio storis svyruoja, priklausomai nuo met laik: iem 9,5 km, o
vasar 11,5 km. Troposferoje vyksta aktyviausi fizikiniai procesai, susidaro debesys, oro
srautai, formuojantys ems paviriaus klimat. io sluoksnio temperatra, kylant auktyn, kinta
madaug 6
0
C kas kilometr.

Vir troposferos yra stratosfera (virutin jos riba siekia 4555 km). Joje maiau
deguonies, daugiau vandenilio ir helio. emutiniuose stratosferos sluoksniuose temperatra
madaug pastovi, nuo 25 km kylant auktyn, kyla ir 5055 km auktyje pasiekia 0
0
C.

1560 km auktyje em juosia ozono apvalkalas, sugeriantis didija dal ultravioletini
spinduli ir apsaugantis gyvyb emje nuo praties. Daugiausia ozono yra 2025 km auktyje.

Mezosferoje (5595 km nuo ems paviriaus) temperatra nukrinta iki 7080
0
C alio.
is sluoksnis maai itirtas.

Aukiausiai yra jonosfera (termosfera). ia oras iretjs, aukta temperatra (800 km
auktyje apie 2000
0
C). Vyrauja stipriai jonizuotos dujos, atspindinios radijo bangas.

Apytikriai 1000 km auktyje prasideda egzosfera - virutinis ems atmosferos sluoksnis.
ia dujos lengviausios ir pereina tarpplanetin erdv. Vertikalusis atmosferos pjvis
pavaizduotas 4 paveiksle.

Atmosferos teral kokybin ir kiekybin sudtis nuolat kinta, taiau 90100 km auktyje
gana pastovi. Jonizuot atom nedaug, aukiau, veikiant sauls spinduliuotei, vyksta
fotochemins reakcijos, todl ia daugiau deguonies ir azoto. Labiausiai atmosferoje kinta
vandens gar kiekis. Daugiausiai vandens gar yra emutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pvz.,
Lietuvos paemio sluoksnyje 1 kg oro bna apie 29 g vandens. Kylant auktyn drgms kiekis
maja. Nepastovus ir anglies dvideginio(CO
2
) kiekis.


15


4 pav. Vertikalusis atmosferos pjvis

I vis atmosferoje paplitusi jungini ems gyvybei svarbiausi deguonis, anglies
dioksidas, vandens garai, ozonas.

Atmosfera niekada nebuvo idealiai vari, joje visuomet yra vairi priemai.
Ugnikalniai, ems paviriaus erozija, drusk garavimas, vairios iedadulks jau prieistoriniais
laikais ter atmosfer.
16
Remiantis valstybiniais standartais, visos atmosferos priemaios skirstomos pagrindines
ir specifines. Pagrindins siera, azoto dioksidas, anglies monoksidas, dulks. Visos kitos
priemaios vadinamos specifinmis.

2.1. Atmosferos antropogenins taros altiniai

Autotransportas per metus aplink imeta apie 350 tkst. ton vairi teral. Pramon
152 tkst. t, energetikos objektas 71 tkst. t (5 pav.).



5 pav. Pagrindiniai atmosferos taros altiniai

Daugjant transporto priemoni, labiau teriamas oras. Degant kurui, aplink isiskiria:
anglies monoksido - 80%;
angliavandenili 15%;
azoto oksido - 5%;
vino ir kit nuoding mediag.
Sudeginus 1 ton benzino, isiskiria apie 740 kg aplink teriani mediag, dyzelinis
kuras aplink teria maiau iskiria apie 300 kg teral. Tokio skirtumo prieastis skirtinga
degal sudtis ir veiksmingesnis dyzelinis variklis. iuo metu eksploatuojama daug pasenusi
automobili. Jie atmosfer imeta 1,62 kartus daugiau teral, nei nurodyta standartuose.


17
Uduotis:
Naudodamiesi papildomais literatros altiniais, nurodykite priemones arba bdus, kuriais
galima sumainti oro utertum autotransportu.
Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 5859 psl.

Pramons mons

Labiausiai aplink teria:
statybini mediag pramon;
naftos perdirbimo ir chemijos gamyklos;
mineralini tr gamybos mons.

Pramons monse susidaro apie 2 mln.t teral. Mechaninei tarai tenka apie 77%,
dujoms - 22% vis teral kiekio (6 pav.).



6 pav. Pramons moni teral pasiskirstymas Lietuvoje

Tik tredalis terj turi valymo renginius.


18
Uduotis:
Perskait apie priemones prie pramons tar (K.eelgio Aplinkos apsauga 35 psl.),
nurodykite, kaip galima sumainti teral kiek pramons monse. Padiskutuokite su draugais.
Upildykite lentel:

Pramons moni iskiriam teral sumainimo bdai
1.
2.
3.


Energetika

Energetikos objektuose atliekos ir kenksmingos mediagos susidaro deginant kur
mazut, angl.
Daugiausia teral imeta Elektrn ilumin elektrin.
Tarai mainti turt bti naudojamas varesnis kuras gamtins dujos, atominis kuras,
rengiami nauji, bei tobulinami esami teral valymo renginiai.
Turi bti vystoma vandens, vjo, sauls, ems ilumos energetikos pramon.
Teral valymo savikaina ymiai maesn nei teral daroma ala.


Uduotis:
Prie upildydami lentel, perskaitykite P. Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 6061 psl.
Suraykite, kokie teralai susidaro deginant:

Kuras Teralai
Mazutas 1.
2.
3.
Anglis 1.
2.
3.

19

Ozono sluoksnio nykimas

Ozono sluoksnis sugeria pratingus gyviesiems organizmams ultravioletinius sauls
spindulius. Sumajus ozono sluoksniui, biosfera gali ti.

Nuo ozono sluoksnio priklauso ems apvietimas ir terminis reimas, tinkamas gyvybei
egzistuoti. Jis neleidia isisklaidyti ms planetos ilumai.

Ozono sluoksnio irimo prieastys nra visikai aikios.

Plaiausiai pripainta hipotez freon poveikis. I freon isiskiriantys aktyvs chloro
atomai ardo ozono molekules. Manoma, kad tam takos turi ir ugnikalni isiverimai.

Pasaulyje freon pagaminta daugiau nei 8 mlrd.t (daugiausia 50% aerozoli, apie 20%
aldytuv pramonje).

Be freon, ozono sluoksn naikina floras, chloras, jodas. Lietuvoje ozono sluoksnio
tyrimai pradti 1976 metais, sistemingi matavimai atlikti iki 1992 met. Duomen analiz rodo,
kad ozono sluoksnis vir ms alies plonja. 19731995 majimo tendencija 0,56% per
metus.



Uduotis namuose:

Suraskite mokslinje literatroje ir spaudoje paskutinius duomenis apie ozono sluoksnio
kitim vir Lietuvos. Apraykite, kokia ozono skyls tendencija pastebima nuo 1990 met.
Apie ozono sluoksn vir Lietuvos skaitykite Aplinkos monitoringas 19932000
metais.

20

iltnamio efektas

Daugjant atmosferoje anglies dvideginio (CO
2
), formuojasi vadinamasis iltnamio
efektas. Kadangi CO
2
praleidia spindulius, bet sulaiko infraraudonuosius spindulius, kyla
ems paviriaus temperatra.

CO
2
koncentracija didja dl mogaus kins veiklos. Ikirsta beveik 50% tropini
mik, lik planetos mikai nebesugeba sugerti viso susidariusio CO
2
.


Rgts liets

Paskutiniu metu svarbiausia ekologine problema tapo rgts liets, kurie susidaro i
nuolat or patenkani sieros ir azoto jungini. Patek or, ie oksidai, veikiami sauls
radiacijos, chemini priemai ir vandens, virsta sieros ir azoto rgtimis.


Uduotis:
Smulkiau apie iltnamio efekt ir rgius lietus skaitykite P.Baltrnas Aplinkos
apsauga 6567 psl., V.Janukis Gamta ir mes 1516 psl.

Perskait literatr, paraykite apie globalines atilimo ir rgi liet pasekmes.
21

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu ir kitais nurodytais literatros altiniais apie oro tar,
schematikai pavaizduokite.

ORO TAROS PASEKMS





---------------------------- ----------------------------- ---------------------------



---------------------------- ----------------------------- ---------------------------



--------------------------- ---------------------------- ---------------------------


3. VANDUO BIOSFEROJE
3.1 Lietuvos vandens itekliai

Vandens ekologin reikm biosferoje labai didel. Tai pagrindin terp visiems
svarbiems ekologiniams procesams.

Biosferoje dl krituli ir garavimo tarp ems paviriaus ir atmosferos vyksta vandens
kaita, pavaizduota 7 paveiksle.
Pagrindiniai vandens altiniai, kuriais naudojasi mogus upi ir gruntinis vanduo.

Geriamojo vandens bkl Lietuvoje

Lietuvoje maistui vartojamas vienintelis geriamo vandens altinis glas poeminis
vanduo. Pastaraisiais metais labai aktuals vandens kokybs kontrols, vandenviei sanitarins
bkls ir apsaugos klausimai. Kai kurias problemas hidrologai sprendia kartu su Visuomens
sveikatos centro (VSC) specialistais. Tai centralizuot vandenviei sanitarins apsaugos zonos
22
(SAZ) juost pagrindimas, nauj geriamojo poeminio vandens itekli tvirtinimo klausimai,
geriamojo vandens kokybs norm krimas.

A

Krituliai (1,08)
Krituliai (4,12)
Garavimas ( 4,49)


Garavimas (0,71)





8 pav. Vandens kaita

Integruodamiesi .Europos Sjung, privalsime derinti vairius norminius aktus su
Europoje priimtais ir patvirtintais dokumentais. Vienas toki Lietuvos Respublikos Sveikatos
apsaugos ministro 1998 lapkriio 25 d. sakymu Nr. 684 patvirtinta Lietuvos geriamojo vandens
higienos norma HN24-1998 Geriamasis vanduo. Kokybs reikalavimai ir programin
prieira.

Geriamojo vandens itekliai sudaro 1,2 km
3
per metus arba 3,2 mln.m
3
per par.

Eksploatuojamo poeminio vandens itekliai Lietuvoje yra palyginti auktos kokybs ir
dauguma mikrobiologini ir chemini rodikli tenkina higieninius reikalavimus.

Poeminio vandens kokyb i dalies maina padidintas geleies kiekis. Kai kuriuose
Lietuvos rajonuose jis virijamas 23 kartus.

Poeminiame vandenyje yra labai daug itirpusi organini jungini, bet j
koncentracijos maos.

Lietuvos higienos norma nustato toksini mediag, toki kaip benzopirenas, benzinas ir
kt., kontrol.
Atmosfera
Vandenynas
Nuotkis (0,37)
Sausuma
23
Madaug deimtadalis poeminio vandens turi padidint karbonat kiek, todl vanduo
kietas.

Svarbi gydomj reikm turi poeminis mineralinis vanduo.


Uduotis:
Naudodamiesi papildomais literatros altiniais ir emlapiu, nurodykite Lietuvos
vietoves, kuriose yra mineralinio vandens altiniai. Suraskite juos emlapyje. Kokie tai rajonai?
Prie sprsdami uduot, paskaitykite P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 102 psl.


3.2. Vandens terimas

Lietuvoje pavirinis vanduo palyginti varus - tik 43%, vidutinikai varus 48% ir
smarkai utertas 9%

Lietuva turtinga krituliais. I krituli susidaro vidutinikai 48,8 tkst.m
3
vandens.

Upi vietos nuotkiui tenka 15,3 km
3
ir igaruoja 33,4 km
3
. Vandens telkiniai uima apie
4% teritorijos ploto. is vanduo nuolat atsinaujina. Apie 68% krituli igaruoja.

Vanden teria:

pramon;
autotransportas;
ems kis;
miest buitiniai vandenys.

Pavirinis vanduo labiausiai utertas:
organinmis mediagomis (naftos produktais, pesticidais, fenoliais);
biogeninmis mediagomis (nitratais, nitritais, amonio azotu);
sunkiaisiais metalais.

24
Didiausias glo vandens altinis ems paviriuje su 10 500 km ilgio kranto linija, 245
000 km
2
plotu ir 25 000 km
3
triu - v. Lauryno didieji eerai (Auktutinis, Hudzono, Miigano,
Erio, Ontario).


Uduotis:

Naudodamiesi papildomais literatros altiniais, nurodykite glo vandens altinius
Lietuvoje. Pasidomkite j tara. Naudodamiesi J.Kormondy Ekologijos svokos 219230 psl.
Ir J.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 100103 psl., palyginkite Lietuvos ir Amerikos glj
vanden tar.


Gluosius vandenis teria

Lietuvoje Amerikoje
1. 1.
2. 2.
3. 3.



3.3. Vandens vartojimo reguliavimas

Kasmet moni poreikiams suvartojama apie 25% upi vandens.
I Lietuvos vandens telkini kasmet imama apie 4,5 mln.m
3

vandens.
Daugiausia vandens, apie 92%, suvartojama energetikos reikmms.

Vandens atsargas btina tausoti

Poeminis vanduo vartotinas tik gerti. O pramonje - tik tuomet, kai technologiniams
procesams reikalingas labai varus vanduo.
25
Pramons mons daug vandens sunaudoja technologiniuose procesuose. Maai utertas
vanduo gali bti vartojamas kelet kart, rengus apytakin sistem. Udara apytakin sistema
gali sumainti vandens vartojim monse nuo 55% iki 85%.

Gamyboje utert vanden galima naudoti rengus kartotines (nenuotkines) sistemas.

Jose vandenys surenkami biologinius valymo rengimus, ivalomi ir dar kart naudojami
monje.

Geriausios priemons poeminio vandens atsargoms papildyti - metinio nuotkio
ilyginimas, utvank statyba, vandenviei naumo didinimas, papildant jo atsargas i greta
esani upi.


Uduotis:

Paraykite, kokiais bdais galima taupyti vanden buityje, pramons monse.
Jei negalite atsakyti i karto, paskaitykite P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 103104
psl.

3.4. Nutekamieji vandenys, j poveikis aplinkai

Vandenys, panaudoti buityje, energetikoje, pramonje, technologiniuose procesuose ir
turintys taros priemai, vadinami nutekamaisiais vandenimis.

Vidaus, jr ir vandenyn pakrai vandenis teria:

komunalinis kis;
pramon;
ems kis.

Nutekamj vanden utertumas priklauso nuo teral fizinio bvio.

Teralus sudaro mineralins ir organins mediagos.
26
Mineralins mediagos: smlis, lakas, molis, mineralins druskos, rgi, arm
tirpalai.

Organins mediagos: augal liekanos, popierius, mediena, aliejus, riebalai, nafta ir jos
produktai, klij atliekos, moni ir gyvuli ekskrementai, vairs mkroorganizmai.

Nutekamieji vandenys pagal kilm gali bti:

buitiniai (i gyvenamj nam sanitarini mazg, voni, piri, ligonini,
virtuvi ir kt.)
pramoniniai (gamybos technologiniams procesams naudoti vandenys.
Priklausomai nuo gamybos pobdio, jie bna uterti vairiomis organinmis,
neorganinmis ir radioaktyviomis mediagomis)
ems kio (gyvulininkysts fermose ir kompleksuose naudoti vandenys).


Uterti nutekamieji vandenys yra alingi aplinkai.


3.5. Vandens valymo bdai

Valymo renginiuose iki DLK taros norm ivaloma tik iki 26% bendro nuotk kiekio.
Daugiau nei pus uterto vandens ileidiama nepakankamai ivalyto, apie 20% - visikai
nevalyto.

Pramoniniai nutekamieji vandenys valomi iais bdais:

mechaniniais;
biologiniais;
cheminiais;
fiziniaischeminiais;
terminiais.

27

Uduotis:

Upildykite:

Vandens mechaninio valymo schema

______________________________


Put alinimas


_____________________________


Organini priemai atskyrimas


____________________________

Paraykite, koks yra perspektyviausias ir ekonomikiausias vandens vartojimo bdas?






Atlikdami i uduot, skaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 125138 psl.

28

4. DIRVOEMIO TARA

XIX amiaus pabaigoje pasireik neigiamas autogeninis poveikis dirvoemiui.
Nustatyta, kad dirvoemio bioenergetinis reimas sutrinka dl:
augalijos nykimo;
dirvoemio isekimo;
dirvoemio nuovargio.

ems kio naudmen maja:
tiesiant kelius;
statant miestus ir kitus objektus;
eksploatuojant ems gelmi turtus.


Dl i prieasi daugja apleist plot, kinta dirvoemio fizins ir chemins savybs.

Procesas, kurio metu dl antropogeninio fizinio ir cheminio poveikio dirvoemis
praranda savo savybes, vadinamas dirvoemio degradacija. Iskiriamos trys dirvoemio
degradacijos kategorijos.


Uduotis:

Prie atlikdami uduot, perskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 141 psl.
Upildykite lentel:

Kategorija Degradacij sukeliantys veiksniai
Pirma
Antra
Treia


29
Dirvoemio degradacij slygoja mechaninis poveikis. Nuo jo daugiausiai kenia
antropogenini vietovi dirvoemis (pvz., ems kio naudmen, pramons moni, gyvenviei
teritorij).

Dirvoem slegia sunkiosios ems kio mainos, jis trypiamas. Paeisto dirvoemio
degradacij spartina vjas bei erozija.

Chemin dirvoemio degradacij sukelia vairios organins ir mineralins druskos,
tr ir chemini mediag perteklius.

Dirvoemio chemin degradacij sukelia:

pramons moni imesti dujiniai teralai;
organinio kuro deginimo produktai;
druskos;
agrochemikalai;
organins dujos;
organiniai skysiai;
radionuklidai.


Dirvoemio dang, be emdirbysts, niokoja pramon ir urbanistin mogaus veikla.


Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 141 psl., suraykite dirvoemio nykimo
prieastis.

Dirvoemis nyksta dl:
1.
2.
3.
4.
5.

30
Dirvoem teria:
krituliai;
pramons moni dulks;
autotransporto imetamos dujos;
nutekamieji vandenys;
tros.

Didel al dirvoemiui daro rgtieji liets, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto
rgi.

Uduotis:
Prisiminkite, i kur ios mediagos patenka atmosfer. Padiskutuokite tarpusavyje.

Lietuvoje per metus vidutinikai ikrenta apie 4045 kg/km
2
sulfat ir 1520 kg/km
2

nitrat.
Svarbiausi i teral organins mineralins rgtys, sunkieji metalai, pesticidai,
radioizotopai.
Sunkij metal altinis mineralins tros.
Sunkieji metalai kaupiasi mogaus organizme, todl ir nedidelis kiekis pavojingas gyvajai
gamtai ir mogui.
Visame pasaulyje sunkij metal kontrole yra rpinamasi.

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu ir anksiau nurodytais literatros altiniais, paraykite kaip
galima sumainti dirvoemio tar.





5. BIOLOGINS VAIROVS APSAUGA
5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga


31

5. BIOLOGINS VAIROVS APSAUGA
5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga

Augalija sudaro ems augalin dang ir yra vienas i svarbiausi biosferos komponent.
Augalijos formavimuisi takos turjo mogus, gyvnai. Augal ri visuma susijusi ne tik su
dabartinmis, bet ir su anksiau buvusiomis klimato bei dirvoemio slygomis, taip pat su
sausumos ir jr isidstymu praeityje.

Augalija kinta, kintant aplinkos slygoms.

Per metus sausumos ir vandens augalai asimiliuoja apie 4060 mlrd. ton anglies,
sukuria 83*10
9

tonos sausos fitomass, 164*10
9

tonos biosferos pirmins (augalins)
produkcijos.

Augalai vykdo fotosintez, kurios metu atmosfer iskiria 430470 mln. ton laisvo
deguonies. Augalai turi takos klimatui, dirvoemio procesams, nuosdini uolien formavimuisi
vandenyje.

Augalai yra gyvn bendrij gyvenimo pagrindas. Augalai saugo dirvoem nuo
uterimo, sekinimo, erozijos, atlieka sanitarines ir higienines funkcijas, yra estetiniai ir
architektriniai aplinkos komponentai.

mogus panaudoja apie 3% pasaulio augal ri.

Augalijos apsauga

Didel dalis Lietuvos augalijos ri trauktos statymu saugom augal sra kaip
labai retos arba nykstanios.
Augalija saugoma botaniniuose draustiniuose. vairi Lietuvos vietovi augalija yra
teisikai globojama. Antropogeninio poveikio nepaeistose augalijos bendrijose steigiami
mikrodraustiniai.



32
Uduotis:
Naudodamiesi konspektu, ir kita literatra Janukis Gamta ir mes, upildykite schem

































Gamtin
Praktin
Augal reikm
Moksliniam pagrindimui Utilitariniams tikslams Socialiniams poreikiams
33
5.2. Mikai, j ekologija

Mikas augalijos tipas, kurio didiausi bendrij dal sudaro sumedj augalai. Be
sumedjusi augal mikui bdingos savitos ols, samanos, kerps, grybai, gyvnai,
mikroorganizmai, dirvoemis, oro drgnumo, viesos ir temperatros reimas.

Mik sudarantys komponentai:

medynas (miko sklypas, apaugs medi ir krm augmenija);
pomikis (medyne, po medi lajomis augantys jauni perspektyvs medeliai,
galintys suformuoti nauj medyn);
trakas (medyne augantys krmai ir mai medeliai, nepajgs suformuoti naujo
medyno);
dirvoemio danga (olin miko augmenija, samanos, kerps, krmokniai,
grybai);
miko paklot (nukrit medi lapai, spygliai, akos, sausuoliai).

Lietuvoje mikai uima apie 28% sausumos ploto.

Didiausias mikingumas:
Varnos rajone 64,5%
venioni rajone 52%

Maiausias mikingumas:
Vilkavikio rajone 8,2%

Mikai:
velnina ir formuoja mikroklimat;
reguliuoja vandens reim;
gerina dirvoemio struktr;
valo ir priturtina deguonimi or;
teigiamai veikia moni sveikat;
gerina savijaut, teikia estetin pasigrjim.


34
Mikuose renkami sakai, uogos, grybai, auginama vertinga mediena.

Mikus teria:

rgts liets;
pramons ir energetikos mons;
autotransportas.

Geriausia mik bkl iaurs Lietuvoje (Rokikio, Bir, Jonikio rajonuose).

Blogiausia venioni, Vilniaus, Kauno, Maeiki, Radvilikio, Druskinink,
Marcinkoni zonose.

Mik apsauga

Mikai turi bti saugomi nuo gaisr. Pagal ugnies plitimo pobd skiriamos trys gaisr
rys:

1. emutinis gaisras (dega miko paklot, pomikis);
2. auktutinis gaisras (dega medi kamienai ir lajos);
3. poeminis gaisras (dega giluminiai durpi sluoksniai).

Priklausomai nuo meteorologini slyg skiriamos penkios mik gaisringumo klass:
I - nra pavojaus gaisrui kilti;
II - maas gaisr pavojus;
III - vidutinis gaisr pavojus;
IV - didelis gaisr pavojus;
V - labai didelis gaisr pavojus.

Kuomet bna IVV klass mik gaisringumas, ribojamas mik lankymas.

Mikams kenkia ligos. Jos bna infekcins (sukelia grybai, bakterijos, virusai) ir
neinfekcins (sukelia nepalankios dirvoemio ir meteorologins slygos, mogaus kin veikla).
Prie miko ligas ir kenkjus kovojama miko kiniu, cheminiu ir biologiniu bdais.

35
Uduotis:

emlapyje paymkite zonas, kuriose geriausia ir blogiausia mik bkl.(ymkite
skirtingomis spalvomis)


5.3. Gyvnijos nykimo prieastys. Gyvnijos apsauga

Pagrindins gyvnijos nykimo prieastys:

emi melioravimas;
pesticid naudojimas;
aplinkos terimas toksinmis ir kancerogeninmis mediagomis;
urbanizacija;
transporto pltojimas.

Gyvnai saugomi:

alinant neigiam antropogenin poveik;
steigiant saugomas teritorijas, kuriose isaugoma natrali aplinka;
reglamentuojant vejyb ir mediokl;
dirbtinai aklimatizuojant gyvnus.

Duomenys apie retus, nykstanius augalus bei gyvnus renkami ir suraomi Raudonj
knyg, pasiraomi tarptautiniai susitarimai, priimami statymai, draudiantys tam tikr gyvn
eksploatavim.


Uduotis:

Prie atlikdami uduot paskaitykite P.eelgis Aplinkos apsauga 167168 psl. ir
upildykite schem.


36
Gyvnijos apsaugos priemoni kompleksas















6. EMS GELMS IR MOGAUS GEOLOGIN VEIKLA

Litosfera apima nuo 5 iki 75 km storio ems plut (Lietuvoje 4042 km).

ems plutoje vykstantys pakitimai turi poveik iorinms sferoms. Dl tektonini
judesi, ems drebjim gali pakisti reljefas, vandens basein krant linijos.

ems paviriuje vyksta egzogeniniai geologiniai procesai, susij su atmosferos,
hidrosferos ir biosferos reikiniais.

mogaus veikla tuos procesus skatina arba slopina.

Uduotis:

Perskait P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 150154 psl., apraykite egzogenini
geologini proces reikinius:



Paaikinkite mogaus geologins veiklos pasekmes.
1.

2.

3.
Priemoni kompleksas
Ekologins Teritorijos planavimas Organizacins
1.

2.

3.

4.


1.

2.

3.

4.


1.

2.

3.

4.



37

Lietuvoje inomi egzogeniniai geologiniai procesai karstins griuvos.


Uduotis:

Naudodamiesi papildoma literatra bei emlapiu, nurodykite Lietuvos vietoves, kuriose
yra intensyvaus karsto rajonai. Suraskite juos emlapyje. Kokie tai Lietuvos rajonai?

38











TECHNOLOGIN APLINKOS
TARA
39

Elektromagnetin spinduliuot

Elektromagnetin spinduliuot tai elektrinio lauko virpesiai sklindantys erdvje
baigtiniu greiiu. Elektromagnetin spinduliuot priklausomai nuo bang ilgio skirstoma
nejonizuojani ir jonizuojani spinduliuotes.

Nejonizuojani spinduliuot skleidia gamtiniai ir technogeniniai altiniai.

Gamtiniai altiniai tai kosmosas, atmosfera, elektriniai ir magnetiniai laukai.

Technogeniniai altiniai radijo, televizijos stotys, elektrotermins krosnys ir pan.

vairaus ilgio elektromagnetini bang poveikis mogaus organizmui yra nevienodas.
Manoma, kad pavojingiausios 315 m ilgio elektromagnetins bangos. Esant tam paiam bangos
ilgiui, pasekms priklauso nuo magnetinio ir elektrinio lauk stiprumo ir trukms.

Uduotis:
Kokiai bdais galima sumainti elektromagnetini lauk poveik mogui?
Prie atsakydami klausim perskaitykite P.Baltrno Aplinkos apsauga 206207 psl.

Radioaktyvi tara

Branduolinio skilimo paaliniai produktai po atominio sprogimo, ar vandeniu auinamo
atomins elektrins reaktoriaus yra labiau pavojingi u tiesiogin jonizuojani radiacij,
kadangi jie eina biochemins apykaitos keliais. Atominio sprogimo metu isiskiria paaliniai
produktai, vienas j radioaktyvus jodas (I
131
). Jis pakyla atmosfer, meteorologini proces
pagalba pasklinda vir konkreios vietovs ir ikrenta ant dirvos, augal radioaktyvij dulki
pavidalu. Gyvyb ir jos raid emje nuolat veikia gamtin spinduliuot (natrali radiacija).
Radiacin fon didina papildomi jonizuojanios spinduliuots altiniai: rentgeno aparatai ir kita
medicinin aparatra, kompiuteriai, televizoriai, branduoliniai bandymai ir kt. Daniausiai
gamtoje aptinkami ilgaamiai radionuklidai (Sr90, Cs137, Cs134). ios radioaktyvios mediagos
absorbuojasi augalines maisto mediagas, kuriomis minta dauguma gyvn. Mitybos
grandinje ios mediagos patenka ir mogaus organizm.

40
Tyrim rezultatais rodyta, kad didiules radiacijos dozes gauna iaurs taut gyventojai,
lapiai, maistui vartojantys iaurini elni ms. iaurs elniai minta ten paplitusiomis kerpmis
iurmis, kurios koncentruoja dulkmis ikrentanius radioaktyviuosius izotopus.

Po ernobylio avarijos Lietuvos dirvoemiuose padaugjo radioaktyvaus cezio (Cs137 ir
Cs134, kuri pusamis 2 metai.).


Uduotis:

Naudodamiesi papildomos literatros altiniais, spauda namuose apraykite Ignalinos AE
poveik aplinkai. Padiskutuokite su draugais.

Uduotis:

Koki priemoni reikia imtis norint apsisaugoti nuo jonizuojanios spinduliuots.
Paskaitykite P.Baltrnas Aplinkos apsauga 212214 psl. Padiskutuokite su draugais
auditorijoje.

Triukmas

Pleiantis pramonei, augant miestams, gausjant transporto pleiasi akustinio
diskomforto zonos.

Triukmas sklindantis gatvse, keliuose, automagistralse, aplinkoje pasiskirsto panaiai
kaip ir transporto taros produktai.

Gyventojus vargina triukmo altiniai ir butuose (aldytuvai, televizoriai, telefonai, radijo
imtuvai, dulki siurbliai ir pan.).

mogus, dirbdamas triukmingoje aplinkoje, ieikvoja daug energijos, greiiau pavargsta,
praranda darbingum ir atidum.


41
Uduotis:
vardinkite jus supanioje aplinkoje esanius triukmo altinius. Pabandykite juos
sugrupuoti.

Virpesiai

Kit kn virpjimas, danesnis nei 1 Hz, sukelia virpesius.

Pagal kilm virpesiai skirstomi:

mechaniniai (main virpesiai);
akustiniai ( oro slgio virpesiai);
elektromechaniniai (telefono membranos virpesiai).

mogaus organizm virpesiai veikia lieiantis su virpaniu knu. Virpesiai jauiami
odos, raumen, vidaus organ receptoriais. Virpesiai bna vietiniai (veikia mog per rankas,
laikant tam tikr rank) ir bendrieji (visos darbo vietos virpesiai).

Norint apsisaugoti nuo virpesi, reikia stengtis slopinti altinio virpesius, gerai izoliuoti
virpanius mechanizmus, virpesi mainimui naudoti amortizatorius.


ilumin tara

ilumins ir atomins elektrins bei kitos elektros energij bei ilum tiekianios ir
naudojanios mons aplink iskiria daug ilumos. J agregatams vsinti naudojamas natrali
gamtini telkini vanduo, kuris vliau vl grinamas atgal telkinius. is grintas vanduo
trikdo ekeosistem biologin pusiausvyr. vandens telkin patenka nepageidaujam
mikroorganizm, patogenini, pavojing infekcini lig suklj.



ilumin tara mainama:
monse hermetizuojant ilum skleidianius agregatus, tiekimo linijas;
Statant vandens auinimo saugyklas, kartotinio naudojimo sistemas.
42

Uduotis:
Naudodamiesi emlapiu nustatykite, kokie Lietuvos vandens telkiniai nukenia dl
Ignalinos AE, Elektrn E ilumos poveikio.
Pasidomkite kiek laipsni pakyla i vandens telkini temperatra.
Paskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 226227 psl.





























43

















MOGUS IR APLINKA
44

1. APLINKOS TAROS ALTINIAI

Skiriama natrali ir antropogenin tara.
Natraliu bdu aplink patenkani mediag kiekis yra labai didelis, pvz.dl pustomo
ems paviriaus aplink patenka iki 500 mln.t priemai, dl gaisr bei ugnikalni veiklos
apie 300 mln.t.

Antropogenin veikla mogaus veiklos padarinys, sukeliantis gamtoje neigiamus
biologinius, cheminius bei fizinius reikinius.

inomi tokie alingi antropogenins kilms procesai gamtoje:

oro utertumas, ozono sluoksnio irimas;
vandens itekli majimas, jo kokybs blogjimas;
floros ir faunos nuskurdimas;
masinis mik nykimas;
dirvos derlingumo majimas;
mediag apykaitos gamtoje kitimas.

Didjant aplinkos utertumui, daugja susirgim plaui ligomis, ypa plaui viu.
Kancerogenini mediag, sukeliani plaui v priskaiiuojama keli imtai.

ems kyje naudojami pesticidai ne tik uteria aplink. Jie patenka maisto produktus,
kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, kenkia genetiniam fondui, sukelia lsteli mutacijas, dl to
vystosi viniai susirgimai.

Pagal kilm visus teralus galima klasifikuoti:

Natralieji - dulks, gaisr, ugnikalni imesti teralai, vandenyne igaravusios dulks,
iedadulks ir pan.

Dirbtinieji - pramons atliekos, degimo produktai, kiti teralai, susij su antropogenine
veikla.

45
Pagal struktr teralai skirstomi:

dujos;
aerozoliai;
dalels.

iuolaikiniai technologiniai procesai yra neekologiki, nes apie 98% gamybos atliek yra
nepanaudojamos.


2. APLINKOS UTERTUMO VEIKSNIAI

Aplinkos apsaugos problema priklauso nuo daugelio vairi aplinkybi sveikos. Todl
svarbu sugrupuoti gamtos terimo veiksnius bei nustatyti tarpusavio ry (8 pav.)

















8 pav. Aplinkos utertum slygojantys veiksniai
Veiksniai, slygojantys aplinkos utertum
Objektyvieji Subjektyvieji
Bendrieji Specifiniai Psichologiniai Socialiniai
Informacijos
stygius
Neauktas
mokslo tyrimo
darb lygis
Susiklosiusi
ekologin
situacija
Nepakankam
as ekologinis
vietimas
Ribotas
informacijos
suvokimas
Gamybos
btinumas
Neteisinga
informacija
Sprendimo
klaidos
Ekonominiai
Juridiniai
Techniniai
Organizaciniai
46
Uduotis:

Naudodamiesi konspektu ir papildomais literatros altiniais, suraykite koki tak
gamtai daro mogus.








3. SAVIVALA GAMTOJE

Gamtoje nuolat vyksta nepertraukiami biocheminiai, cheminiai, fizikiniaicheminiai
teral perdirbimo procesai.

Gamtoje organins mediagos ardomos, naikinamos (mineralizacija). darb atlieka
mikroorganizmai. Taiau jie, vykstant evoliucijai yra prisitaik ardyti gamtoje sutinkamus
mediag junginius, todl, pradjus masikai sintetinti vairias mediagas ir jomis terti aplink,
gamta nebegali savaime apsivalyti.

Savaiminis vandens apsivalymo greitis priklauso nuo vandens susimaiymo su teralais
greiio, chemins ir biologins vandens sudties, nevarum koncentracijos ir vandenyje
itirpusio deguonies kiekio.

Vandenyje sunkesns teral dalels grimzta dugn, organins mediagos suskaidomos,
dal j suvartoja gyvnija. Vandenyje trkstant deguonies, savaiminio vandens apsivalymo
procesai baigiasi tik daline mineralizacija.


Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 4647 psl., apraykite kas vykt gamtoje,
jeigu organins mediagos bt neiskaidytos.

47
1. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

Pratingas mogaus poveikis aplinkai spariai padidjo antroje io imtmeio pusje.
Jau pasiekta ta riba, kai gamta nebesugeba apsivalyti. Niokojama aplinka kelia grsm monijai.
Pirm kart poveikis aplinkai buvo teisintas statymu 1969 m. ir 1970 m. JAV.
Europos taryba prim rekomendacinio pobdio nutarim, kad kiekviena Europos
sjungos nar turt priimti nacionalinius statymus, reguliuojanius mogaus poveik aplinkai.

mogus aplink gali veikti vairiai:

mechanikai (suardydamas landaft, nusausindamas pelkes, ikirsdamas mikus);
chemikai (terdamas cheminiais teralais);
fizikai (terdamas pramoniniais teralais);
biologikai (suardydamas ekosistemas).

Prie pradedant bet kok aplinkos pertvarkym btina nustatyti galimus pokyius,
t.y.atlikti ekologin ekspertiz.

Poveikio aplinkai vertinim (PAV) reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai, sutartys
bei direktyvos. Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis LR planuojamos
kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymu (LR Seimas 200.04.18 Nr. VII-1636. in.
1996 Nr. 82-1965; 1997 Nr. 65-1553, 2000 Nr. 39-1092); LR Vyriausybs 2000.07.28 nutarimu,
LR aplinkos apsaugos ministro sakymais.

Uduotis:

Ivardinkite mogaus poveikio aplinkos komponentams pasekmes (atmosferai, klimatui,
hidrologiniams, geologiniams procesams, landaftui, dirvoemiui, biologinms sistemoms).
Palyginkite mogaus poveikio pasekmes Lietuvoje ir kitose Europos ar Pasaulio valstybse.

Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrnas ir kt, Aplinkos apsauga 195206 psl.,
bei apsilankykite interneto svetainse : www.gamta.lt, www.ecology.com.


48


5. JS TURITE TEIS IR
GALIMYB... DARYTI TAK APLINKAI

1992 met Jungtini Taut Rio de eneiro aplinkos apsaugos konferencija, kurios metu
visos alys sutiko, kad reikia pakeisti pasaulio vystymosi krypt, tapo gamtosaugos darbo
pradia.

Konferencijoje buvo patvirtinta XXI amiaus darbotvark. Jos esm ta, kad ir vienas
mogus gali daug k pakeisti, nes btent pavieniai mons vairiose monse ir kompanijose
priima sprendimus ir daro tak aplinkai.

Js turite teis ir galimyb:

Kak nuveikti savo vietovje, kurioje gyvenate su tuo, k perkate; vartotojai privalo bti
aktyvs, kad galt i parduotuvi gauti kuo daugiau aplinkai nekenksmingos produkcijos;
praykite produkt, atitinkani gamtosaugos reikalavimus ir pirkite tokius produktus.

Kalbant apie maist, geriau rinktis vietoje gaminamus produktus, o ne tuos, kurie buvo
gabenami ilgus atstumus. Rinkits ekologikoje aplinkoje iaugintus produktus!

Keletas pasilym:

priverskite savo parduotuv prekiauti aplinkai nekenksminga produkcija;
rinkits vietoje pagamintus ir nekenksmingus produktus;
pirkite saikingai pakuot produkcij.

Pasirpinkite atliekomis! Daug imetam atliek gali bti perdirbamos, ir mes galime
daryti tak bendruomenei ir vietos valdiai dl popieriaus, stiklo, metalo, plastmass surinkimo.
Daugelyje viet tokios sistemos yra, o tai reikia, kad atliek kiekis gali labai sumati. Atliekos
gali bti naudingos.



49
Keletas patarim:

rinkits produktus be nereikalingo pakavimo;
atrinkite, grainkite, jeigu manoma popieri, stikl, metalo ir plastmass talpas
perdirbimui;
pats pasirpinkite maisto atliekomis;
nemeskite iukli d kenksming atliek.

Tausokite vanden! varus ir tyras vanduo btinas bet kokiai gyvybei emje.

Pro nesutvarkyt iaup per metus iverva daigiau nei 10 000 litr vandens.

Keletas patarim:

pataisykite vanden praleidianius iaupus ir klozetus;
naudokits duu, ne vonia;
neplaukite ind po tekaniu vandeniu;
nepilkite kenksming aplinkai skysi kanalizacij;
naudokite tik gamtai nekenksmingus skalbimo miltelius ir valiklius maesniais kiekiais.

Taupykite energij ir ilum! Didel dalis energijos ir ilumos gaunama deginant
ikasen kur (angl, naft, gamtines dujas). kur deginant isiskiria anglies dioksidas, kuris
ardo ozono sluoksn atmosferoje ir sukelia iltnamio efekt, o tai kelia pavoj gali pakeisti
vanden srovi krypt ir pan. Be to ikasenos anksiau ar vliau iseks. Js galite keisti savo
elektros ir ildymo energijos snaudas.

Keletas patarim:

visada ijunkite vies tuiuose kambariuose;
nuolat itirpinkite led aldytuve ar aldiklyje;
pasirinkite virtuvs rang, taupiai naudojani elektros energij;
sandarinkite langus ir duris.



50
Uduotis:

Koki tak aplinkai darote js.





Padiskutuokite su draugais.


51


















KRATOVAIZDIO SAUGA
52

Kratovaizdis tai nepastovi gamtini ir antropogenini tarpusavyje susijusi
komponent reljefo, klimato, oro, vandens, dirvoemio, augalijos, gyvnijos visuma.
Kratovaizdis nuolat kinta. Pagal vyraujani kratovaizdio komponent kilm skiriamas
natralusis ir antropogeninis kratovaizdis.

Natralusis kratovaizdis formuojasi vykstant vairiems gamtiniams procesams ir
nepaveiktas mogaus kins veiklos.

Antropogeninis kratovaizdis skirstomas agrarin (sudaro apie 70% teritorijos) ir
urbanizuot (uimant apie 4,5% Lietuvos teritorijos).

Kratovaizdis saugomas teisinmis, ekonominmis ir kratotvarkos priemonmis.

Pagal kratovaizdio formavimsi skiriami devyni tipai:

morenini lygum (didioji iaurs Lietuvos dalis);
prieledynini eerini lygum (abipus Nemuno, eups ir Karuvos emumos);
senovins aliuvins lygumos (alia Nemuno, Neries ir kt.upi);
mikingos zandrins lygumos (alia eimenos ir Merkio upi);
kalvotos morenins eeruotos auktumos (kalvoti daubuoti kratovaizdiai);
kalvot morenini raguv auktum (venioni ir Amenos auktumos);
jros pakrants lyguma (Kuri Nerija ir emynin pajrio dalis);
deltin lyguma (Nemuno emupys nuo Jros ups iki Minijos kanalo);
upi slniai.


Uduotis:
Perskait P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 244248 psl., paaikinkite, kaip
susiformavo atskiri kratovaizdio tipai. emlapyje suraskite vietoves, kur yra atskiri
kratovaizdio tipai.


53


















SAUGOMOS TERITORIJOS
IR OBJEKTAI
54

Saugoma teritorija sausumos ir vandens plotai, kuriuose yra ribojama ir draudiama
mogaus kin veikla, bei siekiama isaugoti gamtines bei kultrines vertybes.

Lietuvoje saugom teritorij sistema teisinta 1993 metais Lietuvos Respublikos Seimui
primus saugom teritorij statym.

Lietuvoje saugomos teritorijos uima apie 11% Lietuvos ploto.

Saugom teritorij sistem sudaro:

isauganios teritorijos (rezervatai, draustiniai, saugomi kratovaizdio objektai);
apsauganios teritorijos (apsaugos zonos);
gamtos iteklius atkurianios (saugomi gamtos itekli plotai);
kompleksins paskirties (valstybiniai, regioniniai, nacionaliniai parkai, biosferos
monitoringo teritorijos).

Lietuvoje daugiausiai rpinamasi gamtiniais rezervatais ir draustiniais.


1. REZERVATAI

Juose draudiama bet kokia kin veikla, dl kurios gali sutrikti natrals gamtiniai
procesai, pradti nykti sausumos bei vandens augalija ir j biotopai. Rezervat prieira ir
apsauga usiima valstybs paskirta administracija. Lietuvoje yra keturi gamtins paskirties
rezervatai.


Uduotis:

Ivardinkite Jums inomus rezervatus Lietuvoje.



55
2. DRAUSTINIAI

Draustiniai steigiami siekiant isaugoti, atkurti atskirus gamtos komplekso elementus,
svarbius ms krato gamtai, kultrai, moksliniam tyrimui.

2000 met duomenimis Lietuvoje yra 265 Valstybiniai drustiniai, kurie um 2,3% visos
alies teritorijos.

Draustiniai skirstomi:

gamtiniai (geologiniai, hidrografiniai, botaniniai, zoologiniai);
kultriniai (istoriniai, archeologiniai, etnokultriniai, architektriniai ir kt.);
kompleksiniai (kratovaizdio, kartografiniai)

3. NACIONALINIAI PARKAI

Nacionalini park teritorija, atsivelgiant paskirt gali bti skirstoma zonas :
rezervatin, draustini, rekreacin ir kin. kinje zonoje svarbu suderinti gamybinius ir
gamtosauginius interesus.

Lietuvoje yra kurti penki nacionaliniai parkai. 1974 m. Auktaitijos, 1991 m.
Dzkijos, emaitijos, Kuri Nerijos bei Trak istorinis nacionalinis parkas.


4. REGIONINIAI PARKAI

Regioniniai parkai yra steigiami vertingiausioms vientisoms ekosistemoms isaugoti.

Lietuvoje yra 30 regionini park, suskirstyt grupes:

upi slni parkai (Dubysos, Krekenavos, Nemuno kilp, Neries, Pagramanio,
Panemuni, Rambyno, Salant, Ventos);
eer duburi (Anyki, Auktadvario, irvenos, Tytuvn, Varni, Verki, Vityi,
agars);
56
unikali kratovaizdio kompleks (Bir, Kauno mari, Nemuno deltos, Pajrio,
Pavilni).

Uduotis:

Panagrinj emlapyje esanias saugomas teritorijas, paraykite, prie kokios saugomos
teritorijos ariausiai gyvenate. Papasakokite apie ariausiai Js gyvenamosios vietos esani
saugom teritorij.


57


















ATLIEKOS IR J TVARKYMAS
58

Atliekos bet kokios mediagos ir daiktai, kuriais atliek turtojas atsikrato, nori
atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliek kategorijoms, ivardintoms Atliek
tvarkymo taisyklse [VA27];
Tai vairioje mogaus veikloje panaudot mediag likuiai.
Daug atliek susidaro chemijos, metalurgijos, maisto, miko ir medio apdirbimo
pramonje, ems kyje, buityje. Jos bna skystos, kietos.
Atliek susidarymas pavaizduotas 9 pav.

9 pav. Atliek susidarymas

Susidariusi atliek kiek nustatyti galima jas grietai skaiiuojant. inant atliek kiekius,
lengviau jas vertinti ir tvarkyti.

1999 m. atliek apskait atliko 1894 Lietuvos pramons mons, kuriose dl gamybos ar
tvarkymo pobdio susidaro daugiausia komunalini ir pavojing atliek.

Visos atliekos skirstomos nepavojingas ir pavojingas.

Nepavojingos atliekos

Lietuvoje svartynus per metus iveama apie 1800 tkst.ton buitini atliek.
Nepavojing atliek 1999 m. susidar apie 6 mln. ton.

59

Nepavojingas atliekas sudaro:

organins;
mineralini aliav;
buitins;
antrins aliavos;
statybini mediag;
gatvi ir keli slavos ir kt. nepavojingos atliekos.


10 pav. Nepavojing atliek sudtis

Daugiausiai susidaro organini (biodegraduojam) atliek (1 719 tkst. t). Vakar ali
gyventojai buitines atliekas paskirsto po konteinerius (popieriaus, spalvoto ir bespalvio stiklo,
spalvotj ir juodj metal ir pan.).

Perdirbus atliekas gaunamos naujos aliavos, sumainamas atliek kiekis aplinkoje.

iuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 800 buitini atliek svartyn. Daugelis j
neatitinka reikalavim.


60
Uduotis:
Paraykite, kokias nepavojingas atliekas galima perdirbti ir panaudoti. Kokias atliekas,
tinkanias perdirbimui, Js imetate svartynus.






Pavojingos atliekos
Pagal numatomus tvarkymo bdus skirstomos:
degintinos;
tvarkytinos fiziniais ir cheminiais bdais;
deponuotinos.

Degintinos atliekos:

naftos ir vandens emulsij - 50%;
od ir kaili idirbimo dumblas su chromu - 11%;
dervos, klijai, lateksas;
Degintin atliek sudtis pavaizduota 1 lentelje (1999 m. duomenys)
1 lentel
Degintin atliek sudtis
Pavadinimas Kiekis, t
Medicinos prieiros sanitarins atliekos 252,7
Farmacijos atliekos 14,5
Organini tirpikli atliekos 7,4
Organini tirpikli atliekos su halogenais 6,5
Naftos produkt atliekos be vandens 6 385,3
Naftos produkt ir vandens miiniai bei emulsijos 50 435,3
Naftos produktais utertos mediagos 863,5
Da, lak, oksolio ir pigment atliekos 231,1
Daais, lakais utertos mediagos 33,5
Derv, plastifikatori, klij ir latekso atliekos 3 703,2
Bitumo atliekos 0,7
Nehalogeninintos organins mediagos, ne tirpikliai 0,5
Od ir kaili apdirbimo dumblas su chromu 1 829,1
Panaudoti filtravimo audiniai 121,4
arminiai nuriebinimo tirpalai 27,0
I viso degintin atliek 63 911,7

61
Naftos produkt atliekos, tirpikliai ir kitos degios pavojingos atliekos turi bti deginamos
ne emesnje kaip 1200 laipsni temperatroje.

Imetamos atmosfer dujos turi bti ivalytos, nes deginant susidaro kenksmingi
junginiai: druskos rgtis, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Atliekos tvarkomos ir cheminiai metodais.

2 lentelje nurodomos atliekos, kurios tvarkomos fiziniais ir cheminiais bdais.
Apdorojant atliekas iais bdais sumaja j tris. Gaunami nepavojingi arba maai
pavojingi aplinkai produktai, kuriuos galima palaidoti specialiame pavojing atliek poligone.

2 lentel
Atliekos, tvarkomos fiziniais ir cheminiais bdais

Pavadinimas Kiekis, t
Rgtiniai akululiatoriai 355,9
arminiai akululiatoriai 28,5
Medienos apsaugos priemoni atliekos 240,0
Mediag gryninimo, distiliacijos ir pirolizs atliekos 377,1
Mineralins vatos atliekos 12 802,9
Nenustatyt chemini mediag atliekos 20,4
Fotografijos darb atliekos 20,4
Gyvulins kilms riebalai, tepalai ir muilai 730,0
Naftos produktais utertas gruntas 5 015,7
Neorganinbs atliekos be sunkij metal 3 203,9
Grdinimo druskos be cianid 9,3
Tirpalai ir dumblas su sunkiaisiais metalais 285,6
Rgtini akumuliatori elektrolitas 38,3
armini akumuliatori elektrolitas 11,0
Galvanikos lamas 472,4
Augalini aliej atliekos 205,0
Lempos su gyvsidabriu 80,3
Gyvsidabrio turinios atliekos 0,4
I viso fiziniais ir cheminiais metodais tvarkytin atliek 23 917,9


3-ioje lentelje nurodomos atliekos, kurios deponuojamos.



62
3 lentel
Deponuotinos pavojingos atliekos
Pavadinimas Kiekis, t
lakai ir pelenai 254,4
Utertas gruntas 9 235,9
Katalizatori atliekos 525,6
Skruberi dumblas 26,5
rangos plovimo ir valymo atliekos 177,3
Automobili plovimo dumblas 331,3
Galvaniniai elementai 24,2
Kitos pavojingos atliekos 7 188,0
I viso deponuotin atliek 17 763,2

Atliek deponavimas - tai atliek laikymas kontroliuojamame svartyne. Toks
svartynas yra sudtingas ininerinis junginys, kurios paskirtis kuo daugiau sumainti teral
prasiskverbimo aplink pavoj. Principin atliek deponavimo schema pavaizduota 11 pav.


11 pav. Principin atliek deponavimo schema

Atskirose Lietuvos zonose susidaro vairs pavojing atliek kiekiai.
Pavojing atliek susidarymas regionuose 1999 m. pateiktas 12 paveiksle.







12 pav. Pavojing atliek susidarymas regionuose
63
Uduotis:
Naudodamiesi papildoma literatra, P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 184 psl.,
upildykite lentel, kokiais bdais yra tvarkomos gamybos technologinio proceso atliekos.

Pavojingos atliekos Deginamos Fiziniais ir
cheminiais bdais
Deponuojamos
Automobili plovimo
dumblas

Metal milteliai


Naftos ir vandens
emulsija

Panaudoti filtravimo
audiniai

Fotografijos darb
atliekos

Galvaniniai
elementai


Lempos su
gyvsidabriu



64



























APLINKOS MONITORINGAS
65

Monitoringas kokio nors objekto nuolatinis stebjimas.

Aplinkos monitoringas sistemingas aplinkos ir jos komponent bkls bei kitimo
stebjimas, antropogenini pokyi vertinimas bei prognoz.

Aplinkos monitoringas vykdomas antropogeninio poveikio vietose.

Monitoringas padeda:

nustatyti Lietuvos teritorijas, kuriose gamtins aplinkos kokyb blogiausia;
isiaikinti svarbiausias blogjimo prieastis;
kontroliuoti gamtos itekli naudojim;
informuoti visuomen apie Lietuvos gamtins aplinkos bkl;
parengti rekomendacijas padiai gerinti.

Pagrindinis aplinkos monitoringo tikslas vertinti ar nuspti oro taros poveik
ekosistemoms, nustatyti j ilgalaikius pokyius, bei iaikinti t pokyi tak biotai.

Svarbiausi monitoringo udaviniai:

sudaryti monitoringo stoi tinkl;
parengti isamius monitoringo viet apraymus;
vertinti atmosferini sieros ir azoto teral poveik ekosistemoms;
prognozuoti ekosistem reakcijas teral pokyius ateityje.

Ilgalaikiai monitoringo udaviniai:

stebti ekosistem bsen dabar ir ateityje, aikintis j pokyius, ruoti mokslikai
pagrstas teral emisijos kontrols normas;
kurti modelius, kuriais remiantis bt galima nustatyti, kaip ekosistemos prisitaiko prie
aplinkos taros ir koks taros poveikis kintant teral kiekiui.



66
Aplinkos monitoringo vykdymo etapai












Duomen (pavyzdi) rinkimas pirmas ir labai svarbus etapas. Pavyzdiai renkami tik
tam tikr laiko tarp ir tam tikrame plote. Renkant duomenis pildomos nustatytos formos
kortels, nurodomi vietovs inventorizavimo duomenys, matavimo, stebjimo parametrai.

Duomen analiz atlieka ta pati organizacija, kuri renka pavyzdius. ia kuriami
modeliai, kuriais remiantis bandoma duoti ir ilgalaikes aplinkos pokyi (antropogenins
veiklos) prognozes.

Gauta informacija yra platinama. Leidiami vairs leidiniai, spausdinamos publikacijos,
duomenys siuniami Tarptautiniam duomen centrui, kuris skelbia monitoringo rezultatus.

Monitoringo vykdymui turi bti tinkamai pasirinktos vietovs, kuriose kuriamos
monitoringo stotys.

Lietuvoje trys stotys yra kurtos maiausio antropogeninio poveikio zonose -
Auktaitijos, Dzkijos ir emaitijos nacionaliniuose parkuose.

Dar trys stotys yra kurtos palyginti intensyvaus antropogeninio poveikio zonose.

Stambi gamykl zonose yra steigta daug stacionari stebjimo post.


Duomen rinkimas
Duomen analiz
Prognozavimas
Gaut rezultat ir prognozi
vertinimas
67
Uduotis:

Nubraiykite aplinkos monitoringo schem.

Aplinkos monitoringas susideda







Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga, nurodykite Lietuvoje esanius
stacionarius monitoringo stebjimo postus. (J yra 20)

68


















APLINKOS APSAUGOS
ORGANIZAVIMAS
69

Valstybins aplinkos apsaugos raida

1398 met Salyno sutartyje, kuri pasira LDK Vytautas su Kryiuoi ordino magistru
Konradu fon Jungingenu, minima, kad ventosios giriose draudiama medioti, kirsti medius,
be reikalo vaikioti ir minti takus.

Vliau, daugiau statymini norm, reguliuojani mediokl, atsirado Lietuvos
Statutuose.

Siekdami isaugoti nykstanius gyvnus, Lietuvos didikai steig vrynus.

Pradtos kurti saugomos paskirties teritorijos.

Priekario Lietuvoje mik eiguvos ir urdijos grietai reguliavo mik turt naudojim,
vykd kit aplinkos apsaugos norm prieir.

Aplinkos apsaugos prieiros teiss buvo suteiktos policijai, valsi viraiiams, kaim
seninams.

Po karo aplinkos apsaugos sistema buvo pakeista, kuriama pagal galiojusius TSRS
aplinkos apsaugos principus.

Aplinkos apsaugos kontrols teis buvo suteikta gamtos apsaugos komisijai prie
Aukiausiosios Tarybos su vietinmis Liaudies Deputat tarybomis.

1957 metais kurtas Gamtos apsaugos komitetas prie ministr tarybos, rajonuose
komitetui pavaldios valstybins inspekcijos.

1990 metais Lietuvoje atkrus nepriklausomyb aplinkos apsaugos valdymas buvo naujai
pertvarkytas.

Aplinkos apsaugos valdymas tai vairi priemoni (teisini, ekonomini,
administracini ir kt.) taikymas, siekiant isaugoti ir ginti aplinkos bkl.
70
LR Seime sudarytas nuolat veikiantis Gamtos apsaugos komitetas, kuris vykdo aplinkos
apsaugos politik, rengia statym ir kit teiss akt projektus, bei pasilymus aplinkos
apsaugos, gamtos itekli naudojimo, mik kio, mediokls, vejybos klausimais, tvirtina
ilgalaikes ir tikslias valstybins aplinkos apsaugos programas, bei valstybs biudeto
asignavimus aplinkos apsaugos priemonms finansuoti, ratifikuoja svarbiausias LR aplinkos
apsaugos bei gamtos itekli naudojimo tarptautines sutartis ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb atlieka universalias krato reikal tvarkymo funkcijas.
LR Vyriausyb gyvendina valstybin aplinkos apsaugos politik, savo veikloje vadovaudamasi
Konstitucija, Vyriausybs statymu, aplinkos apsaugos ir kitais statymais.

Vyriausyb, vykdydama Seimo priimtus statymus, priima nutarimus bendrais aplinkos
apsaugos klausimais, koordinuoja valstybs ir savivaldos valdymo institucij aplinkosaugin
veikl, utikrina aplinkos apsaugos priemoni finansavim (rengia valstybs biudeto projekt),
sudaro ir gyvendina LR tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo
srityje, organizuoja ekologin vietim ir mokym. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit
Vyriausybs staig veikl.

Kai kurias savo aplinkos apsaugos funkcijas vyriausyb atlieka tiesiogiai, o kitas per
pavaldias vykdomosios valdios institucijas ministerijas ir kitas vyriausybs staigas.


Specialiosios aplinkos apsaugos valdymo institucijos
LR aplinkos ministerija (AM) vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest aplinkos
apsaugos, mik kio, gamtos itekli naudojimo, teritorij planavimo, statybos, bsto bei
geologijos srii valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik.

Aplinkos ministerijos svarbiausi udaviniai

Utikrinti aplinkos formavim pagal subalansuotos pltros principus bei nuostatas ir
utikrinti j taikym.
Siekti utikrinti sveik ir vari aplink, racional gamtos itekli, skaitant mikus
bei ems gelmes, Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse,
kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje naudojim, apsaug ir atkrim.
71
Isaugoti Lietuvos Respublikai bding kratovaizd, ekosistemas, gamtos vertybes,
biologin vairov, genofondus.
Utikrinti racionali mik kio raid bei mikotvark.
Skatinti urbanistikos, architektros ir statybos paang.
Sukurti aplinkos apsaugos, teritorij planavimo bei statybos ir bsto teisin sistem,
atitinkani alies poreikius bei Europos Sjungos reikalavimus.

Aplinkos ministerijos udavinius pagal nustatyt kompetencij sprendia ministerijos
departamentai ir skyriai, prie ministerijos steigti departamentai, inspekcijos ir kitos jos steigtos
ar jai priskirtos staigos, valstybs mons.

Racionali ems kio pltojimo strategij bei struktr formuoja ems kio
ministerija. Jos svarbiausia funkcija ems fondo naudojimo valstybinis reguliavimas,
valstybinio ems kadastro tvarkymas.

Prie ems kio ministerijos steigtos Valstybins emtvarkos ir geodezijos tarnybos.
ems gelmi tyrim atlieka Lietuvos geologijos tarnyba, kuri pavaldi Statybos ir
urbanistikos ministerijai.

Aplinkosaugin darb vykdo ir vietos savivaldos institucijos. Savivaldybs nustato
administracin struktr bei padalinius, atsakingus u aplinkos apsaug.

Savivaldybs savo teritorijoje vykdo valstybin aplinkos apsaugos politik. Jos rengia ir
gyvendina aplinkos apsaugos programas bei priemoni projektus, tam tikslui naudoja savo
gamtos apsaugos fond.

Kadangi ekologin problema yra globalin, btinas tarptautinis bendradarbiavimas.
Tarptautin aplinkos apsauga vykdoma pltojant vairi form tarptautin bendradarbiavim :
pasiraomos dvials bei daugiaals sutartys, konvencijos, rengiami bendri seminarai,
pasitarimai, keiiamasi specialistais.

Daugiaalio bendradarbiavimo pavyzdys gali bti sutartis dl Baltijos jros apsaugos nuo
terimo.

72
1992 metais Rio de aneire vyko pasaulin JT aplinkos apsaugos ir pltros konferencija,
kurioje svarstyta, kaip pakeisti gyvenimo bd ir gyvendinti subalansuotos pltros aspektus.

Subalansuotos pltros aspektai:

ekologinis pltra, nepaeidiant gyvosios ir negyvosios aplinkos proces harmonijos,
tausojant gamtos iteklius ir biologin vairov;
ekonominis ekonomikai efektyvi pltra, teisingai paskirstant gamtos iteklius;
socialinis skatinantis visus prisidti prie sprendim ir aptarti aplinkosaugos reikalus;
kultrinis pltra, atitinkanti kultros ir etikos vertybi nuostatas.


Uduotis:

Pateikite tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdi. Pakomentuokite juos.
Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrnas ir kt Aplinkos apsauga 266 psl.
Perirkite interneto puslapius ( www.ecology.com, www.gamta.lt ).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Aplinka99. Psl. 29-38.

73

















APLINKOS APSAUGOS TEISINIAI
PAGRINDAI. EKOLOGIN TEIS

74

Teisin aplinkos apsauga tai statymais nustatyta norm sistema, padedanti isaugoti
nepaeist gamtin pusiausvyr.

vairiose pasaulio alyse teisins aplinkos objektai gali skirtis, bet tikslas ilieka tas pats.
Lietuvoje teisinis aplinkos apsaugos objektas yra jos teritorijoje esanti aplinka ir gamtos itekliai.

Aplinkos apsaug ms alyje reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54
straipsniai. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki
(LR Konstitucija 53 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str.skelbia: Valstyb rpinasi natralios gamtins
aplinkos, gyvnijos, augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priiri,
kad su saiku bt naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai.

Valstybs veiklos krypties pagrindinis tikslas utikrinti Lietuvos respublikos gyventoj
teises sveik ir vari aplink (Aplinkos apsaugos statymo 2 str.)

Ekologiniams poreikiams tenkinti reikalingos tam tikros gamtins ir visuomenins
slygos. Vis pirma btina vari aplinka, antra aplinkos naudojimo santyki pertvarka,
t.y.ekologini santyki sukrimas. Isaugoti sveik ir saugi aplink realiai galima tik tuomet,
kai visuomen savo veikloje aplinkos atvilgiu vadovaujasi tam tikrais reikalavimais.

Ekologiniai reikalavimai tai tinkamo santykio su aplinka ribos, kurios nustatomos
atsivelgiant tai, kaip funkcionuoja aplinka, veikiama gamtini ir antropogenini faktori, savo
ruotu lemianios mogaus (visuomens) veikim aplinkos ir jos objekt atvilgiu konkreioje
situacijoje.

Ekologiniai reikalavimai turi tiesiogiai garantuoti aplinkos isaugojim (aplinkos apsauga
nuo taros, biologins vairovs isaugojimas, ekologins pusiausvyros atkrimas ir palaikymas,
aplinkos kokybs gerinimas ir kt.), bei netiesiogiai utikrinti jos sudtini dali apsaug ir
racional naudojim (pvz.naudojimo ribojimas, saugom teritorij krimas, populiacij
reguliavimas ir kt.).


75
Aplinkos apsaugos teisinis mechanizmas susideda i ekologini teiss norm ir j
pagrindu atsirandani ekologini teisini santyki.

Ekologins teiss normos tai visiems privalomos elgesio taisykls, ireikianios
valstybs vali, susiformavusi ekologini dsningum painimo pagrindu, ir reguliuojanios
visuomens ir aplinkos sveikos santykius pagal ekologinius reikalavimus.

Ekologins teiss normos:

tvirtina tam tikrus visuomens ir aplinkos sveikos elgesio modelius;
pateikia tokio elgesio valstybin vertinim;
numato galimas tokio elgesio pasekmes (teigiamas ir neigiamas).

Ekologins teiss normos pagal tikslus skirstomos:

nustatanios aplinkos ir jos objekt charakteristikas (apibdina aplinkos, jos objekt,
gamtos itekli ir kt.svokas);
apibdinanios visuomens ir aplinkos sveikos turin (nustato ekologinio teisinio
reguliavimo tikslus, aplinkosaugos principus);
nustatanios aplinkos siekiam bkl (aplinkosaugos normatyvai ir standartai);
reglamentuojanios veikl, darani poveik aplinkai (statyba, projektavimas, kini
objekt naudojimas ir t.t.);
reguliuojanios aplinkos bkls stebjim (monitoringas);
tvirtinanios atsakomybs priemones asmenims, paeidusiems aplinkosaugos
reikalavimus.

Visos ekologins teiss normos tiesiogiai tvirtina leistino elgesio nurodymus, pagrstus
tam tikrais reikalavimais, t.y. nustato ekologinio teisinio reguliavimo tikslus, udavinius ir
tvirtina visuomens ir aplinkos principus. Tuo paiu suteikia ekologini santyki dalyviams
pozityvias subjektines teises, bei udeda jiems subjektines pareigas aplinkos apsaugos ir
naudojimo srityje.

Oficialiu ekologins teiss susiformavimo patvirtinimu tapo Aplinkos apsaugos
statymas, priimtas 1992 metais. Tai pagrindinis teisinis aktas, reguliuojantis visuomeninius
76
santykius aplinkos apsaugos srityje, apibriantis valstybs prioritetus naudojant gamtos grybes,
neleidiantis sigalti vienpusikai ekonomikai.

is statymas nustato aplinkos apsaugos valdymo struktr. Pilieiams garantuojama teis
gauti informacij apie aplinkos bkl ir reikalauti, kad bt atlikta ekologin ekspertiz ir
nutrauktas kenksmingas poveikis gamtai.

Mokesi u aplinkos terim statymas (in. 1999, Nr. 47-1470). is statymas skatina
kins veiklos subjektus mainti aplinkos tar cheminmis, biologinmis ir kitomis
mediagomis. Mokesius moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys gamt.

Lietuvos Respublikos laukins augalijos statymas (in. 1999, Nr. 60-1944).

Lietuvos Respublikos 1991 m. konvensijos dl poveikio aplinkai vertinimo
tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo statymas (in., 1999, Nr. 92-2687).

Ekonomins sankcijos glaudiai susijusios su mokesiais u valstybs gamtos itekli
ir aplinkos terim. Juridiniai ir fiziniai asmenys paeid io statymo punktus, privalo sumokti
nustatyto dydio baudas.

Lietuvos aplinkos apsaugos ir gamtonaudos koncepcija. LR Seimas, kurdamas
aplinkos apsaugos statymin baz, remiasi 1992 met Seimo gamtos apsaugos komiteto
patvirtinta apsaugos ir gamtonaudos koncepcija.

Pagal koncepcij pagrindinis aplinkos apsaugos tikslas garantuoti visuomens raidai
palanki aplink.

To siekiama kuriant vientis aplinkos apsaugos teisin sistem, pltojant aplinkos
apsaugos moksl, bei ugdant visuomens ekologin aktyvum.

1996 metais LR Seimo patvirtinta Valstybin aplinkos apsaugos strategija svarbus
valstybins reikms dokumentas, numatantis pagrindines aplinkos apsaugos politikos kryptis
bei ilgalaiki veiksm programas. Strategija sukurta vertinus aplinkos bkl bei bendr alies
kio situacij.

77

Teisin atsakomyb u ekologins teiss paeidimus
Teisin atsakomyb (kaip aplinkos apsaugos priemon) tai statym nustatyt
valstybins prievartos priemoni taikymas aplinkos apsaugos teiss akt paeidjams, siekiant
juos nubausti ir paalinti neigiam poir teiss aktuose tvirtintus aplinkosaugos reikalavimus.

Bendrieji teisins atsakomybs u ekologinius teiss paeidimus pagrindai tvirtinti
Aplinkos apsaugos statyme, pagal kur fiziniai ir juridiniai asmenys, paeid aplinkos apsaugos
reikalavimus traukiami atsakomybn nustatyta tvarka.

Valdios institucijos privalo utikrinti piliei ir organizacij teises, o pilieiai ir
visuomenins organizacijos saugoti aplink.

statymu numatyti:

mokesiai u aplinkos terim;
kreditavimo reguliavimas;
valstybs subsidijos;
kain politika;
ekonomins sankcijos ir nuostoli kompensavimas.

statymas numato teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos teiss norm paeidimus bei
padarytos alos aplinkai atlyginimo bdus.

Saugom teritorij statymas. Reguliuoja visuomens veikl saugomose teritorijose ir
kultros objekt apsaug. Saugom teritorij nuosavyb gali bti privati ir valstybin.

Vietos savivaldos statymas. Juo paskirstoma valstybin ir vietos savivaldos atsakomyb
u gamtos apsaug. Sukonkretinamas ekologini program ir projekt gyvendinimo
savivaldybs teritorijoje mechanizmas.

Mik statymas. iuo statymu numatoma:
Lietuvos mikingumas negali bti mainamas;
dominuoja valstybin mik nuosavyb;
mikas saugomas nuo savavaliko kirtimo ir terimo.
78
ems statymas. Vienas i ems statymo tiksl gamtins aplinkos isaugojimas bei
racionalus jos itekli naudojimas.

U ekologinius teiss paeidimus taikomos teisins atsakomybs rys:

1. Administracin atsakomyb u ekologinius teiss paeidimus numatyta Lietuvos
Respublikos Administracini teiss paeidim kodekse (ATPK). Pagal ATPK normas
ekologinius nusiengimus, u kuriuos numatyta administracin atsakomyb, galima skirstyti
tris grupes:

administraciniai ekologiniai nusiengimai, kuriais ksinamasi gamtos itekli
nuosavybs teis (savavalikas miko, ems umimas ir kt.);
administraciniai ekologiniai nusiengimai aplinkos apsaugos srityje (aplinkos terimas,
ekologins informacijos nuslpimas);
administraciniai ekologiniai paeidimai atskir gamtos itekli naudojimo ir apsaugos
srityje (nesilaikant apsaugos reikalavim);

Gali bti taikomos administracins nuobaudos:

spjimas;
bauda (nuo 25 iki 10 000 lit);
specialiosios teiss atmimas (pvz.teis medioti);
daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo rankis, konfiskavimas.

2. Ekologikai alingos veiklos nutraukimas (kins veiklos udraudimas ar
sustabdymas).

3. Baudiamoji atsakomyb u ekologinius nusikaltimus. Baudiamj atsakomyb
u aplinkos apsaugos statym paeidimus numato LR BK 245, 245
1
, 245
2
, 245
3
, 245
4

straipsniai.

4. Materialin atsakomyb u aplinkai padaryt al. Juridini ir fizini asmen
pareiga statym numatyta tvarka ir ribose atlyginti dl j neteistos veiklos padaryt al.
Atlyginami atsirad nuostoliai, pagal nustatytus kainius. Pvz. u briedio, danielio, elnio
79
neteist sumediojim i kaltininko iiekoma 1750 lit; u skruzdlyn iki 1,5 metr
skersmens prie ems sunaikinim 30 lit; u medio paminklo sunaikinim 500 lit.

Iiekotos los pervedamos Valstybin gamtos apsaugos fond.

Teisins aplinkos apsaugos statym laikymosi kontrol

Teisins aplinkos apsaugos kontrols udaviniai:

tikrinti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos statym;
tikrinti, ar gyvendintos aplinkos apsaugos priemons;
rinkti ir apibendrinti informacij apie aplinkos bkl.

Kontrol atlieka valstybins institucijos ir visuomenins organizacijos.

Aplinkos bklei stebti sukurta monitoringo sistema.

Valstybin aplinkos apsaugos kontrol vykdo Valstybins aplinkos apsaugos inspekcija
bei akini institucij pareignai. Savivaldybs steigia aplinkos apsaugos policijos dalinius.

Ekologin ekspertiz aplinkos apsaugos kontrols dalis. Jos ivados privalomos
visiems kine veikla usiimantiems asmenims.

80




Pabaiga

1992 metais Rio de aneire Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybmis pasira
Deklaracij dl aplinkos ir pltros bei darbotvark XXI amiui (Agenda XXI).
Vienas svarbiausi i dokument princip subalansuotos pltros principas pareigoja
orientuoti ali ekonomin ir socialin pltr, kad isaugotume em ateities kartoms. Tai
reikia, kad aplinkosaugos politika turi bti integruota vis kio ak, teritorij, bendruomeni
pltros programas.
1996 metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos aplinkos apsaugos
strategij ir veiksm program, kurios pagrindinis tikslas sudaryti prielaidas subalansuotai
alies pltrai ilaikant vari ir sveik gamtin aplink, isaugant biologin ir kratovaizdio
vairov bei optimizuojant gamtonaud.
Naujj ami mons i pagrind pakeit biosfer. emje nra jros, eero, ups nei
miko masyvo, kuriuose nesijaust antropogeninio poveikio. Ten, kur neeng mogaus koja,
pabuvojo jo veiklos produktai teralai. Kai kuriose biosferos vietose teral susikaup tiek, kad
ikilo realus pavojus i rajon gyvybei apskritai.
us ar prisitaikys gamta? Kur link einame? Ms galimybs ilikti ir isaugoti gyvj
gamt nra didels, taiau reikia viltis, kad Visata paleido pasaul mog ne tam, kad lemting
akimirk jam pritrkt elementarios nuovokos. Tad sustokime ir susimstykime. Kol nevlu...
Tam pads alies visuomens aplinkosauginio vietimo politika, pagrsta valstybs ir kit
institucij kompetencija, atsakomybe, bendradarbiavimu. iam tikslui parengta Lietuvos
Respublikos visuomens aplinkosauginio vietimo strategija ir veiksm programa bei stabili
visuomens pltra, tenkinanti monijos poreikius dabar ir ateityje, racionaliai naudojant bei
atkuriant gamtos iteklius, saugant em ateities kartoms.

81

Termin odynas

Aerozoliai dispersins sistemos, susidedanios i duj ir jose plduriuojani kiet ar
skyst daleli.

Agrarinis kratovaizdis antropogeninio kratovaizdio tipas, kuriame vyrauja kultrin
augalija, pakeitusi natralij, tai laukai, pievos, sodai.

Antropogeninis poveikis mogaus poveikis aplinkai.

Aplinka sudtinga gyvosios ir negyvosios gamtos element, susiet tiesioginiais ir
netiesioginiais ryiais, visuma.

Aplinkos veiksniai bet kokie abiotiniai ar biotiniai veiksniai.

Atliekos bet kokios mediagos ir daiktai, kuriais atliek turtojas atsikrato, nori
atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliek kategorijoms, ivardintoms atliek
tvarkymo taisyklse.

Atliek tvarkymas atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo vieta, skaitant
tokios veiklos prieir bei atliek alinimo rengini prieir po udarymo.

Atmosfera ems rutul gaubiantis oro sluoksnis sudarytas i azoto (78,084%),
deguonies (20,947%), inertini duj (0,934%); atmosfera dalijama troposfer, stratosfer,
mezosfer, termosfer ir egzosfer.

Augalija ems ar jos dalies augal bendrijos visuma.

Augal apsauga 1) kenksming augalams organizm tyrimas, kovos su jais metod ir
priemoni krimas ir 2) augal ri bei j bendrij saugojimas ir racionalus naudojimas.

Autotrofiniai organizmai organizmai, sintetinantys gyvybei btinas organines
mediagas i neorganini mediag.

Biomas vienos organizm ries ar visos bendrijos individ mas, tenkanti ploto ar
trio vienetui.

Biologiniai veiksniai tiesioginis gyvj organizm poveikis aplinkai.

Buitins atliekos daiktai ir mediagos, kurie mogaus gyvybinje, nam kio veikloje
prarado vartojimo savybes.

Dirvodara dirvoemi susidarymo procesas.

Dirvoemis ems plutos virutinis, purusis sluoksnis, susidars i gimtosios uolienos
veikiant dirvodaros procesams ir turintis potencial derlingum.

Draustinis saugoma teritorrija, steigta apsaugoti vertingiems moksliniu bei paintiniu
poiriu gamtos ir kultros paveldo kompleksams bei vietovms.

82
Ekologija biologijos mokslo aka, tirianti organizm gyvenimo slygas, organizm
aplinkos santykius. Nagrinja ri, individ, populiacij, augal ir gyvn bendrij, ekosistem
organizacij, raid, tiria mediag ir energijos apykaitos gamtoje specifik, gamtins atrankos
adaptacij, ekogenezs, evoliucijos mechanizm.

Ekologin ekspertiz aplinkos apsaugos kontrols dalis. Jos ivados privalomos
visiems kine veikla usiimantiems asmenims.

Ekologin pusiausvyra pusiausvyra gamtoje biologins bendrijos arba ekosistemos
pusiausvyros dinamin bkl, kuriai esant sistem sudaranios populiacijos turi tendencij
palaikyti normal bv arba jos svyravimas sudarys vidutin norm.

Ekologins teiss normos tai visiems privalomos elgesio taisykls, ireikianios
valstybs vali, susiformavusi ekologini dsningum painimo pagrindu, ir reguliuojanios
visuomens ir aplinkos sveikos santykius pagal ekologinius reikalavimus.

Ekosistema sausumos paviriaus ar vandens erdvs dalis, kurioje gyvena vairs
augalai gyvnai ir mikroorganizmai, kartu su abiotine aplinka sudarantys viening kompleks,
kuriame nuolat vyksta mediag ir energijos apykaita.

Fotosintez organini jungini susidarymas aliuosiuose augaluose ir kai kuriose
bakterijose dl viesos energijos poveikio, pradinis asimiliacijos procesas. I anglies dioksido
sintetinasi angliavandeniai ir kiti organiniai junginiai, o atmosfer isiskiria deguonis.

Gamtos apsauga priemoni sistema sveikai tarp mogaus veiklos ir gamtins aplinkos
palaikyti, siekiant racionaliai naudoti ir atkurti gamtinius iteklius, saugoti gamt ir moni
sveikat nuo kenksming kins veiklos padarini.

Gamtiniai veiksniai biologini, biotini ir abiotini veiksni visuma, veikianti
organizmus.

Hidrosfera em gaubiantis vandens sluoksnis.

Klimatas daugiametis or reimas tam tikroje vietoje ties ems paviriumi arba tam
tikrame atmosferos auktyje.

Kratovaizdis nepastovi gamtini ir antropogenini tarpusavyje susijusi komponent :
reljefo, vandens, oro, dirvoemio, klimato, augalijos, gyvnijos ir kultrinio rbo visuma.
Skirstomas natralj ir antropogenin.

Monitoringas gamtins aplinkos ir j veikiani veiksni stebjimas, vertinimas bei
aplinkos pokyi prognozavimas ir j vertinimas.

Nepavojingos atliekos atliekos, kurios neeina numatytas pavojingas atliekas.

Pavojingos atliekos atliekos, pasiyminios viena ar keliomis pavojingum
slygojaniomis savybmis ir atitinkanios atliek pavojingumo kriterijus.

Radioaktyviosios atliekos nenumatomos naudoti mediagos savo sudtyje turinios
radio nuklid, kuri bendrasis lyginamasis ar pavirinis aktyvumas virija reglamentuotuosius
lygius.

83
Rezervatai grieiausios apsaugos saugomos teritorijos, steigtos moksliniu poiriu
vertingam gamtiniam arba kultriniam Lietuvos kratovaizdiui saugoti bei tirti.

Teisin aplinkos apsauga statymais ir postatyminiais aktais nustatyt norm sistema,
reguliuojanti visuomens ir gamtos santykius, padedanti isaugoti ar atstatyti gamtin
pusiausvyr.

Urbanizuotas kratovaizdis antropogeninio kratovaizdio tipas, kuriame vyrauja
statiniai, gatvs ir parkai.

Valstybin aplinkos apsaugos strategija svarbus valstybins reikms dokumentas,
numatantis pagrindines aplinkos apsaugos politikos kryptis bei ilgalaiki veiksm programas.

84

Baigiamoji uduotis
Testas
(Gali bti ir du teisingi atsakymai)

1. Ozon naikina:
a) nevarumai;
b) sieros, azoto oksidai;
c) freonas, jodas, fluoras, chloras;
d) vairios chemins mediagos.

2. Nepavojingos atliekos:
a) organins, komunalins, mineralini aliav atliekos;
b) od ir kaili apdirbimo dumblas su chromu, daai, lakai, farmacijos atliekos;
c) gyvulins kilms riebalai, tepalai, muilai;
d) augalini aliej atliekos.

3. Trakas:
a) virutinis dirvoemio sluoksnis;
b) medyne augantys krmai ir mai mediai, nepajgs suformuoti naujo medyno;
c) miko sklypas, apaugs mediais ir krmais.

4. Dirvoemio erozija:
a) pavirini dirvoemio sluoksni irimas, sukeliamas vandens ir vjo;
b) antropogeniniu poveikiu pakeista em, neigiamai veikianti aplink;
c) ems plutoje vykstantys pakitimai.

5. Lietuvoje daugiausiai teral aplink imeta:
a) Ignalinos AE;
b) Elektrn E;
c) Smulkios miest katilins;
d) Gyventoj krenamos krosnys.

85
6. Ekosistema:
a) sausumos paviriaus ar vandens erdvs dalis, kurioje gyvena vairs augalai, gyvnai,
mikroorganizmai;
b) biologijos mokslo aka, tirianti organizm ir gyvosios aplinkos santykius;
c) antropogenins veiklos rezultatai.

7. Ivardinkite pagrindinius komponentus, sudaranius mik.





8. Atmosferoje deguonis sudaro:
a) 35%;
b) 20,9%;
c) 78%;
d) 100 %.

9. Aplinkos monitoringas :
a) toksini mediag pasiskleidimo stebjimas;
b) sistemingas aplinkos bei jos komponent bkls bei kitimo stebjimas ir
antropogeninis pokyi vertinimas bei prognoz;
c) vairi vietovi, ekosistem apraymas, j pokyi iaikinimas.

10. Ekologin kriz:
a) pagrindinio biosferos element (N, O, C, H, P, S) ir neorganini mediag
pusiausvyros paeidimas;
b) ekosistem normalios veiklos sutrikdymas didelse teritorijose;
c) neigiamos antropogenins veiklos pasekms: biosferos pokyiai, ems erozija,
pernelyg uterta aplinka.

11. iltnamio efektas:
a) didjantis CO
2
kiekis atmosferoje, dl kurio kyla temperatra emje;
b) dl chemini mediag ir teral iltjantis klimatas;
c) susidars CO
2
sluoksnis atmosferoje nepraleidia infraraudonj spinduli ir dl to
iltja klimatas.

86
12. rengus apytakin sistem:
a) mainama vandens tara;
b) vienas i vandens vartojimo bd pramonje sumainti;
c) vanduo ivalomas nuo kenksming mediag toki kaip kalcio karbonatai, sunkieji
metalai, sieros junginiai.

13. Pagal Lietuvoje naudojam vandens uterimo klasifikacij VI klass vanduo:
a) labai varus, tinkamas gerti, buitiniams poreikiams;
b) maai utertas ir jo vartojimas ribotas;
c) labai smarkiai utertas, netinkamas net transportui.

14. Dirvoemio derlingumui svarbios:
a) dirvoemio kietoji, skystoji, dujin ir gyvoji fazs;
b) dirvoemyje esanios chemins mediagos;
c) vandens cirkuliacija dirvoemio sluoksniuose.

15. Pavojingos atliekos tvarkomos:
a) imetamos konteinerius ir iveamos svartynus;
b) deginamos, deponuojamos, apdorojamos fiziniai ir cheminiais bdais;
c) sunaikinamos deginant auktakrosnse.

16. Naftos patekimas vandens telkinius pratingas t telkini florai ir faunai, nes:
a) tirpsta naftoje esanios nuodingos mediagos;
b) reaguodama su vandeniu nafta skyla CO
2
ir H
2
SO
4
;
c) telkin padengia plona plvele, nepraleidiania deguonies ir sauls spinduli;
d) nafta vandens telkiniuose didesnio pavojaus nekelia.

17. Rgi liet susidarymo prieastys:
a) atmosferoje tirpstant sunkij metal druskoms;
b) i nuolat or patenkani sieros ir azoto jungini;
c) i anglies dioksido, anglies monoksido ir smalki.

18. Pagrindiniai neigiami mogaus veiklos faktoriai aplinkai:
a) oro utertumas, ozono sluoksnio irimas, vandens itekli majimas, mik nykimas,
floros ir faunos nuskurdimas;
b) mogus neigiamos takos aplinkai nedaro;
c) iukli netvarkymas, gamykl, fabrik stabdymas, gyvenamj rajon pltimas.
87

19. Pesticidai naudojami:
a) medicinini ranki sterilizavimui;
b) kaip kuras krosnims;
c) vaistas;
d) nuodas kenkjams naikinti;
e) dezinfekavimo priemon nuo mikroorganizm.

20. Pramons atliekos tai:
a) gamybos procese naudot mediag, metalo, stiklo plastmasi, medienos ir kt.
liekanos;
b) anglies ir azoto junginiai, sunkij metal druskos;
d) organins, mineralins, buitins atliekos;
e) naftos produktai, dumblas, chemikai utertas gruntas.

88






Naudota literatra



1. Aplinkos apsaugos termin odynas,- V., 2000
2. De Groor R. Functions of nature Evolution of nature in environmental planning,
management and decision making. Amsterdam, 1992
3. Baltrnas P., Lygis D. ir kt. Aplinkos apsauga. - V.: Enciklopedija, 1996
4. Janukis V. Gamta ir mes. - V., 1990
5. Kormonoly E.J. Ekologijos svokos. K.: Literra universitatti Vytauti Magni, 1992
6. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Aplinka99,- V., 2000
7. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija. Aplinkos apsauga Lietuvoje. -
V.,1996
8. Marcijonas A., Sudaviius B. Eklogin teis. V., 1996
9. eelgis K. Aplinkos apsauga.-V.: Mokslas, 1991
10. Rakauskas V. Ekosferos apsauga. - V., 1992
11. www.ktl.mii.lt/aa/index.html
www.gamta.lt
www.ecology.com
195.182.68.22