Geologija ir paviršius

Geologinė praeitis
 Lietuvos geologijos muziejus įsikūręs Vievyje.
Mano, kad anksčiau Lietuvoje buvo kalnų, ugnikalnių, tai įrodo kristaliniame pamate randamos
magminės uolienos.
Dabartinis periodas – KVARTERAS. Visą Lietuvos teritoriją dengia kvartero nuogulos.

Kvarteras:
1. Sekli jūros įlanka
2. Ežerai ir pelkės
3. Sausuma, klimatas atšalo.
Ledynmečiai.

Atodanga – stačiuose upių ar karjerų šlaituose atsiveriantys uolienų sluoksniai. Pvz. Dolomito
atodanga Mūšos slėnyje/Nemunėlyje. Ventos upės atodangose jūros periodo sluoksniai
Tačiau senesni geologiniai sluoksniai paviršiuje matos tik šiaurės Lietuvoje.
Norint pasiekti dideliame gylyje esančias uolienas geologai turi išgręžti giluminių
gręžinių. Iš gręžinio ištraukiami uolienų pavyzdžiai – uolienų šerdis/kernai.
Gręžiama tik koloninių būdų.

 Giliausias gręžinys – Kretingos rajone

Lietuvos žemės gelmių sluoksniai:

1. Kvartero nuogulos (Jas sudaro: žvirgždas, gargždas, smėlis, molis. Ploniausias jų
sluoksnis – šiaurės Lietuvoje 5-10m., storiausias – Žemaičių
aukštumoje/Medininkuose 300m.)
2. Ikikvarterinės nuosėdinės uolienos (Jas sudaro jūrinės kilmės uolienos: klintis,
mergelis, dolomitas, gipsas. Pajūryje apie 2000m storio, pietuose ploniausias
sluoksnis 100-400m)
3. Kristalinis pamatas (Jį sudaro magminės ir metamorfinės uolienos: granitai, gneisai,
skalūnai. Arčiausiai žemės paviršiuje – pietų Lietuvoje, vakarų kryptimi eina žemyn, o
Švedijoje iškyla į paviršių)

 Mosėdžio akmenų muziejus įkurtas Skuodo raj., Mosėdyje. Įkūrėjas – Vaclovas Intas.

Apledėjimai Lietuvoje
  Kvartere buvo keli apledėjimai – ledynmečiai, taip pat buvo ir šiltesnių laikotarpių –
tarpledynmečių.
O prieš 100 tūkst. metų prasidėjo paskutinis ledynmetis. Skandinavijos pusiasalyje,
Grenlandijoje ir kitose sausumose pradėjo formuotis žemyniniai ledynai – apledėjimo centrai.
Ledo sluoksnis nuolat augo, Skandinavijos apledėjimo centre ledo sluoksnis siekė net 3km.
Žemyniniuose ledynuose susikaupė daug vandens, todėl Pasaulinio vandenyno lygis nukrito
100m.
Ledynas pradėjo slinktis į visas puses, ledas padengė didelę dalį Europos. Lietuva buvo 500-
1500m padengta ledu.

 Paskutinis ledynas iš Lietuvos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų

Ledynas apzulino uolienų gabalus: nugludino aštrias briaunas, suapvalino, tokie akmenys
vadinami rieduliais.
Pagal riedulių išsidėstymą mokslininkai nustato ledyno slinkimo kryptis, apledėjimo
centrus. Dauguma riedulių atkeliavo iš Suomijos ir Švedjos.
Morena – ledo upės nešamos uolienos (žvirgždas, gargždas, smėlis, molis)

 Didžiausias Lietuvos akmuo – Barstyčių, esantis Skuodo raj., atvilktas iš Švedijos

Dabar esantis tarpledynmečio etapas vadinamas – MAŽASIS LEDYNMETIS

Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai

Atšliaužęs iki pietryčių Lietuvos ledynas sustojo. Riba, ties kuria kelis tūkstančius metų stovėjo,
vadinama ilgesnio sustojimo riba. Dabar čia yra Baltijos aukštumos.

 Prie ledyno ilgesnio sustojimo ribos iš tirpstančio ledo vadavosi MORENINĖS nuogulos:
rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis, molis. Per šimtus metu susidarė volo formos
darinys vadinamas – galine morena. Ji driekiasi nuo Danijos iki Baltosios jūros ir
sutampa su paskutinio ledyno ilgesnio sustojimo pakraščiu, dabar jis vadinamas –
Baltijos aukštumomis (Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių)

 Lietuvos aukštumos vadinamos – moreninėmis aukštumomis. Nes jas sudaro moreninės

nuogulos. Įvairių formų ir aukščio kalvos, gilus tarpukalviai, yra daug ežerų, stačiausi
šlaitai ir netinkama dirbti žemė

 Ledynui tirpstant smulkžemio (žvirgždo, smėlio, molio) daleles tirpsmo vandenys nešė
toliau, taip per šimtus metų susidarė – smėlingoji lyguma. Pietryčių lygumoje yra
didžiausios mūsų krašto girios, daug ežerų, nederlingos vietovės.

 Trumpas ledyno sustojimo ribas žymi nedidelės galinės morenos: Vilkijos, Linkuvos ir kt.
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, o morena
nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti
morena.

Smėlingoji lyguma Moreninė aukštuma Moreninė lyguma

Reljefas Nuožulni lyguma (Pietryčių Įvairių formų ir Lygus ir plonas
lyguma) aukščio kalvos, dideli (Nevėžio, Mūšos,
tarpukalviai (Baltijos Nemunėlio
aukštumos, Žemaičių žemumos)
aukštuma)
Nuogulos Ledo tirpsmo srautų Morena Morenos
nuogulos
Ežeringumas ir Didelis ežeringumas ir Didelis ežeringumas, Mažas ežeringumas,
miškingumas miškingumas mažas miškingumas miškingumas
Ūkinis Nederlingos žemės Nederlingos žemės Derlingos žemės
panaudojimas

 Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, o susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė
prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė visa Suvalkija, Karšuva. Į juos vanduo nešė
smulkžemio daleles, susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo
nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos. Moreninės ir molingosios lygumos
labai derlingos, ežerų nedaug.

 Medininkų aukštuma ir Eisiškių plynaukštė – susidarė per priešpaskutinį ledynmetį.

Lietuva yra apie 100m virš jūros lygio, reljefą sudaro 60% žemumos ir 40% aukštumos.
Lietuvos aukščiausios kalvos yra aukštumose.

 Aukštojo kalnas – Lietuvos aukščiausi vieta, yra Medininkų aukštumoje

 Žemiausia Lietuvos vieta – Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje.

Aukščiausios kalvos
Kalnas: Aukštuma:
1. Aukštojos Medininkų
2. Žybartonių Medininkų
3. Nevaišių Švenčionių
4. Dunojaus Sūduvos
5. Gedanonių Dzūkų

 Spelologai – uolų tyrinėtojai

 Ozas – ledyno suformuota pailga kalva iš smėlio. Ilgiausias – Žagarės, 2 vietoj – Šeškinės
 Keimas – duonos kepalo formos išsidėsčiusi ledyno kalva
 Zandrai – žvyringosios sąnašos
 Drumlinai – pailgos kalvos

Dabartiniai geologiniai procesai

Paviršių formuoja
Dūlėjimas:
Mechaninis – nuo temperatūros svyravimo
Cheminis – oksidacijos ir pan.
Biologinis – šaknys skaldo akmenis
Karstas/ karstiniai reiškiniai:
Biržų ir Pasvalio raj. Šalia žemės paviršiaus yra Šis reiškinys pastebimas tik stačiuose šlaituose.
tirpios uolienos – gipso klodai. Vanduo
sunkiasi ir teka gilyn ir taip kartu tirpina gipsą. Šventosios, Jūros ir kitų upių slėniuose.
Todėl susidaro požeminių ertmių, kurios po
kiek laiko gali įgriūti, susidaro smegduobė.
Karvės uola – karstinė smegduobė su ola, Biržų
regioniniame parke, geriausiai ištirta.
Skraidantys drambliai – prietaisai, kurių
pagalba ištiriama vietove ir nustatoma ar joje
gali susidaryti smegduobė.
 Lietuva yra Rytų Europos platformoje, daug nutolusi nuo aktyvių seisminių sričių todėl
pas mus nebūna žemės drebėjimų.
Žemės gelmių turtai
Eksploatuojamos:
Erozija:
Vandens – upės plauna ir formuoja.
Nuošliaužos
Vėjo/išpustymo – nupūstomas viršutinis
sluoksnis, žemyninės kopos. Pvz. Marcinkonių
kopa, išryškėja Dzūkijoje, Kazlų Rudoje. Jos
būna apaugusios mišku, tik vienintelė
Lietuvoje pustoma žemyninė kopa – Gaidžio
kopa, netoli Marcinkonių.
Tose vietose kur vėjo greitis sumažėja, dalelės
suklostomos – įvyksta supustymas. Per daug
metų vėjas supusto daug kopų. Dauguma
Lietuvos kopų – parabolinės, pasagos
pavidalo, ragus atsukusios vyraujančių vėjų
kryptimi.
Didžiausios Lietuvoje – pajūrio kopos.
Aukščiausia – Didžioji kopa prie Nidos.
 Jūrinės kopos – vakaruose
 Žemyninės kopos – pietuose
 Karstinis regionas - šiaurėje
Nuošliaužos:
Jų galime pamatyti Nemuno, Neries,
Joms susidaryti reikia: stataus šlaito ir
sumažėjusio uolienų sukibimo (jį gali sumažinti
gausūs krituliai, požeminis vanduo).
Pvz. Gedimino kalno nuošliauža, Į Nemuno
slėnį nugriuvusi Seredžiaus bažnyčia. 2000m
nuo šlaito nuslinko Dvarčionių keramikos
gamyklos sandėlis.
Neeksploatuojamos:
Nafta – organinis junginys sudarytas iš Anhidritas – sulfatinė uoliena (apdailos
angliavandenių. (Be sieros naudojama plokštėms, cementui, o po to po žeme įrengtų
kosmetikos pramonėje, vaistams) saugyklas)
VAKARŲ LIETUVOJE
Durpės (kurui, augalų sodinimui, trąšoms) Gipsas
VAKARŲ LIETUVOJE Biržuose ir Pasvalyje daug
Dolomitas – minkšta karbonatinė uoliena Akmens druska
(keliams tiesti, statyboms)
BALTARUSIJOJE
ŠIAURĖS LIETUVOJE. Petrašiūnuose ir
Klovainiuose
Klintis (cemento gamyboje, dirvoms kalkinti) Geležies rūda
AKMENĖJE, ŠIAURĖS LIETUVOJE. Karpėnų karj.
Žvyras – iš stambesnių nuolaužų sudaryta Skalūnų dujos – skalūnų uolienose susikaupę
nuosėdinė uoliena. (betonui gaminti, keliams) angliavandeniai
PIETRYČIŲ LIETUVOJE
Molis – plastiška nuosėdinė uoliena (cemento Auksas (per brangu iš ežerų išgauti)
gamyboje ir keramikos dirbiniams)
Kvarcinis smėlis – iš smulkių nuolaužų
sudaryta uoliena (stiklui gaminti)
ANYKŠČIAI
Suprofelis – yra visuose ežeruose (purvo
vonioms)
Požeminis vanduo – visoje LT, gėlas vanduo
Smėlis – iš smulkių nuolaužų sudaryta biri
nuosėdinė uoliena
PIETŲ LIETUVOJE
Geoterminis vanduo
PALANGOS ELEKTRINĖ
Kreida
 Šiūparių gręžinys, netoli Gargždų – buvo pirmasis, kuriame ištryško naftos fontanas

 Naftos daugiausiai aptinkama kambro sluoksniuose. Manoma, kad daugiau naftos gali
būti Baltijos jūroje