3. Todėl, kad pietų Europos upės maitinamos lietaus vandeniu, o vakarų lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu.

5. Plauks kanalais pro Hanoverį, Miunsterį, Duisburgą, tada reinu iki Strabūro, tada pro Nansi, ir Marna iki Paryžiaus.

6. Didžiausi ežerai Rusijoj, Švedijoj, Suomijoj. Giliausi Šveicarijoj, Italijoj, Rusijoj.

7. Daugelis ežerų ištįsę iš vakarų į pietryčius nes taip slinko ledynas. Slinkdamas išgraužė daug duburių. Kai ištirpo
ledas, daugelis ežerynų kurį laiką buvo Baltijos jūros įlankos, o vėliau iškilus sausumai, atsiskyrė nuo jūros.

12. Upės: nuo ištakų iki žiočių

Upė Upės ištakos (aukštuma, kalnai) Jūra, į kurią įteka Šalys per kurias teka

Volga Valdajaus aukštuma Kaspijos Rusija

Dunojus Vokietijoj, Švarcvaldo kalnuose Juodoji Vokietiją, Austriją, Slovakiją,
Vengriją, Kroatiją, Serbiją,
Rumuniją
Dnepras Valdajaus aukštuma Juodoji Rusija, Baltarusija, Ukraina
Pečiora Uralas Barenco Rusija
Reinas Alpės Šiaurės Šveicarija, Lichtenšteinas,
Austrija, Vokietija,
Prancūzija, Nyderlandai
Vysla Silezijos Beskiduose,Vakarų Baltijos Lenkija
Karpatų kalnynas
Nemunas Baltarusijos aukštuma Baltijos Baltarusija, Lietuva

13. Upių mityba ir režimas

Upė Pavasarį Vasarą Vasarą Neužšąla Užšąla

patvinsta patvinsta nusenka
Dnepras taip ne ne ne taip
Terekas ne taip ne taip retai
Luara taip ne ne taip ne
Tiberis Žiemą patvinsta ne taip taip ne

14. Upių žiotys

Delta Estuarija
Forma

Pavyzdžiai Dunojus, Nemunas, Rona, Volga Temzė, Luara, Elbė, Sena.

Ypatumai Upės žiotys išsišakoja į daugybę atšakų Upės žiotys tiesiog praplatėja,
panašėja į piltuvą, upės vanduo
maišosi su jūros vandeniu. Patogu
įplaukti vandenynų laivams.