Tirpalai (vad. 35 p.

)
Tirpumas (vad. 37 p.)
Sąvokos
 Tirpalas (tikrasis tirpalas) – skystasis vienalytis mišinys, gaunamas ištirpus
medžiagai tirpiklyje. Tirpalą sudaro mažiausiai dvi sudedamosios dalys.
 Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga.
 Tirpinys – ta medžiaga, kuri beriama, pilama ar pučiama (dujos) į tirpiklį, t.y.
ištirpusi medžiaga.

TIRPIKLIS + TIRPINYS = TIRPALAS

+ =
Tirpikliai
 Vienas geriausių tirpiklių – vanduo.
 Kiti tirpikliai: etanolis (alkoholis), benzinas, acetonas, dietileteris, specialieji
tirpikliai.
 Tirpikliuose tirpsta visų trijų agregatinių būsenų medžiagos, tačiau medžiagų
tirpumas priklauso nuo tirpiklio (druska gerai tirpsta vandenyje, bet blogai
tirpsta benzine ir acetone).
 Alkoholis vandenyje tirpsta neribotai – tai reiškia, kad jį galima maišyti bet
kokiu tūrių santykiu. Tada tirpikliu yra laikomas skystis, kurio tuo metu yra
daugiau.
Suspensija
 Suspensija yra gaunama kai tik maža tirpinamos medžiagos dalis ištirpsta, o
kita dalis pasklinda tirpale smulkiomis kietomis dalelėmis.
 Pavyzdžiai: gesintos kalkės, akių lašai, dažai, kreidos milteliai vandenyje, miltai
vandenyje...

Gesintos kalkės + smėlis

Emulsija
 Emulsija – dviejų nesimaišančių skysčių sistema.
 Pavyzdžiai: vanduo + aliejus, pienas, majonezas, padažai, statybiniai dažai, odos ir plaukų
priežiūros priemonės.
 Kad medžiagos neišsisluoksniuotų, į emulsijas dedama specialių priedų – emulgatorių. Jie
žymimi raide E ir numeriu.
Tirpumas
 Tirpumas – medžiagos savybė ištirpti ir sudaryti su kita medžiaga vienalytį
mišinį.

Ar vienodai tirpsta įvairios medžiagos tame pačiame tirpiklyje? Kaip palyginti medžiagų tirpumą?
Norint palyginti medžiagų tirpumą,
 reikia imti vienodą tirpiklio masę (pvz. 5 ml vandens) ir tame tirpiklyje tirpinti
medžiagas, kol jos nebetirps. Jei norima tiksliai pasakyti, kiek kurios medžiagos
gali ištirpti tirpiklyje, jo imama 100 g.

 Tirpumas nusakomas didžiausia medžiagos mase (gramais), kuri gali ištirpti

100 g tirpiklio (dažniausiai vandens) tam tikroje temperatūroje. Jis žymimas
g/100 g vandens.
Tirpalų skirstymas
 Sotusis tirpalas – tai tirpalas, kuriame yra didžiausia ištirpusios medžiagos
masė atitinkamoje temperatūroje.

Nesotusis tirpalas – tai tirpalas, kuriame, nepakeitus temperatūros, dar tirpsta

tirpinama medžiaga.

Persotintas tirpalas – tai tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra

didesnė negu tos pačios temperatūros sočiajame tirpale.
 Tirpumo kreivė (vad. 39 p.)

 Didinant temperatūrą daugumos

kietųjų medžiagų tirpumas didėja, o
dujinių medžiagų mažėja.
Kad būtų lengviau palyginti įvairių
medžiagų tirpumą, braižomos
medžiagų tirpumo priklausomybės
nuo temperatūros kreivės –
tirpumo kreivės.
Kiek gramų kalio nitrato ištirpsta 100 g vandens, kai
temperatūra 20°C; 50°C, 60°C?

Kokioje temperatūroje 100 g vandens ištirpsta: 30 g

kalio chlorido; 48 g kalio chlorido?
Namų darbai - pratybų 36 p.
(atsiųsti atliktas užduotis iki penktadienio)
Fizikinių savybių palyginimas
Palyginti distiliuotą (jei turite), vandentiekio, gazuotą ir negazuotą vandenį. Ištirkite savybes.
Išgarinkite (jei galite) po lašą visų medžiagų ir parašykite, kur nuovirų nebuvo, kur jų buvo mažai
ir kur daugiausia.

Deguonies tūrio dalies ore nustatymas

Į dubenį įpilti 250 ml vandens, įstatyti degančią žvakę ir užvožti 250 ml stiklainiu. Stebėti
vykstančius reiškinius, aprašyti.
Spausti stiklainį prie indo dugno ir nupilti vandenį ir išmatuoti tūrį. Paskui į matavimo indą išpilti
iš stiklainio įsiurbtą vandenį ir išmatuoti tūrį.
Apskaičiuoti, kurią stiklainio tūrio dalį sudaro įsiurbtas vanduo. Parašyti išvadą.