Rgtiniai oksidai

Rgtini oksid hidratai (junginiai su vandeniu) yra rgtys. Fizikins savybs: Agregatin bsena: dujiniai (d) - NO ! "O ! #O skysti (s) - N O$ ir #O$ kieti (k) - #iO ! % O&! N O& Tirpumas vandenyje: Ne'eta( sudaryti rgtiniai oksidai tir)sata vandenyje! iskyrus SiO2 - tai sm is! !"emins savybs: #$ Tirps rgtiniai oksidai reaguoja su vandeniu sudarydami atitinkamas rgtis$ "O (d) * + O(s) + "O$(a,) "O (d) * + O(s) +*(a,) * "O$ -(a,) 2$ Reaguoja su baziniais ir am%oteriniais oksidais sudarydami kietas druskas$ "aO(k) * "O (d) "a"O$(k) &$ Reaguoja su "idroksidais sudarydami druskas ir vanden'$ #O (d) * -O+(a,) - #O$(a,) * + O(s) #O (d) * -*(a,) * O+-(a,) -*(a,) * #O$ -(a,) * + O(s) #O (d) * O+-(a,) #O$ -(a,) * + O(s) ($ Reaguoja su si pnesni) rg*i) druskomis Na "O$(k) * #iO (k) -t Na #iO$(k) * "O (d) +avimas #$ ,emeta ams reaguojant su deguonimi #(k) * O (d) -t #O (d) 2$ -ai kuriems oksidams reaguojant su deguonimi "O(d) * O (d) -t "O (d) &$ Skaidant kai kurias rgtis .ang ies/ si i0io/ su %itin12 ir druskas + #O$(a,) + O(s) * #O (d) "a"O$(k) -t "aO(k) * "O (d) ($ 3eikiant kai kurias druskas rgtimis "a"O$(k) * +NO$(a,) "a(NO$) (a,) * + O(s) * "O (d) 4$ Sudtinms med5iagoms reaguojant su deguonimi (susidaro t mediag sudarani element oksidai) "u#(k) * $O (d) -t "uO(k) * #O (d) 6uj) tris .et koki duj vieno 'o(io tris nor'a(io' s/(ygo' (n.s.) 3m yra !0 (1'o(

n7 383m

9ratimai ir u5daviniai: 2. %askai3iuokite i oksid tr4 (itrais: a) 5!2& 'o( sieros (67) oksido! b) 2! & 'o( a8oto (6) oksido! 9) ! g ang(ies (67) oksido. . -iek 'o(i sudarys tokie bet koki duj triai: a) 2!2 (: b) 25 (: 9) 255 (: d) 2 '$: e) &5 '(; $. 6rinkite rgtinius oksidus ir )araykite j )avadini'us: "O! <n O=! #O$! >eO! - O! "( O&! "aO! "rO$. 0. 6skaidykite 4 jonus ias 'ed?iagas: ka(io su(@atas! sieros rgtis! ge(e?ies (66) nitratas! natrio hidroksidas! @os@oro rgtis! a(iu'inio 9h(oridas! natrio @os@atas. &. %araykite sieros (76) oksido 9he'ines savybes i(iustruoda'i jas bendrosio'is ir jonin'is reak9ij (ygti'is. A. -oks tris ang(ies (67) oksido susidarys sudeginus 5 g 'etano; "+0(d) * O (d) B "O (d) * + O(d) =. -oks tris sieros (67) oksido ga(i sureaguoti su &5 g 2 C ka(io hidroksido tir)a(o; -O+(a,) * #O (d) B - #O0(a,) * + O(s) D. -oks tris sieros (67) oksido susidarys sudeginus 0 gra'us vario (66) su(@ido; "u#(k) * $O (d) B "uO(k) * #O (d)

:aziniai oksidai
.a8ini oksid hidratai yra hidroksidai %v8.: Na O E NaO+! - O E -O+! "aO - "a(O+) Fizikins savybs 7isi ba8iniai oksidai yra kietos 'ed?iagos (k)! ;< ir ;;< grupi) meta ) oksidai tirpsta vandenyje. !"emins savybs: #$ Tirps oksidai reaguoja su vandeniu sudarydami "idroksidus$ - O(k) * + O(s) -O+(a,) - O(k) * + O(s) -*(a,) * O+-(a,) 2$ Reaguoja su rgtiniais oksidais sudarydami kietas druskas$ Na O(k) * #O (d) Na #O$(k) &$ Reaguoja su rgtimis sudarydami druskas ir vanden'$ "uO(k) * + #O0(a,) "u#O0(a,) * + O(s) "uO(k) * +*(a,) * #O0 -(a,) "u *(a,) * #O0 -(a,) * + O(s) "uO(k) * +*(a,) "u *(a,) * + O(s) ($ ,etir p s ok s i d a i rea g u o j a su va n d e n i i u $ Van d e n i li s re d u k u o j a m e t a l u s i m e t a l ok s i d $ "uO(k) * + (d) -t "u(k) * + O(s) +avimas: #$ =eta ams reaguojant su deguonimi .iskyrus ,a/ -/ Rb/ !s/ <u/ 9t2 "a(k) * O (d) "aO(k) 2$ Skaidant kai kurias druskas "a"O$(k) -t "aO(k) * "O (d) &$ Skaidant netirpius "idroksidus

"u(O+) (k) -t "uO(k) * + O(s) ($ Su %idams reaguojant su deguonimi "u#(k) * $O (d) -t "uO(k) * #O (d)

>idroksidai
+idroksidai yra skirsto'i 4 tir)ius ir netir)ius. Tirps hidroksidai vadinami armais. .e to! hidroksidai! kuriuose 'eta( jono krvis $* ir .e(O+) ! Fn(O+) yra a'@oteriniai. G a'@oteriku'as bus nagrinja'as atitinka'ose te'ose a)ie 'eta(us. NaO+ - natrio hidroksidas arba natrio ar'as -O+ - ka(io hidroksidas arba ka(io ar'as "u(O+) - vario (66) hidroksidas A((O+)$ - a(iu'inio hidroksidas Fizikins savybs: 7isi hidroksidai yra kietos 'ed?iagos (iskyrus a'onio hidroksid/ N+0O+! kuris eg8istuoja tik tir)a(e). -ai kurie - s)a(voti. %v8.: vario (66) hidroksidas - '(ynas! nike(io (66) hidroksidas - ?a(ias! ge(e?ies (666) hidroksidas - rudas. Har' tir)a(ai yra gai(s. !"emins savybs: #$ Tirps "idroksidai vandenyje diso0ijuoja ' jonus ir kei*ia indikatori) spa v? NaO+(k) Na*(a,) * O+-(a,) 2$ Reaguoja su rgtiniais oksidais sudarydami drusk? ir vanden' "a(O+) (a,) * "O (d) "a"O$(k) * + O(s) "a *(a,) * O+-(a,) * "O (d) "a"O$(k) * + O(s) &$ Reaguoja su rgtimis sudarydami drusk? ir vanden'$ Reakcija vadinama neutrali acijos reakcija! "os metu isiskiria iluma! "u(O+) (k) * + #O0(a,) "u#O0(a,) * + O(s) "u(O+) (k) * +*(a,) * #O0 -(a,) "u *(a,) * #O0 -(a,) * + O(s) "u(O+) (k) * +*(a,) "u *(a,) * + O(s) ($ Tirps "idroksidai reaguoja su drusk) tirpa ais/ jei po reak0ijos susidaro netirpi med5iaga NaO+(a,) * >e"( (a,) >e(O+) (k) * Na"((a,) Na*(a,) * O+-(a,) * >e *(a,) * "(-(a,) >e(O+) (k) * Na*(a,) * "(-(a,) O+-(a,) * >e *(a,) >e(O+) (k) 4$ ,etirps "idroksidai kaitinami sky a "u(O+) -t "uO(k) * + O(s) +avimas: #$ <ktyviems meta ams reaguojant su vandeniu Na(k) * + O(s) NaO+(a,) * + (d) 2$ Tirpiems baziniams oksidams reaguojant su vandeniu "aO(k) * + O(s) "a(O+) (k) &$ @armams reaguojant su drusk) tirpa ais gaunami netirps "idroksidai -O+(a,) * "u#O0(a,) "u(O+) (k) * - #O0(a,) 9ratimai ir u5davinai 2. I?)i(dykite (ente(J .a8inio oksido @or'u( >eO Ki O <agnio oksidas 7ario (6) oksidas $

.a8inio oksido )avadini'as

+idroksido @or'u(

+idroksido )avadini'as

"a(O+) 7ario (66) hidroksidas . %abaikite ga(i'as reak9ij (ygtis. 7ykstan3io's tir)a(uose reak9ijo's )araykite )i(nas ir sutru')intas jonines (ygtis. Gei reak9ija nevyksta! )aaikinkite kod(. a) Ki O(k) * +NO$(a,) : b) >eO(k) * + (d) : 9) "aO(k) * + "O$(a,) d) "uO(k) * Na O(k) : e) .aO(k) * + (d): @) N O&(k) * - O(k) $. Reikia )atikrinti dviej ba8ini oksid tir)u'/ vandenyje E "aO ir >eO. -ai) js tai )adarytu'te; 0. #u kurio'is i i 'ad?iag reaguos ka(io hidroksido tir)a(as: "O(d)! + #O$(a,)! Na #O0(a,)! Ni"( (a,)! #O$(d)! "uO(k)! N+0O+; %araykite ga(i' reak9ij (ygtis. &. -ok4 tr4 5! & 'o(1( kon9entra9ijos sieros rgties tir)a(o ga(i'a neutra(i8uoti &5 g 2 C natrio ar'o tir)a(o; + #O0(a,) * NaO+(a,) Na #O0(a,) * + O(s) A. -oks tris ang(ies (67) oksido sureaguos su 0&g 0C ka(9io hidroksido tir)a(o; -iek gra' nuosd susidarys; "O (d) * "a(O+) (a,) "a"O$(k) * + O(s) =. -iek gra' nuosd susidarys ge(e?ies (666) 9h(orido tir)a(o )ertek(i )aveikus 2 5 '( 5C natrio ar'o tir)a(o! kurio tankis 2!2 0 g1'(; >e"($(a,) * $NaO+(a,) >e(O+)$(k) * $Na"((a,)

Rgtys
- asi%ika0ija paga vandeni io atom) skai*i): 2. 7ienba8s (+>! +"( ir t. t.) . Lviba8s (+ #! + "O$ ir t. t.) $. Mriba8s (+$%O0) - asi%ika0ija paga deguonies buvim? rgtyje: 2. .edguons (+"(! +.r! +>) . Leguonins (+NO$! + #O0! +$%O0) Fizikins savybs: Laugu'a rg3i eg8istuoja tik tir)a(uose! tod( da?niausiai rao'os tir)a( @or'u(s (a,). 6 ju's ?ino' rg3i tik sieros! a8oto! si(i9io ir @os@oro rgtys ga(i eg8istuoti kai) grynos 'ed?iagos. Rg3i tir)a(ai yra rgtaus skonio. !"emins savybs: #$ 3andenyje rgtys jonizuojasi ir kei*ia indikatori) spa v? )ir'a )ako)a + #O0(s) * + O(s) +$O*(a,) * +#O0-(a,) antra )ako)a +#O0-(a,) * + O(s) +$O*(a,) * #O0 -(a,) 2$ Reaguoja su meta ais esan*iais meta ) 'tampos ei je iki vandeni io: Metalai esantys metal tampos eilje iki vandenilio istumia j i rgi Fn(k) * +"((a,) Fn"( (a,) * + (d) Fn(k) * +*(a,) * "(-(a,) Fn *(a,) * "(-(a,) * + (d) Fn(k) * +*(a,) Fn *(a,) * + (d) &$ Reaguoja su baziniais oksidais sudarydami drusk? ir vanden' "aO(k) * +"((a,) "a"( (a,) * + O(s) "aO(k) * +*(a,) * "(-(a,) "a *(a,) * "(-(a,) * + O(s) 0

"aO(k) * +*(a,) "a *(a,) * + O(s) ($ Reaguoja su "idroksidais sudarydamos drusk? ir vanden' Reakcijos tarp rgi ir hidroksid vadinamos neutrali acijos reakcijomis! " metu isiskiria iluma -O+(a,) * +"((a,) -"((a,) * + O(s) -*(a,) * O+-(a,) * +*(a,) *"(-(a,) -*(a,) * "(-(a,) * + O(s) O+-(a,) * +*(a,) + O(s) 4$ Reaguoja su druskomis .iskyrus :aSO(/ <g! / <g:r/ <g;2/ jei po reak0ijos isiskiria dujos arba susidaro netirpi med5iaga$ DMES !! "ei po reak#ijos susidaro anglies ar$a sul%itin rgtis& jos i karto suskyla atitinkam' oksid' ()!*& S!*+ ir vanden. Na "O$(a,) * + #O0(a,) Na #O0(a,) * + O(s) * "O (d) Na*(a,) * "O$ -(a,) * +*(a,) * #O0 -(a,) Na*(a,) * #O0 -(a,) * + O(s) * "O (d) "O$ -(a,) * +*(a,) + O(s) * "O (d) arba AgNO$(a,) * +"((a,) Ag"((k) * +NO$(a,) Ag*(a,) * NO$-(a,) * +*(a,) * "(-(a,) Ag"((k) * +*(a,) * NO$-(a,) Ag*(a,) * "(-(a,) Ag"((k) A$ -ai kurios rgtys sky a + "O$(a,) + O(s) * "O (d) +avimas: #$ :edeguons rgtys gaunamos atitinkamus vandeni inius junginius tirpinant vandenyje$ 2$ 6eguonins rgtys gaunamos rgtiniams oksidams reaguojant su vandeniu % O&(k) * $+ O(s) +$%O0(a,) &$ Rgtims reaguojant su druskomis - #iO$(a,) * +"((a,) -"((a,) * + #iO$(k) 9ratimai ir u5daviniai: 2. %araykite ang(ies rgties joni8a9ijos (ygtis ir )avadinkite susidariusius jonus. . #u kuriais i i 'eta( reaguos druskos rgtis: 'agnis! gyvsidabris! a(iu'inis auksas; %araykite ga(i' reak9ij bendr/sias (ygtis. $. %araykite @os@oro rgties neutra(i8a9ijos bario hidroksidu bendr/sias! )i(nas ir sutru')intas jonines (ygtis. 0. %araykite sieros rgties reak9ij su ka(io karbonatu! natrio su(@itu ir bario 9h(oridu reak9ij bendr/sias! )i(nas ir sutru')intas jonines (ygtis. &. -oks tris duj isiskirs 4 &5 '( 5!& 'o(1( kon9entra9ijos bro'o vandeni(io rgties tir)a(o 4djus 9inko; Fn(k) * +.r(a,) Fn.r (a,) *+ (d) A. -ok4 tr4 5! & 'o(1( kon9entra9ijos natrio ar'o tir)a(o ga(i'a neutra(i8uoti 225 g 2&C sieros rgties tir)a(o; + #O0(a,) * NaO+(a,) Na #O0(a,) * + O(s)

6ruskos
-(asi@ika9ija 2. Nor'a(ios druskos (Na"(! - #O0) . Rg3ios druskos (Na+"O$! -+ %O0) $. .a8ins druskos (FnO+"(! A((O+) "() 0. Lvigubos druskos (-A((#O0) ) &. <irios druskos ("a&(%O0)$>) A. -o')(eksins druskos -0N>e("N)AO Fizikins savybs: &

Lruskos yra kietos krista(ins 'ed?iagos! ne'a?ai j yra s)a(votos. %aga( tir)u'/ jos skirsto'os 4 tir)ias! 'a?ai tir)ias ir netir)ias. !"emins savybs: #$ Tirpios druskos vandenyje diso0ijuoja ' jonus "u"( (k) "u *(a,) * "(-(a,) 2$ <ktyvesni meta ai istumia ma5iau aktyvius meta us i j) drusk) tirpa ) .nega ima imti t) meta )/ kurie reaguoja su vandeniu2 Fn(k) * "u"( (a,) Fn"( (a,) * "u(k) Fn(k) * "u *(a,) * "(-(a,) Fn *(a,) * "(-(a,) * "u(k) Fn(k) * "u *(a,) Fn *(a,) * "u(k) &$ Reaguoja su rgtimis/ jei po reak0ijos susidaro netirpi med5iaga arba skiriasi dujos Fn#(k) * +"((a,) Fn"( (a,) * + #(d) Fn#(k) * +*(a,) * "(-(a,) Fn *(a,) * "(-(a,) * + #(d) Fn#(k) * +*(a,) Fn *(a,) * + #(d) ($ Tirpios druskos reaguoja su arm) tirpa ais jei po reak0ijos susidaro nuosdos arba skiriasi dujos A("($(a,) * $NaO+(a,) A((O+)$(k) * $Na"((a,) A($*(a,) * $"(-(a,) * $Na*(a,) * $O+-(a,) A((O+)$(k) * $Na*(a,) *$"(-(a,) A($*(a,) * $O+-(a,) A((O+)$(k) 4$ Tirpios druskos reaguoja tarpusavyje/ jei po rek0ijos susidaro netirpi med5iaga AgNO$(a,) * Na"((a,) Ag"((k) * NaNO$(a,) Ag*(a,) * NO$-(a,) * Na*(a,) * "(-(a,) Ag"((k) * Na*(a,) * NO$-(a,) Ag*(a,) * "(-(a,) Ag"((k) A$ -ai kurios druskos kaitinamos sky a Na+"O$(k) -t Na "O$(k) * + O(s) * "O (d)

+avimas
2. <eta(a's reaguojant su ne'eta(ais . Rgtnia's oksida's reaguojant su ba8iniais oksidais $. Rgtinia's oksida's reaguojant su hidroksidais 0. .a8inia's oksida's reaguojant su rgti'is &. Rgti's reaguojant su 'eta(ais A. Rgti's reaguojant su hidroksidais =. Rgti's reaguojant su drusko'is D. Har'a's reaguojant su drusko'is P. Lrusko's reaguojant su 'eta(ais 25. Mir)io's drusko's reaguojant tar)usavyje 9ratimai ir u5daviniai 2. -urios i i drusk tir)a(uose diso9ijuos 4 jonus - natrio su(@atas! ka(9io @os@atas! vario (66) bro'idas! a(iu'inio 9h(oridas! 9inko su(@idas! vino (66) nitratas; %araykite diso9ia9ijos (ygtis. . -urie i i 'eta( istu's var4 i vario (66) 9h(orido tir)a(o E ka(is! 9inkas! gyvsidabris! auksas; %araykite ga(i' reak9ij bendr/sias (ygtis. $. #u kurio'is i i drusk ga(s reaguoti sidabro nitratas E ka(io 9h(oridas! ka(9io bro'idas! natrio su(@atas! bario su(@atas; %araykite ga(i' reak9ij bendr/sias! )i(nas ir sutru')intas jonines (ygtis. &. %araykite )o )enkis i drusk gavi'o bdus bendrosio'is reak9ij (ygti'is: ka(9io karbonato! natrio 9h(orido.

=eta ai
7isi 'eta(ai turi 'eta(inJ krista(inJ garde(J! kuri ir nu(e'ia )anaias 'eta( @i8ikines ir 9he'ines savybes. <eta(ins krista(ins garde(s 'a8guose yra 'eta( jonai! kuriuos jungia (aisvai k(aid?iojantys va(entiniai (iorinio (yg'ens) e(ektronai. Fizikins savybs: 2. <eta(inis b(i8gesys . %(astiku'as ()(astikiausi - Au! Ag! "u! #n! %b! Fn! >e). %(astiku'u ne)asi?y'i .i ir <n. $. %i(ka s)a(va ( nors yra ir s)a(vot Au - ge(tonas! "u - raudonas! koba(tas - 'e(svas) 0. Q(ektrinis (aidu'as ((aid?iausi - Ag! "u! Au! A(! >e). <eta( (aidu'as e(ektrai 'a?ja didjant te')etatrai. Qsant abso(iutaus nu(io te')eratrai atsiranda reikinys vadina'as su)er(aidu'u (inyksta var?a). &. Hi(u'inis (aidu'as ((aid?iausi - Ag! "u! Au! A(! >e! 'a?iausiai (aids .i ir +g). A. Mankis. <eta( tankis yra (abai skirtingas. Kengvaisiais 'eta(ais vadina'i tokie! kuri tankis yra iki & g19'$! kuri didesnis - sunkiaisiais. Kengviausias Ki (tankis 5!&$ g19'$)! sunkiausias Os (tankis !A g19'$) =. Kydy'osi ir viri'o te')eratros. Gos tai) )at (abai skiriasi. Rra (engvai (ydo'i 'eta(ai - +g -$D!P "! "s P"! Sa P!D" ir kiti iki 2555"! ir sunkiai (ydo'i 'eta(ai. Auk3iausia (ydy'osi te')eratra T ($$P5"). D. -ietu'as. %ats kie3iausias 'eta(as yra "r (r?ia stik(/)! 'ink3iausi - -! Rb! "s ()jausto'i )ei(iu). !"emins savybs: Metalai reak#ijose $na tik reduktoriais! 2. Reaguoja su ne'eta(ais a) su deguoni'i (iskyrus Au ir %t). Aktyvs 'eta(ai reaguoja nor'a(io' s/(ygo'! kiti - kaitina'i b) su siera (iskyrus Au! %t! 6r). Syvsidabris - nor'a(io' s/(ygo'! kiti - kaitina'i. 9) su ha(ogenais. #u @(uoru - nor'a(io s/(ygo'. d) su a8otu. Kitis - nor'a(io' s/(ygo'. . Reaguoja su vandeniu. Aktyvs 'eta(ai reaguoja nor'a(io' s/(ygo'! sudaryda'i hidroksid/ ir vandeni(4! vidutinio aktyvu'o - sudaryda'i oksid/ ir vandeni(4! 'a?ai aktyvs - nereaguoja. $. Reaguoja su rgti'is. <eta(ai! esantys 'eta( 4ta')os ei(je iki vandeni(io istu'ia j4 i rg3i. 6 a8oto rgties 'eta(ai vandeni(io neistu'ia. 0. Reaguoja su drusk tir)a(ais. Aktyvesni 'eta(ai istu'ia 'a?iau aktyvius 'eta(us i j drusk tir)a(. Nerayti reak9ij su 'eta(ais! kurie nor'a(io' s/(ygo' reaguoja su vandeniu. &. -ai kurie aktyvs 'eta(ai reaguoja su kit 'eta( oksidais! t. y. redukuoja 'eta(us i j oksid. +avimas: 2. <a?ai aktyvs 'eta(ai ga'toje yra randa'i gryni (Au! Ag! %t! +g) . Redukuojant 'eta(us i j oksid: a) ang(i'i! ang(ies 'onoksidu FnO(k) * "(k) -t Fn(k) * "O(d) b) vandeni(iu <oO$(k) * $+ (d) -t <o(k) * $+ O(d) 9) aktyviais 'eta(ais ('agnioter'ija! a(iu'inioter'ija) "r O$(k) * A((k) -t A( O$(k) * "r(k) $. +idro'eta(urgijos bUdu! kai 'eta(ai istu'ia'i i j tir)a( aktyvesniais 'eta(ais. 0. Q(ektro(i8s bdu. Q(ektro(i8! tai oksida9ijos - reduk9ijos reak9ija vykstanti ant e(ektrod! (eid?iant e(ektros srovJ )er jungini (yda(us ar tir)a(us. =

Na"((s) e(ektros srovV Na(s) * "( (d) "u#O0(a,) * + O(s) e(ektros srovV "u(k) * O (d) * + #O0(a,) Bydiniai: Kydiniais vadina'os siste'os! sudarytos i dviej ir daugiau 'eta( bei ne'eta(. Kydini savybs rykiai skiriasi nuo )radini ko')onent savybi. %v8.: (ydinio! sudaryto i 05 % kad'io ((. t. $ 2") ir A5% bis'uto ((.t. =2") ydy'osi te')eratra 200". %(ienas - >e ir "(iki 2!=%)!<n! #i! #! %. -etus - >e ir "(virW %)! #i! <n! %! #. .ron8a - "u ir kiti e(e'entai! da?niausiai 'eta(ai (#n! A(! %b! #i). Xa(varis - "u ir Fn Ni9hro'as - Ni! "r! >e! <n. %asi?y'i dide(e var?a. %obeditas - "! T! "o. -ietu'u )ri(ygsta dei'antui. Liura(iu'inis - A(! <g! "u! <n -orozija: -oro8ija - tai 'eta( ir j (ydini iri'as! kurio )rie?astis - 'eta( s9he'in ar e(ektro9he'in s/veika su a)(inka. "he'in koro8ija yra 'eta( s/veika su e(ektrai ne(aid?io'is sauso'is dujo'is (O ! #O ! > ! "( ! N )! kai kuriais nee(ektro(itais (siera! bro'u! na@ta! ?iba(u). L( ios koro8ijos yra vidaus degi'o vari((iai! 'eta(ins kryk( da(ys. Q(ektro9he'in koro8ija - tai 'eta( iri'as a)(inkoje! kuria ga(i tekti e(ektros srov. -ai kuri 'eta( )aviri dengia tanki oksido )(ve(! kuri a)saugo j/ nuo koro8ijos (A(! <g)! ta3iau daugu'ai 'eta(ini )aviri reika(inga s)e9ia(i a)sauga: a) a)saugins dangos ('eta(ins! (ak! e'a(i! da?! )(astiko! gu'os). <eta(ins dangos )a)rastai yra i kito! koro8ijai ats)araus 'eta(o Fn! "r! Ni! "d! #n! A(! "u. %a?eidus 'eta(inJ dang/ i'a s)ar3iai koroduoti aktyvesnis 'eta(as. b) inhibitoriai - 'ed?iagos! (tinan3ios koro8ijos )ro9es/! 4veda'os tiesiai 4 agresyvi/ a)(ink/. 9) (egiravi'as 4vairiais )riedais (nerdyjan3io )(ieno ga'yba) d) )rotektoriais - )rie agresyvioje a)(inkoje esan3io dirbinio tvirtina'as aktyvesnio 'eta(o b(okas! kuris ir koroduoja.

; < grups meta ai .natris ir ka is2

9ap itimas gamtoje: Natris sudaro !A0% ! o ka(is - !A% ?e's )(utos 'ass. Randa'i tik junginiuose Na"( - ak'ens druska! ha(itas Na #O0 25+ O - S(auberio druska! 'irabi(itas NaNO$ - Yi(s sa(ietra -"( - si(vinas Na"( -"( - si(vinitas -"( <g"( A+ O - karna(itas +avimas: Natris gauna'as natrio 9h(orido (yda(o e(ektro(i8s bdu Na"((s) e(ektros srovV Na(s) * "( (d) -a(is gauna'as )er ka(io 9h(orido (yda(/ (eid?iant natrio garus (D55" ) -"((s) * Na(d) D55"V Na"((s) * -(d) 9anaudojimas: Natris - kai) kata(i8atorius kau3iuko ga'yboje! tetraeti(vino ga'ybai! ret 'eta( gavi'ui (Mi! Fr! Ma)! (euke'ijos gydy'ui! skystas ir (ydiniai su ka(iu - kai) i(u'neiai branduo(ins te9hnikos 4renginiuose. -a(is - kai) kata(i8atorius! i8oto)as 0 - - 'edi9inoje! bio(ogijoje Fizikins savybs: Natris ir ka(is - sidabrikai ba(tos s)a(vos! (engvi! 'inkti 'eta(ai! (abai aktyvs! tod( (aiko'i ?iba(e arba s)e9ia(ioje a(yvoje! )asi?y'i ?e'a (ydy'osi ir viri'o te')eratra. D

!"emins savybs: 2. Reaguoja su ne'eta(ais - ha(ogenais! siera! @os@oru! a8otu! vandeni(iu! deguoni'i. ,aliui reaguojant su deguonimi oksidas nesusidaro. -(k) * O (d) -O (k) (ka(io su)eroksidas) Na(s) * O (d) -t Na O (k) (natrio )eroksidas) . Reaguoja su vandeniu. Na(k) * + O(s) NaO+(a,) * + (d) $. Reaguoja su kai kuriais organiniais junginiais ,atrio ir ka io oksidai: )asi?y'i ba8ini oksid savyb'is. ,atrio peroksidas ir ka io superoksidas: reaguoja su ang(ies (67) oksidu. G 'iinys naudoja'as oro regeneravi'ui u?darose )ata()ose Na O (k) * "O (d) Na "O$(k) * O (d) 0-O (k) * "O (d) - "O$(k) * $O (d) ,atrio ir ka io "idroksidai: yra kietos krista(ins 'ed?iagos! (abai gerai tir)sta vandenyje! )asi?y'i tir)i hidroksid savyb'is. Natrio hidroksidas naudoja'as 'ui(o! ska(bi'o )rie'oni! )o)ieriaus! da?! dirbtinio )(uoto ga'ybai! na@tos )rodukt va(y'ui! duj d?iovini'ui. -a(io hidroksidas naudoja'as skysto 'ui(o ga'ybai! kai) ar'ini aku'u(iatori e(ektro(itas. %ra'onje ie hidroksidai gauna'i vykdant j 9h(orid tir)a( e(ektro(i8J Na"((a,) * + O(s) NaO+(a,) * + (d) * "( (d) Kaboratorijoje ga(i bti gauna'i 'eta(a's! oksida's! hidrida's reaguojant su vandeniu: -+(k) * + O(s) -O+(a,) * + (d) ,atrio 0" oridas - valgomoji druska! naudoja'as 'aisto konservavi'ui! sodos ga'ybai! natrio ir natrio hidroksido ga'ybai. -a io 0" oridas naudoja'as kai) ka(io tr/a! ka(io hidroksido ga'ybai. ,atrio karbonatas - skal$iamoji soda! naudoja'as stik(o! )o)ieriaus! 'ui(o ga'ybai! vandeniui 'inktinti! na@tos )rodukta's va(yti. ,atrio vandeni io karbonatas - geriamoji soda! naudoja'as ska(bik(ia's ga'inti! kai) te(os )urik(is! gesintuva's u?)i(dyti! skrand?io rgtingu'ui 'a?inti. Seria'oji soda gauna'a )er natrio karbonato tir)a(/ (eid?iant ang(ies (67) oksid/ Na "O$(a,) * "O (d) * + O(s) Na+"O$(a,) -a io karbonatas - potaas! naudoja'as stik(o! skysto 'ui(o da? ga'ybai. ,atrio nitratas - Yils salietra! naudoja'as kai) a8otin tr/a! 'aisto )rodukt konservantas. -a io nitratas - kalio salietra! naudoja'as kai) ka(io - a8oto tr/a! d'inio )arako ga'ybai. -atrio jonai da.o liepsn' geltona spalva& kalio jonai / violetine spalva.

;; < grups meta ai .magnis/ ka 0is/ baris2

9ap itimas gamtoje: <agnis sudaro !2%! ka(9is - $!A%! baris - 5! 55A&% ?e's )(utos 'ass. Randa'i tik junginiuose. -"( <g"( A+ O - karna(itas "a"O$ <g"O$ - do(o'itas <g"O$ - 'agne8itas "a"O$ - ka(9itas (k(intys! kreida! 'ar'uras) "a#O0 - anhidritas "a#O0 + O - gi)sas .a#O0 - baritas +avimas Sgauna'i i drusk (yda( e(ektro(i8s bdu. 9anaudojimas <agnis - (engv (ydini ga'ybai! kai kuri 'eta( gavi'ui! )irote9hniniZ 'iini ga'ybai. P

Fizikins savybs Mai sidabrikai ba(tos s)a(vos! (engvi! )(astiki 'eta(ai! (abai aktyvs! )asi?y'i ?e'a (ydy'osi ir viri'o te')eratra.. <agnis yra )asidengJs tankia oksido )(ve(e! kuri a)saugo nuo to(esns oksida9ijos. -a(9is (aiko'as ?iba(e arba s)e9ia(ioje a(yvoje. !"emins savybs 2. Reaguoja su ne'eta(ais. Reaguoja su vandeniu. -a(9is - nor'a(io' s/(ygo'! o 'agnis su vandens garais. <g(k) * + O(d) -t <gO(k) * + (d) "a(k) * + O(s) "a(O+) (k) * + (d)

$. 0. &. A.

<agnis reaguoja su ang(ies (67) oksidu. <g(k) * "O (d) -t <gO(k) * "O(d) Reaguoja su rgti'is. <agnis reaguoja su drusk tir)a(ais.

Reaguoja su kai kuri 'eta( oksidais ir 9h(oridais. $<g(k) * <oO$(k) -t $<gO(k) * <o(k) "a(k) * Mi"(0(k) -t "a"( (k) * Mi(k) Svarbiausi junginiai: =agnio oksidas$ .a(tos s)a(vos kieta krista(in 'ed?iaga! 'a?ai tir)sta vandenyje! )asi?y'i aukta (ydi'osi te')eratra ( D55")! naudoja'as statybini 'ed?iag ga'ybai. <agnio oksidui bdingos ba8ini oksid savybs. =agnio "idroksidas. .es)a(viai krista(ai! netir)sta vandenyje. Naudoja'as 9ukraus! dant )astos ga'ybai. %asi?y'i netir)i hidroksid savyb'is. -a(9io oksidas. Negesintos ka(ks. .a(tos s)a(vos )urs 'i(te(iai! (ydi'osi te')eratra $555 "! gerai tir)sta vandenyje! tir)i'o 'etu isiskiria gaug i(u'os. Naudoja'as statybini 'ed?iag ga'ybai. Sauna'as kaitinant k(intis. -a 0io "idroksidas. #esintos kalk$s! .a(tos s)a(vos 'i(te(iai! 'a?ai tir)sta vandenyje (2( vandens 5" te')eratroje itir)sta 2!&A g). Mir)a(as vadina'as kalkiniu vandeniu! o sus)ensija - kalki pienu. Sesint ka(ki! s'(io ir vandens 'iinys vadina'as skiediniu ir naudoja'as statybose kai) ria'oji 'ed?iaga. Ore ka(9io hidroksidas sureaguoja su ang(ies (67) oksidu ir sukietja. +ipsas. "a#O0 + O 6kaitintas iki "a#O0 + O naudoja'as 'edi9inoje ir statybo's.

3andens kietumas 7andens kietu'as )rik(auso nuo ka(9io ir 'agnio jon. Gis bna (aikinas (karbonatinis! nes j4 suke(ia "a(+"O$) ) ir <g(+"O$) ) ir )astovus (nekarbonatinis! nes j4 suke(ia "a"( ! "a#O0! <g"( ! <g#O0). Kaikno vandens kietu'o )aa(ini'o bdai: a) virinant vanden4 "a(+"O$) (a,) -t "a"O$(k) * "O (d) * + O(s)

b) 9)

gesinto'is ka(k'is "a(+"O$) (a,) * "a(O+) (k) "a"O$(k) * + O(s) natrio ar'u "a(+"O$) (a,) * NaO+(a,) "a"O$(k) * Na "O$(a,) * + O(s)

d)

soda "a(+"O$) (a,) * Na "O$(a,) "a"O$(k) * Na+"O$(a,) %astovaus vandens kietu'o )aa(ini'o bdai: 25

a)

soda "a"( (a,) * Na "O$(a,) "a"O$(k) * Na"((a,)

b)

@os@atinis $"a"( (a,) * Na$%O0(a,) "a$(%O0) (k) * ANa"((a,) 7is da?niau vandens kietu'ui )aa(inti naudoja'i jonitai. Mai dervos! kurios sugeba )risijungti ka(9io ir 'agnio jonus.

< iuminis
9ap itimas gamtoje: Mai (abiausiai ga'toje )a)(itJs 'eta(as. Gis sudaro =! 0&% ?e's )(utos 'ass. Randa'as tik junginiuose: a(iu'osi(ikatai! boksitai! korundas! krio(itas. L(jant a(iu'osi(ikata's susidaro kao(inas ('o(io sudeda'oji da(is)! 'erge(is! )rie'o(is. A( O$ - korundas (raudonas - rubinas! '(ynas - sa@yras) A( O$ n+ O - boksitai Na$A(>A - krio(itas +avimas: Sauna'as i a(iu'inio oksido (yda(o e(ektro(i8s bdu A( O$(s) e(ektros srovV 0A((k) * $O (d) 9anaudojimas: Kydiniai naudoja'i auto'obi(i! (ktuv kor)us ga'ybai! e(ektros (aid! ind! @o(ijos ga'ybai! kai) a)saugin danga )(ieno ir ketaus dirbinia's! e(ektrote9hnikoje! 4vairi deta(i ga'ybai. Fizikins savybs: Mai sidabrikai ba(tos s)a(vos! (engvas! 'inktas 'eta(as. Kabai )(astikas (ga(i'a )aga'inti 5!52 '' storio @o(ij/)! gerai )ra(eid?ia e(ektros srovJ ir i(u'/. Rra )asidengJs (abai tankia oksido )(ve(e! kuri j4 a)saugo nuo to(esns oksida9ijos. !"emins savybs: 2. Rreaguoja su ne'eta(ais . %aa(inus oksido )(ve(J reaguoja su vandeniu A((k) * A+ O(s) A((O+)$(k) * $+ (d) $. Reaguoja su rgti'is 0. Reaguoja su drusk tir)a(ais &. Reaguoja su ar' tir)a(ais A((k) * ANaO+(a,) * A+ O(s) Na$NA((O+)AO(a,) * $+ (d) A. Reaguoja su 'eta( oksidais (a(iu'oter'ija). <iinys su >e$O0 vadina'as termitu! nes tar) j vykstant reak9ijai isiskiria (abai dide(is i(u'os kiekis. 9agrindiniai junginiai: < iminio oksidas$ Mai ba(tos s)a(vos a'or@iniai 'i(te(iai! netir)sta vandenyje! ar'uose ir rgtyse. Ma3iau su(yd?ius su natrio hidroksidu vyksta reak9ija A( O$(s) * NaO+(s) -t NaA(O (k) * + O(d) A(iu'inio oksidas yra a'@oterinis t. y. reaguoja tiek su ar'ais tiek su rgti'is. Mokio' savyb' )asi?y'i oksidas! kuris dengia a(iu'in4 A( O$(k) * ANaO+(a,) * $+ O(s) Na$NA((O+)AO(a,) Naudoja'as kai) ?a(iava a(iu'iniui gauti! korundas - kai) abra8yvin 'ed?iaga! kai) ugniai ats)ari 'ed?iaga! rubinai ir sa@yrai - juve(yrikoje! rubinai - (aikrod?i bei (a8eri ga'ybai. < iuminio "idroksidas$ Mai ba(tos s)a(vos 'ed?iaga! jei susidaro tir)a(e - yra drebu3i )avida(o. %asi?y'i a'@oterin'is savyb'is. Sauna'as a(iu'inio druskas veikiant ar'o trku'u. Gei ar'o yra )ertek(ius - susidariusios nuosdos inyksta. A((O+)$(k) * $NaO+(a,) Na$NA((O+)AO(a,) 22

Naudoja'as vandens va(y'ui.