PAVADAVIMO REAKCIJOS (visada oks-red reakcijos) egzaminų programos 3.

4 skyrius
O – Oksidatorius Raudonio vadovėlis 63psl. 7 lentelė
P – Prisitraukia
E - Elektronus
R - Reduktorius
A - Atiduoda
Ar vyksta pavadavimo reakcija ar ne, galime spręsti pagal metalų įtampos eilę.
{Li-Al} – aktyvūs metalai {Ti-Pb} – vid. aktyvumo metalai {Cu-Au} – nektyvūs metalai
Metalų atomai stiprūs reduktoriai, pasižymi redukcinėmis savybėmis.
Li,…..Pb,H2,Cu,……Au Li +,……..Pb2+,H+,Cu2+,………Au3+
Metalų atomų redukcinės savb. stiprėja į kairę ; Metalų jonų oksidacinės savyb. stiprėja į dešinę
(metalų jonai prisitraukia elektronus, jie pasižymi oksidacinėmis
savyb.)
 1. Metalas + Rūgštis

Visos rūgštys yra oksiduojančios, bet pagal programą jos suskirstytos į:

a) Neoksiduojančios rūgštys – visos organinės ir neorganinės rūgštys, išskyrus
H2SO4(s/konc), HNO3(s/konc), HNO3(aq)

Šios rūgštys reaguoja su visais metalais iki H2 ir iš jų išstumia vandenilio dujas.

2HCl + Zn0 Zn2+Cl-2 + H2(d)
Zn0 - 2e Zn2+ redukcija
2H+ +2e H20 oksidacija
H2SO4(aq) + Mg0 MgSO4 + H20
HBr + Cu metalai už vandenilio nereaguoja

b) Oksiduojančios rūgštys – H2SO4(s), HNO3(s), HNO3(aq), reaguoja su visais metalais

išskyrus tauriuosius. Iš šių rūgščių metalai neišstumia vandenilio dujų.
Vyksta oksidacijos – redukcijos reakcijos
2H2SO4(s) +Cu(k) CuSO4 + SO2(d) +H2O(s)
4HNO3(s) + Cu(k) 1Cu(NO3)2 +2NO2(d) + 2H2O (susidaro NO rudos spalvos nuodingos dujos)
2

Cu0- 2e Cu+2 1
N+5 + 1e N+4 2
8HNO3(aq) + 3Cu(k) → 3Cu(NO3)2 + 2NO(d) +4H2O
Cu0 -2e Cu+2 3
N+5 + 3e N+2 2

2. Metalo sąveika su vandeniu

a)I, II A grupės metalai, išskyrus Be, metalai kambario temp. reaguoja su vandeniu,
išstumdami vandenilio dujas.
Šių metalų pav. – šarminiai. Nes reguodami su H2O sudaro šarmą.
2Na + 2H2O → 2NaOH + H2(d)
Skiriasi H2 dujos, kurios yra sprogios. Egzoterminė reakcija – skiriasi šiluma
Ca + 2H2O → Ca(OH)2 + H2(d)

b)Vidutinio aktyvumo metalai, su H2O reaguoja, tik kaitinami:

Zn + H2O t ZnO + H2(d)
 c) Metalai už vandenilio ir kaitinami su H2O nereaguoja.
I ir II A grupės metalai, įdėti į rūgščių ar druskų tirpalus pirmiausia reaguoja su
vandeniu

Pvz: Na įdėtas į Fe(NO3)3 tirpalą

2Na + 2H2O 2NaOH +H2
3NaOH(aq) + Fe(NO3)3 (aq) Fe(OH)3(k) + 3NaNO3

3. Metalas + duskos tirpalas

a)Aktyvesnis metalas išstumia, mažiau aktyvų metalą iš jo druskos tirpalo

Mg + MnSO4(aq) MgSO4 + Mn

b) Metalą įdėjus į kelių druskų tirpalą, pirmiausia reakcija vyksta, su mažiausia aktyvaus
metalo druska (pirmiausia ištumiamas mažiausiai aktyvus metalas)

Zn į Fe(NO3)2(aq), Mg(NO3)2, AgNO3(aq), Cu(NO3)2(aq)

1. Zn + AgNO3 → Zn(NO3)2 + 2Ag
2. Zn + Cu(NO3)2 → Zn(NO3)2 + Cu
3. Zn + Fe(NO3)2 → Zn(NO3)2 + Fe
4. Mg(NO3)2 + Zn → nevyksta

4. Amfoterinis metalas + šarmas ar rūgštis

Amfoterinis metalas - junginiai turintys ir bazinių ir rūgštinių savb. (reaguoja ir su rūgštim ir

su šarmais).
Zn + H2SO4 ZnSO4 + H2
Zn + 2NaOH (aq) + 2H2O Na+2[Zn2+(OH)-4]-2 + H2
2Al +2KOH (aq) + 6H2O 2K+[Al+3(OH)-4]- + 3H2

Amfoteriniai junginiai:

ZnO +2NaOH + H2O Na2[Zn(OH)4]

Al2O3 + NaOH +3H2O 2Na [Al(OH)4]
Zn(OH)2 +2NaOH Na2 [Zn(OH)]4
Al(OH)3 + NaOH Na[Al(OH)4]
 Laboratorinis

Vinį (Fe) įdėjome į CuSO4 tirpalą. Tirpalas mėlynos spalvos, nes Cu2+(aq) (vario II hidratuotas
jonas) yra mėlynos spalvos. O nehidratuotas Cu2+ - yra bespalvis, todėl CuSO4 – bespalviai
kristalai
CuSO4 ∙ 5H2O – vario (II) sulfato pentahidrato kristalai/ mėlynos spalvos, nes jame yra Cu2+
(aq)
Fe + CuSO4(aq) FeSO4 +Cu
0 2+
Fe -2e Fe 2 Redukcija
2+ 0
Cu + 2e Cu 2 Oksidacija

Kuo metalas aktyvesnis, tuo lengviau atiduoda elektronus.

 Geležies atomai aktyvesni, todėl jie atiduoda elektronus ir jonų pavidale pereina į
tirpalą – vinis lengvėja (tirpsta)
 Tirpale esantis Cu2+ prisijungia elektronus ir virsta grynu metalu, kuris nusėda ant
vinies (vinis sunkėja)
 CuSO4 (aq) tirpalas blunka, nes jame mažėja Cu2+ (aq) jonų
 Kuo tirpalo koncentracija mažesnė tuo jis greičiau išblunka
 Per kiek gramų plokštelė pasunkėjo (palengvėjo) per tiek gramų tirpalas palengvėjo
(pasunkėjo)
 Plokštelė pasunkės ar palengvės – matome pagal reakcijos lygtį:
Fe + CuSO4(aq) FeSO4 + Cu
56g 64g
∆m – plokštelės masės pokytis
∆m= 64g – 56g = 8g (skaičiuojant būtina atsižvelgti į lygties kofic ientus)
m( plokštelės galutinė masė) = m(pradinė) – m(Fe) + m(Cu)
 METALAI

Metalai randami gamtoje: gryni –taurieji; kiti – junginiuose. Labiausia paplitęs Al.
Lidinys – kietasis vienalytis mišinys
Praba – nurodo kiek tauriojo metalo yra lydinyje
Metalai yra reduktoriai
 Stiprėja metališkosios savybės, redukcinės atomų savybės didėja. Bazinio oksido
hidroksidų bazinės savybės stiprėja.
Metalų kristaluose ir lydiniuose yra metališkasis rišys – susidaro trauka tarp teigiamų jonų ir
laisvai judančių elektronų.

Metališkasis rišys nulemia metalų bendras fizikines savybes:

1. Kieti (išskyrus Hg)

2. Geri laidininkai (geriausias Ag), laisvi elektronai perneša krūvį
3. Metališkasis blizgesys (Ag)
4. Plastiški/ kalūs. Nes laisvi elektronai pakeičia kryptį ir paskui save traukia teigiamus
jonus (kaliausias Au)
5. Lydiniuose temp. aukšta (aukščiausia W, žemiausia Hg)
6. Tankis. Jei metalų tankis q mažesnis nei 5g/cm3 – vadinami lengvaisias metalais
Jei metalų tankis q didesnis nei 5g/cm3 – vadinami sunkiaisiais metalais
( sunkiausias metalas – Os)

Lengviausi ir minkščiausi yra IA grupės metalai

Šarminiai metalai IA ir IIA šarminių žemių metalai (nuo Ca priklauso) laikomi apipilti alyva arba
žibalu, nes jie yra labai aktyvūs (alyvos ir žibalo sudėtis – naftos produktai. Angliavandenilių
(nesotieji) mišinys. Metalai su angliavandeniliais nereaguoja.)
Cheminės savybės:

1. Metalai + nemetalai
a) Su deguonimi reaguoja visi metalai išskyrus tauriuosius (tie, kurie net kaitinami
nereaguoja su deguonimi)
4Li + O2 2Li2O
2Mg + O2 2MgO
2Cu + O2 2CuO
b) Šarminiai ir šarminių žemių metalai reaguoja su H2 sudarydami hidridus
2Na(k) + H2 (d) 2Na+H-
Kieta būsena, nes joninis junginys, metalas + nemetalas

Ba + H2 Ba2+ H2
c) Su kitais nemetalais
2Al + 3I2 2AlI3- aliuminio jodidas
6K(k) + N2(d) 2K3N(k) kalio nitridas

2. Metalai + Rūgštis
Oksiduojančios ir neoksiduojančios (prie pavadavimo reakcijų)
3. Metalai su vandeniu (prie pavadavimo reakcijų)
4. Metalai + druskų tirpalai (prie pavadavimo reakcijų)
5. Amfoteriniai (prie pavadavimo reakcijų)
Gavimas:
a) Aktyvūs metalai (I ir II A) gaunami elektrolizuojant jų druskų lydalus
2NaCl(s) ELEKTROLIZĖ 2Na(s) + Cl2 (d)
b) Pereinamieji (B grupių) metalai gaunami jų oksidus redukuojant
 Anglimi
Fe2O3 + 3C 2Fe +3CO
2CuO + C 2Cu + CO2
 Anglies monoksidu
Fe2O3 +CO 2Fe +2CO2
CuO +CO Cu +CO2
 Vandeniliu (pats ekologiškiausias būdas)
CuO +H2 Cu +H2O
Fe2O3 +3H2 2Fe +3H2O (Gauta geležis aukštoje temp., pradės reaguoti su H2O, todėl šiuo būdu
grynos geležies negausime)
 Aliuminiu – šis būdas vadinamas aliumotermija
Fe2O3 + 2Al 2Fe +Al2O3
3CuO + 2Al 3Cu + Al2O3
Kad gauti metalo oksidą, rūdos pirmiausia deginamos
Rūdos- tai mineralai (oksidai, druskos) randmi gamtoje ir naudojami metalų gvimui.

2CuS +3O2 2CuO + 2SO2 (d)

Geležis gaunama – aukštakrosnėse
Metalurgija labai teršia aplinką:
1) Į atmosferą patenka SO2, CO2, CO
2) Dirvožemį ir vandenis teršia sunkiųjų metalų jonai, kurie lieka tirpaluose po
elektrolizės
LYDINIAI
Plienas Fe + C (<2%). Panaudojimas- mašinų, šaldytuvų detalėms, įvairiems įrankiams
Bronza Cu + Sn. Panaudojimas – skulptūrų, monetų, papuošalų gamyboje
Duraliuminis Al+Mg+Cu. Panaudojimas- mašinų, laivų, lėktuvų korpusams

Vandens kietumas

Vandens kietumas (vanduo, kuriame daug Ca ir Mg jonų)

Vanduo, kuriame mažai ištirpusių Ca ir Mg junginių)
Kietumas

Laikinas/karbonatinis Pastovus/ Nekarbonatinis

Nulemia – Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2 Nulemia – CaCl2, CaSO4, MgCl2, MgSO4

Vandens kietumo mažinimo būdai (sumažinti Ca2+ ir Mg2+ kiekį)

I. Laikino kietumo mažinimas

1) Virinant vandenį
Ca(HCO3)2 (aq) CaCO3+ CO2 + H2O
Mg(HCO3)2(aq) MgCO3 + CO2 +H2O
2) Vandenį leidžiant per kalkių pieną
Ca(HCO3)2(aq) + Ca(OH)2(aq) 2CaCO3(k) + 2H2O(s)

Joninė lygtis:
Ca2+(aq) +2HCO3(aq) + Ca2++ 2OH- 2CaCO3(k) + 2H2O(s)
Sumažėjo kietumas, nes nebeliko kalcio jonų po reakcijos
 II.Pastovus kietumo šalinimas (mažinimas)

1)Su kalcinuota soda

MgSO4(aq) + Na2CO3(aq) Na2SO4(aq) + MgCO3(k)
CaCl2(aq) + Na2CO3(aq) 2NaCl +CaCO3(k)
2)Su tirpiais fosfatais
3MgCl2(aq) + 2K3PO4 (aq) Mg3(PO4)2 (k) + 6KCl(aq)
3) Su jonitais – organinės ar neorganinės medžiagos, savo paviršiuje turinčios judrių jonų.

IA ir IIA grupės metalų junginių trivialūs pavadinimai ir panaudojimas:

1) NaCl – valgomoji druska. Naudojama – Muilo, sodos, druskos rūgšties gamyboje,

konservavimui, Na ir Cl gavimui.
2)Na2CO3 – kalcinuota soda.Naudojama – Vandens minkštinimui, stiklo, muilo gamyboje.
3)NaHCO3 – geriamoji soda.Naudojama – Gesintuvų užpildymui, gėrimų gamyboje, ir
konditerijoje.
4)NaOH – Kaustinė soda.Naudojama – Popieriaus, stiklo, muilo gamyboje, rūgščių
5)NaNO3, KNO3 - Natrio ir Kalio salietra. Naudojama – Trašų gamyboje
6) CaO – negesintos kalkės. Naudojama – Statybose, skiedinių gamyboje
7) Ca(OH)2 – gesintos kalkės. Naudojama – Dirvos rūkštingumui mažinti, vandens
minkštinimui, stiklo gamybai.
8) CaCO3 - Kreida, klintis, marmuras. Naudojama – Stiklo, cemento, statybinių medž.
gamyboje
 Elektrolizė

-Tai oksidacijos redukcijos reakcijos, kurios vyksta tekant elektros srovei per elektrolito
tirpalą ar lydalą.
-Elektrolitas – medžiagos, kurių tirpalai arba lydalai praleidžia elektros srovę.
-Elektros srovė – kryptingas dalelių judėjimas
-Disocijacija – joninių junginių skilimas į jonus, juos tirpinant arba lydant
- Elektrolizeriai – prietaisas elektrolizei vykdyti
-Lydalų elektrolizė pagrindinis būdas aktyviems metalams gauti
-Inertiniai elektrodai - Elektrodas, kuris elektrolizės metu nesikeičia, pvz. Platina , grafitas.
NaCl(k) – nejuda jonai, todėl elektros srovės nepraleidžia.
NaCl(aq) – Na+(aq) + Cl(aq) – NaCl tirpalas praleidžia elektros srovę, nes dėka H2O įvyko
disocijacija ir jonai gali judėti
NaCl(s) – Na+(s) + Cl-(s) įvyksta disocijacija dėl temp., praleis elektros srovę, nes yra judrių
jonų
NaCl – elektrolitas
Cukrus – neelektrolitas, nes sudarytas iš neutralių molekulių. Tirpale cukraus molekulės
susimaišę su vandens molekulėmis.

Prie katodo(-) visada vyksta – redukcija (K-R priebalsiai)

Prie anodo(+) – oksidacija (A-O balsiai)
1)NaCl lydalo elektrolizė
NaCl(s) Na+(s) + Cl-(s)
K(-): Na+ + 1e Nao(s)
A(+): 2Cl(s) - 1e x 2 Clo2(d)

Bendroji elektrolizės lygtis:

2NaCl(s)ELEKTROLIZĖ 2Nao(s) + Cl2(d)

Po elektrolizės gauname skystą Na, nes jo lydymosi temp. ~ 100oC, o elektrolizė vykdoma
maždaug ~500oC

Tirpalų elektrolizė : Ant katodo vykstantys procesai:

a) Jei tirpale yra aktyvaus metalo jonai, tai ant katodo vyksta vandens molekulių
redukcija
K(-): 2H2O + 2e H2(d) +2OH-(aq)
b) Jei tirpale yra neaktyvaus metalo jonai (už vandenilio), tai redukuojasi metalų jonai
K(-):Cu2+ (aq) + 2e Cuo(k)
Ant anodo vykstantys procesai:
Anodai gali būti naudojami tirpūs ir netirpūs
1)Netirpūs arba inertiški anodai yra pagaminti iš C, Au, Pt - jie elektrolizėje
nedalyvauja:
a) Jei tirpale yra bedeguoninių rūgščių liekanos, jos oksiduojasi ant anodo
A(+): 2Cl- - 2e Clo2(d)
S2-(aq) - 2e So(k)
b) Jei tirpale yra deguoninių rūgščių liekanos ant anodo oksiduojasi vandens
molekulės
A(+): 2H2O – 7e O2(d) + 4H2+(aq)

2) Tirpus anodas gaminamas iš to metalo, kurio druska elektrolizuojama

Tirpūs anodai, patys oksiduojasi (tirpsta) ir susidarę metalo jonai, pereina į tirpalą.
Ag(+) Ag(k) - 1e Ag+(aq)
Zn Zn(k) - 2e Zn2+(aq)
Kai naudojamas tirpus anodas elektrolito tirpalo praktiškai keisti nereikia, nes metalo
jonų koncentracija jame mažai kinta. Reikia pakeisti tik anodą, kuris ištirpsta.

2)NaCl tirpalo elektrolizė

Tirpale yra H2O molekulių, kurios gali dalyvauti elektrolizėje
NaCl(aq) Na+(aq) + Cl-(aq)
H 2O
K(-): H2O + 2e H2(d) +OH-(aq)
A(+): 2Cl-(aq) -2e Cl2(d)
2H2O + 2e +2Cl-(aq) – 2e H2(d) + 2OH-(aq)+Cl2(d)

Bendroji lygtis:
2NaCl(aq) + 2H2OELEKTROLIZĖ H2(d) + Cl2(d) + 2NaOH(aq)
Cloridų elektrolizės būtinai vykdomos traukos spintose, nes skiriasi Cl 2 dujos :
 Geltonai žalios spalvos
 Nuodingos
 Specifinio kvapo
 Blogai tirpsta vandenyje
 Sunkesnės už orą
Vykdant NaCl(aq) elektrolizę prieš reakciją į tirpalą įlašinama fenoftaleino. Vykstant reakcijai
katodo srityje fenoftaleinas pakeičia spalvą iš bespalvio į avietinę spalvą.
NaCl(aq) elektrolizės požymiai:
 Prie anodo skiriasi geltonai žalsvos Cl2 dujos
 Prie katodo skiriasi bespalvės H2 dujos
 Nusidažo avietinė spalva, jei įlašiname indikatorių, katodo srityje jis parodo bazinę terpę

Technologinė svarba:

 H2 dujos naudojamos NH3, HCl, organinių medž. Sintezėje, margarine gamyboje, kaip
ekologiškiausias kuras, vandenilinių bombų gamyboje
 Cl2 dujos naudojamos įvairiausių organinių junginių, balinimo priemonių gamybai. Cloro
junginiais balinamas popierius, tekstilės gaminiai, dezinfekuojamas vanduo.
 Na reikalingas, kai kurioms organinės sintezės reakcijoms, branduolinei energetikai,
kitiems metalams redukuoti

3) CuCl2 tirpalo elektrolizė ant inertinių elektrodų

CuCl2 Cu2+ (aq) + 2Cl- (aq)
H 2O
K(-): Cu2+ (aq) + 2e Cuo(k)
A(+): 2Cl-(aq) – 2e Clo(d)

Cu2+(aq) + 2e + 2Cl-(aq) – 2e Cuo (k) + Clo2 (d)

Vanduo šioje reakcijoje nedalyvavo

Bendroji lygtis:
CuCl2 –elektrolize > Cu(k) + Cl2 (d)
Anodas bus aplipęs žalsvos spalvos dujomis, aštraus kavpo ir katodas pasidengia raudonu Cu sluoksniu –
POŽYMIS

4) CuCl2 tirpalo elektrolizė ant varinio anodo

Cu+2 (aq), Cl-, H2O
K(-): Cu2+ (aq) + 2e Cuo (k)
A(+): Cuo(k) - 2e Cu2+ (aq)
Cu2+ (aq) + 2e + Cuo(k) -2e Cuo(k) + Cu2+(aq)

Bendroji lygtis:
Cuo(k) ELEKTROLIZE Cuo(k)
Anodas tirpsta ir visas metalas nusėda ant katodo
Vykdant tirpalų elektrolizę ant tirpaus anodo formuojamos metalinės dangos,
gryninami metalai

5) Vandens elektrolizė
 K(-): 2H2O (aq) + 2e H2(d) + 2OH- (aq) x2
A(+) 2H2O (aq) – 4e O2 (d) + 4H+ (aq)

K(-): 4H2O (aq) + 4e 2H2(d) + 4OH -(aq)

2H2O – 4e + 4H2O +4e O2(d) + 4H2O (aq) + 2H2(d) +2OH-(aq)

Bendroji lygtis:
H2O(s) ELEKTROLIZE O2(d) + 2H2(d)

JOG IŠSISKYRĖ O2 DUJOS, PATIKRINAME JOG IŠSISKYRĖ H2 DUJOS PATIKRINAME

SU RUSENANČIA SKALELE, DEGTUKU. PRINEŠUS DEGTUKĄ. PASIGIRSTA
JIS UŽSIDEGA.
DUSLUS SPROGIMO GARSAS

H2 ir O2 fizikinės savybės:
Bespalvės
Bekvapės
Dujos
Blogai tirpsta vandenyje, nes jų sandara nepanaši į vandens molekulių. H2 ir O2
kovalentinis nepolinis rišys. Kuo aukštesnė temperatūra ,tuo blogiau tirpsta.
O2 – sunkesnės už orą; H2 – lengvesnės už orą

Metalų korozija

 tai metalų savaiminis irimas, dėl sąveikos su aplinka

Korozija – lėta oksidacijos – redukcijos reakcija
Ekonominė žala – metalų labai daug suira, dėl korozijos, todėl sunaudojama labai daug lėšų
papildomoms medžiagoms, darbo energijos sąnaudoms, kad išgauti metalus ir juos
apsaugoti nuo korozjos
Koroziją sukelia:
-Ore esantis deguonis O2
-Vanduo
-Rūgštiniai oksidai (rūgštūs lietūs)
-Ištirpę elektrolitai (druskos)
Apsauga:
-Sutepti alyva/ tepalu
-Dažyti, lakuoti
-Padengti kito metalo danga
-Pritvirtinti ankstyvesnio metalo kniedes
- Gaminti korozijai atsparius lydinius
 -Naudoti inhibitorius – medžiagos lėtinančios reakcijas
Metaliniuose gaminiuose gali susidaryti galvaniniai elementai, kurie sustiprina arba susilpnina
koroziją.
Galvaninis elementas – tai savaime vykstanti oksidacijos redukcijos reakcija, kurios cheminė
energija paverčiama į elektros energiją ir gali atlikti darbą.
Jei geležinį daiktą padengiame visiška Zn arba Cu danga, abi dangos saugo geležį nuo
korozijos, kol jos yra nepažeistos.
Pažeidus Zn dangą, Fe bus apsaugota nuo korozijos, nes reaguos aktyvesnis Zn ir pažeidus Cu
dangą Fe pradės koroduoti, nes ji aktyvesnė už Cu ir prasidės reakcijos – geležis surūdis
Zn ir Al labai tinka apsaugai nuo korozijos , nes jų korozijos produktai metalo paviršiuje
sudaro tankų sluoksnį, kuris nepraleidžia deguonies. Tokiu būdu nekoroduoja nei Zn arAl,
nei apsaugotas metalas
Korozijai nenaudojami šarminiai ir šarminių žemių metalai, nes jie labai aktyvūs