Viduramžiai – tai laikotarpis, kuris datuojamas tarp Antikos ir Naujųjų laikų.

Mokslininkai
viduramžių pradžią sieja su Vakarų Romos imperijos žlugimu, kuris įvyko 476 metais.

Viduramžių pabaiga siejama su labai svarbiais žmonijai įvykiais:

• Didžiaisiais geografiniais atradimais – tai tokie atradimai, kurie įvyko XV ir XVI amžių
sandūroje. Jų metu buvo atrastas Gerosios Vilties kyšulys (atrado Bartolomėjus Diasas, 1488
metais), taip pat Kristupas Kolumbas 1492 metais atrado Ameriką, o Vaskas da Gama rado
jūrų kelią į Indiją, apiplaukęs visą Afrikos žemyną. Po kurio laiko, 1519 – 1522 metais Fernandas
Magelanas ir Elkanjo apiplaukė aplink pasaulį.
• Renesansu – šis laikotarpis prasidėjo kaip kultūrinis judėjimas, Italijoje. Renesansas turėjo
įtakos žmonių kultūros pasikeitimui, tai buvo žingsnis link humanizmo, individualizmo, mokslo
pažangos, kritinio mąstymo vertybių atsiradimo.
• Reformacija – tai religinis sąjūdis, kuris įvyko XV – XVII amžiuose, Europoje. Kitaip šis
sąjūdis yra vadinamas pertvarkymu, kadangi buvo iš esmės pertvarkyta Romos katalikybės
doktrina. Reformacija davė pradžią protestantizmui ir Krikščionybės atšakoms.

Viduramžiai dar yra skirstomi :

Ankstyvieji vid.a. 476-1054 m.

Brandieji vid. a. 1054 – 1337 m.

Vėlyvieji vid. a. 1337 – 1453 m. (1492 m.) (1517 m.)

Bendra viduramžių charakteristika

Politika: Visose valstybėse įsitvirtino monarchijos. Ankstyvaisiais viduramžiais
valstybės išgyveno feodalinį susiskaldymą, brandžiaisiais ir vėlyvaisiais vyko
centralizacijos procesai, kurių metu kūrėsi luominės monarchijos. Valdžia
kildinama iš Dievo. Didelė Bažnyčios įtaka. Brandieji viduramžiai – akivaizdus
popiežiaus dominavimo politiniame gyvenime laikotarpis.

Ekonomika: vyravo agrarinė ekonomika. Ankstyvieji viduramžiai – natūrinio ūkio

laikai; brandžiaisiais atgimė amatai ir prekyba. Vyrauja horizontalioji prekyba.

Socialiniai santykiai: susiformuoja feodalinė sankloda (feodalizmas). Pagrindinės

socialinės grupės – luomai: kilmingųjų, dvasininkų ir miestiečių (III luomo).
Kilmingųjų ir dvasininkų luomai turi vidinę hierarchiją. Gyventojai buriasi į įvairias
organizacijas, draugijas, brolijas. Tai korporacinė visuomenė. Ankstyvaisiais
viduramžiais susiformavo baudžiava. Ji ėmė nykti vėlyvaisiais viduramžiais, nors
visiškai panaikinta tik naujaisiais a.

Kultūra: didelė religijos įtaka. Ankstyvaisiais plėtojosi romanika; brandžiaisiais

ir vėlyvaisiais – gotikos meno stilius.

ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI. 476-1054 m. 

Žlugus Vakarų Romos imperijai, išliko Rytų Romos imperija – Bizantija. VI a.,
imperatoriaus Justiniano laikais, ji pasiekė savo galybę. Šioje imperijoje susiformavo
savitas, bizantinis menas, susikūrė savita civilizacija. 1453 m. ši imperija žlugo – ją
nukariavo Turkai Osmanai.

Vakarų Europos viduramžių civilizacija susiformavo iš antikos, krikščionybės ir

Europos genčių etninės kultūros. IV a. prasidėjęs Didysis Tautų kraustymasis V a.
ėmė rimti. Daugelis Europos genčių susirado nuolatines savo gyvenamąsias vietas.

Viduramžių civilizacija užsimezgė Frankų genčių užkariautoje Galijoje. V a.

Chlodvigas tapo frankų karaliumi, įvesdamas naują politinę tradiciją – valdžios
kildinimą iš Dievo. 800 m. frankų karalius Karolis Didysis popiežiaus buvo
karūnuotas imperatoriumi. Imperijos paskelbimas sužlugdė Bizantijos pretenzijas
atkurti Romos imperiją, būti vienintele krikščionių pasaulio imperija.

Karolio Didžiojo imperijoje susiformavo visi viduramžių civilizacijos esminiai bruožai.

Šioje imperijoje užgimė romanikos stilius, suklestėjo Karolingų renesansas. Dėl
feodalizmo ši imperija 843 m. pagal Verdeno sutartį skilo į tris dalis. Šis įvykis
laikomas feodalinio susiskaldymo pradžia. Centrinės valdžios galios sumenko,
feodalai savo valdose turėjo imunitetą. Feodalinį susiskaldymą ypač didino vikingų
puldinėjimai (VIII – XI a.). IX a. vikingai įkūrė slavų valstybę Rytuose – Kijevo Rusią. X
a. Kijevo Rusia priėmė krikštą iš Bizantijos, kartu su juo ir bizantinį meną, kirilicą. Ši
valstybė susiskaldė XIII a. jos žemės atiteko mongolams totoriams, vėliau – Lietuvos
didžiajai kunigaikštystei. IX a. vikingams Prancūzijos valdovas atidavė Normandiją. XI
a. Normandija užkariavo Angliją. XI a. vikingų puldinėjimai nurimo, jie įkūrė valstybes
Skandinavijoje.

IX a. į Europą ėmė veržtis vengrai. Jų grėsmė įtakojo Šventosios Romos imperijos

paskelbimą (962 m.). Ši imperija tapo viduramžių civilizacijos skleidėja į rytus. X a.
buvo apkrikštyti lenkai ir paskelbta Lenkijos karalystė.

Ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkurti ir pirmi vienuolynai pagal VI a. patvirtintą

Benedikto regulą. Vienuolynai buvo reikšmingi kultūros, religijos centrai. IX a. Kliuni
vienuolynas pradėjo Kliuni sąjūdį, siekusį sustiprinti Bažnyčios pozicijas politikoje,
pakelti jos autoritetą. Sąjūdis buvo sėkmingas. Bažnyčios reikšmė susiskaldžiusioje
Europoje didėjo. Popiežius siekė įtvirtinti savo valdžią ir Rytinėje imperijoje –
Bizantijoje. Tačiau nesėkmingai – patriarchas atsisakė paklusti. 1054 m. įvyko
Bažnyčios schizma.

622 m. Artimuosiuose Rytuose gimė islamo religija. Jos pasekėjai įkūrė

kalifatą. Kalifatas plėtėsi, grobdamas žemes Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Europoje
(Pirėnų pusiasalis). IX a. kalifatas skilo į atskirus. Musulmonų veržimąsi iš
Pirėnų gilyn į Europą VIII a. prie Puatje sustabdė frankai. Pirėnų pusiasalyje iki
BRANDIEJI VIDURAMŽIAI.
pat XV a. pab vyko rekonkista.

VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI. 1055-1453m.
Brandieji viduramžiai laikomi aukščiausiu viduramžių civilizacijos pakilimo
laikotarpiu, tuo tarpu vėlyvieji – nuosmukio laikotarpiu. Brandžiaisiais viduramžiais
atgimė miestai, matai, prekyba, iro natūrinis ūkis, formavosi prekinis. XII a. buvo
įkurta Hanzos sąjunga Italijos miestai gavo savivaldą. Tuo tarpu vėlyvaisiais
viduramžiais ūkį apėmė didelė krizė, dažni badmečiai. Brandžiaisiais viduramžiais
pradėta centralizacija ir sukurta luominės monarchijos. Vėlyvaisiais viduramžiais
centralizacija užbaigta. Anglija ir Prancūzija vėlyvaisiais viduramžiais dėl to kariavo
Šimtametį karą. Brandžiaisiais viduramžiais kilo investitūros ginčas. Popiežiaus galia
ir įtaka politikoje pasiekė viršūnę. Tuo tarpu vėlyvaisiais viduramžiais sunyko.

Brandžiaisiais viduramžiais susiformavo riterijos etikos kodeksas. Tai riterių ir Damų

kultūros laikai. Vėlyvaisiais viduramžiais riterių reikšmė sunyko. Vis stipresnes
pozicijas visuomenėje išsikovojo III luomas. Brandžiaisiais viduramžiais Vakarų
Europoje ėmė nykti baudžiava. Vėlyvaisiais viduramžiais, po valstiečių maištų, šis
procesas spartėjo. Abiem laikotarpiais svarbus, reikšmingas socialinis sluoksnis
buvo dvasininkijos luomas. Tik pačioje viduramžių pabaigoje jis ėmė menkti.
Bažnyčią supurtė Vakarų schizma. Visuomenės nuotaikas puikiai atskleidė XV a.
vykęs husitų judėjimas. Didžiausias viduramžių socialinis sukrėtimas – maro
pandemija XIV a. vid.

Brandžiaisiais viduramžiais, XII a., gimė gotika, klestėjusi iki pat viduramžių
pabaigos. XI a. buvo įkurtas pirmas universitetas. Plėtojosi pasaulietinė kultūra.
Kultūros klestėjimo laikai vadinami viduramžių renesansu. Viduramžių kultūra ėmė
keisti Šiaurės Italijoje – čia nuo XV a. stebimas renesansas.  XV a. buvo pradėtas
knygų spausdinimas, turėjęs didelę įtaką kultūros pokyčiams.

XI a. pab. Europiečiai pradėjo didžiausią viduramžių ekspansiją į Rytus – Kryžiaus

žygius. Jie truko iki pat XIII a. jų metu įvyko reikšmingiausi pokyčiai. Masiškai kūrėsi
ordinai, religinės bendruomenės. Katalikų Europa išgyveno religinę euforiją. XIII a.
Europai ėmė grėsti mongolai totoriai. Jie nusiaubė Rytų Europos kraštus, Kijevo
Rusios žemes. XV a. iš pietų Europai ėmė grėsti Osmanų imperija. Ji 1453 m. užėmė
Bizantiją. Stačiatikių centras persikėlė į Maskvos kunigaikštystę, XV a. pasiskelbusią
Rusija.