DIRVOŽEMIS

Pamokos tikslas – susipažinti su dirvodaros procesais ir jų pasekmėmis, dirvožemio profiliu

ir dirvožemių horizontų savybėmis, derlingumo veiksniais bei dirvožemio gerinimo būdais.

1. ANALIZUODAMI VADOVĖLĮ (190 psl.) ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.

1.1. Kas yra dirvožemis?
Dirvožemis – viršutinis, purus žemės paviršiaus sluoksnis, kuriame gali augti augalai.
Svarbiausia jo savybė – derlingumas. Dirvožemį sudaro dirvodaros (klimatas, uolienos, gyv.
org., laikas) veiksniai.
1.3. Kokių sąlygų reikia, kad susidarytų dirvožemis?
Dirvožemį sudaro dirvodaros veiksniai.
Dirvodara – gamtinis procesas, kurio metu, sąveikaujant fiziniams, biologiniams ir fiziniams
veiksmams, susidaro dirvožemis.
Pagrindiniai dirvodaros veiksniai:
 Klimatas
 Dirvodaros uolienos
 Dirvožemio organizmai
 Laikas
Pagrindiniai dirvodaros procesai:
 Fizininis/cheminis dūlėjimas
 Išplovimas
 Humuso susidarymas
 Velėjinimas
2. ANALIZUODAMI PAVEIKSLĄ ATLIKITE UŽDUOTIS.

2.1. Nurodykite raidėmis pažymėtus dirvodaros veiksnius.

A1. Šiluma
A2. Drėgmė
A3. Atmosferos sudėtis
B. Dirvodarinės uolienos
C. Dirvožemio drėgmė
D. Organinės liekanos
E. laikas
2.2. Nurodykite skaičiais pažymėtus dirvodaros procesus.
1. Cheminis dūlėjimas
2. Fizinis dūlėjimas
3. Išplovimas
 4. Humuso susidarymas
5. velėjinimas
3. ANALIZUODAMI VADOVĖLĮ (190 psl.) ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.
3.1. Kas yra dirvodarinės uolienos?
Dirvodarinės uolienos – uolienos, kuriose gali formuotis dirvožemis. Nuo dirvodarinės
uolienos priklauso dirvožemio sudėtis, storis, laidumas vandeniui. Lietuvoje dauguma
dirvodarinių uolienų ledyninės kilmės.
3.2. Kokią įtaką dirvodarai turi paviršiaus reljefas?
Reljefas gali būti palankus arba nepalankus dirvodarai.
 Stačiuose šlaituose dūlėsiai neišsilaiko ir slenka žemyn – tai trukdo dirvodarai, o
lygumose kaupiasi – tai palanku dirvodarai
 Paviršiaus pažemėjimuose dažnai drėgna, dėl to vyksta pelkėjimas
3.3. Kokią įtaką dirvodarai turi dirvožemio organizmai?
Gyvieji organizmai – vienas svarbiausių dirvodaros veiksnių.
 Mikroorganizmai skaido augalų, gyvūnų liekanas ir paverčia humusu
 Dirvožemio smulkūs gyvūnai jį išpurena, todėl dirvožemis poringas, derlingas
3.4. Kas yra humusas?
Humusas – organinė dirvožemio dalis, sudaryta iš augalų ir gyvūnų liekanų. Tai pagrindinis
dirvožemio komponentas, skiriantis jį nuo dirvodarinės uolienos. Daugiausia humuso
juodžemyje.
3.5. Kokią įtaką dirvodarai turi klimato drėgnumo, garingumo ir gruntinių vandenų lygio
pokyčiai?
Drėgnumas – dažni ir stiprūs lietūs išplauna iš dirvožemio organines medžiagas (derlingą
humusą)
Garingumas – šiltesnis ir drėgnesnis klimatas spartina dirvodarą (dūlėjimą, organinių liekanų
irimą), o sausas ir šaltas – lėtina.
Gruntinių vandenų lygio pokyčiai – didesnis vandens lygis lemia didesnį drėgnumą, spartina
dirvodarą.
3.6. Kokių reikia sąlygų, kad susidarytų glėjiniai dirvožemiai?
- drėgmės pertekliaus, kuris trukdo patekti deguoniui į dirvožemį
- mažai (arba iš viso nereikia) deguonies, kad susidarytų anaerobinės sąlygos
- pažemėjusio reljefo
3.7. Kokių reikia sąlygų, kad susidarytų juodžemiai?
- šilto ir drėgno klimato
- gausios augalijos humuso susidarymui
- daug laiko, nes juodžemių susidarymas priklauso nuo humuso susidarymo spartos
3.8. Kokių reikia sąlygų, kad susidarytų druskožemiai?
- intensyvaus garavimo
- aridinių sričių pažemėjimo
- gruntinio vandens
3.9. Kokie procesai formuoja dirvožemius?
- humifikacija (humuso susidarymas)
- jaurėjimas (humuso išplovimas)
- pelkėjimas
- glėjėjimas (drėgmės susidarymas)
- kalcifikacija (kalcio kaupimasis)
- įdruskėjimas (druskų susidarymas)
4. ANALIZUODAMI PAVEIKSLĄ IR VADOVĖLĮ (192 PSL.) ATSAKYKITE
Į KLAUSIMUS.
4.1. Kokie sluoksniai sudaro dirvožemį?
A (A1, A2), B ir C horizontai.
4.2. Kaip vadinasi ir kokiomis savybėmis pasižymi skaičiumi 1
pažymėtas dirvožemio sluoksnis?
A1 humuso horizontas – dėl didelės humuso koncentracijos yra
tamsios spalvos, su daug augalų šaknų. Kuo jis storesnis, tuo
derlingesnis dirvožemis.
4.3. Kaip vadinasi ir kokiomis savybėmis pasižymi skaičiumi 2
pažymėtas dirvožemio sluoksnis?
A2 – išplovimo horizontas – tai šviesesnis sluoksnis, nes lietaus vanduo išplauna didesnę
humuso dalį. Išplauna molio dalelių, augalams reikalingų mineralinių medžiagų. Dirvožemis,
kuriame šis horizontas ryškus ir storas – nederlingas.
4.4. Kaip vadinasi ir kokiomis savybėmis pasižymi skaičiumi 3 pažymėtas dirvožemio
sluoksnis?
B įplovimo horizontas – jame kaupiasi iš A horizonto išplautos mineralinės ir organinės
medžiagos, molis. Šis horizontas gali būti įvairių spalvų, dažnai rusvo atspalvio.
4.5. Kaip vadinasi ir kokiomis savybėmis pasižymi skaičiumi 4 pažymėtas dirvožemio
sluoksnis?
C horizontas – dirvodarinė (pamatinė) uoliena.
4.6. Kuo skiriasi A ir B dirvožemio horizontai?
A1 humuso horizontas – tamsios spalvos, su daug augalų šaknų, kaupiasi daug humuso.
B įplovimo horizontas – šviesios spalvos, jame kaupiasi iš A horizonto išplautos mineralinės
ir organinės medžiagos, molis.
 Spalva (A tamsus, B šviesus)
 Sudėtimi (A daugiau humuso, B mažiau)
 Derlingumu (A derlingesnis dėl didesnio humuso kiekio)
4.7. Su kokiais dirvodaros veiksniais susijęs horizontas C?
 Klimatu
 Uolienomis
 laiku
5. ANALIZUODAMI VADOVĖLĮ (192-193 psl.) ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.
5.1. Nuo kokių veiksnių priklauso dirvožemio derlingumas?
 dirvodarinės uolienos
 grūdėtumo
 dirvožemio struktūros
 humuso kiekio
 drėgnumo
 rūgštingumo
 žmonių ūkinės veiklos
5.2. Kas yra dirvožemio grūdėtumas? Kaip skirstomi dirvožemiai pagal grūdėtumą?
Grūdėtumas – įvairių smulkių dalelių santykis dirvožemyje. Tai viena svarbiausių dirvožemio
savybių, nes nuo grūdėtumo priklauso dauguma dirvožemio cheminių ir fizinių savybių.
Pagal grūdėtumą skiriami keli dirvožemio tipai: smėlio, priesmėlio, priemolio, molio.
5.3. Kai nustatyti dirvožemio grūdėtumą? Kaip atskirti priesmėlį nuo priemolio?
Paėmus į rankas žemę ir patrynus tarp delnų galima nustatyti dirvožemio grūdėtumą – kuo
labiau smėlis byra iš rankų – tuo daugiau joje smėlio, kuo standesnis rankose – tuo labiau
panašus į molį. Priesmėlis nuo priemolio skirasi ne tik savo forma, bet ir savybėmis –
priesmėlis birus, o priemolis – standus.
5.4. Kas yra priesmėlis? Kuo jis skiriasi nuo smėlio ir priemolio?
Priesmėlis – puri nuosėdinė uoliena, sudaryta iš molio mineralų ir įvairių uolienų klastinių
dalelių. Didžioji dalis priesmėlio (70-90%) sudaryta iš smėlio ir labai maža (apie 15%) molio.
Priesmėlio dirvožemis yra mažai derlingas, nes vanduo lengvai išplauna humusą.

Priemolis – nuosėdinė uoliena, kurios didžiąją dalį sudaro molis ir mažesnę – smėlis.
Tokiame dirvožemyje nemažai organinių medžiagų. Jis poringas, gerai išlaiko drėgmę,
lengvai įdirbamas, todėl geriausiai tinka žemdirbystei.
5.5. Kokie dirvožemiai labiausiai tinka žemdirbystei? Kodėl?
Priemolis, nes jis poringas, gerai išlaiko drėgmę, lengvai įdirbamas.
5.6. Kokią įtaką dirvožemio derlingumui turi humusas? Koks derlingumas būdingas
juodžemiams?
Kuo daugiau humuso, tuo dirvožemis derlingesnis. Derlingiausias natūralus dirvožemis –
juodžemis. Jame yra 10-12% humuso. Tundros arba dykumų dirvožemyje tik 0,1-0,5%.
5.7. Kokią reikšmę dirvožemio derlingumui turi rūgštingumas?
Derlingam dirvožemiui palanki neutrali arba silpnai šarminė terpė. Rūgšti terpė slopina
augalų augimą, humuso susidarymą, todėl ir derlingumą.
5.8. Kokią reikšmę dirvožemio derlingumui turi žmonių ūkinė veikla?
Žmonių veikla turi teigiamą ir neigiamą reikšmę dirvožemiui:
 žemės įdirbimas nelygiame paviršiuje gali sukelti dirvožemio eroziją, dėl to mažėja
derlingumas
 jei auginama ta pati žemės ūkio kultūra, maistingųjų medžiagų atsargos dirvožemyje
nyksta, derlingumas mažėja
 dirvožemio derlingumui didinti tręšiama, kalkinama, melioruojama, drėkinama,
taikoma sėjomaina
5.9. Kokiomis priemonėmis gerinami dirvožemiai?
 Tręšiama
 Kalkinama
 Melioruojama
 Drėkinama
 Taikoma sėjomaina
5.10. Kokiais tikslais naudojamas tręšimas – maistingųjų medžiagų didinimas, kalkinimas –
kalkių išbarstymas rūgščiuose dirvožemiuose, taip neutralizuojamos rūgštys, melioravimas –
užpelkėjusių žemių sausinimas, kai vandens perteklius išleidžiamas kanalais, drėkinimas –
taikoma sausringomis vasaromis, ir sėjomainos – žemės ūkio kultūrų auginimo kaita,
padedanti išsaugoti maistingąsias medžiagas?

NAMŲ DARBAS:
1. PASIRUOŠTI APKLAUSAI RAŠTU: Dirvožemis (vad. 190-193 psl.).